Pateikti įrašai su Tikrovė žyme.


Ar tikrovė suplanuota?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek suplanuota tikrovė? Kas mūsų valioje?
Atsakymas. Absoliučiai viskas mūsų valioje ir absoliučiai viskas suplanuota. Kitaip tariant, programa nuo pat pradžių nustatyta nuo pačio paprasčiausio, elementariausio sudužimo iki vis sudėtingesnio. Tai kyla iš paprasto gamtos dėsnio. O vienijimosi greitis priklauso nuo mūsų.
Mums nereikia lįsti prie taisymo, nes tai ne mūsų reikalas. Turime dėti pastangas vienytis, kur tik įmanoma! Tačiau jokiu būdu nekomanduoti ir iš anksto neapibrėžti, kokios turi būti vienijimosi pakopos. Tik spausti pirmyn.
Kas man atsiskleis pasiekus ištaisytą būseną, tą ir sveikinsiu.
#251396

Iš 2019 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienybės link – per dykumą

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną?

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Komentarų nėra

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistas tiria pasaulį ne įprastiniais penkiais jutimo organais, o nauju instrumentu – „ekranu“.
Atsakymas. Taip. Tai antiegoistinė savybė, kurią vystome savyje būtent studijuodami kabalą.
Kiekviename žmoguje yra davimo ir meilės kitiems savybės užuomazga, tačiau tai tėra užuomazga – vadinamasis mažas „taškas širdyje“, esantis žmogaus egoistinėje širdyje.
Kabalos mokslas aiškina, kaip išvystyti tą tašką: kaip grūdą, kurį sėja į žemę ir jis ima dygti.
Žemiškus mokslus tiriame subjektyviai. O kabalos mokslas sako, kaip galime pasėti mūsų altruistinį grūdą į egoizmą ir dėl teisingo tarpusavio ryšio jis išdygs ir duos mums naują jėgą – altruistinę.
Todėl padedant kabalai ar ekranui (papildomas jutimo organas) galime tirti tikrąją realybę, nesudarkytą mūsų egoizmu.
#250869

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Kaip pakelti tašką širdyje?

Sujungti taškus širdyje

Komentarų nėra

Magiškas sapnas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманYra trys sudedamosios dalys suvokiant tikrovę: Kūrėjas, draugai ir aš pats. Kūrėjas apsivelka į draugus ir aš noriu save priskirti jiems, tuomet tai vadinama „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“.
Viskas priklauso tik nuo to, ką vadinsime iliuzija, o ką tikrove. Vaikas klauso mano sekamos pasakos ir suvokia ją kaip tikriausią tikrovę, įsivaizduodamas, kaip raudonkepuraitė eina mišku ir sutinka vilką. Jis gali verkti ir džiaugtis, jis tuo gyvena. O man tai tiesiog pramanas, pasaka. Viskas priklauso nuo to lygmens, kuriame suvokiame tai, kas vyksta.
Esame iliuziniame, įsivaizduojamame pasaulyje. Akivaizdu, kad visi mūsų pojūčiai – tai mūsų penkių juslių, kurių nepavadinsi objektyviomis, reakcijos. Gavę kitus jutimo organus, išvystume kitokią tikrovę ir joje gyventume. Visa tai sąlygiškumai, mūsų tarpusavio susitarimas. Šiame pasaulyje nėra nieko tikro, nes nėra rodiklio, kurio atžvilgiu būtų galima įvertinti.
Mums reikia nuteikti vieni kitus, kad teisingiau suvoktume pasaulį, gyvenantį pagal meilės artimui dėsnį, visąlaik tobulintumės. Tuomet pamažu galėsime į jį įeiti.
Šiame darbe yra parengiamasis laikotarpis, kai žmogus neįsisavina, kaip pereiti nuo pakopos prie pakopos. O po to jau reikia dirbti sąmoningai. Galvoju, kad jau įmanoma tai atlikti, kad pabaigtume Šavuot šventę, žengdami realų pusę žingsnio pirmyn.
Tarp mūsų egzistuoja ryšių tinklas, kurio nejaučiame. Tačiau reikia į jį susitelkti pasitelkus principą „pamilk artimą kaip save“. Tai ir yra naujos tikrovės, naujo mąstymo, naujo noro, naujų santykių dėsnis.
Kabalistai iš karto gyvena dviejuose pasauliuose, dviejose būsenose. Dabar pats sprendžiu, kad kartu su draugais įeinu į tokia santykių sistemą. Be šito nieko nėra, tik per šią sistemą dabar žiūriu į pasaulį, į tikrovę, imu įsikurti naujame pasaulyje pasitelkęs naujus jutimo organus, vadinamus „dešimt sfirų“.
Šis pasaulis – iliuzija, kurioje gimstame ir neva gyvename kaip sapne. Greitai mums atsiskleis, kad visas praėjęs gyvenimas buvo kupinas fantazijos sapnas. Kaskart kai nuo egoistinio suvokimo pereiname prie davimo, priešais mus atsikleidžia nauja tikrovė, tokie didžiuliai matavimai, kad mums atrodo, jog negali būti nieko didesnio.
Davime atsiskleidžia tokios kosminės erdvės, apie kurias nė nepasvajojome. Įsijungiu į draugus ir per tą įsijungimą įeinu į naują tikrovę, tarsi į magišką sapną.
* * *
Nevalia atsigręžinėti į praeitį – tai įstatymas. Atsiveria nauja realybė, kuri grindžiama draugų tarpusavio įsijungimu, ir daugiau nieko nėra. Tik jos reikia siekti. Pasaulis atsiskleidžia per vienybę – tai nauji jutimo organai, nauja tikrovė, kurios atžvilgiu reikia anuliuoti save ir tuomet į ją įeisi.
Kiekvienas iš mūsų gimė ir buvo auklėjamas su egoistiniu pasaulio suvokimu. Taip mus nustatė it prietaisą su daugybe ratukų-reguliatorių. O dabar aš pats dėl gauto vidinio pažadinimo noriu nustatyti save kitokiam tikrovės suvokimui, ką įmanoma atlikti tik per savo pastangas, grupę, mokytoją, Kūrėją.
#247540

Iš 2019 m. birželio 9 d. rytinės pamokos ruošiantis Šavuot šventei

Komentarų nėra

Kelias į laisvę

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks tikslas Kūrėjui stebėti jau nulemtą tikrovę?
Atsakymas. Labai paprastas – kad suteiktų žmogui galimybę įgyti tikrąją valios laisvę. O tam žmogus turi pakilti virš savo esybės, virš savo prigimties – tai pirma.
Antra, jis turi pakeisti savo prigimtį Kūrėjo prigimtimi, nes laisvas tik Kūrėjas.
Ir tuomet, pakilus į tą lygmenį ir įgijus Kūrėjo savybę jis galės visą laiką matuoti save Kūrėjo atžvilgiu. Visiškai laisvo Kūrėjo lygmens pasiekimas ir yra viso mūsų darbo rezultatas.
#250338

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kūrėjo vergas”

Žaisti norimą būseną

Kaip tapti laisvam?

Komentarų nėra

Tobulėti – kylant pakopomis

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманMokomės, kaip dirbti pirmoje dvasinėje pakopoje, kai iš savęs jautimo savo egoizmo viduje, kitaip tariant, iš „šio pasaulio“, pakylame į aukštesniąją pakopą virš egoizmo, kur egzistuoja Kūrėjas.
Reikia išsiaiškinti dvi pakopas: mūsų egoizmą ir pakopą esančią virš jo, kad gyventume vienu metu abejuose lygmenyse. Tai ir bus mūsų pirmoji dvasinė pakopa.
Pirmoji dvasinė pakopa pati sunkiausia, juk tai net ne kaip pirmieji kūdikio žengiami žingsniai, o įėjimas į naują pasaulį ir visiškai naujas požiūris į realybę. Žmoguje vyksta esminiai pokyčiai. Įsisąmoninu, kad natūralų pasaulio vaizdą matau savo egoizme, Kūrėjo sukurtame nore mėgautis, su kuriuo esu gimęs.
Šis pasaulis tokiu pavidalu neegzistuoja pats sau, tik taip yra matomas mano egoistinėse savybėse, kurias galima pakeisti, o tuomet pasaulis irgi ims keistis. Tad kol kas pasaulis atrodo mums tamsus, egoistinis, o po to jis pasikeis.
Toks pasaulio vaizdas mums duotas iš viršaus, Kūrėjo, kad iš šios būsenos galėtume pakilti. Tam reikia įsivaizduoti, kad visa tai ateina iš aukštesnės pakopos, kur karaliauja visą tikrovę užpildanti Šviesa, davimas, meilė. Visa tai egzistuoja virš mano egoizmo, virš šio pasaulio, ir aš noriu prilipti prie šios aukštesnės būsenos.
Bet ir egoistinis pasaulio vaizdas, kurį dabar matau – juodas, nelaimingas, beviltiškas – taip pat atsiranda iš Šviesos, ir, matyt, su tam tikru tikslu. Todėl ir toliau jaučiu šį pasaulį tokį, koks jis yra, bet noriu priklausyti aukštesnei būsenai, aukštesniam pasauliui, kur karaliauja davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, aukščiausia Šviesa. Aš noriu susilieti su ja.
Todėl dalinu save į dvi dalis, stengdamasis prilipti prie aukštesnės pakopos visa širdimi ir siela, nepaisydamas to, kad jaučiuosi esantis apačioje, savo egoistiniame nore mėgautis. Nematau čia jokio prieštaravimo – šie du priešingi poliai privalo egzistuoti.
Kas atitrūksta nuo žemesniojo pasaulio ir jaučia tik aukštesnįjį, vadinamas angelu. Gyvenantis tik žemesniajame pasaulyje panašus į gyvūną. Tačiau tas, kuris stengiasi gyventi abejuose pasauliuose kartu, yra tikėjimo aukščiau žinojimo būsenos. Juk davimo jėga, kurią jis nori įgyti aukštesniajame pasaulyje, turi būti virš gavimo jėgos, viešpataujančios žemesniajame pasaulyje, mūsų egoizme.
Norint tobulėti toliau reikia nusileisti vis žemiau į šį pasaulį su visomis jo blogybėmis ir, atitinkamai, kilti vis aukščiau į dvasinį pasaulį: nuo -1 iki +1, nuo -2 iki +2, nuo -3 iki +3 ir t. t. Kaip sakoma: „Jeigu žmogus aukščiau už kitą – jo egoizmas didesnis“.
„Kitas“ – tai mano ankstesnė būsena. Juk mums būtina nusileisti žemyn, kad išsiaiškintume sudužusius norus, o po to juos pakelti į aukštesnę būseną ir ištaisyti. Tai ir yra mūsų darbas.
#247358

Iš 2019 m. birželio 4 d. rytinės pamokos, tema – „Absoliutus nulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Egoizmas – visuomenės vystymosi jėga

Komentarų nėra

Vidinė teleportacija

Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманŽiūrėdamas šalies ir pasaulio įvykių naujienas džiaugiuosi dėl atsiskleidžiančių nusidėjėlių. Atsiskleidžia egoistinio noro, kurį būtina ištaisyti, blogis. Tai egoizmas mums šaukia: „Kodėl manęs neištaisote?! Iki kokių ribų turiu save demonstruoti ir skandinti savyje pasaulį?“
Džiaugiuosi, kad pagaliau pasaulis po truputį ėmė artėti blogio suvokimo link. Žmonės jau supranta, kad nieko negali padaryti su egoizmu, nes tokia žmonijos prigimtis, bet jei iš jo neišsivaduos, jis mus pražudys.
Todėl jie pradeda galvoti, kaip atsikratyti egoizmo. Pamažu išbando visas priemones, bet mato, kad nė viena neveikia. Mūsų padėtis beviltiška.
Esame kažkur Galaktikos užkampyje, skriejame aplink nykštukinę žvaigždę ant mažyčio Žemės rutulio, visiškai užteršto mūsų atliekomis. Gyvenimas baigiasi be jokios perspektyvos. Esame vieniši Visatoje, o greitai ir Žemės planetoje nebeliks gyvybės. Kaip sakoma, užgesinkite šviesą…
Blaiviai galvojant, atsiveria būtent toks vaizdas. O tai jau blogio atskleidimas, kuriam esant galima pradėti galvoti, ką daryti. Gal vis dėlto kas nors patars, kaip išsigelbėti? Ir tada ausys ima girdėti tokias bangas, kurių anksčiau nesuvokė: apie tai, kad yra gyvenimas už mūsų tikrovės ribų.
Mūsų realybė – daugiasluoksnė, ir viršutinio sluoksnio, esančio virš mūsų tikrovės, atskleidimas priklauso nuo mūsų suvokimo. Jeigu pakeisime savo vidinį tikrovės suvokimą, tai staiga pasijusime gyvenantys kitame pasaulyje. Tarsi įvyktų teleportacija, ir staiga pasijusčiau esantis kitoje būsenoje, kitoje vietoje.
Taip įvyksta, jei pakeičiu vidines vertybes ir imu gyventi kitame pasaulyje. O apie šį pasaulį sakoma, jog jis egzistuoja tik tam, kad jį paliktume. Tik tam egzistuoja Visata, Žemės rutulys ir žmonės ant jo – kad iš čia ištrūktų. Ir apskritai šis pasaulis išgalvotas, o mes gyvensime tikrame pasaulyje.
Į naujienas žiūriu tik šiuo rakursu ir todėl nelieju ašarų. Kaip priversti tikrovę pasikeisti? Ji pasikeis tik su tokia sąlyga, kad pasikeis kiekvienas mūsų. Tikrovė priklauso nuo manęs ir jaučiu ją savyje. Todėl du mato tą patį vaizdą, bet vienas verkia, o kitas džiaugiasi. Viskas priklauso nuo to, kokioje šviesoje matome įvykius. Aš viską suvokiu kaip būtinus žingsnius į išsitaisymą, artinančius mus gėrio link.
#244166

Iš pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Paskutinė karta“, 2019 m. balandžio 5 d.

Komentarų nėra

Išvysti sielos mozaiką

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei nesutinkame su tuo, ką su mumis daro Kūrėjas, kaip žvelgti į tokį Kūrėjo atskleidimą savyje?
Atsakymas. Taisykis, kol sutiksi. Iš principo, niekas nesikeičia. Mūsų pasaulis nepasikeis, nelaukite! Jei stengsitės, pasikeis tik jūsų santykis su juo. Tai ir yra „pasaulio išsitaisymas“.
Pasakyta: pasaulis veikia, kaip ir anksčiau. O jūs keisitės tol, kol jis neatsiskleis jums kaip tobulas, amžinas, begalinis, visiškai ištaisytas. Čia ir yra mūsų gyvenimas, mūsų išsitaisymas.
Tad apsispręskite, taisysitės ar ne. O pasaulis nesikeičia. Priešingai, kiek eisime pirmyn, kiek įstengsite išsitaisyti, jis parodys mums visiems vis labiau neištaisytus pavidalus, kad išorinius neišsitaisymus kompensuotumėte vidiniu išsitaisymu ir išvystumėte, kad iš tiesų pasaulis ištaisytas.
Pavyzdžiui, dabar matau pasaulį neištaisytą. Žiūriu į tuos, kas sėdi priešais mane: užsimiegojęs vaikinas, visąlaik trina akis ir jis man nepatinka. O jei staiga pastebėsiu, kad tai pats artimiausias, pats brangiausias man žmogus, itin nuoširdus, ypatingas draugas, tai pamatysiu jį visiškai kitokį. Viskas priklauso nuo mano būsenos. Niekaip kitaip.
Vos tik atskleisime, kad visi drauge esame vienos sielos dalys, tai čia nebus nieko negražaus, priešingo, atstumiančio! Todėl staiga imsiu ne šiaip toleruoti visus, o pamilsiu, ir ne niekinsiu, o pritrauksiu.
Įsivaizduokite, mes visi – vienos sielos dalys. O kur tu pradingsi? Kita vertus, kam „pradingti“? Man reikia suprasti, kad visos tos dalys man būtinos. Būtent jos tarpusavyje papildydamos kits kitą ir būdamos tinkamai susijungusios, staiga susidėlioja į mozaiką, kuri drauge sudaro mano sielą.
#245991

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kad nebūtų nuobodu

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aplink mus daug žmonių ir kai kuriuos mes labai mylime, nes esame susiję asmeniniais ryšiais. Girdint, kad nėra nieko, išskyrus Jį, nepaisant to, kad viskas iliuzija, tas pojūtis atimamas. Ir apskritai, jei visur tik Jis, darosi kažkaip nuobodoka…
Atsakymas. Aš suprantu, kad nuobodoka. Tarkim apkabini savo vaiką ar mylimą žmoną, ar jauti kažkam neapykantą, ar ragauji kažką skanaus… Ir ką? Visa tai – Kūrėjas? Kas man lieka iš gyvenimo, jei aš viską priskiriu vienam, vieninteliam šaltiniui? Man viskas tampa prėska, be jausmų ir atspalvių.
Tačiau, paaiškėja, kad kai visus jausmus ir atspalvius susiejame su Kūrėju, tai pasiekiame visišką harmoniją ir matome, kaip visi šie pojūčiai, visiškai nesusiję vienas su kitu, staiga susirenka į vieną visumą. Ir tai Kūrėjo kalba, jo pokalbis su mumis.
Klausimas. Ką Kūrėjas prideda į šią visapusiškų jausmų paletę?
Atsakymas. Vienybės ir harmonijos atskleidimą, kai įvairūs garsai susirenka į vieną kūrinį, ir jauti tai kaip vieną visumą.
Klausimas. Argi žmonės nejaučia gamtos harmonijos?
Atsakymas. Yra žmonių, kurie gali pasakyti, kad taip jaučia gamtą. Tačiau tai juk ne žinios ir ne jausmas, o tik spėjimas.
#238785

Iš 2018 m. rugsėjo 2 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Žmogaus darbas ir Kūrėjo darbas

Kūrėjas visur kur

Komentarų nėra

Keisdamiesi keičiame savo pasaulį

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu viskas – mano viduje, ar yra dar kokia nors jėga, kuri gali mane veikti?
Atsakymas. Iš išorės tave veikia Kūrėjas savo lygia Šviesa, o tu šioje Šviesoje it baltame ekrane savo savybėmis pieši savo pasaulį.
Ir tą savo nevalingai nupieštą pasaulį dabar gali ištaisyti savo valia ir nupiešti jį kitaip. Tad šiame ekrane tau pakiša skirtingas problemas, kad taisytumeisi ir matytum pasaulį geru.
Klausimas. Jeigu Kūrėjas yra mano viduje, vadinasi, yra dar kažkas, kas yra ne manyje?
Atsakymas. Ne, tai tu taip sau įsivaizduoji. Mums reikia rasti itin paprastą priklausomybę: kiek keisdamiesi keičiame savo pasaulį.
Kiekvienas iš mūsų jaučia šį pasaulį savaip. Jame yra tam tikri taškai, kuriuos galime tarpusavyje sugretinti, bet yra ir tokių, kurių net negalime išreikšti.
Todėl mūsų užduotis – jungiantis tarpusavyje sukurti pilną pasaulio vaizdą, sudarytą iš daugybės milijardų žmonių. Ir tuomet savo ryšyje išvysime Begalybės pasaulį.
#238735

Iš 2018 m. rugpjūčio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visas pasaulis – manyje

Pakeisti sapną ar prabusti

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Komentarų nėra

Realus gyvenimas ir integrali gamta

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip prie mano kasdienio realaus gyvenimo pritaikyti žinojimą apie gamtos vienybę ir integralumą? Ar pakanka sutikti su šiuo faktu?
Atsakymas. Ne. Jei nori tai žinoti, tau reikia sistemiškai mokytis, o ne šiaip imti ir susieti tai su tikrove. Integralų ryšį reikia surasti, tirti, įvairiai veikti ir matyti to rezultatą kylant, krentant, dirbant grupėje. Tuomet išvysi, kaip kuri tą tikrovę.
Jei esi gamtos projektorius į patį save, turi būti rimtas šio proceso dalyvis.
#237159

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Paklusnūs gamtos vaikai

Visuomenė – vienas bendras dvasinis organizmas

Pakeičiant egoistinę priklausomybę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai