Pateikti įrašai su tikrovės suvokimas žyme.


Žmogus ir Kūrėjas: be tarpininkų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia žmogaus ir Kūrėjo santykių esmė? Ar reikalingas tarpininkas?
Atsakymas. Tarp žmogaus ir Kūrėjo negali būti jokio tarpininko: tik jis ir Kūrėjas. O visa likusi žmonija, kuri neva egzistuoja, yra pačiame žmoguje.
Jei jis tinkamai žiūri į tai, kas su juo vyksta, suprasdamas, jog visa tai – jo asmeninių savybių demonstracija Kūrėjo savybių fone, ir teisingai sujungia du vaizdus, tai išvysta visą tikrąją kūriniją, kai jis ir Kūrėjas susitinka pasaulyje, kurį žmogus atskleidžia.
Klausimas. Kitaip tariant, žmogus įima į save šį pasaulį ir lieka vienas su Kūrėju?
Atsakymas. Paprastai tai vyksta dešimtuke.

Iš 2017 m. spalio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Dvasinė hierarchija

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, II d.

Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas ta Aukštesnioji, absoliuti gamtos jėga, valdanti visą kūriniją, ir kuo ji skiriasi nuo pagrindinių, mokslui žinomų gamtos jėgų: gravitacinės, branduolinės, elektromagnetinės?
Atsakymas. Visas kitas jėgas žmogus atskleidė vystantis jo protui, jos veikia tik tame lygmenyje, kuriame mes egzistuojame ir tyrinėjame. Jei vystytumės kitokia forma ir kitame lygmenyje, tai atskleistume kitokias jėgas, kitokį pasaulį.
Skirtumą tarp visų šių jėgų ir Aukštesniosios gamtos jėgos lemia subjektyvus jų suvokimas. Viskas priklauso nuo žmogaus – nuo jo tyrinėjimo ir supratimo lygmens. Be jo nieko nėra, ir negalima teigti, kad kažkas egzistuoja.
Klausimas. O jei žiūrėtume ne subjektyviai, bet objektyviai?
Atsakymas. Tai neįmanoma. Negalime tyrinėti objektyviai, nes Aukštesnioji jėga mus sukūrė su tam tikromis savybėmis. Jei nestebiu kokio nors reiškinio, tai jo ir nėra. Jis atsiranda tik tada, kai aš jį suvokiu, ir tik tokia forma, kaip jį jaučiu.
Klausimas. Tai kas gi iš tikrųjų egzistuoja?
Atsakymas. Egzistuoja tik viena Aukštesnioji jėga, sudaranti visos gamtos pagrindą. O mes juntame šią jėgą kaip įvairias formas, skirtingas savybes, priklausomai nuo formų ir savybių, kurias patys kuriame.
Klausimas. Vadinasi, šią vieną bendrąją jėgą suvokiame kaip atskirus fragmentus, priklausomai nuo savo išsivystymo lygio? Ar šis suvokimas ateityje pasikeis?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo žmogaus. Juk pasaulis egzistuoja jo suvokime, be to, yra tik viena Aukštesnioji jėga, kurianti visą mūsų gyvenimą, vadinamą „Gamta“. Visi atradimai yra mūsų viduje kaip vienintelės jėgos pasekmės.
Viskas, ką matau, juntu, galvoju, viskas manyje ir aplink mane, visi mano jausmai ir protas – tai Aukštesniosios jėgos apraiškos. Žmogui suteikta galimybė atsiskirti nuo šios jėgos ir jaustis egzistuojančiu tam tikroje realybėje, kurią vadiname šiuo pasauliu.
Klausimas. Kokia šios vienintelės jėgos savybė?
Atsakymas. Vienintelė jos savybė – davimas, dovanojimas, spinduliavimas. Ji tarsi šaltinis, nuolat duodantis ir duodantis… Taip mes ją jaučiame. Atskleidžiame ne ją pačią, o jos santykį su mumis, jos davimo savybę.
Šitaip išsiaiškiname, kad pirmuoju davimo veiksmu ši Aukštesnioji jėga sukūrė mumyse gebėjimą jausti jos poveikį ir skirti ją ir save, esantį atskirai nuo jos. Būtent toks atskyrimas leidžia mums jausti save ir mus supančią tikrovę.

Iš 2017 m. birželio 27 d. 872-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga gamtos evoliucijos jėga, I dalis

Mokslinis eksperimentas su aukštesniąja jėga

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Komentarų nėra

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманGyvename tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Kūrėjas“. Klausimas tik tas, kiek tai įsisąmoniname, jaučiame, judame ta linkme. Galima tiesiog sakyti, kad „Nėra nieko kito tik Jis“ ir viskas atliekama iš aukščiau, Kūrėjo, aukštesnės jėgos, ir taip nusiraminti, kitaip tariant, nesuteikti tam ypatingos reikšmės.
O galima įvairiose situacijose, kurios nutinka žmogui, grupei, tautai ar visam pasaulyje – laimingais ir nelaimingais laikotarpiais šlovinti Kūrėją už bloga kaip už gera.
Juk visi pojūčiai pereina per mūsų norą mėgautis, ir jeigu būtume išsitaisę, matytume tik gėrį, ateinantį iš vienos „geros ir kuriančios gėrį“ jėgos.
O jeigu kol kas esame neištaisyti, tai aukštesnioji jėga artina mus prie to, kad taisytume savo egoizmą, ir todėl nuolat atskleidžia mums mūsų nesutikimą su visiškai geru aukštesniuoju valdymu ir mūsų vieninteliu šaltiniu (be kurio nėra nieko) – vienos aukštesniosios jėgos.
Diena iš dienos mumyse atsiskleidžia informaciniai genai (rešimot): kiekviename asmeniškai ir bendri visiems tiems, kas nori judėti tiesos link. Tad kasdien atskleidžiame vis daugiau kliūčių, kad įtvirtintume šį principą. Tačiau šias kliūtis reikia priimti su meile, nors tai itin sunku, ir suprasti, kad viskas kyla iš vieno šaltinio.
Šios kliūtys reikalauja iš mūsų jas traktuoti tinkamai, dėmesingai. Savaime suprantama, kad savo egoizme norėtume šias kliūtis anuliuoti. Tačiau iš kitos pusės, kabalos mokslas moko mus, kad jos siunčiamos tikslingai, kad padėtų mums judėti norimos būsenos link, ir virš visų kliūčių įtvirtinti principą „nėra nieko kito tik Kūrėjas, geras ir kuriantis gėrį“.
Ir vienintelis būdas įtvirtinti šį principą – tai susivienyti pagal principą meilė artimui, kai visus „prasižengimus uždengs meile“.
Priklausomai nuo mūsų pastangų susivienyti, mums vis labiau atsiskleis, kad visos kliūtys kyla iš vieno absoliučiai gero šaltinio. „Karaliaus rūmuose nėra piktadarių“, tačiau, kad išmokytų mus, karalius slepiasi ir siunčia mums savo pasiuntinius, kurie it vagys ir plėšikai.
Mums reikia pasistengti per juos išvysti aukštesniąją ranką ir taip kovoti su jais, kad priartėtum prie vienos, geros ir kuriančios gėrį, jėgos.
Tai reiškia, kad mūsų gyvenimas iš tikrųjų neatskiriamas nuo „Nėra nieko kito, tik Jis“. Diena po dienos privalome vis labiau tvirtinti, kad visa, kas su mumis vyksta – „Nėra nieko kito, tik Jis“. Ir ne šiaip pareikšti žodžiais, bet realizuoti grupėje (dešimtuke) meilės artimui kaip sau dėsnį.
Tuomet išvysime, kiek šios priemonės: norų sudaužymas ir jų sujungimas tarpusavyje duodant ir mylint, priartina mus prie Kūrėjo. Dėl jų gauname bendrą jėgą, leidžiančią priartėti prie Jo ir suteikti Jam vietos mumyse, kur Jis galėtų įsiviešpatauti.

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kur nėra nieko kito, tik Jis“

Komentarų nėra

Gyvenimas hologramoje

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Iš naujausių Didžiosios Britanijos, Kanados, Italijos mokslininkų pranešimų matyti, kad visa, ką regime, prie ko prisiliečiame, ką girdime ir jaučiame kaip kvapą, tėra sudėtinga erdvinė holograma. Visata tikriausiai yra gigantiška kompleksinė holograma.
Mokslininkai tikisi, kad jų tyrimai atvers duris gilesniam ankstyvosios Visatos suvokimui ir paaiškins, kaip atsirado erdvė ir laikas.
Atsakymas. Kabala apie tai daug kalba, tačiau siūlo gilintis ne į gamtą, o į žmogų, plėsti žmogaus pažinimo galimybes, jo vidines savybes, tuomet pamatysime, kad mums atsiskleidžiantis pasaulio paveikslas visiškai priklauso nuo mūsų vidinių savybių.
Kaip savyje įforminame, apribojame, tokį ir matome pasaulį. Jeigu praplėstume šį paveikslą, keisdami save savybes, pasaulį išvystume kitokį, kitose dimensijose.
Komentaras. Vadinasi, tam turime pasikeisti mes patys, o mokslininkai mano, kad reikia tyrinėti gamtą.
Atsakymas. Tai itin ribotas priėjimas prie reikalo. Jis nieko neduoda. Nieko vertingo, išskyrus patenkintą smalsumą, iš to negauname.
Žmogus turi vystytis savo viduje. Jis turi išplėsti savo vidinius pažinimo organus, norus, mintis iki tokio lygio, kad pamatytų pasaulius, egzistuojančius ne jame. Jis juos atras tik tuomet, kai atskleis save.
Pavyzdžiui, kuo skiriasi kūdikis nuo suaugusiojo? Tuo, kad jis suvokia kažką mažo, ankšto, nors iš principo mato tą patį, ką ir suaugęs žmogus. Tačiau, kad reiškia ,,mato“? – Čia ir yra problema. Nematome vidinių gamtos ryšių, nematome tikrojo pasaulio, o tik patį žemiausią lygmenį.
Tik tada, kai žmogus išvystys savyje aukštesnį absorbcijos, žinių, pojūčių, patyrimų lygį, jam atsikleis kitas kūrinijos lygmuo, egzistuojantis aplink mus.
Dabar išgyvename būseną, kai pagaliau galime suvokti, kad mūsų judėjimas mokslininkų siūloma kryptimi yra klaidingas.
Būtina gilintis į save, plėsti savo suvokimo organus. Tačiau tai susiję su darbu virš egoizmo, prieš savo prigimtį, o žmogus to nenori. Jis parduoda savo vystymosi galimybę, bandydamas įsiteikti savo niekingam egoizmui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip įsiskverbti į visatos kompiuterį?

Žvilgtelėti už Didžiojo sprogimo taško

Dvasinės tikrovės filmas

Komentarų nėra

Atskleisti tobulą tikrovę

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманNuo pat pradžių Kūrėjas sukūrė tobulą kūrinį, juk aukštesniosios jėgos neriboja laikas, vieta, būtinos išpildyti ypatingos sąlygos.
Tik mūsų atžvilgiu egzistuoja paslėptis, kad pasiektume, atskleistume, išmoktume ir įsivaizduotume tas sąlygas bei dėsnį „Be gero ir kuriančio gėrį Kūrėjo nėra nieko kito“, kitaip tariant, yra tik visiška tobulybė, ir prilygtume Jam.
Todėl, kol pasieksime išsitaisymo pabaigą, visa ši tikrovė egzistuos vien mūsų jutimo organuose. Ne mumyse yra tik Begalybės pasaulis, kur kūrimo pradžia ir pabaiga niekuo neatskirtos. Juk Kūrėjui nereikia jokių priemonių, veiksmų ar tarpinių būsenų tarp sumanymo ir jo įgyvendinimo.
Turime visuomet matyti save tobulos būsenos atžvilgiu, nors ir neįstengiame jos atskleisti, tinkamai pavaizduoti ar net įsivaizduoti.
Reikia nuolat prisiminti, kad visada stovime priešais tobulybę, kaskart nedideliais fragmentais atskleidžiame jos trūkumus tiek, kiek galime priešintis ir priartėti prie jos.
Todėl bet kokia būsena – norima. Reikia ją laiminti ir mokytis, kaip tinkamai priešintis pagal dvasinius ir materialius dėsnius, kurie irgi nustatyti pagal aukštesniosios jėgos norą. Ir todėl, jų laikydamiesi, turime ištaisyti save, kol kiekvienos mums duotos būsenos gale nuspręsime, kad „Nėra nieko kito, tik Jis .“
Iš to matyti, kaip reikia žvelgti į visus nemalonumus, pradedant sveikata ir baigiant išorinėmis, socialinėmis, šeimos problemomis, siekiant viską susieti su „Nėra nieko kito, tik Jis“ ir bendrai ištaisyti savo santykį. Juk viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio: kaip žiūrime į tikrovę, taip ji ir atrodo.

Iš 2018 m. sausio 8 d. pamokos „Gyventi realybėje, kurioje Nėra nieko kito, tik Jis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Kūrėjas – kūrinio viduje

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Komentarų nėra

Tarp paslėpties ir atskleidimo

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis – tai Kūrėjas, įsivelkantis į viską, ką matome priešais save: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės. Iš tikrųjų pasaulio nėra, yra šie keturi lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis, žmogaus, – ir jie visi žmoguje. Žmogus mato pats save ir nieko daugiau: savo vidines savybes aukštesniosios Šviesos fone.
Jeigu žmogus dirba ties tuo, kad nebūtų priešingas Šviesai, tai liaujasi matęs save Šviesos fone ir prilygsta jai savybėmis. Ir tuomet Šviesa, davimo ir meilės savybė apsivelka į žmogų, kuris virsta Šchina.
Kūrėjas nori atsiskleisti, nori padėti. Jis visada palaiko žmogų, bet negali sutikti, kad žmogus dėtų mažiau pastangų. Juk būtent dėdamas pastangas žmogus turi išsiaiškinti visus skirtumus tarp savęs ir Kūrėjo, išvystyti savo jausmus ir atskleisti aukštesniąją tikrovę. Tarp atskleidimo ir paslėpties žmogus kuria save. Todėl Kūrėjas gali jam nusileisti ir padėti visur, išskyrus ten, kur reikia dėti pastangas.
Pasaulis mums atrodo tamsus, grėsmingas, mat vis dar matome savo pačių egoistinę prigimtį baltos Šviesos fone. Jei stengsimės prilygti Šviesai, vienybei ir meilei, tai matysime ne save, o pačią Šviesą.
Tad reikia į pasaulį žvelgti kaip į Kūrėjo norą atsiskleisti. Jis tik reikalauja iš mūsų, kad dėtume pastangas, idant kliūtys virstų parama, pagalba. Kliūtys nurodo tas vietas, kur kol kas neatitinkame aukštesniosios jėgos – tol, kol visų priešininkų nepaversime mylimais draugais.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pamokos rengiantis kongresui „Visi – viena šeima“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Kodėl mes nejaučiame Aukštesniojo pasaulio

Dievas blogas ar geras?

Komentarų nėra