Pateikti įrašai su šchina žyme.


Prašyti, bet tik ne už save

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманJei atliksime teisingą, tikrą išskaičiavimą, iškart taps aišku, kad negalima prašyti už save. Juk taip atskiriu save nuo bendros sielos, kurioje yra Kūrėjas, nuo Šchinos. Prašydamas sau atskiriu save nuo Šchinos.
Reikia prašyti už visus. Kiek galiu susijungti su Šchina ir nuskęsti tame bendrume, pajausiu, kad tai Šchina, kur gyvena Kūrėjas ir galėsiu Jį atskleisti, priartėti prie Jo ir net susilieti su Juo. Viskas priklauso nuo to, kaip aš vis labiau prisijungiu prie bendro kli.
Todėl prašyti už save – tai atkirsti save nuo gyvenimo šaltinio. Tik mes šito nejaučiame ir painiojamės. Tačiau matantis sistemą žmogus supranta, kad ji itin paprasta ir joje yra Kūrėjas. Reikia prašyti tik vieno: priklausyti tai Šchinai, sistemai, į kurią visi esame sujungti, tik to neįsisąmoniname dėl paslėpties. Kvaila prašyti sau, juk šiuo prašymu žmogus atitolina save nuo gėrio.
#248734

Iš 2019 m. liepos 1 d. rytinės pamokos, tema „Dešimtukas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys, skirtas sielai gimti

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs?

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Praktika – mumyse

Dvasinis darbas, Kabala

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabala – tai praktinis mokslas? Kur konkrečiai realizuojama praktika?
Atsakymas. Praktika – mumyse pačiuose. Turime susivienyti tarpusavyje grupėje. Susivienijus mumyse kyla įvairiausi jausmai, savybės, reakcijos. Turime juos patirti, viduje taip prisitrindami tarpusavyje, kad imtume savo pojūčius keisti kitų pojūčiais.
Sujungiame savo jausmus į tokį bendravimo lauką, kur kiekvieno individualumas pradingsta, ir kiekvienas įgyja visų kitų individualumą. Taip kiekviename iš mūsų formuojasi bendrumas, kuris vadinamas Šchina.
Šchina – tai jėgų laukas, mūsų tarpusavio gerų santykių vienų su kitais jėgų laukas. Tik ten atsiskleidžia Kūrėjas. Tai ir yra kabalos mokslo realizacija.
#240413

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Ant aukštesniojo pasaulio prieangio

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Keletas minčių iš ,,Šamati”: „Šchina“ tremtyje

Dvasinis darbas

Mūsų būsena, kai esame tarpusavyje susijungę, vadinasi Begalybės pasaulio Malchut, Šchina. Šchina – tai „vieta“, kur atsikleidžia aukščiausioji Šviesa, dėl savo veiksmų vadinama Šochėn − jis karaliauja, įsikuria joje.
Mes – tai norai, sujungti tarpusavyje bendra davimo savybe. Ir todėl turėdami šią savybę atskleidžiame, užpildančią mus, Šviesą.
Todėl, kol nesijaučiame esą susivieniję, kol mūsų būsena nėra tobula, kol ji nėra ištaisyta Šchina, ištaisytas mūsų tarpusavio ryšio tinklas, tol esame paslėptyje, neatskleidžiame Šchinos − mes tremtyje. Šis indas neatskleistas ir todėl vadinasi ,,Šchina tremtyje“ – tremtyje, paslėptyje mūsų atžvilgiu.

Iš 2011 m. rugsėjo 18 d. Toronto kongreso 6-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Keletas minčių iš ,,Šamati”: Nieko nėra kito − tik Jis

Keletas minčių iš ,,Šamati“: Įžanga

Komentarų nėra