Pateikti įrašai su tikslas žyme.


Gyvenimo tikslas – tapti Žmogumi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai supratau, kad gyvenimo prasmė – tapti Žmogumi, ir kad mes esame ta jungtis, siejanti gyvūnus ir žmogų, kaip beždžionė?
Atsakymas. Mes ne beždžionė, nes ji negali tapti žmogumi, bet mes išties esame siejanti jungtis.
Klausimas. Tačiau mes pavojingi visai žmonijai?
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Vis tiek Kūrėjas/Šviesa supa mus. Todėl ta grėsmė, kurią keliame, tai pavojus vien mums patiems.
Bet kuriuo atveju pasaulis nebus sunaikintas, ir mes privalėsime jį pertvarkyti į dvasinį, grįžti į pačią aukščiausią dvasinę pakopą. Žinoma, kad mūsų dabartinės būsenos gali patirti gana nemalonias metamorfozes. Mes rimtai, dvasiškai evoliucionuojame.
Klausimas. Ir kuo turime tapti?
Atsakymas. Turime tapti žmonėmis. „Adam“ (žmogus) hebrajų k. kilęs iš žodžio „panašus“ į Kūrėją.
Iš principo imame po truputį suprasti, kaip tai gali veikti. Būtina bent nedidelė grupė, kurioje tinkamai elgsimės vieni su kitais.
Svarbiausia, kad galėčiau perleisti Šviesą kitiems, kitaip tariant, gerai apie juos galvoti, rūpintis jais – ne fiziškai, o viduje. Tuomet pajausiu, kaip manyje susidaro blokas (AHAP), kuris per mane kitiems perduoda Šviesą, informaciją, jėgas, poveikį, šilumą.
Vystau savyje davimo savybę, ir tiek esu panašus į Kūrėją. Vadinasi, tiek, kiek siekiu jam duoti, tame ketinime jaučiu Kūrėją.
Kitaip tariant, vos tik imu iš tikrųjų išeiti į kitus, tai savo tęsinyje juose imu jausti Kūrėją, manyje susiformuoja Jo savybės.
#237757

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prašau padaryti mane Žmogumi

Dvi duotybės

Dvasingumo imitatorius

Komentarų nėra

Baimės epidemija

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulį užvaldė baimės epidemija. Žmonės praranda pasitikėjimą, nustoja klausytis vieni kitų. Galų gale jie ima veikti ne iš godumo, kaip seniau, kai ko nors siekė, o iš baimės, turinčios realias priežastis. Kaip jos atsikratyti? Juk mes aktyviai judame aklavietės link.
Atsakymas. Manau, kad tai labai gerai. Žmogus tikėjo įvairiais dievukais – bet kokiais – nuo to jam buvo lengviau. Dabar šis tikėjimas nyksta, nėra puoselėjamas, todėl žmogus negali kompensuoti baimių, nerimo, negatyvių jausmų. Jis negali jų sieti su aukštesniaisiais norais, valdymu, aukštesniąja valdžia, viskas krinta jam vienam. Žmogui sunku!
Baimė žmogų blokuoja. Jis nori užsimerkti, tarsi mažas vaikas palįsti po antklode, apsimesti, kad nieko nėra.
Klausimas. Kaip gi jam iš ten išlįsti?
Atsakymas. Jį reikia šviesti. Tik ne mechaniniais žaislais, kaip bando mokslininkai.
Komentaras. Mokslininkai kol kas kelia klausimus.
Atsakymas. Kelti klausimus – gerai. Tačiau jie gi susiję su gyvenimo prasme. Tokie klausimai yra virš mūsų supratimo. Kaip mes egzistuojame? Dėl ko? Kas yra gyvenimas? Kaip jis prasideda ir kaip baigiasi? Kokia pačios gamtos egzistavimo prasmė?
Bet viską tiesiog susieti su Dievu… Šiuolaikinio žmogaus tai nenuramina. To pakako iki Švietimo epochos, o nuo XVII-XVIII a. ir vėliau toks požiūris nebepatenkina.
Žmogus bus priverstas pamatyti, kad prieš jį – būties prasmės klausimas: kam, dėl ko ji, kur prasmė?
Mūsų gyvenimas grįstas baime, jei ne ji, tai kam gyventi. Kam man visa tai?
Pademonstruokite žmogui visą jo būsimą gyvenimą, – o šis jau egzistuoja, nieko kito nėra, – žmogus nenorės gyventi.
Pamatys, jog viską daro tam, kad kuo nors pasimėgavęs iš karto pajustų depresiją ar kančią, be to, dar reikia sunkiai dirbti. Per metus turi dvi atostogų savaites, dar nežinia, ar jas praleis gerai. Vaikai, kurie užaugę atsisėda ant sprando, žmona, neleidžianti linksmintis. Mylima futbolo komanda, pralošianti rungtynes. Žvejyba, kurios nebėra, nes neliko jai tinkamų vietų. Ir šitaip – viskas…
Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad jei žmogus matytų jo laukiantį gyvenimą, tai nenorėtų gimti ir egzistuoti.
Užsimirštame, todėl visas mūsų gyvenimas pagrįstas užmaršumu. Pažiūrėkite, ką darome su savo gyvenimu! Visą laiką stengiamės save ko nors užimti, prikimšti, kaskart vis labiau. Ir reklama, ir konkurencija… O kodėl?
Jei žmogus liktų vienas su savo mintimis, taptų teroristu, žudiku arba savižudžiu, arba imtų vartoti kvaišalus, o tai yra tas pats.
Klausimas. Tačiau sakoma, kad žmogui reikia tikslo, kurio siekdamas jis gali įveikti bet kokius sunkumus. Koks tikslas teisingas žmogui?
Atsakymas. Šio klausimo žmonėms sužadinti negalima. Pirmiausia reikia gerai pasiruošti. Taip ir pasakyta: „Jei aklajam statote kliūtis, darote baisų nusikaltimą“. Jei prieš akląjį padėtų akmenį ar rąstą, jis sukluptų ir pargriūtų. Argi šitaip galima? O žmonės – visi akli. Kaip su jais kalbėtis apie gyvenimo prasmę?
Neturėdami atsakymo, jie puls į depresiją. Todėl, palaipsniui atskleisdami gyvenimo prasmės klausimą, turite iš anksto žinoti, kaip suteikti teisingą atsakymą, kurį priims ir kurio norės. Tada žmonės pamatys, kad atsiveria džiaugsmingi, o ne tamsūs horizontai.
Komentaras. Išeitų, kad nuo gimimo į bendravimą reikia po truputį įmaišyti auklėjimo.
Atsakymas. Tai ir yra auklėjimas. O visa kita – žmogaus pildymas visai nereikalingomis žiniomis.
Klausimas. Kaip suaugusiam žmogui, nugyvenusiam gyvenimą, atskleisti gyvenimo prasmės klausimą?
Atsakymas. Jei pragyveno gyvenimą, nėra ką ir atskleisti.
Jeigu jis šiame gyvenime iš kur nors gauna informacijos apie būties tikslą ir dėl to ima keisti savo gyvenimą, tai pakyla į kitą egzistavimo pakopą. Jis tampa žmogumi tiek, kiek gali atsakyti į klausimą apie savo gyvenimo prasmę.
#221922

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Baimė subręsti

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra

Pagal aukštesnįjį sumanymą

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль Лайтман„Dėl kokios priežasties išsirinkau būtent šiuos draugus, ir kodėl draugai išsirinko mane?“ (Rabašas, „Apie meilę draugams“)
Viena vertus, susirinkome draugėn atsitiktinai, nes ieškojome gyvenimo prasmės, galimybės suprasti būtį, vadovavomės savo bendru tikslu.
Kita vertus, viskas vyksta iš aukščiau. Kaip mums vėliau paaiškėja, būtent aukštesnysis sumanymas atvedė mus prie to, kad susirinkome draugėn. Jis vienija, artina mums vienus prie kitų, nepaisant to, kad esame egoistai, ypač ateinantys mokytis kabalos. Tai žmonės, kurie niekad pernelyg nejautė artumo vieni kitiems, kiekvienas jautėsi individualus.
Todėl kai jie susiburia kartu, jų laukia ypatingas darbas: rodyti meilę vieni kitiems, rengti bendras vaišes, įvairius renginius ir pan. Iš esmės tai ne jiems, juk toks elgesys prieštarauja jų prigimčiai. Tačiau jie turi tai daryti, kad suartėtų tarpusavyje.

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikros meilės artimui paslaptis

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei visas gyvenimas – žaidimas, tai turi būti ir žaidimo taisyklės. Išvardinkite, kokios jos.
Atsakymas. Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas – susijungti tarpusavyje ir už tai, kaip preferanse, surinkti kuo daugiau taškų. Tai pagrindinis „metodas“, be jo yra dar daug pavienių veiksmų.
Klausimas. Kuo ypatinga vienybė?
Atsakymas. Susivienijus pakylama į kitą pasaulio suvokimo pakopą. Ir kaskart žmogus protas padvigubėja.
Klausimas. Kaip šiame pasaulyje galima atskleisti visas begalines Kūrėjo būsenas ir neišsikraustyti iš proto?
Atsakymas. Nesijaudinkite, neįstengsite ko nors suvokti, jei prieš tai neišplėsite jausminių ir protinių jutimo organų. Tad mūsų jutimo organai visuomet bus pasirengę tam, ką jaučiate. Jie niekad negauna daugiau, nei pajėgia ar yra pasirengę. Taip dingsta bet kokia galimybė išprotėti.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Komentarų nėra

Dievo nėra

Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Mano reakcija į aplinkinius – tai mano reakcija. Išorinį pasaulį suvokiu pagal savo reakcijas į viską. O kur čia Dievas?
Atsakymas. Dievo nėra. Mes į jį apskritai neapeliuojame. Mes kreipiame dėmesį tiktai į save, į tai, kas mumyse, į tai, kad mums reikia pakeisti savo vidinį nusistatymą, nusistatyti teisingam realybės suvokimui, ir tada ateisime prie teisingo tikslo trumpiausiu, gėrio keliu.
Kuo čia dėtas Dievas? Jo nėra. Dievą sukuriame savyje.
Mūsų pati geriausia, patogiausia būsena, pati geriausia, aukščiausioji jėga, kuri mus visus paverčia pačiais nuostabiausias ir sėkmingiausiais, vadinasi Dievu.
Su tokiu Dievu aš sutinku.
Klausimas. Mano reakcija į aplinkinius – tai vis dėlto mano reakcija?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Išorinį pasaulį suvokiu pagal savo reakcijas į viską?
Atsakymas. Suprantama. Iš kur žinau, kas yra išorinis pasaulis? Tai yra tai, ką aš suvokiu. Tad kiekvieno žmogaus išorinio pasaulio suvokimas kitoks.
Klausimas. Ir visa tai, vienaip ar kitaip, kreipia mane į mano pačią patogiausią būseną?
Atsakymas. Tiktai tuo atveju, jeigu žinai, kaip to siekti.
Klausimas. Kodėl gi visąlaik taip nepatogiai jaučiuosi?
Atsakymas. Nes painiojiesi, nežinai, visuomet sukiesi vienoje vietoje, ir taip baigi savo gyvenimą, nieko nepasiekęs ir neįminęs jo mįslės. O juk jame nėra mįslės! Mįslė – kaip pasiekti man pačią geriausią, optimaliausią, nuostabiausią būseną! Bet pats nežinau, kas tai yra!
Paklausk žmonių, ko jie norėtų savo gyvenime pasiekti, ir jie pasakys tau tokias kvailystes: pinigų, šlovės, žinių, garbės, valdžios, sveikatos. Bet juk visa tai baigiasi. O kokia viso šito vidinė prasmė? Deja, žmogus to nežino, jis nekelia sau šio klausimo. Vadinasi, mums visa tai reikia atskleisti. Tam ir yra kabalos mokslas.

Iš 2017 m. spalio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Dievas?

Atskleisti Kūrėją

Ar Dievas yra?

Komentarų nėra

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Be pagrindinio tikslo – pasiekti dvasinį pasaulį, ar yra aukštesnių tikslų, susijusių su įgimtais talentais ir gebėjimais, kol žmogus dar neišsivystė tiek, kad imtų ieškoti aukštesniojo pasaulio?
Atsakymas. O kam žmogui blaškytis? Kad būtų puikus muzikantas? Tarkime, imsiu po 12-14 valandų per parą praktikuotis su muzikos instrumentu, kad po to gražiai gročiau. Ar tai yra gyvenimo prasmė?!
Ką tuo pasiekiu? Didžiulį egoistinį prisipildymą. Man lenkiasi, mane gerbia, pažįsta, uždirbu pinigus, einu į sceną – visi atsistoja, ploja!..
Komentaras. Ne tik. Žmonės klausosi šios muzikos ir lieka pakylėti.
Atsakymas. Taip, žmonės verkia iš susižavėjimo, tai nuostabu, o kas toliau? Galų gale ir aš, ir mano klausytojai laimingai pasimirsime ir tuo viskas baigsis. Ar tai gyvenimo prasmė?..
Visi pakliūna į šiuos „spąstus“. Tačiau yra žmonių, kabalistų, turinčių didžiulį norą pažinti būties esmę. Jie sako: „Mažiau mums netinka, būtinai turime atskleisti Kūrėją! Gyvenimo prasmė – suvokti tašką, iš kurio viskas kyla, ir ne mažiau“.
Klausimas. O jei žiūrėsime į mokslininkus, kurie, pavyzdžiui, išrado vaistus, padedančius pasveikti? Žmonės šimtmečiais juos vartojo. Argi tai neprasminga?
Atsakymas. Jie tik gerina gyvūninį žmogaus gyvenimą.
Mūsų pasaulyje nėra jokios prasmės, ir nereikia jame kapstytis! Matome, kas esą ir kaip viskas baigiasi. Žmonės gimsta, gyvena, miršta, ir taip iš kartos į kartą, kol žemė mus nešioja. Daugiau nieko nėra. Tad ar verta kalbėti apie baltyminės materijos egzistavimo šioje planetoje prasmę?!
Klausimas. Išeitų, kad gyvenimo prasmė – sužinoti šią prasmę? Kabalistai sako, kad tai susiliejimas su Kūrėju.
Atsakymas. Žinoma! Šiame gyvenime! Šiame pasaulyje!
Turi suvokti Kūrėją, atskleisti, pažinti! Taip pasieki amžiną, tobulą būseną! Ne mirdamas! Nesitapatindamas su kūnu, kuris lieka kaip visiškai nereikalinga dalis, tarsi atsiskirianti raketos dalis.
Privalai tai pasiekti. Beje, aiškiai, tiksliai it viską į burną dedantis vaikas, nes tik pagal skonį gali nustatyti, kas tai yra. Todėl tai vadinama taamei tora – „šviesos skoniais“.

Iš 2018 m. sausio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Gera gyventi turint prasmę

Komentarų nėra

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip maksimaliai tiksliai suformuoti sau tikslą?
Atsakymas. Kiekvienas formuluoja tikslą savaip. Man tikslas – arba ištirpti Gamtoje, arba praryti visą Gamtą, kas iš esmės yra vienas ir tas pats. Kitaip tariant, visiškai susilieti su Gamta tiek, kad aš ir ji taptume viena bendra visuma.
Drauge suprantu, jaučiu, tiesiogiai dalyvauju visur, kas vyksta joje, visuose pasauliuose, visoje pasaulėdaroje.
Klausimas. Ką daryti su išgalvotais, primestais tikslais? Kaip nuo jų išsilaisvinote savo gyvenime?
Atsakymas. Stengiuosi niekieno neklausyti. Kol radau kabalą, gyvenau kaip visi, užsiėmiau verslu, uždirbau pinigus, bet jau tada žinojau, kad tai nėra gyvenimo tikslas.
Mane kvietė pervažiuoti į Ameriką, į Kanadą, kur gyveno mano giminės ir tėvai. Tačiau net nemąsčiau apie tai, nes supratau – tai galas, mano gyvenimas taps įprasta miesčioniška būtimi. Todėl stengiausi atsitverti.
Klausimas. Jeigu žmogus jau klausia apie išgalvotus ir primestus tikslus, vadinasi, jis šitai jau jaučia?
Atsakymas. Taip. Bet vis tiek jame dar ilgai virs kova, kol jis rimtai neprisilies prie dvasinių sąvokų, kol jame nesusiformuos tikras paveikslas: tai – dvasinis pasaulis, o tai – žemiškas. Todėl pasakyta – „Netikėk savimi iki savo mirties dienos“, t. y. savo egoistinės mirties dienos.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Klausimas, vedantis amžino gyvenimo link

Komentarų nėra

Kabalos pamokos II d.

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ko būtent mokomasi kabalos pamokose, kad būtų galima atskleisti aukštesnįjį pasaulį – mus veikiančių jėgų tinklą?
Atsakymas. Iš esmės tai viena jėga, išsiskaidanti į daugybę priešingų viena kitai jėgų. Mums reikia ją atskleisti, mokantis dešimties žmonių grupėje, kur kuriami vis draugiškesni tarpusavio santykiai. Tam skirtas pasiruošimas pamokai.
Susivieniję, gilindamiesi į mokymo medžiagą, ketiname ne šiaip išstudijuoti, kas parašyta knygoje, bet gauti ypatingą įkvėpimą, ypatingą jėgą, galinčią mus sujungti vis stipriau. Galiausiai pradedame atskleisti mus veikiančių jėgų tinklą ir suprantame, kad jis yra ne kažkur išorėje, o tarp mūsų.
Bendra vienybės jėga, vadinama „Kūrėju“, atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje, apie ką pasakyta: „Savo pasaulį išvysi šiame gyvenime“. Todėl kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimo metodika šio pasaulio kūriniams.
Viso to pasiekiame vienydamiesi dešimtuke, kuris yra priemonė kūrimo tikslui pasiekti. Pirmasis etapas – pamilti kūrinius, kas ir įgyvendinama dešimtuke. Vėliau nuo meilės kūriniams pereiname prie meilės Kūrėjui, bendrai gamtos sistemos valdymo jėgai.
Klausimas. Koks pagrindinis studijų objektas?
Atsakymas. Pamokose studijuojame tą tinklą, kuris mus sieja tarpusavyje ir vadinasi aukštesniųjų pasaulių sistema. „Pasaulis“ (olam) kilęs iš žodžio „paslėptis“ (alama), t. y. paslėpta sistema.
Pamažu pradedame ją atskleisti. Šių pasaulių viduje, jėgų tinkle, atskleidžiame dešimtuke tarp mūsų egzistuojantį ryšį. Šis ryšys ir yra mūsų siela arba „Šchina“, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, „Šochen“.
Klausimas. Kabalos studijavimo tikslas – atskleisti paslėptą realybę ar ją suprasti?
Atsakymas. Mokymosi tikslas – pajausti aukštesniąją tikrovę. Vėliau, jau pajautus, remiantis potyriais reikia ją suprasti.
Klausimas. Ką būtent norime pajausti?
Atsakymas. Norime pajausti ypatingą tarpusavio ryšį, kuris nuolat kokybiškai auga, kol pasiekia meilės pakopą. Šiame ryšyje imame atskleisti ypatingą joje veikiančią jėgą, vadinamą „Kūrėju“.

Iš 2017 m. liepos 20 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 884

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Ilgas kabalisto kelias

Komentarų nėra

Mokytojas ir mokinys

Kabalos mokymasis, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar verta ieškoti mokytojo ar mokytojas pats tave susiras, kai būsi pasirengęs?
Atsakymas. Esmė ta, kad paieškoms galite išvaistyti visą gyvenimą. Žmogui, kuris nežino, kur, ko ir kaip ieškoti, geriausia – susirasti tikrąsias kabalistines knygas ir pagal jas sulyginti, kokie mokytojai jums tenka.
Iš principo, jeigu iš tikrųjų siekiate tikslo, mokytojas atsiranda pats. O jei nelabai siekiate, kitaip tariant esate pasirengę tikslo pakaitalui, tai galite mokyti šen ir ten, eiti iš vietos į vietą keisdamas mokytojus.
Klausimas. Ar mokytojas privalo savo mokinius pažinti asmeniškai? Palaikyti su jais ryšį, kad perduotų žinias?
Atsakymas. Nieko panašaus. Daugumos savo mokinių nepažįstu iš veidų ir nepamenu vardų.
Apskritai mažai ką prisimenu gyvenime, netgi formules. Jei reikėjo išspręsti užduotį taikant kokią nors formulę, tai pirmiausia ją išsivesdavau, o paskui taikydavau.
Klausimas. Galiu būti jūsų mokinys net jei nežinote, kad esu?
Atsakymas. Žinoma. Norint būti mano mokiniu, nieko ypatingo nereikia. Paskui rasime vidinį ryšį, ir jūs išvysite, kaip tai atrandama.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo garsiakalbis

Dvasinės informacijos perdavimas

Mokytojo ryšys su mokiniu

Komentarų nėra

Vienumoje su pačiu savimi I d.

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonės, siekę dvasinio vystymosi, stengėsi atsiskirti, pasitraukti iš įprastos aplinkos, likti vienumoje su savo mintimis ir ieškojimais.
Istorijoje nemažai tokių gyvenimo prasmės ir tiesos ieškojimo vienumoje pavyzdžių: Baal Šem Tovas, pranašas Elijas, Šimonas Bar Jochajus, Buda ir t. t. Kodėl atsiskyrimas siejamas su dvasiniu vystymusi?
Atsakymas. Dvasinis vystymasis – vidinis žmogaus, panirusio į save, procesas. Jam reikia vienumos tam, kad kiti netrukdytų, kad galėtų gilintis į save, imtų save jausti, kalbėti su savimi.
Todėl daugelyje metodikų įprasta atsiskirti. Netgi mokslininkai bei rašytojai išeina kūrybinių atostogų ir užsisklendžia, kad galėtų rašyti naujas knygas.
Suprantama, kad jei žmogus nori į ką nors koncentruotis, turi būti pats su savimi, jo neturi blaškyti išorinis pasaulis. Todėl tokia naudinga vienuma, ji pasitelkiama visose svarbiose gyvenimo veiklose, ypač siekiant ką nors sukurti, sukonstruoti, atskleisti. Tai būdinga ne tik dvasinei, bet ir materialiai veiklai.
O dvasiniam augimui, žinoma, reikia dar didesnės vidinės vienumos ir vidinių jėgų koncentracijos. Žmogus turi save pajausti, pasitikrinti, ištirti: kas aš, dėl ko sukurtas, kokiam tikslui, kas ir kaip mane valdo, esu laisvas ar ne, kaip tapti nepriklausomam?
Tai amžinieji klausimai, kilę gerokai prieš mūsų kartą. Žmonės šiuos klausimus užduoda ir ieško atsakymų jau tūkstančius metų. Be kabalos mokslo yra daugybė metodikų, bandančių atsakyti į kai kuriuos klausimus. Bet rezultatų kol kas nematyti: nė viena iš šių metodikų dar negali pateikti žmonijai sprendimo – atsakymo į klausimą apie gyvenimo prasmę ir tikslą.
Klausimas. Kas yra dvasinis vystymasis, kurio siekia žmonės?
Atsakymas. Žmogus nori žinoti, dėl ko jis gyvena, kas jį valdo, ar įmanoma pakeisti savo likimą, ar jis turi pasirinkimo laisvę? Jis nori žinoti, kuo baigsis visas šis sunkus gyvenimas šiame pasaulyje, apie kurį sakoma: „Ne savo noru gimei, ne savo noru gyveni, ne savo noru miršti“.
Kodėl apskritai mums kyla tokių klausimų, juk gyvūnai neklausia, dėl ko gyvena? Tik žmogų kankina šie klausimai. Vadinasi, esame patys nelaimingiausi ir menkiausi padarai, nes gyvename žinodami, kad tai neturi jokios prasmės, bet vis tiek gyvename. Mūsų padėtis žymiai blogesnė nei bet kurio gyvūno.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 28 d. 925-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dykuma II dalis

Dykuma III dalis

Dykuma IV dalis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai