Pateikti įrašai su siela žyme.


Kur yra siela

Kūnas ir siela

Klausimas iš „Facebook“. Kai Jūsų klausia apie sielą, tai sakote, kad jos nėra. Tai siela yra ar ne? Kas tai yra?
Atsakymas. Jeigu kalbame apie paprastus žmones, tai nė viename jų sielos nėra. Jeigu kalbame apie žmones, kurie susivienija tarpusavyje tam tikrame lygmenyje, tam tikru būdu, tai ryšys, kiekvieno sukuriamas virš savo egoizmo, vadinamas „sielos indu“. Tokiu atveju indą užpildo „sielos šviesa“.
Kitaip tariant, bandymas pakilti virš savo egoizmo sukuria būseną, kuri vadinasi „siela“. Tačiau tai įvyksta tik ryšyje tarp žmonių, o atskirame žmoguje sielos nėra. Jo asmeninė siela yra įtraukta į bendrą sielą, ir kai žmogus atsiskiria nuo jos, siela iš karto išnyksta.
Žmogus neturi nieko, išskyrus gyvūninį būvį. Jei jis susijungia su kitais bendru geru tarpusavio ryšiu, jis turi sielą, o jei atsijungia – sielos nėra.
Prisijungimo tikslas – atiduoti save bendram susivienijimui. Tai ir yra siela.

Iš 2016 m. spalio 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Dar kartą apie sielą

Kaip siela susijusi su kūnu?

Komentarų nėra

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Dvasinis darbas

Klausimas. Kas yra dvasinis žmogaus, jo sielos darbas?
Atsakymas. Kabalistai darbu vadina pastangas, nukreiptas prieš savo norą.
Tarkime, man norisi gulėti, bet keliuosi ir einu į darbą. Tai mūsų pasaulyje vadiname pastangomis. Mes tik pamirštame, kad jeigu vis dėlto keliuosi ir einu – vadinasi tai jau mano valios pasireiškimas, kitaip tariant, aš nugalėjau savo norą drybsoti ant sofos, žiūrėti futbolą ir nusprendžiau, kad man geriau eiti ir užsidirbti pinigų.
Antraip neįstengčiau atsikelti ir eiti į darbą, kad ten švaistyčiau savo energiją. Nors ir per jėgą, bet vis tiek tai yra mano noras.
Kitaip sakant, vieną norą keičiu kitu, nes matau aiškią naudą. Tai mūsų pasaulyje ir yra fizinis darbas, kurį atlieka visi: sportininkai, menininkai, darbininkai – nesvarbu kas ir kaip. Jeigu žmogus gali nugalėti save ir ką nors atlikti, tai jo materialus fizinis darbas. Negali? Reiškia, reikia ateiti pas jį „su bizūnu“ ir panorės.
Kitais žodžiais tariant, jeigu įvairiais būdais veikiant žmogų (gėdijant, peikiant, sukeliant kančias) galima pakeisti jo norus ir priversti užsiimti tam tikra veikla, tai toks darbas vadinasi mūsų pasaulio darbu. Galiausiai žmogus panorės jį atlikti, kad išvengtų kančių.
Dvasinis darbas neišpildomas. Žmogus nuo pat pradžių negali jo atlikti, nes vietoj jo šį darbą atlieka Šviesa arba Kūrėjas. Todėl jis ir vadinamas Kūrėjo darbu.
Esmė ta, kad aš pats turiu prašyti Kūrėjo, kad Jis atliktų šį darbą už mane, t.y. prašymai, įtikinėjimai, pasirengimas, kad Jis mane ištaisytų – tai mano darbas.
O atliktį jį turi Jis, nes absoliutaus davimo ir meilės savybė atsieta nuo mano esybės, visiškai nepriklauso mūsų prigimčiai, ir todėl, toks koks esu sukurtas, šio darbo atlikti negaliu.
Tad turiu įtikinti aukštesniają Šviesą, kad labai noriu, kad ji tai atliktų už mane. Bet kodėl šis darbas bus priskiriamas man? Nes aš prašiau. Padariau viską, kad tai išsipildytų, ir todėl šis darbas mano, nors ir vadinamas „Kūrėjo darbu“. Jis atlieka, tačiau aš Jo prašau, meldžiu.
Tai mūsų pasaulyje, mūsų padėtyje ir yra vienintelė galimybė žmogaus laisvai valiai pasireikšti.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Flirtas su Kūrėju

Darbas su Kūrėju

Komentarų nėra

Sielos reinkarnacija

Kūnas ir siela

Klausimas iš „Facebook“. Reinkarnacija – tai sielos augimas. Jei esamame įsikūnijime siela nespėja realizuotis, tai ji turi grįžti į Žemę mokytis dar kartą toje pačioje klasėje ir pereiti į kitą? Ar kabalos mokslas pripažįsta reinkarnaciją, jei taip, tai kaip ji vyksta?
Atsakymas. Kiekviename iš mūsų, kuris gimsta Žemėje, yra sielos užuomazga, vadinamasis „taškas širdyje“. Širdimi vadinamas žmogaus noras, pasąmoninga, kartais nejaučiama trauka pasiekti savo šaknį.
Troškimas pasiekti savo šaknį žmogų stumia į priekį. Vieni tai jaučia stipriau, kiti – silpniau, dar kiti – iš viso nejaučia. Tačiau tašką širdyje turi visi.
Žmogus, kuris jį jaučia, pradeda ieškoti gyvenimo prasmės, todėl būtinai nori pasiekti šaknį, iš kur tas taškas tarsi žvaigždutė nusileido ir apsigyveno jame,– jam to reikia, ten jo namai.
Taškas širdyje nulemia žmogaus labai aiškų ir teisingą siekį: jis turi sužinoti, kam jis egzistuoja. Tokie žmonės ateina į kabalos mokslą ir realizuoja šį siekį grįžti namo, į savo šaltinį, į savo šaknį.
Apie tai ir kalba kabalos mokslas. Mūsų užduotis šiame gyvenime – pasiekti šaknį. Jei žmogus pradeda dirbti su savimi ir įvykdo šią užduotį, vadinasi, jis pabaigė savo reinkarnaciją.
Jei jis sustojo kelio viduryje, tai privalo sugrįžti kitame gyvenime ir tęsti išsitaisymą, kol pasieks savo šaknį. Galbūt tai įvyks ne per vieną gyvenimą.
Tas, kuriame šis troškimas dar neišreikštas, tiesiog grįžta į šį gyvenimą sukaupti reikiamą kiekį materialių kančių, kurios iškelia jam klausimą: „Dėl ko aš kenčiu?“ Ir tada prasideda ieškojimai.
Tokiu būdu mes esame arba eilėje laukiančiųjų, kada panorės realizuoti tašką širdyje, arba pusiaukelėje, arba jau realizuojame jį.

Iš 2016 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pokalbis „Reinkarnacija“

Amžinojo gyvenimo paslaptis

Amžinai nauja mano siela

Komentarų nėra

Galimybė išvystyti sielą

Kūnas ir siela

Klausimas. Jei žmogus žūsta, tai jo kūnas neturi galimybių tęsti darbo?
Atsakymas. Kūnas – ne, o siela – taip. Kūnas skirtas konkrečiai užduočiai, ir viskas.
Klausimas. Tačiau, juk yra valios laisvė?
Atsakymas. Jei žmogus turi valios laisvę, tai kitas reikalas, su juo – kiti išskaičiavimai. Tada jam yra dėl ko gyventi! Jis įsijungia į kitus, pradeda juos mylėti, mokyti, gyvena jų, o ne savo kūno norais.
Tokiu būdu, jei jis veikia tinkamai, gali gyventi šimtus metų! O jei jis gyvena tik dėl savęs, tai pats nuodija save savo egoizmo nuodais.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Kas vyksta su siela po mirties?

Amžinai nauja mano siela

Komentarų nėra

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Kūnas ir siela

Klausimas. Kur iškeliauja žmogaus siela po mirties?
Atsakymas. Po mirties siela niekur neiškeliauja, nes žmoguje jos nėra!
Komentaras. Bet žmonės dažnai sako: „Skauda sielą“.
Atsakymas. Paprastai tai reiškia, kad graužia liūdesys, bloga nuotaika. Ir gyvūnai patiria tokias būsenas. Tai tiesiog gyvūninė siela.
Jei turite omenyje fiziologines ir psichologines žmogaus būsenas, tai jos tikrai lydi mūsų kūną, ir kai jis miršta, visa tai dingsta. Bet iš esmės visa tai – vienos rūšies materijos perėjimas į kitą, pagal energijos, materijos, entropijos išsaugojimo dėsnį. Taigi nereikia jaudintis – niekas, niekur nedingsta, o tiesiog pereina iš vienos formos į kitą.
Taip ir žmogus. Jeigu gyvenant šiame pasaulyje jame vyksta tam tikri vidiniai pasikeitimai, tai jis pradeda jausti, kad egzistuoja kitoje būsenoje, kitoje plotmėje. Tai vadinama „persikėlimu iš vieno pasaulio į kitą“. Ir tai padaryti leidžia kabalos mokslo išmintis.
Manoma, kad kai šio pasaulio žmogaus kūnas miršta, jo siela kažkur dingsta. Tačiau tai ne siela, o gyvybinė mūsų organizmo jėga, kuri lieka egzistuoti, tačiau dvasiniu pavidalu, vadinamojo rešimo (dvasinis genas) pavidalu ir vėliau pereina į kitą fizinį kūną, kuris vystosi pagal duotą rešimo.
Šis dvasinis parametras apibrėžia kūno savybes, nes kūnas turi užduotį visiškai atitikti savo sielą ir tas vystymosi pakopas, kurias ji turi pereiti.
Dvasinį geną turi kiekvienas, ir ne tik žmogus, bet  ir kiekvienas kūrinys: negyvasis, augalinis, gyvūninis. Bet tai tik dvasinis įrašas (rešimo).
Vėliau iš šio informacinio dvasinio įrašo taško gali arba išsivystyti, arba ne dvasinė būsena – siela. Tai jau priklauso nuo žmogaus, kaip jis save realizuos.
Tuo tarpu nelaikoma, kad mūsų kūnas dėl kažko savarankiškai egzistuoja. Jame nėra nieko vertingo, išskyrus tai, kad jis turi prisidėti prie sielos vystymosi.

Iš 2016 m. birželio 9 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Kas lieka žmogui mirus?

Komentarų nėra

Amžina siela

Kūnas ir siela

Klausimas. Siela – tai kažkas nuolatinio?
Atsakymas. Siela – tai, kur mes nuolatos egzistuojame, dabar irgi, bet mes to nejaučiame. Kad atskleistume ją ir imtume jausti gyvenimą joje, mums būtina susiburti draugėn, susivienyti.
Klausimas. Koks skirtumas tarp sielos ir Kūrėjo ?
Atsakymas. Kūrėjas – tai, kas užpildo sielą, aukštesnioji šviesa. O mes – sielos dalys.
Klausimas. Ar mes turime Šviesos dalelę?
Atsakymas. Dabar praktiškai ne, išskyrus mažą kibirkštį, vadinamą „kista de hajuta“, kuri mums suteikia galimybę egzistuoti kaip gyvūnams.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Kaip siela susijusi su kūnu?

Nesiekite sielos su kūnu

Komentarų nėra

Žmonijos sielos struktūra

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Kaip pagal bendros sielos struktūrą skirstoma žmonija?
Atsakymas. Mokomės to knygoje „Ketinimų vartai“, kur siela nagrinėjama kaip parcufas (dvasinis kūnas), susidedantis iš dešimties dalių (sfirot), iš kurių septynios sfiros svarbiausios.
Siela – tai mažas ar didelis, atskiras ar bendras parcufas. Bet tai viena ir ta pati sistema, vienoda sandara, tik ji arba globali, arba individuali. Į ją įeina kiekvienas dešimtuko draugas.
Dvasinė sistema susideda iš „galvos“ (kėtėr, chochma, bina) ir septynių žemutinių sfirų (hėsėd, gvura, tifėrėt, nėcach, chod, jėsod, malchut). Kiekviena žemutinė sfira savo ruožtu susideda iš dešimties sfirų, ir taip susidaro 70 dvasinių šaknų, iš kurių kyla 70 pagrindinių pasaulio tautų.
Žinoma, galima sakyti, kad pasaulyje egzistuoja kur kas daugiau tautų, bet ne visos jos laikomos tokiomis, mat kažkaip išaugo iš pagrindinių tautų ir dabar yra jų dalis. Be to, jos neturi savo pačių šaknies, tik variacijas.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Kas yra sielos sudužimas?

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Aš ir mano pirmos devynios sfiros

Komentarų nėra

Kas yra sielos sudužimas?

Kūnas ir siela, Viena siela

Klausimas. Kas yra sielos sudužimas? Kaip siela gali sudužti? Ar tai panašu į sudužusią širdį?
Atsakymas. Sudužusi siela – tai būsena, kai vienas didžiulis kūrinys staiga subyra į smulkias dalis, kurios nejaučia tarpusavio ryšio.
Šiandien būtent tokia ir yra visa žmonija. Ji nejaučia esanti tarpusavyje susijusi, priklausoma, nejaučia, esanti vienos visumos dalimi, kaip mūsų kūno ląstelės. Tai mūsų problema.
Kūrėjo užduotis – stumti mus pirmyn per tokius įvykius, kurie priverstų žmones pajausti būtinybę užmegzti tarpusavio ryšį ir susivienyti į vieną bendrą sielą.
O kol kas kiekvienas iš mūsų egzistuoja arba kaip jos fragmentas, arba kaip taškas, nejaučiantis savo būsenos bendroje sieloje ir tejaučiantis gyvenimą gyvūniniame kūne.

Iš 2016 m. lapkričio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą

Meilė – tai tiltas virš neapykantos

Laisvo pasirinkimo pakopos

Komentarų nėra

Nesiekite sielos su kūnu!

Kūnas ir siela

Klausimas. Ar mirtis egzistuoja, kad sujungtų žmones?
Atsakymas. Gyvūninio kūno mirtis nieko nesujungia ir neatskiria. Mūsų kūnas it mažas gyvūnas šalia savo šeimininko.
Klausimas. Ir netgi mirties baimė niekieno nepastūmės vienytis?
Atsakymas. Mirties baimė nieko nedaro. Bet kuris gyvūnas bijosi mirti. Tačiau organizmo funkcijų nutrūkimas – tai natūrali būsena, ne daugiau. Jokiu būdu sielos nesiekite su savo kūnu, tai didžiulė klaida.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau ia tema skaitykite:

Kodėl bijome mirties?

Kas vyksta su siela po mirties?

Gyvenimas už gimimo ir mirties ribų, 1 dalis

Komentarų nėra

Ar verta keisti įvykių klotį?

Kūnas ir siela

Klausimas. Ar verta dėti pastangas, kad pakeistum įvykių klotį?
Atsakymas. Žinoma! O kam gi egzistuojame, kam studijuojame kabalą? Ji studijuojama būtent tam, kad būtų galima pakeisti savo likimą! Tik tai mus domina.
Mano likimas priklauso nuo to, kiek galėsiu gerais ryšiais būti susijęs su visa žmonija.
Kuo tvirtesni bus mano ryšiai su didesniu žmonių skaičiumi pasaulyje, tuo giliau prasiskverbsiu į pasaulėdaros sistemą ir imsiu ją suvokti kaip atskiras aukštesnysis elementas, vadinamas „siela“.
Būtent apie tai turiu galvoti. Kūnu turiu rūpintis, kol jis egzistuoja, bet svarbiausia – siela.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys pasaulio suvokimo būsenos

Svarbiausias, ką įgiju gyvenime, – siela

Gyventi, kad išaugintum sielą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai