Per šias sunkias dienas, kai Izraelio tauta atsidūrė didžiulėje krizėje, su sudaužyta širdimi, galime siekti tik vieno: pamiršti apie visus tarpusavio nesutarimus ir susijungti virš visų skirtumų, būtent jų nepaisydami. Ir tai atves mus į išsitaisymą.
Iki šiol galima klausytis abipusių kaltinimų, kas kaltas dėl to, kas vyksta ir kaip tai prasidėjo. Bet kaltė – visų, kiekvienas turi pajausti, kad ši katastrofa įvyko ir iki šiol tęsiasi būtent dėl jo. Kiekvienas turi taip jausti ir nekaltinti kitų, kaltinti tik save – juk kiekvienas kaltas, kad iš visų jėgų neveikė taip, kad atskleistų mūsų tarpusavio ryšį.
Todėl mums, Izraelio tautai, reikia susivienyti it vienam žmogui su viena širdimi.
Pakeisti situaciją į gerąją pusę galima tik vienu būdu – susivienijus. Galiausiai, visa žmonija turi susijungti į vieną sistemą, kuri vadinasi Adomu, „vienu žmogumi“.
Sakytum, apie kokią vienybę kalbama, kai toks priešiškumas ir nesutarimai tarp partijų, skirtingos nuomonės. Bet kiekviename žmoguje gyvena priešai, skirtingos partijos ir nuomonės. Mes visi apimame savyje visus, ir kiekvienas žmogus turi savyje visa, kas egzistuoja pasaulyje. Ir nepaisant viso to, mums visiems reikia susivienyti ir kiekvienam pasijausti atsakingam už taiką visame pasaulyje.
Galiausiai reikia pasiekti tokios būsenos, kai vienybė bus aukščiau visų ribojimų, aukščiau visų kliūčių.

#318875

Iš 2023 m. spalio 9 d. pamokos „Laikomės tvirtai už „nėra nieko kito tik Jis““

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimėti kare su blogiu

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Amžina nesantaika?

Kaip susijungti tartum būtume vienas žmogus, jeigu iš pradžių visi esame tokie skirtingi? Nėra nė vieno visiškai panašaus į kitą žmogaus. Taip sutvarkyta visa gamta, kad kiekvienos būtybės savybės yra unikalios, skiriančios ją nuo kitų ir net priešingos.
Tad visas mūsų darbas – aukščiau mūsų savybių. Negalime jų ištaisyti, bet galime pritraukti Aukščiausią jėgą, t. y., Šviesą, grąžinančią mus į Šaltinį, kad jis mus sujungtų.
Ir tuomet galėsime būti kartu, ir, vis labiau jungdamiesi, vėl tapsime vienu kūnu, vienu noru, vienu ketinimu, vadinamu „Adam rišon“, ir taip pasieksime kūrimo tikslą.
Kitaip tariant, mums nereikia žiūrėti, kokie skirtingi esame, bet nepaisydami visų skirtumų, turime ieškoti, kaip susivienyti į vieną kli, dėl vieno tikslo, vieno Kūrėjo. Ir tada visi pradiniai mūsų skirtumai, kurių nepajėgėme ištaisyti, o tik pakilti virš jų ir susivienyti virš jų, bus mums naudingi ir sustiprins mūsų vienybę.
Todėl per kongresą turime stengtis susivienyti, tarpusavyje įkvėpti vieni kitus, kad galėtume judėti pirmyn. Kongresas kiekvienam žmogui suteikia unikalią galimybę gauti įspūdžių iš tūkstančių žmonių ir tada perduoti tuos įspūdžius savo dešimtukui, taip gaunant jėgą, daug kartų viršijančią buvusiąją iki kongreso.
Tai ypatinga dovana, ypatinga jėga, kurią galima gauti kongreso metu, ir būtent dėl to susirenkame ten. Kiekvienas iš mūsų turi itin mažą, smulkutę jėgą. Tačiau kai jungiamės, mūsų jėgos įsijungia viena į kitą ir formuoja vieną didžiulę jėgą.
Todėl neverta praleisti tokios galimybės. Viskas, ko mums reikia per kongresą – gauti įspūdžius vieniems iš kitų: kaip kiekviename gyvena daugybė priešingų ir svetimų jėgų, bet aš noriu priimti šią jėgą ir įsijungti į šią vienybę.

#318390

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas pagal kūrimo programą

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Meilės vandenyne

Susijungdami su draugais ieškome ir norime pagauti Kūrėją, kaip radaras gaudome reikiamą bangą. Todėl mums reikia sukurti tokią vienybę, kuri turės Kūrėjo savybes, kitaip tariant, tarp mūsų bus tarpusavio davimas. Jei viską pasiekėme tarpusavio davimu, vadinasi, esame tiksliai nukreipti į Kūrėją.
Visi matė, kaip sukasi radiolokatorius ieškodamas reikiamos bangos – štai taip mums reikia nusiteikti į savo vienybę. Patys nežinome, kaip tai atlikti, tačiau prašome Kūrėjo, kad pakeistų mus, kad iš visų mūsų išeitų lėkštė-antena, nukreipta į Kūrėją, priklausomai nuo mūsų savybių panašumo. Pagal tai kiekvienas keičia save, prisitaikydamas prie draugų taip, kad visi kartu atitiktų Kūrėją.
Per tokį darbą susijungiame į vieną sielą ir į savo lokatorių, į savo dešimtuką imame gauti Kūrėjo nurodymus, kaip pakeisti save, kad dar geriau ir teisingiau pagautų Jo siųstą šviesos spindulį. O šis spindulys savo poveikiu ima keisti mane, suka, taiso taip, kad susietų mus su Kūrėju.
Ir visose kitose pakopose, kur kuriame ryšį su Kūrėju, vis tiksliau nusitaikome į Jį, susisiejame su Juo vis aukštesniais dažniais, vis didesne jėga.
Kad dešimtuko malda būtų tobula, būtina suprasti, ko nori kiekvienas draugas. Ir todėl, skaitydami Rabašo straipsnius apie grupę, stengiamės susivienyti taip, kad kiekviena ištrauka sujungtų mus su Kūrėju.
Taip vis labiau suartėjame, kurdami įvairiausias vienybės formas, kol pradedame jausti mus veikiantį šaltinį ir savo atsaką į tą poveikį. Tai reiškia, kad esame susiję su Kūrėju per tiesioginę šviesą ir atspindėtąją šviesą, ir iš savęs kuriame dvasinį kli.
O paskui ryšyje tarp mūsų atskleidžiame rešimot, dvasinius veiksmus, šviesos įėjimą ir išėjimą, ekrano pakilimą nuo pakopos prie pakopos. Visus kabalistinėse knygose aprašytus reiškinius dvasiniame parcufe, mokysimės ant savęs, kaip to mokė Baal Sulamas, Ari ir kiti kabalistai.

#303632

Iš 2022 m. spalio 3 d. pamokos „Jom Kipur“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Dvasinio gimimo metodika

Klausimas: Kaip užpildome erdvę tarp mūsų ir Kūrėjo?
Atsakymas: Labai paprastai. Siekiame padėti vieni kitiems suartėti, susivienyti ir taip darome poveikį, kad Kūrėjas būtų tarp mūsų.
Jis niekur nėjo ir niekur nesislėpė. Tai mes savo egoizmu, tarpusavio atstūmimu slėpėme Jį nuo savęs. O dabar, kai stengiamės suartėti ir taip pamažu, priklausomai nuo mūsų pastangų suprasti, pajausti, padėti vieni kitiems, tai tiek atskleidžiame Kūrėją, kuris visąlaik tarp mūsų.
Tik Jis tarsi slėpėsi, buvo tremtyje. O dabar Jį išlaisviname iš tremties ir prašome, kad atsiskleistų.
Klausimas: Kaip galime paprašyti Kūrėjo užpildyti erdvę tarp mūsų, jei ši erdvė sukurta trūkstant intereso susivienyti?
Atsakymas: Ugdyti šį interesą vienybei. Kitaip nieko nepasieksite. Turite visąlaik jausti, kad tarp jūsų tuštuma, ir tą tuštumą turite įveikti, kol būsite viename nore, kuriame atsiskleis Kūrėjas.

#293131

Iš 2022 m. sausio 9 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.7

Komentaras: Viena vertus, gamta / aukštesnysis protas sukūrė egoizmą, kuris žmones nuolat atskiria, diferencijuoja. Jei nebūtų egoizmo, nebūtų ir gamtos įvairovės.
Atsakymas: Tai ne egoizmo, o norų įvairovė. Egoizmas nėra paprastas troškimas, tai – noras pavergti viską aplink.
Klausimas: Kita vertus, gamta turi savybę duoti, kurti integralias sistemas, vienyti. Kosmologijoje tai vadinama didelio susivienijimo periodu, kai visos elementariosios dalelės ima jungtis. Tarp žmonių taip pat vyko priverstinio jungimosi į imperijas, tautas ir kt. procesas. Šiandien mus vienija religijos, ekonomika, informacija. Kodėl jūs nuolat pasisakote prieš tokį vienijimąsi?
Atsakymas: Toks susivienijimas nereiškia, kad egoizmas bus ištaisytas. Susivieniję egoistai galų gale ims kivirčytis ir panorės vienas kitą nudėti. Bet koks susivienijimas dėl egoistinių priežasčių, iš anksto neištaisius dalyvių egoistų prigimties, yra pasmerktas nesėkmei: tarp jų įvyks sprogimas, karas, abipusis sunaikinimas, kurio būtų geriau išvengti.
Klausimas: Bet juk tai nepriklauso nuo žmonių. Iš kur jiems žinoti aukščiausią gamtos planą?
Atsakymas: Štai aš jiems tai aiškinu. Susitikau su kai kuriais Europos Sąjungos lyderiais, jie turi visiškai kitokį ketinimą, kitokį susivienijimo tikslą.
Klausimas: Sakote, kad reikia susivienyti, norint pajusti kokybiškai aukštesnę tikrovę, naują gyvenimą. Kaip žmogus gali priimti tokią informaciją?
Atsakymas: Niekaip. Bet pamažu bus priverstas. Todėl ir kyla karai, visokios katastrofos, kataklizmai, ekonominiai smūgiai, koronavirusas ir kt. Pamažu žmonija vis dėlto kaupia patirtį, kas su ja vyksta, įgyja žinių. Gavai vieną smūgį – nieko, antrą smūgį – reaguoji jau kitaip, trečią – pradedi matyti tame sistemą, ketvirtą – imi klausti: „Iš kur? Kodėl? Už ką man šie smūgiai?“ Taip pamažu žmonija mokosi ir vystosi.
Klausimas: Vadinasi, po visų šių kataklizmų žmonijoje vis tiek įvyks vidinių pokyčių?
Atsakymas: Būtinai. Tik, ar jie įvyks geruoju – sąmoningai, naudojantis protu ir tam tikromis geromis jėgomis, kurias iš principo galime savyje išvystyti patys, užbėgdami už akių galimoms katastrofoms, ar turėsime mokytis iš likimo smūgių – eisime varomi su lazda į laimę.
Komentaras: Kai prieš 40 metų pradėjote mokytis, jums taip pat buvo pasakyta, kad egzistuoja sistema, į kurią reikia ateiti, išsiugdžius panašias savybes. Jūs taip pat ne iš karto tuo patikėjote, pradėjote tikrinti, ir tai užtruko.
Atsakymas: Taip. Tai užtruko metus, bet taip buvo anksčiau. Šiandien viskas labai greitai praeina per kiekvieną žmogų: visi procesai spartėja, ir reikia greitai nuspręsti, kaip turime judėti pirmyn.
#265421

Iš 2020 m. balandžio 2 d. TV programos „Epocha po koronaviruso”

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Nepaisant naudos kitiems

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Klausimas: Susivienijimo malonumas žmonių nevilioja. Kodėl? Pagal norų piramidę turėtų būti atvirkščiai. Kai teigiate, kad visi sėdės ratuose ir bendraus, atrodo, kad juokaujate. Pavyzdžiui, anekdotuose apie rojų ir pragarą sakoma, kad pragare gerai, nes gyvenimas verda, o rojuje viskas taip idiliška, flegmatiška: ramybė, palaima, – ne itin patrauklus dvasingumas. Kodėl taip yra?
Atsakymas: Tai ne kabalistinis rojaus ir pragaro vaizdinys. Kabalos požiūriu rojus yra visuotinis žmonijos susivienijimas ir atskleidimas vienos didingos gamtos jėgos, kuri vadinasi „Šchina“. Taigi sakoma: „Teisuoliai sėdi (jie yra ant mažo laiptelio) ir susivieniję mėgaujasi Šchina (gamtos vienybės, tobulumo, universalumo spindesiu)“. Tai yra aukščiausias malonumas, kurį tik gali patirti kūrinys.
Aš nesistengiu reklamuoti ir vilioti. Tegul žmonės gyvena ir džiaugiasi tuo, ką turi. Bet aš noriu parodyti tikrą požiūrį, kurį žmogus gali suvokti dar gyvendamas šiame pasaulyje. Aš jam tai siūlau.
Klausimas: Taip gamtos specialiai sukurta, kad žmonių tokie pasiūlymai nevilioja?
Atsakymas: Taip. Kad sąmoningai prieitume prie to, prašytume, reikalautume ir pasistengtume atskleisti tiesą.
#267263

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo programa, I d.

Gyvenimo programa, II d.

Rojus ir pragaras – tiesiog čia ir dabar

Klausimas: Mes nesuprantame žmogaus tarpusavio ryšio su gamta, jau nekalbant apie tarpusavio ryšius tarp žmonių. Jie apskritai paslėpti.
Pavyzdžiui, 60-ajame dešimtmetyje žvirblių sunaikinimas Kinijoje sukėlė badą dešimtims milijonų žmonių. Kačių naikinimas Šiaurės Korėjoje leido atsirasti dideliam kiekiui žiurkių ir gyvačių, dėl to reikėjo importuoti kates iš kaimyninių šalių. Vilkų naikinimas taip pat visada lemia nesubalansuotą elnių ir šernų skaičių, nes vilkai, iš esmės, žudo tik sergančius gyvūnus.
Galima pateikti labai daug tokių pavyzdžių. Bet mano klausimas susijęs būtent su žmogaus lygmeniu. Ar jūs sutinkate su teiginiu, kad gamtoje bendra yra svarbiau už asmeniška?
Atsakymas: Bet ne vienas kito sąskaita. Jei paimsime integralią sistemą, tai kiekviena dalis joje yra lygi pagal savo vertę visoje sistemoje. Kitaip sistema nebus integrali, baigtinė, absoliuti.
Komentaras: Yra dar toks teiginys, kad jei žmogus reikalingas bendrai sistemai, tai jis egzistuoja, o jei ne – neegzistuoja.
Atsakymas: Aš tai galiu pasakyti apie negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, bet ne apie žmogų, nes jis su savo egoizmui įsiterpia į gamtą, viešpatauja aukščiau jos ir gali daryti viską, ko nori, net jei tai prieštarauja sveikam protui.
Klausimas: Mokslininkai tvirtina, kad visos sistemos praeina tam tikrą evoliucijos vystymosi procesą. Pradžioje visada yra atmetimo, padalijimo procesas, siekiant pereiti į kitą būseną, susivienijimą, bet jau aukštesniame lygmenyje. Dabar gamta mus padalino koronavirusu. Ir mes tarsi kuriame kažkokią virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmens etapas?
Atsakymas: Mums reikia suvokti, kad mūsų ryšys, visų pirma, turi būti integralus, ir nukreipti mus į vienybę. Mes ne žvėrys, kad vienytumės instinktyviai. Mes žmonės, bet mes esame prieš šį susijungimą. Mumyse stipriai veikia egoizmas. Todėl turėsime suprasti jo stiprumą ir pakilti aukščiau jo.
#266175

Iš 2020 m. balandžio 16 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Kūrėjas – Absoliutas, kuris nesikeičia, atsiskleisdamas mūsų atžvilgiu kaip absoliutaus gėrio jėga. Keičiasi mūsų suvokimas, noras, todėl sakome, kad Kūrėjas keičiasi.
Iš tikrųjų pokyčiai vyksta tik mumyse. Todėl, norėdami atskleisti Kūrėją, turime pasiekti panašumo į Jį būseną, kad atitiktume Jo savybes.
Tačiau kaip galime tapti panašūs į Kūrėją, jei visi esame egoistai? Mes liekame egoistai, tačiau, nepaisydami natūralaus atstūmimo, privalome susivienyti tarpusavyje virš egoizmo, susisiedami tarpusavio davimo, vienybės, meilės ryšiais. Mes panašūs į išderintą muzikos instrumentą, kurį reikia suderinti, norint teisingai groti.
Apie karaliaus Dovydo smuiką parašyta, kad jis kabėjo ant sienos, o tam tikru momentu, t. y., esant ypatingai būsenai, pats imdavo groti. Tad ir grupė turėtų pasiekti tokią vienybę tarp draugų, kurios forma būtų panaši į Kūrėją. Nors visi lieka egoistai, bet kiekvienas nugali savo egoizmą ir susivienija su kitais taip, kad vienybės forma atitinka tobulo ir vieningo Kūrėjo formą.
Ir tuomet Kūrėjas atsiskleidžia mumyse. Jis nėra kažkur už grupės ribų, o tik jos viduje. Kiek dešimt draugų nusiteikė teisingam ryšiui, abipusiam davimui, tiek tarp mūsų atsiskleidžia Kūrėjas ir užgroja mūsų smuiku. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas kūriniams.
Todėl reikia praktiškai, efektyviai žiūrėti į darbą dešimtukuose, stengiantis pasiekti tokią susijungimo formą ir esmę, kuri būtų panaši į Kūrėją. Žinoma, to link judame palaipsniui, per 125 pakopas, vis tiksliau kalibruodami save.
Taip tobulą Kūrėjo atskleidimą pasiekiame bendrame kli, AVAJA, kai „Kūrėjas ir Jo vardas susilieja į viena“. Kitaip tariant, AVAJA, mūsų dešimtukas, tinkamai susijungia visomis dešimt sfirų, su visomis jų mažiausiomis vidinėmis po-sfiromis tiek, kad pasiekia tobulą vienybę, atitinkančią Kūrėjo prigimtį, absoliutų davimą.
#264917

Iš 2020 m. gegužės 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Smuikas su dešimt stygų

Atskleisti Kūrėją

Monolitinis dešimtukas

Komentaras: Dabar daug spėliojama, kas bus po koronaviruso. Baimių yra daug, dažniausiai dėl to, kad nebus darbo. Žmonės jau dabar neturi pinigų. Jie bijo naujų virusų, bijo išeiti iš namų, vesti vaikus į darželius ir pan. Apklausos rodo, kad tik nedaugelis mato šviesą tunelio gale. Kabalistai sako, kad tai yra „paskutiniosios kartos“ laikas, tačiau daug kas bijo žodžio „paskutinis“, nes jis reiškia, kad toliau nieko nebus. Paaiškinkite paprastiems žmonėms, kas yra „paskutinioji karta“.
Atsakymas: „Paskutiniosios kartos“ būsenoje pamažu ruošiamės pereiti prie kitos būsenos – dvasinės. Tam nereikia fiziškai mirti, o tiesiog pradėti gyventi, egzistuoti dvasinės vienybės būsenoje. „Paskutiniosios kartos“ požymis yra tas, kad žmonija priartėjo prie ištaisymo ir yra pasirengusi atsikratyti egoizmo. Mums nebereikės vaikytis materialių, egoistinių vertybių. Galėsime egzistuoti labai paprastai, galėsime tiesiog nebekreipti dėmesio į materialias vertybes, į materialų gyvenimą ir skirti jį visą dvasiniam ryšiui. Mes pasieksime būseną, kurioje vertinsime tik tarpusavio susijungimą. Mes sieksime būsenos, kai būsime daugiau negu draugai, daugiau nei viena visuma.
Klausimas: Ar manote, kad dabar žmonija pradėjo judėti šia linkme?
Atsakymas: Aš tai matau visiškai aiškiai, be to, judame gana intensyviai.
Klausimas: Vis sakote, kad gamta privers mus susivienyti, net jei priešinsimės. Kaip žmogui tai imti ir pajausti? Ar jam reikia jausti, kad jis yra visiškas egoistas? Juk būtent tai svarbu?
Atsakymas: Jis tai pajus procese. Viena vertus, jis jaus spaudimą suartėti su kitais, o kita vertus, vos pradės jungtis, pajus savo egoizmo pasipriešinimą. Jis supras, kad tai, kas jam trukdo vienytis, yra jo egoizmas. Kitaip jis net nesupranta, kur gi yra jo egoizmas.
Klausimas: Kokie yra „paskutiniosios kartos“ dėsniai?
Atsakymas: Iš principo, tai yra dėsniai, kurie kyla iš vienybės.
Klausimas: Žmogus turėtų suprasti, kad nėra kitos išeities?
Atsakymas: Būtent! Mes neturime kito pasirinkimo, jau einame šiuo keliu, niekur negalime pasukti.
Klausimas: Taigi, mano užduotis dabar yra sutikti, priimti tai ir po truputį pradėti sklandų judėjimą, žengiant mažais žingsneliais į tarpusavio ryšį? Pradėti kalbėti, galvoti apie tai?
Atsakymas: Teisingai. Suprasti, kad viskas, kas egzistuoja, yra viena, kad mes turime būti susiję vieni su kitais ir su likusia gamta, iki pasieksime meilę vienas kitam tiek, kad „vilkai ganysis kartu su avimis“, tada būsime įvykdę savo misiją. T. y. visą gamtą turime atvesti į tarpusavio meilę, kai visi gamtoje rūpintųsi tik vienas kitu, nes būtent taip daro žmonės.
Klausimas: Ar viskas prasideda nuo žmonių? Ar mes – viršūnė, ir todėl, kai žmogus pasieks šią būseną, viskas susitvarkys visur?
Atsakymas: Taip. Jei aš artėsiu prie integralumo gamtoje, tada visa gamta taps vientisa. Žmogus tai jau gali pamatyti pagal koronavirusą. Ir virusas mūsų nepaleis! Nesitikėkime, kad pavyks išsisukti nuo šio reikalo. Turime pradėti bendrą integralią sąveiką. Ji lems teisingą, gerą, lengvą egzistavimą. Taigi, turime save ištaisyti.
Klausimas: Ar humaniška, mylinti gamta gali atnešti mums didžiulį skausmą tam, kad ištaisytume save?
Atsakymas: Mes, kaip egoistai, nenorime keistis. Mums atrodo, kad žmogiška ir mylinti gamta turėtų mus priimti tokius, kokie esame, tačiau taip nėra. Gamta sukūrė mus priešingus mūsų galutinei, teisingai būsenai ir palaipsniui veda į ją, kad išmoktume ir suprastume skirtumą tarp šių būsenų. Tada mes tapsime suaugę.
#267364

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinių neramumų pavojus po koronaviruso

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Iki ir po koronaviruso

Klausimas: Ką reiškia priešybių sąjunga?
Atsakymas: Iš esmės mes visi esame priešingi vienas kitam. Mūsų susijungimas pagrįstas tuo, kad nors ir esame visiškai skirtingi, vis tiek norime susivienyti ir palaikyti vienas kitą, nepaisant visų skirtumų ir atsiribojimų.
Juk dvasinį indą, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas, sudaro dešimt visiškai priešingų savybių. Ir nors kiekvienas iš mūsų nemato jokios galimybės susijungti su kitu, tačiau pradėdami nuo savęs, nepaisant priešingų savybių, mes susivienijame aukščiau savęs. Iš pradžių tai – labai nemalonus jausmas.
Pvz., kažkas jums sukelia pasibjaurėjimą, jūs net negalite jo liesti, bet įveikiate save ir paliečiate tai, kas jums taip nemalonu. Būtent dėl tokių jausmų atskleidžiamas Kūrėjo ir Aukštesniojo pasaulio pojūtis, nes šios kategorijos yra visiškai priešingos, priešingos mums. Mes instinktyviai jas atstumiame.
Visi norime gauti tik dėl savęs, o čia staiga turime duoti. Tai jausmas, kurio aš negaliu liesti! Tai tarsi varlės bučiavimas. O tai padarius viskas atsiskleidžia, ji tampa gražia princese.
#260444

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Širdžių apnuoginimas

Nėra asmeninių problemų, tik bendros

Skirtingos vienybės šaknys