Israel paskirtis – visą žmoniją be išimties atvesti į kūrimo tikslą.
Ir negali būti dviejų nuomonių apie kūrimo tikslą, juk ji viena visiems: ir juodiems, ir baltiems, ir geltoniems, – be jokio skirstymo pagal kilmę… (Baal Sulamas „Tarpusavio laidavimas“)
Tikslas visada vienas ir tas pats. Galiausiai ateiname prie to tikslo ir matome, kad nėra jokio skirtumo tarp žmonių. Visiškai jokio!
Ir netgi tai, ką jie perėjo per savo istoriją, susiveda į vieną bendrą kli/norą, į vieną bendrą sistemą, kurioje visi tarpusavyje susiję, tarpusavyje papildo vienas kitą, tarpusavyje įsijungia kitas į kitą – kiekvienas ir visi kartu. Todėl galiausiai nelieka jokio skirtumo tarp kūrinijos dalių.
Klausimas. Vadinasi Kūrėjui nėra skirtumo tarp Israel ir, sakykim, Afrikos genties?
Atsakymas. Taip. Nėra jokio skirtumo. Tik taisymosi kelyje yra svarbesnės ir mažiau svarbios dalys. Galiausiai, kai visi įsijungia kitas į kitą: šitai į šitai, tai į tai ir t. t. įvyksta absoliutus įsijungimas, visi tampa lygūs.
Viskas susilieja draugėn, ir nėra nieko nereikalingo, nieko mažo ar didelio, svarbaus ar nesvarbaus.
#256346

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

„Israel“ pabudimas

Vienas sprendimas visoms problemoms

Mes nesigiliname ir nestudijuojame mūsų skirtumų, o tiesiog siekiame susijungti, norime matyti save kaip vieną žmogų. Suspaudžiu savo egoizmą, kad susivienyčiau, kad išlaisvinčiau vietą, kurioje susijungčiau su draugais.
Suspaudimas negali būti egoistinis. Jeigu atlieku suspaudimą dėl savęs, vadinasi, man tik atrodo, kad neva sutraukiu savo egoizmą. Tikrasis suspaudimas visuomet būna dėl to, kad priimtum kitą: veiksmo pabaiga turi būti apgalvota jau pačioje pradžioje.
Noriu susijungti su draugu ir duoti jam vietą savo širdyje, ir todėl susispaudžiu. Dvasinis veiksmas prasideda nuo galutinio rezultato, nuo ketinimo, o paskui jau realizuojasi.
#254937

Iš 2019 m. spalio 30 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskirtiniai egoistai

Ką reiškia „vienytis“?

Ne taisyti, o vienytis!

Visi norintys gali atskleisti dvasinį pasaulį. Čia žmonės niekuo nesiskiria. Kiekvienam, priklausomai nuo jam duoto noro, sukuriamos šio noro realizavimui trukdančios ar padedančios sąlygos.
Šia prasme visi sąlygiškai lygūs. Jei kam nors reikia daugiau proto, tai kaip atsvara apsunkinama širdis. O kieno širdis jautri, tam duodamas proto miglotumas.
Visuomet išlaikoma pusiausvyra, kad niekas neturėtų ypatingų privilegijų. Kiekvienas turi valios laisvę, ir negali būti, kad Kūrėjas supaprastins būtinas sąlygas: ekrano buvimą, priešinimosi, apribojimo jėgas, atspindėtą Šviesą, pastangų kiekį. Juk tai žmoguje kuria „kli“, sielos indą, kuriame jis gaus atskleidimą.
Klausimas tik tas, kada žmogus pabus dvasingumo atžvilgiu: ar tai nutiko prieš keletą amžių ar nutiks po dešimties metų. Tai mums nėra aišku, ir priklauso nuo sielų taisymosi eiliškumo. Vis daugiau sielų nuo lengvų prie sunkių, vienas persikūnijimas po kito, spirale, pradeda taisymosi procesą ir atkuria savo tarpusavio ryšius.
Kiekvienas gauna tiek darbo, kiek reikia pagal jo sudužimą, ir priklausomai nuo savybių, išeina, kad visi turi atlikti vienodą darbą pagal kokybę ir kiekybę.

#231512

Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. pamokos „Nuo bejėgiškumo prie šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas yra lygybė?

Pakilti iki Kūrėjo lygmens