Pateikti įrašai su sistema žyme.


Bendrame tinkle

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pasaulinės sielos vienybė reiškia, kas visų per istoriją buvusių kabalistų sielos dabar su mumis palaiko ryšį?
Atsakymas. Jie per modemą nesusisiekia su mumis, tačiau mes nuolatos esame viename bendrame tinkle.
Klausimas. Kažkada patarėte, kad mes jiems užduotume klausimus tiesiogiai. Kaip to išmokti?
Atsakymas. Užduokite, klauskite, ir jumyse ims vystytis tam tikri vidiniai pojūčiai.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Teisingas dešimtukas

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją, III d.

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. I pamoka
Kaip vystosi mūsų Visata, nuo Didžiojo sprogimo (materijos atsiradimo) plėsdamasi iki tam tikros būsenos, taip žmoguje plečiasi egoizmas. Žmonės vis labiau tolsta vieni nuo kitų tam, kad po to vėl imtų artėti, nes atsiskyrimas, nutolimas veda į chaosą, ryšio praradimą.
Seniau mus sulaikydavo egoizmas, pagal jį kūrėme visuomeninius, ekonominius, politinius, šeiminius ir kitokius tarpusavio ryšius.
O dabar taip nutolome vieni nuo kitų, ypač paskutiniuoju itin liberaliu laikotarpiu, kai visko leistinumas ir neva absoliuti laisvė laikomi natūraliu, normaliu dalyku, kad vienų nuo kitų nepriklausomybė iš tikrųjų ima kelti chaosą.
Reikalas tas, kad Visata ir žmonija sudaro uždarą, tarpusavyje susijusią, veikiančią pagal tam tikrus dėsnius sistemą. Jei šiuos dėsnius pažeidžiame, sukeliame savyje chaosą, dėl kurio galime žūti.
Todėl turime rasti būdą teisingai susivienyti, pasiekti tą tašką, iš kurio kartu išėjome, išsivaikščiojome, atsiskyrėme, kad po to vėl susijungtume. Apie tai kalba kabalos mokslas.
Vadinasi, visą laiką turime traukti į save šį tašką, kurį vadiname „Kūrėju“. Kitaip tariant, mūsų tikslas – imti vienytis, nuolat artėti prie tarpusavio susijungimo taško, kol bendrai veikdami pradėsime jausti savo šaltinį – Aukštesniąją jėgą, Kūrėją.
Kuo labiau artėsime vienas prie kito, tuo komfortiškiau jausimės. Nors bus sunku įveikti mūsų bendrą egoizmą, bet taps vis aiškiau, kaip stipriai esame susieti ir valdomi iš vienos bendros sistemos, kurią būtina pažinti. Turime patys save valdyti iš viršaus.
Apie tai rašo didysis Viduramžių kabalistas Ramchalis.
Viso kabalos mokslo esmė – pažinti Aukštesniojo noro valdymą, dėl ko Kūrėjas viską sukūrė, ko Jis nori iš kūrinių, kokia bus jų vystymosi pabaiga (Ramchalis. „138 išminties vartai“, 30-ieji vartai). Tokia viso kabalos mokslo esmė.
Kitas didis kabalistas Baal Sulamas apie tai rašo:
Kabala moko apie Aukštesniųjų jėgų nusileidimo priežasties ir pasekmės tvarką, paklūstančią tarpusavyje susijusiems pastoviems ir absoliutiems dėsniams, nukreiptiems į tikslą, – kad žmogus, egzistuojantis šiame pasaulyje, atskleistų Aukštesniąją valdančiąją jėgą (Kūrėją). (Baal Sulamas, “Kabalos mokslo esmė”).
Į tai ir orientuojasi mūsų mokslas, visi mūsų veiksmai, kad šiame gyvenime mokydamiesi vienijimosi būdų atskleistume pradinį mūsų pasaulio, žmonijos atsiradimo tašką, mūsų asmeninį tašką taip, kad ryšys su juo mums nuolat vadovautų, padėtų suprasti, kaip vystytis, ką daryti, kokia bus mūsų veiksmų pasekmė.
Tačiau neturime ką nors darydami šiandien tuo nusivilti rytoj, nes galime iš anksto pamatyti tą „rytoj“, suprasdami, ką reikia daryti šiandien. Jei sistema uždara, joje nėra būsenų „šiandien ir rytoj“, joje tėra būsena „veiksmo pradžia ir pabaiga“. Uždaroje sistemoje veiksmo pabaigą nulemia jo pradžia. Todėl galime veikti visiškai neklysdami.
Atskleisdami šią sistemą, atveriame akis visam pasauliui ir suprantame, kas vyksta su kiekvienu iš mūsų, su visais kartu, visais aspektais. Teisingas susivienijimas suteikia mūsų gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyvename, supratimą.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje I pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Iš chaoso į harmoniją, II dalis

Beribė vienybė

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Europoje „Ateitis prasideda čia“. Pirmoji pamoka
Mes nebegalime toliau didinti savo norų – dabar turime pakeisti jų naudojimą. Bet žmonija to nesupranta, todėl nesusigaudo, kas su ja vyksta.
Mes įžengėme į laikotarpį, kai daugiau nereikalingas didelis noras, todėl šiuolaikinė karta atrodo tokia pavargusi ir nusivylusi tolimesniu vystymusi. Didelė dalis jaunimo nesiekia karjeros, nekuria šeimos, apskritai, nenori galvoti apie ateitį, kuri niekam neaiški.
Ir visa tai todėl, kad pasaulyje vietoj linijinio egoizmo augimo dėsnio, kurį kiekvienas vykdo kaip nori, pradeda veikti naujas, integralus dėsnis, reikalaujantis iš žmonių susijungti tarpusavyje. Dabar pasaulio vystymasis priklauso būtent nuo žmonių vienijimosi, tarsi vieno kūno ląstelių, jėgos. Kuo daugiau gerumo ir kuo stipresnis tarpusavio ryšys, tuo greičiau vystomės.
Mes matome tą pačią tendenciją technikos vystymesi: kuo sudėtingesnės programos ir mechanizmai, kuo daugiau jos turi vidinių komponentų, tuo tobulesni sukuriami įrenginiai. Judama pirmyn ne dėl gilinimosi į konkrečias detales, o dėl jų tobulesnio sujungimo. Visas technikos vystymasis per paskutiniuosius dešimt metų yra pagrįstas naujų sąsajų tarp elementų kūrimu.
Bet žmonių visuomenėje taip vystytis nesugebame, nes jos elementai – mes patys, o mums nesinori jungtis, ir todėl nesuprantame, ko iš mūsų reikalauja vystymosi dėsnis. Tai šiandien didžiausia žmonijos problema, kilusi dėl nesupratimo, kad esame naujoje epochoje.
Baal Sulamas šį laikotarpį vadina „Paskutiniąja karta“, nes žmonės pradeda suprasti, kad individualus egoistinis vystymasis baigiasi ir tolimesnė pažanga įmanoma tik kuriant teisingą tarpusavio ryšį. Turime suprasti, kad priklausome vienai sistemai, kurioje veikia abipusio įsitraukimo, tarpusavio supratimo dėsnis.
Visi žmonės turi jaustis kaip ląstelės arba vieno kūno organai, teisingai susiję tarpusavyje. Kai mes susikuriame tokį ryšį, tai jame jaučiame bendrą jėgą, jungiančią visą gamtą, kuri vadinama „Kūrėju“. Mes patys ją kuriame savo teisingu susijungimu ir atskleidžiame joje.
Tokia žmogaus paskirtis šiame pasaulyje ir mūsų laikmečio esmė. Iki šios būsenos žmonija privalo nedelsiant pakilti. Kuo greičiau suvoksime etapus, kurie jau yra gamtos programoje, ir patys panorėsime juos įgyvendinti, tuo geresnis ir malonesnis bus mūsų vystymasis. Mes suprasime, kokį tikslą turime ir gausime teisingą reakciją iš gamtos į visus mūsų veiksmus.
Galutinė būsena gamtoje jau egzistuoja ir joje mes visi idealiai susiję vienas su kitu. Tokia sistema vadinama „Adomu“, pirmuoju žmogumi, kitaip tariant „panašiu“ („dome“) į bendrąją gamtos jėgą – davimo ir vienybės jėgą. Teisingas tarpusavio susijungimas vadinamas meile, kuriai esant kiekvienas supranta kito poreikius ir gali teisingai tarpusavyje sąveikauti.
Mylėti – vadinasi – žinoti, kaip aš turiu aprūpinti kitą tuo, ko jam trūksta, o kitas gali man duoti tai, ko trūksta man, – taip mes sudarome bendrą visos žmonijos integralųjį mechanizmą. Turime suprasti, kad pasaulyje nieko nereikalingo nėra sukurta. Ir jei žinome sistemą, tai rasime kiekvienam tinkamą vietą, kurią būtent jis tegali užpildyti.
Kai vaikas renka dėlionę, jam neretai lieka tarsi nereikalingų detalių, bet tik todėl, kad jis nežino viso vaizdo, visos sistemos. Tačiau tas, kas sukūrė šią dėlionę, tiksliai žino, kur turi prisijungti kiekviena jos dalis ir kokia jos tikroji funkcija.
Taip ir mes, kai susipažinsime su visa sistema, suprasime, kad joje reikalingas kiekvienas iš mūsų, ir iš to išvystysime teisingus santykius vienas su kitu. Juk gamtos sistemoje nesukurta nieko, kas nebūtina.
Jei suprantame, kad iš tikrųjų gamtos sistema integrali, tobula, idealiai tarpusavyje susijusi, bet to tik nematome dėl savo egoizmo, tai toks požiūris vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
Kitaip tariant, aš nesivadovauju tuo, ką matau ir suprantu dabar pagal savo išsivystymą, tarsi vaikas nemokantis surinkti dėlionės, o stengiuosi rasti teisingą vietą, kad sujungčiau kiekvieną detalę į tobulą sistemą. Tai vadinama darbu „aukščiau žinojimo“.
Todėl mes mokomės, ieškome, tyrinėjame gamtos dėsnius, stengiamės pažinti vienas kitą ir išsiaiškinti, kaip galime susijungti tam tikra forma. Ir aptinkame mūsų skirtumus, tarsi vaikai, kurie varto dėlionės detales ir negali sujungti jų vienos su kita.
Be to, reikia suprasti, kad visos šios dėlionės dalys, kiekvienas žmogus šiuo laiku, jau išaugo iki savo galutinės būsenos ir daugiau jam nėra kur vystytis. Jei versime jį vystytis kaip anksčiau, tai sulauksime mutacijų ir piktybinių formų.
Ir būtent tai matome mūsų visuomenėje, mūsų vaikuose, kol neišmokome jų teisingo tarpusavio ryšio kūrimo metodo, kuris leistų pereiti prie kito vystymosi etapo. Tik ištyrinėję teisingo tarpusavio ryšio dėsnius, suprasime pasaulio valdymo dėsnius ir galėsime pagerinti savo gyvenimą.

Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. pirmosios kongreso pamokos Vokietijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Naujas laikas, nauji dėsniai

Komentarų nėra

Atskleisti Kūrėją

Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kaip galima įvesti į sistemą Kūrėją? Kūrėjas sukūrė šį pasaulį, o jūs manote, kad Jį galima atskleisti žmogišku protu?
Atsakymas. Ne, aš taip nemanau. Jūs visiškai teisus. Kūrėjo negalima įvesti į sistemą, Jo negalima atskleisti žmogišku protu ir žmogiškais jausmais.
Tam reikia savyje sukurti tokias sąlygas, kad įgautume savybes, jausmus, sąvokas, adekvačias Kūrėjui. Tada pradėsime Jį jausti.
Kaip ir mūsų pasaulyje: jei aš jaučiu kažkokį reiškinį, tai jis egzistuoja manyje, todėl galiu jį jausti išorėje. Taip sukurti visi mūsų prietaisai.
Jeigu kažkoks prietaisas nenustatytas tuo dažniu ar tam reiškiniui, kurį turiu ištyrinėti, tai aš jo nepagausiu. Tarkim, be radijo imtuvo negaliu sugauti radijo bangų, o pats neturiu tokio jautraus prietaiso savyje.
Todėl paprastas žmogus mūsų pasaulyje negali pajausti Kūrėjo, kol tinkamai nenusistato Jo atžvilgiu. Ką reiškia nusistatyti? Tam egzistuoja metodika, vadinama „kabalos mokslas“. Tai Kūrėjo atskleidimo žmogui šiame pasaulyje metodika. Ji pagrįsta tuo, kad duoda žmogui galimybę palaipsniui įgauti adekvačias Kūrėjui savybes. Ir jas turintis žmogus gali atskleisti Kūrėją.

Iš 2017 m. liepos 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Kas yra Dievas?

Ar Dievas yra?

Komentarų nėra

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar turėčiau išnagrinėti pasaulėdaros schemą, dešimt sielos sfirų, kaip daugybos lentelę, ar priimti tai, kaip kol kas neegzistuojantį ir nesuprantamą dalyką?
Atsakymas. Jūs turite tai studijuoti, o vėliau bandyti rasti, tada jums pradės formuotis sistema. Jūs žvelgsite į pasaulį ir stebėsite, kaip jis keičiasi tarsi per trafaretą, ir matysite jame dešimt sfirų.
Žiūrėdami per šį trafaretą į pasaulį, žmogų, jo elgseną, tarpusavio santykius, vėjo, oro judėjimą, augalų ir gyvūnų sąveiką ar sąveiką dvasiniame pasaulyje, jūs visur matysite vieną ir tą patį ryšių tinklą tarp dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos.
Klausimas. Kiek laiko reikia, kad suvoktume dešimt sfirų? Ar tai priklauso nuo konkretaus žmogaus?
Atsakymas. Mes turime labai išsamų vadovėlį, kurį sudaro šeši tomai, tai „Mokymas apie dešimt sfirų“, kuris paaiškina, kaip dešimt sfirų kuria visus pasaulius, tarp jų ir mūsų pasaulį, kaip paskutinį, patį žemiausią, ir kokiu būdu Aukštesnioji šviesa per dešimt sfirų valdo visą kūriniją.

Iš 2017 m. kovo 5 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Gamtos fraktališkumas

Komentarų nėra

Gyva sistema

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinė sistema veikia ypatingu būdu. Pripratome materialiame pasaulyje, kad netgi pačios didžiausios sistemos sukurtos pagal primityvesnį principą, kur kiekvienas elementas atlieka savo autonomišką funkciją.
Kaip automobilyje: yra radiatorius, karbiuratorius, stūmokliai, cilindrai – ir kiekviena detalė veikia taip, kaip iš anksto sukurta, nekeičia savo funkcijos priklausomai nuo naujų sąlygų.
Dvasines sistemas sudaro gerokai mažiau elementų: 5х5х5, tačiau esmė ta, kad keisdami savo pakopą Begalybės Šviesos atžvilgiu, jie keičia savo savybes, kaip pasakyta: „Keisdamas vietą, keiti likimą.“ Čia visas sunkumas.
Antraip visą „Mokymą apie dešimt sfirų“ būtų galima paaiškinti dvidešimtyje puslapių. Problema ta, kad egzistuoja dvasiniai pakilimai ir nuopuoliai, nuo kurių keičiasi savybės, ir tai mus painioja.
Jeigu dvasiniai parcufai kyla ar leidžiasi, jie gali keisti savo ankstesnįjį elgesį. Neįmanoma apie kokias nors penkias sfiras sakyti: tai Chochma ar Chasadim (Bina), mat tai priklauso nuo to, kas yra virš jų ir po jais, į ką jie apsivelka ir kam turi duoti.
Nė vienas neegzistuoja pats sau, ir todėl išeina, kad kiekvienas gali atlikti visų funkciją. Mūsų pasaulyje to nėra! Tačiau visa dvasinė sistema sukurta iš vieno noro mėgautis, visa kita šioje sistemoje priklauso nuo to, kaip ją išjudinsime.
Šviesos įeina į sistemą ir ima ją organizuoti pagal savo savybes. Viskas priklauso nuo parcufo padėties ar net nuo jo dalies kitų parcufų atžvilgiu.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Bendra dvasinės energijos talpykla

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Komentarų nėra

Kur rezultatas?

Dvasinis darbas

Klausimas: Vakar aš visą dieną galvojau apie tai, kad pasaulinis kli būtų nukreiptas į tikslą. Ar tai padėjo stiprinti laidavimą tarp mūsų?
Atsakymas: Mes negalime matyti savo atsitiktinių, eilinių veiksmų rezultato. Visa, ką mes darome, praryja bendra sistema. Žmogus turi dirbti daugybę metų ir netikėtai gauna rezultatą. Kodėl? Jis taisė dalykus, kurie nuo jo labai nutolę, bet priklauso tai pačiai sielai, jo sielai. Kol ji visa, net žemiausias, mažiausias jos sluoksnis, nebus ištaisyta, jis negalės pajausti jos nė per nago juodymą.
Todėl reikalingas laikas, kol visos sielos dalys susijungs jo suvokime. Tik tada jis pajaus jas kaip savo sistemą.
Vakar tu laikei mintį apie tikslą ir nepajutai rezultato. Dar daugiau, ištisas mėnuo tokių apmąstymų gali baigtis tuo pačiu. Tačiau gali būti ir taip, kad teisingas rezultatas – tai būtent to jausmo nebuvimas, kuris išprovokuos tavyje naują stiprų protrūkį.
Mes paprasčiausiai turime dirbti. Bendra sistema didinga ir paslėpta nuo mūsų. Mes įdedame į ją savo pastangas, nežinodami, su kokiu greičiu artėja rezultatas ir koks jis bus, o atsiskleidimas įvyksta netikėtai!

Iš 2011 m. kovo 2 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl taip sunku pajausti dvasinį pasaulį?

Nusverti svarstyklių lėkštę į vienybės pusę

Kompasas, nurodantis Kūrėją

Komentarų nėra

Laisvo pasirinkimo pakopos

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Klausimas: Kokiu būdu visa žmonija pasieks išsitaisymą? Ar laisvo pasirinkimo klausimas kils visiems, ar tiktai vadovaujančiai šiam procesui mažumai?
Atsakymas: Laisvas pasirinkimas, kaip bet koks reiškinys, susideda iš 4 lygių: negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus. Laisvo masių pasirinkimo esmė – prisijungti ir sekti paskui einančius proceso priekyje.
Tai reiškia, kad jie turi suprasti savo būseną, lyderių užduotį, bendrą tikslą ir įsijungti į jo siekimą. Kitaip tariant, jie irgi turi atitinkamą pasiekimą pagal savo sielos šaknį – kaip ir dabar mūsų pasaulyje.
Sakykime, kodėl vieni žmonės pasitenkina kukliais pasiekimais, o kiti veržiasi prie didžiausių? Todėl, kad priklausomai nuo sielos šaknies juos taip veda noras gauti, ir tai nepriklauso nuo žmogaus pasirinkimo – jis toks gimė.
Išsitaisymo pabaigoje, kai visi susivienys, sudarydami ratą, visi skirtumai išnyks, bet išsitaisymo procese kiekvienas privalo atskleisti savo sielos šaknį ir pagal ją vystytis.
Baal Sulamas rašo, kad po to, kai Izraelis – sielos, besiveržiančios prie Kūrėjo, esančios piramidės viršuje, – mesis į priekį, paskui jas paseks visas pasaulis. Taigi kad tikrąją pasirinkimo laisvę turi tiktai tie, kuriems gimsta noras duoti, ir tokių žmonių pasaulyje vis daugėja. Kartu jie vadinasi Izraelis, nes turi polinkį atskleisti aukštesnįjį pasaulį, o visi likusieji gauna iš jų.
Todėl, jeigu mes atliksime savo darbą, nelaukdami, kad jį atliks kažkas kitas, tuo pasieksime viską. Visi likusieji taip pat turi atskleisti tikslą ir Kūrėją, bet kiekvienas gauna pagal savo vietą toje bendroje sistemoje, kuri maitina visus. Be kita ko, kalba eina ne apie kiekvieno svarbumo laipsnį, o apie įsijungimo tvarką.
Iš pradžių atskleidė dvasinį pasaulį, realizavo laisvą pasirinkimą ir pritraukė Šviesą Protėviai. Po to veikė išminčių kartos, o dabar atėjo mūsų eilė, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Zohar“.
Kiekvienas turi savo vietą šitame procese ir savo išsitaisymą – niekas nuo šito netampa mažesnis už kitus. Kalba eina tiktai apie pakopų seką, apie vystymosi ir išsitaisymo tvarką.
Ankstesniųjų kartų kabalistai veikė bendroje sistemoje iki mūsų, atsiskleidė iki mūsų, ir mes gauname iš jų – kaip šitame pasaulyje per jų knygas, taip ir dvasiniame. O per mus gaus kiti. Taip palaipsniui atsiskleidžia iš viršaus žemyn Gyvybės medis.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką vadinsime žmogumi?

Pusiausvyra visuomenėje

Piramidė

Komentarų nėra

G20 viršūnių susitikimas Vašingtone – pasipriešinimas finansinei krizei

Kabala, Krizė, globalizacija

Nuomonė: Jei G20 susitikimo nariai nesusitars, pasaulinė ekonomika greitai žlugs, milijardai mirs iš bado, o G7 šalyse kils visuomeninis chaosas.
Replika: Minimalus G20 susitikimo rezultatas turėtų būti bent jau tam tikro tarpusavio pasitikėjimo sukūrimas, ekonominių (ir karinių?) klausimų sprendimo suderinimas. Pasauliui reikia tokio ryšių tarp šalių demonstravimo. Tačiau valiutos operacijų kontrolė (bankuose, įmonėse, valiutų suvienodinimas, ofšoro anuliavimas, monopolijų panaikinimas), susitarimas nepulti – nepadės, nes Gamta verčia mus integruotis! Net ir nesant tarpusavio sutarimo, pageidautina, kad būtų susitarimas susitikinėti ir kartu spręsti globalaus pasaulio pertvarkymo klausimus, remiantis bendros sistemos dėsniais.
Kabaloje sakoma: “Karalių ir jų ministrų širdys – Kūrėjo rankose”. O Kūrėją valdo liaudies noras – priklausomai nuo panašumo į Jį, meilės artimui savybę. Todėl viskas priklauso nuo žinių apie globalumą ir apie tai, kad visi esame susiję kaip viena šeima, platinimo. To suvokimas sukels mūsų neapykantą ne kitiems, o savo pačių egoizmui, kaip vieninteliam blogiui, o po to kils ir noras siekti meilės artimui.

1 komentaras