Klausimas: Energija yra kiekviename, ji mums kaip kuras. Kaip atskirti gyvūninę energiją nuo dvasinės?
Atsakymas: Nėra skirtumo, dvasinė ji ar gyvūninė. Žmogus savo požiūriu dalina šią energiją į dvasinę ir materialią.
Klausimas: Kaip naudoti energiją konstruktyviai?
Atsakymas: Tam kad praplėstume ryšius tarp visų visatos dalių.
Komentaras: Yra toks posakis – „tu švaistai save ne tam žmogui“, tai yra eikvoji energiją kažkam nereikalingam.
Atsakymas: Nežinau, kam apskritai eikvoti energiją žmogui – tinkamam ar netinkamam. Naudoju energiją sau, mylimam, kad pasiekčiau pačią tobuliausią būseną pasaulyje. Ir jeigu tobula būsena apima tai, kad skleidžiu energiją iš savęs, kad sujungčiau kitus, stengčiausi atvesti žmones į vienybę, lygybę, į tokį suartėjimą, kad jie atrastų tarpusavyje vieningą lauką, jėgą, kuri juos sujungia, tai aš tai darau.
Komentaras: Mus supa žmonės, kurie turi savybių, trukdančių šiam susijungimui. Tyrėjai pataria šalinti tokius žmones iš savo gyvenimo.
Atsakymas: Kokiu pagrindu juos rūšiuosiu, jeigu aš pats – egoistas?
Klausimas: Kaip žmogui suprasti, kad viskas, ką jis mato, iš tikrųjų yra jo viduje? Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie mėgsta skųstis. Juos vadina bėdavotojais. Jie ateina, kad pasakotų apie savo rūpesčius, sukeltų užuojautą. Ir kartu suėda mūsų energiją. Kaip dirbti su tokiais žmonėmis?
Atsakymas: Sakau jam: „O, tau blogai? Štai tau knygelė, tu ten rasi atsakymą.“ Ir aš jam įteikiu pirmą knygą apie kabalą. Jeigu žmogui blogai, – tai labai gerai! Vadinasi, jis gali pasiekti tiesą, atkapstyti teisybę ir ištaisyti savo gyvenimą taip, kad būtų gerai. Bet dėl to jis turi pats stengtis. Štai jam instrukcija, ir į priekį!
Komentaras: Kita žmonių kategorija – tai skolininkai. Mūsų laikais negalima pragyventi nesiskolinant – arba pinigų, arba daiktą. Bet reikia atsiminti, kad skolą būtina grąžinti. Yra žmonių, kurie pamiršta, negrąžina. Tai formuoja negatyvią būseną, negatyvią energiją.
Atsakymas: Žmogus apskritai mano, kad visi jam skolingi!
Klausimas: Kam galima būti skolingam? Ir apskritai, ar būti skolingam yra gerai?
Atsakymas: Manau, kad aš skolingas visam pasauliui. Tiesą pasakius, aš skolingas visam pasauliui visiškai teisingą dalyvavimą visame, visame pasaulyje!
Atsakymas: Jeigu pasaulis neištaisytas, tai aš dėl to esu kaltas! Ir aš turiu ieškoti, kuo pasaulyje galiu prisidėti, kad aš pamatyčiau jį ištaisytą. Kaip aš turiu save ištaisyti, kad matyčiau pasaulį tobulą?
Klausimas: Ir kaip jūs turite save ištaisyti?
Atsakymas: Davimui, meilei. Tada pamatysiu visus išsitaisiusius, kaip mato mama savo kūdikį – tobulą. Nieko nereikia pridurti. Jeigu aš išvystysiu meilę šiam pasauliui, tai pamatysiu jį tobulą.
Komentaras: Egzistuoja apgavikai. Sakoma, kad reikia laikytis pažadų, bet žmogus apgavo jus vieną kartą, paskui vėl, ir apipylė melais bei pažadais be jokio sąžinės graužimo.
Atsakymas: O jis, gali būti, ir nežino to: aš niekam nieko, o pas mane vis tiek kažkodėl ateina su priekaištais. Taigi, geriausia niekam pretenzijų neturėti. Nori kaltinti? Nesusipratimas? Nukreipk į save ir pradėk rimtai su tuo dirbti.
Klausimas: Ar melas yra gera savybė?
Atsakymas: Žiūrint kam ir ką. Sau pačiam yra gerai meluoti. Jeigu jau gamtoje egzistuoja kokia savybė, ji yra būtina. Tik reikia ja teisingai naudotis. Todėl ateikite pas mus, studijuokite, ir pamatysite, kad nėra blogų savybių gamtoje. Viskas gerai, jeigu teisingai tuo naudojamės.
#265856

Iš 2020 m. sausio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Kodėl meluojame?

Iš chaoso į harmoniją, V dalis

Klausimas. Kai žmogus, studijuojantis kabalą, pakyla virš savo egoizmo, jis tarsi praranda baimės jausmą, jis jau nebijo dėl savęs ir tampa nepažeidžiamas?
Atsakymas. Tiek, kiek jis susijęs su Aukštesniąja jėga, veikiančia jį, jis prisilipina prie Jos, ir jam visiškai nesvarbios jokios pasekmės. Yra tik viena pageidaujama pasekmė: visą laiką likti visiškoje vienybėje, susijungime su Aukštesniąja jėga.
Klausimas. Vadinasi, jis gali pateisinti bet kokius Kūrėjo veiksmus?
Atsakymas. Tai yra jo tikslas. Iš tikrųjų, jeigu mes kalbame apie Kūrėją kaip apie absoliutų gėrį, tai tiek, kiek žmogus išsitaiso, jis pateisina Kūrėjo veiksmus, nesvarbu, kas su juo atsitiktų. Tai ir yra jo išsitaisymas.
Įsivaizduokite, kaip iš šono gali atrodyti Kūrėjo įtaka teisuoliui, kai Kūrėjas veikia jį visiškai neigiamomis jėgomis, o jis taiso savyje jų jausmus į teigiamus ir nepaisydamas pojūčių myli Kūrėją, nori būti dar arčiau Jo.
Jis pateisina bet kokius Kūrėjo veiksmus jo ir kitų žmonių atžvilgiu, nes jis sujungtas su jais ir pradeda priimti jų būsenas, kaip asmenines.
#245568

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Artimas ryšys su Kūrėju

Išsiskirti su egoizmu

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Klausimas. Kaip paaiškinti 99 proc. žmonių, kas yra geras gyvenimas?
Atsakymas. Geru gyvenimu žmogus laiko tai, kas yra gerai jam. Dabar, kai visi žmonės neteisingai susijungę vieni su kitais, mums negali būti gerai. Matome, kad pasaulis skaidosi, nes Aukštesnioji šviesa nori jį pripildyti, o pasaulis jaučia, kad neatitinka tos šviesos.
Kuo arčiau dvasinė gerovė artėja mūsų pasaulio link, tuo mums blogiau. Artėjanti Aukštesnioji šviesa mums duoda tamsos pojūtį, nes mes neišsitaisę, atvirkšti jos atžvilgiu.
Jeigu norime jausti gerovę, turime keisti save, kad supanašėtume su Aukštesniąja šviesa ir nepanirtume į krizes ir problemas, juk šviesa vis labiau artėja mūsų link. Kitais žodžiais sakant, turime problemą – susijungi mūsų pasaulio lygyje.
Sakykim, praneša per žinias, Žemės link artėja asteroidas, ir jos egzistavimui kyla pavojus, taip turime jausti, kad žmonės yra pavojuje, kai prie mūsų artėja Aukštesnioji šviesa, Kūrėjas nori pasireikšti kūriniuose. Dėl to mes ir vadinamės ,,paskutiniąja karta“.
Įžengėme į etapą, kuomet spaudimas tik augs. Dėl to atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris aiškina, kad turime pradėti save pratinti prie Aukštesniosios šviesos, tapti kažkiek į Ją panašūs.
Mes – kli (sielos indas), Kūrėjas – šviesa. Kli gali būti panašus į Kūrėją, jeigu susijungsime tarpusavyje. Kitais žodžiais sakant, jeigu norime turėti geresnę ateitį, turime susijungti.
#244071

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti Aukštesniąja Gamtos jėga

Parengtis numeris vienas

Visi nori, kad jiems būtų gerai

Komentaras. Japonijoje žmonės darbui skiria labai daug laiko. Ir vyksta tam tikras pasikeitimas: žmonės įsigyja partnerius-lėles.
Vienas po žmonos mirties pradėjo kolekcionuoti lėles, kurios imituoja žmogų. Kitas atšalo nuo savo žmonos ir dabar turi lėlę. Kitaip tariant, vyksta žmonių pakeitimas lėlėmis. Jie lėlėmis rūpinasi, prausia ir taip toliau.
Be to, šis polinkis būdingas ir vyrams, ir moterims. Moterys taip pat įsigyja sau lėlių, gyvena su jomis, bendrauja. Kai kurios užsideda lėlių kaukes, kad būtų idealios gražuolės. Visiškas absurdas!
Atsakymas. Žmogus nekenčia savo išvaizdos, nori jos atsikratyti, pereiti į jausmų pasaulį, vidinį, o ne į išorinį bendravimą – ne tarp kūnų, o į aukštesnį lygmenį. Jis jaučia, kad pasaulyje jis yra nereikalingas ir nežino, ko reikalauti iš kitų. Todėl ir vyksta dirbtinis pakeitimas.
Ką galima pasakyti apie tai?
Mes esame pereinamajame laikotarpyje – ir ne tik „nelaimingi“ japonai, bet ir visi kiti. Aš nemanau, kad ateis lėlių era ir jos pakeis vyrus, žmonas, vaikus ar naminius gyvūnus. Visa tai – ne daugiau nei žaidimai. Iš tikrųjų, negali būti jokio pakaitalo.
Aš tikiuosi, kad dabartinė didžioji krizė kaip cunamis nušluos visą supuvusią industriją, įskaitant visa, kas nereikalinga, ką žmogus išranda ir gamina. Liks tai, kas būtiniausia.
O visa kita – dvasiniam pakilimui! O tai įmanoma tik per teisingą bendravimą tarp žmonių, kai tarp jų kyla ta būsena, kuri vadinama „dvasia“. Ir tada žmonės pakyla kartu šioje dvasioje: aš negaliu be tavęs, tu negali be manęs.
Kalbame ne apie vyrus ir moteris, o apskritai – apie visus! Toks savanoriškas vienas kito papildymas palaipsniui kelia mus vis aukščiau. Tai yra dvasinis liftas. Tą mes turime pasiekti.
Kabala mus to moko. Tikiu, kad tai išspręs visas problemas. Taip ir bus.
O plastikiniai pakaitalai tėra laikini žaislai. Būtent todėl, kad mes nerandame, kaip teisingai tarpusavyje susiderinti, susijungti.
Klausimas. Tyrinėtojai sako, kad žmones valdo baimė, noras būti saugiems. Kaip įveikti šią baimę?
Atsakymas. Jie taip pat to neras ir vienas kitame.
O suras, jei teisingai susijungs tarpusavyje ir šiame junginyje staiga atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri juos sukūrė, laiko ir nuo kurios jie visiškai priklauso. Ir tada baimė praeis.
Kokia gali būti baimė, jei esi susijęs su Aukštesniąja jėga, kuri lemia viską: kokiu būdu tu gimei, egzistuoji ir numirsi, kokiose būsenose būsi apskritai? Kai turi kontaktą su Aukštesniąja jėga, jokios baimės nėra.
#231728

Iš 2018 m. liepos 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Ar mes viską žinome apie susijungimo, abipusio įsijungimo, vienijimosi paslaptį? Kodėl reikiamo susijungimo taip sunku pasiekti?
Atsakymas. Sunkiausia yra pirmoji pakopa. Būtent į ją reikia sutelkti visas jėgas, įsikabinti dantimis, nagais, kovoti – svarbiausia, užsikabinti už jos.
O visos kitos pakopos tarsi nuokalnėn atsiskleidžia viena po kitos. Ir nors stengtis reikia, bet jau žinoma, kokias pastangas, kur, dėl ko ir kaip reikia dėti, kitaip tariant, viskas suvokiama jau visiškai kitaip.
Įsivaizduokite, kad vaikas, einantis pirmą kartą į mokyklą, nežino, kas tai yra. Jį kažkur atveda, pasodina: štai yra suolas, klasė, lenta, mokytoja. Jis pirmą kartą patenka į naują būseną. Bet antrą dieną jis jau žino, kur, kas ir kaip, orientuojasi, veikia, reiškiasi savarankiškai.
Dvasiniame pasaulyje visa tai yra daug ryškiau.
Klausimas. Kas yra dvasiniai „dantys“ ir „nagai“, kuriais reikia kabintis už pirmosios dvasinės pakopos?
Atsakymas. Tai – tik vaizdingi posakiai. Savybės, reikalingos, kad pasiektume pirmąją dvasinę pakopą, formuosis mumyse palaipsniui. Negalima iš pradžių galvoti apie kažką blogo ir bandyti įgyti „apsauginius šarvus“. Priešingai, pasistenkite atsipalaiduoti ir būti kuo arčiau vieni kitų. Būtent tarpusavy turime nustatyti savybes, kurios charakterizuoja Kūrėją.
#231117

Iš 2018 m. balandžio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas į naudą

Dvasinių būsenų tikslingumas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Klausimas. Jei žvelgsime į žmonijos raidą, tai pamatysime, kad nuolat vienijamasi pagal kokius nors požymius: tautinius, religinius, ekonominius ir pan. Apie kokią vienybę kalba kabala?
Atsakymas. Vienybė kabaloje – aukščiau už kiekvieno dalyvio egoizmą. Ji reiškia pakilimą virš savęs ir ryšį su kitais tiek, kad prisijungęs prie jų jau esu kitame raidos lygmenyje – ne egoistiniame, o altruistiniame.
Draugas, prie kurio meile, saitais noriu prisijungti man tampa tarsi tramplinas, su kuriuo pakylu į kitą pakopą Susijungti su kitais – reiškia pakilti virš savęs į dar vieną pakopą – „aš plius vienas“, „aš plius du“ ir t. t.
Klausimas. Ar tai būtinai turi būti kabalą studijuojantis žmogus?
Atsakymas. Taip. Su nieko kitu negalėsiu susijungti. Jis padeda man, o aš padedu jam. Tarpusavio pagalba – būtina sąlyga, ir tai turi būti aišku tarp mūsų.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Ką mums suteikia vienybė?

Nuo tikėjimo prie tiesos

Klausimas. Kam man suvokti kitas sielas?
Atsakymas. Tai tavo sielos dalys. Kūrinijoje nėra nieko nereikalingo. Turi pasiekti visą savo sielą, o ji – tai visų atskirų sielų visais laikais ir būnant visų būsenų susijungimas. Sujungęs jas savyje Kūrėjo atžvilgiu tampi kaip Adam.
Bet negalvok, kad turi laukti, kol kitos sielos išsitaisys. Tai tu turi jas ištaisyti savyje.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia būti Kūrėju?

Visa viltis – pasikliauti sielos jautrumu

Žmonija – uždara sielų sistema

Visos gamtos dalys, išskyrus žmogų, geba tarpusavyje susikurti ypatingą ryšį, kurį gauna susijungus į vieną kūną, vieną norą, ir per jį veikti gamtą su didžiule jėga. Šis poveikis žymiai didesnis, negu uraganas, tornadas, atominis sprogimas, vulkano išsiveržimas ar cunamis.
Teigiama susijungimo jėga, kurią tarpusavyje galime sugeneruoti ir paveikti gamtą, pajėgi nuraminti visus gamtos kataklizmus, taip dažnai pasikartojančius paskutiniu metu ir griaunančius mūsų gyvenimo pamatus.
Viskas priklauso nuo to, ar suprasime pagaliau, kad esame viena iš gamtos formų, vienas iš jos lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogiškojo. Mes priklausome gamtai ir esame įtraukti į jos mechanizmą, o nesame virš jos. Būtent mes dėl savo neteisingo įsijungimo į gamtą naikiname ją blogais tarpusavio santykiais ir nenoru susivienyti.
Jeigu susijungsime ir skaitysimės vienas su kitu, tuomet galėsime tarpusavyje sukurti pozityvią, gerą jėgą, kuri išvaikys visus gamtos smūgius, besiartinančius mūsų link. Taip įvesime tvarką pasaulyje, juk viskas priklauso nuo aukštesniojo lygmens, iki kurio žmonija pajėgi pakilti, t. y. nuo minčių, suvokimo, noro lygmens.
Dėl to primygtinai rekomenduoju: susijunkime, susėskime kartu, pakalbėkime ir pagalvokime, kaip galime susijungdami paveikti visą tikrovę. Tai mūsų jėgoms, tad padarykime tokį bandymą ir pasitikrinkime kaip laboratorijoje. Manau, kad galėtume iš to daug išmokti: paveikti gamtą ir pamatyti jos reakciją.
Žinodami, kad rimtos bėdos nenumaldomai artinasi, pabandykime tapti jautresni gamtai ir elgtis su ja kaip su partnere. Gamta taip griežtai su mumis elgiasi, tarsi joje egzistuotų blogoji jėga, o iš tiesų gamta taip nori pažadinti mus, kad pradėtume su į ją reaguoti tinkamai.
Susisiekime vienas su kitu, sujunkime mūsų širdis ir paveiksime gamtą gerumo jėga: pamatysime, kaip nusiramins visi uraganai, tornadai, išsisklaidys gamtos mums ruošiami nauji smūgiai.
Mes visi priklausome vienam mechanizmui. Visa žmonija, iš esmės, yra susijusi su vienu gamtos vystymosi lygmeniu – žmogiškuoju. Mes jau supratome, kad esame integraliai susiję vienas su kitu, visiškai priklausomi. Tad susijukime tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, kas kur yra: Majamyje, Šiaurės Karolinoje, Kuboje ar Dominykos Respublikoje.
Reikia suprasti, kad mes – viena žmonija, ir turime susivienyti bei su gailesčiu pripažinti, kad patys prisišaukėme tragiškas gamtos reakcijas. Tai turime daryti visi kartu, nesvarbu, kad gyvename toli nuo vietų, kurias užgriuvo stichinės nelaimės: Australijoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, kurios kol kas nepatyrė gamtos katastrofų.
Baisi grėsmė kyla visam mūsų Žemės rutuliui, tai duokime mūsų Žemei teigiamą jėgą – meilės jėgą, susijungimo, davimo vienas kitam jėgą. Tai būtina visai žmonijai, kur begyventų kiekvienas iš mūsų.
Tokiu būdu galime sušvelninti gamtos mums paruoštą negailestingą nuosprendį ir pradėti pagaliau gyventi puikų gyvenimą. Mūsų maža planeta pavirs rojaus sodu – vienais bendrais namais. Pasirūpinkime gėrio kupinais namais visiems.
Kuomet matau gamtos kataklizmus, vykstančius pasaulyje, tai meldžiuosi, kad žmonės suprastų, kad sudaro bendrą mechanizmą. Jeigu šis mechanizmas sujungtas geruoju, tai gėrio jėga galės numaldyti visus gamtos smūgius ir atneš mūsų pasauliui, Žemei, žmonijos visuomenei daug ramybės, tikrumo, leis harmoningai vystytis ir suteiks kiekvienam pasitenkinimą.
Mes galime susikurti pasakišką gyvenimą – viskas priklauso tik nuo mūsų! Susijukime ir pamatysime, kaip gamta nepaprastai tiksliai reaguoja į gerus mūsų tarpusavio santykius.
Sėkmės!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, IV d.

Europos kongresas „Ateitis prasideda čia“. Pamoka Nr. 1
Aukštesnioji jėga, Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis, visų dalių susijungimo harmonija. Kuomet mes patys sukuriame tokį susijungimą nepaisant esamo atsiskyrimo ir atskleidžiame, kad šioje sistemoje veikia vienas bendras dėsnis, tai patiriame gamtos universalumą ir gauname iš jos visą gėrį, paruoštą žmogui.
Žmogaus užduotis – sujungti visas individualias, išskaidytas dalis, netgi prieštaraujančias ir nekenčiančias viena kitos. Būtent jų susijungime atsiskleidžia, kokia nuostabi yra vienybė. Tuomet tampa aišku, kad Kūrėjas specialiai paruošė šitą darbą, kad galėtume atskleisti gamtos integralumą.
Taip kiekvienas žmogus gali pajausti ypatingą, didingą gamtos savybę ir patirti visą jos jėgą, kuri vadinasi ,,Kūrėjas“.
Netgi mūsų kūno ląstelės, priklausančios gyvūniniam lygmeniui, jaučia visą kūną ir reaguoja į jo darbą. Tačiau mes kalbame apie aukštesnį supratimą ir pasiekimą: kiekviena „ląstelė“, tai yra kiekvienas atskiras žmogus gali patirti, suvokti visą bendrą gamtos sistemą, jos vidinį dėsnį ir pasijausti kaip pats Kūrėjas.
Pasaulis nesuvokia, kad kabalos mokslas aiškina gamtos dėsnius. Kuo toliau vystysis žmonija, nesilaikydama gamtos dėsnių, tuo stipresnių gausime smūgių, atitinkančių savo vystymosi lygmenį. Dėl to mūsų karta kenčia labiausiai, lyginant su prieš tai buvusiomis, ir dar labiau kentės. Juk gamta mus laiko privalančiais prisiimti visą atsakomybę.
Panašiai vyksta teisme: kuomet vaikas ką nors padaro negero, jam atleidžia. Paaugliui už tai jau duoda nedidelę bausmę, tačiau suaugęs žmogus baudžiamas visu griežtumu.
Dėl to ankstesnės kartos, net smarkiai nusikalsdamos jungimosi dėsniui, negaudavo neigiamos reakcijos iš gamtos. Mūsų karta turi atsakyti visu griežtumu, kaip suaugusieji.
Smūgiai galų gale prives žmoniją prie būtinybės mokytis tikrųjų gamtos dėsnių, apie kuriuos kalba kabalos mokslas. Kai tik pradėsime juos teisingai vykdyti, iš karto pamatysime, kokie jie naudingi visiems ir kokie geri.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

Visuotinės pusiausvyros dėsnis