Kalbama ne apie meilę tarp vyro ir moters ar tarp tėvų ir vaikų, bet apie tokią meilę, kuri aukščiau kūno, aukščiau visų išskaičiavimų – tiesiog begalinis vandenynas, į kurį galima įbristi ir išnykti jo gelmėse. Štai taip mums reikia panirti į savo jausmus tarsi į vandenyną.
Brendame į šią jūrą, o ji mus stveria ir neša, traukia visomis kryptimis, leisdama pajausti, kad esi draugų meilės vandenyne, mūsų vienybės jūroje. Nebijau nuskęsti šioje jūroje – priešingai, jaučiuosi esąs apsuptas draugų, jaučiu save kartu su jais, ir nėra ribų mūsų tarpusavio jausmams.
Jūra – tai malchut, todėl yra paprotys įbridus į jūrą panirti galva tris kartus. Tai nuostabus dalykas.

#318434

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos „Rengiamės atverti širdį kongrese”

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilės vandenyne

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Kongresas ir mano „aš“

Klausimas: Sakote, kad protas įgyjamas veikiant. Kiek svarbūs veiksmai?
Atsakymas: Kaip gali apsieiti be veiksmų? Kuo remdamasis įgysi protą? Darau ir darau kaip nieko nesuprantantis vaikas. Juk išsyk proto neįgysi.
Yra noras, vadinamas „širdimi“. O yra smegenys, protas, kuris vystosi priklausomai nuo norų, kad juos aptarnautų, užpildytų, pasiektų. Jis koordinuoja veiksmus, nukreipia mane, kad save pripildyčiau. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris taip veikia.
Kitaip tariant, kai noriu užpildyti kokius nors savo norus (maistas, seksas, šeima, valdžia, šlovė, žinios ir t. t.), pasijungia protas. O jeigu norų nėra, tai protas neįsijungia, tarsi jo ir nebūtų.
Protas tėra norų tarnaitė. Todėl kuo labiau muša, tuo protingesnis tampa žmogus, nes ieško išeities: kaip padaryti taip, kad jo nemuštų.

#315220

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Veikiantis protas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Veiksmas – mintis – noras

Pasverti norus ir mintis

Protas ir norai

Klausimas: Kas yra meilė?
Atsakymas: Meilė – kai kito žmogaus norus suvoki aukščiau savų ir sieki juos užpildyti.
Klausimas: Bet tai ne klasikinė meilė, kai jauti degimą širdyje?
Atsakymas: Dėl degimo širdyje – nežinau, verta paklausti fiziologų, kas ten gali degti. Kalbi apie tam tikras kančias, galbūt, negerus pojūčius, išgyvenimus.
O aš sakau, kad meilė – tai siekis pripildyti kito žmogaus norą savų norų sąskaita, aukščiau savęs, savimi. Be to, tau visiškai nesvarbu, kas tau iš to bus, juk svarbiausia tau – kas bus jam. Tai žemiška meilė, o ne ta, apie kurią kalbama kabaloje.
Pagal kabalą, meilė – tai dviejų dvasinių objektų susiliejimas: kūrinio (žmogaus) ir Kūrėjo. Tiksliau, sielos ir Kūrėjo. Toks susiliejimas pasiekiamas per savybių panašumą, kai siela ir Kūrėjas tarpusavyje duoda, užpildo vienas kitą ir todėl susilieja drauge, visiškai papildydami vieni kitus. Ta būsena vadinama meile.

#311437

Ir pokalbio „Man suskambo telefonas. Meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala apie žemišką meilę

Trumpai apie meilę

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Klausimas: Rašėte, kas yra sudaužyta širdis. Man patiko pasakymas: „Sudaužyti širdį – reiškia pasiekti tokį tašką, kuriame kadaise buvome viena vienintele siela“.
Vadinasi, kai žmogus jaučiasi atplėštas nuo visų kitų žmonių ir yra „mano sudaužyta širdis“, ar taip suprantu?
Atsakymas: Taip. Tik šie du sakiniai kartu sudėti ne labai neteisingai skamba.
Mes visi atsiradę iš vienos būsenos – iš vienos širdies, vieno noro. Po to šis noras sudužo į daugybę dalių. Šis veiksmas vadinamas sudužimu. Po jo kiekvienas iš mūsų egzistuoja savo atskirame egoistiniame nore.
Tai ir vadinama „sudaužyta širdimi“, kai kiekvienas jaučia tik save, o ne visą sistemą, kurioje yra Kūrėjas.

#306131

Iš 2022 m. lapkričio 27 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo link su sudaužyta širdimi

Nėra nieko vientisiau už sudaužytą širdį

Žmonijos sielos struktūra

Klausimas: Jūsų mokytojas Rabaš rašo, kad malda – tai darbas širdyje, o širdis – visi žmogaus norai. Kaip žmogus gali dirbti su savo norais, jeigu šie jam nepaklūsta? Kaip jis gali juos valdyti?
Atsakymas: Malda – tai kreipimasis į aukštesniąją jėgą, kitaip tariant, į bendrą gamtos jėgą, kurią vadiname „Kūrėju“. Kabalos mokslas aiškina, kaip turime nusiteikti gamtos atžvilgiu, kad iš jos gautume tinkamą davimą ir tuomet gamta atsiskleis mums.
Todėl turime pakeisti savo norus taip, kad jie nukreiptų mus į davimą.
Komentaras: Išeitų, kad atverčiu kokį nors maldyną ir randu, kad ten parašyta, jog turiu prašyti, bet prieinu prie kokios nors maldos vietos, o širdyje mano norai kiti, kitos problemos – kyla disonansas.
Atsakymas: Malda – tai, ką jaučia mano širdis. Todėl reikia nusiteikti, kad pajaustum, „ko nori mano širdis?“.
O didžiųjų išminčių parašytos maldos nurodo, ko turime pasiekti. Jie aprašė norimus pojūčius, norimus polėkius širdyje, kuriuos turi pajausti.

#303441

Iš 2022 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Ten, kur trokšta širdis

Klausimas: Ar pakanka virtualaus ryšio, kad žmogus vystytųsi kaip asmenybė?
Atsakymas: Ateityje virtualus ryšys bus kitokios kokybės. Ji bus jausminių, vidinių ryšių plėtojimo pagrindas, šių ryšių bet kuriuo atveju neperduosi per verbalinį ar fizinį bendravimą.
Mums tik atrodo, kad taip vieni su kitais kažkaip kontaktuojame. Turime užmegzti širdžių, minčių ryšį, o ne fiziškai stovėti vieni priešais kitus ir taip suvokti kitus, dalintis įspūdžiais.
Klausimas: Kokius naujus pojūčių organus patartumėte išvystyti, kad geriau komunikuotume pasitelkę virtualų ryšį?
Atsakymas: Patarčiau žmonėms mokytis gyventi vien mintyse, kad visi mėgintų būti susiję į vieną mintį, vadinamą „kūrinijos sumanymu“. Kad tame sumanyme suprastų vieni kitus, susilietų tarpusavyje, ir užmegztų ryšį su ta mintimi, kuri valdo visą Visatą, visą pasaulėdarą, ir į kurią turime įsijungti.

#274608

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys tarp mūsų

Į ką sutelkti savo mintis

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Klausimas: Viena iš Jeruzalės ypatybių – unikalus psichinis sutrikimas, būdingas tik šiam miestui. Jis taip ir vadinasi – Jeruzalės sindromas. Kasmet jis nustatomas pusšimčiui turistų iš užsienio, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos. Nejau Jeruzalė kaip nors paslaptingai veikia žmones?
Atsakymas: Žinoma, tai ypatingas miestas, sukuriantis neišdildomą įspūdį daugeliui iš mūsų. Jame dvelkia senove, jame teka žmonijos istorija.
Kad ir kaip ten būtų, Jeruzalės sindromas – vien psichologinis reiškinys, visiškai suprantamas ir paaiškinamas. Neatsitiktinai panašūs reiškiniai būdingi ir kitoms pasaulyje garsioms vietoms.
Vidinės vibracijos, esančios trijų religijų sostinėje, jos nepakartojama dieviškumo aureolė – visa tai sukurta žmonių, o ne atėjo iš aukščiau. Akmenyse nėra šventumo. Dvasinės savybės neįsivelka į mūsų pasaulį.
Tikrąją dvasią kuria tik patys žmonės, kai kartu siekia davimo ir meilės.
Tikroji Jeruzalė – ta, kuri širdyje. Tai dvasinė viso pasaulio sostinė. Ne šiaip miestas, o ypatinga žmonių tarpusavio santykių pakopa. Pakopa, kur kūrinio, ieškančio ryšio su Kūrėju, baimė ir Jo atsakas susijungia į vieną visumą.
#223057

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Prasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos

Klausimas: Ar pripažinimas to, kad nuo ko nors priklausau, ką nors ištaisys ir kam nors padės?
Atsakymas: Žinoma, nes veikiame gamtą savo jausmais ir protu. Per juos supantį pasaulį veikiame labiau nei fiziškai.
Tad itin svarbu žinoti, kaip esame tarpusavyje susiję. Taip galėsime būti bendroje integralioje tarpusavio sąveikos sistemoje, vadinamoje „Adam“, kad mumyse atsiskleistų Pranašų kvietimas tapti vieningais, kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Bet visa tai ateityje. Gamta kelia tai kaip savo tikslą ir mus į tai atves. Ji privers mus suprasti, kad esame viena sistema.
Nepaisant to, kad egzistuojame skirtinguose egoistiniuose baltyminiuose kūnuose, privalėsime įsisąmoninti, kad egzistuojame viename vieningame energetiniame, jausminiame, dvasiniame lauke.
#265368

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvien su gamta

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Susieti vienu tinklu

Klausimas. Koks ryšys tarp Kūrėjo, minčių ir norų?
Atsakymas. Kūrėjas – tai aukščiausia jėga, iš kurios viskas išeina.
Iš šio šaltinio išeina dvi kryptys: norai ir mintys. Norus jaučiame širdyje, mintis – prote. Kūrėjas kontroliuoja ir vieną, ir kitą.
Tinkamai dirbdami prote ir širdyje turime teisingai reaguoti į Kūrėją. Viskas itin paprasta: reikia susirinkti ir tiksliai nukreipti norus bei mintis į Kūrėją. Ir tuomet Jį atskleisime ir prote, ir širdyje.
#260954

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Nelaukti iki rytojaus