Pateikti įrašai su skausmas žyme.


Kelias į kitą būseną

Dvasinis darbas, Valios laisvė

Михаэль ЛайтманKlausimas. Nulemtos būsenos, kurias turiu išgyventi, – ar tai ne likimas, ne piktoji lemtis, juk jaučiu tai kaip skausmą ir blogį?
Atsakymas. Ne, gali nejausti skausmo ir blogio. Esmė ta, kad turi atsidurti kitoje būsenoje, kitaip tariant, iš būsenos „X“ išaugti į būseną „Y“. Tavo būsima būsena jau nulemta, turi būti joje.
Klausimas tik kaip į ją ateisi. Nenori geranoriškai – tave „muš lazda“, norėsi – tave pavėžės iki tos būsenos. Viskas priklauso nuo tavo požiūrio į savo raidą.
#249848

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Pamatyti ateitį kaip gerą

Iš anksto nulemtas kelias

Komentarų nėra

Apie ką prašyti, kai kenti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Apie ką prašyti, kai patiri stiprias fizines kančias ir skausmą?
Atsakymas. Kai patiriate stiprias kančias ir skausmą, kreipkitės į Kūrėją klausdami: „Kokia šių kančių priežastis?“
Priežastis – egoizme, kuris priešingas Šviesai. Nieko kito nėra.
Galite prašyti savo išsitaisymo, kad skausmą pakeistume džiaugsmu, sveikata ir t. t., nes kančios būsenos atstumia, nutolina mus nuo Kūrėjo.
#240247

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Kuo kabalisto prašymas skiriasi nuo tikinčiojo maldos?

Mes patys susikuriame kančias

Komentarų nėra

Kodėl nejaučiame Šviesos?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mano jaučiamos kančios?
Atsakymas. Žiūrint kokios kančios – meilės ar neapykantos.
Kančios – tai ko, nori, nebuvimas. Jei noriu kam nors duoti, suteikti malonumą ir negaliu – tai vieno tipo kančios. Jeigu, priešingai, noriu gauti ir negaunu – tai kito tipo kančios.
Klausimas. Sakoma, kad jeigu gyvenimo Šviesa neįvilkta į gailestingumo Šviesą, tuomet tai kaip aštrus peilis. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Bet kuri mums ateinanti Šviesa turi įsivilkti į davimo savybę, ir turi būti perduota kitiems, tuomet ji bus mūsų labui. Tam reikia pasirengti, kitaip Šviesa neateis.
Nejaučiame Šviesos, nes neturime noro jos perduoti kitiems. Vos tik paverčiu save Šviesos laidininku, iškart Šviesa atsiskleidžia manyje tiek, kiek esu atviras kitiems.
Klausimas. Tuomet galima sakyti, kad kai jaučiu skausmą ir kančias gyvenimo Šviesa (chochma) neįsivelka į gailestingumo Šviesą (chasadim), į mano davimą?
Atsakymas. Taip, uždarau ją savyje, o ji mane spaudžia norėdama įeiti.
#232571

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Kaip gi gauti Begalybės šviesą?

Komentarų nėra

Bet kokiam užsispyrimui yra ribos

Krizė, globalizacija

Dabar visa žmonija turi pasirinkti. Vystėmės savo egoizme, kol jis uždarė mus vienoje integralioje sistemoje, kurioje esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų. Todėl dabartinis pasaulis tapo globalus, kitaip tariant, mūsų tarpusavio ryšys tapo visuotinis ir abipusis, ir mes niekaip negalime jo apeiti.
Todėl ir nebemokame valdyti tokio pasaulio. Juk jis tampa panašus į aukštesniąją sistemą ir šios dvi sistemos egzistuoja lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu. Viena – tai mūsų tvirtų tarpusavio ryšių sistema, tarsi pasaulio Acilut arba Begalybės pasaulio Malchut, kuri jau yra ištaisytos, būsimos būsenos. Ir antra sistema – mūsų dabartinė būsena, kur mes, egoistai, priešinamės vieni kitiems.
Jeigu būtume tiesiog paprasti pavieniai egoistai, kiekvienas jaustume nedidelius nemalonumus ir problemas, bet žinotume, kaip juos ištaisyti. Bet šiandien, kai besivystydami pasiekėme tokią būseną, kai visa ši sistema šiurkščiai blokuojama, nežinome, ką daryti.
Kiekvienas atskirai jau nebegalime susitvarkyti su problemomis savo gyvenime, ir krizė įsiplieskia visame kame: nuo asmeninės – šeimoje, darbe, su pačiu savimi, iki globalios krizės visuomenėje, kultūroje, švietime, net ekologijoje, kitaip tariant, mus supančioje gamtoje.
Visur atsiskleidžia krizė – ir žmogaus viduje, ir jo išorėje. O žmogus nežino, kaip su ja susitvarkyti, juk susidaro uždara, integrali sistema. Dabar nebeturime pasirinkimo – kančių verčiami privalėsime surasti tokį ryšį tarp mūsų, koks tiks aukštesniajai sistemai, kad šie du pasauliai – aukštesnysis ir šis pasaulis – atitiktų vienas kitą, kol tobulai susijungs į vieną.
Dabar patys nusistatome ribą, iki kurios norime pasistūmėti šiam atitikimui pasiekti. Bet tiek, kiek nenorėsime patobulėti, šis mūsų „nesuderinamumas“ grįš kančių bumerangu. Sakykime, kad pagal kūrimo programą, pagal tą skaitiklį, parodantį, kiek pasisuko vystymosi smagratis, aš jau turiu būti ant kokios nors pakopos, „10 cm“ priartėjęs prie dvasinio pasaulio.
Ir visas pasaulis turi būti tiek pajudėjęs, nors jame gyvena skirtingi žmonės: vieni geriau supranta, kiti – blogiau, o dar kiti iš viso nieko nejaučia. Juk taip, kaip visa gamta sudaryta iš skirtingų lygmenų : negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus, toks pasiskirstymas yra ir žmogaus viduje.
Bet visas pasaulis, visa savo didžiule mase privalo šiandien žengti žingsnį pirmyn. Jeigu nežengsime, tai ši delta – mūsų patobulėjimo trūkumas, jaučiamas viduje su minuso ženklu – kaip kančios. Bet būtent jos mus judina pirmyn.
Tau nepavyks pabėgti nuo šio darbo. Variklis toliau veikia, ir jeigu toliau nenori dirbti, tai vietoje pakopos „1“, gausi – „2“, o paskui – „3“ tol, kol prieisi tokias kančias, kad daugiau nebegalėsi spyriotis.
Bet kokiam užsispyrimui yra riba. Iš tiesų, esame labai jautrūs malonumams arba skausmui, juk mūsų materija – tai noras patirti malonumą. Todėl galime neabejoti, kad galiausiai pasaulis pajudės pirmyn.

Iš 2011 m. liepos 29 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Į vienybę – taikiuoju keliu

Lūžio taške – iš praeities į ateitį

Gyvenimas dėl akimirkos

Komentarų nėra

Kodėl krizei skiriama tiek daug dėmesio?

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija

Klausimas: Kodėl Jūs tiek daug laiko skiriate krizės analizei? Kam mums rūpintis šių nesąmoningų, egoistinių gyvūnų kančiomis (t.y. kam mums egoistiškai jų gailėtis, o kitaip mes nesugebame)?
Atsakymas: 1. Man jie visi artimi! 2. Krizė, kaip ir viskas pasaulyje, turi savo priežastį ir tikslą. Jos tikslas – priversti žmogų permąstyti savo elgesį. Kančios nesibaigs, kol mes to neatliksime ir neatliksime teisingai. Aš tuo užsiimu, kad padėčiau žmonėms atrasti teisingą santykį su tuo, kas vyksta, kuris sutrumpintų jų kančias. Greitai šios „nesąmoningos, egoistinės gyvūnų kančios“ palies ir jus – prašau nepamiršti tada man parašyti, kaip staiga pasikeitė jūsų nuomonė apie tai, kiek laiko reikia skirti šiai problemai…

Klausimas: Ar yra prasmės nagrinėti pasaulyje atsiskleidžiančią tarpusavio neapykantą (arba tarpusavio meilės stoką) kaip grupės Bnei Baruch arba mano paties būsenos atspindį?
Atsakymas: Grupė ir pasaulis tarpusavyje susiję, bet yra skirtinguose lygmenyse: nuo pasaulio priklauso grupės dvasinis pakilimas, o nuo grupės priklauso, kiek kančių teks pasauliui (ar jis nori klausyti grupės, ar ne).

Klausimas: Kodėl dabar atsiskleidžia išvirkščioji bendros sielos vienybės pusė? Nejaugi turi skaudėti dėl supratimo, kad esi susijęs su visais pasaulio žmonėmis?
Atsakymas: Kitaip žmogaus neįtikinsi ištaisyti savo prigimtį. Skausmas – mūsų pusiausvyros su Gamta stygiaus matas. Šį matą nustatome mes patys.

1 komentaras