Pateikti įrašai su tikrovės suvokimas žyme.


Mano pasaulis – norų kombinacija

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistai viską vadina norais. Net mokslininkams sunku suprasti, kai aiškinate, jog stalas – tai irgi noras, ir viskas, ką matome aplink, taip pat.
Atsakymas. Žinoma, bet kuris prietaisas – tai tam tikras noras, t.y. surinkti atomai, kurie tarpusavyje susiję tam tikru būdu. Kaip egzistuoja tas pats stalas? Kaip noras. Jį jaučiu savo noruose, o be jų nėra nieko.
Klausimas. Ką reiškia „manyje“? Juk stalą matau savo išorėje.
Atsakymas. Tau atrodo, kad matai jį ne savyje. Iš tikrųjų jauti jį savyje. Netgi žvaigždes ir kitus didžiulius objektus jauti savyje, o ne išorėje.
Būtent dėl to, kad tavyje egzistuoja negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogiškojo lygmens norai, jauti juos savyje skirtingais deriniais ir tai vadinasi „mano pasauliu“. O išorėje nėra nieko, tik jėgos, veikiančios tave ir pažadinančios tavyje šiuos vaizdus. Viskas, ką dabar jauti aplink save, egzistuoja tavyje.
#232369

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra dvasinis pasaulis?

Dvasiniai ir materialieji norai

Visas pasaulis – manyje

Komentarų nėra

Kaip išmokti išgirsti kitus?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip išmokti išgirsti save ir kitus, o ne vien klausytis? Juk tokia savybė tik leistų pagerinti santykius tarp žmonių?
Atsakymas. Tam reikia vidinio kontakto – širdžių ryšio. Kai panorėsite pripildyti kits kitą, tuomet galėsite išgirsti vieni kitus.
O taip žmonės negirdi ir net nemato vienas kito. Jie susikuria tam tikrą tikrovę ir elgiasi su ja kaip su žmogumi, kuris iš tikrųjų yra ne juose. Nematome tų, kas yra ne mumyse, matome viską, ką suformuoja mūsų egoizmas, mūsų viduje.
#233122

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Seminaras: išgirsti kiekvieną

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Ką dengia nuo mūsų tiesos pasaulis?

Komentarų nėra

Būsimas pasaulis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabaloje vadinama kitu ar būsimu pasauliu?
Atsakymas. Būsimas pasaulis – tas, kurį suvoksiu studijuodamas kabalą. Jis yra kitas, nes yra kitame suvokimo lygmenyje.
Tačiau tai realus pasaulis. Man tereikia šiek tiek pakeisti savo savybes iš gavimo į davimą ir išvysiu priešingą pasaulį.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimas pasaulis – kitą akimirką

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Už alegorijų slypi dvasinis pasaulis

Komentarų nėra

Mes amžinos būtybės

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pažinti save – reiškia pajausti ir suprasti, kad negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir aštuoni milijardai žmonių – tai aš. Kūrėjas taip piešia man mano subjektyvų pasaulio vaizdą. Iš tikrųjų viso to nėra, įskaitant mane, yra tik aukštesnioji šviesa. Baugoka kažkaip.
Atsakymas. Jokiu būdu! Egzistuoju amžinybėje, tobulybėje, Kūrėjuje, kartu su Juo, būdamas panašus į Jį. Tik turiu apibrėžti save, surasti save. Ir aš, ir tu, ir mes visi, esame šioje sistemoje.
Tačiau sakyti, kad viso šito nėra ir manęs nėra – neteisinga. Mes amžinos būtybės, mums tereikia rasti šią būseną. Tam ir gyvename šiame pasaulyje, žemiausiame iš visų.

Iš 2018 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajusti amžinybės alsavimą

Prisilietimas prie amžinybės

Kabalos mokslas:  kelias į aukščiausią harmoniją

Komentarų nėra

„Grupė“ – šventa sąvoka

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманAteidamas studijuoti kabalą, žmogus galvoja, kad ji susijusi su mistinėmis aukštesnėmis jėgomis, angelais, dvasiomis, kitu pasauliu kažkur danguje, kurį jis pažins ir pajaus.
Ir vietoj to jam netikėtai tenka studijuoti straipsnius apie grupę. Iš pradžių tai atrodo itin keista, tarsi jis atėjo studijuoti mokslą apie visuomenę, valstybę.
Egzistuojame fiziniuose kūnuose, kiekvienas savo mažame pasaulyje, todėl mums sunku suprasti, kad be įprasto egoistinio pasaulio, egzistuoja visiškai kitoks tikrovės suvokimas per mums svetimus, priešingus jutimo organus.
Ir nors perėjimas iš prigimtinio tikrovės suvokimo į aukštesniojo pasaulio suvokimą nėra lengvas darbas, reikalaujantis didžiulių pastangų, tačiau galų gale visi turi įgyti tikrąjį, „atvirą“ realybės suvokimą, kuris neapsiriboja žmogaus juslėmis.
„Knyga Zohar“ apibūdina dabartinę egoistinę būseną kaip miegančią, kai akys nukreiptos vidun. Juk domimės ir matome tik tai, kas vyksta mūsų viduje, mažame nore mėgautis, tarsi kūdikis, kuriam rūpi tik jo kūnas.
Kabalos metodika leidžia mums pereiti prie platesnio realybės suvokimo, jau ne kūdikio, o suaugusiųjų žmonių, sąveikaujančių su milžinišku aplinkiniu pasauliu. Toks perėjimas įgyvendinamas per aplinką, grupę.
Mūsų pasaulyje vaikas auga dvidešimt metų, apsuptas tėvų, giminių, tų pačių vaikų, draugų ir draugių, kol išeina į didįjį pasaulį su viskuo, ką šis turįs: išsilavinimą, kultūrą, pramonę.
Be žmonių aplinkos vaikas paprasčiausiai išaugtų kaip gyvūnas. Tačiau, kadangi jis nori imti iš aplinkos, aplinka patenka į jį ir sukuria jo pasaulį. Kad atvertume naująjį pasaulį, reikia naujos aplinkos, dirbdami su ja ir sugerdami ją į save, per ką pajausime begalinį aukštesnįjį pasaulį.
Viskas priklauso nuo aplinkos ir jos svarbos jautimo, kaip su ja susisiejame kaip į vieną žmogų su viena širdimi taip, kad mūsų tarpusavio ryšys su aplinka tampa ištisu pasauliu, kur atskleisime visą pasaulių sistemą. Tai jau ne tėvas ir motina, bet aplinka su ypatingomis savybėmis, įstatymais, tradicijomis, suvokimu, vertybėmis – viskas visiškai nauja.
Žmogus turi sukurti tokią aplinką, o šio kūrimo proceso metu aplinka sukurs žmogų, užtikrindama jo dvasinį tobulėjimą. Todėl aplinka – svarbiausia, nuo jos priklauso gera žmogaus ateitis. Iš aplinkos žmogus gauna naujus jutimo organus aukštesniajam pasauliui suvokti. Megzdamas ryšius su aplinka, žmogus taip kuria savo aukštesnįjį pasaulį.
Todėl „aplinka“ – šventa sąvoka kabalistams. Mano mokytojas Rabašas buvo ypatingas kabalistas, nes suformulavo teisingą ir tikslią aplinkos kūrimo metodiką ir jos ryšį su žmogumi, tai ir yra kabalos metodikos pagrindas. Tinkamame ryšyje su aplinka žmogus kuria dvasinį indą iš dešimties sfirų, kuriame atskleidžia savo sielos šviesą, t.y. aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją jėgą, Kūrėją.
Todėl kabalos mokslas, skirtas tinkamai aplinkai sukurti, yra toks reikalingas dabar, kai žmonija patiria globalinę krizę, ypač – visuomeninę, kai sugniuždytas žmogus atsiduria sugriuvusioje visuomenėje.
Ir žmogus, ir visuomenė jaučia, kad pasiekė akligatvį ir nežino, kaip vystytis toliau. Tik kabalos metodika gali padėti žmonėms sukurti tinkamą visuomenę ir išeiti iš krizės.

Iš 2018 m. vasario 13 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Dvasinės tikrovės filmas

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Komentarų nėra

Pasaulio istorija pagal kabalą IVd.

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Skirtingi žmonės pasaulio istoriją jaučia vienodai, nes jie išgyvena tą pačią būseną?
Atsakymas. Žinoma, tai – rešimot (dvasiniai informaciniai duomenys), kurie savo jau padarė. Skirtingi žmonės visa tai praėjo ir dabar tai jaučia kaip praeitį.
Pasaulis neegzistuoja. Jis yra tik mūsų sąmonėje. Prie tikrovės suvokimo reikia pratintis palaipsniui. Kol žmogus nepradeda jausti tam tikrų pradinių dvasinių būsenų, jis nepriima to, ką teigia kabalos mokslas. Jam tai atrodo, kaip kažkas visiškai fantastiška, nesuvokiama, kvaila. Iš tiesų kabala – pats seniausias ir pats moderniausias mūsų laikų mokslas. Juk tai, ką jis teigė prieš du, tris, keturis tūkstančius metų, mokslininkai pradėjo atskleisti tik per pastaruosius 50 metų.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Rešimot istorija ir vystymasis

Pasaulio istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą II dalis

 

Komentarų nėra

Išeiti iš melo apsupties

gyvenimo prasmė, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманEgzistuojame idealiame pasaulyje, kurį iškraipome savo egoizmu ir tuo tik kenkiame sau. Ego drasko jį į gabalus, todėl mums atrodo, kad esame labai tamsiame, siaurame pasaulyje.
Iš tikrųjų esame amžinos ir tobulos būtybės. Visas būsenas, kurias pereiname: gimimas, gyvenimas, mirtis – tai tik tie vaizdai, kuriuos dabar matome savo neteisinguose pojūčiuose.
Taisydami šiuos pojūčius, pradedame suvokti tobulą, uždarą, integruotą pasaulio vaizdą. Tenai nėra gimimo, judėjimo, mirties būsenų – viso to, kas mūsų pasaulyje vyksta vien dėl jo menkumo. Ten nuolatos, begalo vystomės siekdami tobulumo.
Klausimas. Žmonės turėtų atsisakyti egoizmo ir persikelti į kitą koordinačių sistemą, kur vystysis ir pasieks harmoniją tarpusavyje ir su visa gamta?
Atsakymas. Kol žmogus nepakils virš savo egoizmo, jis gyvens su jį gelbėjančiu melu, kuris slepia tiesą ir taip anuliuoja jį. Jei dabar išvystume tiesą, paprasčiausiai negalėtume jos suvokti. Todėl ji atsiskleidžia pamažu, proporcingai žmogaus pasirengimui prisitaikyti prie jos. Tad šis melas yra ne melas, bet būtina mūsų laipsniško prisitaikymo prie tiesos sistema.
Klausimas. Kaip jaučiantis, kad jau reikia judėti šia kryptimi, žmogus panorės išsiveržti iš melo pinklių, kuriose esąs?
Atsakymas. Tik tuo atveju, jei jame atsiras vidinių pabudimų. Tai priklauso nuo jo sielos savybių, t. y. nuo jo vidinio noro, jo „aš“.
Yra žmonių, kurie to siekia, ir jie privalo atskleisti sau gyvenimo prasmę. Ir yra tokių, kurie gali egzistuoti ir be to, jiems ir taip gerai. Kiekvienas lieka savo lygmenyje ir tenkinasi tuo, kas jam priimtina.
Manau, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kai žmonija vis labiau pabus ir priartins pasaulį prie gėrio.

Iš 2017 m. gruodžio 8 d. TV laidos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Kodėl meluojame?

Kai saulė pasilieka zenite

Komentarų nėra

Svarbiausia dirbti!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманViskas sukurta ypatingu būdu taip, kad net neturėdamas ryšio su dvasiniu pasauliu, turiu galimybę jį pasiekti per tai, kad neva myliu, neva susijungiu, neva suartėju, neva duodu, neva kartu su draugais sėdžiu.
Jei išmatuotume, kiek iš tikrųjų esame atitolę vieni nuo kitų, tai matysime, kad vienas nuo manęs nutolęs tūkstančius kilometrų, kitas – šimtą tūkstančių, trečias – milijonus kilometrų, ketvirtas – visai išnyktų iš horizonto.
Tačiau mes tarsi sėdime „drauge“ ir tai vadinama „įsivaizduojamu pasauliu“. Per tai galime imti artėti, palengva pritraukdami Šviesą sau, kuri pradės mane keisti. Taip įgysime anksčiau neturėtus protą ir jausmą. Kaskart patirsime pakilimus ir nuopuolius, jausimės vis kvailesni ir vis protingesni. Bet svarbiausia – dirbti!

Iš 2018 m. vasario 28 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Slaptas ir atviras davimas: kuris teisingas?

Vertinkite davimo savybę!

Aukščiau žinojimo – bilietas į dvasinį pasaulį

 

Komentarų nėra

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман„Žinojimo viduje“ – tai suvokimas keturiuose kūniškuose, gyvūniniuose jutimo organuose, per kuriuos matome šį įsivaizduojamą pasaulį, tai paaiškės paskui, kai išvysime tiesos pasaulį, aukštesnįjį pasaulį.
Mūsų prigimtinis, įgimtas suvokimas grindžiamas gavimu, sugėrimu į vidų. Bet studijuodami kabalą, dirbdami grupėje, veikiant į Šaltinį grąžinančiai Šviesai, imame visiškai priešingai suvokti pasaulį, kaip pasakyta: „Mačiau atvirkščią pasaulį“ – ne per gavimo, o per davimo prizmę, būdami panašūs į Kūrėją.
Ir tuomet jaučiame Kūrėją, susiliejame su Juo ir suprantame, kad be šios aukštesniosios jėgos daugiau nieko nėra. Ir taip imame suvokti aukštesnįjį pasaulį – Kūrėjo atskleidimo mums dydį.
Skirtumas tas, ar išnaudosime savo norą mėgautis egoistiškai, kad gautume visa, kas supa, ar eisime aukščiau žinojimo, virš noro mėgautis, naujai suvokdami tikrovę – taip, kokia ji iš tiesų yra, ne manyje, objektyviai.
Ir tuomet matysiu ne savyje, ne savo norą mėgautis, o Šviesą, aukštesniąją jėgą, užpildančią visą tikrovę. Tai ir vadinama dvasiniu suvokimu, „aukščiau žinojimu“, davimu, meile, atspindėtąją Šviesa. Taip imu jausti, kur iš tiesų esąs.
Atsiveria vidinis matymas, įeinu į naują, tikrąjį pasaulį. Suprantu, kad anksčiau buvau uždarytas savo egoistiniame nore, kurio apskritai nėra, tai tiesiog iliuzija, suteikianti man galimybę savo pastangomis įeiti į aukštesnįjį, šviesų pasaulį, pačiam pasiekti Kūrėją ir pasakyti: „Tai mano Kūrėjas! Tai mano pasaulis!“

Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Vertinkite davimo savybę

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Komentarų nėra

Žmogus ir Kūrėjas: be tarpininkų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia žmogaus ir Kūrėjo santykių esmė? Ar reikalingas tarpininkas?
Atsakymas. Tarp žmogaus ir Kūrėjo negali būti jokio tarpininko: tik jis ir Kūrėjas. O visa likusi žmonija, kuri neva egzistuoja, yra pačiame žmoguje.
Jei jis tinkamai žiūri į tai, kas su juo vyksta, suprasdamas, jog visa tai – jo asmeninių savybių demonstracija Kūrėjo savybių fone, ir teisingai sujungia du vaizdus, tai išvysta visą tikrąją kūriniją, kai jis ir Kūrėjas susitinka pasaulyje, kurį žmogus atskleidžia.
Klausimas. Kitaip tariant, žmogus įima į save šį pasaulį ir lieka vienas su Kūrėju?
Atsakymas. Paprastai tai vyksta dešimtuke.

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Dvasinė hierarchija

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai