Klausimas: Anksčiau žmogus buvo kupinas teigiamų ar neigiamų emocijų ir galėjo jomis pasidalyti su keliais draugais, o dabar – su milijonais žmonių. Ar ši galimybė mus vysto kaip žmones?
Atsakymas: Ne, tai kvailystė, kaip vaikų darželyje. Kuo dalijasi žmogus? Kokių emocijų iš jo gauna kiti? Kaip jie į tai reaguoja? Tai primityvu ir nieko nereiškia. Juk tai, kas valdo kiekvieną iš mūsų, tėra įprastas egoizmas.
Klausimas: Tačiau žodžiais išreikšti savo mintis ir emocijas tampa vis sunkiau, ypač jaunajai kartai. Be to, daugelis gėdijasi neraštingumo, todėl naudoja šypsenėles, „Patinka“ mygtuką ir kitus ženklus. Manote, kad grįžtame į olų laikus, ar tai – tam tikra raida?
Atsakymas: Manau, tai yra gerai. Tai – ne olų laikai.
Gyvenant olose informacijai perduoti nebuvo jokių apribojimų, išskyrus techninius. O dabar informacijos perdavimas ribojamas, nes pačios informacijos tiesiog nėra, ji labai plokščia. Todėl ji be jokių problemų telpa į šypsenėles.
Degraduojama ne dėl šypsenėlių, tai vyksta savaime. Šypsenėlės – šios degradacijos rezultatas.

#274323

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis „Facebook“ veidas

Virtualaus bendravimo pliusai

Kaip tinkamai reikšti savo jausmus?

Klausimas: Bendraudami socialiniuose tinkluose žmonės, viena vertus, meluoja vieni kitiems, kad atrodytų geresni nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, yra nuoširdesni nei kontaktuodami tiesiogiai. Kitaip tariant, žiūrint į akis sunkiau pasakyti tiesą. O bendraujant per ekraną tai atlikti daug lengviau.
Ką praradome liovęsi bendravę fiziškai, žiūrėję į akis?
Atsakymas: Tiesioginiam bendravimui reikia pasiruošti, sakyčiau, pakilti aukščiau savęs ir įsijungti į kitą. O bendravimas per ekraną, ypač anoniminis, nėra bendravimas, tai vienpusiška ne tiek savo minčių ir pažiūrų, kiek tai, kuo nori užpildyti ekraną, išraiška.
Problema ta, kad bendravimas internete neribojamas nei kiekybiškai, nei kokybiškai. Todėl patenkame į sritį, kurioje visiškai degraduojame: mums nerūpi, ką mano kiti, kas vyksta, kai įtraukia interneto ryšys. Apskritai žmonija „atskiedžia“ save nešvarumais.
Klausimas: Kaip įsivaizduojate virtualias ateities bendruomenes?
Atsakymas: Virtualios ateities bendruomenės persirgs šia vaikiška liga ir priims aiškius griežtus įstatymus, grįstus teisingo žmonijos vystymosi poreikiu. Jie privers žmones mokytis, tam pakaks laiko, energijos ir išteklių.
Žmonės pradės mokytis, remdamiesi ne moraliniu, bet dvasiniu lygmeniu, kurį privalo pasiekti. Taip vystysis visas internetas.

#274388

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Virtualaus ryšio pranašumas

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Klausimas. Istorija rodo, kad prieš didžiulius evoliucijos šuolius ir kažko naujo gimimą visada būna rimta krizė, kaip ledynmetis. Jei mūsų laukia naujas evoliucijos šuolis, ar tai reiškia, kad krizė neišvengiama?
Atsakymas. Naujas evoliucijos šuolis yra susijęs su vidine žmogaus raida. Turime įsitikinti, kad pasiekėme mūsų egoistinio vystymosi pabaigą ir to nebegalime tęsti. Jei išliksime savo egoizme, negalėsime tobulėti, nes dėl mūsų netinkamų ryšių gyvenimas vis blogės.
Yra tik dvi alternatyvos. Arba turėsime nutraukti mus jungiantį tinklą, o tai, matyt, yra neįmanoma, nes jis atitinka vidinį žmogaus poreikį; sunku įsivaizduoti, kaip galėtume sunaikinti visas sukurtas sistemas: „Facebook“, „Google“ ir t. t. Arba mums teks ištaisyti savo prigimtį, savo egoizmą, kad linkėtume vienas kitam gėrio, o ne blogio.
Klausimas. Naujas evoliucijos šuolis susijęs su socialiniais tinklais? Mums reikia išmokti gyventi juose?
Atsakymas. Socialiniai tinklai – tai veidrodis, demonstruojantis mums mūsų tikrąjį veidą. Mes juose matome save.
Svarbiausia, ką turime pakeisti savyje, kad pereitume į naują evoliucijos etapą, yra mūsų vidiniai motyvai, mūsų noras, kad kitam būtų gera ar bloga. Tai – esmė evoliucijos šuolio, kuris perkels mus iš šiandienos į rytojaus pasaulį.
Klausimas. Šių dienų žmogus nuo ryto iki vakaro išgyvena nuolatinę įtampą ir problemas dėl šeimos, vaikų, darbo. Kaip tokioje amžinoje įtampoje galima rasti laiko pamąstymui apie savo ištaisymą ir evoliucijos šuolį?
Atsakymas. Mes matome, kaip Amerika susiskirstė į dvi nesutaikomas dalis: liberalus ir konservatorius, ir milijonai žmonių randa laiko dalyvauti demonstracijose, ginčuose, kurie vyksta socialiniuose tinkluose. Jei egoizmas padalino žmones į polius – pliusą ir minusą, tai akivaizdu, kad jie naudoja visas įmanomas priemones kovai vienas su kitu.
Klausimas. Suprantama, susipriešinimui visada atsiras laiko. Tačiau, kaip rasti laiko pagalvoti apie savo noro ištaisymą ir vietoj blogio, linkėti kitiems gėrio?
Atsakymas. Laiko pamąstymui apie savo išsitaisymą atsiras, jei žmonės supras, kad kitaip jie sunaikins vienas kitą.
Klausimas. Kas turi praeiti šį naują evoliucijos etapą, tai yra pasikeitimą nuo noro sunaikinti kitus iki noro jiems padėti: tik jauni žmonės, ar atvirkščiai, tik pagyvenę?
Atsakymas. Šį pasikeitimą turi praeiti absoliučiai visi, ir tai bus valstybinė programa, vyriausybės sprendimu paskleista nauja ugdymo ir švietimo sistema. Pirmiausia reikia paaiškinti žmogui, kad jis turi daug problemų, nes yra pilnas neapykantos ir visą laiką mąsto, kaip padaryti kitiems blogiau.
Naujo švietimo eigoje žmonės supras, kad būtina pakilti virš savo egoizmo. Nesvarbu, kokius trūkumus matome vienas kitame – visa tai piešia mums vidinis demonas, kurį turi kiekvienas iš mūsų.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 932-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, I d.

Evoliucijos siurprizai, II d.

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Klausimas. Koks skirtumas, kas atjungia žmogų ir leidžia jam užsimiršti – narkotikai kaip medžiaga ar pop kultūra, kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai?
Atsakymas. Esmė ta, kad narkotikai ir yra raminanti medžiaga. Tai ne tas pats. Jeigu žmogus neapkvaišta, ir jam tereikia nurimti, kad kažkaip įveiktų savo egoizmą – tada viena.
O jeigu jis vartoja narkotikus, kad atsijungtų ir nebetaisytų savęs ir per save pasaulio – tai kita. Todėl reikia jausti šią itin neaiškią ribą tarp nusiraminimo ir atsijungimo, antraip bus persistengta.
Klausimas. Bet pats žodis „priklausomybė“ yra ir ten, ir ten: priklausomybė nuo narkotikų ir, pavyzdžiui, priklausomybė nuo socialinių tinklų. Tik pastaroji mažiau pavojinga.
Atsakymas. Tai neturi reikšmės. Žmogus atsijungia nuo tikrojo tikslo.
Klausimas. Tačiau kilnus socialinių tinklų sumanymas – sujungti žmoniją.
Atsakymas. Iš pradžių taip ir manyta. Tačiau socialiniai tinklai, kaip ir visa kita, egoistų rankose. Todėl visa, kad ir ką išrastų žmoniją, kenkia jai.
Pradinės idėjos visada geros. Pats išradėjas mano įteikiantis žmonijai dovaną. Bet mes matome, kas vyksta. Ir tai natūralu, nes galiausiai veikia mūsų egoizmas.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neleisti žmonijai degraduoti

Priklausomybė nuo socialinių tinklų – dalis evoliucijos

Internetas eina per chaosą į Šviesą

MMA: liko visai nedaug laiko iki naujos tikrovės pradžios, kai praktiškai visi žmonės taps bedarbiai. Visuomenė tam nepasirengusi!

Socialiniai tinklai griauna valdžios vertikalę, kurdami horizontalius visuomeninius ryšius, – taip jie iš tikrųjų daro įtaką politikai ir visuomenei.

Tyrimas. Per didelė priklausomybė nuo socialinių tinklų, tokių kaip Twitter arba Facebook, yra dalis evoliucijos proceso, prie kurio prisiderina mažėjančios žmogaus, kaip socialinio gyvūno, smegenys.
Mūsų smegenys tūkstančius metų ruošėsi bendravimo lygmeniui, kurį suteikia Twitter ir Facebook. Žmonių smegenys pradėjo mažėti prieš maždaug 20 tūkst. metų, ledynmečio pabaigoje, dėl klimato, mitybos pokyčių ir sėslaus gyvenimo būdo, kuris panaikino būtinybę kiekvienam turėti visą informaciją.
Žmonės tapo plepiais, o šiuolaikiniai socialiniai tinklai tenkina šį natūralų poreikį. Kiekvienas like socialiniuose tinkluose sukelia endorfinų išsiskyrimą ir pasitenkinimo jausmą. Tai atitinka mūsų natūralų norą sulaukti plataus žmonių rato pritarimo.
Komentaras. Visas mūsų evoliucinis vystymasis nukreiptas į vienintelį tikslą: visą žmoniją atvesti į visišką tarpusavio susijungimą. Mes nuėjome ilgą pasiruošimo kelią, trukusį tūkstančius metų, ir šiandien matome šio proceso realizaciją!

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, pagavęs kas 12-tą žmogų pasaulyje

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Internetas – vystymosi greitintuvas