Pateikti įrašai su smūgis žyme.


Labai svarbu klysti

Dvasinis darbas

Klausimas: Klaida – svarbi kelio dalis, bet geriau klysti potencialiai nei praktiškai. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Potencialiai reiškia, kad eidamas pirmyn, matau klaidas tame, kaip tobulėju, siekiu, stengiuosi. Tuomet atskleidžiu savo egoizmą kaip blogį ne per mane pasiekiančius smūgius, kurie priverčia eiti ir į jį patenkinti, o per jo pakištą man koją kelyje pas Kūrėją.
Vietoj smūgių iš užnugario priešais save randu egoizmą, kuris traukia mane atgal ir trukdo eiti pirmyn. Tokiu atveju greičiau su juo tvarkausi, suprantu jo prigimtį Kūrėjo atžvilgiu.
Juk kai siekiu Kūrėjo, egoizmas ima man trukdyti, ir matau, kaip jis mane nukreipia į priešingą nuo savęs pusę – į Kūrėją. Kitaip tariant, imu jausti, kad tai iš tiesų pagalba, nukreipta prieš mane.

#311433

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Svarbu klysti“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nebijokite klaidų

Pradėkime įsiklausyti ir suprasti

Stiprus tas, kas supranta savo klaidas

Komentarų nėra

Kliūtys malonumo pavidalu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kūrėjas siunčia kliūtis, norėdamas sumenkinti egoizmą, parodyti jo niekingumą, jį anuliuoti?
Atsakymas: Esmė ta, kad Kūrėjas veda žmogų per įvairiausius kritimus ir kilimus, todėl negaliu pasakyti, kad egoizmas – tai blogis.
Tu turi pasinerti į jį, atsiduoti jam, būti jame. Juk kai esi egoizme, tavyje staiga iškyla mintis apie Kūrėją, apie kūrimo tikslą, apie tai, ką darai, kokius gyvūninius veiksmus dabar atlieki, ir tada vyksta ego atstūmimas ir grįžimas į dvasinį judėjimą.
Klausimas: Vadinasi, kliūtis – kaip kompasas, kuris padeda mums pasiekti tikslą? Bet kliūtis gali ateiti nebūtinai kaip smūgis, bet ir kaip malonumas. Pavyzdžiui, aš galiu išlošti loterijoje keletą milijonų.
Atsakymas: Tai ir yra smūgis. Be to, siaubingai painiojantis smūgis. Kai kažkas tave bara ar su tavimi vyksta kažkas nemalonaus – tai gera kliūtis, nes ji tiksliai matoma. O jei ji atneša tau kažkokių pajamų arba tu staiga atlieki kažką neįtikėtino, arba tave kviečia, pavyzdžiui, į Holivudą, tai – komplikuotos kliūtys.
Klausimas: Kitaip tariant, parodyti jums pagarbą ar panašiai, tai tas pats kaip pakenkti Jums?
Atsakymas: Taip. Parašyti apie mane laikraščiuose pagiriamųjų straipsnių, pakviesti filmuotis į Holivudą kabalistiniame filme ir t.t. Aš net neįsivaizduoju, kas dar? Žinoma, mažai tikėtina, kad aš su tuo sutikčiau.
Klausimas: O jei iš tikrųjų pakviestų? Kur paimti jėgų, kad su kliūtimi susitvarkytum?
Atsakymas: Reikia viską labai rimtai pasverti. Aš turėjau tokių akimirkų. Mane viliojo likti dirbti ir Rusijoje, ir Amerikoje. Čia, Izraelyje, taip pat turėjau galimybę priartinti žmones prie kabalos ir per religiją, ir per mistiką, bet galiausiai aš visa tai atmečiau. Žinoma, su Kūrėjo pagalba.
Aš tikiuosi, kad mano kelias sukasi tarp „drakonų“, kurie stengiasi visa tai atplėšti nuo manęs, o aš vis tiek, kaip mažas berniukas praslystu tarp jų taip, kad jie manęs nemato, ir einu pirmyn.
#260135

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kliūčių tikslas

Kodėl dvasiniame kelyje nėra įspėjamųjų ženklų

Kliūtys dvasiniame kelyje

Komentarų nėra

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPer visą istoriją gavome daugybę dėmesio ženklų iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį. Tačiau turėdami egoistines, priešingas Kūrėjui savybes, šias rūpesčio ir meilės apraiškas suvokėme kaip smūgius ir nepajautėme poreikio keistis.
Taip mylintys tėvai verčia vaiką mokytis, o jis nori vien žaisti ir jų neklauso, manydamas, kad tėvai jo nekenčia.
Būtent tai ir vyksta pasaulyje: krizės, karai, nelaimės, epidemijos – visas žmonijos nueitas kančių kelias. Ir viskas todėl, kad nenorėjome priimti Kūrėjo valdymo kaip absoliučiai gero ir visada nešančio gėrį, kitaip tariant, nenorėjome prisitaikyti prie šio valdymo.
Norėjome pabėgti nuo Kūrėjo nurodymų, kaip vaikai, kurie nepaklūsta gimdytojui ir visąlaik turi slėptis ir ginčytis. Ir todėl gyvenimas buvo toks kartus iki šių dienų.
Tačiau dabar patiriame ypatingą smūgį, ne tokį, kaip visi kiti. Jis ateina, kad nuramintų visą pasaulį, visą žmoniją ir paverstų mus viena visuma. Tarsi tėvai, praradę kantrybę, sakytų vaikams: „Pakanka, dabar visi nurimstate!“ Ir jie mums taiko tokias griežtas priemones, kad tikrai nusiraminame.
Aukščiausias valdymas vis labiau nusileidžia ir artėja prie mūsų, pradeda glaudžiai bendrauti su mumis, asmeniškai, tiesiogiai.
Kodėl žmonija taip sunkiai priėmė šį smūgį? Kodėl koronavirusas verčia visus taip bijoti? Juk esame įpratę, kad kasmet kiekvienoje šalyje miršta daug žmonių ir gimsta nauji. Kodėl taip išsigandome viruso?
Žinome, kad per šimtą metų pasikeis visa pasaulio populiacija – visi mirs, o jų vietoje gims nauji, tačiau nedarome iš to tragedijos. Virusas yra psichologinis smūgis. Tarp mūsų yra kažkoks slaptas kenkėjas, kurio nematome, nejaučiame, nežinome, iš kur jis puls.
Tačiau virusas veikia mūsų naudai, kai jis liepia nutolti vieniems nuo kitų, neišeiti iš namų. Atrodo, jis tarsi sako: „Jei nemokate gerai elgtis vieni su kitu, tai sėdėkite namuose! O jeigu atsirado šiek tiek gerumo, tai galite išeiti, bet nesiartinkite vienas prie kito arčiau nei per dešimt metrų.“
Virusas rodo mums tikruosius tarpusavio santykius, kad nesugebame būti kartu, ir jeigu jungiamės, perduodame virusus vieni kitiems, juk esame egoistai. Šis virusas atskleidžia aukščiausią valdymą.
Virusas atskiria žmones vienus nuo kitų priklausomai nuo jų egoizmo. Jis verčia juos sėdėti namuose, užuot užsiėmus beverčiais, išgalvotais reikalais. Jis parodo mums, kokie tinkamesni santykiai gali būti tarp mūsų. Jis atėjo ne tam, kad kenktų ir žudytų mus, o kad teisingai organizuotų mūsų gyvenimą. Tai Kūrėjo ranka, kuri gailestingai mus auklėja.
Epidemija nėra bausmė, tai vaistas. Virusas atvėsina mūsų santykius, perkaitintus egoizmo, noro laimėti, pasiekti, išnaudoti kitus. Jis sustabdo visas šias lenktynes.
#261885

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Peršokti į vieną širdį

Tegu tai būna gėrio epidemija

Vienoje valtyje

Komentarų nėra

Ieškoti ryšio su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra tam tikras kiekis smūgių norui gauti, ar nuo kiekvieno smūgio galima rasti ryšį su Kūrėju?
Atsakymas. Kiekviename smūgyje reikia ieškoti ryšio su Kūrėju. Juk tai ne smūgiai, o mūsų egoizmo, sudužusio dar iki jūsų, atskleidimas. Tad ego atskleidimas – tai kaip ne jūsų padarytų gedimų atskleidimas.
Turite įsisąmoninti, kad pasaulis jums atrodo neištaisytas: su tuo problemos, su anuo problemos, šen ir ten, iki karų – kas tik norite – viskas kyla iš mūsų sudužusios geldos, iš sudužusio indo. O mes turime tik prašyti Kūrėjo, kad Jis jį surinktų.
#254499

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Artimas ryšys su Kūrėju

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Susitraukimas ir smūgis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSusitraukimas – kai uždarau savo norą, neleisdamas sau gauti malonumo, tarsi mažylis, stipriai suspaudęs burną ir atsisakantis valgyti.
Smūgis eina su sąlyga: jeigu turiu galimybę pavalgyti dėl mamos malonumo, tai su malonumu išsižiosiu. Tačiau dabar neturiu tokios galimybės, ką daryti! Padėk man, duok norą suteikti Tau malonumą, ir būsiu laimingas atsiverti, kad gaučiau.
Susitraukimas – tai besąlyginis veiksmas, o smūgis vyksta su sąlyga, kad esu pasirengęs priimti malonumą, jeigu tarp mūsų bus susiliejimas. Esant smūgiui mano tikslas – susijungti. O esant susitraukimui tikslo susivienyti nėra, yra tik tikslas apsaugoti save nuo gavimo. Nenoriu jokio kontakto, juk neturiu jėgų kažkam daugiau, tik susitraukti, kitaip sudegsiu iš gėdos.
O smūginis susiliejimas jau aukščiau gėdos. Jau nepaisau gėdos, bet galvoju apie meilę ir apie ryšį tarp mūsų pakilus virš egoizmo. Smūgiu parodau, kad esu pasirengęs gauti vaišes, bet ne dėl savęs, o tik tam, kad Šeimininkas mėgautųsi.
Pirmiausia tikriname savo santykius su Šeimininku, ir tik užsimezgus šiam dvasiniam, širdžių ryšiui, galėsime jį įgyvendinti, ir jis nusileis į materiją, į norą mėgautis.
Todėl pirmiausia sprendimas priimamas parcufo galvoje, tyrose mintyse ir jausmuose, nesusijusiose su Šviesos apsivilkimu į norą, materiją. Ir paskui jau galima atlikti tą veiksmą, žingsnis po žingsnio, nuo lengvesnio prie sunkesnio: Šviesos Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja, Jėchida.
#247977

Iš 2019 m. birželio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra