Pateikti įrašai su tobulybė žyme.


Aukštesniojo pasaulio dvilypumas

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sujungti savo norą su grupiniu, kai net mažutį Kūrėjo didybės pojūtį norisi pasisavinti kaip asmeninį laimėjimą? Tai per daug asmeniška, kad tuo dalintumeisi.
Atsakymas. Geriausias būdas išjudėti – palikti visus savo norus, viską, ką turite, paimti tik jėgą, įeiti į grupę ir bandyti per ją kreiptis į Kūrėją. Kitaip tariant, paimti iš grupės visus draugų lūkesčius, tarsi būtumėte suaugęs, o jie – maži vaikai.
Juos turite surinkti iš grupės ir paprašyti Kūrėjo apsaugoti juos, pakelti, teisingai nukreipti, kad jie pajaustų, kaip turi būti tarpusavyje susiję, kaip pakilti kartu, kad sukurtų indą, vietą Kūrėjui atsiskleisti. Ir visa tai tik dėl to, kad suteiktume Jam malonumą ir jaustume malonumą tik dėl to, kad patenkiname Kūrėją.
Mes visada judame dviem lygiais: egoizmas ir virš jo – tarpusavio ryšys, vienybė, malonumas dėl to, kad Kūrėjas jais mėgautųsi. Reikia tiksliai išdirbti šiuos du lygius.
Ir tada pajausite Aukštesniojo pasaulio dvilypumą, kur suveikia ir šviesos korpuskulinė, ir bangų teorija. Kitaip tariant, Šviesa priimama kaip bangos arba kaip dalelės priklausomai nuo to, žvelgiate jūs į praeinančius elektronus ar ne.
Jūs pamatysite, kad iš tikrųjų dvasiniame pasaulyje visa tai viena, vientisa. Ir tik mūsų egoizmas skiria tai į skirtingus lygius. Todėl kiekviename lygyje mums iškyla skirtingos nuomonės, norai, junginiai – viskas, kas užmuša mūsų pasaulį, bet būtent dėl to, kad kitame, aukštesniame, lygyje mes suvoktume tobulybę.
#242569

Iš 2019 m. vasario 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujas gyvenimas antrajame aukšte

Kodėl davimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Meilės ir davimo formulė

Komentarų nėra

Harmonija – priešingybių pusiausvyra

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas kabalos mokslo požiūriu yra stabilumas ir harmonija?
Atsakymas. Harmonija – tai gavimo ir davimo jėgų pusiausvyra, kai jos pasiekia balansą, pabrėžia, išplečia, didina viena kitą ir tuo pačiu stabilizuoja.
Klausimas. Tada kam reikėjo sukurti prieštaravimą? Galima buvo iš karto sukurti harmoniją ir stabilumą.
Atsakymas. Ne. Tada jų nejaustume, gyventume kaip vabaliukas, kuris egzistuoja santykinėje harmonijoje. Mes matome, kad egzistavimas, ypač mūsų pasaulyje, yra būtent dviejų pradų kova. Todėl čia nėra harmonijos, o tik permaininga kova, kuri lemia tai didesnę, tai mažesnę dviejų priešingų jėgų pusiausvyrą. Tik kabalos mokslas aiškina, kaip pasiekti tokią pusiausvyrą, kur abi jėgos viena kitą papildo.
Materialiame pasaulyje šios jėgos viena kitą anuliuoja, stengiasi sunaikinti. O kabala (šis žodis hebrajų kalba reiškia „davimo mokslas“) aiškina, kaip tinkamai subalansuoti dvi priešingybes, kad tarp jų būtų įmanomas dvasinis egzistavimas.
Žemiškas gyvenimas grindžiamas paprastais principais: santykine negyvojo, augalinio ir gyvūninio lygmens pusiausvyra. Šių lygmenų atstovai egzistuoja kurį laiką, po to miršta, t. y. materialinė pusiausvyra netvari laiko atžvilgiu. Dvasinė, priešingai, pastoviai vystosi, kol pasiekia pusiausvyrą, vadinamą „visišku ištaisymu“.
Klausimas. Taigi, sąvoka „laimė“ gali egzistuoti tik tada, kai yra prieštaravimai?
Atsakymas. Laimė yra tik tada, kai yra kova, ir jaučiama tik tomis akimirkomis, kai ši kova pasiekia pusiausvyrą. Neįmanomas joks pasitenkinimas, laimė, mėgavimasis, jei iki tol nejautei tuštumos. Todėl norint pasiekti gerą rezultatą turi vykti kova. Ir taip visur.
#241707

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Galutinis tikslas nekinta

Kodėl gavimo savybę galima įgyti tik grupėje?

Tobulybė

 

Komentarų nėra

Amžinas gyvenimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra amžinas gyvenimas?
Atsakymas. Amžinas gyvenimas – tai būsena, kai to, ko nori, dabar turi, ir tuo pat metu priešais tave atsiveria kitos, tobulesnės būsenos.
Mūsų pasaulyje nesuprantame, ką reiškia tobulybė, jeigu ji keičiasi, mat tobulybė turi būti nuolatinė. O dvasiniame pasaulyje tobulybė visąlaik keičiasi, nes ji grįsta ne davimu, o gavimu. Būtent čia slypi nesibaigiantis, nepraeinantis judėjimas tobulybės link.
#233394

Iš 2018 m. birželio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įgyti amžiną gyvenimą

Harmoningo gyvenimo priemonė

Tobulybė

Komentarų nėra

Nepasitenkinimas – kliūtis einant tobulybės link

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманViskas matuojama žmogaus atžvilgiu. Kaip jis vertina savo būseną, tokia ji ir yra. Norėti daugiau, nei turi, – tai jau nesaikingumas. Juk išeitų, kad nesi patenkintas tuo, ką gavai iš Kūrėjo. Tai didelė kliūtis, esanti kiekvieno žmogaus kelyje į tobulumą.
Iš esmės, esame idealios būsenos, Išsitaisymo pabaigoje, visų aukštesniųjų pasaulių centre, Begalybės pasaulyje. O visi pokyčiai vyksta tik žmoguje. Ir todėl, jei jis savo būseną laiko tobula, vadinasi, jau yra ant dvasinių laiptų, patiria dvasinę būseną.
Tad viskas priklauso tik nuo mūsų. Nereikia laukti, kad kažkas ateis iš aukščiau. Galime prašyti tik savo išsitaisymo, tačiau nėra ko laukti kokių nors pokyčių viršuje, ne savyje. Tereikia būnant kiekvienos būsenos apibrėžti, kad esi tobulybėje ir nieko nenori sau; tenori ne savyje duoti viską, ką gali. Tokios būsenos reikia siekti, juk tai tiesa.

#231242

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur yra dvasinis pasaulis?

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Pasaulis kreivame mano sielos veidrodyje

Komentarų nėra

Tobulybė

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kas yra tobulybė?
Atsakymas. Tobulybė – tai absoliuti harmonija tarp kūrinio ir Kūrėjo, kai jie tarpusavyje papildo kits kitą taip, kad tarp jų nelieka jokio netobulumo.
Tobulumas – tai Kūrėjas. Bet tai ne Jis pats, o kaip mes galime Jį pajausti.
Klausimas. Kas yra tobulas žmogus?
Atsakymas. Tobulas žmogus – tas, kuris visiškai panašus į Kūrėją. O Kūrėjas – tai absoliuti gamtos tobulybė.
Tobulybė – tai bendra visos pasaulių sistemos būsena, kai pasaulių sistema yra susijusi absoliučiais ryšiais visose jos apraiškose. Šioje tobulybėje suvokiamas jos šaltinis, vadinamas „Kūrėju“.
Klausimas. Išeitų, kad mūsų pasaulyje nėra tobulybės?
Atsakymas. Žinoma, kad nėra! Mūsų pasaulyje apskritai viskas priešinga tobulybei, nes vienas veikia kito sąskaita. Mūsų pasaulis – pats žemiausias, pats blogiausias iš pasaulių. Tik virš jo galima pakilti. Nieko blogesnio už šį pa saulį nėra.

Iš 2018 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumas – sujungus šviesą ir norą

Kodėl žmogus sutvertas netobulas?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Komentarų nėra

Kas sukurs taiką žemėje?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogaus užduotis – skleisti tobulumą, egzistuojantį dvasiuose pasauliuose – žemyn iki mūsų pasaulio. Skirtumas tarp „dangaus“ ir „žemės“ yra tas, kad danguje Kūrėjas ir kūrinys tobulai papildo vienas kitą, o žemėje kūrinys yra atskirtas nuo Kūrėjo, dėl to Kūrėjas paslėptas.
Kūrėjas savo jėga sukuria taiką aukštybėse. Mums reikia padaryti taip, kad Jis galėtų sukurti taiką ir žemėje. O tai priklauso nuo to, ar suteiksime tam galimybę realizuotis. Kūrėjas pradėjo kūrinį, o mes jį užbaigiame, iš kūrinio pusės sukurdami visas sąlygas, kad Kūrėjas, meilės, vienybės savybė, galėtų mus ištaisyti ir įsikūnyti mumyse.
Iš pradžių nesuprantame, kur esą, gyvename instinktyviai veikiami gamtos, kaip maži vaikai, kurie nežino, kas aprūpina jų gyvenimą. Pamažu gamta palieka mus, suteikdama galimybę būti nepriklausomiems. Kūrėjas atitolsta, suteikdamas mums nepriklausomybę, o mes jaučiame tai kaip blogį, kančią, juk gerasis Jo poveikis išnyksta.
Tada pajaučiame savo blogio prado jėgą, klystame, nusikalstame. Nesuprantame, kad Kūrėjas atitolo nuo mūsų, kaip tėvai pamažu pasitraukia nuo savo vaikų jiems bręstant, kad duotų galimybę augti. Jei tėvai neatsitrauktų, vaikai liktų neprisitaikę prie gyvenimo.
Atsitraukdami nuo vaikų, tėvai tikisi, kad vaikai laikysis jų nurodymų: sukurs šeimą, toliau kurs taiką. Taip ir Kūrėjas, palikdamas žmogų, tikėjosi, kad patys imsime savo vystymąsi į savo rankas. Bet taip neįvyko, nes mums reikia ne šiaip priimti tėvų mokymą, bet ir pakilti virš savo egoizmo bei pradėti gyventi laipteliu aukščiau nei tėvai.
Egoizmas auga iš kartos į kartą, negalėsime gyventi taip, kaip mūsų tėvai. Mums reikės Kūrėjo pagalbos: tik „tas, kuris kuria taiką danguje, galės įtvirtinti ją tarp mūsų“. Nesutvarkysime savo gyvenimo pasitelkę mokslą, technologijas, psichologiją, mediciną – turėsime kreiptis į aukštesnę jėgą, kad ji sukurtų taiką. Visas mūsų darbas – išmokti nuleisti aukščiausią tobulybę žemyn, iki mūsų pasaulio, ir leisti jai įsiviešpatauti tarp mūsų.

Iš 2018 m. vasario 6 d. pamokos, ruošiantis Pasauliniam kongresui 2018

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Amžina nesantaika?

Išskirtiniai egoistai

Komentarų nėra