Pateikti įrašai su vaikai žyme.


Kur tiesa?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Viena vertus, spauda ir viskas aplink mus skelbė apie viruso aukas: kiek žmonių mirė, kiek yra sunkios būklės ir pan., ir virusą žmonija suvokė kaip blogį, kaip žalą.
Kita vertus, dangus išsivalė, gamta staiga pajuto, kad gali sužydėti, niekas jai netrukdo.
Kinijoje vos du mėnesius mažesnis kietųjų dalelių kiekis atmosferoje padėjo išgyventi keturiems tūkstančiams vaikų iki penkerių metų, septyniasdešimt trims tūkstančiams suaugusiųjų, vyresnių nei 70 metų. Ir be viso to sumažėjo onkologinių susirgimų skaičius.
Patys save gydome. Rečiau lankomės pas gydytojus, mažiau kreipiame dėmesio.
Kur tiesa? Viena vertus, virusas pasirodė esąs blogis, kuris mus suvarė į namus. Kita vertus, jis užkirto kelią karams, pristabdė onkologiją, išvalė orą. Gimė vaikai, nemirė senoliai. Kur tiesa?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kodėl virusas atsiranda.
Jis ateina, kad sustabdytų mūsų ankstesniąją, egoistinę raidą, kai jau ėmėme negrįžtamai bjauroti šį Žemes rutulį. Ir tada galime pradėti kitokius santykius tarp mūsų ir su gamta.
Nes tai, iš esmės, vienas ir tas pats. Tai viena sistema: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija ir žmogus. Mes į visą gamtą turime pradėti žiūrėti kitaip.
Ir jeigu tai nutiks, nebus reikalingi jokie virusai. Paversime savo gyvenimą nuostabiu ir taip!
#265068

2020 m. balandžio 27 d. iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – žmonijos valymas

Skiepai nuo koronaviruso

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Ar grįš žinojimas iš gyvenimų?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ankstesniuosiuose gyvenimuose kažko mokėmės ir dabar vėl čia atėjome, kad dar ko nors išmoktume. Bet viską, ką žinojome ir supratome, iš mūsų atėmė. Ar turime teisę atkurti tas žinias?
Atsakymas: Jei studijuosite kabalą, visos anksčiau turėtos žinios jums grįš. Imsite jas jausti, suvokti kaip jums suprantamas tiesas.
Kaip ir mūsų kartoje: kaip sparčiai šiuolaikiniai vaikai perpanta, „pagauna“ įvairias technikas, technologijas, žinias palyginus su vaikais, kurie prieš dešimt dvidešimt metų leidosi pažinti pasaulio.
Nesijaudinkite, viskas grįš. Taip tikslingai padaryta, kad kaskart suvoktumėte savo sielą naujai.
#260178

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kodėl suaugusieji jaučia žaidimą kaip melą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl vaikai žaidžia natūraliai, tikroviškai, o suaugusiam žaidimas atrodo kaip melas? Mes suaugusieji nelabai mėgstame žaisti.
Atsakymas: Tačiau mes visąlaik žaidžiame!
Komentaras: Galbūt, nesąmoningai. Tačiau, jeigu dabar pasakysite man „Pažaiskime kokį nors žaidimą…“
Atsakymas: Tu atsakysi: „Neturiu laiko. Man reikia užsiimti svarbiais reikalais.“ Nors visi rimti dalykai – vien apsimetinėjimas.
Vaikams žaidimas – aiški, įsisąmoninta būtinybė, kad vystytųsi ir užpildytų savo laiką ir mintis. Jie jaučia tame savo egzistavimo prasmę. Jiems žaidimas itin svarbus. Pažvelkite į mažą, sergantį vaiką: jis karščiuoja, bet vis tiek žaidžia. O suaugęs žmogus jau nepajėgus.
Todėl jam reikia pateikti tą žaidimą, kurį su mumis sumanė Kūrėjas, kaip patį svarbiausią, ir tuomet jis pamatys, kad kiekviena jo gyvenimo akimirka vertinga, nes jis gali susieti tai su žaidimu su Kūrėju.
Iš tikrųjų viskas, ką matome aplink, surengta Kūrėjo. Jis taip žaidžia su mumis, kad per visas šitas aplinkybes, per visą pasaulį (hebr. k. žodis „pasaulis“ – olam kyla iš žodžio alama – „paslėptis“), per visas paslėptis būtume susiję su Juo.
#261017

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su Kūrėju pakištynių

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Žaidimas – tai labai rimta

Komentarų nėra

Ar verta mokyti vaikus kabalos?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar gali taškas širdyje pabusti ankstyvoje vaikystėje, kai, tarkime, kas nors miršta?
Atsakymas: Taip, tokie klausimai dažnai kyla jauname amžiuje. Paskui dažniausiai pamiršrame apie juos. O paskui taškas širdyje gali pabusti vėlesniame amžiuje. Todėl nereikia iš karto mokyti vaikų kabalos. Verčiau palaukti, kai jie ūgtels ir taps pilnamečiai.
Klausimas: Paprastai vaikai dažnai klausia, kodėl žmonės miršta?
Atsakymas: Tokius klausimus kelia visi. Tačiau tai nereiškia, kad tai klausimas apie gyvenimo prasmę, tiesiog tai įprastiniai vaikų klausimai. Į juos reikia kaip nors atsakyti, nuraminti vaikus, bet ne daugiau.
#261014

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKodėl koronavirusas plinta, nepaisydamas jokių kliūčių, per visas sienas, bet tuo pačiu tausoja vaikus? Dažniausiai sunkiai serga pagyvenę žmonės, o vaikai yra viruso nešiotojai, tačiau patys beveik neserga. Tai teisinga, nes vaikai nekalti, ne jie sukūrė šį gyvenimą. Kodėl virusas turėtų juos užkrėsti? Būtent senyvo amžiaus žmonės – tai karta, sukūrusi šį blogą gyvenimą, o virusas priverčia pajausti, ką jie padarė, todėl pirmiausia pažeidžiami senyvi žmonės.
#262541

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Komentarų nėra

Menama laisvė

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai suprantu, kad mūsų pasaulyje laisviausi – vaikai, kol juos imame auklėti? Jiems nesvarbu, kuo apsirengti, kaip valgyti. Ar teisingai suprantu, kad mums reikia iš jų imti pavyzdį ir studijuoti aukščiausią mokslą – kabalą: mylėti vieni kitus, šokti ir dainuoti, džiaugtis it vaikai?
Atsakymas. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo savo norų ir ketinimų. O laisvė, kurią jie jaučia, – tai menama laisvė. Iš tikrųjų jie nežino, kad yra nelaisvi, kad aklai paklūsta savo norams ir instinktams.
Vos tik imi juos riboti ar sakai, kad jie turi riboti save, jie iškart ima stipriai priešintis, verkia. Tad vaikai – ne pavyzdys.
#256533

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Vaikas apsigyveno telefone. Kovoti ar keisti požiūrį?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманVaikai visą laiką žiūri į išmaniuosius telefonus, todėl penkių vaikų tėtis Džastinas Smitas Youtube sukūrė savo kanalą suprasdamas, kad nebegali kitaip susikalbėti su savo vaikais. Šiame kanale jis papasakojo apie save: kur dirba, kaip keliauja po pasaulį. Džastinas mano, kad ateity su vaikais teks bendrautis būtent taip, nes atotrūkis bus toks, kad kalbėtis su jais tiesiogiai bus nebeįmanoma. Jis teigia, kad reikia būti ten, kur vaikų mintys ir akys.
Ar tai teisinga?
Apie tai paklaustas filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, garsus pasaulyje klasikinės kabalos specialistas Michaelis Laitmanas netikėtai atsako: Manau, kad tai visiškai teisinga. Vaikų dėmesys jau persijungė tik į ekraną. Jie nebemato pasaulio, gamtovaizdžio. Tu juos ištempi į gamtą, o jie žiūri tik į telefono ekraną. Net jei lipa į lėktuvą ar į laivą, jų nedomina nei laivas, nei lėktuvas, nes jie panirę į savo išmanųjį. Bet ekrane parodyk lėktuvą, laivą, gamtovaizdį – iškart įdomu. Viskas, kas yra ekrane, – įdomu. Jie realybę suvokia visai kitaip, ir su tuo reikia susitaikyti. Tu nieko nebegali padaryti. Juk jie sėdėdami kavinėje arba kur nors kitur kalba ne tarpusavyje, o tik per savo išmaniuosius telefonus. Jų pernelyg nedomina šis pasaulis. Tai kaip mes galime nuo to pabėgti? Ką galime padaryti? Atgal kelio nėra. Ir manau, kad toks gamtos veikimas visiškai pateisinamas. Be to, gamtos kritikuoti negalime. Galime tik galvoti, kaip teisingai panaudoti tai, kas mumyse gimsta kiekvienu egzistavimo laikotarpiu.
Michaelis Laitmanas, remdamasis kabalos išmintimi, teigia, kad visas mūsų pasaulis virtualus. Koks skirtumas, ar aš kitą žmogų matau šiame pasaulyje, kuris man atrodo realiai egzistuojantis (nors iš tiesų tai tik mano penkių jutimo organų sukurtas vaizdinys), ar savo telefone? Kabalos požiūriu, tai neturi jokios reikšmės. Tai – tik pojūtis. Kai tik truputį pakeitėme savo pojūčius, vaikai priartėjo prie pasaulio suvokimo per vaizdo klipus. Mums tereikia su tuo susitaikyti. Kitaip juk nebus. Kuo greičiau susitaikysime, tuo greičiau susikalbėsime su savo vaikais.
Jei atsirastume jų ekrane (kaip kalbančios mamos ir tėčio galvos), galėtume rodyti jiems, ką tik norėtume, bet kokį “kiną”. Svarbiausia tai, kad vaikai tik taip mus supras, kitu atveju nepavyks. Mes kalbėsime su jais, o jie žiūrės į savo telefoną.
Į natūraliai kylantį klausimą, ar vaikai nepraranda vaikystės, M. Laitmanas atsako: Nieko jie nepraranda. Vaikams tai ir yra vaikystė. Greitai vaikystė bus dar virtualesnė. Kita karta virtualioje erdvėje bus nuolat – ten ir pirks, ir mokysis. Nejaugi norite grįžti atgal į urvus? Net ir jūsų nostalginiai prisiminimai apie kiemus vaikams jau negalioja. Jie nostalgiją jaučia tik savo išmaniesiems. Padovanok jiems kaskart vis tobulesnį telefoną ir nieko daugiau jiems nereikia.
Kur galiausiai visa tai gali atvesti?
Profesorius įsitikinęs, kad ateityje žmogus supras, jog per ekraną jis gali suvokti visą pasaulį, o pats pasaulis neegzistuoja. Paprasčiausiai neegzistuoja… Noriu pamatyti krioklius ar kokius kitus objektus, galiu beregint juos išvysti savo ekrane. Ir nebereikia niekur važiuoti. Juk priešais mane, mano ekrane, visa Visata, visas mažas Žemės rutulys – viskas. Taip gera… Galiu pasikviesti bet kurį draugą, pabendrauti su juo ir dėl to mums nereikia lėkti kažkur susitikti. O kam? Kad kiekvienas vis tiek žiūrėtų į savo telefono ekraną?
Esu tikras, – sako M. Laitmanas, – kad žmonija vietoje šių mažų telefoniukų sukurs tokius naujus instrumentus, kai prieš save matysime labai daug – su specialiais akiniais ar be jų, ar dar kažkaip. Visa tai jausime savo viduje.
Iš tiesų tai, pasak ilgamečio kabalos studijų vadovo, – priartėjimas prie tikrojo, dvasinio pasaulio, kuris kitoks nei mūsų mechaninis (beje, irgi tik mūsų viduje būtent taip suvokiamas). Juk nežinome, kas iš tiesų yra priešais mus, tai tik penki mūsų pojūčiai ir įvairios jėgos mūsų viduje piešia tokį šios realybės paveikslą. Tai kodėl man nuo jos neatitrūkus? Kam man tos sienos? Juk galime gyventi visai kitoje tikrovėje.
Žmonija pasieks tokią būseną, kai jai reikės tik ko nors minimalaus, kad patenkintų savo kūno poreikius (tam dirbs robotai), o visa kita bus telefone, – istorija, geografija, bendravimas, kelionės, romanai – viskas, ko tik norite, ten – viduje. Kam man visa ta išorė? Kam man statyti tuos didelius prekybos centrus, poilsio namus – kam visa tai?
O kaip tada su tuo, kad žmogus mėgsta keliauti po pasaulį?
M. Laitmanas ir čia optimistiškas: Sukursime tai, įgyvendinsime ir keliausime. Ir bus tokie patys pojūčiai kaip realiai keliaujant. Ir dar kokie! Kur galiu keliauti tokiame garbiame amžiuje? Su lazdele? O tada būsiu kaip beždžionėlė, laipiojanti lijanomis, galėsiu plaukioti ir nardyti vandenynuose. Viską galėsiu. Ir tai būsiu aš. Juk ir dabar gyvename iliuziniame pasaulyje. O gyvensime tikrame, kurį kursime patys. Kaip tik dabar ir gimsta galimybė sukurti savo pasaulį. Žmogus palaipsniui pereina nuo pasaulio, kurį jam primetė gyvūninis kūnas, prie pasaulio, kurį jis kurs sau savo dvasiniu kūnu ir jame gyvens. Tame pasaulyje tilps absoliučiai viskas.
Tiesiog reikia žiūrėti, – siūlo profesorius, – kaip gamta mus tobulina. O ji dabar palaipsniui mums duoda į rankas galimybę patiems kurti naują realybę ir joje gyventi. Ir natūralus vaikų polinkis į šią naują realybę palaipsniui privers juos įgyti naujas savybes. Kitas etapas bus toks, kad vaikas norės joje egzistuoti ne naudodamasis kokia nors programa, o dėl to, kad jis pats keisis. Kol kas mes praeiname tarpinį etapą ir turime sukurti vaikams gerus žaidimus, naudingas programas. O kiti etapai bus tokie, kad per naujo virtualaus pasaulio sukūrimą staiga pajausime, kad mums reikia patiems pasikeisti, kad už viso to, ką sukūrėme, išties egzistuoja kitas pasaulis. Ir tam nereikia diegti naujų programų į superkompiuterius, o tik truputį perprogramuoti patiems save. Ir tada iš tiesų gyvensime kitame pasaulyje.
Aš sveikinu tokį pasaulį. Man neskaudu dėl anūkų, aš džiaugiuosi dėl jų. Dėl to, kad iš esmės jie kuria daug geresnį pasaulį nei gavo iš mūsų.
#246326

Komentarų nėra

Kaip auklėti vaikus?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Japonijoje greitai bus uždrausta bet kokia fizinė bausmė vaikams. Fizinės bausmės draudimas nepilnamečiams skirtas tiek tėvams, tiek ir socialiniams darbuotojams bei pedagogams.
Atsakymas. Kaip aš galiu išreikšti savo nepasitenkinimą vaiko elgesiu, jei jis išeina iš ribų tiek, kad visi gali pasakyti, kad tai jau nepriimtina visuomenei, šeimai ir taip toliau?
Tegul tada suteikia visą išklotinę, kaip daryti poveikį vaikams, juos auklėjant. Nes auklėjimas numato apribojimą.
Tu turi išreikšti savo nepasitenkinimą taip, kad vaikas suprastų! Ir kad jis suprastų, jog tai – jam naudinga. Kitaip tariant, tu darai tai ne dėl to, kad esi susierzinęs ir susinervinęs, o dėl to, kad linki jam gėrio. Tai ir yra svarbiausia auklėjime.
Klausimas. Kaip išlaikyti mintį, kad ant vaiko negalima išsilieti?
Atsakymas. Dėl to reikia auklėti auklėtojus.
Komentaras. Kitaip tariant, draudimais nieko nepasieksime…
Atsakymas. Nieko. Kas iš to, kad išėjo įstatymas? Ar jie baus, sodins tėvus į kalėjimą?! Visuomenėje bus tokia painiava!
Kai valstybė įveda tokį įstatymą ir, apskritai, bet kokius įstatymus, ji privalo apmokyti, kaip vykdyti šį įstatymą ir jį tinkamai palaikyti.
Klausimas. Koks yra teisingas auklėjimas?
Atsakymas. Yra pasakyta: „Mažu gyvūnu gimsta žmogus“. Ir palaipsniui, jei mes jo neauklėsime, jis taps dideliu gyvūnu. O kad jį išauklėtume, reikia taikyti tam tikrą spaudimą vystymosi eigoje. Leisti jam suprasti, kad darome spaudimą jame esančio „gyvūno“, o ne „žmogaus“ atžvilgiu. Aš noriu išvystyti žmogų, o gyvūną noriu pažaboti! Be auklėjimo šis gyvūnas – laukinis! Vaikas turi žinoti, kad jis sudarytas iš dviejų dalių: iš gėrio ir blogio, ir blogį turime apriboti.
Komentaras. Aš vėl laukiu pasipiktinimų tviterio komentaruose…
Atsakymas. Nesvarbu! Koks skirtumas – pasipiktinę, nepasipiktinę. Svarbiausia – sakyti tiesą, o paskui ji po kiek laiko būna suvokiama.
Komentaras. Kitaip tariant, jūsų išvada – reikia auklėti tėvus ir auklėtojus.
Atsakymas. Žinoma, reikia auklėti tėvus prieš auklėjant vaikus. Kitu atveju tėvai išauklėja vaikus dar blogiau, nei buvo išauklėti patys.
#247301

Iš 2019 m. balandžio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Ateities žmogaus auklėjimas, 3 d.

Auklėjimas: ar žino vaikas, kas jam yra gerai?

Komentarų nėra

Kaip prailginti gyvenimą?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vienoje iš Amerikos žemyno šalių buvo atliktas eksperimentas, kuris pranoko visus lūkesčius: senelių namai buvo prijungti prie vaikų namų. Kai senyvo amžiaus žmonės įgijo mylinčius vaikaičius, pagerėjo jų gyvenimo funkcijos, o vaikai atsikratė susikaustymo, baimės, nesaugumo jausmo ir tapo paprastais, triukšmingais, neramiais vaikais.
Kodėl taip vyksta?
Atsakymas. Todėl, kad jiems trūksta vieniems kitų. Seniems žmonėms trūksta tokių nenuoramų, o vaikams jausmo, kad yra didelių ir gerų suaugusiųjų. Tai gyvenimo užpildymas pačiu geriausiu būdu.
Našlaičiai įgyja pasitikėjimo ir geranoriškumo pasauliui, gyvenimui. Seni žmonės suminkština pasaulio pajautimą daugybe aspektų.
Net jei jie neturės ypatingo ryšio, visa tai yra energijos perdavimas, tam tikras išorinis ryšys, vien suvokimas, kad visa tai egzistuoja, suteikia visiškai kitokį vaizdą, atmosferą.
Mes esame sukurti taip, kad pagal prigimtį turime būti trijose kartose: vaikai, tėvai, seneliai. Dviejų kartų neužtenka.
Vaikas turi matyti, kad kaip jis gimė iš savo tėvų, taip jo tėvai gimė iš jo senelių. Taigi, jis mato tęstinumą, tėkmę, evoliuciją. Jis mato, kaip jo tėvai elgiasi su tėvais, ir tai tampa pavyzdžiu, kaip jis turėtų elgtis su savo tėvais.
Jis turi daug ko išmokti iš savo senelių, nes, kaip mes žinome, „Israel saba ve tvuna“ – tai ištisinė mūsų dvasinių ryšių sistema. Todėl tai yra labai svarbu. O kalbant apie našlaičius, rezultatas gali būti pritrenkiantis.
#238831

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laimės paslaptis

Jaunųjų tėvų mokykla

Kartu gyventi lengviau nei vienam

Komentarų nėra

Kaip kabala žvelgia į įvaikinimą?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabala žvelgia į įvaikinimą?
Atsakymas. Jei tai daroma vaiko naudai – tada teigiamai. Žmogus turi galvoti ne apie tai, kad nori vaikų, ir todėl juos turi, o suprasti, ką nori duoti vaikui. Ir tuomet jis gali įsivaikinti.
Paprastai įvaikius myli labiau nei savus vaikus, nes į juos deda didžiules pastangas, nuolatos įrodydami sau savo tinkamą santykį su jais.
#233732

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai