Pateikti įrašai su šviesa žyme.


Nevogti laimės iš kitų

Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

Klausimas. Ar gali aukštesniosios jėgos veikti per vieną žmogų kitus?
Atsakymas. Aukštesniosios jėgos visada veikia mus per kitus žmones. Tiesiogiai – labai retai ir tik tuo atveju, kai žmogus jas pritraukia pats, nes jau turi ryšio su jomis kanalą.
Jei žmogus pats pritraukia aukštesniosios jėgos veikimą, tai ji jį veikia tiesiogiai, o jei ne, tai per negyvąją, augalinę ar gyvūninę gamtą.
Klausimas. Kaip šviesa, kurią aš pritraukiu studijuodamas kabalos mokslą, veikia kitus žmones?
Atsakymas. Šviesa visus veikia teigiamai, nes mes visi, nori nenori, surišti į vieną vienintelę sistemą „Žmogus“. Ir jei aš ją pritraukiu, esu šviesos šaltinis šiame lygmenyje, iš manęs ji išplinta į kitus. Visa problema – kaip kuo daugiau pritraukti šviesos.
Žydai turi šią metodiką ir, jeigu jie teisingai pritrauktų šviesą, tai su jais būtų elgiamasi gerai. Tačiau jie nepritraukia šviesos ir neskleidžia jos aplink save, todėl žmonėms atrodo, kad jie vagia jų laimę ir yra visų nelaimių šaltinis.
Iš to galima suprasti, kad kiekvienas iš mūsų gali būti šviesos šaltiniu kitiems.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kaip veikti savo likimą?

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip galiu veikti savo likimą ir daryti įtaką aukštesniajam valdymui?
Atsakymas. Vienintelis būdas, kaip galite veikti aukštesnįjį valdymą, kad jis nevestų jūsų pirmyn „pagaliu į laimę“, ir kad jūs tobulėtumėte greitai, lengvai, patogiai ir su džiaugsmu, tai siekti susijungti su kartu su jumis besimokančių žmonių grupe.
Taip pritraukiate Šviesą – ypatingą jėgą, veikiančią mūsų pasaulyje ir galinčią mus suvienyti. Tik taip galime ateiti į geriausią būseną.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Ketinimo jėga

Šviesos generatorius

Komentarų nėra

Gyvenimo medis ir Pažinimo medis

Dvasinis darbas

Klausimas. Kaip dvasinio pažinimo troškimas susijęs su Pažinimo medžiu? Ir kaip Pažinimo medis siejasi su Amžinybės medžiu?
Atsakymas. Tėra tik vienas – Gyvenimo medis. Tai sistema, kuria aukštesnioji Šviesa nusileidžia iš Kūrėjo.
Ji ateina per įvairių silpninančių šviesą filtrų sistemą, kuri suskaldo ją į daugybę skirtingų poveikių ir palaipsniui silpnina, kad ji ateitų iki mūsų pasaulio plačiai išskleista vėduokle ir paveiktų kiekvieną jo atomą ir elementariąją dalelę.
Taip mūsų pasaulyje mes po truputį pradėjome jausti šį poveikį: iš pradžių kaip paprasčiausiai egzistuojantį, paskui augantį mumyse, kaip augalus, vėliau judantį  tarp mūsų, kaip gyvūnus, ir, galiausiai, bendraujantį tarpusavyje, kaip žmones.
Taip Šviesa augina egoizmą. Jo veikiamas egoistinis taškas pradeda vystyti iš apačios į viršų savo Medį, priešingą Gyvenimo medžiui, besileidžiančiam iš viršaus į apačią. Medis, augantis iš apačios į viršų, vadinasi (gėrio ir blogio) Pažinimo medžiu.
Abu Medžiai papildo vienas kitą ir tampa žmogumi. Kaip pasakyta: „Žmogus – tai medis lauke“. Tokiu būdu iš šių dviejų medžių susikuria sistema, kuri vadinasi žmogus, Adomas.

Iš 2016 m. sausio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Šis darbas žmogui!

Komentarų nėra

Altruistas vilko kailyje

Egoizmo vystymasis

Tyrimas. Mokslininkai patvirtino, kad patys didžiausi egoistai – tarnaujantys visuomenės labui.
Altruistinis elgesys ne visada rodo, kad žmogus linki gero kitiems, dažnai altruizmas – tai noras užimti dominuojančią padėtį visuomenėje ir slopinti kitų autoritetą.
Kitas altruistinės bausmės aspektas – pasitenkinimo ir džiaugsmo jausmas, kylantis po to, kai nubaudžiami visuomenės normų pažeidėjai.
Nors toks elgsenos modelis ir vadinamas „altruistiniu“, „aukojančiu save bendrai gerovei“, tai tėra išorinis požymis. Gindamas silpnesnį, individas demonstruoja savo jėgą, kuri tampa nauja valdančia jėga.
Komentaras. Visa tai egoistinio altruizmo pavyzdžiai, kitaip tariant, to paties egoizmo tik atvirkščio, „vilko kailyje“.
Tikrasis altruizmas galimas tik veikiant aukščiausiai Šviesai , kuri ištaiso egoizmą, veikiant Or makif , kuri pakelia žmogų, jo ketinimą, virš jo „Aš“ ir leidžia priimti sprendimus nepriklausomai nuo savęs, galvojant tik apie kito gerovę, pagal principą „pamilk savo artimą, kaip pats save“, – omenyje turima „pamilk artimą vietoj savęs“. Nuo šio lygmens ir prasideda dvasinis pasaulis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Komentarų nėra

Akstinas judėti Šviesos link

Sveikata

Klausimas. Ar ligas ir kančias sukelia pats žmogus?
Atsakymas. Negalima sakyti, kad kančios ateina kaip bausmė. Reikia žiūrėti į jas kaip į dar didesnio egoizmo savyje atskleidimą veikiant Šviesai. Šviesa yra tam tikru atstumu nuo ego, jam šviečia, bet į jį nepatenka.
Tada egoizmas kenčia. Kuo labiau artėja Šviesa, tuo didesnis skausmas. Pradedi galvoti, kaip išvengti šio skausmo, kaip nuo jo apsaugoti savo egoizmą. Gal „išjungti“, pavyzdžiui, smegenis ir apie nieką negalvoti. Daugelis žmonių vartoja narkotikus, alkoholį arba pasineria į mokslus, meną, sportą – svarbiausia pabėgti, negalvoti apie gyvenimo prasmę!
Šviesa atneša šią prasmę. Štai tada suprantame, kad be skausmo nepradėtume šio kelio. Belieka žengti link Šviesos, kad ji galėtų patekti į mane.
Aš ieškau ir randu išsivadavimo iš šių kančių metodiką, parodančią man, kaip rasti gyvenimo prasmę. Prieinu prie kabalos mokslo.
Juk tie, kurie prie jo priėjo, pradėjo studijuoti tik todėl, kad juto šiame pasaulyje didelę tuštumą. Savo ankstesniuose gyvenimuose jie jau patyrė visokių problemų, skausmo, kliūčių, ir šiame gyvenime kentėjo visų pirma dėl tuštumos pojūčio.
Klausimas. Prieš keletą metų sunkiai susirgau. Šios kančios paskatino mane studijuoti Bibliją, o vėliau kabalą. Dabar manęs kančios nebeskaudina taip, kaip anksčiau, aš jų beveik nepastebiu. Ar turiu galimybę pasveikti?
Atsakymas. Jokių problemų! Tik padaryk taip, kad Šviesa dar labiau priartėtų. Visos problemos dėl to, kad ji yra priešais tave, bet negali patekti į vidų.
Klausimas. Kitaip tariant, jeigu aš savanoriškai artėsiu prie Šviesos, kančios sumažės?
Atsakymas. Ne. Jos pamažu keisis kokybiškai. Juk jos reikalingos tam, kad nesilptų tavo judėjimas link Šviesos. Mes – egoistai! Kaip kitaip dirbti su ego? Tik įbesti į jį smailų pagaliuką, kuris vadinamas „stimulu“.
Todėl sakoma, kad žmogus, judantis į priekį, vienodai dėkingas ir už gėrį, ir už blogį. Tai reiškia, kad žmogus tobulėja tinkamai.
Jeigu tiek už tuos, tiek už anuos poveikius, kad ir iš kur jie ateitų (juk vis tiek jie – tik iš Kūrėjo, nes nėra nieko, išskyrus Jį), žmogus dėkoja vienodai, tai jis nenukrypsta nuo nustatyto kelio, juda tiesiai į Kūrėją.

Iš 2016 m. sausio 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kančių prasmės prie gyvenimo prasmės

Dėkoti už kančias?

Dėkoti už kančias labiau nei už gėrį?

Komentarų nėra

Viską paversti gėriu

Dvasinis darbas

Klausimas. Jeigu visi žmonės aplinkui – Kūrėjas, tai, kada artimas žmogus moraliai užgauna, įskaudina, nejau tai gerai mums? Ką be dvasinio skausmo tai atneša žmogui?
Atsakymas. Dažniausiai bet kokį skausmą reikia prisiimti sau. Tarkim, kas nors jus įskaudino, pasistenkite jam/jai atleisti, juolab, jei tai artimas žmogus.
Pamėginkite pakilti virš susidariusios situacijos, o skriaudėją iš nedraugo paversti draugu, priešą mylimuoju. Viską reikia paversti gėriu.
Taip žmogus keičiasi ir ima tinkamai suvokti tai, kad jį supantis visas pasaulis visada geras, užpildytas tik viena Šviesa .
Jeigu jis taip elgiasi žmonių atžvilgiu, tai pamažu ima teisingai suvokti supančią aplinką ir matyti pro ją didžiulį malonumą – Šviesą, užpildančią visą pasaulių sistemą.
Klausimas. Norite pasakyti, kad kiekvienas teisia pagal savo sugedimo lygį, ir jeigu jaučiu kažką neigiamo iš kieno nors pusės – tai kaltas aš?
Atsakymas. Žinoma. Jei dabar jautiesi blogai, vadinasi taip yra todėl, kad tu blogas. Nieko nereikia kaltinti, tik save.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuolaidžiavimai įstatymų ribose

Taisydamas save – taisai pasaulį

Kodėl siekiame meilės?

Komentarų nėra

Imtuvas užribio bangų diapazone

Dvasinis darbas, Grupė, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Ar gali kabalos metodika tapti prieinama visiems, jei dauguma papildomo jutimų organo vystymą laiko mistika?
Atsakymas. Žmonės įprato viską, kas yra už šio gyvenimo ribų, priskirti mistikai, antgamtinėms jėgoms. Šiuo atveju yra ne taip. Kabalos mokslas yra labai paprastas, ši metodika atsirado dar Abraomo laikais.
Mokiniai susirenka aplink mokytoją, o šis sudaro iš jų grupę. Grupėje mokiniai ima dirbti tarsi laboratorijoje, sukurdami sąlygas, kuriose galima atskleisti Aukštesniąją jėgą. Tarpusavio ryšyje atskleidę šią Aukštesniąją jėgą, pradeda ją tyrinėti, vystytis ir vystyti ją pačią.
Kitaip sakant, jie veikia dviem kryptimis. Turėdami norą gauti, atskleidžia norą duoti. Taip jie gali veikti šią davimo jėgą, ją pritraukti, auginti, tyrinėti, kaip ji juos veikia. Jie pradeda betarpišką, praktinį darbą su Aukštesniąja jėga, su Kūrėju, kaip su bet kuria kita mums žinoma gamtos jėga.
Klausimas tik toks, kaip greičiau įrengti tokią laboratoriją, kurioje atskleisime Aukštesniąją jėgą, ištirsime, išstudijuosime ir galėsime dirbti su ja kaip partneriai. Mes veiksime ją, o ji – mus, visą grupę. Juk vienas žmogus negali iš savęs sukurti davimo savybės.
Tik grupėje, tarkime – dešimties žmonių tarpusavio ryšyje, galime sukurti davimo jėgą, kuri prilygs paslėptai Aukštesniajai jėgai. Tuomet ši Aukštesnioji jėga atsiskleis mums pagal savybių panašumo dėsnį.
Taip gaudome bangą radijo imtuve, nustatydami jį pagal tą bangą. Tada pagal savybių panašumo dėsnį vidine banga pagauname išorinę. Tokiu pačiu principu Aukštesniąją jėgą atskleidžiame grupėje, pagal galimybes sukurdami tarp savęs truputį davimo savybės.
Ir staiga, tarsi gaudydami išorinę radijo bangą, šioje mūsų sukurtoje davimo savybėje pajuntame kažkokį pokalbį, pašalinį, aukštesnį, poveikį. Vadinasi, mes Jį aptikome! Taip ieškome Kūrėjo.
Tai labai realus pojūtis. Jei taip organizuosime savo grupę, būtinai atskleisime Kūrėją – čia nėra jokios mistikos. Čia veikia tokie patys dėsniai kaip ir fizikoje.
Rabašas straipsnyje „Iš Tavo veiksmų pažinome Tave“ rašo: „Visa žemė pripildyta Kūrėjo didybės, ir nėra vietos be Jo.“ Aukštesnioji jėga pripildo visus kūrinius, visus savo sukurtus norus mėgautis ir valdo juos. „Bet Jos nejaučiame tik todėl, kad neturime tinkamų jutimo organų.
Taip ir radijo imtuvas – pats nekalba, o pagauna balsus, skambančius pasaulyje. Bet kol imtuvas nebuvo išrastas, šių balsų negirdėjome, nors jie jau egzistavo.
Pagal šį pavyzdį galima suprasti, kad nėra vietos be Kūrėjo, ir mums reikia tik tinkamo prietaiso. O imtuvas, aptinkantis Aukštesniąją jėgą, pagrįstas susiliejimu su Ja ir savybių panašumu, tai yra noru duoti.
Kai tik turėsime tokį imtuvą, tuoj pat pajusime, kad nėra vietos, kur nebūtų Kūrėjo, o visa žemė pilna Jo šlovės.“
Grupėje esame tarsi mokslininkai laboratorijoje, kuriems tarpusavyje reikia tik sugeneruoti davimo jėgą, kad pavirstų imtuvu. Tada imtuve atskleisime dvasinę jėgą, Kūrėją.
Ji atsiskleidžia tik ryšyje tarp mūsų. O visas išankstinis pasiruošimas, mūsų vystymasis iš negyvosios, augalinės, gyvūninės iki žmogiškosios pakopos buvo reikalingas tam, kad mumyse susiformuotų noras rasti šią bangą.
Todėl turime ieškoti, kaip, remiantis kabalistų patarimais, tinkamai susivienyti. Ir visa tai labai toli nuo mistikos. Tik visiškas neišmanėlis gali kabalą sieti su mistika, juk pagal apibrėžimą kabala – tai Kūrėjo atskleidimas kūriniams būtent šiame pasaulyje.

Iš 2014 m. gruodžio 12 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Kūrėjo detektorius

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Komentarų nėra

Finišas čia pat

Dvasinis darbas, Grupė, Laidavimas, Platinimas

Komentaras. Viena vertus, iš mūsų reikalaujama laiduoti vienam už kitą, o kita vertus, žmogaus širdis bloga linkinti ir laikui bėgant tik žiaurėja…
Atsakymas. Turėtų būti sistema, ištaisanti blogio pradą ir paverčianti jį į gėrį. Bet vietoje jos egzistuoja kita sistema, kuri dar labiau išpučia šį egoistinį pradą ir suteikia jam įvairių formų. Ši sistema vertina žmones, mokančius išradingiau vogti ir išnaudoti artimąjį.
Be blogio prado, stumiančio tave iš nugaros, dar yra reklamos sistema, viliojanti tave iš priekio kenksmingais malonumais.
Klausimas. Neabejoju, kad laidavimo idėja teisinga, ir labai norėčiau, jog ji prigytų visuomenėje, kur gyvenu ir auklėju savo vaikus. Abejoju tik, ar prigis ji sėkmingai, nes yra priešinga esamai vystymosi tendencijai.
Atsakymas. Laidavimo idėja prigis: arba dėl to, kad pasaulį užgrius labai didelės problemos, kurios nepaliks kito pasirinkimo (mes matome, kad tai įmanoma, jeigu pasaulis toliau vystysis natūraliai), arba mums pavyks nukreipti pasaulį į gerąjį, Šviesos, kelią.
Kaip bebūtų, mūsų būsena būtinai atneš kokį nors galutinį rezultatą. Visiems aišku, kad finišas jau arti, pasaulis tuoj tuoj sprogs. Kasdien įvykiai krypsta į bloga. Niekas nė nebesitiki kažko gero. Kai įjungiame radiją ar televizorių, nebelaukiame gerų naujienų.
Yra tik dvi galimybės: Šviesos kelias arba kančių kelias. Galima nuleisti rankas ir kvailai graužtis. Bet žmonės, siekiantys tikslo ir besivadinantys Israel („Jašar-kel“ – „tiesiai pas Kūrėją“), nori atskleisti sau Šviesą, o tai įpareigoja juos atskleisti Šviesą ir visiems likusiems (tai – svarbiausia).
Todėl jie atskleidžia žmonėms visuomenės ištaisymo per susijungimą metodiką, o susijungime yra Aukštesnioji jėga, arba kitaip grąžinanti į šaltinį Šviesa. Žmonės priims net ir aiškinimą apie Šviesą, tik duokite jiems pajausti, kad tai įmanoma, kad tai daryti verta.
Nėra pasirinkimo, tai jau visuotinė tendencija, kurią pasaulis nesąmoningai suvokia ir yra pasirengęs priimti. Jis mato, kad kitaip mes tiesiog surysime vieni kitus. Pakanka pažiūrėti, kas vyksta Ukrainoje, Sibire. Taip bus visur.
Klausimas. Ir tokios katastrofos akivaizdoje mes galėsime pasakoti apie žaidimus ir susijungimo mokslą?
Atsakymas. Taip, būtent tokioje situacijoje. Juk jeigu nepasinaudosime šia metodika šiandien, tai rytoj žūsime. Katastrofos jau laukia, kad viena po kitos leistųsi ant mūsų galvų tarsi parašiutininkai.

Iš 2014 m. gegužės 28 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Patikimos ateities raktas

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai?

Priešybių darna gamtoje

Komentarų nėra

Indas siauru kakleliu

Dvasinis darbas

Klausimas: Kodėl einantieji dvasiniu keliu patiria tas pačias problemas, kaip ir visas pasaulis ir neturi atsakymo į tai?
Atsakymas: Argi nėra atsakymo? Yra visų problemų paaiškinimas: mūsų neatitikimas Šviesai, kuris jau turi mumyse atsiskleisti. Dėl to kyla visos problemos.
Jeigu tavo noras ištaisytas mažiau nei turi būti, tai Šviesa, kuri turi atsiskleisti nore mėgautis, juntama kaip kančia, problemos, skausmas, katastrofos.
Noro mėgautis neatitikimas negyvajame, gyvūniniame ir žmogaus lygmenyse sukelia ekologines krizes, problemas su augalais, kviečiais, pasireiškia kaip nederlius, gyvūnų, žmogaus ir visuomenės ligos.
Viskuo kaltas mūsų noras mėgautis, nes nepraėjo būtino jam ištaisymo. Nesvarbu, kokia problema – visos jos kyla dėl noro neatitikimo Šviesai.
Sakykime, kad noras turi būti ištaisytas 20 procentų, o yra ištaisytas tik 2 proc. Todėl 18 proc. atsiskleidžia kaip Šviesos spaudimas į indą, kaip atvirkščioji Šviesos pusė, kuri reiškia kančią, nelaimes.
Nemalonumai (carot) – tai siaura (car) vieta, juk tu neatidarai savo indo. Tu neturi pakankamai Šviesos Chasadim, kad praplatintum ir atvertum indą, todėl Šviesa stovi priešais ir jį slegia. Šį Šviesos slėgimą tu jauti kaip nemalonumus, problemas, ligas, katastrofas.
Reikia spręsti problemą tame fiziniame lygmenyje, kuriame ji atsiskleidžia, taip pat prašyti jos ištaisymo iš aukščiau, Kūrėjo – veikti dviejose plokštumose. Baal Sulamas rašo, kad reikia eiti pas gydytoją, gauti vaistų ir įvykdyti visus jo nurodymus, bet taip pat aiškiai suprasti, kad visa tai nieko verta, ir viskas priklauso tik nuo Kūrėjo, o ne nuo gydytojo.

Iš 2014 m. balandžio 6 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvejybos tinklas Šviesos vandenyne

Jautrumas Šviesai

Paprastas atskleidimo dėsnis

Komentarų nėra

Kol pas mus nusileis dvasia iš aukščiau

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai, Valios laisvė

Baal Sulamas rašo: „Nepaisant to, kad žmogus turi Kūrėjo poreikį, siekia pažinti gyvenimo prasmę, šaknį, siekia susijungti su Juo, pats jis negali pažinti Kūrėjo, kol nenusileis pas jį dvasia iš aukščiau, Šviesa.“
Kol kas mes tai jaučiame kaip įkvėpimą, nušvitimą, užpildymą, pakylėjimą. Jeigu žmogus jaučia tam tikrą nušvitimą iš aukščiau, tik tada jis gali išgirsti, ką sako savo knygose išminčiai. Ir tuomet matydamas, apie ką jie iš tiesų kalba, jis pradeda jais tikėti.
Tikėjimas reiškia, kad žmogus susijungia su jų žodžiais savo vidiniais pojūčiais. Tai yra jis jau tuo gyvena, ima numanyti ir suprasti, jausti ir suvokti, kad visada, visose jo būsenose – absoliučiai visame kame – jis buvo valdomas iš aukščiau. Ir jo gyvenime nieko nebuvo, kas būtų siunčiama iš aukščiau, o jis reaguotų iš apačios – visos jo reakcijos irgi nusileido iš aukščiau. Tokiu būdu jis buvo vedamas per įvairias būsenas, jame buvo žadinami įvairūs pojūčiai.
Jis neva kažką darė, kažkur ėjo, bėgo, kažkas pavykdavo, kažkas ne ir t. t. Vidinėmis pastangomis, moraliniais jausmais, fiziniais veiksmais, nesėkmėmis ir laimėjimais jis tiesiog buvo vedamas per tas būsenas, kad palaipsniui atsirastų galimybė vis subtiliau jausti, kad jis pasiektų jautimą to, Kas jį valdo, kokiu tikslu jam tos būsenos siunčiamos ir t. t.
Žmogus ima suvokti, kad absoliučiai niekur neturi laisvos valios, visi jo veiksmai atliekami pagal Kūrėjo (Šviesos) impulsus ir jis visiškai priklauso nuo jų. Jeigu žmogui duodama didelė šio suvokimo porcija, tai jis šiame suvokime ištirpsta, jeigu maža, tai jis tiesiog žino, kas vyksta.
O jeigu jis yra kažkur per vidurį, tai patiria dvilypę būseną ir nesupranta, kaip turi veikti. Kiekvieną akimirką jis arba teisia Kūrėją, arba pateisina, ir taip visą laiką. Jam duodamas pojūtis, kad visiškai neįmanoma toliau pasilikti tokios būsenos.
Jis tarsi perpjautas pusiau ir nežino, ką daryti su šiuo gyvenimu. Staiga jis ima kritikuoti, teisti, analizuoti, kas vyksta su juo, su jo artimaisiais, pažįstamais. Pavyzdžiui, jam pakišamas artimas, dėl kurio jis ypač išgyvena, ir jis ima teisti aukštesnįjį valdymą, keikia save už tai, ką anksčiau darė, tarsi neigdamas, kad anksčiau jį valdė Kūrėjas.
Ir atvirkščiai, pateisina, supranta, kad visa tai vyksta su Kūrėjo pagalba ir tik tam, kad jame kiltų subtilesni jausmai, kad šie jausmai padėtų jam suvokti, pajusti aukštesnįjį valdymą.
Ši būsena tęsiasi ilgą laiką, palaipsniui grįžta ir atvėsta, jis linksta į dešinę arba į kairę pusę. Kai nukrypsta į kairę, ima jausti, kad tai, kas buvo anksčiau, nuo jo priklausė, ir keikia save dėl savo problemų arba dėl to, kad negali pateisinti to, ką padarė Kūrėjas.
Ir atvirkščiai, kai yra dešinėje linijoje, visiškai suvokdamas, kad visa tai atliekama iš aukščiau, tai galvoja: „O kas man belieka? Koks mano vaidmuo? Ar yra valios laisvė?“ Galvoja, kad tokioje būsenoje valios laisvės tikrai nėra: nei veiksme, nei ketinime, nei rezultate – niekur.
Taip vyksta tol, kol jis apsivalo visiškai. Tai yra visi jo apibrėžimai, abejonės pereina vidinį pasiruošimą tol, kol padaro išvadą, kad čia egzistuoja labai tiksli jo ir Kūrėjo sąveikos sistema, ir tik tiek, kiek jis siekia Kūrėjo, Kūrėjas siekia jo, ir atvirkščiai.
Dabar šiuos abipusius siekius reikia stiprinti tol, kol jie pasieks maksimumą. Kai tik tai įvyks, žmogui ims atsiskleisti tikroji sąveika su Kūrėju.

Iš 2013 m. liepos 14 d. penktosios Sankt Peterburgo kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa viską sustatys į vietas

Taisydamas save – taisai pasaulį

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai