Pateikti įrašai su smūgis žyme.


Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPer visą istoriją gavome daugybę dėmesio ženklų iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį. Tačiau turėdami egoistines, priešingas Kūrėjui savybes, šias rūpesčio ir meilės apraiškas suvokėme kaip smūgius ir nepajautėme poreikio keistis.
Taip mylintys tėvai verčia vaiką mokytis, o jis nori vien žaisti ir jų neklauso, manydamas, kad tėvai jo nekenčia.
Būtent tai ir vyksta pasaulyje: krizės, karai, nelaimės, epidemijos – visas žmonijos nueitas kančių kelias. Ir viskas todėl, kad nenorėjome priimti Kūrėjo valdymo kaip absoliučiai gero ir visada nešančio gėrį, kitaip tariant, nenorėjome prisitaikyti prie šio valdymo.
Norėjome pabėgti nuo Kūrėjo nurodymų, kaip vaikai, kurie nepaklūsta gimdytojui ir visąlaik turi slėptis ir ginčytis. Ir todėl gyvenimas buvo toks kartus iki šių dienų.
Tačiau dabar patiriame ypatingą smūgį, ne tokį, kaip visi kiti. Jis ateina, kad nuramintų visą pasaulį, visą žmoniją ir paverstų mus viena visuma. Tarsi tėvai, praradę kantrybę, sakytų vaikams: „Pakanka, dabar visi nurimstate!“ Ir jie mums taiko tokias griežtas priemones, kad tikrai nusiraminame.
Aukščiausias valdymas vis labiau nusileidžia ir artėja prie mūsų, pradeda glaudžiai bendrauti su mumis, asmeniškai, tiesiogiai.
Kodėl žmonija taip sunkiai priėmė šį smūgį? Kodėl koronavirusas verčia visus taip bijoti? Juk esame įpratę, kad kasmet kiekvienoje šalyje miršta daug žmonių ir gimsta nauji. Kodėl taip išsigandome viruso?
Žinome, kad per šimtą metų pasikeis visa pasaulio populiacija – visi mirs, o jų vietoje gims nauji, tačiau nedarome iš to tragedijos. Virusas yra psichologinis smūgis. Tarp mūsų yra kažkoks slaptas kenkėjas, kurio nematome, nejaučiame, nežinome, iš kur jis puls.
Tačiau virusas veikia mūsų naudai, kai jis liepia nutolti vieniems nuo kitų, neišeiti iš namų. Atrodo, jis tarsi sako: „Jei nemokate gerai elgtis vieni su kitu, tai sėdėkite namuose! O jeigu atsirado šiek tiek gerumo, tai galite išeiti, bet nesiartinkite vienas prie kito arčiau nei per dešimt metrų.“
Virusas rodo mums tikruosius tarpusavio santykius, kad nesugebame būti kartu, ir jeigu jungiamės, perduodame virusus vieni kitiems, juk esame egoistai. Šis virusas atskleidžia aukščiausią valdymą.
Virusas atskiria žmones vienus nuo kitų priklausomai nuo jų egoizmo. Jis verčia juos sėdėti namuose, užuot užsiėmus beverčiais, išgalvotais reikalais. Jis parodo mums, kokie tinkamesni santykiai gali būti tarp mūsų. Jis atėjo ne tam, kad kenktų ir žudytų mus, o kad teisingai organizuotų mūsų gyvenimą. Tai Kūrėjo ranka, kuri gailestingai mus auklėja.
Epidemija nėra bausmė, tai vaistas. Virusas atvėsina mūsų santykius, perkaitintus egoizmo, noro laimėti, pasiekti, išnaudoti kitus. Jis sustabdo visas šias lenktynes.
#261885

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Peršokti į vieną širdį

Tegu tai būna gėrio epidemija

Vienoje valtyje

Komentarų nėra

Ieškoti ryšio su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra tam tikras kiekis smūgių norui gauti, ar nuo kiekvieno smūgio galima rasti ryšį su Kūrėju?
Atsakymas. Kiekviename smūgyje reikia ieškoti ryšio su Kūrėju. Juk tai ne smūgiai, o mūsų egoizmo, sudužusio dar iki jūsų, atskleidimas. Tad ego atskleidimas – tai kaip ne jūsų padarytų gedimų atskleidimas.
Turite įsisąmoninti, kad pasaulis jums atrodo neištaisytas: su tuo problemos, su anuo problemos, šen ir ten, iki karų – kas tik norite – viskas kyla iš mūsų sudužusios geldos, iš sudužusio indo. O mes turime tik prašyti Kūrėjo, kad Jis jį surinktų.
#254499

Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Artimas ryšys su Kūrėju

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Susitraukimas ir smūgis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманSusitraukimas – kai uždarau savo norą, neleisdamas sau gauti malonumo, tarsi mažylis, stipriai suspaudęs burną ir atsisakantis valgyti.
Smūgis eina su sąlyga: jeigu turiu galimybę pavalgyti dėl mamos malonumo, tai su malonumu išsižiosiu. Tačiau dabar neturiu tokios galimybės, ką daryti! Padėk man, duok norą suteikti Tau malonumą, ir būsiu laimingas atsiverti, kad gaučiau.
Susitraukimas – tai besąlyginis veiksmas, o smūgis vyksta su sąlyga, kad esu pasirengęs priimti malonumą, jeigu tarp mūsų bus susiliejimas. Esant smūgiui mano tikslas – susijungti. O esant susitraukimui tikslo susivienyti nėra, yra tik tikslas apsaugoti save nuo gavimo. Nenoriu jokio kontakto, juk neturiu jėgų kažkam daugiau, tik susitraukti, kitaip sudegsiu iš gėdos.
O smūginis susiliejimas jau aukščiau gėdos. Jau nepaisau gėdos, bet galvoju apie meilę ir apie ryšį tarp mūsų pakilus virš egoizmo. Smūgiu parodau, kad esu pasirengęs gauti vaišes, bet ne dėl savęs, o tik tam, kad Šeimininkas mėgautųsi.
Pirmiausia tikriname savo santykius su Šeimininku, ir tik užsimezgus šiam dvasiniam, širdžių ryšiui, galėsime jį įgyvendinti, ir jis nusileis į materiją, į norą mėgautis.
Todėl pirmiausia sprendimas priimamas parcufo galvoje, tyrose mintyse ir jausmuose, nesusijusiose su Šviesos apsivilkimu į norą, materiją. Ir paskui jau galima atlikti tą veiksmą, žingsnis po žingsnio, nuo lengvesnio prie sunkesnio: Šviesos Nėfėš, Ruach, Nėšama, Chaja, Jėchida.
#247977

Iš 2019 m. birželio 17 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra