Pateikti įrašai su suvokimas žyme.


„Nėra nieko kito tik Jis“ – tai mistinė mantra?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl dažnai sakote, kad būtina pasiekti „Nėra nieko kito tik Jis“. Kodėl sunku suprasti, kad viskas kyla iš aukščiau? Daugelis ir taip tai žino. „Nėra nieko tik Jis“ – tai ypatinga mistinė mantra kabaloje?
Atsakymas. Ne, tai ne mantra. Tai suvokimas, t. y. pojūtis. Jūs esate toje vienintelėje jėgoje, kuri visiškai jus valdo ir tai aiškiai jaučiate. Jau galite iš to išeiti. Tame pojūtyje ir turime egzistuoti. Jis išties tikras.
Tai vienintelė gamtos jėga! Net jeigu pakalbėsite su mokslininkais fizikais, jie to neneigs. Jie pasakys: „Taip, akivaizdu, kad taip. Nors mes jos dabar dar neatskleidėme“.
#250756

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Neišleisti Kūrėjo iš akių

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Komentarų nėra

Magiškas sapnas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманYra trys sudedamosios dalys suvokiant tikrovę: Kūrėjas, draugai ir aš pats. Kūrėjas apsivelka į draugus ir aš noriu save priskirti jiems, tuomet tai vadinama „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“.
Viskas priklauso tik nuo to, ką vadinsime iliuzija, o ką tikrove. Vaikas klauso mano sekamos pasakos ir suvokia ją kaip tikriausią tikrovę, įsivaizduodamas, kaip raudonkepuraitė eina mišku ir sutinka vilką. Jis gali verkti ir džiaugtis, jis tuo gyvena. O man tai tiesiog pramanas, pasaka. Viskas priklauso nuo to lygmens, kuriame suvokiame tai, kas vyksta.
Esame iliuziniame, įsivaizduojamame pasaulyje. Akivaizdu, kad visi mūsų pojūčiai – tai mūsų penkių juslių, kurių nepavadinsi objektyviomis, reakcijos. Gavę kitus jutimo organus, išvystume kitokią tikrovę ir joje gyventume. Visa tai sąlygiškumai, mūsų tarpusavio susitarimas. Šiame pasaulyje nėra nieko tikro, nes nėra rodiklio, kurio atžvilgiu būtų galima įvertinti.
Mums reikia nuteikti vieni kitus, kad teisingiau suvoktume pasaulį, gyvenantį pagal meilės artimui dėsnį, visąlaik tobulintumės. Tuomet pamažu galėsime į jį įeiti.
Šiame darbe yra parengiamasis laikotarpis, kai žmogus neįsisavina, kaip pereiti nuo pakopos prie pakopos. O po to jau reikia dirbti sąmoningai. Galvoju, kad jau įmanoma tai atlikti, kad pabaigtume Šavuot šventę, žengdami realų pusę žingsnio pirmyn.
Tarp mūsų egzistuoja ryšių tinklas, kurio nejaučiame. Tačiau reikia į jį susitelkti pasitelkus principą „pamilk artimą kaip save“. Tai ir yra naujos tikrovės, naujo mąstymo, naujo noro, naujų santykių dėsnis.
Kabalistai iš karto gyvena dviejuose pasauliuose, dviejose būsenose. Dabar pats sprendžiu, kad kartu su draugais įeinu į tokia santykių sistemą. Be šito nieko nėra, tik per šią sistemą dabar žiūriu į pasaulį, į tikrovę, imu įsikurti naujame pasaulyje pasitelkęs naujus jutimo organus, vadinamus „dešimt sfirų“.
Šis pasaulis – iliuzija, kurioje gimstame ir neva gyvename kaip sapne. Greitai mums atsiskleis, kad visas praėjęs gyvenimas buvo kupinas fantazijos sapnas. Kaskart kai nuo egoistinio suvokimo pereiname prie davimo, priešais mus atsikleidžia nauja tikrovė, tokie didžiuliai matavimai, kad mums atrodo, jog negali būti nieko didesnio.
Davime atsiskleidžia tokios kosminės erdvės, apie kurias nė nepasvajojome. Įsijungiu į draugus ir per tą įsijungimą įeinu į naują tikrovę, tarsi į magišką sapną.
* * *
Nevalia atsigręžinėti į praeitį – tai įstatymas. Atsiveria nauja realybė, kuri grindžiama draugų tarpusavio įsijungimu, ir daugiau nieko nėra. Tik jos reikia siekti. Pasaulis atsiskleidžia per vienybę – tai nauji jutimo organai, nauja tikrovė, kurios atžvilgiu reikia anuliuoti save ir tuomet į ją įeisi.
Kiekvienas iš mūsų gimė ir buvo auklėjamas su egoistiniu pasaulio suvokimu. Taip mus nustatė it prietaisą su daugybe ratukų-reguliatorių. O dabar aš pats dėl gauto vidinio pažadinimo noriu nustatyti save kitokiam tikrovės suvokimui, ką įmanoma atlikti tik per savo pastangas, grupę, mokytoją, Kūrėją.
#247540

Iš 2019 m. birželio 9 d. rytinės pamokos ruošiantis Šavuot šventei

Komentarų nėra

Kaip pasiekti suvokimą per jausmus?

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jūs vis sakote, kad „Ivadą į kabalos mokslą“ (Ptichą) reikia labiau suvokti per jausmus. Aš visą laiką apie tai galvoju. Ką reiškia jausmais?
Atsakymas. Tai labai sudėtinga, reikalauja daug laiko, daug metų. Šiandien, galbūt greičiau, nes turime didelę grupę, dauguma jau yra pereinamajame procese, kuris formuoja tarp mūsų dvasinius santykius. O pakilimas į dvasinę pakopą įvyksta tada, kai dešimtukas savo viduje bando atlikti dvasinius veiksmus.
Kaip tai padaryti? Dar ir dar kartą klausyti tai, ką mes kalbame ir pastoviai to ieškoti savo viduje. Įsivaizduojate, kokį didelį darbą atlieka vaikas, kai jis auga? Jis nesupranta, ko iš jo nori. Jis turi atspėti, apie ką kalba suaugusieji.
O argi jis turi intuiciją, jausmus, ar jame kažkas išvystyta? Nieko! Ir štai jis žiūri į vieną, į kitą ir pradeda galvoti, ko jie nori. Jis atidaro burną, judina rankas, kojas. Ir taip visa savo esybe bando pajusti, apie ką kalba suaugusieji, kodėl jie į jį žiūri, o jis nesupranta.
Taip ir mes, kaip naujagimiai, įeiname į dvasinį pasaulį ir taip palaipsniui save išreiškiame. Tai – labai sudėtinga. Daug sudėtingiau negu vaikui, nes jis turi bendrus su tėvais jausmus, mintis, o mes – ne. Jei mes ir pasiekiame kažkokį panašumą, tai sekanti pakopa bus pasiekiama dar sunkiau.
Mes susiduriame su labai sunkia užduotimi – prisitaikymu dvasiniame pasaulyje. Todėl turime daryti tai, ką sako kabalistai.
#244989

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Susijungti širdimis

Kaip perteikti žinias apie dvasinį pasaulį?

Du suvokimo lygmenys

Komentarų nėra

Astronominiai parametrai ir žydų kalendorius

Pasaulio struktūra, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip pagal žydų kalendorių skirstomos dienos?
Atsakymas. 24 valandos per parą, taip pat keturi metų laikai ir keturi žydiški naujieji metai, turintys slenkantį grafiką. Tas pats grafikas egzistuoja tarp dienos ir nakties: vasarą dienos ilgesnės, naktys trumpesnės, o žiemą – atvirkščiai.
Pagal žydų kalendorių, valanda yra ne 60 minučių, kurių kiekvienoje yra 60 sekundžių, bet sąlyginis vienetas. Jis nėra pastovus, bet priklauso nuo laiko.
Pagal įprastą kalendorių manoma, kad nuo saulėlydžio iki saulėtekio praeina 12 valandų, nuo saulėtekio iki kito saulėlydžio taip pat 12 valandų. Tačiau, atsižvelgiant į šviesą nuo saulėtekio iki saulėlydžio gali praeiti 20 valandų, o naktis (tamsa) truks tik 4 valandas.
Tokiu atveju dienos ir nakties valandos yra visiškai skirtingos. Tai šiek tiek panašu į saulės laikrodį, kuriame ne tolygus ciferblatas, o sudarytas pagal logaritminę skalę.
Kadangi dienos ir nakties ilgis keičiasi kasdien, tai reiškia, kad kasdien keičiasi ir nakties bei dienos valandų trukmė. Tai priklauso tik nuo parcufo Zeir Anpin pasaulyje Acilut, kuris praktiškai vadovauja šiems veiksmams, nes aukščiausia Šviesa, praeidama per jį į Malchut (o Malchut – tai mes), lemia viską.
Jei aiškiai žinotume, kaip tai veikia, jaustume šią sistemą, didžiulę astronominę mašiną, kuri mus supa ir taip mus veikia. Tuomet pradėtume siekti jos vidinių parametrų: ką reiškia daugiau ar mažiau Šviesos, šilčiau ar šalčiau? Jei gyventume ir dirbtume tokiomis valandomis, tai būtų visiškai kitoks gyvenimas.
Kita vertus, kaip galima egzistuoti šioje mechanikoje? Kam ji mums reikalinga? Kodėl ji turi taip mus veikti? Jei pasikeistume ir gyventume pagal ją, kaip jaustume gamtą ir pačius save? Tai įdomu. Kitaip tariant, jaustume ją priklausomai nuo jos poveikio mums. Aplinkinis pasaulis, erdvė, žvaigždės – viskas šviestų kitaip.
#243038

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Ar likimas nulemtas?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Михаэль ЛайтманKlausimas. Likimas – nulemtas? Ar galiu jį veikti?
Atsakymas. Niekas nenulemta.
Yra būsenos, kurias turite praeiti tam tikra tvarka, jos jums pamažu atsiskleis. Jos jau egzistuoja, nes nėra dabarties, praeities ir ateities – visa tai tik mūsų atžvilgiu, ne daugiau. O tobuloje, amžinoje gamtos sistemoje šios būsenos visiškai vienareikšmės.
Tam nereikia būti kabalistu, pakanka šiek tiek susipažinti su fizika, kaip įeiti į būsenas, apie kurias Einšteinas rašė dar prieš šimtmetį: laikas – tai mūsų būsenų funkcija, jis neturi ko nors apibrėžto, tiesiog teka ir viskas.
Pagal Niutoną, laikas – absoliutus. Jis nulemiamas vien jūsų būsenos, ne daugiau.
#249598

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Iš anksto nulemtas kelias

Kaip rinktis likimą, IV dalis?

Komentarų nėra

Suvokti informaciją

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai žmogus kažką studijuoja, jis iš pradžių suvokia bendrą vaizdą, paskui analizuoja įvairias detales, o tada jau sujungia šias žinias. Taip yra ir kabaloje? Ar neturi reikšmės, ką mokytis ir po ko?
Atsakymas. Kabalos mokomasi pagal tokią sistemą, kurią paliko mūsų mokytojai, parašę pagrindinius šaltinius. Žmonės, kurie ateina mokytis, turi įsisavinti knygą „Įvadas į kabalos mokslą“, kitaip tariant, kūrinijos sistemos struktūrą ir lygiagrečiai studijuoti, kaip suvokiama ši kūrinija.
Savo ruožtu ši mokymosi dalis taip pat sudaryta iš dviejų dalių: iš straipsnių apie žmogų, apie valios laisvę, žmonių visuomenę, žmonijos vystymąsi ir t. t., taip pat – apie asmeninį žmogaus suvokimą.
Tačiau du pagrindiniai srautai – fizika ir pojūtis / suvokimas, kurie savo ruožtu sudaryti iš smulkesnių dalių.
Kabalos mokymasis, kaip rašo patys kabalistai, nėra žinių kaupimas, nes tai nieko neduoda, netgi priešingai. Per daugelį kartų vystymosi metų tikri kabalistai ne tik nebandė kažko atsiminti – jie stengėsi pamiršti, kad kiekvieną dieną įgytų naujų žinių, naujai jas suvoktų, pajaustų naujuose jausmuose, mintyse.
Todėl žmogus neturi siekti, kad patirtos žinios ir jausmai išliktų. Tai tik stabdys, ribos žmogų. Tikri kabalistai siekė viską pamiršti ir to meldė.
Komentaras. Bet kita vertus, kabala – tai iš tikrųjų mokslinis požiūris, kaip Baal Sulamo. Jis sako, kad svarbu mokytis atmintinai visus apibrėžimus.
Atsakymas. Kiekvieną dieną iš naujo išmokti, ir suprasti juos vis kitaip. Ir tik tam, kad ne kauptume savyje informaciją, o suvoktume. Mes turime save paruošti suvokti kaip įmanoma aukštesnę mūsų pojūčiams medžiagą.
Klausimas. Vadinasi, mokinys suvokia save kaip laboratoriją, kaip tyrimo objektą?
Atsakymas. Taip, kaip sensorių, kuris turi pajausti dvasinę erdvę ir Kūrėją. Žmogus tyrinėja, kiek jis juda pirmyn, keičiasi, kiek tinka tam, kad atskleistų šį suvokimą.
#244928

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rašytinė ir žodinė informacija

Kas yra suvokimas kabaloje?

Atsiveria žmogus, o ne knygos tekstas

Komentarų nėra

Tobulėti – kylant pakopomis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманMokomės, kaip dirbti pirmoje dvasinėje pakopoje, kai iš savęs jautimo savo egoizmo viduje, kitaip tariant, iš „šio pasaulio“, pakylame į aukštesniąją pakopą virš egoizmo, kur egzistuoja Kūrėjas.
Reikia išsiaiškinti dvi pakopas: mūsų egoizmą ir pakopą esančią virš jo, kad gyventume vienu metu abejuose lygmenyse. Tai ir bus mūsų pirmoji dvasinė pakopa.
Pirmoji dvasinė pakopa pati sunkiausia, juk tai net ne kaip pirmieji kūdikio žengiami žingsniai, o įėjimas į naują pasaulį ir visiškai naujas požiūris į realybę. Žmoguje vyksta esminiai pokyčiai. Įsisąmoninu, kad natūralų pasaulio vaizdą matau savo egoizme, Kūrėjo sukurtame nore mėgautis, su kuriuo esu gimęs.
Šis pasaulis tokiu pavidalu neegzistuoja pats sau, tik taip yra matomas mano egoistinėse savybėse, kurias galima pakeisti, o tuomet pasaulis irgi ims keistis. Tad kol kas pasaulis atrodo mums tamsus, egoistinis, o po to jis pasikeis.
Toks pasaulio vaizdas mums duotas iš viršaus, Kūrėjo, kad iš šios būsenos galėtume pakilti. Tam reikia įsivaizduoti, kad visa tai ateina iš aukštesnės pakopos, kur karaliauja visą tikrovę užpildanti Šviesa, davimas, meilė. Visa tai egzistuoja virš mano egoizmo, virš šio pasaulio, ir aš noriu prilipti prie šios aukštesnės būsenos.
Bet ir egoistinis pasaulio vaizdas, kurį dabar matau – juodas, nelaimingas, beviltiškas – taip pat atsiranda iš Šviesos, ir, matyt, su tam tikru tikslu. Todėl ir toliau jaučiu šį pasaulį tokį, koks jis yra, bet noriu priklausyti aukštesnei būsenai, aukštesniam pasauliui, kur karaliauja davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, aukščiausia Šviesa. Aš noriu susilieti su ja.
Todėl dalinu save į dvi dalis, stengdamasis prilipti prie aukštesnės pakopos visa širdimi ir siela, nepaisydamas to, kad jaučiuosi esantis apačioje, savo egoistiniame nore mėgautis. Nematau čia jokio prieštaravimo – šie du priešingi poliai privalo egzistuoti.
Kas atitrūksta nuo žemesniojo pasaulio ir jaučia tik aukštesnįjį, vadinamas angelu. Gyvenantis tik žemesniajame pasaulyje panašus į gyvūną. Tačiau tas, kuris stengiasi gyventi abejuose pasauliuose kartu, yra tikėjimo aukščiau žinojimo būsenos. Juk davimo jėga, kurią jis nori įgyti aukštesniajame pasaulyje, turi būti virš gavimo jėgos, viešpataujančios žemesniajame pasaulyje, mūsų egoizme.
Norint tobulėti toliau reikia nusileisti vis žemiau į šį pasaulį su visomis jo blogybėmis ir, atitinkamai, kilti vis aukščiau į dvasinį pasaulį: nuo -1 iki +1, nuo -2 iki +2, nuo -3 iki +3 ir t. t. Kaip sakoma: „Jeigu žmogus aukščiau už kitą – jo egoizmas didesnis“.
„Kitas“ – tai mano ankstesnė būsena. Juk mums būtina nusileisti žemyn, kad išsiaiškintume sudužusius norus, o po to juos pakelti į aukštesnę būseną ir ištaisyti. Tai ir yra mūsų darbas.
#247358

Iš 2019 m. birželio 4 d. rytinės pamokos, tema – „Absoliutus nulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Egoizmas – visuomenės vystymosi jėga

Komentarų nėra

Mūsų pasaulio iliuziškumas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulį pavadinote menamu. Kam jį taisyti, jei jis toks?
Atsakymas. Esate teisus, jo netaisome. Taisome save, savo egoizmą. O pasaulį suvokiame kaip savo egoizmo atspindį.
Pasaulis – tai, ką mums piešia mūsų ego. Vos tik imsime stipriau prasimušti pro šį pasaulį pas Kūrėją, labiau jausime aukštesnįjį pasaulį.
Išvysime, kaip mūsų pasaulyje veikia aukštesniojo pasaulio jėgos ir pamažu mūsų pasaulis kažkaip išsisklaidys iš mūsų suvokimo. Jo paveikslas liks, tačiau jėgos, kurios veikia už jų, vis labiau atsiskleis. Taip pradėsime keisti savo sąmonę, savo santykį su pasauliu.
#248551

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti pasaulį?

Tinkamas tikrovės suvokimas

Kam mums šis išgalvotas pasaulis

Komentarų nėra

Tinkamas tikrovės suvokimas

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Valdymo sistema yra žmogaus viduje? Jei taip, ar grąžinanti į Šaltinį Šviesa taip pat viduje? Ar tai tam tikras išorinis poveikis?
Atsakymas. Negaliu tiksliai pasakyti, kur yra Šviesa ar žmogus, nes tokia būsena neturi vietos. Vieta – tai noras, nes viskas – žmoguje.
Tikrovę suvokiame kaip egzistuojančią tam tikroje erdvėje su visomis ašimis (arti, toli, viršuje, apačioje ir t.t.) ir laike (vakar, šiandien, rytoj). Tai tik mūsų suvokimo atributai. Toks mums atrodo mūsų pasaulis su jo galaktikomis. Iš tikrųjų viskas vyksta mumyse.
Jei artėjame prie teisingo suvokimo, tai viso to nejaučiame. Imame suvokti tik save ir Kūrėją, mūsų sąveika, kuri telpa atstume „aš – Jis, Jis – aš“. Ir daugiau nieko. Visa visata, visi duomenys yra tarp mudviejų. Nėra nieko kito, tik Jis. Aš irgi įeinu į Jį savo panašumu.
Pasaulyje veikia tik viena jėga, ir ją surandu tik tiek, kiek esu į ją panašus. O visa kita – tai mano jaučiamas pasaulis, kuris tarsi tarpinė grandis tarp manęs ir Kūrėjo. Bet iš tiesų jo nėra. Todėl pasaulis (hebr. „olam“) kyla iš žodžio „nėėlam“ – menamas.
#248528

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Kas mato teisingą tikrovę?

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Komentarų nėra

Visų minčių šaltinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks filtras padeda transliuoti mano mintis ir priimti kitų mintis?
Atsakymas. Ne tik savo mintis, bet ir kitų mintis turiu priimti taip, tarsi jas gaunu iš Kūrėjo. Tuo pat metu nekreipiu dėmesio, kas iš aplinkinių mane veikia, juk visa tai išeina tik iš Kūrėjo.
Esu Kūrėjuje ir iš Jo gaunu viską, ką matau ir girdžiu. O tai, kad aplink mane yra, tarkime, milijardai žmonių, – visa tai neegzistuoja. Tai tiesiog Kūrėjo pasireiškimas man „žmogaus“ lygmenyje.
#247623

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Kas valdo smegenis?

Stalo tenisas su Kūrėju

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai