Pateikti įrašai su siela žyme.


Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманIšminčiai sakė (Jona traktatas), kad antroji Šventykla buvo sugriauta, nes kilo neturinti pagrindo neapykanta.
Ir tai įvyko nepaisant to, kad ten užsiiminėjo Tora, laikėsi priesakų, labdariavo, tačiau tai darė savanaudiškai, dėl atlygio, kitaip tariant, atliko visus veiksmus, tik nesivienijo, ir todėl tas darbas iš gyvenimo eleksyro virto mirtinais nuodais.
Tora gali būti mirtinas nuodas, t. y. vaistas, padedantis užmušti egoistinį norą, o gali būti gyvybės eleksyras, suteikiantis gyvastį norui duoti.
Tai viena ir ta pati Šviesa. Jei Šviesa ateina norui mėgautis, kuris kol kas egoistinis ir nesiekia išsitaisyti, kad duotų, tai ji dar labiau apsunkina žmogaus širdį ir atveda jį į blogio įsisąmoninimą.
O paskui, kai žmogus įsisąmonina savo blogį ir iš tikrųjų nori taisytis, ta pati Šviesa virsta geruoju angelu.
* * *
Pirmiausia reikia įsisąmoninti blogį, tik tai gali mus atvesti prie maldos, prie prašymo ištaisyti. Blogio įsisąmoninimas galimas dėl savo egoistinių savybių arba dėl to, kad nenoriu išsitaisyti, arba dėl to, kad jau noriu išsitaisyti, bet neturiu tam pakankamai jėgų. O jėgų reikia ne taisytis, o tam, kad paprašyčiau Šviesos mane ištaisyti.
* * *
Avo 9 diena – gedulas dėl sudužusios sielos, kurią paliko Šviesa, t. y. Kūrėjo buvimas. O mums jį reikia sugrąžinti atgal. Būtent tai, kad nenorime jo sugrąžinti, nenorime atkurti sudužusios sielos – tai ir yra griovimas, prasižengimas, dėl kurio turime gailėtis.
Kitaip tariant, gedime ne tos griūties, kuri buvo kažkada, gedime, kad nenorime ištaisyti jos čia ir dabar. Nenorime paprašyti Kūrėjo, kad mus ištaisytų, netgi atsisakome priartėti prie šio prašymo. Tai ir yra tikroji griūtis.
Verkti reikia ne dėl sugriuvusio pastato, o dėl savęs, savo sudužusios sielos, kurią galime atkurti, bet to nedarome.
#230501

Iš 2018 m. liepos 22 d. vakarinės pamokos, tema „Avo mėn 9 d.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sunkus metas – galimybė vienytis

Nebijok blogio atsiskleidimo

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip penki jutimo organai atsiskleidžia dešimtuke?
Atsakymas. Dvasinis parcufas apima sfiras Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Zeir Anpin savo ruožtu apima šešis jutimo organus: Chėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Chod, Jėsod. Ir todėl turime Kėtėr (1), Chochma (1), Bina (1), Zeir Anpin (6) ir Malchut (1) – iš viso 10.

Kiekvienas dešimtuko narys jaučia visus penkis dvasinio jutimo organus, nes dešimtukas – tai viena visuma, tarsi vienas dvasinis kūnas ir siela.
Išeitų, kad jūs visi turite vieną sielą. Esmė ta, kad pasaulyje mums visiems yra viena siela. Visa ta konstrukcija vadinasi „siela“ arba „Adam“.
Šiame dvasiniame kūne atskleidžiate penkias jusles, kurios vadinasi Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut.
#248865

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip objektyviai suvokti pasaulį?

Pasirink šį gerą likimą!

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Kūrėjas – ne asmenybė

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nors Jūs jau sakėte, kad Dievas, kaip asmenybė, neegzistuoja, ir kartu vis tiek kreipiatės į Jį, kaip į fizinį asmenį, kuris galvoja, nori, jaučia, džiaugiasi, liūdi ir t. t. Kaip reaguoti į Jūsų žodžius? Yra kažkokia asmenybė? Ar Dievas – tai kažkokia jėga? Bet jėgos neturi emocijų, todėl jų neįmanoma panaudoti Dievui aprašyti.
Atsakymas. Kažkada turėjau seną automobilį, kuris keldavo man daug rūpesčių. Aš pats jį taisiau ir veždavau remontuoti. Ir aš, ir tas mechanikas, kuris jį taisė, abu keikėme jį paskutiniais žodžiais, tarsi jis būtų buvęs gyvas.
Taigi, kai mes kreipiamės į kažkokį objektą, mes įdedame į tą objektą, tą jėgą, tą reiškinį savo savybes, savo jausmus, kurių jame, aišku, nėra. Taip ir su Kūrėju.
Tiek, kiek galiu savyje sukurti davimo, meilės, susijungimo savybę, tą savybę vadinu Kūrėju. O be šios savybės, kurią aš sukūriau, Kūrėjas neegzistuoja.
Čia mes turime suprasti, kodėl Kūrėjas vadinasi „Bore“: „Bo“ – „ateik“, „re“ – „pamatyk“.
Tu turi „ateiti ir pamatyti“, t. y. pasiekti tokią būseną, kai atrasi šią savybę. Dar šią savybę vadiname „Elokim“. Ją sudaro dvi sielos dalys. Viena dalis vadinasi AXAP, kita – GE (Galgalta Enaim – siela).
Klausimas. Jei kalbame apie sielą, tai kuo čia dėtas Kūrėjas? Siela juk susijusi su žmogumi? Mes juk apskritai nekalbame apie tai, kas egzistuoja ne žmoguje.
Atsakymas. Mes kalbame apie atskleidimą žmoguje, kai jis pasiekia davimo, meilės savybę. Ši savybė viršgoistinė, ją ne taip paprasta sukurti ir išvystyti savyje. Ją įgaudami mes ją vadiname „Kūrėju“. Ir tada galime kalbėti apie tai, kad atskleidžiame Kūrėją.
#244326

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo pasireiškimas

Kūrėjas – tobula altruistinė sitema

Kaip pažinti Kūrėją?

Komentarų nėra

Kiekvienam yra vieta bendroje „Adomo“ sistemoje

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs sakėte, kad labai svarbu studijuoti Aukštesniuosius pasaulius, sielos struktūrą, nes tai yra svarbiausia vystantis dvasiškai. Bet jei grupėje yra draugų, kurie nenori studijuoti sielos struktūros, jiems tai neįdomu, ar jie vystysis? Jei jie neturi noro, ar galės jie patekti į dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Mūsų pasaulyje yra labai įvairių žmonių ir kiekvienas iš jų turi savo vietą kūrimo pabaigoje. Kiekvienas gimęs materialiai, bet jame egzistuoja taškas, priklausantis bendrai sielai.
Todėl negalima atstumti nė vieno žmogaus. Nė vieno. Tai gali būti didžiausias žmonijos kenkėjas, ir vis tiek jis turi būti ištaisytas bei patalpintas į savo vietą bendroje „Adomo“ sistemoje – bendroje sieloje.
Todėl, jei žmogus nenori arba negali studijuoti sielos struktūros, jo tai netraukia, jis nesupranta, bet jis netrukdo kitiems, juk kabaloje yra tokia sąlyga „netrukdyti“ – tada jūs jį paliekate būti.
Ką reiškia „netrukdo“? Jis iš jūsų nereikalauja, kad jūs būtumėte tokie, kaip jis, sutinka tyliai sėdėti ir ištirpti grupėje, tada jis kaip užuomazga jumyse, palikite jį ramybėje. Jei tik jis nekenkia.
Tokius žmones reikia laikyti šalia. Palaipsniui jie apsipras, pradės jausti. Nieko nepadarysi. Tai nėra paprasta. Aš irgi buvau toks: nesutikdavau, nenorėjau, kol palaipsniui supratau, kad būtent tokiu būdu reikia judėti pirmyn.
Kūrėjo keliai nežinomi, ir nežinioje mums reikia eiti. Aš praėjau įvairias būsenas ir todėl sakau: reikia turėti kantrybės, ir jei žmogus nekenkia, palikti jį šalia mūsų.
#245550

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Kareivis miega, tarnyba vyksta

Kiekvienas turi išvystyti savo sielą

Komentarų nėra

Prarasti individualumą?

Zohar

Žmogus baiminasi, ar nepraras savęs, savo individualumo, jei reikia susijungti su draugais iki visiško ištirpimo juose? Nusiraminkite, mums nėra ko prarasti! Dabar nė vienas iš mūsų neturi nieko individualaus. Dvasinis individualumas priklauso nuo to, kiek susijungiu su grupe – ten rasiu savo sielą, kuri iš tiesų bus unikali, tikra, amžina.
O kol kas turime tik gyvūnines, fizines ypatybes, kurios nedingsta ir nėra įgyjamos. Reikia virš jų, nieko neatšaukiant sukurti savo dvasinį individualumą, kitaip tariant, įgyti sielą.
#244551

Iš 2019 m. vasario 21 d. Tarptautinio kongreso 9-osios pamokos

Komentarų nėra

Išvysti sielos mozaiką

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei nesutinkame su tuo, ką su mumis daro Kūrėjas, kaip žvelgti į tokį Kūrėjo atskleidimą savyje?
Atsakymas. Taisykis, kol sutiksi. Iš principo, niekas nesikeičia. Mūsų pasaulis nepasikeis, nelaukite! Jei stengsitės, pasikeis tik jūsų santykis su juo. Tai ir yra „pasaulio išsitaisymas“.
Pasakyta: pasaulis veikia, kaip ir anksčiau. O jūs keisitės tol, kol jis neatsiskleis jums kaip tobulas, amžinas, begalinis, visiškai ištaisytas. Čia ir yra mūsų gyvenimas, mūsų išsitaisymas.
Tad apsispręskite, taisysitės ar ne. O pasaulis nesikeičia. Priešingai, kiek eisime pirmyn, kiek įstengsite išsitaisyti, jis parodys mums visiems vis labiau neištaisytus pavidalus, kad išorinius neišsitaisymus kompensuotumėte vidiniu išsitaisymu ir išvystumėte, kad iš tiesų pasaulis ištaisytas.
Pavyzdžiui, dabar matau pasaulį neištaisytą. Žiūriu į tuos, kas sėdi priešais mane: užsimiegojęs vaikinas, visąlaik trina akis ir jis man nepatinka. O jei staiga pastebėsiu, kad tai pats artimiausias, pats brangiausias man žmogus, itin nuoširdus, ypatingas draugas, tai pamatysiu jį visiškai kitokį. Viskas priklauso nuo mano būsenos. Niekaip kitaip.
Vos tik atskleisime, kad visi drauge esame vienos sielos dalys, tai čia nebus nieko negražaus, priešingo, atstumiančio! Todėl staiga imsiu ne šiaip toleruoti visus, o pamilsiu, ir ne niekinsiu, o pritrauksiu.
Įsivaizduokite, mes visi – vienos sielos dalys. O kur tu pradingsi? Kita vertus, kam „pradingti“? Man reikia suprasti, kad visos tos dalys man būtinos. Būtent jos tarpusavyje papildydamos kits kitą ir būdamos tinkamai susijungusios, staiga susidėlioja į mozaiką, kuri drauge sudaro mano sielą.
#245991

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Embriono vystymasis ir sielos raida

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip devyni vaisiaus vystymosi mėnesiai susiję su žmogaus sielos raida?
Atsakymas. Absoliučiia tiksliai. Jei paimsite „Mokymą apie dešimt sfirų“, tai jo dešimtoji dalis vadinasi „Embrionas,“ o vienuoliktoji dalis – „Maitinimas.“ Ten kalbama ne apie kūdikį, o apie sielą, kuri gimsta dvasinėje sistemoje, vadinamoje „Tėvas ir Motina.“ O tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, – tai dvasinio gimimo kopija.
Apie tai labai įdomu skaityti, nes ten tiksliai ir daug detaliau aprašoma tai, ką žinome mūsų gyvenime. Kabalos mokslas pasakoja apie tokius dalykus, kurių savo pasaulyje negalime atskleisti.
Žinome, kaip žmogus užsimezga, kaip gimsta, kaip vystosi vaisius, tačiau vidinių procesų nesuprantame. Nesuprantame prasmės, šaltinio, kodėl viskas būtent taip, o ne kitaip. Tai, kas yra moteryje, – itin įdomi, panaši į Kūrėją sistema.
Komentaras. Įdomu, kad kabalistai apie tai rašė prieš tris su puse tūkstančius metų.
Atsakymas. Tačiau jie tai rašė, remdamiesi aukštesniųjų sistemų suvokimu. Todėl jie aiškino, kaip vystosi vaisius, kiek laiko: 7, 9 ar 12 mėnesių. Buvo atvejų, kai moterys gimdė 12 mėnesių.
Kabalistai rašė, kaip gimdyti, prie kokių sąlygų, kaip turi vystytis žmogus, kai jis gimsta, ir kad jį maitinti galima iki dvejų metų. Kaip moteris turi elgtis po gimdymo, kad greičiau atsigautų ir pan. Tose knygose yra daugybė duomenų. Verta studijuoti šį mokslą.
#244921

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos užgimimas

Sielos formavimas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Kam kreiptis į Kūrėją?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai naudoju elektros jėgą ar traukos jėgą man nieko dėl nieko nereikia prašyti. Kodėl sąveikaujant su aukščiausia gamtos jėga turiu suformuoti dvasinį prašymą?
Atsakymas. Būnant negyvosios, augalinės ar gyvūninės (juk gyvendami žemėje irgi esame priskiriami gyvūnams) gamtos pakopoje mūsų būsena yra tiksliai materiali.
Ir čia neturime ko prašyti. Mums tiesiog pakanka žinoti, kaip orientuotis, tirti ir naudoti materialią gamtą, studijuoti jos dėsnius ir mėginti juos kaip nors teisingai realizuoti.
O kai norime pakilti į kitą, dvasinį mūsų egzistavimo lygmenį, tai ten susiduriame su visiškai kitokiais santykiais – santykiais su Kūrėju. Ir todėl visuomet esame su Juo susiję. Jis kreipiasi į mus, o mes kreipiamės į Jį.
Kai kreipiamės norėdami Jam prilygti, sukuriame panašumo į Kūrėją pavidalą, kuris vadinasi „mūsų siela.“
#243509

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisinigas prašymas Kūrėjui

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Komentarų nėra

Atgal į vieną sielą

Pasaulio struktūra, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistiniuose šaltiniuose pasakyta, kad mes buvome sukurti, kaip viena siela, kuri vėliau susiskaldė. T. y., kai atsirado egoizmas, kiekviena dalis pradėjo jaustis vis labiau tolstanti nuo kitų.
O materialiame pasaulyje – atvirkščiai. Mes matome evoliuciją vienaląsčių organizmų, kurie jungiasi į vis sudėtingesnius junginius, ir palaipsniui pasiekiame būseną, kai tampame, kaip rašo Baal Sulamas, kaip viena šeima. Tai kažkoks atvirkštinis procesas?
Atsakymas. Po Didžiojo sprogimo procesas pasisuko atgal. Iš negyvosios materijos pradėjo vystytis augalinė, po to gyvūninė ir žmogus.
Klausimas. Galiausiai žmonija atrodys kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ji atrodys taip, kaip mes ją įsivaizduosime. Iš tiesų žmonijos nėra, ji tik mūsų pojūčiuose. Materija – tai tikrovė, kurią mums suteikia pojūčiai. Palaipsniui žmonės tarpusavio sąveikoje suvoks, kad šios tikrovės, kuri tariamai mus skaldo, nėra. Ji tik įsivaizduojama mūsų suardytose savybėse.
Klausimas. Pradžioje mes jau buvome, kaip vienas žmogus?
Atsakymas. Ne. Faktas yra tas, kad mūsų prototipas „Adomas“ (žmogus) nebuvo sudarytas iš dviejų priešingų savybių, surenkančių visus norus ir ketinimus. To nebuvo.
#229153

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl nugriaudėjo Didysis sprogimas?

Kas yra žmogus?

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Komentarų nėra

Sielos vystymosi taškas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман„Ir paklausė jo tas žmogus: „Ko tu ieškai …? (…), tai yra „Kuo aš tau galiu padėti?“ Ir Josifas atsako jam: „Brolių aš prašau…“, tai yra aš noriu būti grupėje, kur yra meilė draugams, ir tada aš galėsiu pakilti keliu, vedančiu pas Kūrėją. (Rabašas, „Draugų meilė (1)“).
Kitaip žmogus jokiu būdu nepasiekia dvasinių savybių, jo siela neišsivystys iš taško, egzistuojančio jame. Jis turi išdirbti šį tašką.
Pati kritiškiausia būsena, kai žmogus pradeda jausti iš vidaus, kad tai jam brangiausia, ir jis, padedamas grupės, turi atverti šį tašką dėl Kūrėjo.
Jis pradeda aiškiai suprasti, kad ieško grupės, kur yra meilė draugams, ir tik tada pradeda kilti Kūrėjo link, nors iki tol buvo grupėje dešimtį metų.
Visos ankstesnės būsenos dar egzistuoja jame neatskleistu pavidalu ir atsiveria palaipsniui iki pat ištaisymo pabaigos. Tačiau tas taškas, kai jis suvokia, kad nėra kitos išeities, išskyrus susivienijimą grupėje ir savęs anuliavimą, labai svarbus.
Tai dvasinio indo (kli) gimimas, todėl nuo jo prasideda nusileidimas į Egiptą. Egoizmas atsiskleidžia tik žmogui, kuris pasiruošęs tinkamai jį atskleisti. Toks dvasinis kelias. Jį galima pagreitinti, bet tai priklauso nuo žmogaus, o ne nuo kažko iš išorės.
Klausimas. Ką daryti, jei žmogus jaučia, kad broliai jį išdavė ir jis negali eiti su jais?
Atsakymas. Tai puikus jausmas, kai jis supranta, kad visos jo buvusios savybės iš tiesų – egoistinės. Todėl jis mato, kaip jos keičiasi, gerėja, tačiau lyginant su ankstesnėmis būsenomis – tai išdavystė, pardavimas, tai visiškai kitas lygis.
Ankstesnės žmogaus savybės, kurios jį vedė egoizmo keliu ir padėjo pasiekti bet kokių tikslų, staiga jį išduoda. Tai ir yra broliai, kurie išduoda žmogų. Jis supranta, kad jų tikslai skirtingi ir bando juos įtikinti, kad jie turi susivienyti ir pasiekti aukštesnį tikslą.
Palaipsniui jis suvokia, kokios tos savybės, kokie tie broliai, – su jais niekur nenueisi, reikia juos taisyti, jis negali būti su jais susijęs. Iš esmės, jis pradeda suprasti, kad tokia jo egoistinė prigimtis, todėl jis pagal savo sugedimą mato visus tuos trūkumus ir iškrypimus.
#230894

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pas Kūrėją vedantis nusivylimas

Žmogus, ieškantis brolių

Savųjų brolių ieškau

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai