Pateikti įrašai su Tikrovė žyme.


Požiūris į tikrovę – iš dviejų lygmenų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTikėjimas aukščiau žinojimo remiasi pojūčiais, tačiau jie mums tarsi nėra natūralūs. Natūralus pojūtis, gautas gimus, vadinamas racionaliu žinojimu.
Tačiau dabar prašau papildomo požiūrio į tikrovę, kad sukurčiau jos naują lygmenį, vadinamą „davimu“, Bina, tikėjimu, kuris nesiremia materialiu žinojimu.
Remiuosi vien gavimu, nes mano pagrindas – egoizmas. Tačiau prašau man duoti tokį požiūrį į tikrovę, tarsi joje jausčiau Kūrėją, tarsi Jo davimo jėga atsiskleidė visame pasaulyje, ir visi meilėje, duoda, ir aš noriu toks būti.
Suprantu, kaip mano noras nutolęs nuo tikrovės, tačiau trokštu taip save sukurti, kad į ją žvelgčiau iš dviejų lygmenų – gavimo jėgos ir davimo jėgos. Viena vertus, kaip teisėjas vadovaujuosi tik tuo, ką mato mano akys, ir regiu realų pasaulį. Kita vertus, pasaulį suvokiu kaip ištaisytą, kurioje viešpatauja tik viena Kūrėjo jėga ir be jos nėra nieko daugiau.
* * *
Jeigu Kūrėjas įsivilktų į mane ir perduotų man savo davimo ir meilės jėgą, pakeisdamas egoistinę gavimo jėgą, kuri mane valdė anksčiau, tapčiau angelu. Tik duočiau ir visus mylėčiau, taip pat nesąmoningai, kaip dabar noriu iš visų gauti. Manyje viena prigimtis pasikeistų kita.
Tačiau to niekada nebus. Tikslas tas, kad likdamas tuo pačiu kūriniu, koks esu, prilygčiau Kūrėjui, kitaip tariant, apimčiau savyje du lygmenis.
Ir todėl po daugybės metų nusivylimų nesėkmingai bandant įgyti davimo jėgą, pajausti meilę, dvasinį pasaulį, pagaliau suprantu, kad to visiškai nenoriu. Man nereikia davimo jėgos, kuri visa užvaldys mane, kaip kad dabar valdo egoizmas – tai nieko neduos. Tikrasis davimas – likus su gavimo jėga įgyti gebėjimą davimo jėga pakilti virš jo.
Ko nors nekęsdamas gaunu gebėjimą gerai su juo elgtis. Nenoriu tapti angelu ir visų mylėti. Lieku tuo pačiu egoistu, kokiu mane sukūrė Kūrėjas, nesunaikinu savo noro mėgautis, tačiau virš jo, atlikęs apribojimą, turėdamas ekraną ir atspindėtą Šviesą, kuriu savo davimo santykį virš gavimo.
Nereikalauju jokio atlygio ar kompensacijos, tiesiog noriu su visais elgtis taip, kaip su jais elgiasi Kūrėjas. Kitaip tariant, mano ketinimai sąlygiškai nesavanaudiški.
* * *
Turime atskleisti visą savo blogį ir virš jo įgyti davimo, Binos jėgą. Negalime tapti Kūrėjais, galime tik prilygti Jam. Todėl mūsų davimo jėga gali egzistuoti tik virš gavimo jėgos, tarsi duotume.
Davimo jėga – tai Kūrėjo jėga. Tegalime ją atspausti savyje, ir todėl vadinamės „žmogumi“, Adam, kitaip tariant, panašiais į Kūrėją (adam hebrajiškai iš žodžio domė – panašus). Savo norą mėgautis paauksuojame. Po auksu liekia visa statula, visas mūsų egoizmo blogis. Tai vadinama noro „avijut“ ir ekranu virš jo.
#235390

Iš 2018 m. spalio 22 d. rytinės pamokos, tema – „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Geras įprotis – siekis duoti

Žmogus ir jo aplinka

Komentarų nėra

Naujos technologijos

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Dėl skaitmeninės medicinos mes tapsime sveikesni, gyvensime ilgiau, dirbtinis protas prisiims varginančius namų ruošos darbus ir darbines funkcijas, o mes, jei norėsime, galėsime keliauti, atrasti virtualius pasaulius ir t.t.
Mes vystome dirbtinį intelektą, robotus, kurie tampa panašūs į žmones, prisitaikančias valdymo sistemas ir t.t. Kita vertus, žmogus prisitaiko prie dirbtinio intelekto: įtaisyti lustai, programos, dirbtinės kūno dalys. Besivystančios technologijos žmogų taip pat paverčia mašina. Ar liks tarp jų koks skirtumas?
Atsakymas. O kuo robotas skiriasi nuo žmogaus mūsų pasaulyje, kuris taip pat elgiasi pagal tam tikrus kanonus, kuriuos įgijo iš gamtos ar visuomenės, kurioje jis augo, vystėsi? Kuo jis skiriasi? Aš nematau jokio skirtumo. Galima sukurti mechaninį žaislą, kuris bus visiškai panašus į žmogų, tik jei jį perpjausi, rasi laidus.
Mes galime programuoti absoliučiai viską. Aš galiu susikurti sau žmoną, kuri atitiks visus žmogaus, moters parametrus. Tik sielos joje nebus.
Klausimas. Ar liks žmogui noras vystyti tai, kas yra vadinama siela?
Atsakymas. Aš manau, kad atskleidęs robotą savyje, kai pamatys, kad niekuo nesiskiria nuo jo, žmogus susimąstys: kur gi jo privalumas?
Ir tada jis atskleis turįs ypatingą substanciją, vadinamą „siela“. Ją reikia atskleisti, išvystyti. Ji tėra gemalas, bet ją turi kiekvienas. Ir ją pradės auginti. O visa kita – gaus. Kažkam picą ir kokakolą dronai pristatinės į namus, o kažkas jungsis prie maitinimo lizdo, kad prisipildytų vietoj picos ir kolos.
Bet gyvieji žmonės skirsis nuo dirbtinių tuo, kad jiems reikės taisyti savo sielą. Ir tai taps būtinybe, kuri iš jų prigimties gilumos šauks ir reikalaus gyvenimo.
Klausimas. Kitaip tariant, prisižaidę su žaislais, žmonės prieis prie tikro klausimo?
Atsakymas. Tai – ne žaislai. Žmonės turi susitvarkyti savo išorinį gyvūninį gyvenimą. Mes vystomės per negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir kaip žmonės. Po gyvūno ateis eilė ir žmogaus vystymui. O kol kas dar nesame šiame lygmenyje, nes žmogų savyje galėsime išauklėti tik tada, kai pradėsime vystyti sielą.
#221615

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mus pakeis robotai

Tuštuma – tai laisvės kaina

Futurologų prognozės

Komentarų nėra

Suvokti visatos protą

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar mes turime galimybę pažinti visatos protą ir išmokti teisingai suvokti, reaguoti ir formuoti savo elgesį visuomenėje ir pačią visuomenę?
Atsakymas. Jei žvelgsime tik į mūsų gyvenimą, į mūsų ribotas galimybes ir savybes, tai jokia ateitis mums neprašvis.
Mes matome, kas vyksta pasaulyje: egoizmas auga, žmonija jam pataikauja, niekas nesiruošia jo apriboti ir negali, niekas išmintingai nevaldo pasaulio.
Jei ir yra atskiros didžios asmenybės, kurios tai supranta, tai jų įtaka visuomenei tokia maža, kad tikimybė ištaisyti pasaulį praktiškai lygi nuliui.
Kabalos mokslas kalba apie labai įdomius ir netgi revoliucingus dalykus. Jis aiškina, kad išorėje nieko nėra. Viskas, ką aš stebiu, ir viskas, kas man matosi, yra mano vidinės savybės. Absoliučiai viskas yra manyje. Bet aš matau tai tarsi išorėje kaip negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir žmogų tik dėl to, kad galėčiau geriau pajausti, nes savyje to suvokti negaliu.
Jei pradedu priimti ir pažinti išorinį pasaulį, kaip savo vidinį, išplėsdamas savo dalyvavimą jame, susiedamas save su pasauliu geru ryšiu ir su meile, tai pradedu jausti savyje šias savybes. Jos tarsi iš išorės grįžta į mane.
Aš suvokiu jas savyje ir taip suprantu, kad išskyrus mano tikrąjį suvokimą, t. y. didžiulį informacinį lauką, išorėje nieko nėra, ir jo atžvilgiu aš egzistuoju. O visi kiti kūriniai, įskaitant žmones, egzistuoja manyje, kaip mano vidinės savybės.
Kai pradedi į tai įsiskverbti, tai supranti, kad čia nėra jokių prieštaravimų – tau tiesiog matosi kiti žmonės, kurie turi tam tikrų savybių ir tarsi egzistuoja kaip tu, o iš tikrųjų egzistuoji tu vienas vienoje sąmonėje.
Pasak kabalos, žmonija pasieks būseną, kai galutinai įsitikins, kad jai gresia susinaikinti. Bet ji negali susinaikinti, kadangi tai prieštarauja bendrai vystymosi programai. Todėl žmonės supras, kad jie turi susikurti tokį tarpusavio ryšį, kuris suteiktų galimybę pajausti save egzistuojančiais kitame lygmenyje – ne tik gavimo, bet ir davimo jėgoje.
Ir tada tarp šių dviejų plokštumų – žemesnės (egoistinės) ir aukštesnės (altruistinės) – galėsime egzistuoti taip, kad ir egoizmas veiks davimo ir meilės naudai, juk jis mums reikalingas, kad pajaustume kitus ir žinotume, ką jiems duoti ir kaip teisingai su jais komunikuoti.
#220091

Iš 2017 m. lapkričio 24 d. TV programos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Laidavimo jėga

Komentarų nėra

Rinkis pats: gimti ar mirti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisi esame uždaryti šiame pasaulyje it povandeniniame laive, iš kurio neišeisi: arba nužudysime vieni kitus, arba kiekvienas anuliuos savo egoizmą, ir tada povandenis laivas išsiplės ir virs nauju pasauliu.
Iš pradžių ta vieta atrodo siaubinga, tamsi, ankšta. Bet jeigu anuliuosime savo egoizmą, Malchut, ir jos atžvilgiu padidinsime Biną, tai tamsi, spaudžianti vieta virs motinos įsčiomis.
Paskui ji dar labiau išsiplės virsdama ištisu pasauliu. Juk mes Malchut pridedame prie Binos savybių, nuo ko Bina išsiplečia neribotai apimdama visą tikrovę. Imame kūrybingai naudoti Malchut ir Binos jėgas, Malchut prilygindami Binai. Malchut tapdama panaši į Biną 620 kartų duoda daugiau.
Siauroje, spaudžiančioje vietoje randu priešingą sau valdžią, kuri reikalauja iš manęs paklusti, anuliuoti savąjį ego. O aš negaliu to atlikti, šaukiu, meldžiu, tačiau galiausiai vis dėl to randu tam jėgų. Anuliuodamas save davimo jėgos atžvilgiu, matau, kokia ta jėga gera.
Iki tol nemačiau jos gėrio. Man atrodo, kad duoti – nieko gero, ir gera vien gauti. Bet neturėdamas išeities atsidūręs siauroje, tamsioje, siaubingoje vietoje, tarsi gyvas palaidotas žemėje, nusprendžiu pasikeisti, kad išeičiau į naują pasaulį.
Juk kapas – tas pats, kas gimda. Suvokiu ją kaip kapą, kol nerandu ten Binos jėgų ir nesusitapatinu su ja. Ir tuomet ji virsta motinos įsčiomis.
Tame kape turiu dešimt minučių, kol neuždusiu be oro. Vienintelė išeitis – kuo greičiau rasti Binos jėgą ir paversti kapą gimda. Reikia įdėti visas jėgas, kad rastum, jog „Nėra nieko kito tik Kūrėjas“, kuris atvedė mane į šią būseną ir slepiasi jos viduje. Turiu užmegzti su Juo ryšį, kad pradėčiau naudoti norą duoti ir taip vystyčiausi naujame pasaulyje.
#232799

Iš 2018 m. rugsėjo 3 d. pamokos pagal „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai teisuolis mieste

Ne tikėtis, o veikti!

Ką taisyti?

Komentarų nėra

Protas ir norai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманProtas tiesiog aptarnauja egoistinį norą, padeda žmogui it gyvūnui priartėti prie malonių dalykų ir išvengti nemalonumų.
Jeigu žmogus supranta, kad veikia tik savo egoizme ir negali pakilti virš jo, tai nori be gyvūninės dalies įgyti žmogaus, Adam, protą, t. y. nori tapti panašus į Kūrėją. Tuomet jis veikia ne tam, kad užpildytų savo norus mėgautis, o tam, kad prilygtų aukštesniajai jėgai.
Tai visiškai kitoks buvimas, kai žmogus jaučia kitą tikrovę. Jis atskleidžia, kad pasaulyje veikia davimo, o ne gavimo jėgos tinklas. Jis įsijungia į žmonių tarpusavio ryšių sistemą ir per ją atskleidžia visus ryšius tikrovėje, amžiną ir tobulą sistemą, veikiančią pagal vieną abipusio davimo principą. Ir žmogus nori priklausyti šiam tinklui, vadinamam „Kūrėju“.
#233198

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos pagal Rabaš straipsnį „Grįšk Israeli…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Alkis visiškame pertekliuje

Protas ir jausmai dvasinio dvasinio vystymosi kelyje

Ateities visuomenės globali sistema

Komentarų nėra

Iliuzija, turinti virsti tikrove

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mums aukštesnysis pasaulis – tai turinti tikrove virsti iliuzija?
Atsakymas. Taip, visi drauge turime visiškai realiai, gyvendami šiame materialiame pasaulyje atskleisti aukštesnįjį pasaulį ir imti jame egzistuoti.
Mums tai net ne iliuzija, nes iliuzija – tai, ką žmogus įsivaizduoja. O mes nė neįsivaizduojame, kas tai.

#230887

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskirti tikrovę nuo iliuzijos?

Realybė už „sienos“

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Komentarų nėra

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sąveikauti su žmonėmis, kurie nesuvokia dvasinio pasaulio? Kaip sukurti teisingą ketinimą?
Atsakymas. Tai vyksta pamažu, padedant kabalai. Ji veikia tave, pritraukdama Šviesą. Jos nejauti, tik jauti, kaip pamažu keitiesi. Ir šie vienas po kito einantys pokyčiai sukuria tavyje tai, kas vadinama teisingu ketinimu.
Klausimas. Ar Šviesa veikia tuos, kurie neužsiima kabala?
Atsakymus. Visus! Nes viskas be tavęs iš tikrųjų yra Kūrėjas.
Klausimas. Kam tada egzistuoja tokia tikrovė: mūsų pasaulis, kuriame esu aš ir mano egoistinis ketinimas, proto veikla?
Atsakymas. Tai iliuzija, kuri tokia menka, kad net neįsivaizduoji, kokia ji maža. Ji egzistuoja tam, kad būtų iš ko pakilti, kad imtum kilti nepriklausomai nuo aukštesniojo pasaulio.
Klausimas. Kaip mums pakilti iš šio ketinimo?
Atsakymas. Mokytis, dirbti grupėje, melstis už draugus, prašyti, kad jie dvasiškai pakiltų.

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur gyvena ketinimas?

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Kelias į beribį malonumą

Komentarų nėra

Kabaloje nėra meditacijų

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Meditacija – tai irgi vidinis susitelkimas. Kuo ji skiriasi nuo tos kabaloje?
Atsakymas. Kabaloje nėra meditacijų. Kartais meditacija vadina maldą, kitaip tariant, prašymą, noro pakėlimą iš žemesnės pakopos į aukštesniąją. Tai vadinama malda. Kitos meditacijos nėra.
Daug girdėjau apie meditacijas. Mane net mėgino jų išmokyti. Bet visa tai greitai baigėsi, nes studijuoju tik klasikinę kabalą ir mokau tik jos.
Tai, kas išgalvota žmogaus, ir jam atrodo, kad tai egzistuoja, man nėra įrodymas. Todėl nesuprantu, kaip galima medituoti, kitaip tariant, lavinti savo vaizduotę tiek, kad ji ima tave veikti: įsijungi į tam tikrą ciklą, kur pats save pažadini, ir neva persikeli į kitas menamas erdves. Kabala su tuo nesitaiksto, nes ji – mokslas.

Iš 2018 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinė meditacija

Ar meditacija riboja žmogų?

Meditacija ir kabala

Komentarų nėra

Dėl ko sukurtas šis pasaulis?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dėl ko sukurtas šis pasaulis? Koks vaidmuo jame numatytas žmogui?
Atsakymas. Visata panaši į chaosą: nusuprantama, kaip ji sukurta, nežinoma, kokiu tikslu.
Prieš 60 metų, kai mokiausi mokykloje, buvo teigiama, kad Visata yra begalinė ir amžina, šiandien jau kabama kitaip. Visa tai – dėl mūsų pažinimo ribotumo.
Naudodamiesi materialiais pojūčiais ir papildomais savo sukurtais prietaisais bei instrumentais, negalime šito pažinti, nes esame uždaryti savyje ir iš savęs į išorę neišeiname.
Viską, kas vyksta, matome savyje, ir dėl to esame riboti, apskritai, baigtiniai. Jeigu galėtume stebėti tai, kas yra ne mumyse, o išorėje, pamatytume visiškai kitą tikrovės paveikslą.
Kabalos mokslas sako, kad ne mumyse yra laukas, kuris turi savybę, visiškai besiskiriančią nuo materialių savybių: atiduoti, teikti malonumą, užpildyti, kurti, gimdyti. O mūsų prigimtis – negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogus – sukurta su priešinga jėga: gauti viską tik sau ir dėl savęs.
Vadinasi, mūsų prigimtis – tai egoizmas visuose lygiuose, kuriuos tik galime stebėti. O išorinis laukas – visiškai altruistinis. Tačiau tai ne tas altruizmas, apie kurį kalbame mūsų pasaulyje, o absoliutus altruizmas, nukreiptas nuo savęs į išorę.
Šios dvi priešingos prigimtys net nesusiliečia viena su kita. Tačiau išorinė prigimtis – didelis, tobulas laukas – sukūrė mus, visą Vistą: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmogų. Be to, žmogus pagal šią teoriją vystosi iki to laiko, kol pradeda jausti, suvokti, kad negali toliau egzistuoti tokiu ribotu pavidalu.
Kabala sako, kad šiandien priartėjome prie tokio savo prigimties ribotumo, nenaudingumo suvokimo. Neturime kitos išeities, kaip iš tikrųjų pradėti skverbtis į pasaulį, kuris yra ne mumyse, o tam būtinos davimo savybės.
Kaip išeiti iš savęs savo pojūčiuose, supratime, suvokime – tai problema, kurią sprendžia kabala.
O išsprendžiama taip, kad, iš vienos pusės, kabalistinė metodika panaudoja išorinį – davimo ir meilės – lauką, būdingą tik aukštesniajam pasauliui.
Iš kitos pusės, žmogus, kuriantis pagal šią metodiką tam tikrą bendravimo sistemą, gerų santykių tarp žmonių sistemą, priverčia išorinį lauką spinduliuoti į save. Šis laukas veikia tiek, kiek žmogus įdeda pastangų, siekdamas bendraminčių grupelėje kurti davimą ir meilę.
Iš čia ir kyla kvietimas ,,pamilti savo artimą kaip pats save“, visiškai nesusijęs su jokia religija. Tai nuo senų senovės žinomas pasiūlymas žmogui pabandyti sukurti teisingus santykius su kitais žmonėmis. Tuomet jis pritrauks išorinio lauko meilės, gerumo, davimo spinduliavimą ir galės palaipsniui įvaldyti šias savybes.
Tiek, kiek žmogus įvaldo šias savybes, kurios sužadinamos iš išorinio jį supančio aukštesniojo lauko, tiek pradeda jausti tą lauką ir savo ryšį su juo. Jam tampa aišku, iš kur jis, dėl ko, kokiu būdu aukštesnysis laukas jam padeda suvokti aukštesnįjį pasaulį, artina prie išėjimo iš savo ankšto egoistinio pasaulio. Būtent tai žmogui siūlo kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Be žmogaus nėra Visatos

Visata – žmogaus veidrodis

Kaip atsiskleidžia aukštesnysis pasaulis?

Komentarų nėra

Kiekvienam sava tikrovė

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra kokia nors aukštesnioji tikrovė, kurios nejaučiame, bet kuri egzistuoja?
Atsakymas. Aukštesnioji tikrovė yra. Jeigu kas nors ją suvokia, vadinasi, ji egzistuoja jo atžvilgiu. O jeigu nesuvokia, tai jos jam nėra.
Nūnai žemiškąją tikrovę visi jaučiame vienodai, nes esame viename egoistiniame lygmenyje.
Klausimas. Altruistiniame lygmenyje irgi jausime vieną tikrovę ar kiekvienas savo?
Atsakymas. Visi drauge jausime vieni kitus ir vieną tikrovę. Ir kiekvieno tikrovė bus sava, bet visos jos bus panašios.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Fantazijos ir tikrovė

Kas mato teisingą tikrovę?

Dvasinis pasaulis – tikrovė, o ne fantazija!

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai