Pateikti įrašai su šeima žyme.


Į ką sutelkti savo mintis

Dvasinis darbas, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Į ką verta sutelkti mintis, kai pasaulyje tiek neapibrėžtumo, net kalbant apie darbą ir šeimą?
Atsakymas: Pirmiausia reikia išmokti užsidirbti iš to, kas būtina tau ir žmonėms. Galbūt tai nebus toks aukštas darbas, tačiau būsi reikalingas žmonėms. Jiems reikės tavo darbo rezultato.
Visų antra, mums reikia šeimos, namų, darbo, kad aprūpintum šeimą. O be to, kas gyvybiškai būtina, turime galvoti vien apie dvasinį vystymąsi: kaip pajausti pasaulį tokį, koks jis iš tikrųjų yra, o ne išdarkytą mūsų egoistinių savybių. Ir tuomet jis taps visiškai kitoks.
#267040

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kaip namuose sukurti jaukumą

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Danija jau 40 metų patenka tarp laimingiausių pasaulio šalių, ir joje, beje, auklėjami laimingi vaikai. Danai taiko principą, vadinamą „hygge“ – „jaukumas“. Jis reiškia jaukumą ne tik namuose, bet ir žmonių santykiuose.
Pavyzdžiui, jie sako: „Kai įeini į „hygge“ erdvę, savo stresą, negatyvą palieki už šeimos rato“. Tai pagrindinis principas, reiškiantis bendrą mūsų laiką, o ne mano laiką su tavimi.
Tarkime, kad vienas tėvų grįždamas namo jaučia, jog darbe ar kur nors kitur susierzino, jis turi šiek tiek pastovėti už durų arba 10 minučių pasėdėti automobilyje ir tik pasikeitus būsenai įeiti į namus, nes įeina į „hygge“, į šį vidinį jaukumą.
Visi susiburia viename kambaryje bent porai valandų ir dainuoja. Danai daug dainuoja. Visa šeima: močiutės, seneliai, vaikai. Sakoma, kad tai ir užaugina laimingus vaikus.
Kaip manote, ar šis principas gali būti taikomas visam pasauliui? Ar toks šiltas jaukumas gali staiga tapti nauju žmonijos auklėjimu? Ar galima imti tai ir pritaikyti?
Atsakymas. Šaunūs danų, lietuvių vaikinai: ramūs, santūrūs, lėti. Toks jų charakteris.
Perimti galima, gal tai kam nors padės. Gerai, jei jie gali taip nusiraminti. Dar gali nueiti į klubą, pažaisti bridžą, o vakare grįžti namo. „Oi! Jau aštuonios vakaro, turime eiti miegoti.“
Klausimas. O po to?
Atsakymas. Po to tas pats. Svarbiausia – nieko nepažeisti.
Komentaras. Bet sakoma, kad jie išauklėja laimingus vaikus.
Atsakymas. Žinoma, tai laimingi žmonės. Svarbiausia – grafikas, kurio laikotės, ir nieko daugiau! Žinote, svarbiausias dalykas armijoje yra įstatai. Laikaisi kariuomenės įstatų ir laimingai gyveni Danijos karalystėje.
Komentaras. Vadinasi, sakote, kad „hygge“ – tai įstatai, kuriuos tauta sukūrė per šimtmečius. Bet, kaip suprantu, kalbate šiek tiek ironiškai, nes kitiems tai tiesiog neįmanoma.
Atsakymas. Neįsivaizduoju, manau, kad šiandien ir Danijoje ne visi sugeba tai padaryti. Bet kiekviena tauta turi savo charakterį. Vienokį šiaurinės tautos, kitokį – pietinės. Afrika visiškai kitokia nei Azija. Pažvelkime į meksikiečius ir pietų amerikiečius: „Jei nevyksta karnavalas ir nešaudoma į orą, tai apie ką kalbėti?!“
Klausimas. Ar kabalos požiūriu tai ir vadinama laimingų vaikų auklėjimu?
Atsakymas. Nežinau, ar tai laimė.
Laimė yra tada, kai žmogus turi realų tikslą, kuriuo niekaip ir niekada negali nusivilti, nes jis teisingas, amžinas, tobulas, ir žmogus tikslingai jo siekia. Nepaisant visada kylančių klausimų, nes šie klausimai yra skirti tam, kad jis nuolat kreiptų save į šį tikslą. Ir tada viskas bus gerai.
Klausimas. Bet jūs kalbate kaip kabalistas. Ar paprastas žmogus taip pat galvoja?
Atsakymas. Ir paprastas žmogus mūsų laikais jau turėtų tai žinoti.
Klausimas. Bet šis jaukumas nėra tikslas?
Atsakymas. Gamta mūsų tokių nesukūrė, todėl neleis mums likti tokiems.
Komentaras. Nors jie tokie jau gana seniai.
Atsakymas. Tai jų charakteris. Nesiruošiu nieko kritikuoti, juo labiau šaipytis. Jokiu būdu. Juk suprantu prigimtį.
Gamta sukūrė mus tokius, kad kiekvienas pagal savo charakterį, savo egoizmą tinkamai jį realizuotume. Kol kas danai vis dar yra šioje būsenoje. Jei gali, tegul tęsia. Kai negalės – prisijungs prie likusios besijaudinančios žmonijos.
Klausimas. Manote, kad jie negalės ilgai išlaikyti šios būsenos, ypač dabar, mūsų laikais?
Atsakymas. Ne. Bet net ir jungdamiesi prie žmonijos, jie, žinoma, prisijungs ne tokiu dideliu greičiu, kaip visi. Jie bus tarsi variklyje, o ten, kaip ir visur, yra taktai. Arba sukiesi šimtą taktų per minutę, arba dirbi kartą per minutę.
Klausimas. Ar jums labiau prie širdies neramus, viduje nejaukus, judrus žmogus? Jums artimesnis egoistiškas žmogus?
Atsakymas. Toks gali greičiau įvykdyti savo programą ir pasiekti aukštesnįjį tikslą. Tačiau kiti seka paskui jį, todėl jų vaidmuo ne menkesnis. Mes tiesiog esame sukurti skirtingi ir todėl turime skirtingai elgtis.
Klausimas. Vadinasi, negalėsime to perimti?
Atsakymas. Ne, jokiu būdu negalima perimti. Kiekvienas turi dirbti pagal savo prigimtį.
Klausimas. O kaip žmogus gali suprasti, kad tai jo prigimtis?
Atsakymas. Jis pajus vidinį komfortą. Jaučiu vidinį komfortą tada, kai sukuosi didžiuliu greičiu, arba tada, kai, prieš įeidamas į namus, pusvalandį automobilyje ramiai ruošiuosi svarbiam susitikimui su savo žmona, kuri mane pasitinka ir kviečia į namus. O aš su ja sveikinuosi ir įeinu, tarsi ką tik susipažinęs.
Komentaras. Įdomu, sakote, kad kiekvienas eina savo keliu.
Atsakymas. Žinoma!
Klausimas. Nuo ko tai priklauso?
Atsakymas. Savo prigimtimi esame tokie skirtingi tam, kad mūsų būsimojoje sąjungoje sukurtume vieną bendrą universalią konstrukciją, vadinamą „Žmogumi“ – Adomu.
Klausimas. Tada kiekvienas turės savo vietą? Kiekviena tauta?
Atsakymas. Žinoma! Tarkime, aš sukuosi didžiuliu greičiu, kiti – lėčiau, treti – dar mažesniu greičiu, lygiai kaip mūsų organizme yra sistemų, kurios įjungiamos milžinišku greičiu, su dideliu taktu, o kitos su vis mažesniu ir mažesniu… Galima palyginti nagus – rankų nagai paauga milimetrą per savaitę, o kojų – milimetrą per mėnesį.
Kiekvieno tempas kitoks, nors atrodytų, kad tai tas pats audinys ir vienas organizmas.
Klausimas. Ar visi turi vieną tikslą?
Atsakymas. Visų tikslas vienas, tik kas žino šį tikslą? Jei žinotume, kad visi turime vieną tikslą, sutartume vienas su kitu. Pradėtume kartu ieškoti kelio šiam tikslui pasiekti.
O šiaip jaučiame, kad kiekvieno tikslas kitoks. Egoizmas mus atskiria, neleidžia pajausti, kad kartu turime judėti vieno tikslo link.
Klausimas. Bet ar vis dėlto galime tai pasiekti? Ar mus atves į tą patį tikslą, ar ne?
Atsakymas. Aš manau, kad jis turėtų paaiškėti iš vidaus.
Klausimas. Koks tas tikslas?
Atsakymas. Tikslas labai paprastas: atskleisti gyvenimo prasmę.
Klausimas. O kokia ji?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė yra žinoti jo prasmę.
Kai jaučiu gyvenimo prasmę, jaučiuosi visiškai pripildytas. Žinau, kodėl egzistuoju, žinau, kas man vadovauja, į ką kreipiuosi, ką darau kiekvieną savo egzistavimo momentą, kurlink einu. Prieš mane atsiveria vis nauji horizontai.
Jaučiuosi kaip vaikas, atvykęs į Disneilendą. Ir visa tai neįtikėtina! Visa tai yra pasaka! Taip žmogus turėtų jaustis, atskleisdamas Kūrėjo planą.
Klausimas. Ar kiekvienas turi savo gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Kiekvienas tuo mėgausis individualiai, nes mes visi taip sukurti. Tačiau žmogus mėgausis tuo, kad nuolat palaiko ryšį su kitais. Šio dvasinio Disneilendo atskleidimas kyla iš to, kad atskleidžiame vis integralesnius mūsų tarpusavio ryšius. Ir jie atsiskleis kaip Aukštesniojo pasaulio suvokimas. Tai rimtas nuotykis.
Klausimas. Jūs jau padarėte išvadą, kad žmogaus tikslas – suvokti Aukštesnįjį pasaulį. Ką tai reiškia – suvokti Aukštesnįjį pasaulį?
Atsakymas. Tai reiškia suvokti visiškai skirtingų gamtos jėgų sąveikos harmoniją. Matome, kaip jungiasi visos problemos, veiksmai, mintys, siekiai – viskas, kas tik įmanoma, visų laikų ir visi dalykai kartu, pasirodo, sudaro harmoningą sistemą ir jie yra būtini vienas kitam – šios harmonijos atskleidimas ir yra kūrimo tikslo, Kūrėjo sumanymo atskleidimas.
Klausimas. Jūs visada kalbate apie harmoningų santykių tarp žmonių atskleidimą – kad visi esame harmoningai susieti. Ar ir tai čia patenka?
Atsakymas. Žinoma! Tai ir yra aukščiausias visos šios harmonijos lygmuo. Atrasti šią harmoniją – žmogaus gyvenimo tikslas.
#260665

Iš 2020 m. vasario 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Dvasinis moters vaidmuo II d.

Dvasinis darbas, Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманVyriško ir moteriško prado derinys
Būtent iš vyro ir moters gimsta vaisius. Bet iš vieno vyro ar vienos moters niekas negali gimti.
Vyriškasis pradas yra davimo jėga, o moteriškasis pradas – gavimo jėga. O kūrinys – tai geri darbai, kuriuose gyvens gyvenimo dvasia. (Rabašas, „Dargot Sulam“, „294. Būtent iš vyro ir moters“)
Vyriškasis pradas yra ketinimas dėl davimo, o moteriškasis pradas – noras gauti. Jeigu jie tarpusavyje susijungia, tada tinkamai susiderina. Ir paaiškėja, kad, kai noras gauti, o virš jo ketinimas duoti sąveikauja, jie gali atskleisti savyje Kūrėją, kitaip tariant, atlikti geriausią, aukščiausią veiksmą, koks tik įmanomas kūriniui mūsų pasaulyje.
Nė vienas vyras ir nė viena moteris to negali atlikti atskirai. Tik tinkamai derindami vyriškas davimo ir moteriškas gavimo savybes, jie gali atlikti veiksmą „gauti, kad duotum“, kitaip sakant, tapti panašiais į Kūrėją. Priešingu atveju, nė vienas iš jų nėra tobulas.
Klausimas: Koks teisingas moteriško ir vyriško prado derinimo principas?
Atsakymas: Jei kalbame apie kabalą, tada pagal šį mokymą vyriškas ir moteriškas pradas yra kiekviename iš mūsų. Žmogus turi dirbti taip, kad jo noras gauti būtų visiškai po ketinimu duoti (dėl davimo). Ir tada sąveika bus tinkama.
Turime suprasti, kad kalbame ne apie moterį ir vyrą, o būtent apie tinkamą šių pradų sąveiką žmoguje.
Kita vertus, jei kalbame apie šeimą, apie teisingus vyro ir moters santykius, tada omenyje turimas tikslus jų savybių supratimas, kai moters ir vyro savybės derinamos taip, kad jos iš tikrųjų duoda dvasinių vaisių. Kaskart jie pagimdo kitą būseną ir tai vadinama jų vaiko gimimu.
Bus tęsinys…
#263058

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis moters vaidmuo I dalis

Vyriško ir moteriško prado vienijimosi paslaptis

Moters noras

Komentarų nėra

Išvien su gamta

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokių žingsnių turime imtis, kad eitume išvien su gamta?
Atsakymas: Pirma, mums tiesiog reikia susivienyti ir suprasti, kad visa žmonija yra viena vieninga šeima. Juk negyva, augalinė ir gyvūninė gamta kartu su žmogumi yra vienas vieningas organizmas.
Antra, mes, kaip vieno organizmo sistemos elementai, turime siekti būti kuo arčiau vienas kito, suprasti vienas kitą, sąmoningai veikti, visiems kartu rūpintis gamta ir galvoti, kaip padaryti mūsų ryšius integralius, globalius.
Praktiškai viskas turėtų būti nukreipta į „mylėk artimą, kaip save patį“. Žinoma, tai labai tolimas tikslas, tačiau jo siekimas jau sukelia teigiamą gamtos jėgą.
Ji sušvelnins mūsų didžiulį visuotinį egoizmą ir kaip nors jį subalansuos. Jau nuolat nebekrisime į vis didesnius egoistinius lygmenis, kai tampame abejingi tam, kas vyksta su mumis ir kitais.
Būtinai turime sužadinti sau teigiamą gamtos jėgą, o tam reikia susivienyti.
Jei tūkstančiai žmonių susijungs, jeigu jie supras, kaip sukurtas integralus gamtos paveikslas, kaip visi priklauso vieni nuo kitų ir nuo bendros gamtos, kaip galima imti artėti vieniems prie kitų, jie pažadins bendrą teigiamą jėgą ir ji viską pakeis.
#264257

2020 m. kovo 29 d. iš programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Ar reikia vystyti egoizmą?

Virusas, keičiantis žmonijos veidą

Komentarų nėra

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonija egzistuoja jau tūkstančius metų, karta keičia kartą, bet mes nesimokome iš praeities klaidų. Ar tikimės, kad ateities kartos nepamirš koronaviruso, ir jis paliks pėdsaką mumyse, ne tik įrašą istorijos knygose?
Ir iš tikrųjų tai virsta į augantį pokyčių srautą sielose, kurios priklauso Adam Rišon sielai. Kančios ir problemos didėja kaip sniego kamuolys ir veda mus į paskutinę kartą.
Šioje paskutinėje kartoje, kurioje gyvename šiandien, pirmiausia turime sutikti, kad visa žmonija yra vienoje integralioje sistemoje. Visi priklausome ne kokioms atskiroms tautoms, o žmonijai.
Matome, kaip susimaišęs pasaulis, visos rasės: juoda, balta, geltona, raudona. Paskutinėje kartoje turėsime priimti žmoniją kaip vieną sistemą ir pamatyti, kad netgi savo naudai turime rūpintis visu pasauliu.
Ankstesni smūgiai stūmė mus nuo vienos santvarkos prie kitos: nuo vergijos į feodalizmą, po to į kapitalizmo, socializmą. Bet dabar prasideda visiškai naujas laikotarpis, kai gamtos smūgiai privers mus susiburti, susivienyti, tarsi viena šeima.
Tai atliksime kęsdami gamtos smūgius, tačiau būtų gerai sutrumpinti įsisąmoninimo laiką. Tada žmonija pasiruoš vienybei, kad taptų it viena šeima, ims įgyti vienos Adomo sielos pavidalą. Tai laiko šauksmas.
Todėl smūgiai nesiliaus, bet vis dažnės ir privers pajausti mūsų tarpusavio ryšį visame pasaulyje. Pastebėsime, kad kenkiame sau, dusiname save savo rankomis ir taip pamažu priartėsime prie tiesos.
#264667

Iš 2020 m. gegužės 14 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Krizė, globalizacija, Sveikata, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koronavirusas atskleidė dar vieną problemą. Viena vertus, gamta atskiria mus vienus nuo kitų, kita vertus, vis daugiau laiko turime praleisti su artimaisiais. Tarkime Kinijoje, pasibaigus epidemijai, prasidėjo skyrybos. Ką gamta nori mums tuo pasakyti?
Atsakymas: Nesu labai gerai susipažinęs su Kinija ir galiu pasakyti tik viena. Jei anksčiau žmonės dirbo 12 valandų per parą ar net daugiau, kas kinams yra natūralu, o epidemijos metu jie turėjo praleisti namuose 24 valandas per parą, galbūt jiems tai pasirodė nepakeliama našta.
Kinai darboholikai, jie negali gyventi kaip europiečiai. Neįsivaizduoju kinų, kurie visą dieną sėdėtų namuose ir junginėtų televizijos kanalus. Jie labai kryptingai siekia kokio nors tikslo, pelno. Ir jei staiga viskas dingo, tai, žinoma, vyksta skyrybos arba savižudybės, kas nors čia turėtų būti.
Klausimas: Esmė net ne Kinija. Nemažai socialinių problemų kyla būtent šeimoje. Dabar gamta atitolino mus nuo nepažįstamų žmonių, tačiau visą dieną praleidžiame su savo artimaisiais ir nuolat juos matome. Gal tai kokia nors užuomina, kad pirmiausia turime ištaisyti santykius su artimaisiais, nes tai paprasčiau, lengviau?
Atsakymas: Visų pirma, tiesiog turime suprasti, ką daryti.
Šiandien žmogus nežino, kodėl jis dalyvauja visame šiame gamtos žaidime. Jis nesupranta, ką gamta daro su mumis, koks jos tikslas. Jis mato, kad jau nuo seno einame tam tikra įvykių grandine.
O kam šie įvykiai – nesupranta, kas su juo vyksta – nežino. Žmogus mato, kad tobulėjame techniškai ir drauge plėtojame šeimos, socialinius ir valstybinius santykius. Bet jis neįsisąmonina gamtos sumanymo, nemato kodėl ir kam tai yra.
Žmogui reikia atmerkti akis, papasakoti, kur mus veda mūsų raida. Juk tai nėra tik kvailas gamtos vystymasis, kai gamta evoliucionuoja pagal tam tikrus neva mechaninius dėsnius. Joje yra sumanymas, ir neįmanoma atlikti jokio veiksmo, jei iš pradžių neįsivaizduojate to daugiau ar mažiau išbaigtu pavidalu.
Mums, kaip mažiems vaikams, atrodo: „Štai ką nors padarysiu, ir kas nors išeis“. Gamtoje taip nėra. Jos pirminis sumanymas glūdi pirminiame ketinime.
Šis sumanymas – atvesti visą gamtą į integralumą, kai pradžia, visi veiksmai ir pabaiga absoliučiai papildo vienas kitą, yra susiję vienas su kitu. Gamta siekia tapti integralia, visiškai sujungta visose savo dalyse ir visuose lygmenyse. To link vystomės.
O kai pažeidžiame gamtos dėsnį, vedantį viską į panašumą, integralumą, tarpusavio priklausomybę, imame jausti gamtą kaip nukreiptą prieš mus. Todėl atsiranda įvairiausių virusų, bunda ugnikalniai, dega miškai, siaučia uraganai ir t. t.
#262716

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas ir yra virusas

Suprasti gamtos reikalavimus

Pergalė prieš žmoniją

Komentarų nėra

Ar išgelbės moterys pasaulį?

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žinant, koks didžiulis yra vyriškas egoizmas ir kaip jis sustingo evoliucijos procese, ar išgelbės pasaulį moterys?
Atsakymas. Taip, moterys išgelbės pasaulį. Jei jos panorės, vyrai paklus visur ir visada.
Lankydamas įvairias pasaulio šalis, ypatingas bendruomenes, tautas, aš visada domiuosi, kas yra svarbiausias jų šeimose. Kas valdo: vyriškas ar moteriškas balsas?
Vyras atsako: „žinoma, aš!“, bet pakanka žmonai pažvelgti, ir tampa aišku, kas lemia kryptį. Ir taip visur, visose kultūrose. Tai išplaukia iš dvasinės šaknies.
Moterys turi suteikti vyrams teisingą gyvenimo kryptį. Juk jie norėtų lakstyti, kur pakliuvo, o moterys, kaip motinos, turi juos švelniai kreipti pas Kūrėją. Vyrams tai būtina.
Jei ne moterys, vyrai padarytų iš šio pasaulio visišką smėlio dėžę: daugybę turistinių maršrutų, lenktynių, futbolo areną – viską, kas patinka, išskyrus normalų gyvenimą, leidžiantį teisingai vystytis. Tai iš tikrųjų yra taip. Todėl moteriškoji dalis labai svarbi, ypač kabaloje.
Mes matome, kiek per paskutiniuosius 100 metų moteris išsiveržė pirmyn, tapo savarankiška, stipri, įėjo į valdžios organus ir t. t. Ir visa tai būtent dėl to, kad mes judame išsitaisymo keliu, kuriame moteriškoji jėga, jos savybės, jos ištikimybė reikalingos siekiant aukštesniojo tikslo.
Taigi, vyrai, klausykite moterų. Kiekvienoje grupėje bandykite, kiek įmanoma, pakelti moteriškąją jėgą. Moteris reikia skatinti, bandyti išnaudoti jų pastovumą, kad grupė būtų stabilesnė.
#247685

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima sukurti harmoniją tarp vyro ir moters?

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Tarp pliuso ir minuso

Komentarų nėra

Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kaip moteris veikia vyrą

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu vyras užsiima kabala, o žmona jam netrukdo, tai vyras, akivaizdžiai, atneša Šviesą. O jeigu moteris užsiima kabala, o vyras prieštarauja, bet po kiek laiko pasikeičia, ar tai reiškia, kad ji irgi jį paveikė?
Atsakymas. Moteris veikia vyrą kur kas labiau nei vyras moterį. Jeigu žmona ima studijuoti kabalą, vyras būtinai ateis paskui ją. Jeigu vyras studijuoja kabalą, žmona ne visuomet paseks paskui jį.
Tai matyti visur: visose šalyse, visose tautose – vienas ir tas pats. Galiausiai vyras klauso moters.
Studijuojanti kabalą moteris gali tinkama kryptimi pakreipti visą šeimą. O vyras – ne, jis turi priešokiais iš šeimos „vogti“ laiką, kad užsiimtų savo mėgstamu dalyku.
Todėl prašau moterų atkreipti dėmesį, kad vyrai turėtų galimybę tinkamai studijuoti.
#247633

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl vyrui reikalinga moteris

Vyrai ir moterys: skirtingas pasaulio suvokimas

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Komentarų nėra

Ar išliks šeimos institutas?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ko laukti šeimos institutui ateityje? Kaip jį išsaugoti, sustiprinti, subalansuoti? Ir kaip kabala gali padėti?
Atsakymas. Manau, šiais metais šeimos institutas kartu su kitais visuomeniniais institutais patirs labai rimtų išbandymų. Tęsis šeimos problemos, didės atotrūkis vaikų nuo tėvų, tėvų vienas nuo kito, atsiskyrimas tarp šeimų, tarp kartų: tėvų ir vaikų, močiučių / senelių ir anūkų. Žmonės nesijaus susiję vienas su kitu: „Na ir kas, kad pagimdė, užaugino, o dabar aš išėjau.“
Galiausiai pasieksime būseną, kai niekas niekam nieko neprivalo, niekas neturi teisės nieko iš kito reikalauti: „Atstokit: jūs man nerūpite ir aš jums neturiu rūpėti!“
Po to, kartu su visais įsisąmonindami blogį, kurį mums perša mūsų egoizmas, pagaliau pradėsime suvokti, kad nėra kitos išeities, o tik pradėti taisytis. Juk gyvenimas taps nepakeliamas ne tik šeimoje, bet ir visais kitais aspektais taip, kad žmogus netikės nei ateitimi, nei dabartimi.
Jis iš tikrųjų pradės suprasti, kad egzistuoti vienam tarp žmonių – blogiau, nei vienam džiunglėse, kur nežinai, į kurią pusę žengti, kad tau kas nors neįkastų arba neužpultų iš viršaus. Žmogus jausis atsidūręs grėsmingose aplinkybėse: lyg jis yra tarp žmonių, bet iš tiesų – miesto džiunglėse, kur net negali trumpais perbėgimais nusigauti iki artimiausios parduotuvės ir atgal. Jis jaus, kad ne tik niekas negali jam padėti, bet ir iš viso nesiruošia to daryti.
Tikiuosi, to pakaks, kad žmogus susivoktų: reikia vis dėlto kažką daryti su savo žmogiškąja prigimtimi. Tada įsiklausys ir išgirs, kad yra metodika, kuri taiso žmogaus prigimtį, ir gali tai padaryti. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Galbūt tada jis kreipsis į mus.
#244602

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Revoliucija šeimoje

Už šeimos išsaugojimą!

Traška santuokos siūlės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai