Kilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!