Pateikti įrašai su tikslas žyme.


Ar galima judėti į priekį be kančių?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra „kančių kelias“?
Atsakymas. Kūrimo tikslo kančiomis siekti negalima. Kai nukrypstate nuo dvasinio kelio, tai gaunate problemų, kurios priverčia jus kentėti, ir tai grąžina jus į kelią. Po to vėl krentate į savo egoizmą, nuklystate, ir kančios vėl jus grąžina, ir jūs vėl darote teisingą žingsnį į priekį.
Klausimas. Taigi, be kančių negalima judėti į priekį?
Atsakymas. Mes nuolat klystame kelyje, nes be klaidų negalime suprasti, kaip tinkamai veikti. Todėl turime galimybę judėti į tikslą taip, kad ne kančios, kurias turėjome patirti, o klaidų atskleidimas judins į priekį. T. y. darbas taisant klaidas ir judėjimas į priekį bus viena.
Tokiu atveju eisime pirmyn ne krisdami ir pakildami, o žengdami dviem linijomis: kairiąja ir dešiniąja. Patirdami nemalonumus ir klaidas kairiojoje, taip pat dirbsime su jomis dešiniojoje. Ir taip žengsime į tikslą ne kairiąja ar dešiniąja, o abiem kojomis.
Mes iš anksto suvokiame, kad be klaidų atskleidimo negalime eiti, taip esame sukurti. Tačiau judėdami egoistiškai, jau nujaučiame, kokiu būdu atskleisime klaidas, nukrypimus, blogį ir nusiteikiame pereiti į dešinią liniją.
#240171

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima išvengti kančių?

Kartu kelyje lengviau!

Kodėl reikalingos kančios

Komentarų nėra

Sukurti Kūrėjo pavidalą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus turi taip pakeisti savo norą mėgautis, kad jame iš dviejų linijų – dešinės ir kairės – sukurtų Kūrėjo pavidalą.
Abi linijos nusileidžia mums iš viršaus ir jaučiame tai gera, tai bloga. Viskas, su kuo susiduriame gamtoje, kyla iš jų: teigiama – neigiama, pliusas – minusas, šaltis – karštis ir t. t. Tai jos veikia mūsų norą gauti.
Visa, kas gerai man, vadinu teigiama jėga, o tai, kas blogai – neigiama.


O kai imu juos suvokti kitaip, tai sakau: „Man nesvarbu, ar tai gera jėga, ar bloga. Man svarbus jos poveikis, kuris veda mane į tikslą.“
Bet jeigu abi jėgos veda mane į tikslą, vadinasi viskas priklauso netgi ne nuo to, kaip jos mane veikia, o nuo to, kaip jas suvokiu. Todėl turiu taip nukreipti save į jas, kad suvokčiau pagal ypatingą metodiką.
Pirmiausia, man reikia paversti juos lygiaverčiais, kad pliusas ir minusas būtų tarpusavyje lygūs. Tam atlieku sau cimcum alef (pirmąjį apribojimą), pakylu virš savo egoizmo, ir skirtumas tarp pliuso ir minuso išnyksta.
O visa, kas mane veikia, suvokiu kaip judėjimą į tikslą. Štai čia viskas jau priklauso nuo mano darbo.
#239742

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus kelyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Kelias į beribį malonumą

Komentarų nėra

Visuomenės įtaka

Ateities visuomenė, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманO kadangi tai priešinga mūsų prigimčiai – reikalinga visuomenė, kurioje visi kartu sudarys didelę jėgą, kad galėtume kartu dirbti, siekdami anuliuoti norą gauti, vadinamąjį „blogį“, nes jis trukdo pasiekti tikslą, kuriam sukurtas žmogus. (Rabašas, „Šlavej Sulam“, „Grupės tikslas(1.2)“)
Klausimas. Kaip turėtų veikti visuomenė, kad žmogus jaustų kančias, viliojančias į priekį, o ne vejančias iš nugaros?
Atsakymas. Visuomenė turi nuolat skleisti tikslo didybę, ji svarbiausia. Tada mes natūraliai sieksime tikslo, nes mūsų akyse jis bus didis.
Kančios turi kilti ne dėl to, kad aš dirbu su savo egoizmu, o kad nepasiekiu tikslo, todėl vis veržiuosi į priekį. Tai jau kitos kančios – meilės kančios. Jos pasireiškia, veikiant visuomenei, kuri rodo, koks tu turi būti.
Klausimas. Mane sukūrė kaip visišką egoistą, kurio nedomina niekas, išskyrus jį patį. Dirbant grupėje kažkas keičiasi mano nore?
Atsakymas. Žinoma. Tavo egoistinės savybės, tokios kaip savigarba ir kt., skatina tave siekti esminio suvokimo. Tu pradedi matyti jį Kūrėjo atskleidime, suprasdamas, kad Jis priešingas tavo egoizmui.
Išeina, kad egoizmas, kuris paskatino tave atrasti gyvenimo prasmę, pats nusistatęs prieš tą prasmę. Štai ir kyla paradoksas: kaip vis dėlto veikti?
Pasireiškia labai įdomi ypatybė: egoizmo reikia atsikratyti, o norą – vystyti. Kitais žodžiais tariant, turime numarinti egoistinį ketinimą, o norus užauginti ir jiems užvilkti altruistinį ketinimą.
Veikiant visuomenei ir Supančiajai šviesai reikia save įtikinti, kad turime pakeisti tik ketinimą, bet ne norą, pastarasis visą laiką didės, kaip pasakyta: „Kiekvienas, kuris didesnis už kitą, (jo) ir norai didesni“. O štai ketinimai – keičiasi.
Mes turime stengtis pakeisti ketinimą ir – svarbiausia – suprasti, kad bendromis pastangomis galime pritraukti Aukštesniąją jėgą, kuri vadinama „Supančia šviesa“, ir tada neturėsime problemų. Kitaip – nieko neišeis. Dvasiniame vienas – ne karys, tik dešimtukas.
Klausimas. Mes dedame pastangas, kad patys gautume ketinimą duoti, ar galvojame apie draugus, kad jie gautų ketinimą duoti?
Atsakymas. Neturi reikšmės, nes mes visi įsijungiame vienas į kitą, į dešimtuką, ir viskas užsibaigia rate tarp mūsų.
Klausimas. Kaip žmogui pasiekti, kad visuomenė jį veiktų kuo stipriau? Nuo ko tai priklauso?
Atsakymas. Tai priklauso ir nuo jo, ir nuo visuomenės. Čia susilieja dvi kryptys: kiek žmogus gali save prilenkti prieš likusius ir kiek kiti suvokia savo įtaką kiekvienam.
Klausimas. Jei žmogus jaučia, kad visuomenė jo neveikia, ką jis gali padaryti?
Atsakymas. Jis turi reikalauti, kad jie jį paveiktų. Tam jis atėjo į grupę, kad grupė darytų jam įtaką.
Klausimas. Jūs aiškiai jaučiate, kad ir paskutinioji karta bus sudaryta iš dešimtukų?
Atsakymas. Kitaip ir negali būti, nes tai atitinka mūsų prigimtį. Taip buvo visais laikais. Pirmasis dešimtukus, vadinamus „minjan“, organizavo Mozė einant iš Egipto.
#228812

Iš 2018 m. sausio 2 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis stimuliatorius – žingsnis į ateities visuomenę

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Kančios skiriasi

Komentarų nėra

Tikroji meilė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVienas iš pagrindinių Rabašo straipsnių apie darbą grupėje vadinasi „Apie meilę draugams“.
Kabalos moksle žodis „meilė“ neturi nei fizinės, nei moralinės, nei etinės prasmės, kaip priimta mūsų pasaulyje. Tai siejama su abipusiu troškimu vienintelio tikslo. Meilė – labai aukšta dvasinės vienybės būsena. Mūsų pasaulyje to nėra.
Judaizme žmonės niekada nesituokdavo iš meilės, nes tai jausmas, kuris šiandien yra, o rytoj – ne. Jis priklauso nuo hormonų, nuo išorinių įspūdžių ir veda mus į aklavietę. Vėliau klausiame savęs: „Iš kur? Kam? Kodėl? Tai ne tas žmogus, kurio aš norėjau“, – ir t. t. Tai ne meilė, o hormonų pliūpsnis, paprastai labai trumpas, laikinas, ištekantis iš mūsų egoistinės prigimties.
Todėl Toroje žodis „meilė“ yra labai didingas ir neturi jokio ryšio su fiziniu žmonių ryšiu. Tai ryšys, kuris turi sietis su Aukštesniąja jėga. Meilė yra visiškas pasiaukojimas, t. y. pakilimas virš savo egoizmo, siekiant palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir tame ryšyje duoti galimybę atsiskleisti Kūrėjui, taip mes suteikiame Jam didelį malonumą.
Tai visaapimantis jausmas, nes kabalos moksle meilė – pats aukščiausias žmogaus išsivystymo taškas. Be to, tai moralinis, protinis, intelektinis, dvasinis išsivystymas, t. y. išsivystymas Kūrėjo lygmenyje.
Jei gyvenimas yra nukreiptas į aukščiausią tikslą, tai visos pakopos siekiant jo irgi vadinasi meile. Tai didingas antiegoistinis ryšys tarp žmonių, einančių į tikslą.
#229437

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Apie meilę paprastai

Besąlyginė meilė

Komentarų nėra

Šviesos šauksmas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką daryti su mintimis, juk jos kyla iš Kūrėjo?
Atsakymas. Viskas kyla iš Kūrėjo: ir gera, ir bloga. Tai duodama žmogui tam, kad jis išanalizavęs pasirinktų teisingą kelią.
Klausimas. Tarkime, manau, kad man ateina blogos mintys…
Atsakymas. Blogų minčių nebūna. Būna nukreiptos į tikslą mintys, tik jos arba už tikslą arba prieš jį. Bet vis tiek visos tos mintys ir norai kryptingi, jie kyla tik iš galutinio tikslo.
Iš ten tave veikia Šviesa ir kviečia tave pas save arba teigiamomis, arba neigiamomis mintimis. Turi išanalizuoti jas ir atitinkamai elgtis, kad judėtum į tą tikslą, iš kurio atėjo mintys: tiek geros, tiek blogos.
#238782

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suprasti Kūrėją

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Ar būna atsitiktinių minčių?

Komentarų nėra

Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Komentarų nėra

Baimės epidemija

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra

Pagal aukštesnįjį sumanymą

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль Лайтман„Dėl kokios priežasties išsirinkau būtent šiuos draugus, ir kodėl draugai išsirinko mane?“ (Rabašas, „Apie meilę draugams“)
Viena vertus, susirinkome draugėn atsitiktinai, nes ieškojome gyvenimo prasmės, galimybės suprasti būtį, vadovavomės savo bendru tikslu.
Kita vertus, viskas vyksta iš aukščiau. Kaip mums vėliau paaiškėja, būtent aukštesnysis sumanymas atvedė mus prie to, kad susirinkome draugėn. Jis vienija, artina mums vienus prie kitų, nepaisant to, kad esame egoistai, ypač ateinantys mokytis kabalos. Tai žmonės, kurie niekad pernelyg nejautė artumo vieni kitiems, kiekvienas jautėsi individualus.
Todėl kai jie susiburia kartu, jų laukia ypatingas darbas: rodyti meilę vieni kitiems, rengti bendras vaišes, įvairius renginius ir pan. Iš esmės tai ne jiems, juk toks elgesys prieštarauja jų prigimčiai. Tačiau jie turi tai daryti, kad suartėtų tarpusavyje.

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikros meilės artimui paslaptis

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei visas gyvenimas – žaidimas, tai turi būti ir žaidimo taisyklės. Išvardinkite, kokios jos.
Atsakymas. Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas – susijungti tarpusavyje ir už tai, kaip preferanse, surinkti kuo daugiau taškų. Tai pagrindinis „metodas“, be jo yra dar daug pavienių veiksmų.
Klausimas. Kuo ypatinga vienybė?
Atsakymas. Susivienijus pakylama į kitą pasaulio suvokimo pakopą. Ir kaskart žmogus protas padvigubėja.
Klausimas. Kaip šiame pasaulyje galima atskleisti visas begalines Kūrėjo būsenas ir neišsikraustyti iš proto?
Atsakymas. Nesijaudinkite, neįstengsite ko nors suvokti, jei prieš tai neišplėsite jausminių ir protinių jutimo organų. Tad mūsų jutimo organai visuomet bus pasirengę tam, ką jaučiate. Jie niekad negauna daugiau, nei pajėgia ar yra pasirengę. Taip dingsta bet kokia galimybė išprotėti.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Komentarų nėra

Dievo nėra

Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Mano reakcija į aplinkinius – tai mano reakcija. Išorinį pasaulį suvokiu pagal savo reakcijas į viską. O kur čia Dievas?
Atsakymas. Dievo nėra. Mes į jį apskritai neapeliuojame. Mes kreipiame dėmesį tiktai į save, į tai, kas mumyse, į tai, kad mums reikia pakeisti savo vidinį nusistatymą, nusistatyti teisingam realybės suvokimui, ir tada ateisime prie teisingo tikslo trumpiausiu, gėrio keliu.
Kuo čia dėtas Dievas? Jo nėra. Dievą sukuriame savyje.
Mūsų pati geriausia, patogiausia būsena, pati geriausia, aukščiausioji jėga, kuri mus visus paverčia pačiais nuostabiausias ir sėkmingiausiais, vadinasi Dievu.
Su tokiu Dievu aš sutinku.
Klausimas. Mano reakcija į aplinkinius – tai vis dėlto mano reakcija?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Išorinį pasaulį suvokiu pagal savo reakcijas į viską?
Atsakymas. Suprantama. Iš kur žinau, kas yra išorinis pasaulis? Tai yra tai, ką aš suvokiu. Tad kiekvieno žmogaus išorinio pasaulio suvokimas kitoks.
Klausimas. Ir visa tai, vienaip ar kitaip, kreipia mane į mano pačią patogiausią būseną?
Atsakymas. Tiktai tuo atveju, jeigu žinai, kaip to siekti.
Klausimas. Kodėl gi visąlaik taip nepatogiai jaučiuosi?
Atsakymas. Nes painiojiesi, nežinai, visuomet sukiesi vienoje vietoje, ir taip baigi savo gyvenimą, nieko nepasiekęs ir neįminęs jo mįslės. O juk jame nėra mįslės! Mįslė – kaip pasiekti man pačią geriausią, optimaliausią, nuostabiausią būseną! Bet pats nežinau, kas tai yra!
Paklausk žmonių, ko jie norėtų savo gyvenime pasiekti, ir jie pasakys tau tokias kvailystes: pinigų, šlovės, žinių, garbės, valdžios, sveikatos. Bet juk visa tai baigiasi. O kokia viso šito vidinė prasmė? Deja, žmogus to nežino, jis nekelia sau šio klausimo. Vadinasi, mums visa tai reikia atskleisti. Tam ir yra kabalos mokslas.

Iš 2017 m. spalio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Dievas?

Atskleisti Kūrėją

Ar Dievas yra?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai