Pateikti įrašai su Sveikata žyme.


Gydytojo siela

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra gydytojas dvasine prasme?
Atsakymas: Tai labai sudėtinga tema, nes paprastas žmogus patiki gydytojui brangiausią dalyką, kurį turi, nes negyvena dvasinio, o tik įprastą gyvūninio kūną gyvenimą. Ir kai gyvūno kūnas nebepaklūsta jam, žmogus tikisi, kad jis paklus gydytojui. Taigi, gydytojas šiuo atžvilgiu yra aukštesnioji būtybė.
Gydytojas jaučia šį žmogaus požiūrį ir, savaime aišku, didžiulę atsakomybę. Jis negali dirbti atmestinai, nors turi dešimtis ar net šimtus pacientų. Ir taip – kiekvieną dieną. Atsiranda naujų, senieji daro jam spaudimą ir t.t. Tai – didžiulis darbas. Niekas nemoko gydytojų būti dievais ir niekas jiems nesuteikia rimtos psichologinės paramos. Apskritai, neturime aiškaus medicininio kodekso, nežinome, kaip elgtis su pacientu, kai šis perša gydytojui savo sureikšmintą požiūrį į jį.
Dabar tokių paciento ir gydytojo santykių nėra, kokie buvo visose senovės visuomenėse, kai pacientas iš esmės žinojo, kad gyvena ir miršta, o gydytojas gali jam tik kažkuo padėti, bet ne taip, kaip šiais laikais, kai gydytojas iškeliamas ant pjedestalo, kai žmogaus gyvenimas yra jo rankose, ir viskas! Tai – labai sudėtinga. Paprastam šiuolaikiniam žmogui labai sunku būti ant tokio pjedestalo.
Klausimas: Kodėl žmonės nekeičia savo profesijos, – taip juk būtų lengviau?
Atsakymas: Ne, jie negali pakeisti, išeiti. Gydytojas – tai ne tik profesija. Pirma, norint tapti gydytoju, reikia 10–15 metų studijuoti. Antra, tai didžiulė atsakomybė prieš visuomenę, šeimą, visus. Trečia, tai ir garbė, ir pagarba, ir visuomenės požiūris į gydytoją. Tai veikla, kurios taip paprastai nemesi. Todėl medikas jaučiasi tarsi gniaužtuose. Visa medicina yra netinkamos būklės, bet dabar ji vis dėlto pradeda tai jausti, o kai kur imama galvoti, kaip tai sutvarkyti. Bet, deja, tai labai sunkus supratimo, apsivalymo ir ištaisymo kelias.
Klausimas: Kaip padėti gydytojams?
Atsakymas: Gydytojams galima padėti, jei šalia bus dvasininkas. Nesvarbu koks, tai gali būti psichologas, iš esmės – tai yra tas pats. Bet jis turi būti šalia, jis turi perimti iš gydytojo visą psichologinę paciento iškrovą. Kai, pavyzdžiui, gydytojas pacientui leidžia vaistus, tai dvasininkas iš kitos pusės tarsi laiko jį už rankos. Šiuo atveju žmogaus ir dvasinė, ir fizinė būklė yra prižiūrimos. Juo rūpinamasi, su jo siela ir kūnu dirba du specialistai.
Be to niekur nedingsime, nes mūsų siela nuolat tobulėja. Ji tampa vis sudėtingesnė, todėl – trapi. Kadangi tai – nuolat tobulėjanti sistema, atskleidžianti vis daugiau ir daugiau savo sudėtingų posistemių, jos neįmanoma paprastai sutvarkyti. Todėl net paprasčiausias žmogus šiandieniniame pasaulyje nėra toks pat, kaip anksčiau.
Paimkite kokį nors žmogų, gyvenusį prieš 200 metų: rašytoją, poetą ar dailininką ir pasikalbėkite su juo. Pamatysite, kad šiandieninis benamis yra aukštesniame psichologiniame lygmenyje, psichologiškai subtilesnis ir pažeidžiamesnis, nei inteligentas, gyvenęs prieš 200 metų. Todėl nieko nepadarysi: šiais laikais turime labai rimtai rūpintis žmonėmis.
Klausimas: Kuri sunkesnė – sielos ar kūno liga?
Atsakymas: Vidinė sielos liga yra daug sunkesnė, nes ji yra visų ligų pagrindas! Visų! Jei žmogaus požiūris į pasaulį teisingas, galite jį panardinti į ledinį vandenį ir laikyti valandą, ir jam nieko neatsitiks.
Klausimas: O koks požiūris į pasaulį yra teisingas?
Atsakymas: Teisingas požiūris, kai žmogus yra pusiausvyroje ne tik su fizine, bet – svarbiausia – ir su vidine prigimtimi. Jis nesijaučia atskirtas nuo jos.
Klausimas: Kaip pasiekti šį efektą?
Atsakymas: Tam yra technikos. Bet ne rytų, nors jos iš dalies to pasiekia. Tiesa, jos nebesugeba priartėti prie šiuolaikinio žmogaus, nes iš esmės jos labai primityviai derino žmogų su gamta, su aplinkiniu pasauliu, kad žmogaus ir gamtos vidiniai pasauliai kažkaip susijungtų.
Problema ta, kad negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygiai egzistuoja vienas kitame (negyvoji, augalų, gyvūnų), o žmogus progresuoja, vystosi dideliu greičiu. Todėl staiga jis pasijunta esąs už gamtos ribų, virš jos, kuria tam tikras dirbtines egzistencijos, gyvenimo formas. Jis peržengia gamtos rėmus.
Tai mums nutiko jau prieš tūkstančius metų, bet labiausiai atitrūkome nuo Viduramžių, per pastaruosius 300–400 metų. Ir nieko negalime padaryti: didžiulis mūsų atsiribojimas nuo gamtos ėmė kelti įvairiausių problemų – psichologinių, fizinių ir kitų. Viena vertus, mes tarsi kompensuojame jas žiniomis apie savo prigimtį ir mechaniškai stengiamės jas kažkaip papildyti.
Kita vertus, negalime toliau harmoningai gyventi gamtoje kaip žvėrys, gyvūnai – nebesame gamtos dalis. Mes jau pakilome aukščiau „žmogaus“ lygio. Žmogus gyveno beveik kaip gyvūnas iki maždaug XV a., o po to išsiveržė pirmyn ir šiandien nepriklauso gamtai, yra virš jos. Todėl bandome ją pavergti, sutraiškyti, dominuoti. Bet, žinoma, nieko gero iš to neišeina.
Klausimas: O ko reikia?
Atsakymas: Kad suprastume, kaip mes galime papildyti gamtą, o gamta – mus.
Klausimas: Pokalbį pradėjome nuo to, kad dar studijuojant mediciną žmoguje kaupiasi savižudybės rizika. Kokios „piliulės“ pagelbėtų jam su įgytomis žiniomis sukaupti jėgų, padėsiančių atremti šią grėsmę?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kokiame pasaulyje gyvena. Jis turi pamatyti mūsų pasaulio vientisumą ir save šiame pasaulyje, kaip aukščiausią neatsiejamą dalį, papildančią mūsų pasaulį. Ir kaip nuo jo priklauso visas pasaulis, jo harmonija, vidinė ir išorinė žmogaus harmonija su gamta. Tada viskas bus teisingai, nekils jokių problemų gydytojams ar visuomenės pretenzijų gydytojui.
Klausimas: Kaip jam nuolat sugrįžti prie šio žinojimo, kad pasisemtų iš jo stiprybės?
Atsakymas: Tam reikia gydytojus mokyti, grubiai tariant, ne tik apie piliules. Vienu metu vyksta ir sielos taisymas. Nieko nepadarysi, būtina taisyti sielą. Gydytojas nėra tik gydytojas. Negalime atplėšti vidinės žmogaus dalies nuo išorinės ir nedirbti su siela, nes niekas nežino, kas tai yra. Mes visa tai turime atskleisti žmoguje kaip vieną bendrą visumą. Tik taip galėsime suprasti sveikatą.
Sveikata iš esmės yra visų žmogaus dalių ryšys, o šiais laikais pagrindinė problema yra žmogaus „psiche“ (siela), kuri išeina iš pusiausvyros ir kurią reikia subalansuoti. Mes prieisime prie to, bet kiek dar kančios ir supratimo reikės! Kadangi gydytojai šiais laikais patys patiria tokias būsenas, todėl jie mums padės. Gydytojai įsitikins, kad būtent to jiems trūksta, o pacientas – nedalomas. Todėl visose ligoninėse, klinikose ir apskritai gyvenime žmogų turi lydėti toks specialistas, kuris padėtų subalansuoti jo sielą. Juk medicina (sveikata) – žmogaus sistemų pusiausvyra.
Kiekvieną iš jų sudaro dvasinė ir materialioji dalys. Kaip paveikti materialiąją dalį gydytojai mokosi, tačiau yra ir dvasinė dalis. Jeigu ją subalansuosime, tada ir iš medicininės įrangos, iš visų teigiamų, neigiamų dalelių, jonų, kurie klaidžioja mumyse, gausime didžiulį krūvį.
Pasitelkdami dvasinę pusiausvyrą, teisingą požiūrį į save, į pasaulį, subalansuosime save taip, kad tai paveiks ir mūsų materialiąsias dalis, nesančias pusiausvyroje. Tai iš principo ir vadinama „liga“ arba „sveikata“ – mūsų pusiausvyra visuose lygmenyse.
#260517

Iš 2020 m. sausio 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Nėra asmeninių problemų, tik bendros

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kai prašome dėl kitų sveikatos, ar ką nors prarandame, ar, priešingai, įgauname jėgų ir sveikatos prašyti?
Atsakymas: Jei prašau kitam asmeniui sveikatos, jei esu su juo toje pačioje sistemoje, kaip galiu ką nors prarasti?
Kai kas nors šioje sistemoje, kurioje visi esame tiesiogiai tarpusavyje susiję, suserga, tai visiems kitiems signalizuoja, kad serga visa sistema. Tai pasireiškia susirgusiame kaip ypatingai jautriame elemente, ir jis mums apie tai kalba.
Tačiau tai ne jo, o mūsų bendra problema. Nei vienas žmogus nėra atsakingas už save, niekas neserga dėl savęs, niekas nesielgia blogai. Visa tai pasireiškia tik kaip visuotinės integralios žmonių sąveikos pažeidimo pasekmė.
Ką reiškia melstis ar prašyti? Mes susijungiame vienas su kitu ir bandome kreiptis į Aukštesniąją jėgą, kad ji subalansuotų visas neigiamas savybes, reiškinius, kurie pasireiškia tariamai per konkretų žmogų.
Ir kadangi tai ne jo, o mūsų bendra problema, mes turime teisę dėl jo prašyti. Būtent tada kompensuojame gamtą ir gauname puikų atsakymą. Pabandykime ir pamatysite, kaip tai veikia.
Todėl neturėtume likti abejingi tam, kas vyksta aplinkui: „Mums nerūpi tai, kas vyksta Italijoje. Už tai pas mus viskas ramu!“ Toks požiūris tik pablogins būseną. Tai baisi reakcija!
Taigi turime gerai pagalvoti, kaip galėtume reaguoti į tai, kas vyksta. Ypač dabar, kai atsiskleidžia integralus mūsų tarpusavio ryšių ydingumas.
Klausimas: ar turime prašyti žmonėms sveikatos, ar sistemos ištaisymo? Ir kaip tai daryti teisingai, kad neįsakinėtume Kūrėjui, ką daryti?
Atsakymas: Turime prašyti Kūrėjo parodyti mums, kaip teisingai susivienyti. Daugiau nieko nereikia.
Jei prie to pridursime, jog norime būti teisingai susivieniję, kad sukurtume tokį santykį, kuris mumyse atskleistų Kūrėją, siekiant suteikti Jam malonumą, tada mūsų kreipimasis į Jį bus teisingas.
#263267

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Komentarų nėra

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманDaugelis šalių kalba apie laipsnišką karantino pabaigą ir suaugusiųjų grįžimą į darbą, o vaikų – į mokyklas. Ar kyla naujo infekcijos protrūkio grėsmė?
Viskas bus gerai, jei mes laikysimės atsargumo priemonių, kad neapkrėstume vienas kito, laikysimės atstumo. Žinoma, mes turime grįžti į darbus, kad aprūpintume vienas kitą būtinomis paslaugomis ir produktais. Kitaip negalėsime gyventi.
Jei galvosime, kaip grąžinti žmones į tokias darbo vietas, be kurių nebus maisto ir būtiniausių paslaugų, rūpindamiesi tik tuo, kad visi normaliai egzistuotų, tai epidemija nesustiprės.
Bet jei bandysime grįžti prie ankstesnio pelno siekimo, kad padidintume kažkieno banko sąskaitas, tai situacija staigiai pablogės. Juk tai prieštaraus bendrai gamtos jėgai, ir tada įvyks staigus protrūkis, ir virusas išplis dar labiau.
Jei mes grįžtame į darbo vietas ir mokyklas, tai turi būti daroma palaipsniui, kartu auklėjant žmones, kitaip tariant, aiškinant būseną, kurioje esame, kokią formą turime pasiekti, kodėl reikia palaikyti, saugoti vienas kitą. Svarbu, kad žmogus nerimautų ne tik dėl to, kad pats užsikrės, bet bijotų užkrėsti kitus. Būtent šis abipusis rūpestis apsaugos mus nuo viruso.
Koronavirusas – tai ypatinga programa, kuri užsikrovė bendrame kompiuteryje, kuris vadinamas „žmonija“, ir pradėjo jame veikti. Ši programa reikalauja iš mūsų glaudesnio abipusio susijungimo, ir jei mes tai pasieksime, tai susitvarkysime su virusu.
Jei nepradėsime vienytis, nesvarbu, kiek turėsime viruso testų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, mums niekas nepadės. Mes kol kas mokomės tik iš smūgių.
Pasaulis turi tapti labiau susijęs, vieningesnis. Bendra problema, apimanti visus nuo šiaurės iki pietų ir nuo vakarų iki rytų, suartina žmones. Jie jau negalvoja apie karus, konfliktus tarp šalių, korporacijų, atskirų žmonių – dabar svarbiausia gyventi ramiai. Kiekvieną uždarė namuose, ir jis sutinka sėdėti, juk dabar pagrindinė užduotis – neapsikrėsti virusu.
Šia prasme koronavirusas labai padėjo žmogui. Dabar reikia tik pasirūpinti, kaip atkurti gamybą ir paskirstymą tokia forma, kad ji aprūpintų žmoniją būtiniausiais produktais, bet neskatinti perteklinio vartojimo, dėl kurio mes jau beveik galutinai suniokojome žemės rutulį.
Mes negalime grįžti į ankstesnį gyvenimą, dėl kurio patys tapome kenksmingu virusu ant žemės paviršiaus, virusu, kuris naikina gamtą. Mes naikiname visą supančią aplinką ir todėl gauname atatranką iš gamtos.
Todėl mums reikia gerai pagalvoti, kaip grįšime prie savo veiklos žemėje taip, kad visiems būtų garantuotas daugmaž normalus gyvenimas, be reikalo neeikvojant žemės išteklių.
Ir jei to nepadarysime dabar, tai ateis dar kenksmingi virusai, kurie išmokys mus, privers pasikeisti. Gamta – tai Kūrėjas, ir ji turi begalę priemonių, kad priverstų mus paklusti.
Gamta – tai aukštesnioji jėga, Kūrėjas, AVAJA. Nesvarbu, kaip ją vadiname, svarbiausia, kad yra viena jėga, kuri valdo visą negyvąjį, augalinį, gyvūninį pasaulį ir žmones. Praktiškai visi tai pripažįsta kaip akivaizdų faktą.
#263357

Iš 2020 m. balandžio 18 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Komentarų nėra

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvieno žmogaus sveikatos sutrikimas yra bendros sistemos, vadinamos „Adomu“, pusiausvyros pažeidimas, nes ji sukurta pagal žmogaus paveikslą.
Ką tai reiškia? Negyvąjame, gyvūniniame ir žmogaus gamtos lygmenyse yra sistemos, sąveikaujančios tarpusavyje.
Jos visiškai integralios, viena kitą papildančios, neatsiejamos ir sukurtos taip, kad žmogus jas teisingai panaudotų, ištobulintų ir taptų panašus į Kūrėją. Tada per visas šias sistemas jis pradės jausti milžinišką, viską apimantį Aukštesnįjį pasaulį.
Mūsų pasaulyje matome negyvojo, augalinio ir, iš dalies, gyvūninio lygmenų integralumą. Tačiau žmogaus prigimtyje to nepastebime, nes patys esame tame lygmenyje.
Pavyzdžiui, matome, kaip sutrikdome negyvosios gamtos pusiausvyrą: išmetame dujas, šildome atmosferą, užtvenkiame upes, sustabdome natūralius procesus. Dėl to gauname nemalonias pasekmes.
Tačiau gamta buvo specialiai sukurta harmoninga, kad mes įsilietume į ją kaip aukščiausias harmonijos sluoksnis. Bet kai žmogus pradeda skverbtis į gamtą savo nešvariomis rankomis, jis ją tik gadina. Jis nuolat ją pritaiko savo egoizmui ir mano, kad elgiasi teisingai, kad gamta nėra didžiulis, gyvas organizmas.
Be to, jos negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys yra tarpusavyje susiję ir kartu dalyvauja bendroje integralioje sąveikoje. O žmogus buvo sukurtas taip, kad palaipsniui savarankiškai įsilietų į gamtą kaip neatsiejama jos dalis, studijuodamas ir papildydamas ją savo racionaliu dalyvavimu.
Bet, deja, taip neatsitinka, nes esame egoistai ir iš pat pradžių priešinamės negyvajai, augalinei ir gyvūninei gamtai. Todėl su savo žmogiškuoju egoizmu, kuris yra aukščiau šių lygmenų, mes neįsiliejame į gamtą, veikiau pradedame ją griauti.
Daugelį tūkstančių metų žmogus su gamta darė viską, kas jam patinka. Ir ji, kaip griežta teisėja, mus baudžia. Greičiau net ne baudžia, o tiesiog kompensuoja mūsų didelius, nepagrįstus iškraipymus, kuriuos mes joje darome.
Todėl apie sveikatą galime kalbėti tik atsižvelgdami į visus negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus gamtos lygmenis, t. y. visą gamtą ir daugiau ar mažiau suprasdami, kokia turi būti tinkama visų šių dalių sąveika, kaip tai galima kompensuoti ir papildyti visus savo lygmenis.
Ir tada, išlaikydami sveikatą, galėsime pakilti į aukštesnius integralios gamtos atskleidimo lygmenis.

#263013

Iš 2020 m. kovo 15 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Jei norime būti sveiki…

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Komentarų nėra

Ar verta jaudintis dėl planetos sveikatos?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar verta rūpintis ir jaudintis dėl planetos sveikatos, elgtis su saiku, nesižavėti chemikalais?
Atsakymas: Kabala visiškai nekalba apie tai. Ji sako, kad turite pasiekti aukštesnįjį tikslą. Tuomet visa kita susinormalizuos ir tinkamai, ribotai įsipaišys į jūsų pastangas ištaisyti sielą.
Užsiimkite tik tuo! Neišsibarstykite saugodami gamtą ir pan. Nieko panašaus nereikia! Jūs nežinote, kokie dėsniai veikia už viso šito.
Jei siekiate ištaisyti savo sielą, taip organiškai apimate visas kitas sąlygas būtinas pasauliui ištaisyti.
#260268

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ima mus mokyti

Šiukšlių sala

Atvesti visą pasaulį į pusiausvyrą

Komentarų nėra

Imuniteto stiprinimo formulė

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas iš kabalos pozicijų yra žmogaus imunitetas, koks jo vaidmuo? Kodėl mokslininkai sako, kad tik imunitetas gali įveikti virusą?
Atsakymas: Sustiprinti imunitetą galima tik geromis mintimis. Kai rūpiniesi visa žmonija, o ne savimi, tuomet įgyji imunitetą prieš visus virusus.
Klausimas: Iš kur tokia formulė?
Atsakymas: Iš kabalos.
#263496

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ima mus mokyti

Skiepai nuo koronaviruso

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Komentarų nėra

Kad būtum sveikesnis

Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali ligos rodyti neteisingus žingsnius dvasiniame kelyje?
Atsakymas. Į tai nurodo visos ligos. Turime suprasti, kad virš mūsų kūniškosios (materialios) sistemos yra dvasinė sistema, iš kur viskas ir nusileidžia.
Tad nėra nė vienos fizinės ligos, kuri nebūtų dvasinio išsiderinimo pasekmė. Gydymas taip pat. Galime savo kūnus gydyti kiek tinkami, bet kol neišgydysime savo sielų, kūnai neatsikratys jokių problemų. Yra tokių ligų, kurių gyvūniniame lygmenyje apskritai neįmanoma išgydyti.
Jeigu imsime kartu jungtis į tarpusavyje papildančią sistemą, tai iš tiesų galėsime tapti sveikesni. Netgi auklėtojai sako, jog ugdant vaikus gerame kolektyve, jie tampa sveikesni. Tai aišku visiems.

Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

 

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 09 23)

Twitter

Reikia liautis ruošus vaikus darbams gamyklose. Vienintelė ateities profesija – specialistas, kaip sutelkti žmones į vieningą visuomenę.

ES mokslininkai homeopatiją pavadino melu, o gydymą ją – pavojingu sveikatai. Tai aiškiai liudija apie jėgų kovą už rinką ir visuomenės krizę!

Komentarų nėra

Organai turi savo sąmonę

Sveikata

Atradimas. Kūno organai išlaiko proporcijas tarpusavyje. Bet kaip jie žino, kad metas liautis augus? Mokslininkai atrado, kad organai vystosi skirtingu greičiu keičiantis kūno apimtims, tartum turėtų savo sąmonę.
Tyrimo rezultatai parodė, kad kintant mūsų kūno dydžiui, skirtingi organai ir jų ląstelės reaguoja įvairiais būdais.
Komentaras. Kabala sako, kad kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje yra jos protas. Menkiausioje kūno dalyje – visas mikro kosmosas. Dalis ir visuma lygūs. Tai kyla iš visiškai uždaro, integralaus ryšio tarp visų pasaulėdaros dalių, kurios sudaro vieną tobulą visumą. Visi atradimai – tai, ką atrandame egzistuojančio mūsų atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suprojektuotas vaikas

Visų ligų šaknis

Dėl ko širdis stipresnė už protą

Komentarų nėra