Pateikti įrašai su siela žyme.


Dvasinius dėsnius suvoks visi!

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra garantija, kad studijuodamas kabalą suvoksiu visus dvasinius dėsnius ir aukštesniojo pasaulio jėgas? Ar šios žinios ne visiems?
Atsakymas. Dvasinius dėsnius suvoks absoliučiai visi mūsų pasaulyje! Jei ne šiame įsikūnijime, tai kitame ar po kelių gyvenimų.
„Jūs“ – tai jūsų siela, kuri praeidama metamorfozes būtinai suvoks visas dvasines būsenas, visiškai visą aukštesnįjį pasaulį. Ir tuomet nurims, nes pasieks amžiną, tobulą būseną.
Klausimas. Ar galite garantuoti, kad tai nutiks po 10 ar 15 metų? Ką reiškia „kituose įsikūnijimuose?“
Atsakymas. Tai priklauso tik nuo žmogaus, ne nuo manęs. Mokytojas mokiniui negali suteikti jokios garantijos. Jei tai būtų įmanoma, senų seniausiai būčiau ėmęs ir pakėlęs visus savo mokinius.
Bet kaip juos pakelsiu, jei jie turi turėti asmeninius įspūdžius, išgyvenimus, jei turi analizuoti, ką išskiria ir jaučia? Ar galiu jiems tai perduoti?! Jie tai gali gauti tik iš asmeninės patirties.
Kabaloje yra principas – „Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos.“ Nieko negaliu atlikti su mokiniais, kol jie patys nesuspurs.
Klausimas. Ką reiškia, kad dvasiniame pasaulyje nėra prievartos?
Atsakymas. Neįmanoma priversti žmogaus norėti. Reikia prašyti Kūrėjo, kad Jis pažadintų žmogų.

Iš 2017 m. lapkričio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atskleisti Kūrėją?

Bendra jėga atskleisime dvasingumą!

Dvasiniame pasaulyje nėra prievartos

Komentarų nėra

Kodėl išmirė dinozaurai?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl reikėjo, kad dinozaurai egzistuotų šimtus milijonų metų? Ar kabalistas žino, kodėl jie išmirė?
Atsakymas. Visa negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus palaipsniui keičiasi į aukštesnes formas. Todėl savo laiku išnyko senieji paparčiai ir kiti augalai, išmirė įvairūs gyvūnai. Net mineralai, ir tie pasikeitė. Remiantis tyrimais, galima nustatyti, kiek kokiam akmeniui milijonų metų. Visa tai vyksta natūraliai.
Tas pats ir su žmonėmis. Pažvelkite, kaip skiriasi žmonės, gyvenantys dabar ir prieš šimtą ar tūkstantį metų. Net išvaizda, nekalbant apie sąmonės galimybes. Jei šiandien aš pasakočiau apie kabalos mokslą taip, kaip apie jį rašė Aristotelis ir Platonas, teigiantys, kad siela priklauso nuo to, kaip giliai kvėpuoja žmogus, iš manęs pasijuoktų. Įsivaizduokite, apie ką rašė didieji praeities mąstytojai?! – Kad giliu įkvėpimu ir iškvėpimu mes pripildome savo sielą. O juk jie iš tiesų manė, kad tai ir yra siela.
Šiandien šie didieji tos kartos žmonės, jei liktų savo lygmenyje, atrodytų kvaili berniukai, nes pastoviai besivystantis noras vysto ir žmones. Todėl mums negalima lygintis su praėjusiomis kartomis.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl išmirė dinozaurai?

Gamtos kataklizmai ir žmogaus vaidmuo

Kitaip išmirsime kaip dinozaurai

Komentarų nėra

Nesibaigiantis pripildymas

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką man duos sielos ištaisymas?
Atsakymas. Sielos ištaisymas jums suteiks visišką, amžiną laimę – absoliutų visų jūsų norų prisipildymą.
Reikalas tas, kad laikydamiesi taisyklės „mylėk savo artimą kaip patį save“, pamilstate žmogų, kurio troškimus norite pripildyti. Kad jis taptų jums artimas, turite persiimti jo norais, prašyti Kūrėjo juos pripildyti, gauti pripildančios Šviesos ir perleisti Ją per save kitam.
Imkime, kad Kūrėjas – raudonas apskritimas schemoje, o aš ir artimas – mėlyni apskritimai.
Kreipiuosi į artimą, kurį noriu pripildyti, ir gaunu iš jo norą (minuso ženklas). Šį minusą perleidžiu per savo norą ir kreipiuosi į Kūrėją su dviem minusais.Gaudamas iš aukščiau tai, ką Jis man duoda, nuo savęs atiduodu tai, ko nori žemesnysis.
Taigi, pakeldamas aukštyn dvigubą norą – savo (Michaelio) ir, tarkime, Vasios, gaunu iš Kūrėjo dvigubą malonumą.
Kitaip tariant, aš perėmiau Vasios norą, kreipiausi su juo į Kūrėją, gavau iš Jo pripildymą ir perleidau jį per save Vasiai. Vasia gavo iš manęs savo pripildymą, o aš – savo, dvigubai didesnį.
Komentaras. Tarkime, kad Vasia nori pinigų…
Atsakymas. Vasia nori ne pinigų, o pripildymo! Pinigais jis nepasisotins, turės juos iškeisti į visokius malonumus. O šiaip aš jam duodu jų pačiu natūraliausiu būdu. Manykim, kad Vasia sveria 100 kilogramų, mėgsta pavalgyti, t. y. mėgaujasi valgymo, maisto jutimo, jo rijimo procesu. O vėliau kankinasi, kad persivalgė. Jis turi laukti, kol maistas bus suvirškintas, o po to vėl prisipildyti.
Kam? Aš jam suteikiu galimybę nuolat būti prisipidžiusiam.
Klausimas. Ar jūs gaunate kažkokią energiją iš Kūrėjo ir perduodate jam?
Atsakymas. Taip. Visi mūsų gyvenimo malonumai – tai Šviesa. Materialiame pasaulyje jie skirstomi į maistą, seksą, šeimą, turtus, šlovę, žinias, o iš tiesų viduje – tai gryna Šviesa. Man nesvarbu, koks žmogaus troškimas (noras).

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Užpildyti svetimus norus kaip savus

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Mylėti – užpildyti artimo norus

Komentarų nėra

Du + nauja gyvybė II d.

Auklėjimas, vaikai, Kūnas ir siela, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nors kuriant naują gyvybę dalyvauja du žmonės – vyras ir moteris, tačiau ji mezgasi ir auga moters kūne. Kodėl būtent joje?
Atsakymas. Moteris įkūnija norą mėgautis, kūrinį, o vyras mūsų gyvenime atstovauja Kūrėją, norą duoti. Todėl moteryje vyksta visi pokyčiai: ji vysto ir augina vaisių, gimdo kūdikį ir rūpinasi juo. Moteris – gyvenimo šaltinis ir centras, jo esmė. Viskas gimsta iš moters.
Klausimas. Kodėl vaisius negali vystytis vyro kūne, o tik moters?
Atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų vystymosi stadiją, visi pokyčiai vyksta nore mėgautis, kurį mūsų pasaulyje atitinka moteris. Antrosios jėgos, noro duoti, vaidmuo – duoti gyvybei pradžią. Visa kita vystosi moters, motinos sąskaita.
Vyras ir moteris yra dviejų pagrindinių kūrinijoje veikiančių jėgų atstovai: noras duoti ir noras gauti pripildymą. Bet, žinoma, mūsų pasaulyje abu egoistai. Juk šiame pasaulyje nematome tokio vaidmenų pasiskirstymo, kur moterys nori tik gauti, o vyrai duoti. Jie tik simbolizuoja šias dvi jėgas kaip dvasinio pasaulio (ten veikia šios dvi visiškai priešingos jėgos) antspaudas.
Klausimas. Kodėl primityvios gyvų būtybių formos gali daugintis paprastai skaidantis ląstelėms ir tik labiau išsivysčiusios būtybės reikalauja vyro ir moters sąjungos giminei pratęsti?
Atsakymas. Primityvios būtybės lengvai keičia lytį, tapdamos tai vyru, tai moterimi. Jie savo raidoje dar nepasiekė tokios lyčių priešpriešos, pareikalausiančios dviejų skirtingų kūnų.
Klausimas. Ar kūdikis yra tėvo ir motinos genų derinio rezultatas, ar ten yra dar kažkas?
Atsakymas. Labai sunku paaiškinti, kas vaisiuje yra iš motinos, o kas iš tėvo, kokios savybės ir kokios ląstelės, kas prote, o kas širdyje, nes tai nėra žinoma mokslininkams biologams, tik kabalistams. Tai ypatingas savybių derinys, susietas su jo sielos šaknimi. Juk yra dar vienas vidinis dvasinis komponentas, kaip parašyta: „Tėvas duoda baltą, motina raudoną, o Kūrėjas duoda sielą“.
Klausimas. Išeitų, kad be tėvo ir motinos genų naujagimis turi dar kažką trečio?
Atsakymas. Trečia – tai siela, kuri ateina iš aukštesnės jėgos, valdančios tėvą ir motiną, kad jie susijungtų ir užmegztų naują kūną. Gyvybės dvasia nusileidžia į šį kūną nuo laiptelio, aukštesnio už tėvą ir motiną, ir atitinka savybes, kurias jie perdavė vaisiui.
Kitaip tariant, siela, kilusi iš Kūrėjo, iš aukštesnės pakopos, nulemia, kokį tėvo ir motinos materialinių savybių derinį, kokia forma, kokia tvarka ir kokia jėga ji bus įkūnyta vaisiuje. Kas bus tėvas, o kas motina irgi priklauso nuo sielos.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio ,,Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Du + nauja gyvybė I dalis

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Dvasinis genas

Komentarų nėra

Kaip puodas gali tapti puodžiumi

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Negi Adomas gali pasiekti Kūrėją? Kaip puodas gali tapti puodžiumi?
Atsakymas. Yra toks noras, kai siekiama gauti, mėgautis, viską sugerti į save. Todėl jį vaizduojame kaip puodelį.
Be to dar yra ir ketinimas, nusakantis, kaip panaudosiu savo norą.
Tarp noro ir ketinimo galime atlikti veiksmą, vadinamą apribojimu. Tai reiškia, kad net labai norėdamas gauti sau atsisakau šio veiksmo, nes nenoriu būti priešingas Kūrėjui. Todėl sukuriu sąlygą, vadinamą „Cimcum alef“ – „Pirmasis apribojimas“.Tačiau Kūrėjas nori, kad gaučiau tą malonumą, sklindantį iš Jo kaip Šviesa. O aš prieš Šviesą „užstumiu sklendę“ ir sakau: „Ne, nepriimsiu tavęs, nes tada tapsiu gaunančiuoju, o tu – duodančiąja. O aš noriu pasiekti Tavo lygmenį“.
Sklindanti į mane Šviesa vadinama „tiesiogine Šviesa“ („Or jašar“). Šviesa, kurios nepriimu, vadinasi „atspindėta Šviesa“ („Or chozer“).
Po to, kai atspindžiu tiesioginę Šviesą, imu tikrinti, kiek galiu gauti, kad pajusčiau malonumą ne aš, bet Kūrėjas, dirbti ne savo, bet Jo norui. Matau, kad galiu įdėti visai mažai pastangų, priimti nedidelį Šviesos kiekį. Ir tuomet prisipildau iki nustatyto lygio.
Šviesa, kurią gaunu, vadinama „vidine Šviesa“ („Or pnimi“).
Taigi, kai tampu panašus į Kūrėją, mano gavimas prilygsta Kūrėjui. Tokios būklės esu lygus Kūrėjui.
Taip tęsiu darbą visose 125 pakopose daugybėje sričių, kol visiškai prisipildau.
Kiekviena dalis, kurią konstruoju savyje Kūrėjo pavyzdžiu, vadinama siela. Pagal tai, kaip ją taisau, kildamas 125 pakopomis, ji auga ir tampa vis didesnė.
Klausimas. Vadinasi, siela nėra kažkas pastovaus?
Atsakymas. Tai noras, kuris tampa lygus Kūrėjui.

Iš 2017 m. gegužės 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugialypis Šviesos poveikis

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Pasistengti ir rasti (igati ve macati)

Komentarų nėra

Kaip žvelgti į grupę?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

Grupė – tai keletą funkcijų atliekantis adapteris tarp manęs ir Kūrėjo. Viena vertus, jaučiu joje tai, ką Kūrėjas nori man pasakyti. Kita vertus, per ją galiu kreiptis į Kūrėją ir pasakyti Jam, ko noriu.
Galiu žvelgti į draugus kaip į žmones arba kaip į Kūrėjo atstovus. Su Kūrėju kalbu per grupę – ne žodžiais, o per maldą, per savo santykį su jais, juk jie – tai mano ryšys su Juo. Todėl „nuo meilės kūriniams ateinama prie meilės Kūrėjui.“
Jei noriu mylėti Kūrėją, turiu tai daryti per aplinką, juk tik ten apsivelka aukštesnioji šviesa. Todėl grupę (dešimtuką) turiu suvokti kaip savo dvasinio kelio pradžią ir pabaigą, kaip vietą, į kurią ateisiu išsitaisymo pabaigoje, ten visiškai susijungiu su draugais ir to tobulo ryšio viduje atskleisiu Kūrėją.
Štai kodėl viskas prasideda nuo Pažinimo medžio nusidėjimo, Adam Rišon sielos sudužimo. Nuo čia jau gali prasidėti taisymasis, pasaulio (olam) pradžia, paslėptis (alama) ir atskleidimas.

Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją IV d.

Dvasinis darbas

Kongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. I pamoka
Knygoje Zohar sakoma, kad yra trys sielos būsenos:
Pirmoji – būsena Begalybės pasaulyje, kūrimo sumanyme, kai egzistavome pirminėje gemalo būsenoje.
Antroji – vystymosi būsena, kai sielos nusileidžia į mūsų pasaulį, palaipsniui sušiurkštėja ir aplink jas susiformuoja gyvūnų kūnai, didelis egoizmas, noras gauti tik sau, mėgautis kitų sąskaita ir t. t.
Ir trečioji būsena – laipsniškas sielos ištaisymas, prasidėjęs maždaug prieš 6000 metų, besitęsiantis iki šių dienų ir toliau. Ši būsena tęsis, kol mes visi pasieksime absoliutų vidinį susiliejimą.
Pagal kabalos mokslą yra du keliai šiam susiliejimui pasiekti.
Vienas – „kančių kelias“, kai vystomės savo nuožiūra, nieko nežinodami. Jis taip vadinamas todėl, kad mus stumia pirmyn ir verčia vystytis tik kančios.
Kitas – „šviesos kelias“, kai mes iš anksto pritraukiame aukštesniąją vienybės, susijungimo energiją, t. y. būsimas savo būsenas, kurių siekiame, todėl save kilstelime jų link. Tada būsima būsena veikia mus ir padeda pakilti.
Taip išvengiame kančių spaudimo, baksnojimo į nugarą, stūmimo pirmyn. Imame judėti patys ir daug greičiau už kančias, kurios nepasiveja mūsų.
Tai vadinama „šviesos keliu“, t. y. mūsų pritraukimas prie Šaltinio, kuriame iki suskilimo buvome kartu kaip viena bendra visuma, kol neišsklidome, kaip Visata po Didžiojo sprogimo. O dabar, kaip ir ji, savyje turime siekti susivienijimo būsenos.
Ir tada pajausime Visatos, pasaulio, žmonijos dėsnius. Gebėsime teisingai elgtis, iš naujo ir teisingai kurti bet kokias žmonių bendruomenes: grupes, šeimas ir valstybes, tautas – bet ką.
Bet jos turės teisę egzistuoti. Ne taip, kaip dabar, kai kažką darome, o po kelerių metų visi sumanymai žlunga, atsiskleidžia jų nepagrįstumas, neįgalumas, prieinama aklavietė.
Straipsnyje „Taika pasaulyje“ Baal Sulamas rašo, kad „atskirumo“ („išskirtinumo“) savybė yra mumyse, kai jaučiamės skyrium nuo kitų: „Esu ypatingas, vienintelis, ne toks kaip kiti“, – duota mums Kūrėjo. Kūrėjas – mūsų bendro susivienijimo taškas.
Kai ši atskirumo savybė susijungia su siauru mūsų egoizmu, jos veikimas tampa griaunančiu, visų pasaulio nelaimių šaltiniu. Ir tik jos panaudojimo būdais žmonės skiriasi vienas nuo kito. Kiekvienas naudoja savo atskirumo, išskirtinumo pojūtį savo kryptimi, aspektu.
Bet kiekvienas siekia išnaudoti kitus, naudodamasis visomis turimomis galimybėmis ir visai neatsižvelgdamas į tai, kad kuria savo gerovę kenkdamas artimui.
Vadinasi, tai – paradoksas: atskirumo savybė, unikalumo pojūtis, jungdamasis su egoizmu, veda mus į neteisingą jo naudojimą, į tai, kad bandome pavergti visą pasaulį.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje I pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Iš chaoso į harmoniją, II dalis

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Komentarų nėra

Mokslas apie dvasinio pasaulio dėsnius

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Teigiate, kad kabala nekalba apie šį pasaulį. Ką gi tada reiškia, kad ji realizuojama visuomenėje?
Atsakymas. Kabala nekalba apie mūsų pasaulį, netiria jo dėsnių, o tiesiog pasakoja apie juos, kaip apie duotybę. Ji tiria – kaip pakilti į kitą dėsnių lygmenį, kur dėsniai, grindžiami davimo savybe.
Mūsų pasaulio dėsniai remiasi gavimu, o dvasinio – davimu. Tai du priešingi pasauliai. Todėl negalime būdami mūsų pasaulyje, turėdami materialias jusles jausti aukštesniojo pasaulio, aukštesnės erdvės, juk ji jaučiama davimo savybe.
Kol kas šios savybės neturime. Jos atsiradimas vadinamas „siela“. Kitaip tariant, šiame pasaulyje gyvename kūne, o dvasiniame – sieloje.
Tačiau iš principo yra dvi valdymo sistemos: arba dėl savęs – mūsų pasaulyje, arba dėl davimo – aukštesniajame pasaulyje. Todėl, kai suvoki dvasinį pasaulį, dingsta laiko pojūtis, mat išeini „iš savęs“, užmezgi išorinius santykius.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabalos suvokimo etapai

Kur yra dvasinis pasaulis?

Komentarų nėra

Nepainioti dvasinių ir materialių dalykų

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei viskas, kas materialu, turi dvasinę šaknį, tai ir mano šeima man duota neatsitiktinai? Jeigu Kūrėjas egzistuoja, tai aš turiu Jį atskleisti ir šeimoje?
Atsakymas. Yra du komponentai – gyvūninis ir dvasinis.
Gyvūninis komponentas – tai šeima, kurioje gyvenu ir kuria turiu rūpintis. Dvasinis komponentas susijęs tik su dvasia, t. y. su siela. Ir nereikia jų painioti.
Šiame pasaulyje turiu rūpintis savo vaikais, žmona, artimaisiais, tėvais, tačiau tai nesusiję su mano siela. Taip ir parašyta Toroje, kad žmogus atitrūks nuo savo motinos ir tėvo ir prisišlies prie Kūrėjo.
Klausimas. Kaip galima žiūrėti į santykius šeimoje tik kaip į gyvūninius? O jei šeimoje tikrai kartu aptariami ir sprendžiami įvairūs dvasiniai klausimai, įsiklausoma į artimųjų nuomonę, – visa tai irgi gyvūninis pradas?
Atsakymas. Yra įvairių šeimų, žiūrint kas aptarinėjama ir kaip manoma. Tai jūsų reikalas. Aš neatmetu šeimos, bet manau, kad jokie patys giliausi šeimyniniai sprendimai nesusiję su dvasingumu.
Komentaras. Bet anksčiau mes kalbėjome, kad geri santykiai tarp vyro ir žmonos gali jiems padėti atskleisti Kūrėją.
Atsakymas. Gali, žinoma, jei tik jiems pasiseks.

Iš 2016 m. gruodžio 11 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas kaip akimirka arba akimirka kaip gyvenimas

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Komentarų nėra

Ar galima pasiekti amžinybę Žemėje?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakoma, kad žmogus įrašytas istorijoje išliks amžiams. Ir išties tokių žmonių kaip Platonas, Spinoza jau seniai nėra, bet mes prisimename jų vardus.
Atsakymas. Ką reiškia – amžinybė? Materiali tikrovė tėra iliuzija, viso to nėra.
Mūsų pasaulis egzistuos tol, kol neišeisime į dvasinį pasaulį. Vos tik žmonija ims masiškai kilti į dvasinį pasaulį, mūsų pasaulis ims garuoti, tirpti migloje ir liausis egzistavęs.
Tą suprasite kildami dvasinių pasaulių suvokimo laiptais. Likdami mūsų pasaulyje, išvysite, kad tai išties turi nutikti – mūsų materialus pasaulis išnyks, juk jis egzistuoja tik mūsų pojūčiuose.
Klausimas. Bet kol kas žmones deda visas jėgas, kad kaip nors bet kokia forma įeitų į istoriją?
Atsakymas. O kas gi jiems lieka? Taip egoizmas siekia įtvirtinti savąjį „aš“.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti amžinybės alsavimą

Aš – amžinas

Nauja žmonijos savybė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai