Esame ypatingoje tikrovėje, kuri visa slepia Kūrėją. Bet jeigu į ją žiūrime teisingai, tai per visus jos lygmenis (negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmonės) pamažu išsiaiškiname, kad Kūrėjas nori, kad Jį atskleistume.
Ši paslėptis moko mus, kaip išsitaisyti, kad atskleistume Kūrėją: nelikti aklai tinkintiems, o pasiekti aukštesniąją jėgą aiškiai, atvirai, nuo paslėpties pereinant prie atskleidimo.
Todėl reikia suvokti šį pasaulį kaip galimybę atskleisti Kūrėją. Už materialaus pasaulio imsime atskleisti dvasinį pasaulį, daugybę jo pakopų, kaskart pakildami nuo paslėpties prie atskleidimo.
Per tokius Kūrėjo mums parengtus pratimus nuo kūrinijos pradžios iki pabaigos, įgyjame protą, pojūčius ir sužinome, kaip Kūrėjas slepiasi, kaip reikia Jį atskleisti, ir per paslėptį ir atskleidimą suprantame, ką Jis nori mums pasakyti.
Žinoma, kad „šviesos pranašumas suvokiamas iš tamsos“, tačiau tamsa – tai pirmasis suvokimas. Tik joje imame atskleisti Šviesą ir Kūrėją, mokomės Jo kalbos, raidžių: tašką, liniją, apskritimą, trikampį, sankirtą, įvairias tamsos ir šviesos formas, atsiskleidžiančias viena kitos fone.
Taip pamažu pradedame suvokti, imame kalbėti su Kūrėju viena kalba, perprantame Jo programą, pagal kurią turime suformuoti save, kad Jį suprastume, pajaustume ir taptume Jo partneriais, sūnumis visoje pasaulių sistemoje, visose Jo paslėpties ir atskleidimo formose.
Galiausiai visos paslėptys tik palaiko atskleidimą. Paslėptis nedingsta, virsta fonu, kuriame atskleidžiame aukštesniąją jėgą ir patys apimame savyje tamsą ir šviesą, pasiekdami savo taisymosi pabaigą.
Paslėptis suvokiama atskleidimo fone, o atsleidimas – paslėpties. Svarbiausia būti abiejų būsenų ir mokėti savo jėgomis pereiti iš vienos į kitą ir atgal; ir taip suprasti Kūrėjo kreipimąsi, Jo kalbą, žinant, ką Jis nori mums pasakyti.
Visas kūrinys susideda iš dviejų jėgų: pliuso ir minuso, šviesos ir tamsos, kurie atsiskleidžia mūsų atžvilgiu kaip paslėptis ir atskleidimas. Todėl taip svarbu patiriant visas pereinamas būsenas kasdien ir kas akimirką nenusisukti nuo to, kas vyksta, kad matytume, kokia tame paslėpties dalis, o kokia atskleidimo.
Svarbu nepamiršti, kad stovime prieš Kūrėją, kuris visuomet piešia mums pasaulį, sudarytą iš paslėpties ir atskleidimo. Tarsi užrašydamas juodas raides ant balto popieriaus Kūrėjas atskleidžia mums savo santykį, savo prigimtį, kad Jį ištirtume, mokytumės suprasti, bendradarbiauti ir taip su Juo susilietume.
Per visą gyvenimą, bet kurioje situacijoje reikia prisiminti, kad esame su tam tikra Kūrėjo paslėptimi ir tam tikru atskleidimu; derindamas šias dvi formas Ji piešia mums pasaulį ir mūsų savęs pačių pojūtį. Tuomet žinosime, kaip tinkamai kreiptis giliau į vidų į Jį, kad jaustume ne save mūsų pasaulyje, o Kūrėją, kitaip tariant, kaip Jis kuria mus ir mūsų pasaulį.

#276148

Iš 2020 d. gruodžio  29 d. rytinės pamokos, tema „Paslėptis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Savo sielos lapus bevartant

Kad paslėptis neužgožtų Kūrėjo

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Klausimas: Sakykime, jaučiu, kad nei protu, nei širdimi negaliu pateisinti Kūrėjo. Bet vis dėlto tai juk sąmoninga būsena?
Atsakymas: Taip. Čia yra labai sklandi gradacija, kuri gali pereiti nuo dvigubos paslėpties prie viengubos ir atgal prie dvigubos, ir vėl prie viengubos. Mat, kai einame į priekį, nuolat taisydami savo pojūčius, ištaisome juos kildami ir krisdami, kildami ir krisdami.
Kilimai ir kritimai leidžia pajausti dvigubą ir viengubą Kūrėjo atskleidimą, paskui – paslėptį, po to – atskleidimą. Kitaip tariant, šios būsenos visą laiką kaitaliojasi.
Nepaisant to, kad paslėptis mane atstumia ir nematau Kūrėjo, nesuprantu Jo, nuolat abejoju ir jaučiu prieštaravimus, bet vis tik nepalieku šio darbo ir atkakliai siekiu Jį suvokti bei apibrėžti. Tada Kūrėjas pamažu atsiskleidžia man.
Pradedu jausti, kad viskas išeina iš Jo ir turi savo priežastis, kurios specialiai man taip pasireiškia, suteikdamos galimybę būti ir dviguboje / vienguboje paslėptyje, ir dvigubame / viengubame atskleidime, kad visuomet jausčiau kontrastą tarp šviesos ir tamsos. Juk būtent iš šių kontrastų imu suprasti, kaip Jis valdo mane ir kaip turiu reaguoti grįžtamuoju ryšiu.
Iš principo man reikia pasiekti būseną, kai nei dviguba, nei vienguba paslėptis neužstoja Jo nuo manęs. Kildamas aukščiau savęs bet kokioje tamsoje, jausiu, kaip turiu tinkamai elgtis ir tamsa niekaip neatskirs manęs nuo Kūrėjo. Priešingai, ji man padės, kad, kildamas virš jos, vis tiek būčiau susijęs su Juo.

#274951

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slėpynės su Kūrėju

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Ir kas paslėpta taps akivaizdu

Klausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Jeigu visiškai įveikiame savo egoizmo priešinimąsi, kuris mums duotas pagal sielos šaknį ir susijungiame dešimtuke, tai tarp mūsų gali atsiskleisti Kūrėjas.

Šviesos ir tamsos priešprieša, atsiskyrimas ir vienybė pasiekia tokią ribą, kai šis kontrastas tarp egoizmo ir šventumo yra pakankamas, kad tamsa nušvistų kaip šviesa. Mumyse atsiskleidžia pirmoji Šviesa – Šviesa Nėfėš ir mes žengiame į Šviesos kelią.

Įtampa tarp atsiskyrimo ir siekio susivienyti pasiekia tokį dydį, kai leidžia Šviesai įsižiebti it lemputei, užsidegančiai nuo 220 voltų įtampos. Mūsų vienybės galia ir mūsų priešinimasis tampa tokie dideli, kad pati tamsa ima šviesti kaip Šviesa. Iš tamsos kviečiame ir pritraukiame Kūrėją į savo vienybę.

Kiek priprantu vertinti tamsias būsenas, kai neturiu nei noro, nei proto, nei teisingų minčių, žinodamas, kad būtent jos mus sutelkia, tiek uždegu Šviesos savo tamsioje sieloje, kitaip tariant, vis labiau atskleidžiu Kūrėją.

#275191

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – energijos kaupiklis

Kaip pritraukti Šviesą?

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Mes ne įeiname į dvasinį pasaulį, o jį kuriame. Jis nėra paruoštas. Parengtos tik visos galimybės, kad jį sukurtume. Tačiau dvasinį pasaulį kuriame iš savo noro mėgautis, atlikdami apribojimą, su ekranu ir atspindėta Šviesa. Toje atspindėtoje Šviesoje statome aukštesnįjį pasaulį.
Kuo aukščiau pakopomis kils mūsų atspindėta Šviesa, tuo geriau įsivaizduosime, kas yra aukštesnysis pasaulis. O iki to, jis neegzistuoja. Viskas egzistuoja tik mūsų nore: arba dėl gavimo, arba dėl davimo. Be to, yra mūsų aukštesnysis Šaltinis, apie kurį negalime pasakyti nė žodžio, nes jis neegzistuoja mūsų noruose ir ketinimuose.
Kas atsiskleidžia mūsų noruose ir ketinimuose, vadinama Kūrėju (Borė) – „ateik ir pamatyk“. Aukštesnįjį pasaulį kuriame iš norų, nukreiptų į abipusį davimą vieni kitiems. Tai ir yra „siela“.

#274491

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Noras lemia mintį

Ketinimas ir noras

Klausimas: Kaip keičiasi žmogaus širdis? Suprantu, kad prievarta mūsų jausmų nepakeisi, bet nematau, kad ugdymas keistų jausmus.
Atsakymas: Esmė ta, kad neturime tokio ugdymo pavyzdžio. Juk dabartinis ugdymas remiasi prievarta, kai veiki per bausmę, o ne iš paskatinimo.
Ugdymas skatinimu – kai parodai žmogui, kiek geros aplinkybės veda į teisingą ateitį, o negeri sumanymai atveda prie žlugimo.
Studijuojant kabalos mokslą mus veikia supanti Šviesa, kuri savo švytėjimu pažadina mumyse teisingas būsimas būsenas. Nė vienoje kitoje metodikoje to nėra.

#273560

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ugdymas kabalos požiūriu

Svarbiausia – pavyzdys

Motyvacija – skatinimas veikti

Laimė pabusti ryte jaučiant visišką tuštumą. Žinoma, tai Kūrėjas man siunčia tokią būseną, juk nėra nieko kito tik Jis. Jis nori, kad atlikčiau reviziją ir patikrinčiau, kas esu, dėl kokio tikslo gyvenu, dėl ko verta gyventi.
Tuštumos jautimas, pripildymo nebuvimas – rodo naujos pakopos pradžią. Ankstesnėje pakopoje įvyko smūginis susiliejimas ir užpildymas, tačiau po to prasideda priešingas procesas ir noras ištuštėja. Supanti Šviesa spaudžia norą iš išorės ir išspaudžia iš jo visą vidinę Šviesą, palikdama jį tarsi tuščią.
Nėra vidinės Šviesos, kuri šiandien suteiktų gyvybinę jėgą, o supanti Šviesa irgi dingsta. Išeitų, kad nei dabartyje, nei ateityje nieko nešviečia. Jei paprastas žmogus atsiduria tokioje situacijoje šiame pasaulyje, tai yra pasirengęs su gyvenimu suvesti sąskaitas. Bet kabalistas, priešingai, turi džiaugtis!
Jei nėra Šviesos dabartyje ir nėra Šviesos ateičiai – tai rodo, kad pereinu į kitą pakopą ir stoviu priešais naują būseną, kuri visada prasideda nuo nulio. O tam reikia, užmerkus akis, stipriau įsijungti į grupę ir galvoti tik apie vienybę ir nė apie nieką daugiau.
O susivienijus, iš viršaus ateis nauja Šviesa ir ims mate stumti. Ir tuomet pajausiu, kad išties prasibroviau į naują būseną, naują pakopą ir paėjau pirmyn.
Pasakyta: „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas – viena diena.“ Diena prasideda ne aušra, o sutemomis. Iš pradžių bus vakaras, ir tik paskui išauš rytas kaip viena diena. Ir taip ateis antra diena, ir trečia – nauja pakopa visuomet skaičiuojama nuo nakties.
Tuštumos jausmas – tai pagalba iš aukščiau. Kūrėjas suteikia man tamsos pojūtį tarsi sakydamas: „Atėjo vakaras, po kurio bus rytas – tai jau nauja diena!“.
Reikia išmoti ryte keltis jaučiant tamsą ir pamažu žadinti save, dedant pastangas, ieškoti supratimo, kad į pamoką ateitum su naujomis jėgomis. Tuomet tai tikrai bus nauja diena.

#273626

Iš 2020 m. lapkričio 8 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinis darbas

Ką daryti, kai jauti tuštumą?

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Klausimas: Yra žinoma, kad viena iš skyrybų priežasčių – augantis sutuoktinių egoizmas. Studijuojant kabalą ir vyro, ir žmonos egoizmas dar labiau išauga. Kaip jiems neišsiskirti, neišvengiamai augant egoizmui, kai veikia Aukštesnioji šviesa?
Atsakymas: Jie turi visada padėti vienas kitam. Kitaip tariant, sutuoktiniai supranta, kad viskas, kas tarp jų vyksta, vyksta dėl kiekvieno egoizmo, su kuriuo labai sunku kovoti. Sunku ištverti tiek metų gyvenimo kartu su suaugusiais vaikais ar net anūkais. Todėl, reikia nuteikti save, kad santuoka – visam gyvenimui, ir kitų variantų nėra.
Juk jei planuoti vaikus pirmą kartą vienoje šeimoje, paskui antroje, trečioje, tai padarysi juos nelaimingus. Jie tau šito niekada neatleis. Vaikas, kurį tu palikai dėl kitos šeimos, vis tiek jaus, kad tu jį išdavei. Reikia būti pasiruošus, kad su šituo vaiku lieki visą gyvenimą: ne su žmona, su kuria gal mielai išsiskirtum, o su vaikais, kuriuos su ja turi.
#263869

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar tikrai tokia tvirta santuoka?

21-jo amžiaus moteris

Namuose reikalinga išmintinga šeimininkė

„Begalybės pasaulis“ reiškia būseną, kai kūrinys, jį atskleisdamas, mato jame absoliučią begalybę. Mes visada kalbame apie kūrinį. Begalybės pasaulyje jis niekuo neribojamas ir jaučia savo beribes galimybes.
Komentaras: „Šviesos“ sąvoka taip pat dažnai naudojama kabaloje.
Atsakymas: Šviesa yra tai, kas mus apšviečia, tarnauja, rūpinasi mumis. Viską, kas bet kurioje mūsų būsenoje daroma teigiamai, baigiant paskutiniąja būsena, vykdo šviesa. Šviesa yra Kūrėjo davimo ir meilės jėga.
Klausimas: O visas blogis nėra šviesa?
Atsakymas: Visas blogis yra atvirkštinė šviesos pusė, jos išnykimas, atitolimas.
Klausimas: Tai yra atsitolinimas nuo davimo, meilės savybės, nuo Kūrėjo, vadinamas tamsa, o artėjimas prie Jų – šviesa?
Atsakymas: Taip. Šviesa yra jėga, kuri mus suartina.
Klausimas: Kabaloje taip pat yra terminas „sfira“. Kas tai yra?
Atsakymas: „Sfira“ nuo žodžio „sapir“, „šviečiantis“ – tai noras, kuris tapo panašus į Kūrėją, t. y. davimo savybė, todėl ji gali kaupti šviesą savyje ir pradeda švytėti.
#265098

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Koronavirusas mus atskyrė ir privertė pajusti, kaip toli vienas nuo kito esame. Jis atskleidė mums tiesą apie tai, kaip atsiribojame ir kartu esame visiškai priklausomi vienas nuo kito, t. y. virusas suteikia mums galimybę galvoti apie tai, koks turėtų būti teisingas mūsų ryšys. Jei suvienysime žmones, pažadindami juose gerą ir stiprų norą siekti teisingo tikslo, tada pakeisime savo istoriją, savo būseną.
Jokiu kitu būdu negalima pagerinti situacijos: nepadės nei demonstracijos, nei protestai, nei reikalavimai. Galų gale, vyriausybė neturi išteklių suteikti žmonėms tai, ko jie nori. Galima išspausdinti daugiau pinigų, bet nebus ką pirkti. Todėl svarbiausia tinkamai organizuoti žmonių visuomenę, ir visų pirma, aprūpinti maistu, vaistais, drabužiais, būstu – viskuo, ko reikia, kad jis galėtų normaliai egzistuoti su savo šeima.
Ateis kiti smūgiai ir virusai, kurie privers mus gintis ir kurti teisingą gyvenimą. Jei visa tai ateina iš viršaus, tai tikrai lemia gerus pokyčius.
Bet kuri sistema – socializmas ar kapitalizmas – įvilkta į žmogaus egoizmą, tampa destruktyvi. Tarybinė liaudis nuo socializmo nukentėjo labiau nei kitos tautos. Tai įrodo faktas, kad galų gale jie metė socializmą ir perėjo prie kapitalizmo, kuris pats savaime nėra geras, bet geresnis už tai, kas buvo.
Socializmas, apie kurį rašo Baal Sulamas, reiškia visai kitą dalyką: visuomenę, socialinę sistemą, kuriai pirmiausia rūpi žmonės, nes jokia sistema, pagrįsta egoizmu, nepasiteisino ir niekada nepasiteisins. Tik jei išvalysite iš žmogaus egoistinę prigimtį ir įdiegsite jam rūpestį kitais, tada sistema suveiks.
Tačiau neįmanoma pašalinti egoizmo iš žmogaus, nes Kūrėjas įdėjo į jį šią jėgą. Sutvarkyti šį egoizmą taip, kad jis tinkamai veiktų, yra įmanoma tik padedant integraliam auklėjimui ir Aukštesniajai šviesai. Tam reikia visos visuomenės ir Aukštesniosios šviesos palaikymo.
Mes gyvename paskutiniojoje kartoje, prieš pat ištaisymą, tačiau taisymas gali trukti dar daug metų. Turėsime išmokti ištaisymo metodiką diegti žmonijoje, kuri yra egoistinė nuo pat gimimo, todėl bet kokia visuomenės forma, kuri teoriškai yra graži: socializmas, kapitalizmas, komunizmas, praktiškai virsta egoizmu, ir todėl nebūna sėkminga.
Tik šviečiant Grąžinančiai į šaltinį šviesai galime ištaisyti savo prigimtį ir tinkamai sutvarkyti visuomenę. Mes patys nieko nepadarysime, mūsų darbas – tik pritraukti Grąžinančią į šaltinį šviesą, kuri tai padarys už mus.
Jei susiesime egoistinę žmoniją su Aukštesniąja jėga, kuri ištaisys egoizmą, gausime teisingą, gerą rezultatą, aukštesnį už egoizmą. O tam reikia suburti didelį pirmeivių būrį, kuris visiems kitiems parodys, kaip reikia judėti pirmyn.
Tik tokiu būdu galima pasiekti sėkmę pagal programą, kuri egzistuoja gamtoje ir nėra sugalvota komiteto posėdyje. Istorijoje jau yra toks precedentas, nes Sanedrino laikais tarp Pirmosios ir Antrosios šventyklų buvo laikas, kai visuomenė gyveno pagal teisingus įstatymus.
#263422

Iš 2020 m. kovo 20 d. pamokos „Pasaulio susivienijimas paskutinėje kartoje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nauji namai, kur yra vietos visiems

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso?