Klausimas. Ar yra koks nors ypatingas švytėjimas pagal šaknies-šakos dėsnį per šventes, pavyzdžiui, per Naujuosius metus?
Atsakymas. Visų priimti Naujieji metai – tai maloni šventė, kurią visi mėgsta. Tačiau ji neturi ypatingos dvasinės šaknies ir atitinkamai kokio nors švytėjimo.
Tačiau, kita vertus, kai žmonės vienijasi draugėn gerais ryšiais ir nori pritraukti sau aukštesniąją Šviesą, jie tai gali atlikti bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo metų, laiko, dienos ar nakties.
Žmonių vienybė – ir yra šventė.
#243735

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Brangios moterys!
Kovo 8-oji – tai jūsų šventė, svarbi diena! Linkiu jums viso ko geriausio, ko galima palinkėti žmogui šiame gyvenime: vaikų, anūkų, meilės, šilumos! Ir šiek tiek supratimo, kam mums ruošia šis gyvenimas.
Tegu visas pasaulis jus džiugina!
#242421

Sukot – simbolizuoja antiegoistinio ekrano pastatymą. Gyvenome „nuolatiniame name“, egoizme – nore mėgautis, o dabar nusprendėme įeiti į laikiną būstą, dvasinį kelią. Dvasiniame pasaulyje nėra pastovumo: nuolat esame „laikiname būste“, be perstojo keičiamės.
Sukos (tai laikina palapinė, su augalais dengtu stogu – vert. past.) uždengimas turi būti sandarus, kad joje būtų daugiau šešėlio, nei prasiskverbiančios saulės šviesos. Tai nuolatinio darbo simbolis su tokia didele Chasadim Šviesa, kuri uždengia visus norus, kad negrėstų gauti Šviesą dėl savęs.
Šventė, „gera diena“, (jom tov) – tai grąžinančios į Šaltinį Šviesos gavimas, kas suteikia ekraną norui mėgautis, ir prilygina mus Šviesai, Kūrėjui, davimui. Gera diena – gavimas dėl davimo, nes iš aukščiau gaunama jėga duoti.
Per Sukot šventę paliekame savo nuolatinį būstą ir apsistojame laikiname, sukoje (palapinėje). Laikinas būstas kaskart keičiasi, tačiau jis mums brangesnis už nuolatinį namą, nes įgyjame „šešėlį“, kitaip tariant, ekraną Malchut sfirai, ir galime gauti dėl davimo kaip dvasinis parcufas.
Džiaugiamės Sukot švente! Ir tikimės, kad mūsų vienybė po palapinės iš lapų skliautais, per kuriuos spindi saulė, mėnulis ir žvaigždės, padės mums pasiekti būseną, kai rasime save visiškai susijusiais vieni su kitais ir užpildytais didžiule Šviesa!
Priešakyje – šilta, šviesi Sukot šventė! Statome palapinę, mūsų laikiną namą, ir jeigu susijungsime vieni su kitais, tai laikinas namelis virs šventykla. Linkiu visiems mums šviesios, saldžios, šiltos šventės, kai visi drauge – visa žmonija – sėdime vienoje palapinėje!
Sėdėti sukoje (palapinėje) – reiškia būti po ekranu. Kartu galime sukurti tokį ekraną, kad galėsime ne tik duoti, bet netgi gauti, kad duotume, – tai tikroji šventė! Ir galėsime joje priimti „svečius“, t. y. turėsime pakankamai Chasadim Šviesos, kad atskleistume Chochma Šviesą.
#233686

Pagal 2018 m. rugsėjo 23 d. Twitter publikuotas mintis

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Sukot šventė

Sukot: susilieti apsikabinus

Materialus kalendorius ir jo šventės nevisiškai atspindi, kas vyksta dvasiniame pasaulyje. Būsena, vadinama „jom kipur“, gali būti realizuota per Chanuką, ar per Pesachą, kitaip tariant, bet kuriuo metu galima „išeiti iš Egipto“.
Mūsų pasaulyje viską lemia bendra negyvoji sistema, tačiau dvasiniame pasaulyje viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo individualios raidos. Todėl įmanoma, kad vienas iš mūsų patiria būseną „purimas“, kitas – „pesachą“, o trečias – įprastą dieną ar Avo mėnesio 9 d.
Dvasinės būsenos priskiriamos prie žmonių vienybės, kol bus visiškai atkurta bendra pirmojo žmogaus (Adam) sistema. Ši sistema sudužo, ir mums reikia ją surinkti draugėn. Pamažu atsiskleidžia visi jos sudužę ryšiai, visas sudužimo sunkumas, prasiskverbęs iki pačių gamtos gelmių.
„Jom kipur“ – itin sunki būsena, bet itin svarbi taisymuisi, juk tądien mums atsiskleidžia, kad trūksta mūsų tarpusavio ryšio, tikėjimo, Kūrėjo jautimo. O šios dienos taisymas: „Grįžkite, Izraelio sūnūs, pas Kūrėją“, kitaip tariant, pajauskite aukštesniąją jėgą kaip save patį. Jungdamiesi tarpusavyje leidžiame Kūrėjui atsiskleisti tarp mūsų ir susiliejame su Juo.
„Jom kipur“ – tai viso noro, kuriam reikia taisytis, atskleidimas. Svarbiausia atskleisti savo blogį, o Šviesa juk ištaisys. Mūsų užduotis – įsisąmoninti savo blogį, neapkęsti jo ir panorėti iš jo išeiti. O Kūrėjas šį darbą atliks už mus.

* * *
Galima sakyti, kas visi prasižengimai vyksta dėl vienos priežasties – Kūrėjo nejautimo. Galima net sakyti, kad Kūrėjo nejautimas ir yra pagrindis prasižengimas.

* * *
Jom kipur pasninkas simbolizuoja tai, kad apribojame savo sudaužytus norus ir esame pasirengę juos išnaudoti tik dėl davimo. Jeigu norai sugadinti, tai jų taisymas prasideda nuo apribojimo, nuo sąlygos, kad nepriimame jokios Šviesos neturėdami ketinimo duoti artimui.
Galėsiu naudoti savo norą kitų labui, jei liausiuos gavęs „visą dieną“, o paskui vėl galėsiu gauti Šviesą. Tai reiškia, kad perėjau visą pakopą būdamas atsiplėšęs nuo gavimo, atlikęs apribojimą, ir dabar vėl galiu gauti Šviesą, bet jau dėl davimo. Dvasiniame pasaulyje toks veiksmas vyksta ant kiekvienos naujos pakopos.

* * *
Egzistuojame pilnoje AVAJA, penkiose sfirose: Keter, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Jei nuo jų pašalinsime visas Malchut sfiras, tai likusius kelim galima naudoti. Todėl Teismo dieną (per Jom kipur) yra penki apribojimai Keter, Chohma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut atžvilgiu: draudimas valgyti ir gerti, turėti intymių ryšių, maudytis ir avėti odinę avalynę.
Visa kita – tai mūsų vidinės mintys ir norai, ten jau atlik išskaičiavimą, kad jie nebūtų dėl savęs.
Tai reiškia, kad atlieki apribojimą ir taip pervedi save per „teismą“. Jom kipur – tai teismo diena.
#233534

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Savęs teisimo diena

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kabalistinės šventės

Šventės prasidedančios nuo Naujųjų metų pagal žydų kalendorių simbolizuoja žmogaus dvasinio darbo pradžią. Tačiau iš esmės tai prasideda gerokai anksčiau, parengiamuoju laikotarpiu. Ir todėl Ėlul mėnuo reiškia „aš pas Mylimąjį, o Mylimasis pas mane“. Kitaip tariant, žmogus ima atskleisti, kad jis turi ryšį su Kūrėju.
Po keletos kabalos studijų metų, žmogus pamato, kad patiria pakilimus ir nuopuolius, ar tai būtų nuotaika, supratimas, ar tekstų suvokimas. Paskui po kurio laiko įsisąmonina, kad dvasinį pasaulį galima pasiekti tik susijungus, t. y. ima tikėti tuo, ką perskaitęs, ima susisieti su medžiaga.
Žmogus supranta, kad neturi pasirinkimo: reikia įsijungti į grupę ir imtis praktinio darbo. Juk nepakanka vien gražių pokalbių, reikia įsiskverbti širdimi, pažadinti savo jausmus. Tai būtina dvasiniam suvokimui, pajautimui, savo gyvenimo realizavimui. Jis nenori, kad gyvenimas praeitų tarp gimimo ir mirties datų, ir be pėdsakų pasibaigtų, jis nori pakilti virš jo ir tęsti toliau.
Ir tuomet jis supranta, kad reikia ištaisyti save, įgyti davimo jėgą virš gavimo jėgos. Kai įsisąmoninama vidinių pokyčių būtinybė – prasideda Ėlul mėnuo.
Ėlul – tai savianalizės mėnuo: ką galiu atlikti su savo siela, kad imčiau artėti prie pirmojo kontakto su Kūrėju. Laukiu aukštesniosios jėgos atskleidimo ne tam, kad tuo mėgaučiausi, o tam, kad nusilenkčiau prieš ją.
Tegu mano egoizmas nusilenkia ir leidžia man tapti Kūrėjo vergu. Džiaugsiuosi galėdamas atiduoti save Šviesos valdžiai ir pajausti jos tobulybę, amžinumą, didybę. Priešais tokį atskleidimą mano noras mėgautis yra pasirengęs nusilenkti, susimažinti ir atsiduoti aukštesnės jėgos valdžiai.
Taip ateiname į Naujuosius metus, Roš ha Šana, kurių esmė – paskelbti Kūrėją viso pasaulio karaliumi. Aukštesnioji jėga yra ir viso ko pradžioje, ir pabaigoje, ir viduryje, ji valdo viską be išimčių. Mums tereikia pajausti, kad esame veikiami aukštesniosios jėgos, kad esame Kūrėjo vergai, jo ištikimi pavaldiniai: gauti tikėjimą aukščiau žinojimo, t. y. davimo aukščiau gavimo jėgą, ir jai padedant pradėti dirbti su savo noru.
Visas šis darbas priskiriamas Roš ha Šana šventei – pirmajai stotelei kelyje į kūrinijos išsitaisymą.
#232119

Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ypatingas dvasinio gimimo taškas

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?