Pateikti įrašai su suvokimas žyme.


Proto ir jausmų sąjunga

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIšoriniuose moksluose įspūdis užgožia protą, juk ten kur įsiviešpatauja emocijos, protas liaujasi dirbęs. Kaip sakoma – „pametė galvą nuo meilės“.
Bet dvasiniame pasaulyje viskas priešingai, ten išgyvenimas ir įspūdis prideda suvokimo, jį pagilina. Juk dvasinė meilė nuo pat pradžių grįsta apribojimu, ekranu, atspindėta Šviesa, kitaip tariant, noro mėgautis įveikimu, o tai skiriasi nuo to, kas yra materialiame pasaulyje, kur mus traukia ten, kur mus veda noras.
Dvasiniame pasaulyje siekis susivienyti, mylėti, suartėti nuo pat pradžių grindžiamas pakilimu virš savo noro. Ir todėl jausmai bei protas nesusipriešina, o abu veikia viena kryptimi.
Be to, suvokiu tai, ko dabar nėra nei mano jausmuose, nei prote. Neinu paskui savo norus ir hormonus. Kiekvienas žingsnis ir pojūtis, suvokimas – priešinasi egoizmui. Ir todėl jausmai ir protas palaiko kitas kitą, o ne neigia.

#289415

Iš 2021 m. lapkričio 3 d. rytinės pamokos pagal knygą „Šamati“, Nr. 45 straipsnis

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbas širdyje

Suderinti protą ir jausmus

Išskaičiavimas be lyrikos

Komentarų nėra

Išlaikyti dvasinę pusiausvyrą

Koronavirusas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Briuselyje pradėjo eksperimentą – atkurti psichinę sveikatą pandemijos sąlygomis. Žmonės siunčiami ne į vaistines, o į muziejus, kurių tematika – nuo mados industrijos iki nuotėkų valymo.
Pagal panašią schemą veikta ir Kvebeke. Ten gydotojai savo pacientams išrašo iki 50 profilaktinių apsilankymų muziejuje per metus. Sakoma, kad šios krizės sąlygomis tai bus efektyviau nei antidepresantai. Ką manote apie tokį originalų sprendimą – nenaudoti antidepresantų?
Atsakymas: Labai gerai. Nors šiokia tokia ugdymo procedūra.
Klausimas: Įėjęs į muziejų žmogus pamiršta apie visas savo problemas?
Atsakymas: Jis ima kitaip žiūrėti į pasaulį.
Klausimas: O jeigu tai mados istorijos, žmonijos istorijos, gamtos ir pan. muziejai?
Atsakymas: Tai vysto žmogų, vysto jau smegenis. Jis vis dėlto ima kitaip žiūrėti į pasaulį. To reikia. Būtent tai būdas įsisąmoninti, kur mes, kas esame gamtoje, kas tokie esame apskritai. To žmogui labai reikia. Remdamasis visu tuo, jis galės spręsti kitas, geras užduotis.
Klausimas: Kitaip tariant, jūs už tai, kad žmogus lankytųsi muziejuose?
Atsakymas: Būtinai! Galiu duoti pavyzdį. 28 dienas viešėjau Toronte ir Niujorke ir praktiškai neišlindau iš muziejų. Kasdien – naujas muziejus.
Tai lavina smegenis.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogui, kurį ištiko krizė, būtina išplėsti akiratį?
Atsakymas: Taip. Jis kitaip žiūri į pasaulį – plačiau, bendriau, mato ryšius tarp dalykų, objektų, jėgų. Jis ima į pasaulį žiūrėti taip, kad pasaulis, pasirodo, kur kas didesnis nei jo mažas, siauras pasaulėlis, kuriame jis kenčia.

#288897

Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Palaikymas ir pavyzdys

Kaip rasti savo sielą

Depresija – gyvenimo prasmės nebuvimo liga

Komentarų nėra

Kabalos ir psichologijos sritys

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Psichologijos tikslas – pagerinti materialaus gyvenimo kokybę. Kabalos tikslas, kaip rašo Baal Sulamas, – atsleisti Kūrėją kūriniams šiame pasaulyje.
Atsakymas: Iš principo esame itin įdomiame vienos vienintelės jėgos – aukštesnės gamtos jėgos – poveikio lauke. Galima ją įvardindinti Kūrėju arba tiesiog Gamta bendrąja prasme.
Jeigu nedarome savęs geresniais duodami ir mylėdami supantį pasaulį, jei neslopiname savo egoistinės savybės ir nevystome savyje altruizmo savybės, tai apsiribojame psichologija.
Tai galioja tiek žmogaus, tiek, tam tikru laipsniu, žemiau už „žmogaus“ lygmenį esančios gyvūninės, augalinės ir net negyvosios gamtos atžvilgiu. Tirdami šiuos lygmenis, praktiškai studijuojame mūsų pasaulio psichologiją, kitaip tariant, bet kokių organizmų ir valdančios gamtos jėgos tarpusavio sąveikos reakcijas.
Bet jeigu norime pakeisti save pagal panašumą į aukštesnę gamtos jėgą, tai tuomet įeiname į kabalos sritį.
Psichologija skirta tam, kad geriau, užtikrinčiau jausčiausi mūsų pasaulyje ir tik ribotuose rėmuose, kuriuos iš anksto davė gamta.
Jos alternatyva – kai žmogus gali išsivystyti aukščiau tų rėmų, pakilti virš savo egoizmo, pradėti tirti pasaulį davimo savybėje, kuri nukreipta ne į save, ir tuomet pradėti tirti antrąją savo esmės pusę – „sielą“.
Tuo užsiima kabalos mokslas, kad žmogus galėtų išeiti iš mūsų pasaulio rėmų, sužinoti, kas iš tikrųjų egzistuoja jo išorėje. Juk mūsų pasaulio rėmuose žmogus tejaučia save ir tai, ką pagauna savyje.
Tačiau mūsų suvokimo mechanizmas itin ribotas, todėl vystydami savyje tarpusavio ryšio, meilės, davimo, kitų pasaulio pripipildymo savybę, imame jausti tikrovę kitaip. Jaučiame jėgą, kuri egzistuoja ne mumyse ir veikia mus iš išorės.

#288920

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Komentarų nėra

Gyvenimo optimizacija

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus visuomet nori gauti maksimalią naudą minimaliai įdėjęs. Gamta taip veikia visur. Tai jos bendras dėsnis. Jei turime reikalų su noru gauti, su noru duoti, su vystymosi ir t. t. dėsniais, tai visuomet matome, kad gamta siekia optimizacijos.
Kabala atskleidžia mums universalesnį gamtos dėsnį, atkreipdama dėmesį į jos integralumą. Iš principo, egoizmas lieka, tik jis ima paisyti viso, kas aplink. Ir tuomet priverstinai galvojame apie kitus, apie tinkamą sąveiką su jais, nes priešingu atveju tai grįžta bumerangu man.
Todėl egoizmas norom nenorom tampa altruistinis, skaitosi su kitais, nes kitaip neįstengsiu egzistuoti.
Tokia abipusės veiklos forma, kai imame matyti mūsų integralumą, drauge darbuotis prie vieno bendro tikslo, kaip optimizuoti mūsų gyvenimą visuose jo lygiuose, atveda mus prie vienybės, abipusį įsijungimą, kai turiu suprasti kitą kaip save, o save kaip kito dalį.
Taip virstame viena bendra visuma tarpusavyje, su negyvąją gamta, augalija, gyvūnija.
Galiausiai pasiekiame būseną, kai keičiasi mūsų mąstymas. Viską matome ne egoistine, linijine egoistine forma, o plačiau, integraliau, kai visą pasaulį laikome savu.

#288924

Iš pokalbio apie valdymo mokslą

Komentarų nėra

Skirtumas tarp kabalos ir psichologijos

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus gimsta maža būtybe, kurios jutimo organai pamažu vystosi drauge su protine veikla. Žmogus jaučia supantį pasaulį, tiria jį, ir per šį pasaulį tiria save: kaip reaguoja į supančias aplinkybes, kaip jos priklauso nuo jo, ir kaip jis priklauso nuo jų.
Tai ir yra psichologijos tyrimo objektas, kitaip tariant, ji studijuoja žmogaus reakcijas į atsiskleidžiančią jam tikrovę tose savybėse, kokybėse, jausmuose ir prote, kuriuose jis gali vystytis mūsų pasaulio ribose.
Kitais žodžiais tariant, psichologiją galima apibrėžti, kaip žmogaus žinių visumą apie pasaulį, kuriame jis gimė ir vystėsi. Ir pagal tai „būtis apibrėžia sąmonę“.
Kabala nuo psichologijos skiriasi tuo, kad kabala nukreipia žmogų jausti tai, kas aukščiau mūsų pasaulio. Mūsų pasaulis yra egoistinėje gavimo savybėje – taip jį pažįstame ir jaučiame. Jeigu neišeiname iš šios savybės, kaip tai paprastai būna su žmonėmis, tai suvokiame jį per egoizmo savybę ir taip vertiname mus supančią tikrovę.
Jeigu tiriame tai, kas aukščiau psichologijos, ar apskritai nepaisome psichologijos, užsiimame kabala, tai čia mums atsiranda visiškai kita mūsų pasaulio suvokimo sritis.
Kabala nuteikia žmogų, kad jis išvystytų save iki savybės, priešingos materialiam pasauliui. Jeigu mūsų pasaulis suvokiame egoistinėje gavimo savybėje, su kuria gimėme ir vystėmis, tai šitai – psichologija. O jei pakylame aukščiau egoizmo į davimo ir meilės savybę, išeiname iš savojo „aš“, iš to, ką vadiname žmogumi mūsų pasaulyje, tuomet – tai kabala.
Ir tada šioje naujoje savybėje atskleidžiame visiškai kitus tarpusavio ryšius tarp mūsų ir gamtos jėgų. Suvokiame tai, kas yra „siela“, kitaip tariant, žmogaus santykį su aukštesniąja jėga, kuri jį vysto.
Tad galima sakyti, jog egoistinė mūsų pasaulio savybė, kurioje gimėme ir vystomės, suteikia mums šio pasaulio ir savęs pažinimą. Ir tai vadinama psichologija. O žmogui įgijus savybę aukščiau mūsų pasaulio – davimo savybę, nukreiptą nuo savęs į supantį pasaulį ir leidžiančią žmogui pakilti į dvasinį lygmenį, vadinama kabala.

#288842

Iš 2021 m. spalio 15 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija: santykiai tarp mokytojo ir mokinio

Aukštesnioji psichologija

Kabala ir psichologija

Komentarų nėra

Mintys – visa persmelkianti pasaulio jėga

Įvairūs, Krizė, globalizacija, Mintis ir noras

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl šiandien atsiskleidžia toks paradoksas: viena vertus, pasaulis globalus, kita vertus, nepaisant to, kad visi šaukia apie globalias ekonomikos, ekologijos ir pan. problemas žmogui tai neįdomu? Jį domina tik jis pats, ir kas su juo nutiks.
Atsakymas: Nejau mažas žmogus gali apimti visą globalų pasaulį? Kaip žmogus gali jį pajausti? Tai dar sykį įrodo, kabalistinio teiginio teisingumą, kad tik bendros ryšių tarp mūsų sistemos atskleidimas suteiks mums galimybę tinkamai vieniems su kitais elgtis.
Mažas žmogus to nemato aiškiai, ir pasirodo, kad jis, jo šeima, darbas, sveikata, viskas, kas jį supa, priklauso nuo viso pasaulio. Jeigu jis nuolatos galvos apie visą pasaulį, tai vis tiek neįstengs jo pilnai apimti. O jeigu galvos, kad visiems būtų gerai ir tuomet jam bus gerai – to pakanka. Juk pasaulyje veikia mūsų mintys ir norai. Tai pati didžiausia mūsų jėga.
Todėl vos tik žmogus supranta, kad priklauso nuo kitų, ir viskas priklauso nuo jo, ir ši bendra, abipusė priklausomybė tiesiogiai susijusi su jo mintimis, jis staiga mato, kad ši mintis – tai visa persmelkianti jėga pasaulyje, kuri veikia nepriklausomai nuo atstumų.
O iki tol jis tiesiog nejaučia, kaip jo mintys grįžta jam. Bet jeigu jis matytų, kokios jėgos iš jos kyla, tai bijotų blogai galvoti apie kitus, nes jaustų, kiek paskui jas užsuka atgal sau ir sukuria aplink save neigiamą kokoną. Ir tai – mūsų gyvenimas.

#288130

Iš 2009 m. spalio 14 d. TV laidos „Stambiu planu. Atskaitos taškas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties galia – galingiausia gamtos jėga

Minties jėga ir problemų sprendimas

Mintis – pati stipriausia jėga

Komentarų nėra

Materialus ir dvasinis sapnas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманSapnas mūsų gyvenime – tai labai rimtas smegenų darbas, kai jos apdoroja ir sudėlioja informaciją, sukauptą per dieną, o gal ir kelias. Smegenys ją rūšiuoja ir padeda į savo archyvą. Kartu atsiranda chaotiškų ryšių, todėl sapnai kartais atrodo nerealūs.
Iš tikrųjų sapne vyksta labai galingi veiksmai ir sprendimai. Smegenys dirba itin intensyviai, tik tokiais giliais, vidiniais lygiais, kurių dar negalime tirti. Kai ši informacija sudėliota ir pasąmonės lygmeniu suvokta viduje, žmogus būna pasirengęs pabusti.
Visada sapnuojame. Sapnai nuolat pereina per mus, nes tai klajojantys procesai mūsų smegenyse.
Ir žmogus jau pasirengęs kitai dienai, pasirengęs tinkamai suvokti informaciją remdamasis praėjusia diena ir patirtais sapnais, kitaip tariant, iš naujo įvertino informaciją miegodamas. Taip sapnas, atjungdamas tave nuo tikrovės, padeda tinkamai persikrauti ir ateiti į naują būseną, naujai vertinant realybę.
Dvasiniame pasaulyje viskas yra taip pat, nes mūsų pasaulis yra dvasinio pasaulio atspindys.
Dvasiniame pasaulyje (kitaip nei mūsų pasaulyje) neužmigdami ir neatsijungdami nuo realybės, sąmoningai keliame save į kitą pakopą, tarsi į kitą dieną. Atsiskyrę nuo ankstesnės pakopos ir dar nepakilę į kitą pakopą, esame tarp jų ir norime sąmoningai pervesti vieną į kitą. Tai ir yra naktis tarp dviejų dienų.
Bet būdami tarp dviejų realybių galime pajausti tokias būsenas, kurioms viduje dar nesame pasirengę. Galime pajausti tai, ko dar nesuprantame, pamatyti tai, kas mums dar neva nepriklauso; kam dar nesame pasiruošę.
Todėl sapnai yra labai ypatinga, graži būsena, iš kurios vėliau galima padaryti toli siekiančias išvadas, ateiti į naujus siekius.

#278131

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Sapnas – kitos pakopos nuojauta

Sapnai naktį – dienos tęsinys

Realybė sapne

Komentarų nėra

Kodėl mus painioja?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar aukštesnysis egzistavimas apribotas? Ar begalybė turi ribas?
Atsakymas: Ar aukštesnysis egzistavimas beribis – visa tai atsiskleidžia tik mūsų pojūčiuose. Tad apie tai negalime kalbėti objektyviai.
Klausimas: Įdomu, kodėl žmogų taip painioja? Iš esmės, jame iš pradžių turi būti supratimas, kad jis viską suvokia subjektyviai. Bet dėl tam tikrų priežasčių jam duodama objektyvumo sąvoka, jį painioja, kad galima į viską žiūrėti objektyviai. Kokia to prasmė? Apskritai, iš kur žmogus žino, kad egzistuoja „objektyvumo“ sąvoka?
Atsakymas: Tai duota iš aukščiau. Galima sakyti, kad tai daugiau ar mažiau duodama kiekvienam žmogui priklausomai nuo jo sielos rūšies, ir jis turi pamėginti tą galimybę realizuoti.
Klausimas: Iš esmės, tai tiesos jautimas?
Atsakymas: Taip.

#281395

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

 

Komentarų nėra

Pasaulis – viskas, ką jaučiu

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas, Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKai nusidėjo Adam Rišon, jis nusidėjo paragavęs nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio. Ir pasakyta: „Nuo Pažinimo medžio jis paragavo, atnešdamas mirtį visam pasauliui“. (Knyga Zohar)
Pasaulis – viskas, ką jaučiu. Kai būdamas dvasiniame lygmenyje ėmiau naudoti savo egoizmą, tai mano pasaulis, visi mano pojūčiai iš karto susitraukė iš didžiulės, aukštos, neapčiuopiamos, amžinos, tobulos būsenos (kurioje buvau) į mažą, niekingą, egoistinį, blankų, laikiną pasaulį, kuris greitai baigiasi mano mirtimi.
Būtent tai įvyko žmonių pojūčiuose, kai jie iš dvasinio lygmens nukrito į žemišką.
Visą pasaulį jaučiu savyje. Visa, kas patenka į mano jusles, formuojasi, susideda, integruojasi mūsų viduje, ir sukuriama man kaip mano pasaulėdaros, mano pasaulio vaizdas – tai, ką įgeriu į save.
Jei manyje formuojasi dvasiniai jutimo organai, o jie praktiškai neaprėpiami, tai aš tarsi išeinu iš savęs, iš savo apribojimų ir imu suvokti gamtą jos amžinoje tobulybėje.

#279081

Iš 2010 m. balandžio  9 d.  TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės suvokimas

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Visa visata – mūsų viduje

Komentarų nėra

Ne fantazijos, o realus išsitaisymas

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманJei žmogus tiesiog intuityviai siekia Kūrėjo ir jam atrodo, kad jis jaučia aukštesniąją jėgą, tai šitai kol kas tėra fantazijos ir saviapgaulė. To nepakanka norint gimti dvasiškai.
Norėdamas tapti dvasiniu embrionu, turiu nors kaip nors atsiskirti nuo savo egoizmo. O tai įmanoma tik jungiantis su draugais. Mano ryšio su draugais taške formuojasi ta vieta, kur anuliuojamas mano egoizmas ir kur paskui ims augti dvasinis embrionas.
Kalbama ne apie fantazijas, o apie realius gamtoje egzistuojančius norus, kuriuos mums reikia ištaisyti, kad paskui pajaustume juose aukštesniąją jėgą. Kitaip ta jėga mums neatsiskleis.

#278978

Iš 2021 m. vasario 27 d. Tarptautinio kabalos kongreso pamokos Nr.5  „Gimti dešimtuke“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradėti nuo nulio

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai