Pateikti įrašai su tikslas žyme.


Kur mus veda gamta?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Sąvoka „darbas“ užima pusę žmogaus gyvenimo. Jis pradeda tam ruoštis nuo mažens: mokosi mokykloje, institute, galvoja, kuo būti. Bet dabar visa tai baigiasi. Bręsta netikėtas perversmas.
Atsakymas. Šiandien mūsų karta yra labai įdomios būsenos, kai darbas, kuris sukūrė žmogų ir praktiškai lėmė visą jo asmeninį, šeimyninį, visuomeninį, valstybinį ir net planetinį gyvenimą, staiga pradeda prarasti savo prasmę.
Žmogus jau nesusijęs su „darbo“ samprata, kuri prieštarauja Darvino teorijai, pripažįstančiai, kad darbas sukūrė iš beždžionės žmogų.
Be to, K. Markso teorija, kuri teigia, kad mes pasieksime socialistinio darbo pergalę, kai kiekvienas gaus pagal poreikius ir savanoriškai atiduos pagal gebėjimus, taip pat jau neveikia. Juk šiandien iš tavęs nieko nereikalaujama. Gauk savo pragyvenimo minimumą, ir viskas.
Kur rasti darbą? Ieškoti jo po visą pasaulį, kas vyksta jau seniai? Todėl pati darbo sąvoka, kai žmogus kuria, renkasi pagal tai, kas patinka, kas suteikia materialų pasitenkinimą ir užtikrina rimtą socialinį lygį bei perspektyvas, absoliučiai išnyksta.
Ir štai, kas įdomiausia: kartu su tuo dingsta menas. Juk literatūra, muzika, poezija, kinas, teatras – tai irgi darbas, jo tikslai ir prasmė mūsų kasdienybėje pamažu kis.
Keičiasi žmonijos norai, ketinimai, tikslai. Todėl viskas, ką galima šiandien žmogui nuo žmogaus pateikti, jam nebėra kažkas reikšminga. Jei kažkas kažką parašė, tai manęs, iš principo, nedomina.
Mūsų egoizmas kyla aukštyn, jis nori didesnių, reikšmingesnių pojūčių – jei jau gyvenimas, tai iš tikrųjų gyvenimas. O visokie sentimentalūs romanai ir verksmingi serialai, kuriais mūsų laikais užpildyta televizija, taps antraeiliais, kadangi noras juos žiūrėti palaipsniui išnyks.
Ir kas tada liks žmogui? – Nieko! Nuoga gyvenimo prasmė, kurios negalėsime rasti nei literatūroje, nei mene, nei muzikoje – niekur, net technikoje.
Žmonės kurs robotus, kad jie dirbtų žmonijai. O kas toliau? – Darbo nėra, nėra kuo užsiimti, niekas tavęs niekuo neįpareigoja. Sugalvoti kažką dirbtinai – tai tik užteršti atmosferą ir žemę.
Klausimas. Kur gi mus stumia gamta? Kad visi žmonės atsisėstų ir pradėtų mąstyti apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Ne. Gyvenimo prasmė pasiekiame ne sėdėjimu ir mąstymu, o tuo, kad mes kuriame vidinį tarpusavio ryšių tinklą, kuriame pradedame jausti visiškai kitą išmatavimą, naują pasaulį – vėl ir vėl naują, ir taip vis aukščiau ir aukščiau.
Dvasinis pasaulis – tai ne trimatė mūsų pasaulio erdvė, ten nėra laiko tėkmės. Mes išeisime už Šviesos greičio, už mūsų mentalinio, dvasinio tarpusavio bendravimo greičio ir pakilsime į visiškai kitus bendravimo metodus.
Ryšys tarp mūsų taps visiškai kitoks, vidinio lygmens, kuris nepriklauso nuo galvos smegenų neuronų ir nervinių ląstelių. Mes būsime vienas vieningas organizmas. Papildomai prie mūsų fizinių kūnų prisidės mentalinis, dvasinis tarpusavio ryšys, ir mes pradėsime išeiti į kitą pasaulį.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus be darbo – ne žmogus

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Mėgstamas darbas – pašakimas ar paskirtis?

Komentarų nėra

Susitikimo vieta – internetas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманMes matome, kad vystomės pagal dvi priešingas tendencijas. Viena vertus, mes vis labiau tolstame vienas nuo kito, niekas nenori būti susijęs su kitais ir priklausyti nuo jų. Prie to prisideda automatizacija ir robotai, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi ir pakeičia žmones.
Dėl to vis mažiau palaikome ryšius vienas su kitu. Net parduotuvėje man nebereikalingas pardavėjas, nes pats pasisveriu produktus ir susimoku kortele. Bet kokius mokesčius galima susimokėti internetu.
Anksčiau aš stovėdavau eilėje ir kalbėdavausi. Dabar galima užsisakyti ir gauti viską, ko nori, į namus. Žmonės vis labiau tolsta vienas nuo kito ir tuo džiaugiasi.
O kita vertus, mes tampame naujo interneto ryšio gimimo liudininkais. Tegul tai dar ne tikras ryšys, bet jau tam tikra susitikimo erdvė. Ir nors 90 proc. interneto užtvindyta šiukšlėmis, o tai nenuostabu, turint egoistinę prigimtį, bet, tikiuosi, žmonija  išmoks, to atsikratyti.
Juk nėra prasmės iki begalybės didinti archyvus, kad amžinai išsaugotum kiekvieną kažkieno  kažkada numestą žodį. Internetas kol kas yra tik pradinėje stadijoje, bet galiausiai visas ryšys tarp žmonių bus internete. Tai bus jau visiškai kitas vienybės lygmuo, kuriame turi atsiskleisti gilesni vidiniai norai, kurie kol kas yra paslėpti.
Mes atrasime, kad internetas atskleidžia vidinę žmogaus esmę, netgi tokią, kurią jis norėtų nutylėti. Bet mums teks su tuo sutikti ir atsisveikinti su asmeninėmis paslaptimis bei asmeninės informacijos apsauga. Interneto tinklas įpareigos mus susijungti vienas su kitu.
Internetas atves mus prie suvokimo ypatingos jėgos, esančios mumyse, kuri aukščiau mūsų ir turi protą bei jausmus. Jis taps vienu milžinišku apskrituoju stalu, kur pajausime, kad mums trūksta tikrojo ryšio.
Taip mes prasiveržiame  iš vidaus, – žmogus tarsi norėtų šokti ir skristi, bet jaučiasi sukaustytas grandinėmis. Susijungimas per internetą leis išsilaisvinti. Tai bus žymiai stipresnis vidinis ryšys.
Šis išsitaisymas užims daug laiko, ne vienerius metus. Šiandien kai kur bando išjungti internetą arba jį apriboti, bet apribojimai nepadės. Tiesiog internetui reikia teisingo auklėjimo.
Aš labai tikiuosi, kad internetas, kompanijos, kurios jį valdo, tarptautinė interneto komisija nuspręs, kad reikalingas visuotinis auklėjimas per internetą tokia forma, kad bet kuris žmogus pasaulyje būtų apmokytas. Nepriklausomai nuo to, nori jis ar nenori, bet užeidamas į internetą jis nevalingai mokysis, kol pats užsimanys dalyvauti sąmoningai.
Aš manau, kad tai bus jau greitai. Tai rodo tokie ženklai, kaip Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu, žiniasklaidos, kuri yra finansų elito valdžioje, kritika, konfrontacija tarp dešiniųjų ir kairiųjų.
Tai teismas, kuriame žmonija teisia save, nežinodama, kas yra gerai, o kas blogai, ir kur eiti toliau, – visa tai priartina mus prie būtinybės pareikalauti visuotinio integralaus auklėjimo.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje; 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Išmanieji telefonai išstumia meilę

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Aš sutinku gyventi Žemėje amžinai aukščiausio klestėjimo būsenoje. Darbo pakankamai, užteks ilgam…
Atsakymas. Mąstote kaip užsižaidęs vaikas, kurį verčia miegoti, o jis užsispyręs šaukia, kad dar nebaigė žaisti. Tačiau tai praeis. Žmonija pradeda suprasti, kad visa tai – tik žaisliukai.
Dėl to, jeigu gyvenimas neužpildytas aukštesniuoju tikslu, kuris baigiasi ne gyvūninio kūno egzistavimu materialiame pasaulyje, tai jis – beprasmis.
Matome šiandien mūsų kartos požiūrį į gyvenimą. Jiems rūpi narkotikai, jiems nieko nereikia, jie pavargę, nenori dirbti, nenori mokytis. Galbūt dar liko noras uždirbti pinigų… Tačiau, koks to tikslas? Iš esmės, matome, kad žmonija degraduoja.
Kabala aiškina, kad tai – dėl vėluojančio dvasinio vystymosi. Mes kaip pernokusios uogos, pradedančios po truputį pūti. Tokia dabartinė žmonijos būsena.
Dėl to mums reikia galvoti ne apie tai, kaip amžinai gyventi gyvūniniame kūne, o kaip pasiekti tikrą gyvenimą: amžiną, begalinį, tobulą, dvasinį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Atėjo metas suaugti

Komentarų nėra

Ilgas kabalisto kelias

Baal Sulamas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманRabaš pasakojo, kaip jo tėvas, Baal Sulamas, kartą atvyko pas savo mokytoją į Pursovą, nedidelį miestelyje netoli Varšuvos. Laukdamas mokytojo jo kabinete, jis priėjo prie knygų lentynos ir atsitiktinai paėmė vieną iš jų. Tai buvo Ari „Gyvenimo medis“.
Vėliau jis pasakojo: „Atverčiau ją ir nusistebėjau! Joje buvo kalbama apie tai, ką norėjau visą gyvenimą žinoti!“ Vos tik mokytojas įėjo į kambarį ir jį išvydo, suriko: „Padėk į vietą!“ Tačiau Baal Sulamas jau įsiminė, kokia tai knyga, ir netrukus suradęs ėmė ją studijuoti.
Po keletos metų jis suprato, kad jis nebeturi ko mokytis nei iš savo mokytojo, nei apskritai būdamas Lenkijoje.
Tačiau, kaip sakė Rabaš, Baal Sulam nežinojo, kad jam prireiks dar 20 metų, kad pradėtų savo dvasinį kelią. Rabaš tuomet pasakė mažiau. Tai ne 20 metų, o daugiau.
Komentaras. Įsivaizduokite, kaip taip skamba pradedantiesiems!
Atsakymas. Reikia žinoti tiesą. Juk kalbame apie sielos transformaciją, apie sielos persikūnijimus, apie tai, kad nusileidžiame į mūsų pasaulį 70-80 metų, kad būtent per tą laiką pakeistume save ir išeitume į kitą dvasinę pakopą.
Tad nėra ko čia slėpti. Priešingai, tau duodama galimybė ir reikia ją išnaudoti. Nesi laisvas iki gyvenimo galo – tu įeini į šią sistemą. O kodėl tu gimei, kam egzistuoji? Tik dėl to.
Kabalos mokslas tik apie tai ir kalba. Nereikia apgaudinėti, menkinti jos svarbos, nes ji kalba apie žmogaus tikslą šiame pasaulyje, šiame gyvenime. Ir tas, kas nori tuo užsiimti, turi suprasti, kur jis einąs. Kitaip, atėjęs į kabalą, pavers iš jos visokius mistinius dalykus. Nors šiandien tai praktiškai nebeįmanoma.
Baal Sulam atvirai ir daug rašo apie tai savo knygų puslapiuose. „Įvade į Mokymą apie dešimt sfirų“, savo laiškuose ir straipsniuose jis atvirai kalba apie tai, ko iki jo niekas niekada nekalbėjo.
Bet kas suranda jo knygas? Žmonės, kuriems to iš tiesų reikia. Jeigu žmogus atėjo pas mus mokytis, jis turi suprasti, kad šis ryšys – amžiams, jis privalo atlikti savo misiją.
Žinoma, jis gali išeiti ir iki gyvenimo galo užsiimti žemiškais reikalais, jei pavyks. Bet iš esmės nuo to nepabėgsi. Kalbama apie sistemą, kurioje visi norom nenorom turime dalyvauti.
Klausimas. Ar iš principo įmanoma, kad žmogus ieškos kito mokytojo?
Atsakymas. Taip. Jeigu jis išties ieško gyvenimo prasmės, tai privalo ieškoti.
Klausimas. Tačiau tam tikru metu jis turi aiškiai apsispręsti: „Čia!“ įsikibti dantimis ir laikytis?
Atsakymas. Tai pageidautina atlikti kuo greičiau, kad iš tikrųjų įsikibtum, antraip, gaila laiko.
Klausimas. Kaip žmogus atsivertęs knygą gali iš dviejų eilučių staiga suprasti: „Viskas! Čia atsakymas!“?
Atsakymas. Iki tol, kol radau savo mokytoją, keletą metų skaičiau tokius Baal Sulamo veikalus kaip „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų““ ir „Įvadas į kabalos mokslą“.
Tačiau, kai radau Rabašą, jis pasodino mane su savo mokiniu Hileliu, ir šis ėmė man aiškinti  „Įvadą į kabalos mokslą“, aš buvau tiesiog nustebintas.
Iki tol man neužteko paaiškinimų keletui žodžių ir būtent juose buvo raktas, kaip suprasti visą tekstą. Jei tai turi, eini toliau, o jei ne – prašoki, ir tekstas tau atrodo paviršutiniškas, įprastas.

Iš 2016 m. spalio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Slaptosios kabalisto praktikos

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 09 28)

Twitter

Vienas gyvenimo tikslas – prilygti Kūrėjui. Vienas prasižengimas – nesiekti to nuolatos. Vienas taisymas – susijungti į dešimtuką kaip vienas, kurį užpildo Jis.
Jeigu vogi, tave turi saugoti, rūpintis, jei nurodinėji kitiems, nekenti žmonių ir šalies, nesieki vienybės – tam nėra išpirkos!
Prasižengimo išpirkimas – susijungiant sielomis. Tai sudužusios Adam sistemos taisymas, kuomet ji užpildoma Kūrėju.

Komentarų nėra

Nenoriu būti vergas!

Dvasinis darbas

Klausimas. Kuo skiriasi sąmoningas ir nesąmoningas dvasinis darbas?
Atsakymas. Nesąmoningas darbas toks, kad mes automatiškai pildome gamtos nurodymus, Kūrėjo darbą.
Dirbti sąmoningai reiškia, kad pradedame šiame procese dalyvauti savarankiškai, protingai, suprasdami ir iš anksto planuodami. Ir tuomet išvysime, kur iš tiesų esame.
Kuo skirasi vaiko ir suaugusio žmogaus protas? Suaugusysis supranta, kur esąs ir ką darąs, o mažas vaikas – ne. Lygiai taip pat ir dvasiniame pasaulyje. Dabar nesuprantame nematome dvasinio pasaulio, nes negalime jame tinkamai egzistuoti. Vos tik pradėję įgyti jo savybes, imsime atskleisti jį tarp mūsų.
Klausimas. Ką reiškia, kad visi dirbame Kūrėjo labui? Jeigu jau dabar laikomės gamtos dėsnių, tai kokia problema?
Atsakymas. Tu automatiškai jų laikaisi, nevalingai. Problema ta, kad reikia sąmoningai imtis visų Kūrėjo funkcijų, Jį pakeisti.
Kai atsidursi Jo vietoje, o tai reiškia, kai susiliesi su Juo ir visiškai pažinsi Jo santykį su kūriniu, tai tapsi toks, koks Jis. Tai ir yra mums iškeltas mūsų raidos tikslas.
Klausimas. Norite sakyti, kad aš norom nenorom esu Kūrėjo vergas?
Atsakymas. Žinoma. Dabar tu kaip svečias, kuris sėdi priešais šeimininką ir ryja viską, ką šis jam duoda. O tu turi pakilti ir sakyti: „Stop! Nenoriu pildyti tavo nurodymų. Keliu sąlygą, kad viską pildysiu savarankiškai, suprasdamas, kad tai atlieku, idant duočiau Tau, kaip malonumą, kaip paslaugą. Nenoriu būti vergas. Noriu būti savarankiškas žmogus. Noriu būti toks, kaip Tu.“

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Kaip tapti laisvam?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Valios laisvės beieškant, III d.

Valios laisvė

Aukščiau Visatos
Jei pakiltume ir pažvelgtume į bendrą vaizdą, nekreipdami dėmesio į žmoniją, – į negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą, – tai prieš mus atsivertų ypatingas bendras dėsnis, kuris mus visus priskiria prie bendros sistemos. Be to, prie uždaros, integralios, idealiai tarpusavyje susijusios visose savo dalyse.
Taip gamta elgiasi su visais, ir tik mes – žmonės – esame priešingi jai pagal savo prigimtį.
Išeina taip: jei mes priešingi Gamtai, tai galime iš šalies ištirti, suprasti, suvokti ją ir tapti panašūs į ją. Bet ne natūraliu būdu, būdami panašūs į negyvąjį pasaulį, florą ir fauną, o savarankiškai, nepriklausomai kildami ant bendros Aukštesniosios gamtos pakopos, kuri yra aukščiau mūsų Visatos, aukščiau Didžiojo sprogimo, nuo kurio Ji prasidėjo.
Tai ir yra tikroji žmogaus pakopa, Žmogaus lygmuo – nuo žodžio Adomas, kuris reiškia: „panašus“ (dome) į bendrą sistemą. Kartu mes imsime ją kontroliuoti – suprasime, suvoksime visą Gamtą, prasiskverbsime į jos gilumą, įsijungsime į ją.
Štai kur slypi esmė, mūsų gyvenimo tikslas, mūsų valios laisvė. Tik dėl to verta gyventi. Antraip mes liekame apgailėtinomis skruzdėlėmis, vykdančiomis savo kūno komandas.
Tai reiškia, kad mums būtina rasti metodiką, kuri leis mums stovėti prieš Gamtą, pažinti, atskleisti, tyrinėti ją – ir kartu formuoti save pagal šią visuotinę, globalią gamtą, įtraukiant visą Visatą, žmoniją ir, kas žino, ką dar.
Šito reikia siekti. Juk tik taip, jei aš suvoksiu šią universalią sistemą, jei atversiu ją, jei sužinosiu, dėl ko egzistuoju, kaip buvau sukurtas, kaip gyvenu ir vystausi ir į kokią visa apimančią Gamtą turiu ateiti, – tik taip aš iš tikrųjų realizuosiu save.
Toks mano laisvas pasirinkimas: pasiekti tai ar ne. Įeiti ar neįeiti į interakciją su Gamta, į susijungimą, bent į suartėjimą ir supratimą. Žmogus geba laisvai kurti, sugerdamas į save visą šią sistemą protu ir jausmais, iki pat smulkiausių detalių. Ir štai tada jis vadinsis „Žmogumi“ (Adomu).
Juk šioje būsenoje jis sujungia savyje dvi priešingas jėgas. Viena vertus, pagal šio pasaulio prigimtį, jis egoistas, o kita vertus, pagal globalaus pasaulio prigimtį, jis altruistas. Jis turi šansą įgyti antrąją jėgą. Ir šis šansas laukia, kol bus įgyvendintas.
Žmogų atveda prie šios galimybės, o toliau viskas priklauso nuo jo paties: nori jis to ar nenori? Jis randa metodiką: knygas, mokytojus, grupę tam įgyvendinti – kitaip tariant, tą vietą, kur jis įgyvendina savo ryšį su Gamta. Taip žmogus gali judėti pirmyn, vystytis pasitikdamas šį etapą, kuriame Gamta jam atsiskleis.
Ir jis laisvas šiame kelyje. Juk jis gali pagal paties valią, laisvai jungtis į grupę, kuri jį moko, kaip prisijungti, įsitraukti į visa apimančią Gamtos sistemą.

Iš 2016 m. birželio 28 d. 739-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, I d.

Valios laisvės beieškant, II d.

Kas tiki valios laisve

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 04 04)

Twitter

Oksforde įrodė, kad egzistuoja paraleliniai pasauliai. Tegu išmoko, kaip ten patekti!

Pasitikrink: Ar nesigailėsi, kad gyvenai, kaip tau liepė aplinkiniai, kad nebuvai sau ištikimas, kad gyventum dėl savo tikslo?

Komentarų nėra

Gyvenimo tikslas

gyvenimo prasmė

Klausimas. Koks gyvenimo tikslas?
Atsakymas. Gyvenimo tikslas – pasiekti mūsų tarpusavio ryšio centrą, kad pajaustume išeiną į kitą matmenį.
Klausimas. Kas apibrėžė mūsų raidos užduotį?
Atsakymas. Gamta, kuri stumia mus į tikslą. O kabala padeda ją atskleisti, ragina mus pirmyn, kad greičiau atliktume šią užduotį, kol Gamta nenuvis mūsų lazda į šią sistemą.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Suvokti gyvenimo tikslą

Gera gyventi turint prasmę

Komentarų nėra

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Kabala ir religija

Klausimas. Kas yra religija kabalos požiūriu ir dėl ko ji reikalinga?
Atsakymas. Religija vadinama teisingo žmogaus vystymosi bendroje gamtos sistemoje metodika. Skirtingai negu negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygiai, žmogiškas vystymasis numato aktyvų pačių žmonių dalyvavimą.
Kažkada pasaulis pradėjo vystytis nuo nulio. Pradžioje vystėsi negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, o pabaigoje – žmogus. Ši evoliucija vyko automatiškai dėl gamtą valdančios jėgos.


Tačiau kažkuriame vystymosi etape žmogus peržengia tam tikrą slenkstį, už kurio staiga atsiskleidžia, kad tai ne atsitiktinis, o tikslingas vystymasis. Pirmiausiai tai atskleidė žmogus vardu Adomas, dėl to ir buvo pavadintas pirmuoju žmogumi.
Adomas atskleidė, kad visa evoliucija – tai procesas, tiksliai suorganizuotas iš aukščiau. Tačiau šitas procesas nėra iki galo nulemtas, jame yra toks taškas, nuo kurio žmogus turi pradėti dalyvauti procese savarankiškai. Šitas savarankiškumas atsiranda nuo Adomo atskleidimo laikų, ir dėl to mes pradedame skaičiuoti laiką ne nuo pirmojo nulio ir pasaulio gimimo, o nuo pirmojo žmogaus – Adomo.
Adomo atradimai laikomi pasaulio pradžia, ir nuo to momento skaičiuojami 6000 metų, skirti pasauliui išsivystyti. Būtent nuo šito laiko mes aktyviai įsijungėme į vystymąsi, tapdami  partneriais aukštesniosios gamtos jėgos, kuri vadinama Kūrėju.
Taigi, tikroji religija – tai mūsų dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika, kuri mus moko, aiškina ir ruošia išpildyti mūsų misiją. Iš tikrųjų, nieko nėra ką daryti šitame pasaulyje, išskyrus mokytis teisingai dirbti su Aukštesniąja šviesa, kuri įpareigoja vystytis, norime to ar ne, t. y. natūraliu vystymosi keliu – „savo laiku“ (beito).
Natūralaus vystymosi kelias – tai kančių kelias. Mes gauname galimybę vystytis kitu keliu – teisingai, savarankiškai, sąmoningai, lyg „greitindami laiką“ (axišena). Taip mes savyje sukuriame Adomo, žmogaus, formą, kuri reiškia „panašus“ į Kūrėją.
Išeina, kad tikroji religija – tai visai ne tradicinė religija ir tikėjimas, kurie egzistuoja šiandien žmonijoje, o kabala. Religija – tai vienintelis žmogaus veiksmas gamtoje, per kurį jis tampa Kūrėjo partneriu evoliucijoje, padedantis aukštesniajai jėgai privesti prie baigtinės, iš anksto numatytos, teisingos ir ištaisytos formos. Tokiu būdu žmogus tampa visiškai toks kaip Kūrėjas.
Religijos tikslas – privesti prie suvokimo savo blogio ir išmokti atskirti gėrį nuo blogio. Šitame yra visas skirtumas tarp Kūrėjo ir kūrinio. Kūrėjo savybės – tai gėris, o kūrinio savybės – blogis. Dėl to, kiek mes suvokiame savo egoizmo blogį, tiek atskleidžiame Kūrėjo gėrį.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai