Pateikti įrašai su tikslas žyme.


Kokios mintys stipresnės?

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galime savo mintimis veikti kitus? Ir kokia mintis stipresnė: individo ar grupės?
Atsakymas. Individualios mintys palyginus su grupės mintimis neturi jokios galios, tik grupės mintys realizuojasi. Jei būsite tinkamai tarpusavyje susiję, tai galėsite realizuoti bet kokią savo bendrą teisingą mintį, maksimaliai nukreiptą į kūrimo tikslą.
O jeigu užsiimsite kokia nors kita mintimi, tai ji vis tiek atves jus į kūrimo tikslą, tik jau kitu, pašaliniu keliu. Visa žmonija juda į vieną tikslą, tačiau kažkokiais alternatyviais keliais, „kaimo keleliais“. Todėl tai labai lėta, itin blogai sprendžia pagrindinę užduotį – pasiekti tikslą!
Tarkime, yra tikslas, į kurį galiu eiti tiesiai, bet nuolatos atsitraukiu į pašalinius tikslus. O jei susirenkame į dešimtuką ir tinkamai nusitaikome į teisingą tikslą, tai visąlaik judame pirmyn ir tuomet kitos mūsų savybės, norai, įvairiausios aplinkybės išsisprendžia savaime.
#249335

Iš 2019 m. balandžio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur ateina mintys ir norai?

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Minties jėga ir proto vystymasis

Komentarų nėra

Kai tikslas svarbesnis už smūgius

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip priimti teigiamus įspūdžius mūsų pasaulyje? Kaip blogį, – juk jie atitraukia dėmesį nuo kabalos?
Atsakymas. Iš tikrųjų, reikia tiksliai suvokti teigiamą poveikį, žinant, kad jis gali nuvesti į šalį. Visokie malonumai ir nusiraminimas gali stipriai pakenkti.
O blogis, priešingai, skatina suvokti jo priežastis ir egzistavimo tikslą, kai tuo tarpu poveikis, jaučiamas kaip geras, gali atitraukti žmogų nuo tikslo.
Klausimas. Vadinasi, 2 milijonų laimėjimas loterijoje yra blogiau, nei, pavyzdžiui, šaukimas į policiją?
Atsakymas. Žinoma. Šaukimas į policiją taip supurto žmogų, kad jis iš karto pradeda ieškoti Kūrėjo: kur, kodėl, kas? O jei išlošia 2 milijonus, tai jau turi problemą: kaip galės ne tik niveliuoti šiuos 2 milijonus, o dar padaryti iš jų kliūtį?
Tai nėra paprasta, ir įmanoma, tik gavus gebėjimą duoti dėl davimo. Kitaip tariant, čia jau būtinas susitraukimas, ekranas ir t.t. Tai – labai sudėtinga sistema.
Klausimas. Sakykime, žmogui suteikiami kažkokie smūgiai neigiamos jėgos pavidalu, ir jis iš karto kreipiasi į Kūrėją. Na ir kas? Tai juk – egoistinis kreipimasis. Kaip tai jį pastūmėja tikslo link?
Atsakymas. Tai jį supurto. Klausimas tas, kaip jis kreipiasi į Kūrėją, ir ką jis su tuo daro. Visų pirma, jis turi padėkoti Kūrėjui už tai, kad šis priminė apie save. Per šį smūgį Kūrėjas tarsi pašaukė jį, ir jis atsišaukė.
Klausimas. Argi taip būna? Tai juk nenatūralu?
Atsakymas. Jei man svarbesnis tikslas nei smūgis, tai yra natūralu.
#240271

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti Kūrėjo žaidimą

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pusantro milijardo dolerių!

Komentarų nėra

Implantuoti lustą ir prabusti

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Švedijos piliečiai rimtai susidomėjo biologiniu ženklinimu – „biohakingu“ (skaitmeninių technologijų diegimu į žmogaus kūną). Biologinis ženklinimas – tai ryžio grūdo dydžio lusto implantavimas po oda, jame įrašyti asmeniniai žmonių duomenys: banko kortelių, paso, kiti. Skandinavai teigia, kad gyventi tapo paprasčiau.
Kur veda toks vis didėjantis supaprastinimas?
Atsakymas. Aš manau, tai lems, kad žmonės pajaus didžiulę vidinę tuštumą. Jie turės su tuo kažką daryti. Čia jau jokie luistai nepadės. Jie turės rasti sau pripildymo šaltinį.
Žmogus atsidurs ties amžinu klausimu: „O kur gi aš? Dėl ko aš gyvenu? Kam visa tai? Visi mano luistai, kompiuteriniai ekranai ir telefonai – kur visa tai mane atvedė? Be to, kad priešais mane yra viskas, aš galiu matyti mažame ir dideliame ekrane praktiškai visą pasaulį, galiu susisiekti sus visais? O kas toliau? Ir kam? Ir štai aš sėdžiu priešais tuščią ekraną ir nežinau, ką man daryti su savimi ir su kitais.
Tai – gerai. Tai leis mums rasti teisingą, tikrą atsakymą į klausimą: „Kam visa tai?“
Klausimas. Jei žmogui kyla šis klausimas, jis randa atsakymą?
Atsakymas. Jis turi rasti. Ne iš karto, kankinsis, ieškos, bet tai – teisingas kelias. Jis ieškos atsakymo apie save! O kur aš, kur mano vieta šiame pasaulyje? Tai nuostabi paieška ir praregėjimas!
Klausimas. Kur čia laimė?
Atsakymas. Laimė, kad jis ras atsakymą. Jis staiga atras, kad yra tokia jėga, tokia mintis, kuri laukia tokio klausimo ir pasiruošusi atsakyti. Tai susitikimas, pasimatymas su savo dvasia.
Klausimas. Žmogus supras, kad būtent ši dvasia vedė jį į susitikimą?
Atsakymas. Taip. Ir tada jis viską pamatys, suvoks. Tai bus tarsi pasaulio atskleidimas – nuo pradžios, nuo užuomazgos, iki pabaigos, ir viskas kartu! Viskas taps aišku.
#242016

Iš 2018 m. sausio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Ar galima judėti į priekį be kančių?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra „kančių kelias“?
Atsakymas. Kūrimo tikslo kančiomis siekti negalima. Kai nukrypstate nuo dvasinio kelio, tai gaunate problemų, kurios priverčia jus kentėti, ir tai grąžina jus į kelią. Po to vėl krentate į savo egoizmą, nuklystate, ir kančios vėl jus grąžina, ir jūs vėl darote teisingą žingsnį į priekį.
Klausimas. Taigi, be kančių negalima judėti į priekį?
Atsakymas. Mes nuolat klystame kelyje, nes be klaidų negalime suprasti, kaip tinkamai veikti. Todėl turime galimybę judėti į tikslą taip, kad ne kančios, kurias turėjome patirti, o klaidų atskleidimas judins į priekį. T. y. darbas taisant klaidas ir judėjimas į priekį bus viena.
Tokiu atveju eisime pirmyn ne krisdami ir pakildami, o žengdami dviem linijomis: kairiąja ir dešiniąja. Patirdami nemalonumus ir klaidas kairiojoje, taip pat dirbsime su jomis dešiniojoje. Ir taip žengsime į tikslą ne kairiąja ar dešiniąja, o abiem kojomis.
Mes iš anksto suvokiame, kad be klaidų atskleidimo negalime eiti, taip esame sukurti. Tačiau judėdami egoistiškai, jau nujaučiame, kokiu būdu atskleisime klaidas, nukrypimus, blogį ir nusiteikiame pereiti į dešinią liniją.
#240171

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima išvengti kančių?

Kartu kelyje lengviau!

Kodėl reikalingos kančios

Komentarų nėra

Sukurti Kūrėjo pavidalą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus turi taip pakeisti savo norą mėgautis, kad jame iš dviejų linijų – dešinės ir kairės – sukurtų Kūrėjo pavidalą.
Abi linijos nusileidžia mums iš viršaus ir jaučiame tai gera, tai bloga. Viskas, su kuo susiduriame gamtoje, kyla iš jų: teigiama – neigiama, pliusas – minusas, šaltis – karštis ir t. t. Tai jos veikia mūsų norą gauti.
Visa, kas gerai man, vadinu teigiama jėga, o tai, kas blogai – neigiama.


O kai imu juos suvokti kitaip, tai sakau: „Man nesvarbu, ar tai gera jėga, ar bloga. Man svarbus jos poveikis, kuris veda mane į tikslą.“
Bet jeigu abi jėgos veda mane į tikslą, vadinasi viskas priklauso netgi ne nuo to, kaip jos mane veikia, o nuo to, kaip jas suvokiu. Todėl turiu taip nukreipti save į jas, kad suvokčiau pagal ypatingą metodiką.
Pirmiausia, man reikia paversti juos lygiaverčiais, kad pliusas ir minusas būtų tarpusavyje lygūs. Tam atlieku sau cimcum alef (pirmąjį apribojimą), pakylu virš savo egoizmo, ir skirtumas tarp pliuso ir minuso išnyksta.
O visa, kas mane veikia, suvokiu kaip judėjimą į tikslą. Štai čia viskas jau priklauso nuo mano darbo.
#239742

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus kelyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Kelias į beribį malonumą

Komentarų nėra

Visuomenės įtaka

Ateities visuomenė, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманO kadangi tai priešinga mūsų prigimčiai – reikalinga visuomenė, kurioje visi kartu sudarys didelę jėgą, kad galėtume kartu dirbti, siekdami anuliuoti norą gauti, vadinamąjį „blogį“, nes jis trukdo pasiekti tikslą, kuriam sukurtas žmogus. (Rabašas, „Šlavej Sulam“, „Grupės tikslas(1.2)“)
Klausimas. Kaip turėtų veikti visuomenė, kad žmogus jaustų kančias, viliojančias į priekį, o ne vejančias iš nugaros?
Atsakymas. Visuomenė turi nuolat skleisti tikslo didybę, ji svarbiausia. Tada mes natūraliai sieksime tikslo, nes mūsų akyse jis bus didis.
Kančios turi kilti ne dėl to, kad aš dirbu su savo egoizmu, o kad nepasiekiu tikslo, todėl vis veržiuosi į priekį. Tai jau kitos kančios – meilės kančios. Jos pasireiškia, veikiant visuomenei, kuri rodo, koks tu turi būti.
Klausimas. Mane sukūrė kaip visišką egoistą, kurio nedomina niekas, išskyrus jį patį. Dirbant grupėje kažkas keičiasi mano nore?
Atsakymas. Žinoma. Tavo egoistinės savybės, tokios kaip savigarba ir kt., skatina tave siekti esminio suvokimo. Tu pradedi matyti jį Kūrėjo atskleidime, suprasdamas, kad Jis priešingas tavo egoizmui.
Išeina, kad egoizmas, kuris paskatino tave atrasti gyvenimo prasmę, pats nusistatęs prieš tą prasmę. Štai ir kyla paradoksas: kaip vis dėlto veikti?
Pasireiškia labai įdomi ypatybė: egoizmo reikia atsikratyti, o norą – vystyti. Kitais žodžiais tariant, turime numarinti egoistinį ketinimą, o norus užauginti ir jiems užvilkti altruistinį ketinimą.
Veikiant visuomenei ir Supančiajai šviesai reikia save įtikinti, kad turime pakeisti tik ketinimą, bet ne norą, pastarasis visą laiką didės, kaip pasakyta: „Kiekvienas, kuris didesnis už kitą, (jo) ir norai didesni“. O štai ketinimai – keičiasi.
Mes turime stengtis pakeisti ketinimą ir – svarbiausia – suprasti, kad bendromis pastangomis galime pritraukti Aukštesniąją jėgą, kuri vadinama „Supančia šviesa“, ir tada neturėsime problemų. Kitaip – nieko neišeis. Dvasiniame vienas – ne karys, tik dešimtukas.
Klausimas. Mes dedame pastangas, kad patys gautume ketinimą duoti, ar galvojame apie draugus, kad jie gautų ketinimą duoti?
Atsakymas. Neturi reikšmės, nes mes visi įsijungiame vienas į kitą, į dešimtuką, ir viskas užsibaigia rate tarp mūsų.
Klausimas. Kaip žmogui pasiekti, kad visuomenė jį veiktų kuo stipriau? Nuo ko tai priklauso?
Atsakymas. Tai priklauso ir nuo jo, ir nuo visuomenės. Čia susilieja dvi kryptys: kiek žmogus gali save prilenkti prieš likusius ir kiek kiti suvokia savo įtaką kiekvienam.
Klausimas. Jei žmogus jaučia, kad visuomenė jo neveikia, ką jis gali padaryti?
Atsakymas. Jis turi reikalauti, kad jie jį paveiktų. Tam jis atėjo į grupę, kad grupė darytų jam įtaką.
Klausimas. Jūs aiškiai jaučiate, kad ir paskutinioji karta bus sudaryta iš dešimtukų?
Atsakymas. Kitaip ir negali būti, nes tai atitinka mūsų prigimtį. Taip buvo visais laikais. Pirmasis dešimtukus, vadinamus „minjan“, organizavo Mozė einant iš Egipto.
#228812

Iš 2018 m. sausio 2 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis stimuliatorius – žingsnis į ateities visuomenę

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Kančios skiriasi

Komentarų nėra

Tikroji meilė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVienas iš pagrindinių Rabašo straipsnių apie darbą grupėje vadinasi „Apie meilę draugams“.
Kabalos moksle žodis „meilė“ neturi nei fizinės, nei moralinės, nei etinės prasmės, kaip priimta mūsų pasaulyje. Tai siejama su abipusiu troškimu vienintelio tikslo. Meilė – labai aukšta dvasinės vienybės būsena. Mūsų pasaulyje to nėra.
Judaizme žmonės niekada nesituokdavo iš meilės, nes tai jausmas, kuris šiandien yra, o rytoj – ne. Jis priklauso nuo hormonų, nuo išorinių įspūdžių ir veda mus į aklavietę. Vėliau klausiame savęs: „Iš kur? Kam? Kodėl? Tai ne tas žmogus, kurio aš norėjau“, – ir t. t. Tai ne meilė, o hormonų pliūpsnis, paprastai labai trumpas, laikinas, ištekantis iš mūsų egoistinės prigimties.
Todėl Toroje žodis „meilė“ yra labai didingas ir neturi jokio ryšio su fiziniu žmonių ryšiu. Tai ryšys, kuris turi sietis su Aukštesniąja jėga. Meilė yra visiškas pasiaukojimas, t. y. pakilimas virš savo egoizmo, siekiant palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir tame ryšyje duoti galimybę atsiskleisti Kūrėjui, taip mes suteikiame Jam didelį malonumą.
Tai visaapimantis jausmas, nes kabalos moksle meilė – pats aukščiausias žmogaus išsivystymo taškas. Be to, tai moralinis, protinis, intelektinis, dvasinis išsivystymas, t. y. išsivystymas Kūrėjo lygmenyje.
Jei gyvenimas yra nukreiptas į aukščiausią tikslą, tai visos pakopos siekiant jo irgi vadinasi meile. Tai didingas antiegoistinis ryšys tarp žmonių, einančių į tikslą.
#229437

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Apie meilę paprastai

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra

Šviesos šauksmas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką daryti su mintimis, juk jos kyla iš Kūrėjo?
Atsakymas. Viskas kyla iš Kūrėjo: ir gera, ir bloga. Tai duodama žmogui tam, kad jis išanalizavęs pasirinktų teisingą kelią.
Klausimas. Tarkime, manau, kad man ateina blogos mintys…
Atsakymas. Blogų minčių nebūna. Būna nukreiptos į tikslą mintys, tik jos arba už tikslą arba prieš jį. Bet vis tiek visos tos mintys ir norai kryptingi, jie kyla tik iš galutinio tikslo.
Iš ten tave veikia Šviesa ir kviečia tave pas save arba teigiamomis, arba neigiamomis mintimis. Turi išanalizuoti jas ir atitinkamai elgtis, kad judėtum į tą tikslą, iš kurio atėjo mintys: tiek geros, tiek blogos.
#238782

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suprasti Kūrėją

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Ar būna atsitiktinių minčių?

Komentarų nėra

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Komentarų nėra

Baimės epidemija

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai