Pateikti įrašai su šviesa žyme.


Kodėl nejaučiu Šviesos?

Dvasinis darbas

Klausimas. Kas yra aukštesnioji Šviesa?
Atsakymas. Aukštesnioji Šviesa – tai emanacijos energija, užpildanti visą pasaulėdarą, ir mes imame ja naudotis. O kol kas turime tik tą energiją, kurią galime šiek tiek „prigriebti“ kiekvienas sau.
Klausimas. Kodėl nejaučiu Šviesos?
Atsakymas. Mat su niekuo nesusijungiate į sistemą, kuri būtų it sensorius aukštesniajai Šviesai. Šis jutiklis – dešimtukas .
Klausimas. Išeitų, kad jei norėčiau būti iš tikrųjų dvasiškai laimingas, tai vienas pats to nepasieksiu?
Atsakymas. Niekaip. Jūs tam neturite jokių galimybių. Kaip galite pasiekti dvasinės laimės, jei esate vienišas egoistas?
Dvasinė laimė – tai pakilti virš savęs, virš savo gyvūninės būsenos. Išeiti iš savęs – reikia įeiti į kitus.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukštesniosios jėgos, arba kaip pakeisti likimą

Kaip vystosi siela?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Kančių mažinimo formulė, 2 dalis

Egoizmo vystymasis, Valios laisvė, gyvenimo prasmė

Vien kančių keliu, judant tik dėl smūgių, neįmanoma nieko pasiekti. Mums vis tiek teks išsivystyti iki Šviesos kelio, o smūgiai tik prailgins laiką.
Mes tiesiog taip prailginame savo kančias ir sulėtiname jų šaltinio suvokimą. Galiausiai, vienaip ar kitaip, teks jį pažinti ir pradėti su juo dirbti.
Tiesiog įsiklausydami į kabalistų patarimus, galėtume tuoj pat naudotis Aukštesniąja sistema ir pareikalauti iš Šviesos šaltinio, kad jis mus paveiktų. Jei mes patys imsime organizuotis į ratus pagal panašumą į ištaisytą sielą, formuodami ištaisytus ryšius ir stengdamiesi pakilti aukščiau savo egoizmo, tai Aukštesnioji Šviesa veiks pagal mūsų pastangas, įgyvendindama mūsų ryšį ir sušvis jo viduje. Tai vadinama Kūrėjo atskleidimu kūriniams šiame pasaulyje.
Būtent tuo ir užsiima kabalos mokslas – Kūrėjo atskleidimo kūriniams šiame pasaulyje metodika. Ir tuo labai sutrumpiname sau laiką ir kančias, juk iš karto einame Šviesos šaltinio, sukūrusio mūsų egoizmą, link ir reikalaujame, kad Šviesa viską ištaisytų. Todėl mums reikia pažadinti save, o ne kentėti.
Kančių keliu pamažu judame Šviesos kelio link, bet ypač lėtai. Kančių kelias yra aprašytas pranašų, juk jis tiksliai nulemtas – tai egzistuojanti programa. Pranašai, kurie buvo kabalistais, matė Aukštesniąją sistemą, dešiniųjų ir kairiųjų jėgų konfrontaciją joje, ir todėl suprato, kokias kančias būtinai turi praeiti mūsų norai, kad pasiektų galutinį išsitaisymą.
Jie rašo, kad gailestingos motinos virs ir valgys savo vaikus. Tai bus baisūs laikai. Mums rodo, kas atsitiks, jei neisime Šviesos keliu, greitindami laiką – kokių baisių fizinių kančių reikės, kad pastūmėtų mus kurti indą Šviesai natūralios evoliucijos raidos lygiu.
Pranašai gali aprašyti šį scenarijų, kadangi jis išplaukia iš bendros formulės: kančių kiekis, padaugintas iš jų kokybės. Tai vienintelis kelias, juk jis visas dangaus rankose. Bet pranašai nežino, kiek asmeninių pastangų mes pridėsime prie šio proceso. Niekas negali žinoti šito iš anksto, juk čia mums suteikta valios laisvė.
Tęsinys….

Iš 2016 m. liepos 15 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Eikime geruoju keliu

Dieviškasis patentas

Komentarų nėra

Dėl ko kenčiame? 4 d.

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

Tikrasis tikslas – išsiaiškinti kančių šaltinį, jų funkciją ir išmokti jas teisingai naudoti gėriui.
Kančių šaltinis – tai pagrindas visos kūrinijos. Kančios sukurtos Šviesos, Aukštesniosios jėgos, kuri nori pripildyti kūrinį, dėl to veda ir jį vysto. Mes galime vystytis tiktai kančių padedami, jos galų gale atveda prie klausimo apie gyvenimo prasmę.
Žmogus turi pakilti virš kūniškų malonumų: maisto, sekso, šeimos, pinigų, valdžios, žinių ir suprasti, kad egzistuoja tikrasis ir amžinasis užpildymas. Ta pati Šviesa, kuri sukūrė kančią, dabar jas užpildys.
Nesvarbu, nuo ko kenčiame, bet kuri kančia – tai užpildymo trūkumas. Dėl to šiandien taip paplito narkotikai. Juk norų tiek daug! Pavartojęs narkotikų, jis jau nieko nenori, ir jam pavyksta nuraminti kančias.
Narkotikai atjungia protą, veikdami smegenų receptorius, o Aukštesnioji šviesa, užpildanti norą, padidina jį ir priverčia norėti vis daugiau, kad pasiektume amžiną ir tikrą pripildymą.
Aš nepanaikinu kančios: kančia ir šviesa veikia kartu. Tai vadinama pripildymu viduriniojoje linijoje, kuomet rūpinuosi, kad kančios (noras) išliktų: nesiekiu tiktai prisipildyti ir jas užgesinti, kad netekčiau visų norų.
Branginu kančias, duodančias galimybę visą laiką jas pripildyti ir mėgautis, pereinant nuo kančios prie prisipildymo, lig malšinant alkį. Kaip prieš maistą stengiamės sužadinti apetitą: pasivaikščioti, suvalgyti ko nors aštraus, pakalbėti apie maistą. Teisingai naudojamos kančios atneša malonumą.
Žmonės pasiruošę mokėti nemažus pinigus, kad atgautų apetitą, seksualinį geismą, moka psichologams, kad palaikytų norą turėti šeimą, išvengti skyrybų. Visi norai atneša naudos, ir jų negalima užgniaužti. Net gi skausmas yra gerai, nes praneša apie ligą ir verčia eiti pas gydytoją ir pasirūpinti gydymu.
Kančios atlieka labai svarbią funkciją, dėl to negalima jų nuimti, o reikia jomis teisingai pasinaudoti. Tuo ir užsiima kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes kenčiame, 1 dalis

Kodėl mes kenčiame, 2 dalis

Kodėl mes kenčiame, 3 dalis

Komentarų nėra

Nevogti laimės iš kitų

Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

Klausimas. Ar gali aukštesniosios jėgos veikti per vieną žmogų kitus?
Atsakymas. Aukštesniosios jėgos visada veikia mus per kitus žmones. Tiesiogiai – labai retai ir tik tuo atveju, kai žmogus jas pritraukia pats, nes jau turi ryšio su jomis kanalą.
Jei žmogus pats pritraukia aukštesniosios jėgos veikimą, tai ji jį veikia tiesiogiai, o jei ne, tai per negyvąją, augalinę ar gyvūninę gamtą.
Klausimas. Kaip šviesa, kurią aš pritraukiu studijuodamas kabalos mokslą, veikia kitus žmones?
Atsakymas. Šviesa visus veikia teigiamai, nes mes visi, nori nenori, surišti į vieną vienintelę sistemą „Žmogus“. Ir jei aš ją pritraukiu, esu šviesos šaltinis šiame lygmenyje, iš manęs ji išplinta į kitus. Visa problema – kaip kuo daugiau pritraukti šviesos.
Žydai turi šią metodiką ir, jeigu jie teisingai pritrauktų šviesą, tai su jais būtų elgiamasi gerai. Tačiau jie nepritraukia šviesos ir neskleidžia jos aplink save, todėl žmonėms atrodo, kad jie vagia jų laimę ir yra visų nelaimių šaltinis.
Iš to galima suprasti, kad kiekvienas iš mūsų gali būti šviesos šaltiniu kitiems.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kaip veikti savo likimą?

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip galiu veikti savo likimą ir daryti įtaką aukštesniajam valdymui?
Atsakymas. Vienintelis būdas, kaip galite veikti aukštesnįjį valdymą, kad jis nevestų jūsų pirmyn „pagaliu į laimę“, ir kad jūs tobulėtumėte greitai, lengvai, patogiai ir su džiaugsmu, tai siekti susijungti su kartu su jumis besimokančių žmonių grupe.
Taip pritraukiate Šviesą – ypatingą jėgą, veikiančią mūsų pasaulyje ir galinčią mus suvienyti. Tik taip galime ateiti į geriausią būseną.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Ketinimo jėga

Šviesos generatorius

Komentarų nėra

Gyvenimo medis ir Pažinimo medis

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip dvasinio pažinimo troškimas susijęs su Pažinimo medžiu? Ir kaip Pažinimo medis siejasi su Amžinybės medžiu?
Atsakymas. Tėra tik vienas – Gyvenimo medis. Tai sistema, kuria aukštesnioji Šviesa nusileidžia iš Kūrėjo.
Ji ateina per įvairių silpninančių šviesą filtrų sistemą, kuri suskaldo ją į daugybę skirtingų poveikių ir palaipsniui silpnina, kad ji ateitų iki mūsų pasaulio plačiai išskleista vėduokle ir paveiktų kiekvieną jo atomą ir elementariąją dalelę.
Taip mūsų pasaulyje mes po truputį pradėjome jausti šį poveikį: iš pradžių kaip paprasčiausiai egzistuojantį, paskui augantį mumyse, kaip augalus, vėliau judantį  tarp mūsų, kaip gyvūnus, ir, galiausiai, bendraujantį tarpusavyje, kaip žmones.
Taip Šviesa augina egoizmą. Jo veikiamas egoistinis taškas pradeda vystyti iš apačios į viršų savo Medį, priešingą Gyvenimo medžiui, besileidžiančiam iš viršaus į apačią. Medis, augantis iš apačios į viršų, vadinasi (gėrio ir blogio) Pažinimo medžiu.
Abu Medžiai papildo vienas kitą ir tampa žmogumi. Kaip pasakyta: „Žmogus – tai medis lauke“. Tokiu būdu iš šių dviejų medžių susikuria sistema, kuri vadinasi žmogus, Adomas.

Iš 2016 m. sausio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Šis darbas žmogui!

Komentarų nėra

Altruistas vilko kailyje

Egoizmo vystymasis

Tyrimas. Mokslininkai patvirtino, kad patys didžiausi egoistai – tarnaujantys visuomenės labui.
Altruistinis elgesys ne visada rodo, kad žmogus linki gero kitiems, dažnai altruizmas – tai noras užimti dominuojančią padėtį visuomenėje ir slopinti kitų autoritetą.
Kitas altruistinės bausmės aspektas – pasitenkinimo ir džiaugsmo jausmas, kylantis po to, kai nubaudžiami visuomenės normų pažeidėjai.
Nors toks elgsenos modelis ir vadinamas „altruistiniu“, „aukojančiu save bendrai gerovei“, tai tėra išorinis požymis. Gindamas silpnesnį, individas demonstruoja savo jėgą, kuri tampa nauja valdančia jėga.
Komentaras. Visa tai egoistinio altruizmo pavyzdžiai, kitaip tariant, to paties egoizmo tik atvirkščio, „vilko kailyje“.
Tikrasis altruizmas galimas tik veikiant aukščiausiai Šviesai , kuri ištaiso egoizmą, veikiant Or makif , kuri pakelia žmogų, jo ketinimą, virš jo „Aš“ ir leidžia priimti sprendimus nepriklausomai nuo savęs, galvojant tik apie kito gerovę, pagal principą „pamilk savo artimą, kaip pats save“, – omenyje turima „pamilk artimą vietoj savęs“. Nuo šio lygmens ir prasideda dvasinis pasaulis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Komentarų nėra

Akstinas judėti Šviesos link

Sveikata

Klausimas. Ar ligas ir kančias sukelia pats žmogus?
Atsakymas. Negalima sakyti, kad kančios ateina kaip bausmė. Reikia žiūrėti į jas kaip į dar didesnio egoizmo savyje atskleidimą veikiant Šviesai. Šviesa yra tam tikru atstumu nuo ego, jam šviečia, bet į jį nepatenka.
Tada egoizmas kenčia. Kuo labiau artėja Šviesa, tuo didesnis skausmas. Pradedi galvoti, kaip išvengti šio skausmo, kaip nuo jo apsaugoti savo egoizmą. Gal „išjungti“, pavyzdžiui, smegenis ir apie nieką negalvoti. Daugelis žmonių vartoja narkotikus, alkoholį arba pasineria į mokslus, meną, sportą – svarbiausia pabėgti, negalvoti apie gyvenimo prasmę!
Šviesa atneša šią prasmę. Štai tada suprantame, kad be skausmo nepradėtume šio kelio. Belieka žengti link Šviesos, kad ji galėtų patekti į mane.
Aš ieškau ir randu išsivadavimo iš šių kančių metodiką, parodančią man, kaip rasti gyvenimo prasmę. Prieinu prie kabalos mokslo.
Juk tie, kurie prie jo priėjo, pradėjo studijuoti tik todėl, kad juto šiame pasaulyje didelę tuštumą. Savo ankstesniuose gyvenimuose jie jau patyrė visokių problemų, skausmo, kliūčių, ir šiame gyvenime kentėjo visų pirma dėl tuštumos pojūčio.
Klausimas. Prieš keletą metų sunkiai susirgau. Šios kančios paskatino mane studijuoti Bibliją, o vėliau kabalą. Dabar manęs kančios nebeskaudina taip, kaip anksčiau, aš jų beveik nepastebiu. Ar turiu galimybę pasveikti?
Atsakymas. Jokių problemų! Tik padaryk taip, kad Šviesa dar labiau priartėtų. Visos problemos dėl to, kad ji yra priešais tave, bet negali patekti į vidų.
Klausimas. Kitaip tariant, jeigu aš savanoriškai artėsiu prie Šviesos, kančios sumažės?
Atsakymas. Ne. Jos pamažu keisis kokybiškai. Juk jos reikalingos tam, kad nesilptų tavo judėjimas link Šviesos. Mes – egoistai! Kaip kitaip dirbti su ego? Tik įbesti į jį smailų pagaliuką, kuris vadinamas „stimulu“.
Todėl sakoma, kad žmogus, judantis į priekį, vienodai dėkingas ir už gėrį, ir už blogį. Tai reiškia, kad žmogus tobulėja tinkamai.
Jeigu tiek už tuos, tiek už anuos poveikius, kad ir iš kur jie ateitų (juk vis tiek jie – tik iš Kūrėjo, nes nėra nieko, išskyrus Jį), žmogus dėkoja vienodai, tai jis nenukrypsta nuo nustatyto kelio, juda tiesiai į Kūrėją.

Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kančių prasmės prie gyvenimo prasmės

Dėkoti už kančias?

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Komentarų nėra

Viską paversti gėriu

Dvasinis darbas

Klausimas. Jeigu visi žmonės aplinkui – Kūrėjas, tai, kada artimas žmogus moraliai užgauna, įskaudina, nejau tai gerai mums? Ką be dvasinio skausmo tai atneša žmogui?
Atsakymas. Dažniausiai bet kokį skausmą reikia prisiimti sau. Tarkim, kas nors jus įskaudino, pasistenkite jam/jai atleisti, juolab, jei tai artimas žmogus.
Pamėginkite pakilti virš susidariusios situacijos, o skriaudėją iš nedraugo paversti draugu, priešą mylimuoju. Viską reikia paversti gėriu.
Taip žmogus keičiasi ir ima tinkamai suvokti tai, kad jį supantis visas pasaulis visada geras, užpildytas tik viena Šviesa .
Jeigu jis taip elgiasi žmonių atžvilgiu, tai pamažu ima teisingai suvokti supančią aplinką ir matyti pro ją didžiulį malonumą – Šviesą, užpildančią visą pasaulių sistemą.
Klausimas. Norite pasakyti, kad kiekvienas teisia pagal savo sugedimo lygį, ir jeigu jaučiu kažką neigiamo iš kieno nors pusės – tai kaltas aš?
Atsakymas. Žinoma. Jei dabar jautiesi blogai, vadinasi taip yra todėl, kad tu blogas. Nieko nereikia kaltinti, tik save.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuolaidžiavimai įstatymų ribose

Taisydamas save – taisai pasaulį

Kodėl siekiame meilės?

Komentarų nėra

Imtuvas užribio bangų diapazone

Dvasinis darbas, Grupė, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Ar gali kabalos metodika tapti prieinama visiems, jei dauguma papildomo jutimų organo vystymą laiko mistika?
Atsakymas. Žmonės įprato viską, kas yra už šio gyvenimo ribų, priskirti mistikai, antgamtinėms jėgoms. Šiuo atveju yra ne taip. Kabalos mokslas yra labai paprastas, ši metodika atsirado dar Abraomo laikais.
Mokiniai susirenka aplink mokytoją, o šis sudaro iš jų grupę. Grupėje mokiniai ima dirbti tarsi laboratorijoje, sukurdami sąlygas, kuriose galima atskleisti Aukštesniąją jėgą. Tarpusavio ryšyje atskleidę šią Aukštesniąją jėgą, pradeda ją tyrinėti, vystytis ir vystyti ją pačią.
Kitaip sakant, jie veikia dviem kryptimis. Turėdami norą gauti, atskleidžia norą duoti. Taip jie gali veikti šią davimo jėgą, ją pritraukti, auginti, tyrinėti, kaip ji juos veikia. Jie pradeda betarpišką, praktinį darbą su Aukštesniąja jėga, su Kūrėju, kaip su bet kuria kita mums žinoma gamtos jėga.
Klausimas tik toks, kaip greičiau įrengti tokią laboratoriją, kurioje atskleisime Aukštesniąją jėgą, ištirsime, išstudijuosime ir galėsime dirbti su ja kaip partneriai. Mes veiksime ją, o ji – mus, visą grupę. Juk vienas žmogus negali iš savęs sukurti davimo savybės.
Tik grupėje, tarkime – dešimties žmonių tarpusavio ryšyje, galime sukurti davimo jėgą, kuri prilygs paslėptai Aukštesniajai jėgai. Tuomet ši Aukštesnioji jėga atsiskleis mums pagal savybių panašumo dėsnį.
Taip gaudome bangą radijo imtuve, nustatydami jį pagal tą bangą. Tada pagal savybių panašumo dėsnį vidine banga pagauname išorinę. Tokiu pačiu principu Aukštesniąją jėgą atskleidžiame grupėje, pagal galimybes sukurdami tarp savęs truputį davimo savybės.
Ir staiga, tarsi gaudydami išorinę radijo bangą, šioje mūsų sukurtoje davimo savybėje pajuntame kažkokį pokalbį, pašalinį, aukštesnį, poveikį. Vadinasi, mes Jį aptikome! Taip ieškome Kūrėjo.
Tai labai realus pojūtis. Jei taip organizuosime savo grupę, būtinai atskleisime Kūrėją – čia nėra jokios mistikos. Čia veikia tokie patys dėsniai kaip ir fizikoje.
Rabašas straipsnyje „Iš Tavo veiksmų pažinome Tave“ rašo: „Visa žemė pripildyta Kūrėjo didybės, ir nėra vietos be Jo.“ Aukštesnioji jėga pripildo visus kūrinius, visus savo sukurtus norus mėgautis ir valdo juos. „Bet Jos nejaučiame tik todėl, kad neturime tinkamų jutimo organų.
Taip ir radijo imtuvas – pats nekalba, o pagauna balsus, skambančius pasaulyje. Bet kol imtuvas nebuvo išrastas, šių balsų negirdėjome, nors jie jau egzistavo.
Pagal šį pavyzdį galima suprasti, kad nėra vietos be Kūrėjo, ir mums reikia tik tinkamo prietaiso. O imtuvas, aptinkantis Aukštesniąją jėgą, pagrįstas susiliejimu su Ja ir savybių panašumu, tai yra noru duoti.
Kai tik turėsime tokį imtuvą, tuoj pat pajusime, kad nėra vietos, kur nebūtų Kūrėjo, o visa žemė pilna Jo šlovės.“
Grupėje esame tarsi mokslininkai laboratorijoje, kuriems tarpusavyje reikia tik sugeneruoti davimo jėgą, kad pavirstų imtuvu. Tada imtuve atskleisime dvasinę jėgą, Kūrėją.
Ji atsiskleidžia tik ryšyje tarp mūsų. O visas išankstinis pasiruošimas, mūsų vystymasis iš negyvosios, augalinės, gyvūninės iki žmogiškosios pakopos buvo reikalingas tam, kad mumyse susiformuotų noras rasti šią bangą.
Todėl turime ieškoti, kaip, remiantis kabalistų patarimais, tinkamai susivienyti. Ir visa tai labai toli nuo mistikos. Tik visiškas neišmanėlis gali kabalą sieti su mistika, juk pagal apibrėžimą kabala – tai Kūrėjo atskleidimas kūriniams būtent šiame pasaulyje.

Iš 2014 m. gruodžio 12 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Kūrėjo detektorius

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai