Klausimas. Ar teisingai suprantu, kad mano žinių kiekis veikia mano tikėjimo aukščiau žinojimo kokybę, kitaip tariant, kuo daugiau žinau, tuo aukštesnė tikėjimo kokybė?
Atsakymas. Iš principo čia nėra tiesioginės priklausomybės. Dvasinis kelias ne visai priklauso nuo žinių gausos ir nuo mokymuisi skirto laiko.
Jis priklauso nuo pastangų, kurias įdėjai, kad užmegztum tarpusavio ryšį su draugais, ir kad šio abipusio ryšio tinkle atskleistum Kūrėją. Su žiniomis tai netiesiogiai susiję. Jos būtinos tik tam, kad sukurtume tokį jėgų tinklą.
#243513

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žiojimo

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Kas yra suvokimas kabaloje?

Klausimas. Ar tikėjimas aukščiau žinojimo atsiskleidžia motinai rūpinantis mažyliu, ar tai niekaip nesusiję? Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?
Atsakymas. Nė viename žmonių tarpusavio santykių mechanizme nėra nieko dvasinio, juolab materialiame – tarp motinos ir vaiko. Tai tiesiog egoistinis motinos polinkis prie savo mažylio. Ir gyvūnai jį turi, ir žmonės – nieko daugiau.
Tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmas paleidžiamas kuo daugiau būnant bendraminčių grupėje, kai jūs tarpusavyje stumiate kits kitą atlikti panašius į dvasinius veiksmus ir pamažu pagal jūsų pastangas jus veikia supanti Šviesa. Ji ir vysto jumyse Binos savybę, davimo savybę, tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tikėjimas – Binos savybė, žinios – tai Malchut: „tikėjimas aukščiau žinojimo“.
Klausimas. Ar žmogus žino, kada ir kaip jį paveiks Šviesa?
Atsakymas. Ne, nežino. Tačiau, jei jis studijuoją kabalą kartu su draugais, drauge organizuoja renginius, tai nuolatos galvoja, kad jį veiktų aukštesnioji Šviesa. Jam būtina Šviesa, dėl to jis stengiasi ją pritraukti.
#243114

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Klausimas. Ar kabalos mokslas turi metodiką, kaip teisingai dirbti su abejonėmis?
Atsakymas. Kabalos moksle negali būti abejonių. Juk kildami virš jų, mes įgyjame davimo, tikėjimo, savybę, o joje jau nėra vietos jokioms abejonėms, nes ten atskleidžiame Kūrėją, Aukštesniąją šviesą.
Tikėjimas dvasiniame – tai Kūrėjo atskleidimas. Be to, dvasinė tikėjimo savybė priešinga materialiajai tikėjimo sampratai, kai užmerki akis ir įsivaizduoji kad, taip yra. Kabalos moksle, atvirkščiai – atmerk akis ir pradėk matyti.
#228037

Iš 2017 m. gruodžio 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Išmėgink šiandien būsimąjį pasaulį

Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai pasiekimas

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Paprastai vystomės įsivaizduodami aukštesnius nei ankstesnieji jausmus ir protą: vis didesnius ir taip augame. Tačiau visa tai yra mūsų materialaus proto viduje. Taip neįmanoma suvokti dvasingumo, juk dvasinis pasaulis veikia pagal priešingus dėsnius.

Todėl lieku su savo įprastiniais jausmais ir protu, fiksuoju juos tos būsenos, tačiau aukščiau savo nuomonės, proto, širdies, aukščiau savo norų ir minčių, kitaip tariant, aukščiau savęs kuriu dar vieną, priešingą man būseną.

Ir tai ne šiaip atvirkštinis perversmas, juk tuomet jis būtų mano išgalvotas. Iš aukščiau noriu gauti naujus jausmus ir protą, visiškai kitokius, neatitinkančius mano prigimties: naują galvą, visiškai nebūdingas man meilės ir davimo savybes.

Noriu, kad tos mintys ir jausmai mane apimtų ir būtų aukščiau manojo „aš“, mano įprastinių pojūčių ir proto. Šie du lygmenys turi egzistuoti manyje paraleliai. Juk jeigu mane visiškai valdo nauji jausmai ir protas, tampu angelas.

Dvasinis žmogus tas, kuris įvaldęs abu lygmenis: prigimtinius, egoistinius jausmus ir protą, ir virš jų – į davimą nukreiptus dvasinius jausmus ir protą. Šie du lygmenys drauge gyvena viename žmoguje, o jis pats yra per vidurį, tarp jų. Kuo labiau jis kyla į „debesis“, augindamas savo dvasinius jausmus ir protą, tuo labiau auga jo egoistinis protas ir širdis.

Viršutinis lygmuo vadinamas tikėjimu, nes jis grįstas davimu, o apatinis lygmuo vadinamas žinojimu, nes jis grįstas egoistiniu pripildymu. Taip galima įsivaizduoti, kaip pasiekiamas tikėjimas aukščiau žinojimo. Kitaip tariant, turiu jausti priešingumą tarp to, ką turiu, suprasdamas, kad antrąjį lygmenį gavau iš Kūrėjo.

Tačiau pirmąjį lygmenį irgi gavau iš Kūrėjo, ir egzistuoju tarp šių dviejų lygių, kuriuos valdo Kūrėjas. Per juos abu noriu kuo glaudžiau prilipti prie Jo, „sukūrusio dangų ir žemę.“

#235905

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos, tema – „Darbas žinant ir aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Latentinis dvasinio darbo periodas

Žmonija juda pirmyn. Kažkada ji tikėjo tik dvasiomis, paslaptingomis gamtos jėgomis: vėju, saule, mėnuliu, žemės drebėjimais, aukojimais ir kitkuo.
Iki šiol žemėje gyvuoja daugybė panašių tikėjimų. Yra tokių, kurie išnyks tik atsiskleidus Kūrėjui. Bet žmonijai vystantis, ego reikalauja vis didesnių atskleidimų, pasiekimų, didesnio bet kokių veiksmų pagrindimo.
Žmogus tampa tingesnis, egoistiškesnis, jis reikalauja apdovanojimo, reikalauja tikslaus supratimo, žinių, atlyginimo už tai, ką daro.
Todėl senovėje per daugelį amžių susiformavo įvairios kryptys, kartos, susijusios su tomis kiekvienos tautos savybėmis, kurios buvo naudingos jų elitui.
Bet svarbiausia, kad visi šie tikėjimai vadinami „tikėjimu“. Kitaip tariant, kalbama apie aklą tikėjimą tuo, ko žmogus neatskleidžia, nemato, nejaučia.
Bet kai jis pradeda su tuo dirbti, jame paprasčiausiai psichologiškai viskas susiformuoja į tam tikrą žinojimą, įsitikinimus, – tokio aiškumo, kad jis pasiruošęs paaukoti tam gyvenimą.
Klausimas. Kitaip tariant, aklas tikėjimas artėja prie tikėjimo su žinojimu?
Atsakymas. Nėra jokio žinojimo, nes niekas neatskleidžia Kūrėjo. Bet palaipsniui žmogus pasiekia būseną, kai jam pasidaro būtina tai atlikti.
Pirmasis Kūrėją atskleidė Adomas, viso labo, tik prieš 6000 metų. Nors jau ir anksčiau daugelį amžių žmonija siekė suvokti Kūrėją, bet buvo tikėjimo, o ne žinių būsenoje.
Adomas Rišonas buvo pirmasis, kuris suvokė Kūrėją, kitaip tariant, gavo tikslias žinias, abipusio bendravimo galimybę: aš Jam ir Jis man. Taip komunikuodamas Adomas ir pradėjo dirbti.
Kai žmogus taip suvokia Kūrėją, tai šiame pasaulyje vadinama „kabalos mokslu“. Štai tada jau pereiname nuo tikėjimo prie žinojimo.
Visas kabalos mokslas pagrįstas žinojimu.
Jis kviečia kiekvieną žmogų pakilti arba iš netikėjimo lygmens, kas taip pat yra tikėjimas, kad neegzistuoja Aukštesnioji jėga, vystymosi programa ir t.t., arba iš lygmens, kuriame Aukštesniosios jėgos priimamos kaip aklas tikėjimas, – iki būsenos, kai žmogus atskleidžia Kūrėjo valdymą ir pradeda atitinkamą tarpusavio komunikaciją.
Taigi, mūsų pasaulyje yra dvi visiškai skirtingos elgesio metodikos.
Todėl egzistuoja didžiulis kiekis įvairiausių tikėjimų, daugiau nei 3000. Mes matome, kaip jie skiriasi įvairiuose pasaulio regionuose.
Pavyzdžiui, Pietų Amerikoje priimta iškasti iš žemės savo protėvių kaulus, nuplauti juos išreiškiant pagarbą ir vėl užkasti. Kinijoje praktikuojami kiti garbinimai, Japonijoje – dar kiti.
Visi užsiima tuo, kad išsigalvoja įvairiausias metodikas. Tai – viena linija.
Antroji linija – tai kabala. Ji skirta tiems žmonėms, kurie negali dirbti aklai, jiems reikalingas suvokimas.
Kabalos mokslas veda juos į Aukštesniosios jėgos atskleidimą. Ne į tikėjimą ja, kai žmogus išsigalvoja sau įvairiausių metodikų, elgesio sistemų, tarpusavio veiksmų, o būtent į atskleidimą.
Žmogui atsiskleidžia elgesio su Aukštesniąja jėga modeliai, abipusio suartėjimo, bendravimo, vystymosi ir t.t.
Klausimas. Kitaip tariant, kur Baal Sulamas rašo „religija“ vienareikšmiškai reikia suprasti „kabala“?
Atsakymas. Baal Sulamas turi omenyje būtent kabalą, kadangi niekas kitas nėra susijęs su Aukštesniąja jėga.

Iš 2017 m. liepos 10 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brendimo laikas

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Klausimas. Kas nutiks, kai islamo pasaulis iškels pretenzijas Izraeliui? Kokią religiją pasirinks žmonija?
Atsakymas. Žmonija neateis nė prie jokios religijos, nes ir judaizmas, ir iš jo kilusi krikščionybė bei islamas yra žmogaus tikėjimas tuo, kas jam papasakota. Ne daugiau.
Kitaip tariant, man kas nors ką nors pasakė, ir aš tuo tikiu. Mano psichologija pataria patikėti tarsi tai egzistuotų. Juolab, jei tai paslėpta, juk niekas neįrodė, kad Kūrėjas egzistuoja, ir koks Jis, tad kiekviena religija, savaime suprantama, pretenduoja būti teisi.
Todėl negali būti jokių pretenzijų kabalai. Kabala nekalba, kas teisus, kas kaltas. Ji siūlo atskleisti Kūrėją. Ir tuomet atrasite, kokia jėga persmelkia visą kūriniją, valdo visą pasaulių sistemą. Tai turite suprasti ir atskleisti, o ne tikėti vienos, kitos ar trečios religijos dievu. Pasaulyje jų šimtai!
Esmė ne ta. Baal Sulamas rašo, kad kiekvienas žmogus gali likti savo religijos rėmuose, nes tai tik duoklė tradicijai, kultūrai, tam tikram šeimos gyvenimo būdui. Būkite su tuo, bet kartu atkleiskite aukščiausią jėgą, valdančią jus ir visą pasaulį. Kabaloje ši jėga vadinama Kūrėju.
Ji viena visiems, ir visi atskleis, kad tai davimo ir meilės savybė. Ir net kai atskleis, vis tiek liks prie savo religijos, nes tai padeda žmogui laikytis tam tikrų ribų, ugdyti vaikus. Juk ne visi esame atskleidę Kūrėją.
Ir kai Kūrėją atskleis absoliučiai visi, tuomet, žinoma, religijoms nebeliks vietos. Jos susivienys su kabala, ir tarp jų nebus prieštaravimų. Suprasime, kad aukščiausia jėga judaizme, krikščionybėje ir islame yra viena ir ta pati.

Iš 2017 m. lapkričio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikalingos religijos?

Skiriant islamą ir musulmonus

Kodėl žmonės nesiekia atskleisti Kūrėjo?

Tikėjimas – tai davimo jėga, kurią žmogus įgyja ir pagal ją gyvena. Šis davimas turi būti aukščiau gavimo, nes jis kuriamas virš noro mėgautis, nepaisant jo, ir yra priešingas gavimo jėgai.
Šiandien duodame, tačiau nevadiname to davimu, mat duodame, kad gautume savo nore mėgautis. Tačiau kuomet ateina Šviesa, ji suteikia žmogui galimybę duoti nesavanaudiškai.
Mums dabar nesuprantama ši savybė, juk ji nesutinkama šiame pasaulyje. Tik Šviesa gali taip paveikti norą mėgautis, kad jis panors duoti. Visa tai dėl jame veikiančios Šviesos jėgos. Šviesa įeina į norą ir įpareigoja jį dirbti duodant, nes Šviesa pirminė, o noras antrinis, jį sukūrė Šviesa.
Visas dvasinis pasaulis sukurtas noro mėgautis viduje, kuris pajuto atsiskleidusią aukštesniąją Šviesą.
Tos noro mėgautis dalys, kurios buvo paveiktos grąžinančios į Šaltinį Šviesos, dirba, kad duotų: arba forma „duoti, kad duotum“, arba forma „gauti, kad duotum“, pakeitusios savo išnaudojimą į priešingą. Tos dalys, kurios paveiktos Šviesos gali dirbti, kad duotų, vadinamos dvasiniu pasauliu.

Iš 2018 m. sausio 23 d. pamokos „Nuo kliūčių prie pakilimų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Magnetiniame davimo lauke

Atskirti šviesą nuo tamsos

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Pelno sumažinimas iki nulio reiškia kapitalizmo pabaigą. Toliau – visų lygybė, kaip elito vergų, pagal TSRS pavyzdį.

Tikėjimas – tai tikėjimas aukštesniosios jėgos egzistavimu. Kabala – aukštesniosios jėgos pasiekimas. Iš tikėjimo į kabalą ateinama priklausomai nuo išsivystymo.

Pasaulis subrendo. Toliau tik mūsų geri santykiai gali jį pagerinti. Kitaip jis blogės. Todėl G20 nepadės!

Pranešimas. JAV Ohajo valstijos universiteto mokslininkai ištyrė ateistus ir tikinčiuosius.
Pasak tyrimų, jei netikite Dievą, greičiausiai esate šiurkštus, linkęs į manipuliacijas žmogus. O jei tikite, pasižymite tokiomis savybėmis kaip gailestingumas, supratingumas, atjauta.
Ateistams būdingi psichopatiniai bruožai – emocinės reakcijos į skausmą, svetimas kančias ir t. t. stoka.
Atsakymas. Mūsų pasaulyje yra labai daug įvairių niuansų prieštaravimuose tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Tačiau nei vieni, nei kiti neturi nieko bendra su kabala, nes visi veikia egoistiškai.
Tiesiog jų elgesio modeliai skiriasi. Vieni vadovaujasi savo vertybių sistema, kiti – savo. Bet abi šios sistemos egoistinės, todėl kabalos atžvilgiu iš esmės yra lygios.
Vis dėlto tikinčiajam sunkiau išaiškinti, kad jis gyvena pagal egoizmo dėsnius. Jis mano, kad gyvena teisingai.
Kabaloje tikėjimas – visai kitokia savybė nei religingų žmonių tikėjimas. Jiems tikėjimas – pripažinimas nuostatos, kad yra Aukštesnioji jėga, kad paklusdamas jos dėsniams, neva išdėstytiems Toroje, užsitarnaus būsimą pasaulį. O netikintis žmogus tiki atlygiu, gaunamu tiesiogiai šiame pasaulyje. Štai toks skirtumas.
Knygoje „Zohar“ aprašyta trijų rūšių baimė. Pirmos rūšies baimė būdinga paprastam, netikinčiam žmogui, besirūpinančiam tuo, kad jam viskas būtų gerai šiame pasaulyje.
Antra rūšis – baimė tikinčio žmogaus, kuris rūpinasi savo gyvenimu šiame ir būsimame pomirtiniame pasauliuose.
O trečiosios rūšies baimė būdinga kabalistui, kuris siekia būti panašus į Kūrėją, t. y. įgyti davimo ir meilės visiems savybę, negaudamas nieko atgal, nes būti panašiam į Kūrėją ir yra jo atlygis.
Visi mano, kad kabala yra religijos dalis, bet ji visiškai su religija nesusijusi. Kabala moko žmogų laikytis Toros įstatymo „Mylėk artimą kaip save“, kurio visi kiti ne tik nenagrinėja, bet netgi nekalba apie tai!
Nors jie kartoja frazę „mylėk artimą“, bet negalvoja, kad tai – pagrindinis Toros įstatymas, į kurio įgyvendinimą nukreiptas visas jos vykdymas, sprendimas ir realizacija.

Iš 2016 m. balandžio 4 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir kiti mokslai

Ateizmas, religija ir kabala

Kodėl Dievas vienas, o tikėjimai skirtingi?