Pateikti įrašai su santykis su Kūrėju žyme.


Japonai žavisi žydais – ar ilgam?

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Antisemitai nuolat koneveikia žydus, rėkauja tulžingus šūkius, žydai nuo to kenčia. O japonai skaito antisemitinę literatūrą ir žavisi žydais. Jie teigia: „Jeigu žydai iš tikrųjų kontroliuoja visą pasaulį, tai galima iš jų to pasimokyti“. Ar tai gera tendencija?
Atsakymas. Apskritai, japonai į tai žvelgia dalykiškai. Labai teisingai. Jei pasaulis taip vertina žydus, kad laiko juos dėl visko kaltais, vadinasi, jie turi didelę jėgą ir galimybę, aš irgi norėčiau ją turėti.
Klausimas. Ko trūksta kitoms tautoms ir antisemitiškai nusiteikusiems piliečiams, kad jie taip pat dalykiškai reaguotų?
Atsakymas. Ne, to negali būti. Taip reaguoja tik japonai, bet irgi trumpam.
Antisemitizmas kyla ne dėl to, kad žydai sėkmingi, turtingi, protingi ir pan. Galbūt tik iš dalies, bet antisemitizmo šaknys kitur.
Jis kyla iš vidaus. Tai grynai biologinis, genų reiškinys. Jis yra mūsų dvasiniuose genuose. Kitaip nekęstų tik turtingųjų žydų, o vargšų – ne, o pastarųjų dauguma.
Reikalas tas, kad neapykantai nereikia pateisinimo. Ji kyla iš nenusakomų gelmių – iš ten, kur prasideda mūsų pasaulio, visatos egoistinė prigimtis.
Praktiškai antisemitizmo šaknys buvo dar prieš mūsų visatos atsiradimą, t. y. egoizmas, kurio pagrindu sukurta visa gamta, nekenčia savo priešingybės. O žydai turi šitą tašką. Jie to nežino, bet turi tašką, priešingą mūsų pasaulio prigimčiai.
Todėl plinta tokios teorijos, kad žydai – ateiviai iš kitos planetos, kad jie visiškai kitokie. Tarkime, kad yra aštuoni milijardai žmonių ir iš jų dešimt milijonų, maždaug 0,1%, kitokių. Tai iš tikrųjų tiesa.
Komentaras. Vienas profesorius savo paskaitoje apie asimiliuotus žydus pasakė, kad tai žmonės, kurie nenori pripažinti savo vidinio žydo.
Atsakymas. Taip, žinoma. Bet argi tai gali padėti?
Klausimas. O kas yra vidinis žydas? Taškas, apie kurį kalbate?
Atsakymas. Tai taškas, kuris gali išvesti žmogų už mūsų pasaulio ribų, pakelti jį į davimo, meilės, visiško, tikro altruizmo lygmenį. Tai iš tikrųjų žydiškas taškas, kadaise jis buvo iš tikrųjų gyvas, klestintis ir ryškus, kol užgeso. Dabar turime jį atgaivinti.
Klausimas. Dažnai sakote, kad žydų tauta – septyniasdešimties tautų, išėjusių iš Babilono, atstovai. Ar galima teigti, kad šitose septyniasdešimtyje tautų, t. y. kitose tautose, taip pat yra šis vidinis taškas, vadinamas „žydu“, kurio jie savyje nekenčia, o tai pasireiškia neapykanta kitiems?
Atsakymas. Šis taškas giliai paslėptas, bet yra kiekviename.
Kadaise buvome visi kartu vienoje integralioje būsenoje, sistemoje. Po to ši sistema subyrėjo, pasklido kaip žvaigždės ir kiti kosminiai kūnai po susidūrimo. Taip išėjo, kad šis taškas įkrito mums į vidų.
Yra tokių žmonių, kuriuose jis truputį dar gyvuoja. Juos domina sukūrimo priežastis, tikslas. Yra žmonių, kuriuose tai menkiau jaučiama. Juos traukia menai, mokslai ir t. t. Kituose žmonėse jis dar mažiau gyvybingas. Juos traukia tik paprastas, praktiškas, įprastas žmogaus gyvenimas. Kai kurie žmonės jo beveik neturi. Tai jau patys primityviausi žmonės.
Dėl to žmonės gimsta tam tikroje aplinkoje, atitinkamoje planetos vietoje. Viskas kyla iš šio vidinio taško, iš jo santykio su Kūrimo tikslu, sugrįžimu į bendrąją integraliąją būseną.
Visų kartų žydai – tai tie, kurių trauka bendrajai integraliajai būsenai didesnė, nei visų kitų. Tokie žmonės gimsta vadinamaisiais žydais.
Vidinis taškas yra jų vystymosi šaknis, jis ir sužadina visas kitas savybes. Taigi, jie gali būti apsukrūs, verslūs, protingi, veržlūs. Arba gali būti romantiškesni, meniškesni, kūrybingesni ir t. t.
Vadinasi, šis taškas nulemia visas kitas žmogaus savybes. Žinoma, kiekvienam kitaip. Jis suformuoja labai gyvenimišką, aiškų poreikį: kam, dėl ko gyvenu, ko šiame gyvenime noriu pasiekti? Tai jaučia didžioji žydų dauguma.
Klausimas. Kodėl šio taško „dėl ko gyvenu?“, šio vidinio žydo savyje niekas nemėgsta? Nei žydai, nei nežydai.
Atsakymas. Išskyrus kabalistus. Tie, kurie ugdo šį tašką ir mano, kad jis jiems netrukdo, o atvirkščiai, vilioja į kitas erdves, kitus matavimus, tie šį tašką plečia ir nuolat augina.
Klausimas. Kodėl kiti žmonės jo nekenčia? Kodėl negalima jo išrauti arba tiesiog pamiršti?
Atsakymas. Jo iš žmogaus negalima išrauti, jis viduje. Net persodinus organus, to taško nerastum, nes jis – dvasinis. Jo nėra materijoje, nes ši – tik nešėja.
Tai ypatingas informacinis įrašas, kuris egzistuoja kartu su žmogumi. Žmogus miršta, o informacija lieka ir patenka į kitą pasaulį, kitą gyvenimą.
Klausimas. Kaip šią neapykantą paversti meile žydams?
Atsakymas. Pamilti savyje žydą – reiškia suprasti, dėl ko šis informacinis įrašas yra manyje, koks jo tikslas.
Kai žmonės supras mūsų aiškinimus: ką reiškia siekti Aukštesniojo pasaulio, kitos pakopos, kokią dovaną gaus iš savo vidinio taško, – tada jie ims jį branginti ir ugdyti.
Tada didžiausi antisemitai ir visi kiti, įvairiai nusiteikę žydų atžvilgiu (ir žydai, ir ne žydai), suvoks, kad gali pakilti virš savo gyvūninio gyvenimo.
Klausimas. Iš esmės, tai – labai geras taškas. Dėl to žydai protingi, veržlūs, kūrybingi, romantiški, bet vis tiek jo nemėgsta. Kaip žydams pamėgti šį tašką?
Atsakymas. Reikia jiems paaiškinti, koks tai taškas, kur jis kviečia, ką žada, kaip jo padedami gali ko nors pasiekti. Tai labai rimtas klausimas.
Nes greta šio taško, lygiagrečiai jam, egzistuoja visas mūsų egoizmas, kuris visai nenori būti susietas su žydais, judaizmu, su tuo tašku, siekiančiu sukūrimo tikslo – priešingo egoizmui. Tai absoliučiai priešinga! Todėl mes nė už ką to nenorime, rankomis ir kojomis spiriamės nuo to.
Klausimas. Kalbame, kad viskas ateina iš aukščiau.
Atsakymas. Neabejotina.
Klausimas. Kaip susitarti su Aukštesniąja jėga, kad ji paleisdama egoizmą ir sužadindama tašką širdyje, kaip nors viską sujungtų?
Atsakymas. Tarp jūsų labai išplito klaidinga nuomonė apie Aukštesniąją jėgą.
Aukštesnioji jėga – tai gamta, kuri nekinta, su ja neįmanoma susitarti, kaip ir su bet kokio fiziniu dėsniu. Todėl, kaip besistengtumėte pajungti gamtą (juk susitarti, tai – pajungti ją sau), jums nepavyks, turėsite paklusti jos dėsniams. Tik griežtai laikydamiesi gamtos dėsnių galėsite atskleisti vadinamąjį tašką širdyje, žydišką tašką ir išvystyti jį taip, kad galėtumėte įsisavinti Aukštesnįjį pasaulį, kitą matavimą. Tai galima padaryti, bet ne susitariant su Aukštesniąja jėga, o ją tyrinėjant ir realizuojant savyje jos savybes.
Klausimas. Kaip įveikti vidinį žmogaus pasipriešinimą, nenorą paklusti šiai gamtos jėgai?
Atsakymas. Pasipriešinimas vadinasi „mūsų egoizmas“. O egoizmui įveikti yra metodika: galima taip juo pasinaudoti, kad jis netgi padėtų, nesipriešintų šio aukštesniojo dvasinio taško įsisavinimui.
Klausimas. Pateikite trumpą formulę – kaip egoizmas padeda, ką reikia padaryti, kad jis padėtų žydų tautai?
Atsakymas. Egoizmas padeda visaip. Tik reikia sukurti teisingą mažą bendruomenę, geriausia iš dešimties žmonių, kuri padėtų įsisavinti šį egoizmą kiekvienam iš dešimties taip, kad veikdami kartu, jį paverstų priešinga savybe – altruizmu.
Tada šioje bendroje altruistinėje savybėje jie pajus kitą gamtos lygmenį – altruistinį, davimo ir meilės savybę. Ir jie pamatys, kad ten susitelkę visų jų taškai, kurie juos traukė kūrimo, gyvenimo tikslo link.
Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės sujungia savo mažus norus ir jų padedami įsisavina kitą, aukštesnę erdvę.
Klausimas. Kas atsitiks antisemitams, kai pamatys besivienijančius žydus?
Atsakymas. Jie su malonumu patys tame dalyvaus. Būtent patys didžiausi priešininkai ir nekentėjai turi daugiau galimybių įsisavinti šią metodiką ir patekti į kitą matavimą, negu abejingieji.
#248146

Iš 2019 m. vasario 10 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra