Pateikti įrašai su šviesa žyme.


Tegu Šviesa mus sujungia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip galime paspartinti dvasinį darbą, kad padidintume teigiamą rezultatą?
Atsakymas: Neturime kitos galimybės – tik dar labiau susivienyti, kad Šviesa tarp mūsų sujungtų visus atstumus, kuriuos norime panaikinti. Ji ateis ir tai atliks, o mes privalome jos prašyti: „Leisk man būti su mano draugais it viena visuma“.
Tokiu atveju, jeigu atstumai tarp mūsų nusitrina, mes suformuojame vieną bendrą kūną, vieną bendrą norą, kuriame atsiskleis Kūrėjas. Ir tai pasiekiama, juk ne mes tai darome, turime tik išprašyti Šviesos, kad mus sujungtų bendrai siekdami šios būsenos.
Tad įtikinkime vieni kitus, palaikykime, įkvėpkime, kad tai įmanoma.
Tai perėjimas iš vieno pasaulio į kitą. Būdami mūsų pasaulyje, mes, žinoma, neįstengsime įsivaizduoti, kaip sujungti viską į vieną visumą. Materialiame pasaulyje tai nepasiekiama.
Bet kai iš mūsų pasaulio prašome apie tai, tai Šviesa atsižvelgia į mūsų būseną ir pakelia mus į kitą pakopą – ten, kur iš tikrųjų egzistuoja davimo ir meilės savybė, ryšys tarp sudužusių vienos sielos (kuriai priklausome) dalių. Ir tai galime atlikti.
Mėginkime drauge. Dar turime laiko, kad įsisąmonintume šias galimybes ir jas realizuotume. Ir mes tai atliksime!

#289358

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pokalbio su MAK studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa užpildytas klausimas

Tarp tamsos ir šviesos

Kabalistiniai terminai: „begalybės pasaulis“, „šviesa“, „sfira“

Komentarų nėra

Šviesa užpildytas klausimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kartais tau kyla klausimas ir net neuždavęs jo po kiek laiko randi į jį atsakymą. Kaip paaiškinti tokį fenomeną?
Atsakymas: Jei jumyse iš tikrųjų susiformavo klausimas, tai jis tikrai turi atsakymą. Šviesa, kuri davė pradžią klausimui jumyse, būtinai nusileis ir užpildys jį atsakymu.
Klausimas – tai pačios Šviesos sukurtas ir vėliau užpildomas chisaronas, noras, tuštuma. Taip gaunate ir klausimą, ir atsakymą.

#289321

Iš 2017 m. lapkričio 26 d. pokalbio su MAK studentais

Daugiau šia tema skaitykite:

Pats teisingiausias klausimas

Klausimas – atsakymas

Atsakymai, į neužduotus klausimus

Komentarų nėra

Mano kritimas – nauda grupei

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMano kritimas – didžiulis įgijimas grupei, juk dabar išreiškiu savo kairiąją liniją, norą mėgautis, pirmąsyk atsiskleidusį manyje po sudužimo. Ir jeigu su šiais norais prisijungiu prie grupės, prie toks krypties, kur visi eina, tai įpilu visiems kuro, noro medžiagos.
O Šviesa, kurią jie gaus iš aukščiau šiai medžiagai, suteiks visiems galimybę eiti pirmyn. Juk mes einame dviem kojomis. Dabar aktyvuoju kairiąją liniją su savo nauju išaugusiu egoizmu, kurį man atskleidė Kūrėjas. O grupė padeda man ir prideda prie to dešinę liniją. Taip kiekvienas atneša grupei savo egoistinį norą, o grupė padeda tą norą subalansuoti, ir mes einame pirmyn, dviem kojomis.
Tad nereikia gėdytis ir nusiminti dėl to, kad mums atsiskleidžia naujas egoizmas. Baal Sulamas rašo „Džiaugiuosi atsiskleidžiančiais prasižengėliais“, egoistinėmis mintimis ir norais, juk tai tolimesnio vystymosi pagrindas.

#287986

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kritimas – tai džiaugsmas

Tūkstantį kartų nukrisi ir kelsies

Komentarų nėra

„Diena ir naktis“ Kūrėjo darbe

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманEsame savo egoistiniame nore, kuris natūraliai priverčia mus rūpintis tik pačiais savimi. Todėl jei norime jausti ir suvokti Kūrėją, pakilę į dvasinį egzistavimą, turime priešintis savo egoizmui ir kovoti prieš jį, kad užuot sekę savo nuomone eitume pagal Toros, Kūrėjo nuomonę.

Šis darbas (nusižeminimas, savo egoistinio noro nulenkimas Kūrėjo noro atžvilgiu) turi vykti nepaliaujamai, ir taip kuriame aukštesnįjį pasaulį virš šio pasaulio.

Toks darbas vadinamas tikėjimu aukščiau žinojimo, nes mes Kūrėjo norą laikome aukščiau savojo, keldami save aukščiau gavimo jėgų prie davimo jėgų. Nepaisant noro atitolti nuo kitų, mums reikia nusižeminti draugų atžvilgiu. Ir taip formuojame savyje Kūrėjo savybes, imame jausti Jį pagal savo savybių panašumą.

Šis darbas tampa vis aiškesnis, labiau fokusuotas, tikslesnis. Vis iš naujo grįžtame prie savo noro mėgautis, kad vėl performuotume jį, iš naujo organizuotume. Tačiau jei pakeisime savo norą į Kūrėjo davimo norą, tai vietoj šio pasaulio išvysime aukštesnįjį, dvasinį pasaulį, tikrą ir amžiną.

Tam nuo žinojimo pereiname prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Kodėl tai vadinama tikėjimu, o ne tiesiog aukštesniosios pakopos nuomone? Mat kaskart kuriame Kūrėjo savybę virš savo noro mėgautis, virš davimo savybės. Išeitų, kad tai ne šiaip tikėjimas ar davimas, Kūrėjo nuomonė, o tikėjimas aukščiau žinojimo, kitaip tariant, virš Malchut viešpataujanti Bina.

Tik taip vis aukščiau kylame, kol išsilaisvinę iš šio pasaulio jautimo ir atskleidžiame aukštesnįjį pasaulį, ir taip einame, kol visiškai įgyjame Binos savybę. Pirmiausia atitolstame nuo Malchut ir įeiname į Biną, o paskui ir Malchut įsijungia į Biną, ir taip pasiekiame Kėtėr.

Šiame darbe kiekvienąsyk vis labiau atskleidžiame Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį. Pamažu įeiname į pramintą kelią, vedantį mus į supratimą, kas yra kūrinys, kaip sukurta žmonija ir visa visata, visa gamta, pasauliai. Viskas turi įsijungti į mūsų kelią, leisti mums vis labiau išsiaiškinti ryšį tarp visų dalių ir jausti save kūrinijos viduje.

Tuo pat metu neišvengiamai krisime ir painiosimės. Pereinant iš būsenos į būseną, iš pakopos į pakopą, visa, kas buvo anksčiau, išsitrina ir mes netenkame visų pojūčių, įeidami į naują pakopą. Juk tikrovę suvokiame dešimtyje sfirų, ir kai jos atsinaujina, kai ateina naujas noras ir virš jo naujos dešimt sfirų, tai vyksta fundamentalūs mūsų kli pokyčiai, kur jaučiame tikrovę. O todėl atsiplėšiama nuo ankstesnės būsenos, nuo dvasinio suvokimo bei jautimo ir pereinama į naują būseną.

Reikia priprasti prie tokių perėjimų, kurie vadinasi „diena“ ir „naktis“ Kūrėjo darbe. Nauja diena neateina be nakties, be naujų, neištaisytų kelim atskleidimo. Ir atsidūrę šiuose naujuose noruose, nesuprantame, kur esą, susipainiojame. Tai vadinama naktimi dvasiniame darbe.

Reikia priprasti prie tokio darbo naktimis, prie tamsos jautimo, pojūčių ir supratimo netekimo, įsisąmoninti tokių būsenų būtinybę, be jų neįmanoma ateiti į naują būseną, į naują pakopą. Būtent darbas tamsoje padeda pamatyti, ko trūksta norint, kad diena susilygintų su naktimi, o tamsa nušvistų kaip šviesa, kad ateitume į būseną, kur viskas – diena.

Visas šis kelias nuo pradžios iki galo eina per nusižeminimą, savo egoizmo sutaikymą, kol imsime vis labiau su juo dirbti. Nuo Malchut iki Binos palenkiame savo norą, o įgydami Binos pakopą, davimo pakopą, imame žadinti norą mėgautis ir kylame iš Binos į Kėtėr.

#286887

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. pamokos „Nusižeminimas ir susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Diena ir naktis dvasiniame pasaulyje

Naktis pavirs diena, o diena – naktimi

Po tamsos išaušta

Komentarų nėra

Maža vien mylėti kitus

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mokslininkai oksitociną vadina meilės hormonu. Manyta, kad jo daugiausia reikia gimdymo metu. Vėliau tyrėjai suprato, kad jis yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas; o paskui nustatė, kad oksitocinas yra ir įsimylėjusiųjų bei draugų bendravimo pagrindas.
Dabar Toledo universiteto mokslininkai siūlo jį kaip antivirusinę priemonę. Sako, kad virusas slopina imunitetą, o meilės hormonas, priešingai, stiprina jį. Ši pusiausvyra ir suteiks jėgų.
Iš esmės gydymo pagrindas – suleisti žmogui „meilės hormoną“?
Atsakymas: Ne, esmė ne ta, kad pamiltum kitus. Esmė – vidinis persitvarkymas. Be to, tai turi vykti esant spaudimui, pačiam žmogui norint ir stengiantis.
Komentaras: Todėl esate prieš tokį gydymą vaistais?
Atsakymas: Ne, nesu prieš! Gydymas – taip! Bet neišgydysi žmogaus nuo neapykantos. To negalima, taip jį nuslopinsi. Kūrėjas sako: „Aš sukūriau blogąjį pradą, bet daviau prieš jį ypatingą, aukštesniąją Šviesą, kuria privalai naudotis pamažu. Ir jausi, matysi, kaip iš savęs kuri Žmogų.“
Žmogus privalo pats, savarankiškai pereiti šias itin nepaprastas būsenas. Turi suprasti, kodėl Kūrėjas sukūrė jį būtent tokį.
Žmogus turi suprasti, kodėl buvo sukurtas blogu. Privalo pamažu šį blogį iš savęs ne pašalinti, o padengti gėriu pasitelkdamas poveikį iš aukščiau, aukštesniąją Šviesą, suartėdamas su Kūrėju. Žmogus turi iš Kūrėjo gauti davimo ir meilės savybę, kuri priešinga jo prigimtinei savybei gauti ir neapkęsti (tai ir yra blogio pradas žmoguje).
Tai rimtas darbas, kurį žmogus privalo atlikti pats. Tai Kūrėjas davė mums, kad dirbtume. Iš savęs turime suformuoti žmogų, patys jį lipdyti.

#278153

Iš 2020 m. spalio 22 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesavanaudiška meilė

Pakilti į absoliučią meilę

Meilė artimui – apsauga nuo negandų

Komentarų nėra

Pasaulis iš paslėpties ir atskleidimo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманEsame ypatingoje tikrovėje, kuri visa slepia Kūrėją. Bet jeigu į ją žiūrime teisingai, tai per visus jos lygmenis (negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmonės) pamažu išsiaiškiname, kad Kūrėjas nori, kad Jį atskleistume.
Ši paslėptis moko mus, kaip išsitaisyti, kad atskleistume Kūrėją: nelikti aklai tinkintiems, o pasiekti aukštesniąją jėgą aiškiai, atvirai, nuo paslėpties pereinant prie atskleidimo.
Todėl reikia suvokti šį pasaulį kaip galimybę atskleisti Kūrėją. Už materialaus pasaulio imsime atskleisti dvasinį pasaulį, daugybę jo pakopų, kaskart pakildami nuo paslėpties prie atskleidimo.
Per tokius Kūrėjo mums parengtus pratimus nuo kūrinijos pradžios iki pabaigos, įgyjame protą, pojūčius ir sužinome, kaip Kūrėjas slepiasi, kaip reikia Jį atskleisti, ir per paslėptį ir atskleidimą suprantame, ką Jis nori mums pasakyti.
Žinoma, kad „šviesos pranašumas suvokiamas iš tamsos“, tačiau tamsa – tai pirmasis suvokimas. Tik joje imame atskleisti Šviesą ir Kūrėją, mokomės Jo kalbos, raidžių: tašką, liniją, apskritimą, trikampį, sankirtą, įvairias tamsos ir šviesos formas, atsiskleidžiančias viena kitos fone.
Taip pamažu pradedame suvokti, imame kalbėti su Kūrėju viena kalba, perprantame Jo programą, pagal kurią turime suformuoti save, kad Jį suprastume, pajaustume ir taptume Jo partneriais, sūnumis visoje pasaulių sistemoje, visose Jo paslėpties ir atskleidimo formose.
Galiausiai visos paslėptys tik palaiko atskleidimą. Paslėptis nedingsta, virsta fonu, kuriame atskleidžiame aukštesniąją jėgą ir patys apimame savyje tamsą ir šviesą, pasiekdami savo taisymosi pabaigą.
Paslėptis suvokiama atskleidimo fone, o atsleidimas – paslėpties. Svarbiausia būti abiejų būsenų ir mokėti savo jėgomis pereiti iš vienos į kitą ir atgal; ir taip suprasti Kūrėjo kreipimąsi, Jo kalbą, žinant, ką Jis nori mums pasakyti.
Visas kūrinys susideda iš dviejų jėgų: pliuso ir minuso, šviesos ir tamsos, kurie atsiskleidžia mūsų atžvilgiu kaip paslėptis ir atskleidimas. Todėl taip svarbu patiriant visas pereinamas būsenas kasdien ir kas akimirką nenusisukti nuo to, kas vyksta, kad matytume, kokia tame paslėpties dalis, o kokia atskleidimo.
Svarbu nepamiršti, kad stovime prieš Kūrėją, kuris visuomet piešia mums pasaulį, sudarytą iš paslėpties ir atskleidimo. Tarsi užrašydamas juodas raides ant balto popieriaus Kūrėjas atskleidžia mums savo santykį, savo prigimtį, kad Jį ištirtume, mokytumės suprasti, bendradarbiauti ir taip su Juo susilietume.
Per visą gyvenimą, bet kurioje situacijoje reikia prisiminti, kad esame su tam tikra Kūrėjo paslėptimi ir tam tikru atskleidimu; derindamas šias dvi formas Ji piešia mums pasaulį ir mūsų savęs pačių pojūtį. Tuomet žinosime, kaip tinkamai kreiptis giliau į vidų į Jį, kad jaustume ne save mūsų pasaulyje, o Kūrėją, kitaip tariant, kaip Jis kuria mus ir mūsų pasaulį.

#276148

Iš 2020 d. gruodžio  29 d. rytinės pamokos, tema „Paslėptis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Savo sielos lapus bevartant

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Komentarų nėra

Tarp tamsos ir šviesos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakykime, jaučiu, kad nei protu, nei širdimi negaliu pateisinti Kūrėjo. Bet vis dėlto tai juk sąmoninga būsena?
Atsakymas: Taip. Čia yra labai sklandi gradacija, kuri gali pereiti nuo dvigubos paslėpties prie viengubos ir atgal prie dvigubos, ir vėl prie viengubos. Mat, kai einame į priekį, nuolat taisydami savo pojūčius, ištaisome juos kildami ir krisdami, kildami ir krisdami.
Kilimai ir kritimai leidžia pajausti dvigubą ir viengubą Kūrėjo atskleidimą, paskui – paslėptį, po to – atskleidimą. Kitaip tariant, šios būsenos visą laiką kaitaliojasi.
Nepaisant to, kad paslėptis mane atstumia ir nematau Kūrėjo, nesuprantu Jo, nuolat abejoju ir jaučiu prieštaravimus, bet vis tik nepalieku šio darbo ir atkakliai siekiu Jį suvokti bei apibrėžti. Tada Kūrėjas pamažu atsiskleidžia man.
Pradedu jausti, kad viskas išeina iš Jo ir turi savo priežastis, kurios specialiai man taip pasireiškia, suteikdamos galimybę būti ir dviguboje / vienguboje paslėptyje, ir dvigubame / viengubame atskleidime, kad visuomet jausčiau kontrastą tarp šviesos ir tamsos. Juk būtent iš šių kontrastų imu suprasti, kaip Jis valdo mane ir kaip turiu reaguoti grįžtamuoju ryšiu.
Iš principo man reikia pasiekti būseną, kai nei dviguba, nei vienguba paslėptis neužstoja Jo nuo manęs. Kildamas aukščiau savęs bet kokioje tamsoje, jausiu, kaip turiu tinkamai elgtis ir tamsa niekaip neatskirs manęs nuo Kūrėjo. Priešingai, ji man padės, kad, kildamas virš jos, vis tiek būčiau susijęs su Juo.

#274951

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slėpynės su Kūrėju

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Komentarų nėra

Šviesa ir tamsa – lygiavertės

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Komentarų nėra

Įžiebė šviesą sieloje

Dvasinis darbas, Grupė, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманJeigu visiškai įveikiame savo egoizmo priešinimąsi, kuris mums duotas pagal sielos šaknį ir susijungiame dešimtuke, tai tarp mūsų gali atsiskleisti Kūrėjas.

Šviesos ir tamsos priešprieša, atsiskyrimas ir vienybė pasiekia tokią ribą, kai šis kontrastas tarp egoizmo ir šventumo yra pakankamas, kad tamsa nušvistų kaip šviesa. Mumyse atsiskleidžia pirmoji Šviesa – Šviesa Nėfėš ir mes žengiame į Šviesos kelią.

Įtampa tarp atsiskyrimo ir siekio susivienyti pasiekia tokį dydį, kai leidžia Šviesai įsižiebti it lemputei, užsidegančiai nuo 220 voltų įtampos. Mūsų vienybės galia ir mūsų priešinimasis tampa tokie dideli, kad pati tamsa ima šviesti kaip Šviesa. Iš tamsos kviečiame ir pritraukiame Kūrėją į savo vienybę.

Kiek priprantu vertinti tamsias būsenas, kai neturiu nei noro, nei proto, nei teisingų minčių, žinodamas, kad būtent jos mus sutelkia, tiek uždegu Šviesos savo tamsioje sieloje, kitaip tariant, vis labiau atskleidžiu Kūrėją.

#275191

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – energijos kaupiklis

Kaip pritraukti Šviesą?

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Komentarų nėra

Kuriame dvasinį pasaulį

Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманMes ne įeiname į dvasinį pasaulį, o jį kuriame. Jis nėra paruoštas. Parengtos tik visos galimybės, kad jį sukurtume. Tačiau dvasinį pasaulį kuriame iš savo noro mėgautis, atlikdami apribojimą, su ekranu ir atspindėta Šviesa. Toje atspindėtoje Šviesoje statome aukštesnįjį pasaulį.
Kuo aukščiau pakopomis kils mūsų atspindėta Šviesa, tuo geriau įsivaizduosime, kas yra aukštesnysis pasaulis. O iki to, jis neegzistuoja. Viskas egzistuoja tik mūsų nore: arba dėl gavimo, arba dėl davimo. Be to, yra mūsų aukštesnysis Šaltinis, apie kurį negalime pasakyti nė žodžio, nes jis neegzistuoja mūsų noruose ir ketinimuose.
Kas atsiskleidžia mūsų noruose ir ketinimuose, vadinama Kūrėju (Borė) – „ateik ir pamatyk“. Aukštesnįjį pasaulį kuriame iš norų, nukreiptų į abipusį davimą vieni kitiems. Tai ir yra „siela“.

#274491

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Noras lemia mintį

Ketinimas ir noras

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai