Pateikti įrašai su tarpusavio santykiai žyme.


Artinasi nelengvas laikas

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistas sužino apie naftos kainų kritimą? Ar tai turi kažkokią ypatingą dvasinę šaknį?
Atsakymas. To aš nežinau. Aš tiesiog matau, kaip Aukštesnioji jėga po truputį niveliuoja visas žmonių galimybes vieniems su kitais kariauti.
Kadaise nafta ir dujos buvo rimtas pretekstas kariauti. Dabar tai baigiasi. Prasidėjo skalūnų revoliucija – naftos gavyba iš skalūnų uolienų, kurių visame pasaulyje yra labai daug. Jų yra netgi Kinijoje, Izraelyje, Amerikoje. Todėl nafta kainuos centus. Tai iš vienos pusės.
Iš kitos pusės, nuo naftos pereiname prie elektromobilių ir t. t. Taigi, šį etapą jau praėjome, bet dėl to, kad daugeliui žmonių tai naudinga, pasaulis vis dar palaiko naftos kainas. O iš esmės jau seniai galėjome tai nutraukti, nes technologijos paruoštos. Todėl 2018 metais iš tikrųjų gali ateiti priklausomybės nuo naftos ir dujų pabaiga.
Be to, kils gėlo vandens išteklių problema, ypač Šiaurės Afrikos teritorijose nuo Maroko iki Egipto, Libane, Sirijoje, Jordanijoje, pietinėje Turkijoje, Saudo Arabijoje, taip pat Irake ir Irane. Šioje juostoje dėl didelių sausrų labai trūks vandens.
Klausimas. Ar tai matote kaip kabalistas, ar tiesiog analizuojate naujienas?
Atsakymas. Aš visa tai analizuoju ir matau, kad taip bus. Pasaulyje yra kelios galimybės valdyti žmoniją – kamuoti be karo iki tokios būsenos, kol iš tikrųjų suvoks, jog turi kažką daryti su savimi, kitaip sunaikins gamtą, nuo kurios priklauso.
Klausimas. Apie kokią gėlo vandens išteklių problemą kalbate, jei yra sukurtas ne vienas technologinis sprendimas: vandens gavimas iš oro, įvairūs gėlintuvai ir t. t.
Atsakymas. Teisingai, bet pamatysite, kaip tai veiks iš tikrųjų. Kai kalbama apie milijonų gyventojų aprūpinimą vandeniu, visa tai virsta labai didele problema.
Klausimas. Ar žmonija gali padaryti išvadą, kad vandens problemos kyla dėl neteisingų mūsų tarpusavio santykių?
Atsakymas. Ji nenoromis padarys tokią išvadą, nes bus pasiruošusi tai išgirsti. Dabar ji dar nieko negirdi. O kai iš tikrųjų neliks vandens ir normalių derlių, tuomet, žinoma, kils problema.
Bet problema – ne vandens radimas, nebus kur jo ieškoti. Žmonės puls į šiaurę. Jei anksčiau į Europą kas mėnesį atvykdavo po 10 tūkstančių arba po 10 milijonų žmonių, tai dabar atvyks 100 milijonų. Jie užplūs Rusiją ir visas kitas šiaurines šalis – ten, kur yra vandens. Štai tada ir vieni, ir kiti ims galvoti, ką daryti.
Klausimas. Aukštesniojo valdymo užduotis – sumaišyti žmoniją?
Atsakymas. Aukštesniojo valdymo užduotis – priversti žmoniją galvoti apie kardinalius veiksmus su savimi, kurie užkirstų kelią tokiems katastrofiškiems kataklizmams. Juk kartu kils įvairios epidemijos ir visa kita.
Artinasi nelengvi laikai, bylojantys mums – tiems, kas supranta, kaip to galima išvengti, – kad turime kuo greičiau sustiprinti išsitaisymo metodikos platinimą.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities pasaulio žemėlapis – be sienų

Metas dirbti mažiau

Keletas žingsnių iki bedugnės

Komentarų nėra

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманVisos gamtos dalys, išskyrus žmogų, geba tarpusavyje susikurti ypatingą ryšį, kurį gauna susijungus į vieną kūną, vieną norą, ir per jį veikti gamtą su didžiule jėga. Šis poveikis žymiai didesnis, negu uraganas, tornadas, atominis sprogimas, vulkano išsiveržimas ar cunamis.
Teigiama susijungimo jėga, kurią tarpusavyje galime sugeneruoti ir paveikti gamtą, pajėgi nuraminti visus gamtos kataklizmus, taip dažnai pasikartojančius paskutiniu metu ir griaunančius mūsų gyvenimo pamatus.
Viskas priklauso nuo to, ar suprasime pagaliau, kad esame viena iš gamtos formų, vienas iš jos lygmenų: negyvojo, augalinio, gyvūninio, žmogiškojo. Mes priklausome gamtai ir esame įtraukti į jos mechanizmą, o nesame virš jos. Būtent mes dėl savo neteisingo įsijungimo į gamtą naikiname ją blogais tarpusavio santykiais ir nenoru susivienyti.
Jeigu susijungsime ir skaitysimės vienas su kitu, tuomet galėsime tarpusavyje sukurti pozityvią, gerą jėgą, kuri išvaikys visus gamtos smūgius, besiartinančius mūsų link. Taip įvesime tvarką pasaulyje, juk viskas priklauso nuo aukštesniojo lygmens, iki kurio žmonija pajėgi pakilti, t. y. nuo minčių, suvokimo, noro lygmens.
Dėl to primygtinai rekomenduoju: susijunkime, susėskime kartu, pakalbėkime ir pagalvokime, kaip galime susijungdami paveikti visą tikrovę. Tai mūsų jėgoms, tad padarykime tokį bandymą ir pasitikrinkime kaip laboratorijoje. Manau, kad galėtume iš to daug išmokti: paveikti gamtą ir pamatyti jos reakciją.
Žinodami, kad rimtos bėdos nenumaldomai artinasi, pabandykime tapti jautresni gamtai ir elgtis su ja kaip su partnere. Gamta taip griežtai su mumis elgiasi, tarsi joje egzistuotų blogoji jėga, o iš tiesų gamta taip nori pažadinti mus, kad pradėtume su į ją reaguoti tinkamai.
Susisiekime vienas su kitu, sujunkime mūsų širdis ir paveiksime gamtą gerumo jėga: pamatysime, kaip nusiramins visi uraganai, tornadai, išsisklaidys gamtos mums ruošiami nauji smūgiai.
Mes visi priklausome vienam mechanizmui. Visa žmonija, iš esmės, yra susijusi su vienu gamtos vystymosi lygmeniu – žmogiškuoju. Mes jau supratome, kad esame integraliai susiję vienas su kitu, visiškai priklausomi. Tad susijukime tarpusavyje, nepriklausomai nuo to, kas kur yra: Majamyje, Šiaurės Karolinoje, Kuboje ar Dominykos Respublikoje.
Reikia suprasti, kad mes – viena žmonija, ir turime susivienyti bei su gailesčiu pripažinti, kad patys prisišaukėme tragiškas gamtos reakcijas. Tai turime daryti visi kartu, nesvarbu, kad gyvename toli nuo vietų, kurias užgriuvo stichinės nelaimės: Australijoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, kurios kol kas nepatyrė gamtos katastrofų.
Baisi grėsmė kyla visam mūsų Žemės rutuliui, tai duokime mūsų Žemei teigiamą jėgą – meilės jėgą, susijungimo, davimo vienas kitam jėgą. Tai būtina visai žmonijai, kur begyventų kiekvienas iš mūsų.
Tokiu būdu galime sušvelninti gamtos mums paruoštą negailestingą nuosprendį ir pradėti pagaliau gyventi puikų gyvenimą. Mūsų maža planeta pavirs rojaus sodu – vienais bendrais namais. Pasirūpinkime gėrio kupinais namais visiems.
Kuomet matau gamtos kataklizmus, vykstančius pasaulyje, tai meldžiuosi, kad žmonės suprastų, kad sudaro bendrą mechanizmą. Jeigu šis mechanizmas sujungtas geruoju, tai gėrio jėga galės numaldyti visus gamtos smūgius ir atneš mūsų pasauliui, Žemei, žmonijos visuomenei daug ramybės, tikrumo, leis harmoningai vystytis ir suteiks kiekvienam pasitenkinimą.
Mes galime susikurti pasakišką gyvenimą – viskas priklauso tik nuo mūsų! Susijukime ir pamatysime, kaip gamta nepaprastai tiksliai reaguoja į gerus mūsų tarpusavio santykius.
Sėkmės!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, II d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, III d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, IV d.

Komentarų nėra

Už ką gamta baudžia mus? IV d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žmonių tarpusavio santykiai gali paveikti ugnikalnį arba žemės drebėjimą? Ar vandenynas sužinos, kad žmonės jo krante ėmė geriau vieni su kitais elgtis, ir nurims?
Atsakymas. Juk mes visi – negyvoji gamta, augalai, gyvūnai ir žmonės – priklausome tai pačiai sistemai. Cunamius ir uraganus sukelia tos pačios jėgos, kurios valdo mūsų protą ir jausmus. Tik mūsų protas ir jausmai yra aukštesnėje pakopoje už jėgą, sukeliančią uraganus. Uraganas stiprus savo kiekybe, o žmogus – kokybe.
Jei žmogaus pakopoje artėjame vieni prie kitų, savo santykius pageriname „dešimčia gramų“, tai žemesnėje pakopoje susilpniname uraganą ne dešimčia gramų, bet dešimtis milijardų kartų. Jis jau nepadarys jokios žalos.
Juk tai bendra sistema: vienas lygmuo virš kito. Mes esame žmogiškajame, kokybės lygmenyje, o uraganas – negyvajame, kiekybiniame lygmenyje. Jo jėga kiekybė, o mūsų – kokybė, todėl žmogaus mintis gali sukelti arba nuraminti uraganus. Tačiau kol kas mes juos tik sukeliame…
Klausimas. Ar gali šimtas tūkstančių žmonių, stovinčių pakrantėje, savo minčių jėga sustabdyti artėjantį uraganą?
Atsakymas. Ne. Visų pirma, tam nereikia stovėti vandenyno pakrantėje. Svarbiausia, turime siekti vienybės, susivienyti – nusverti mumyse esančias blogio jėgas gėrio jėgomis. O tada visose žemiau mūsų esančiose pakopose: negyvojoje, augalijos ir gyvūnijos, taip pat bus atkurta pusiausvyra.
Klausimas. Išeitų, kad grėsmę kelia ne siautėjantis vandenynas, drebanti po mumis žemė ar besiveržiantis ugnikalnis? Ne į tai reikia kreipti mūsų minčių jėgą?
Atsakymas. Visai ne! Dėmesį reikia kreipti tik į save, taisyti savo santykius su kitais. Nors ir kaip fantastiškai, nerealiai, nemoksliškai tai atrodytų, bet veikia būtent šitaip.
Mums reikia išmokti valdyti savo mintis, norus ir ketinimus. Jei šito nedarome, jie iš karto krypsta į egoizmą, stengdamiesi gauti daugiau naudos sau ir labiau pakenkti kitiems.
Klausimas. Koks bus išsitaisęs ateities žmogus?
Atsakymas. Ateities žmogus išmoks palaikyti su kitais idealią pusiausvyrą. Taip, kad nei jis, nei kiti nebūtų aukščiau vieni kitų, bet visi būtų draugai, susiję gerais tarpusavio santykiais. Dėl to visa gamta bus pusiausvyra, tai vadinsis Rojaus sodu.
Klausimas. O kuo žmogus rūpinsis, atsibudęs rytą tokiame Rojaus sode?
Atsakymas. Sakoma, kad „pasaulis veikia pagal nesikeičiančius dėsnius“, ir gyvenime viskas bus taip pat. Bet žmogus rūpinsis pusiausvyra tarp savęs ir visos gamtos, taip pat ir žmonijos.
Klausimas. Ar bus gera gyventi, nenuobodu?
Atsakymas. Nesibaimink, bus ir jaudulio, tik ne dėl problemų, o dėl malonių dalykų. Užuot krimtęsis dėl iškvietimo į policiją, pas gydytoją ar į mokyklą dėl vaikų, būsi sujaudintas gero požiūrio į save.

Iš 2017 m. spalio 10 d. 911-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? I dalis

Už ką gamta baudžia mus? II dalis

Už ką gamta baudžia mus? III dalis

Komentarų nėra