Pateikti įrašai su savybės žyme.


Suvokti visatos protą

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mes turime galimybę pažinti visatos protą ir išmokti teisingai suvokti, reaguoti ir formuoti savo elgesį visuomenėje ir pačią visuomenę?
Atsakymas. Jei žvelgsime tik į mūsų gyvenimą, į mūsų ribotas galimybes ir savybes, tai jokia ateitis mums neprašvis.
Mes matome, kas vyksta pasaulyje: egoizmas auga, žmonija jam pataikauja, niekas nesiruošia jo apriboti ir negali, niekas išmintingai nevaldo pasaulio.
Jei ir yra atskiros didžios asmenybės, kurios tai supranta, tai jų įtaka visuomenei tokia maža, kad tikimybė ištaisyti pasaulį praktiškai lygi nuliui.
Kabalos mokslas kalba apie labai įdomius ir netgi revoliucingus dalykus. Jis aiškina, kad išorėje nieko nėra. Viskas, ką aš stebiu, ir viskas, kas man matosi, yra mano vidinės savybės. Absoliučiai viskas yra manyje. Bet aš matau tai tarsi išorėje kaip negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir žmogų tik dėl to, kad galėčiau geriau pajausti, nes savyje to suvokti negaliu.
Jei pradedu priimti ir pažinti išorinį pasaulį, kaip savo vidinį, išplėsdamas savo dalyvavimą jame, susiedamas save su pasauliu geru ryšiu ir su meile, tai pradedu jausti savyje šias savybes. Jos tarsi iš išorės grįžta į mane.
Aš suvokiu jas savyje ir taip suprantu, kad išskyrus mano tikrąjį suvokimą, t. y. didžiulį informacinį lauką, išorėje nieko nėra, ir jo atžvilgiu aš egzistuoju. O visi kiti kūriniai, įskaitant žmones, egzistuoja manyje, kaip mano vidinės savybės.
Kai pradedi į tai įsiskverbti, tai supranti, kad čia nėra jokių prieštaravimų – tau tiesiog matosi kiti žmonės, kurie turi tam tikrų savybių ir tarsi egzistuoja kaip tu, o iš tikrųjų egzistuoji tu vienas vienoje sąmonėje.
Pasak kabalos, žmonija pasieks būseną, kai galutinai įsitikins, kad jai gresia susinaikinti. Bet ji negali susinaikinti, kadangi tai prieštarauja bendrai vystymosi programai. Todėl žmonės supras, kad jie turi susikurti tokį tarpusavio ryšį, kuris suteiktų galimybę pajausti save egzistuojančiais kitame lygmenyje – ne tik gavimo, bet ir davimo jėgoje.
Ir tada tarp šių dviejų plokštumų – žemesnės (egoistinės) ir aukštesnės (altruistinės) – galėsime egzistuoti taip, kad ir egoizmas veiks davimo ir meilės naudai, juk jis mums reikalingas, kad pajaustume kitus ir žinotume, ką jiems duoti ir kaip teisingai su jais komunikuoti.
#220091

Iš 2017 m. lapkričio 24 d. TV programos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Laidavimo jėga

Komentarų nėra

Moteriškos jėgos paslaptis, I d.

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Moterims būdingos tokios savybės kaip: kantrumas, jautrumas, gebėjimas daryti daug darbų vienu metu, minkštumas ir nuolaidumas, estetiškumas.
Moteriai labiau būdinga harmonija, labiau išvystyta intuicija. Moteris jautresnė, šeimyniškesnė, širdingesnė.
Tyrimai rodo, kad moterys – geros vadovės, turinčios platų akiratį, lanksčią mąstyseną, sugebančios susieti skirtingus dalykus. Pasinaudodama savo intuicija, moteris gali kurti ilgalaikius planus. Kokia tos ypatingos moteriškos galios paslaptis?
Atsakymas. Iš tiesų, lyginant su vyrais, moterims būdingos labiau teigiamos savybės. Tačiau ar mes galime lyginti moteriškas ir vyriškas savybes? Visas moteriai būdingas savybes ji gauna iš gamtos, todėl tai – ne jos nuopelnas. Yra žmonių, apdovanotų gamtos ypatinga jėga ar protu, turinčių muziko ar tapytojo talentą, o yra negabių, silpnų.
Moteris iš gamtos gauna labai daug gerų, ypatingų savybių, bet tik todėl, kad ji moteris. Negalima pasakyti, kad ji jas užsidirbo, išvystė savyje. Jei aš galėčiau pagal savo norą pridėti sau gerų savybių, tai pasirinkčiau daugiau moteriškų savybių negu vyriškų.
Klausimas. Remiantis tyrimų rezultatais, grupė, kurioje yra moterų, paprastai protingesnė, sugebanti atlikti platesnį spektrą užduočių. Kokia to priežastis?
Atsakymas. Jei į vyrišką tyrėjų grupę įtraukiamos moterys, tai ji tampa tobulesnė gamtos atžvilgiu. Juk nė viena lytis nėra tobula. Todėl grupei bus naudingas moteriškas protas ir požiūris, gebėjimas labiau jausti visus dalykus.
Klausimas. Moterys paprastai labiau užjaučia ir išgyvena, t. y. geba geriau bendradarbiauti?
Atsakymas. Tai priklauso nuo situacijos. Moterys labai stiprios, kai reikia vienytis kovai už savo teises. Tačiau, kai tik išnyksta bendras priešas: vyrai ar valstybė, su kuriais reikia kovoti, ginant save, jų vienybės jėga dingsta.
Moteris labai tikslinga ir stipri, kai reikia kartu su kitomis moterimis kovoti už savo teises. Tačiau tuo jos galimybės vienytis viena su kita baigiasi. Ji nesijaučia galinti susivienyti su kitomis moterimis.
Kiekviena moteris pagal savo prigimtį turi savo sritį, kuria ji nepasiruošusi dalintis. Ir ji nenori artintis ir liestis prie kitos moters asmeninės srities. Moterys yra labai didelės individualistės.
#220532

Iš 2018 m. sausio 4 d. 946-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters verta vieta

Moterys valdžioje

Dvasinė moterų paskirtis

Komentarų nėra

Savybių panašumo dėsnis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia savybių panašumo dėsnis?
Atsakymas. Savybių panašumo dėsnis yra ir mūsų pasaulio fizikos dėsnis, kai teigiamos ir neigiamos kokybės, savybės, jėgos traukia ar stumia kits kitą.
Šis dėsnis leidžiasi mums iš dvasinio pasaulio. Tad jei norime prie ko nors priartėti, ar nuo kuo nors nutolti dvasinėje erdvėje, turime pakeisti savo savybes: tapti panašūs į tą, prie ko norime priartėti, arba priešingai – nutolti, tapus priešingu tam, nuo ko norime nutolti.
Tai matyti ir šeimoje tarp sutuoktinių, ir grupėje tarp draugų. Jei noriu suartėti su draugu, turiu kuo labiau tapti panašus į jį.
Taip norėdami prilygti Kūrėjui, priartėti prie Jo, turime sukurti tokį tarpusavio bendrumą, tokią sąveiką, kuri atitiktų aukštesniąją jėgą – davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Naujas laikas, nauji dėsniai

Gamta neišmokys blogo

Komentarų nėra

Susipainiojusių santykių pasaulyje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl mūsų pasaulyje jungiasi ne panašūs, o skirtingi, tačiau tarpusavyje kits kitą papildantys žmonės?
Atsakymas. Esmė ta, kad mūsų pasaulyje esame itin susipainioję, tad net sunku pasakyti, kaip jungiamės – pagal panašumą ar atvirkščiai. Žiūrint, kokios savybės išlaiko mus šalia vienas kito.
Kai imu siekti aukštesniojo dvasinio tikslo, mūsų gyvūninės savybės man netenka svarbos.
Nekreipiu dėmesio į priešingas man draugo savybes, suvokiu jas kaip būtinas mano vidiniam darbui, kad įveikčiau visas priešpriešas ir problemas tarp mūsų. Man svarbus ketinimas pagrindinio tikslo atžvilgiu.

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Širdžių apnuoginimas

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Komentarų nėra

Vaikas keičia šeimos likimą I d.

Auklėjimas, vaikai, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kiekvienas vaikas šeimoje yra ypatingas ir skiriasi nuo brolių ir seserų?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus paskirties, nuo užduoties, kurią turi atlikti gyvenime. Atsižvelgiant į tai, jis ima keletą savybių iš tėvo, motinos, galbūt iš senelio ir močiutės.
Paprastai paveldint atsižvelgiama į tris kartas. Taip pasiekiamas tinkamas savybių derinys, kuris taip pat priklauso nuo gyvenimo įvykių. Priklausomai nuo to, vaikas gali vystytis ir formuoti save.
Klausimas. Ar dvasinis komponentas, be tėvo ir motinos genų, skiriasi tarp vienos šeimos brolių ar ne?
Atsakymas. Dvasinis komponentas yra visiškai kitoks, juk jo šaknis kita. Nesvarbu, kad jie turi tą patį tėvą ir motiną. Vienas brolis gali turėti labai aukštą dvasinę šaknį, o kitas – labai „aukštą“ materialią šaknį. Negalima sakyti, kad jų dvasinės šaknys niekaip nėra susijusios, bet šis ryšys yra paslėptas ir neprieinamas mūsų tyrimams.
Klausimas. Ar naujo vaiko gimimas šeimoje kažkaip veikia jos esmę?
Atsakymas. Naujas vaikas visiškai pakeičia šeimos esmę, tarsi kiekvienas gimtų joje iš naujo. Vaikas keičia visą šeimos struktūrą, juk jis į šeimą pritraukia naują dvasinę jėgą ir ji pradeda elgtis kitaip. Galima pasakyti, kad jis pakeičia šeimos likimą.
Gyvūnų pasaulyje palikuonių atsiradimas taip pat daro jiems didelę įtaką, tačiau negalime to atsekti, nes gyvūnų patinas paprastai nedelsiant atsiskiria nuo patelės ir neturi nieko bendra su palikuonimis.
Po kurio laiko patelė irgi atsiskiria nuo vaikų ir nepalaiko jokio ryšio. Esmė ta, kad gyvūnai nevysto sielos, jie tik lydi žmogų, todėl jiems nebūdingi ilgalaikiai santykiai.
Klausimas. Kodėl būna nėštumo problemų, persileidimų?
Atsakymas. Paprastai persileidimas vyksta tada, kai nepakanka noro, poreikio eiti į kitą pakopą. Juk gyvenimas pirmiausia turi kilti iš noro. Ir jeigu jo nėra, tuomet nėštumas nutrūksta. Galbūt norint sukurti ypatingas būtybes reikia ypatingo noro, todėl jie negali daugintis. Svarbiausia čia – moters gyvybinė jėga.
Klausimas. Kodėl pastaruoju metu tiek daug nėštumo problemų, persileidimų, nevaisingumų?
Atsakymas. Galbūt tai šiuolaikinio jaunimo gyvenimo būdo ir netvarkingų seksualinių santykių pasekmė. Tai gadina moters gebėjimą pastoti. Juk moters kūnas labai subtiliai sutvertas ir prisijungia prie vyro. Jei ji turi vyrą, tuomet visos kūno sistemos prisitaiko prie jo.
Jei ji keičia vyrus, jos fiziologija susipainioja, ir tuomet kyla problemų.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 953

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė, I dalis

Genetinis žmonijos žemėlapis, I dalis

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Mozė

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманPagrindinis Pesacho šventės herojus – „Mozė“, t.y. dvasinis vedlys, ypatinga savybė žmoguje, vedanti jį veda prie išėjimo iš Egipto.
Jeigu kalbėsime apie Mozę ne kaip apie savybę žmoguje, bet kaip apie pavidalą, tai jis nebuvo lyderis iš prigimties. Tai uždaras savyje žmogus, norintis pasiekti supantį pasaulį, jo savybes, save.
Jis gyvena Faraono rūmuose, naudojasi visomis princui priklausančiomis privilegijomis. Yra gerbiamas, studijuoja egiptietiškas praktikas, magiją – viską, kuo tuomet naudotasi Egipte statant piramides, pažįstant visatą per astronomiją, ir viską, ką tuomet jie išrado. Tai traukė Mozę. Jis buvo mokytas žmogus, tačiau nebuvo susijęs nei su egiptiečiais, nei su tauta. Jis tiesiog buvo princas.
Kai būnant Egipto tremtyje Kūrėjas pašaukė jį grįžti atgal – jis pakluso, tačiau tam neturėjo jokio asmeninio ketinimo.
Grįžęs į Egiptą jis ateina pas savo dėdę faraoną, pas savo įmotę Batją jau kaip jų priešininkas ir sako: „Paleisk mano tautą.“ O faraonas atrėžia: „Jie čia gyvena su savo šeimomis, gyvuliais ir ūkiu. Jie jau seniai ne mano ir niekur eiti nesirengia.“
Įsivaizduokite, tartum reikalaujame iš JAV prezidento: „Išleisk žydus į Izraelį.“ Jis į tai atsako: „Nesirengiu jų išleisti, jų man reikia ekonomikos, mokslo, prekybos plėtotei. Pamėginkite patys kreiptis į juos ir paklausykite, ką jie atsakys.“
Juk žydai labai gerai gyveno Egipte. Jie naudojosi visomis gėrybėmis, net daugiau nei patys egiptiečiai. Tad prie jų nebuvo kaip prieiti nei per faraoną, nei per pačią žydų tautą.
Izraelio tauta buvo visko pertekusi, tingi, paveikta egiptietiškų tradicijų, kultūros, mokslo, meno, įvairių pramogų. Jie turėjo viską, ko reikia, neaplenkiant ir didžiulių ganyklų gyvuliams. Galima sakyti, kad jie gyveno pačioje geriausioje vietoje pasaulyje.
Tačiau, kai Mozė ėmė prašyti faraoną paleisti Izraelio tautą iš Egipto, tada jie ir pajuto blogąją faraono pusę: smūgiai, priespauda, mokesčiai, net persekiojimai, pogromai.
Iš esmės viskas, ką matome tolesnėje žydų istorijoje, staiga ima atsirasti Egipte tautai, kuri buvo visiškai išlepinta! Savaime suprantama, faraono požiūris į Mozę tapo itin neigiamas.
Bet jis vis tiek eina pas faraoną Kūrėjo palieptas ir reikalauja: „Paleisk mano tautą!“
Esmė ta, kad Mozė bijo ir faraono, ir Kūrėjo, jis nežino, ką daryti. Mozė įtikinėja Kūrėją, kad pats švebeldžiuoja, mikčioja, kad iš prigimties nėra lyderis. O Kūrėjas jam atsako: „Aš žinau, ką pasirinkti. Tad pirmyn.“ Ir jis eina.
Beje, Kūrėjas sako: „Eime drauge. Aš taip apsunkinau faraoną, kad geriau mums eiti kartu.“
Kabala kalba apie itin gilias, vidines žmogaus savybes, kurios turi išsirutulioti būtent per tokį dvasinę raidą, kuomet žmogus ima ieškoti savyje faraono, Mozės, Kūrėjo, Izraelio tautos, egiptiečių ir visų kitų Toros personažų savybių.
Galiausiai jis pasiekia visišką tamsą, supranta, kad nepajėgia išeiti iš Egipto, nenori iš jo išeiti, nežino, kokių jėgų padedamas gali tai atlikti. Ir tuomet naktį prasiveržia didi jėga – audra su perkūnija, griaustinis ir žaibai dvasine prasme. Žmogus ištiktas siaubo! Bet bėga paskui Kūrėją.
Išeinama iš Egipto paskubomis: neaišku kur, nesvarbu kurlink. Kad tik to norėtų Kūrėjas, o žmogus išpildys Jo valią.
Daugiau nieko nėra! Tik Kūrėjo noras, sekimas paskui Jį, nes niekaip neįmanoma susigaudyti savo jausmuose ir žinojime – nei širdimi, nei protu. Tik aukštesnioji jėga rodo tau, kaip eiti. Kūrėjas veda tave ugniniu stulpu ar debesiu ir tu eini. Niekaip kitaip.
O kad visiškai išsivalytum nuo Egipto ir į viską žiūrėtum aukščiau žinojimo ir jausmų – šok į jūrą!
Jūra – tai baisi būsena, kuomet žmogus turi žengti pirmyn nepaisydamas savo jausmų ir proto absoliučiai visur! Paskui jam nebelieka nieko savo! Jis išeina visiškai tyras. Štai tada ir gimstama dvasiškai – visiškas jausminės, materialios atminties ištyrinimas. O tada prasideda naujas gyvenimas.

Iš 2016 m. balandžio 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Faraono sutikimas

Išeitis iš tremties

Pradininkų tauta

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 06 25)

Twitter

Kiekvienas turi gerų ir blogų savybių. Protingieji kituose išskiria ir mato tik gerąsias. Anot kabalos, reikia ištaisyti ir blogąsias.

Grėsmė pasauliui – tik nusikalstamumas: kibernetinis, teroristinis, organizuotas, vietinis, tarptautinis.

Darbas – pirmiausia darbas su savimi. Būtent tai tikrasis darbas, o visa kita palikime robotams!

Kabala moko, kad pasaulis priklauso nuo stebinčiojo savybių. Todėl kabala padeda išeiti iš depresijos, padeda matyti partnerį mylimu.

Komentarų nėra
Vėlesni įrašai »