Klausimas: Mūsų egoistinė prigimtis turi tarsi dvi puses. Viena vertus, turtų noras pagimdė nelygybę ir skurdą, kita vertus, išvystė techniką, prekybą, komunikacijas. Viena vertus, valdžios ir šlovės noras buvo įvairiausių intrigų ir karų šaltinis, kita vertus, atsirado valstybės, įstatymai.
Šiandien patekome į unikalią situaciją, kai egoistiniai masalai daugiau neveikia. Kas bus artimiausiu metu varomoji vystymosi jėga, jei egoizmas nustojo veikti? Kitaip tariant, ir gamta neleidžia egoizmui veikti, ir iš vidaus mus taip pat mažai kas traukia.
Atsakymas: Manau, kad mes suvoksime, jog turime judėti visai į kitą pusę – priešingą egoizmui, ir vystyti žmonių visuomenės santykius su kitais gamtos lygiais, kaip absoliučiai altruistinius ir integralius.
Turime susiimti ir pradėti veikti aiškiai suprasdami, kad privalome nepaisydami savo egoizmo vienytis, rūpintis vienas kitu pagal principą „pamilk artimą kaip patį save“ ir šitaip siekti būsenos, kai „visas nuodėmes padengs meilė“, kitaip tariant, absoliutus ryšys, absoliutus abipusis rūpestis.
Tada galėsime įveikti didžiulį potencialų barjerą tarp mūsų ir bendros gamtos taip, kad imsime jausti gerąją jėgą, kuri suteikia gyvybę ir palaiko visą gamtą. Taip atskleidžiame Kūrėją.
Klausimas: Šiandien žmogui malonu rūpintis tik savimi, o jūs sakote, kad jis pradės mėgautis rūpindamasis kitais? Kaip gali įvykti tokia transformacija, juk tai – priešinga prigimčiai?
Atsakymas: Veikiant mūsų norui ir Aukštesniajai jėgai.
Klausimas: Tai kam reikalingas egoizmas ir koks jo tikslas?
Atsakymas: Kad mes patys egoizmo priešpriešoje suvoktume poreikį rūpintis ir būti sujungtiems vienas su kitu gerais ryšiais. Tai – mūsų uždavinys.
Klausimas: Kitaip tariant, egoizmas nėra panaikinamas?
Atsakymas: Ne, mes turime dirbti virš jo, t. y. nepaisydami, kad jis mus veikia.
#267602

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Kelias į beribį malonumą

Įėjimas į naują gyvenimą atidarytas

Klausimas. Kodėl mums duotas jausmas, kad šiame pasaulyje egzistuojame savarankiškai? Tai mus visiškai supainioja, ir tada nieko negalime padaryti patys.
Atsakymas. Priešingai, jums duodama galimybė daryti viską, kad taptumėte tokiais kaip Kūrėjas, pasiektumėte Jo lygmenį. Tai – milžiniškas darbas.
Galbūt atrodo, kad sakydamas „nėra nieko, išskyrus Jį“ iš karto nusiplauni rankas: „Jūs turite problemų? Kreipkitės į dangaus kanceliariją, aš su tuo neturiu nieko bendro“?
Ne! Jūs turite save pakeisti taip, kad suprastumėte, pajaustumėte, atskleistumėte aukščiausią sistemą, pamatytumėte, kaip ji begaliniu plonu tinklu viską apgaubia ir valdo. Tik patys atskleisdami, jausdami visą jėgų tinklą, valdantį jausmus, mintis, įvairius ryšius tarp priešingų būtybių, galite pasakyti, kad tai tikrai tas ryšių tinklas, apie kurį sakoma: „nėra nieko, išskyrus Jį“.
Knygoje „Išminties vaisiai“ Baal Sulamas rašo: „Visos mintys, iškylančios žmogaus prote, yra Kūrėjo veiksmai. Ir tai, kad jis jas iš kažkur pritraukia, ar tai, kad jos gimsta jame, yra apgavystė ir visų apgavysčių pradžia. Visas mintis, net pačias nereikšmingiausias, į žmogaus protą siunčia Kūrėjas. Ir Jis yra žmogaus, gyvūno ir viso, kas gyva, varomoji jėga.“
Mums reikia tai aiškiai jausti ir atitinkamai veikti. Mes turime patys betarpiškai dalyvauti šių jėgų tinkle, gyventi jame, daryti jį gyvą. Mes jį įjungiame.
#238885

Iš 2018 m. rugsėjo 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską daro Jis, bet sprendžiu aš!

Kas ne Kūrėjo rankose?

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis