Pateikti įrašai su šviesa žyme.


Padėti žmonijai pakilti

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu pasirenku Šviesos kelią, kaip tai atsispindi žmonėse, kurie eina kančių keliu?
Atsakymas. Kiekvienas žmogus, kuris renkasi Šviesos kelią, tampa jos laidininku mūsų pasaulyje. Mūsų pasaulis gauna pastiprinimą, Šviesą, ir tuomet daugiau žmonių pasąmoningai siekia šio kelio.
Todėl bet kuris besitaisantis žmogus padeda visiems kitiems pakilti. Jis padeda tiems, kad žmonės įsisąmonintų blogį dar iki tol, kol jis atsiskleidžia materijoje, ir taip apsaugo save nuo daugybės problemų, smūgių ir karų.
#251652

Iš 2019 m. liepos 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos kelias ir kančių kelias

Koks mūsų pasirinkimas?

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Komentarų nėra

Kaip nepakenkti savo sielai?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Knygos „Šamati“ („Išgirdau“) 94 straipsnyje kalbama apie gyvūninę ir dvasinę žmogaus sielą. Koks skirtumas tarp jų? Kaip žmogus gali pakenkti savo dvasinei ar gyvūninei sielai?
Atsakymas. Nei gyvūninei, nei dvasinei sielai negalime pakenkti tol, kol neįgysime tos sielos.
Gyvūninė siela – tai, ką turime dabar kaip kad bet kuris gyvūnas. Materialiame lygmenyje turime teisingai kontaktuoti tarpusavyje, ir tinkamai bendrai gyventi tarp žmonių. Tai ir yra gyvūninė siela.
O dvasinę sielą pirmiausia reikia atskleisti. Ją reikia sukurti, t. y. pajausti, kad ji būtina, pritraukti Šviesą, kuri ją atkurs ir sukurs gerą tarpusavio ryšį tarp mūsų. Tuomet jau galėsime sąveikauti vieni su kitais.
O kol kas tikrosios sielos niekas neturi. Siela – tai bendras ryšys tarp mūsų arba kaip sakoma „visi mes panašūs į gyvūnus“.
#253587

Iš 2019 m. vasario 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nustatyti dvasinę bangą

Kodėl žinios apie sielą ją vysto?

Atgal į vieną sielą

Komentarų nėra

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Ekonomika ir pinigai, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra pinigai? Ar tai – tikslo siekimas? Kaip pakeisti įpročius? Ką apie tai sako kabalos mokslas?
Atsakymas. Labai paprasta. Pinigai – tai padengimas, ivrito kalboje „kesef“, nuo žodžio „kisuf“, yra „danga“, t. y. mano norų padengimas. Pinigai – tai ne popierėliai, kurie saugomi banke. Jei aš galiu savo norus, siekius padengti „ekranu“, vadinasi, „moku“ už savo norus ir dėl to galiu pakilti virš jų, iš noro gauti į norą duoti, ir kartu juos užpildyti.
Klausimas. Pinigais galiu patenkinti savo norus. O ką reiškia „padengti norus ekranu“?
Atsakymas. „Padengti“ reiškia patenkinti norus, pakeisti ketinimą dėl savęs į ketinimą dėl kitų. Jei norime tinkamai užsidirbti, užsidirbti gyvenimą, tai turime žinoti, kas yra pinigai, kas yra padengimas, kas yra ketinimo pakeitimas, kas yra ekranas, kuriuo padengiu savo egoistinius norus, pakeičiu juos į altruistinius ir tada gaunu aukštesnįjį užpildymą. Tai ir yra turtas.
Klausimas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Kas yra mintys? Ir kaip pakeisti minčių eigą, kad gyvenimas pagerėtų?
Atsakymas. Žmogaus mintys formuoja jo gyvenimą, jo požiūrį į tai, kas jis, kas aplink jį, kokia jo paskirtis ir t. t. Visa tai yra jo mintys. Jis turi atsakyti į klausimus: „Kodėl aš egzistuoju, kas su manimi, kaip aš užbaigsiu gyvenimą?“ Šie klausimai kyla iš egoizmo, ir žmogus nori gauti atsakymus. Jis turi prisiminti: jei užsiims tik savo egoizmo patenkinimu, tai taip ir tęs, kol mirs. Tokiu atveju tik fizinis, gyvūninis kūnas lemia mūsų gyvenimą.
Jei noriu pakilti į aukštesnį lygmenį ir gyventi ne gyvūniniame, o dvasiniame kūne, man reikia gyventi visai kitomis vertybėmis: ne užpildyti savo fizinį kūną ir tame matyti gyvenimo tikslą, o užsipildyti davimo ir meilės savybėmis, Kūrėjo savybėmis. Tai jau – visai kita vertybių sistema.
Dėl to žmogui iškyla didelė problema. Tarsi jis yra milžiniškame lauke, kur viskas skirta jam ir jis turi ištyrinėti: kam tai, kodėl, kaip atsikratyti savo praeities vertybių – turtų, pinigų, įsivaizduojamos laimės, egoistinės sėkmės – ir pradėti mąstyti kitaip.
Klausimas. „Mes – savo įpročių vergai. Pakeisk savo įpročius ir tada pasikeis tavo gyvenimas“. O į ką juos reikia pakeisti?
Atsakymas. Juos reikia pakeisti dvasiniais veiksmais, dvasiniais santykiais. Aš iš pradžių turiu juos ištyrinėti, sužinoti, iš kur jie, kaip jie atsiras ir kaip aš galiu tai padaryti.
Klausimas. Kas yra geri žmogaus įpročiai?
Atsakymas. Gerų įpročių nėra. Gerumo įprotyje būti negali. Įprotis visada blogas. Gerumas atsiranda tada, kai nuo vieno teigiamo veiksmo pereiname prie dar teigiamesnio, o tai ne įprotis, tai – priešinga mūsų įpročiui. Tai sunkus darbas su savimi.
Klausimas. Taigi, turime turėti kažkokį tolimą tikslą, kad galėtume pastoviai įveikinėti savo įprotį?
Atsakymas. Taip. Ir be tolimo tikslo dar reikia turėti mažą bendruomenę, kurioje galėsi tai daryti.
Komentaras. „Didžiausios kliūtys gyvenime – tai nepasitikėjimas savimi ir baimė. Mūsų abejonės mus paraližuoja“.
Atsakymas. Mūsų abejonės ir baimė gena mus į priekį, tai labai geros mūsų prigimtinės savybės. Jei ne abejonės ir baimė, niekur nejudėtume. Užsikastume tame, kas yra, kad minimaliai jaustume blogį ir truputį gėrio, kad jokiu būdu nekiltų baimė ir abejonės. Tegul kyla abejonės ir baimė, – jos mus ves, stums į priekį!
Jei aš esu tinkamoje aplinkoje, tai visos mano abejonės ir baimės realizuosis teisingai, ir aš judėsiu į priekį. Gamtoje nėra nieko sukurta veltui, todėl nieko negalima užtušuoti, ištrinti ar sunaikinti!
Komentaras. „Tikslai turi būti aiškūs, paprasti ir užrašyti ant popieriaus“.
Atsakymas. Žmogui, kuris vystosi, jokio aiškumo nėra, jis visą laiką painiojasi ir aiškinasi. Ir kai tik kažką išsiaiškina, atsiranda nauja painiava. Žmogus, jei iš tiesų yra žmogus, visą laiką yra painiavoje ir aiškinimuose. Jam kyla vis daugiau norų, abejonių, minčių. Jis visą laiką ieško: „Kaip aš galiu atrasti gyvenimo tikslą, dėl ko verta gyventi?“
Komentaras. Vienoje iš laidų jūs piešėte koordinačių sistemą, kurioje žmogus juda sinusoide nuo mažesnio atotrūkio į tikslą iki didesnio. Aš papasakojau apie tai savo pažįstamai, kuri paklausė: „Ar reikia nukristi į dugną, kad pasikeltum?!“
Atsakymas. Taip, žinoma. Ir patys didžiausi kabalistai prieš galutinį išsitaisymą būdavo pačiame žemiausiame taške!
Klausimas. Kas žmogų pakelia iš dugno?
Atsakymas. Aplinka ir Aukštesnioji šviesa, kurią gauna per ją.
Komentaras. Viena iš paskutinių citatų: „Raskite savyje jėgų eiti prieš srovę ir praturtėti“.
Atsakymas. Turima omenyje, eiti prieš egoizmą. Tai galima padaryti. Tačiau žinok, kad tu – silpnas, ir nieko nepajėgsi. Nereikia eiti prieš, jei esi vienas. Privalai sukurti sistemą, kuri padės tau pasiekti tikslą. Ši sistema turi būti tarp vienminčių grupėje, kurie turi aiškų tikslą ir kartu, pastoviai artėdami vienas prie kito, jį pasiekia.
Komentaras. Pabaigai: „Vargšas, nevykėlis, nelaimingas ir nesveikas – tai tas, kuris dažnai sako „rytoj“.
Atsakymas. Na, taip. Mes neturime teisės nieko atidėti rytdienai. Bet ne tik ten problema. Silpnumas – ne tik atidėjimas rytdienai. Silpnumas, kad tu užmerki akis ir nenori vienytis su kitais.
Atidėti rytdienai ar ne – kur problema? Visi žmogaus veiksmai priklauso nuo jo sąveikos su aplinkiniais. Jei jo aplinka tinkama, jis neatidės rytdienai, jis ir šiandien neatidės, jis veiks dabar. Jį įpareigos supanti aplinka. Taigi, svarbiausia – rasti tinkamą kontaktą su teisinga aplinka. Turi būti grupė. Ir tada jis judės į priekį. Viską lemia grupė. Radai grupę – radai laimę.
#247423

Iš 2019 m. vasario 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Skristi į nuostabią ateitį

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip Šviesa nusprendžia, kas vertas pereiti machsomą?
Atsakymas. Šviesa veikia mus kartu tuo pat laiku, o mes priklausomai nuo savo jėgos, nuo savo skaidrumo, su savo panašumu Šviesai siekiame tikslo kiekvienas savo keliu ir skirtingu greičiu.
Pasistenkite būti kuo arčiau Šviesos pagal savo savybes, ir imsite tarsi skristi lyg oru į tą nuostabią ateitį.
Klausimas. Ar gali kabalistas savo ekrano ir minties jėga keliauti po laiką – pirmyn ir atgal kaip laiko mašina?
Atsakymas. Keliauti laiku – reiškia turėti ekraną. Taip tai įmanoma. Bet vėlgi – kam? Čia negali būti nieko egoistiško, tai juk ne žemiškos kelionės, kai man norisi paskrajoti virš debesų.
Čia turima omenyje, kaip pakilti valios jėga per didžiulę vidinę įtampą, priartinant save prie aukštesnių davimo ir meilės savybių, prie bendrojo didesnio plitimo. Taip galiu skristi. Visa tai itin rimtos pastangos.
#250729

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Ką reiškia pereiti machsomą?

Išeiti už laiko ribų

Komentarų nėra

Atnešti Šviesą į mūsų pasaulį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip realizuojami altruistiniai norai, davimo savybės dvasiniame ir materialiame pasauliuose?
Atsakymas. Nemanau, kad jums tai iš karto paaiškės.
Pasakysiu viena: šiame pasaulyje reikia padėti visiems, bet ne dvasinio tobulėjimo sąskaita. Mat dvasiškai tobulėdamas padedi žmonėms tuo, kad atneši į mūsų pasaulį aukštesniąją Šviesą.
Jeigu tiesiog padedi jiems, tarkime, per aklųjų susibūrimus, nemanau, kad tuo apskritai ką nors darai. O jei ir darai, tai labai nedaug.
Kabalos mokslas sako, kad jeigu iš Kūrėjo gavai galimybę judėti aukštesniojo pasaulio link ir per save perleisti Šviesą į mūsų pasaulį, tai tuo ir užsiimk. Tai geriau už bet ką kita.
#250913

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Stebuklinga Šviesos jėga

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Kaip maksimaliai pritraukti Šviesą?

Komentarų nėra

Pirmas ir paskutinis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš Baal Sulamo straipsnio „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“: „Išsilaisvinimas priklauso nuo kabalos platinimo tarp masių, kas taip puikiai žinoma iš „Zohar“ ir visų knygų apie kabalą.
Pačios masės to nepakenčia ir vengia. Net visi tie, kurie studijuoja Torą, atlikdami bet kokią malonę, daro tai dėl savęs. Tuomet Mašijacho dvasia palieka ir negrįžta į pasaulį: išminties dvasia (Chochma) ir supratimo dvasia (Bina), minties ir narsos dvasia (Gvura), žinių dvasia (Daat) ir drebulys prieš Kūrėją… “
Problema ta, kad žmonės viską, kas vyksta, atskiria nuo aukščiausios šaknies ir nenori pastebėti, kad visur veikia aukštesnė jėga. „Nėra laisvos nuo Kūrėjo vietos“, nėra veiksmo, kuris būtų atliekamas be Jo dalyvavimo. Taip vyksta kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką.
Žmogus turi įsisąmoninti, kad visus jo norus, mintis, poelgius, net pačius blogiausius, diktuoja Kūrėjas, ir išsiaiškinti savo požiūrį į Jo veiksmus. Ir tuomet būdamas savo dabartinės būsenos jis susilies su aukščiausia jėga.
Žmogus pateisina Kūrėją, suprasdamas, kad šis veikia norėdamas ištaisyti žmogaus požiūrį į tai, kas vyksta. Kūrėjas praveda jį per visas įmanomas būsenas, kurių nepateisintum iš gyvūninės, racionalios logikos pozicijų.
Tačiau stengdamasis viską priskirti Kūrėjui, nes „nėra nieko, išskyrus Jį“ žmogus keičia savo požiūrį į tai, kas vyksta. Jam svarbiausia – viską priskirti Kūrėjui, kad Jį pradžiugintų. Jis neatsižvelgia į savo nemalonias būsenas, baimes, suvaržytą išdidumą ir pan.
Pirmiausia jis nusprendžia, kad viskas ateina iš Kūrėjo, bet negali pateisinti Jo dėl savo skausmo. Paskui jis sutinka su nemalonia būsena, suvokdamas, kad tai būtina. Kitaip tariant, jis jau pateisina Kūrėją, kuris taip jį ištaiso, bet jam vis dar blogai.
Ir galų gale žmogus pakyla virš kartaus jausmo pasitelkęs tikslo svarbą, kuri padengia materialų skausmą, jaučiamą nore mėgautis. Taip jis pasiekia atsidavimą Kūrėjui.
Visos ankstesnės pakopos vadinamos „vergu“, „tarnaite“, padedančia „šeimininkei“, t. y. jo ištaisytam norui, Malchut.
* * *
Būdamas lo lišma būsenos visus veiksmus priskiriu Kūrėjui, stengiuosi prilipti prie Jo visomis savo mintimis ir norais, susiedamas su Juo viską, kas vyksta pasaulyje. Juk „Nėra kito, išskyrus Jį“.
Bet tuo pat metu vis dar pridedu savo jausmus, išgyvendamas malonius ir nemalonius įvykius, norėdamas vienų ir nenorėdamas kitų. Prie visko, kas vyksta, sąmoningai ar nesąmoningai prisijungia mano asmeninis interesas.
Pagaunu save galvojant, kad norėčiau kitokios įvykių baigties ir apgailestauju dėl to, kas atsitiko. Liūdesys ir apgailestavimas rodo, kad esu nepatenkintas Kūrėjo valdymu. Nėra jokių abejonių, kad tik Jis mane valdo, bet kol kas nesutinku su Juo, nesu Jam atsidavęs. Jei nesidžiaugiu būdamas bet kokios būsenos (blogos ar geros), tai reiškia, kad nesu susiliejęs su Kūrėju.
Ši būsena vadinama lo lišma, juk norėčiau kiekvieną būseną pakreipti taip, kad ji būtų malonesnė mano jausmams ir supratimui. Tai rodo, kad trūksta susiliejimo.
* * *

Praktiškai būtina nuspręsti, ar visos būsenos, kurias jaučiu, kyla iš Kūrėjo? Čia galimi skirtingi etapai: daugiau paslėpties ar daugiau atskleidimo. Šis sprendimas priimamas protu. Be to, būtina išsiaiškinti pojūčius: tai, kas vyksta, man malonu ar nemalonu, ar sutinku su Juo daugiau ar mažiau, ar džiaugiuosi?
Turiu sutikti savo protu, širdimi, jausmais ir sąmone, kad viskas ateina iš Kūrėjo, ir viskas nuostabu, kitaip tariant, Kūrėjas geras ir kuria gera, ir nėra nieko, išskyrus Jį. Geras ir kuriantis gera – remiantis mano jausmais, ir nėra kito, išskyrus Jį – remiantis pagrįsta išvada, veiksmais. Tai viskas, ką turime padaryti.
Ir jeigu to dar nepasiekėme, per dešimtuką privalome pritraukti kuo daugiau grąžinančios į Šaltinį Šviesos ir kreiptis į Kūrėją su malda. Svarbiausia didinti Kūrėjo svarbą, Jo unikalumą visur: Jis pirmas ir Jis paskutinis – viskas tik iš Jo.
#241960

Iš 2019 m. kovo 1 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų“

Komentarų nėra

Mūsų pasaulis – pati tamsiausia vieta

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar keičiasi protas priklausomai nuo to, ką žmogus studijuoja? Kitaip tariant, kabalą studijuojančio žmogaus protas kardinaliai skiriasi nuo to, kuris, tarkim, studijuoja astronomiją?
Atsakymas. Taip. Kabala užsiimantis žmogus studijuoja Kūrėjo veiksmus. Jis mąsto kitaip.
Egzistuoja penki pasauliai: vienas kitame, trečiame, ketvirtame ir penktame. Aukštesnioji Šviesa praeina per visus pasaulius iki paties centro.
Šie pasauliai vadinasi Adam Kadmon (AK, išvertus tai reiškia „pirmasis žmogus“, kitaip tariant, žmogaus prototipas) Acilut, Brija, Jėcira, Asija. O pats mažiausias ratas centre vadinamas „mūsų pasauliu“. Jame gyvename. Egzistuojame pačioje tamsiausioje vietoje. O aukštesnioji Šviesa eina pas mus per visus pasaulius iš Begalybės Šviesos.
Komentaras. Aplinkui tiek daug Šviesos, o šis mažas segmentas, mūsų pasaulis, lieka tamsoje…
Atsakymas. Žmogui nereikia šios Šviesos, nes negalime pakęsti davimo Šviesos. Tai mums mirtis. Galime suvokti tik egoistinę šviesą ir joje egzistuojame.
#249794

Iš 2019 m. balandžio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Kaip penki pasauliai susiję su penkiomis juslėmis?

Pakilti iš savojo Kėtėr į aukštesniojo Malchut

Komentarų nėra

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogaus darbas – savybėmis supanašėti su aukščiausia jėga, susilieti, suartėti, pamilti Kūrėją. Visa tai, iš esmės, yra vienas ir tas pats. Norint pasiekti šį tikslą, turime atitolti nuo egoistinio ketinimo ir įgyti ketinimą duoti, o tai yra savybių panašumas, t. y. nuo gavimo veiksmų pereiti prie davimo.
Kitaip tariant, turime vertinti Kūrėjo jėgą labiau už kūrinio jėgą, norą mėgautis, blogą egoistinį pradą. O tiksliau, turime nuspręsti, kad mūsų prigimtis bloga, o Kūrėjo prigimtis – gėris.
Tad Kūrėjo didybė atskleidžiama kūrinio menkumo, nereikšmingumo atžvilgiu. Tai dviejų rūšių darbas, tačiau kabalistai pataria nesikapstyti blogyje, netgi tam, kad atskleistume jo menkumą. Pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į Kūrėjo didybės įsisąmoninimą, o pakeliui, be abejo, teks pasinerti į tamsą, kad atskleistume Šviesos pranašumą iš jos.
Bet į tamsą įeiname, nes mus panardina ten iš viršaus, nuleidžia, kad pajaustume visas mūsų egoizmo blogybes. Tai labai nemalonūs, sunkūs laikotarpiai, kai jaučiame baimę, savo nereikšmingumą, tačiau po jų kaip tik ir prasideda priešingas laikotarpis, kai labai vertiname davimo norą, artumą Kūrėjui, mūsų ryšį, Kūrėjo didybę.
Todėl mūsų darbas siejamas ne su įvairiausiomis blogio apraiškomis, bet su įvairiausiomis gėrio formomis, daugiausia dėmesio skiriant Kūrėjo didybei tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Neužsiimame priešinga puse, kūrinio nereikšmingumu, nebent iš aukščiau duodama tokia būsena, kai siekiama padidinanti norą mėgautis, t. y. parodomos suskilusios sielos dalys, kurios pamažu turėtų būti ištaisomos.
Užsiimame tik Kūrėjo didybe ir svarba, visąlaik ieškome, kaip ją padidinti: it susilenkęs senukas, kuris eina tarsi būtų kažką pametęs. Akivaizdu, kad jis ieško ne savo sudužusių norų, bet kur dar gali pridėti prie Kūrėjo didybės. Kitaip tariant, ieškome tikslo, o ne priemonių. Priemonės atsiskleidžia pačios, o aš nenoriu nė akimirkai susieti savęs su sudužusiais norais, egoizmu bet kokia jo forma.
Tad Kūrėjo didybė – pagrindinė mūsų tema, kurios negalima palikti nė akimirkai. Ir tuomet Jo šviesoje pamatysime Šviesą: visi sudužę, žemiški norai atsiskleis Kūrėjo šviesoje, šviesos, o ne kančių keliu, ne atskirtyje nuo Jo
#226621

Iš 2018 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Kodėl žinios apie sielą ją vysto?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks ryšys tarp žinių apie aukštesnįjį pasaulį ir sielos vystymo? Kodėl gaudami žinias apie sielos sandarą, mes taip vystome savo sielą?
Atsakymas. Nes dvasinės žinios reiškia, kad gaunu Šviesą, kuri mane keičia, o ne šiaip klausausi savo mokytojo mokykloje ar institute. Juk tai, ką iš jo girdžiu, gali manęs niekaip nepaveikti.
Kiek Šviesa įeina į mane ir keičia mano savybes, aš imu tas savybes įsisąmoninti. Ne iškart suprantu, kas su manimi vyksta, o tik remdamasis pokyčiais savyje.
#250295

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip vystosi siela?

Sielos formavimas

Siela – tai Kūrėjo dalis

Komentarų nėra

Kai nesupranti, ka perskaitęs

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kaip galima pritraukti Šviesą, jei nesupranti, ką perskaitei? Ir kam reikia knygos „Zohar“, kuri, anot jūsų, duota ne supratimui?
Atsakymas. Tam ir duotos kabalistinės knygos, kad mes, skaitydami ir netgi nieko jose nesuprasdami, siektume gėrio, amžinybės, meilės, davimo, Šviesos, ir prašytume, kad jis mus tokiais paverstų.
Iš esmės gerai, kad nieko nesupranti. Tuomet tavo smegenys užimtos ne tuo, kas parašyta knygoje, o tuo, kad prašai paversti tave geru, amžinu, aukštesniu, duodančiu, mylinčiu visus. O iš to, kad tapsi toks, imsi suprasti visa kita.
#250331

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsiveria žmogus, o ne knygos tekstas

Kabalistinių tekstų poveikis

Gyvoji knyga

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai