Pateikti įrašai su vaikai žyme.


Motinystės krizė

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Gydytoja psichoterapeutė Marija Bloch savo straipsnyje įdomiai rašo: „Šiuolaikinėje visuomenėje motinystė išgyvena krizę. Pasikeitė moterų padėtis, smarkiai padidėjo gyvenimo tempas. Žmonės nori greito pasitenkinimo, vertybės linksta į savimeilės pusę. Reikia gauti malonumą čia ir dabar, nededant didelių pastangų.O būti tėvais – tai ne gavimas, o davimas. Tam turime mokėti mėgautis davimu. O šiandien tai krizėje.“
Kaip tai pakomentuotumėte?
Atsakymas: Pasiekėme tokį egoizmą, kad nenorime vaikų! Nenorime augti, nenorime duoti netgi savo vaikams. Tegu auga kaip tinkami arba tegu valstybė juos aprūpina ir rūpinasi jais. O mes – ne.
Tai motinystės krizė, šeimos krizė apskritai. O kas yra šeima be vaikų?
Jei anksčiau žmonės priešinosi internatams, vaikų darželiams ir panašioms įstaigoms, tai šiandien priešingai: „Kurgi man nusiųsti vaiką, kad galėčiau užsiimti savimi“ – svarsto šiuolaikinė moteris.
Klausimas: Ar grįšime prie normalios motinystės?
Atsakymas: Manau, kad taip. Per kančias, bet grįšime.
Klausimas: Tvirtinimas, kad buvimas tėvais – tai davimas, o ne gavimas, teisingas?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Kitai tariant, davimas patiria krizę?
Atsakymas: Taip. Visa gamta sukurta taip, kad per santykį su vaikais mokytumės duoti, o paskui duotume kitiems – suaugusiems, supantiems, visuomenei ir t.t. – visai gamtai.
Klausimas: Bet juk matome, kad mama ypatingai mėgaujasi, kai vaikas šypsosi, iš šaukštelio košės valgo. Matome, kad tai didžiulis malonumas. Kur jis dingsta? Kodėl nenorima to pratęsti, dar susilaukti vaikų?
Atsakymas: Niekas nekaltas, tai gamta taip nuteikia. Ji nori, kad žmonės įsisąmonintų, kokie jie egoistai. Egoizmas stumia mus, kad būtume geromis motinomis.
Klausimas: O kaip dar galima gimdyti?
Atsakymas: Pirmiausia reikia pakeisti tikslą, o paskui gimdyti.
Klausimas: Koks turi būti tikslas? Kam gimdau vaikus?
Atsakymas: Tik pasauliui. Kad pasaulyje būtų daugiau gerų, teisingų žmonių gimdysiu ir taip auklėsiu savo vaikuis. Tam juos gimdau.
Pasiekėme būseną, kai privalome užsiimti būtent ketinimu – kam tai darau.
Klausimas: Kitaip tariant, ketinimas bus svarbiausias, norint susilaukti vaiko?
Atsakymas: Taip. Pirmiausia ketinimas, paskui veiksmas.
Klausimas: Todėl šiandien ir vyksta ši krizė?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Bet taip bus?
Atsakymas: Taip tikrai bus!
Klausimas: Ir štai taip visi gimdys vaikus?
Atsakymas: Taip. Ir tai bus naujas pasaulis.
Klausimas: Ir tie vaikai bus laimingesni?
Atsakymas: Žinoma! Jais rūpinsis kitaip, jie jaus, gimstą naujame pasaulyje ir tame pasaulyje norės gyventi.
Klausimas: O mamos irgi bus laimingesnės?
Atsakymas: Žinoma. Jos žinos, kam auga, gyvena ir egzistuoja jų vaikas. Jos jaus gamtą kaip beribę.

#288261

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės ląstelė, kurioje viskas sutelkta

Kas penkta moteris nenori gimdyti

Gimdyti dėl savęs

Komentarų nėra

Kaip išsaugoti santuoką?

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Yra žinoma, kad viena iš skyrybų priežasčių – augantis sutuoktinių egoizmas. Studijuojant kabalą ir vyro, ir žmonos egoizmas dar labiau išauga. Kaip jiems neišsiskirti, neišvengiamai augant egoizmui, kai veikia Aukštesnioji šviesa?
Atsakymas: Jie turi visada padėti vienas kitam. Kitaip tariant, sutuoktiniai supranta, kad viskas, kas tarp jų vyksta, vyksta dėl kiekvieno egoizmo, su kuriuo labai sunku kovoti. Sunku ištverti tiek metų gyvenimo kartu su suaugusiais vaikais ar net anūkais. Todėl, reikia nuteikti save, kad santuoka – visam gyvenimui, ir kitų variantų nėra.
Juk jei planuoti vaikus pirmą kartą vienoje šeimoje, paskui antroje, trečioje, tai padarysi juos nelaimingus. Jie tau šito niekada neatleis. Vaikas, kurį tu palikai dėl kitos šeimos, vis tiek jaus, kad tu jį išdavei. Reikia būti pasiruošus, kad su šituo vaiku lieki visą gyvenimą: ne su žmona, su kuria gal mielai išsiskirtum, o su vaikais, kuriuos su ja turi.
#263869

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar tikrai tokia tvirta santuoka?

21-jo amžiaus moteris

Namuose reikalinga išmintinga šeimininkė

Komentarų nėra

Kas laimingas per koronaviruso pandemiją?

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Koronaviruso epocha – nerami, tragiška, dramatiška, bet vis tiek yra laimingų žmonių. Tai – vaikai! Maži vaikai, kurie liko namuose, su tėvais: jie užsiima kuo nori. Ar galima pasakyti, kad mums rodo tokią laimės salelę ne be priežasties? Ką turime suprasti?
Atsakymas: Kad gera būti mažu vaiku.
Klausimas: Ar mes galime, žvelgdami į vaikus, priimti laimę, kurią jie išspinduliuoja?
Atsakymas: Vaikai yra natūralaus, prigimtinio egoizmo lygmenyje. Tai nelaikoma egoizmu. Jie vienas kitam nenori blogo. Jie neturi įvairiausių planų pakenkti, užsidirbti kito sąskaita: kuo kitam blogiau, tuo man geriau – kas nesąmoningai egzistuoja suaugusiuosiuose. Vaikai to neturi ir jiems virusas nebaisus.
Klausimas: Kitaip tariant, virusas nebaisus tam, kas turi vaikišką mąstymą?
Atsakymas: Jis nėra vaikiškas, o natūralus, prigimtinis, egoistiškai apribotas mąstymas.
Komentaras: Jei pasieksime tokią būseną, kad galėsime gyventi ir mąstyti, nenorėdami pakenkti kitam, kas įvyks?
Atsakymas: Jei įvaldysime tik šį egoizmo lygmenį, o visi kiti visuomeniniai egoistiniai lygmenys, ten, kur mes esame susiję vienas su kitu, kitaip tariant, pinigus, šlovę, valdžią, kurie priklauso jau suaugusiųjų pasauliui, pašalinsime, – tai žinoma, mums joks virusas nėra baisus.
Klausimas: Vadinasi, dabar turime vaistus, priešnuodį?
Atsakymas: Ne, tai nėra taip paprasta. Kaip galime išsivaduoti iš visuomeninio egoizmo, iš to, kad nekenktume vienas kitam, jei be perstojo su tuo susitapatiname? Lyginame save su kitais: kad tik kitam nebūtų geriau nei man, kad aš visada jausčiau, kad esu sėkmingas, reikalingas, ypatingas ir t. t. Tai turi kiekvienas, ir tai pasireiškia pasąmoningai.
Klausimas: Ir išeiti iš to negalima?
Atsakymas: Galima, bet ne patiems, o tik Aukštesniajai šviesai padedant: jei esame teisingame kolektyve ir sukeliame ypatingos Aukštesniosios jėgos poveikį sau. Aukštesnioji – nes tai – davimo jėga, meilės jėga, žmonių pritraukimo aukščiau mūsų egoizmo.
Tada būsime susiję kaip maži vaikai, kurie nori žaisti kartu ir žaidžia, bet nesiekia pakenkti. Jie dar to neturi maždaug iki dešimties metų amžiaus. Penkiolikos visi jau egoistai: galvoja apie tai, kaip būti geresniems už kitus, o kitiems kad būtų blogiau nei jiems. Pažvelkite, kaip jie elgiasi mokykloje!
Komentaras: Jūs visą laiką kalbate apie Aukštesniąją šviesą, kuri ir gali mus pakeisti. Mes, egoistai, šios žemės lygmenyje nieko negalime padaryti, kaip benorėtume – nei politikai, nei psichologai – niekas. Tik Šviesa, kurią galime pritraukti į save. Štai šito niekas nesupranta, bet jūs kalbate toliau.
Atsakymas: Ar apie virusą buvo aišku?
Komentaras: Dabar bus aišku. Mes jį ištirsime, nėra kur dingti. Tyrinėdami tokius virusus, pamažu suprasime, kas yra gerai ir blogai. Ir taip pasieksime Šviesą.
Klausimas: Ar jūs galite paaiškinti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip ją pritraukti?
Atsakymas: Tai – labai paprasta. Gamtoje yra neigiama ir teigiama jėgos. Ir jos – absoliučiai lygiavertės. Mumyse sužadinama neigiama jėga, vadinamoji egoistinė jėga, kad pareikalautume nubudimo mumyse lygiagrečiai jai ir teigiamai jėgai – altruistinei. Ir kad šios dvi jėgos – egoistinė ir altruistinė – būtų subalansuotos.
O dabar supraskite, ką mums suteikia virusas! Kaip jis stumia mus į šią pusiausvyrą! Jis kalba labai paprastai: „Užsirakinti namuose, užsiimti savimi, neskubėti su kitais bendrauti. Nemokate jūs to daryti, pradėkime po truputį mokytis. Štai jums teigiama jėga, štai jums neigiama jėga, ir taip dirbsime“.
Klausimas: Neigiama jėga – tai yra egoizmas?
Atsakymas: Taip. Egoizmas yra neigiama jėga. Taip žmonėms įprasta manyti. Kūrėjo atžvilgiu nėra nei neigiamos, nei teigiamos jėgos, nes abi išeina iš Jo.
Klausimas: Kokios tos teigiamos ir neigiamos jėgos, iš kur jas imate?
Atsakymas: Bet tarp mūsų jos egzistuoja, ar ne?! Aš noriu išnaudoti tave. Tai ir yra neigiama jėga. Ir atvirkščiai: aš galvoju apie tave ir rūpinuosi tavimi. Tai yra teigiama jėga. Kalbama tik apie žmogaus santykį su žmogumi. Jei aš galvoju apie tai, kaip pasikelti aukščiau kitų, tai bus neigiama jėga, o jei mąstau, kaip man pakelti kitą – tai yra teigiama jėga.
Klausimas: Kaip pakilti aukščiau kitų, man aišku, o kaip – pakelti kitą? Aš tai galiu pasiekti? Ar negaliu?
Atsakymas: Ne, negali. O iš kur tau, apskritai, atsiras noro?
Klausimas: Ir todėl tik Aukštesnioji šviesa, kurią aš sužadinu savo atžvilgiu, gali šį norą išvystyti?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Kaip sužadinti Aukštesniąją šviesą?
Atsakymas: Tik darbu grupėje. Tam skirta grupė. Žiūrėdamas į draugus, pavydėdamas jiems, iš savo egoizmo, norėdamas būti ne žemiau, nei jie ir taip toliau, – taip padedame vienas kitam pakilti, t. y. duoti, padėti kitam.
Klausimas: Sakykime, paprastas žmogus sėdi namuose, mąsto apie savo gyvenimą ir pradeda suvokti, kad nori pasiekti tokią būseną. Jis gali tai padaryti?
Atsakymas: Pamažu. Pradėkite bendrauti telefonu, per vaizdo įrašus, per internetą. Paskui bus galimybė bendrauti ir betarpiškai, net ir ne dviejų metrų atstumu. Ilgainiui pajausite, kad jūs esate viename kūne, be jokių pertvarų. Tada virš jūsų bus viena karūna (korona).
266422

Iš 2020 m. kovo 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Antikūnai prieš egoizmą

Kaip pritraukti Šviesą?

Komentarų nėra

Kur tiesa?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Viena vertus, spauda ir viskas aplink mus skelbė apie viruso aukas: kiek žmonių mirė, kiek yra sunkios būklės ir pan., ir virusą žmonija suvokė kaip blogį, kaip žalą.
Kita vertus, dangus išsivalė, gamta staiga pajuto, kad gali sužydėti, niekas jai netrukdo.
Kinijoje vos du mėnesius mažesnis kietųjų dalelių kiekis atmosferoje padėjo išgyventi keturiems tūkstančiams vaikų iki penkerių metų, septyniasdešimt trims tūkstančiams suaugusiųjų, vyresnių nei 70 metų. Ir be viso to sumažėjo onkologinių susirgimų skaičius.
Patys save gydome. Rečiau lankomės pas gydytojus, mažiau kreipiame dėmesio.
Kur tiesa? Viena vertus, virusas pasirodė esąs blogis, kuris mus suvarė į namus. Kita vertus, jis užkirto kelią karams, pristabdė onkologiją, išvalė orą. Gimė vaikai, nemirė senoliai. Kur tiesa?
Atsakymas: Žmogus turi suprasti, kodėl virusas atsiranda.
Jis ateina, kad sustabdytų mūsų ankstesniąją, egoistinę raidą, kai jau ėmėme negrįžtamai bjauroti šį Žemes rutulį. Ir tada galime pradėti kitokius santykius tarp mūsų ir su gamta.
Nes tai, iš esmės, vienas ir tas pats. Tai viena sistema: negyvoji gamta, augalija, gyvūnija ir žmogus. Mes į visą gamtą turime pradėti žiūrėti kitaip.
Ir jeigu tai nutiks, nebus reikalingi jokie virusai. Paversime savo gyvenimą nuostabiu ir taip!
#265068

2020 m. balandžio 27 d. iš TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – žmonijos valymas

Skiepai nuo koronaviruso

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Ar grįš žinojimas iš gyvenimų?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ankstesniuosiuose gyvenimuose kažko mokėmės ir dabar vėl čia atėjome, kad dar ko nors išmoktume. Bet viską, ką žinojome ir supratome, iš mūsų atėmė. Ar turime teisę atkurti tas žinias?
Atsakymas: Jei studijuosite kabalą, visos anksčiau turėtos žinios jums grįš. Imsite jas jausti, suvokti kaip jums suprantamas tiesas.
Kaip ir mūsų kartoje: kaip sparčiai šiuolaikiniai vaikai perpanta, „pagauna“ įvairias technikas, technologijas, žinias palyginus su vaikais, kurie prieš dešimt dvidešimt metų leidosi pažinti pasaulio.
Nesijaudinkite, viskas grįš. Taip tikslingai padaryta, kad kaskart suvoktumėte savo sielą naujai.
#260178

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kodėl suaugusieji jaučia žaidimą kaip melą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl vaikai žaidžia natūraliai, tikroviškai, o suaugusiam žaidimas atrodo kaip melas? Mes suaugusieji nelabai mėgstame žaisti.
Atsakymas: Tačiau mes visąlaik žaidžiame!
Komentaras: Galbūt, nesąmoningai. Tačiau, jeigu dabar pasakysite man „Pažaiskime kokį nors žaidimą…“
Atsakymas: Tu atsakysi: „Neturiu laiko. Man reikia užsiimti svarbiais reikalais.“ Nors visi rimti dalykai – vien apsimetinėjimas.
Vaikams žaidimas – aiški, įsisąmoninta būtinybė, kad vystytųsi ir užpildytų savo laiką ir mintis. Jie jaučia tame savo egzistavimo prasmę. Jiems žaidimas itin svarbus. Pažvelkite į mažą, sergantį vaiką: jis karščiuoja, bet vis tiek žaidžia. O suaugęs žmogus jau nepajėgus.
Todėl jam reikia pateikti tą žaidimą, kurį su mumis sumanė Kūrėjas, kaip patį svarbiausią, ir tuomet jis pamatys, kad kiekviena jo gyvenimo akimirka vertinga, nes jis gali susieti tai su žaidimu su Kūrėju.
Iš tikrųjų viskas, ką matome aplink, surengta Kūrėjo. Jis taip žaidžia su mumis, kad per visas šitas aplinkybes, per visą pasaulį (hebr. k. žodis „pasaulis“ – olam kyla iš žodžio alama – „paslėptis“), per visas paslėptis būtume susiję su Juo.
#261017

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su Kūrėju pakištynių

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Žaidimas – tai labai rimta

Komentarų nėra

Ar verta mokyti vaikus kabalos?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar gali taškas širdyje pabusti ankstyvoje vaikystėje, kai, tarkime, kas nors miršta?
Atsakymas: Taip, tokie klausimai dažnai kyla jauname amžiuje. Paskui dažniausiai pamiršrame apie juos. O paskui taškas širdyje gali pabusti vėlesniame amžiuje. Todėl nereikia iš karto mokyti vaikų kabalos. Verčiau palaukti, kai jie ūgtels ir taps pilnamečiai.
Klausimas: Paprastai vaikai dažnai klausia, kodėl žmonės miršta?
Atsakymas: Tokius klausimus kelia visi. Tačiau tai nereiškia, kad tai klausimas apie gyvenimo prasmę, tiesiog tai įprastiniai vaikų klausimai. Į juos reikia kaip nors atsakyti, nuraminti vaikus, bet ne daugiau.
#261014

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kodėl koronavirusas gaili vaikų?

Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKodėl koronavirusas plinta, nepaisydamas jokių kliūčių, per visas sienas, bet tuo pačiu tausoja vaikus? Dažniausiai sunkiai serga pagyvenę žmonės, o vaikai yra viruso nešiotojai, tačiau patys beveik neserga. Tai teisinga, nes vaikai nekalti, ne jie sukūrė šį gyvenimą. Kodėl virusas turėtų juos užkrėsti? Būtent senyvo amžiaus žmonės – tai karta, sukūrusi šį blogą gyvenimą, o virusas priverčia pajausti, ką jie padarė, todėl pirmiausia pažeidžiami senyvi žmonės.
#262541

Iš 2020 m. kovo 25 d. pokalbio su Davidu Bliumenfeldu

Komentarų nėra

Menama laisvė

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisingai suprantu, kad mūsų pasaulyje laisviausi – vaikai, kol juos imame auklėti? Jiems nesvarbu, kuo apsirengti, kaip valgyti. Ar teisingai suprantu, kad mums reikia iš jų imti pavyzdį ir studijuoti aukščiausią mokslą – kabalą: mylėti vieni kitus, šokti ir dainuoti, džiaugtis it vaikai?
Atsakymas. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo savo norų ir ketinimų. O laisvė, kurią jie jaučia, – tai menama laisvė. Iš tikrųjų jie nežino, kad yra nelaisvi, kad aklai paklūsta savo norams ir instinktams.
Vos tik imi juos riboti ar sakai, kad jie turi riboti save, jie iškart ima stipriai priešintis, verkia. Tad vaikai – ne pavyzdys.
#256533

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Vaikas apsigyveno telefone. Kovoti ar keisti požiūrį?

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманVaikai visą laiką žiūri į išmaniuosius telefonus, todėl penkių vaikų tėtis Džastinas Smitas Youtube sukūrė savo kanalą suprasdamas, kad nebegali kitaip susikalbėti su savo vaikais. Šiame kanale jis papasakojo apie save: kur dirba, kaip keliauja po pasaulį. Džastinas mano, kad ateity su vaikais teks bendrautis būtent taip, nes atotrūkis bus toks, kad kalbėtis su jais tiesiogiai bus nebeįmanoma. Jis teigia, kad reikia būti ten, kur vaikų mintys ir akys.
Ar tai teisinga?
Apie tai paklaustas filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius, garsus pasaulyje klasikinės kabalos specialistas Michaelis Laitmanas netikėtai atsako: Manau, kad tai visiškai teisinga. Vaikų dėmesys jau persijungė tik į ekraną. Jie nebemato pasaulio, gamtovaizdžio. Tu juos ištempi į gamtą, o jie žiūri tik į telefono ekraną. Net jei lipa į lėktuvą ar į laivą, jų nedomina nei laivas, nei lėktuvas, nes jie panirę į savo išmanųjį. Bet ekrane parodyk lėktuvą, laivą, gamtovaizdį – iškart įdomu. Viskas, kas yra ekrane, – įdomu. Jie realybę suvokia visai kitaip, ir su tuo reikia susitaikyti. Tu nieko nebegali padaryti. Juk jie sėdėdami kavinėje arba kur nors kitur kalba ne tarpusavyje, o tik per savo išmaniuosius telefonus. Jų pernelyg nedomina šis pasaulis. Tai kaip mes galime nuo to pabėgti? Ką galime padaryti? Atgal kelio nėra. Ir manau, kad toks gamtos veikimas visiškai pateisinamas. Be to, gamtos kritikuoti negalime. Galime tik galvoti, kaip teisingai panaudoti tai, kas mumyse gimsta kiekvienu egzistavimo laikotarpiu.
Michaelis Laitmanas, remdamasis kabalos išmintimi, teigia, kad visas mūsų pasaulis virtualus. Koks skirtumas, ar aš kitą žmogų matau šiame pasaulyje, kuris man atrodo realiai egzistuojantis (nors iš tiesų tai tik mano penkių jutimo organų sukurtas vaizdinys), ar savo telefone? Kabalos požiūriu, tai neturi jokios reikšmės. Tai – tik pojūtis. Kai tik truputį pakeitėme savo pojūčius, vaikai priartėjo prie pasaulio suvokimo per vaizdo klipus. Mums tereikia su tuo susitaikyti. Kitaip juk nebus. Kuo greičiau susitaikysime, tuo greičiau susikalbėsime su savo vaikais.
Jei atsirastume jų ekrane (kaip kalbančios mamos ir tėčio galvos), galėtume rodyti jiems, ką tik norėtume, bet kokį “kiną”. Svarbiausia tai, kad vaikai tik taip mus supras, kitu atveju nepavyks. Mes kalbėsime su jais, o jie žiūrės į savo telefoną.
Į natūraliai kylantį klausimą, ar vaikai nepraranda vaikystės, M. Laitmanas atsako: Nieko jie nepraranda. Vaikams tai ir yra vaikystė. Greitai vaikystė bus dar virtualesnė. Kita karta virtualioje erdvėje bus nuolat – ten ir pirks, ir mokysis. Nejaugi norite grįžti atgal į urvus? Net ir jūsų nostalginiai prisiminimai apie kiemus vaikams jau negalioja. Jie nostalgiją jaučia tik savo išmaniesiems. Padovanok jiems kaskart vis tobulesnį telefoną ir nieko daugiau jiems nereikia.
Kur galiausiai visa tai gali atvesti?
Profesorius įsitikinęs, kad ateityje žmogus supras, jog per ekraną jis gali suvokti visą pasaulį, o pats pasaulis neegzistuoja. Paprasčiausiai neegzistuoja… Noriu pamatyti krioklius ar kokius kitus objektus, galiu beregint juos išvysti savo ekrane. Ir nebereikia niekur važiuoti. Juk priešais mane, mano ekrane, visa Visata, visas mažas Žemės rutulys – viskas. Taip gera… Galiu pasikviesti bet kurį draugą, pabendrauti su juo ir dėl to mums nereikia lėkti kažkur susitikti. O kam? Kad kiekvienas vis tiek žiūrėtų į savo telefono ekraną?
Esu tikras, – sako M. Laitmanas, – kad žmonija vietoje šių mažų telefoniukų sukurs tokius naujus instrumentus, kai prieš save matysime labai daug – su specialiais akiniais ar be jų, ar dar kažkaip. Visa tai jausime savo viduje.
Iš tiesų tai, pasak ilgamečio kabalos studijų vadovo, – priartėjimas prie tikrojo, dvasinio pasaulio, kuris kitoks nei mūsų mechaninis (beje, irgi tik mūsų viduje būtent taip suvokiamas). Juk nežinome, kas iš tiesų yra priešais mus, tai tik penki mūsų pojūčiai ir įvairios jėgos mūsų viduje piešia tokį šios realybės paveikslą. Tai kodėl man nuo jos neatitrūkus? Kam man tos sienos? Juk galime gyventi visai kitoje tikrovėje.
Žmonija pasieks tokią būseną, kai jai reikės tik ko nors minimalaus, kad patenkintų savo kūno poreikius (tam dirbs robotai), o visa kita bus telefone, – istorija, geografija, bendravimas, kelionės, romanai – viskas, ko tik norite, ten – viduje. Kam man visa ta išorė? Kam man statyti tuos didelius prekybos centrus, poilsio namus – kam visa tai?
O kaip tada su tuo, kad žmogus mėgsta keliauti po pasaulį?
M. Laitmanas ir čia optimistiškas: Sukursime tai, įgyvendinsime ir keliausime. Ir bus tokie patys pojūčiai kaip realiai keliaujant. Ir dar kokie! Kur galiu keliauti tokiame garbiame amžiuje? Su lazdele? O tada būsiu kaip beždžionėlė, laipiojanti lijanomis, galėsiu plaukioti ir nardyti vandenynuose. Viską galėsiu. Ir tai būsiu aš. Juk ir dabar gyvename iliuziniame pasaulyje. O gyvensime tikrame, kurį kursime patys. Kaip tik dabar ir gimsta galimybė sukurti savo pasaulį. Žmogus palaipsniui pereina nuo pasaulio, kurį jam primetė gyvūninis kūnas, prie pasaulio, kurį jis kurs sau savo dvasiniu kūnu ir jame gyvens. Tame pasaulyje tilps absoliučiai viskas.
Tiesiog reikia žiūrėti, – siūlo profesorius, – kaip gamta mus tobulina. O ji dabar palaipsniui mums duoda į rankas galimybę patiems kurti naują realybę ir joje gyventi. Ir natūralus vaikų polinkis į šią naują realybę palaipsniui privers juos įgyti naujas savybes. Kitas etapas bus toks, kad vaikas norės joje egzistuoti ne naudodamasis kokia nors programa, o dėl to, kad jis pats keisis. Kol kas mes praeiname tarpinį etapą ir turime sukurti vaikams gerus žaidimus, naudingas programas. O kiti etapai bus tokie, kad per naujo virtualaus pasaulio sukūrimą staiga pajausime, kad mums reikia patiems pasikeisti, kad už viso to, ką sukūrėme, išties egzistuoja kitas pasaulis. Ir tam nereikia diegti naujų programų į superkompiuterius, o tik truputį perprogramuoti patiems save. Ir tada iš tiesų gyvensime kitame pasaulyje.
Aš sveikinu tokį pasaulį. Man neskaudu dėl anūkų, aš džiaugiuosi dėl jų. Dėl to, kad iš esmės jie kuria daug geresnį pasaulį nei gavo iš mūsų.
#246326

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai