Klausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas. Galima tik stebėtis, kaip įmanoma, kad šiandien kelia galvą nacizmas ir atvirai save afišuoja, o praėjusio šimtmečio trečiojo ketvirtojo dešimtmečio katastrofos, atnešusios žmonijai tiek kančių, tarsi nebūta. Kas iki šiol traukia žmones nacizmo ideologijoje ir leidžia jai vėl sugrįžti?
Atsakymas. Kalbant apie šiuolaikinį nacizmą, mums reikia nusiraminti, kitaip nieko negalėsime suprasti. Išgyvenimai tiesiog užtemdys mums protą. Jei iš tiesų norime išsiaiškinti, kas vyksta, reikia peržiūrėti gamtos dėsnius, pagal kuriuos vystosi žmonija. Ir tada galbūt suprasime, kodėl nacizmas visada pas mus sugrįžta.
Kabala aiškina, kad šio reiškinio šaknys glūdi žmogaus prigimtyje, t. y. egoizme, nore mėgautis bet kokia kaina kito sąskaita. Toks noras yra kiekviename iš mūsų ir jis nuolatos auga, apibrėždamas mūsų elgesį: norą mėgautis, valdyti, vystytis, viską pasiglemžti sau.
Šį norą turi visi žmonės, bet vienų bendruomenių ir tautų jis auga greičiau, kitų lėčiau, įgydamas įvairias formas ir charakterį.
Jei žiūrėsime į žmoniją bendrai, tai akivaizdu, kad technologiškai ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi yra Europa. Visi suvokia, kad tai, kas vyksta Europoje šiandien, rytoj gali nutikti Afrikoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje.
Žmogaus egoizmas vystosi, versdamas mus kiekvieną kartą kurti naują progresyvią visuomenės santvarką. Taip nusileidome iš medžių ir įėjome į olas, paskui iš jų išėjome ir pasistatėme namus, susiskirstėme pagal profesijas, šeimyninius klanus, net į tautas bei valstybes.
Atsirado vergovinė santvarka, kuri iš pradžių buvo itin geidžiama ir progresyvi, vėliau ją pakeitė kitos pažangesnės santvarkos.
Egoizmas mumyse visą laiką augo ir reikalavo naujų tarpusavio santykių. Šie santykiai tarp žmonių vadinosi visuomenės sankloda arba santvarka. Tačiau jos visos priklausė nuo visąlaik augančio egoizmo.
Pasakyta, kad kūrinys sukurtas su bloguoju pradu, kuris visą laiką auga į vis didesnį blogį. Kiekvienas rūpinasi tik savo nauda, tačiau neturėdami išeities sudarėme įstatymus, kurie sukuria tam tikrą tvarką ir neleidžia atvirai ir grubiai naudoti egoizmo. Nustatome elgesio normas, statome kalėjimus kaip bausmę, o kaip atsvarą – kuriame mokyklas, švietimo sistemą, kultūrą.
Taip žmonių visuomenė vystosi, pereidama nuo vergovės prie feodalizmo, vėliau prie kapitalizmo. Kartu vystosi mokslas, visuomenės santvarka. Kapitalizmas suteikia žmogui santykinę laisvę. Daugiau nėra vergų, aristokratų ir monarchų.
Visą hierarchiją nustato tik pinigų kiekis ir kiekvienas turi galimybę prasigyventi! Matome, kad ir šiandien tai vyksta, pavyzdžiui, taip nutiko su Google ar Facebooko kūrėjais. Turėdamas sėkmingą idėją, žmogus gali pasiekti visuomenės viršūnę.
Tačiau kapitalizmas galų gale save peraugs, kaip ir viskas šiame pasaulyje, bei įgaus socializmo atspalvį, kaip atsitiko Skandinavijos šalyse, tam tikra prasme Prancūzijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Antrasis pasaulinis karas pastūmėjo pasaulį liberalizmo, pilnos laisvės link, kur kiekvienas gali daryti, ką nori.
Jei žmogus akivaizdžiai nekenkia visuomenei, tai gali daryti visa, ką panorėjęs. Nuo ankstesniųjų formų (vergovės ar feodalizmo) nuėjome labai toli. Mūsų dienomis įsiviešpatauja ultraliberalizmas, visko leistinumas. Kitaip tariant, egoizmui suteikta visiška laisvė veikti. Ir čia nebeaišku, ką toliau daryti.
Kartu su tuo kyla pramonės, finansų sistemos, kultūros, švietimo krizė. Viskas byra akyse. Iš švietimo sistemos lieka tik profesinis parengimas, bet niekas neugdo žmogaus. Degraduoja kultūra, griūva santykiai tarp tėvų ir vaikų, jauni žmonės nenori tuoktis ir kurti šeimų, dėl automatizacijos ir robotizacijos auga bedarbystė.
Mes tarsi netekome visų ryšių, kurie anksčiau mus siejo ir buvo būtini mūsų egzistavimui. Šiandien esu niekam niekuo neįsipareigojęs ir galiu daryti, ką norįs. Mes ne tai kad stovime sankryžoje, bet apskritai nematome kelio priešais save, čia ir yra problema. Tada ir paaiškėja, kad mūsų visuomenėje vėl atgimsta nacizmas, fašizmas.
Kodėl taip? Ar tai natūrali raidos tendencija? Kabalos mokslas teigia, kad mūsų pasaulis pasiekia visišką veikimo laisvę tam, kad kiekvienas galėtų padaryti išvadą, kad teisinga visuomenės forma – vienybė.
Taip tampame panašūs į globalią, integralią gamtą, kurioje visi lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis susiję vienas su kitu ir tik žmogus su tuo nesusietas, mat jam duota galimybė pačiam užmegzti šį ryšį sąmoningai, suprantant.
Žmonija nenori įsiklausyti į kabalos mokslą, tad nežino, kur judėti. Pagal bendrą kūrinijos programą turime „tapti apvalūs“, kitaip sakant, susijungti tarpusavyje ir tapti gamtos dalimi.
Tačiau, jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienijimasis egoistinis. Jungiamės remdamiesi egoizmu ir tuomet išeina būtent nacistinis, fašistinis režimas, kuris nūnai šmėžuoja horizonte. Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada įvyko Vokietijoje…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes nekenčiame?

Skirtingos vienybės šaknys

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Komentaras. Pasirodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja vergovė. Net 45 milijonai planetos gyventojų išnaudojami kaip vergai. Tai prilygsta Ispanijos gyventojų skaičiui.
Pasak dabartinių tyrimų, vergovė – tai eksploatacija žmogaus, kuris negali išvykti dėl grasinimų, smurto, prievartos ar apgaulės. Vergais gali būti prasiskolinusieji ir t. t.
Atsakymas. Iki Antrosios Šventyklos sugriovimo Izraelio tautoje vergais vadinosi žmonės, turintys daug privilegijų. Šeimininkas privalėjo rūpintis vergu, o šis – dirbti šeimininkui pagal savo išgales. Tačiau jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, kaip šiais laikais tarp darbdavio ir samdomo darbuotojo. Vergas nenorėjo palikti savo šeimininko, nes šis juo rūpinosi, kaip sakoma: „Atiduok savo pagalvę vergui“.
Kitose tautose visai kitaip žiūrėjo į vergus, ten juos mušė, žemino, žudė, elgėsi ne kaip su žmonėmis ir net ne kaip su naminiais gyvūnais, kuriais rūpinosi, saugojo ir šėrė.
Klausimas. Kas yra vergovė kabalos požiūriu?
Atsakymas. Kabalos požiūriu – tai visiškas paklusimas savo šeimininkui: kaip šeimininkas nori, taip aš ir judu. Visą laiką žiūri į jį ir vykdai jo valią, kartu absoliučiai nuslopindamas savąją. Tavo pastangos, nuomonė, norai, mintys – viskas tarnauja šeimininko norų pratęsimui. Tu neturi savo valios – tik šeimininko valią.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad šiame pasaulyje visi be išimties esame savo egoistinės prigimties vergai?
Atsakymas. Žinoma! Arba, galima sakyti, kad esame Kūrėjo vergai. Tik nesąmoningi! Todėl, kad Kūrėjas – vienintelė mus valdanti gamtos jėga, bet norinti, kad taptume savarankiški. Tai yra mūsų problema: kaip tapti nepriklausomais nuo Jo, net pakilti virš Jo!
Yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“, – tai yra išsivadavo iš vergovės, tapo absoliučiai laisvi, vietoje Kūrėjo ėmė valdyti visą pasaulį. Toks yra tikrasis Jo noras, svajonė. O mes, deja, nenorime galvoti apie ką nors aukščiau, liekame vergais ir egzistuojame kaip gyvūnai.
Todėl Kūrėjas kančiomis stumia mus į tai, kad suvoktume savo egzistavimą kaip visiškai žemą, niekingą, skurdų, ribotą ir norėtume pakilti.
Tikiuosi, kad kančioms didėjant žmonės pradės tai suvokti. Kitokie būdai jų neveikia. Tada jie pasinaudos tuo, ką siūlo Kūrėjas: Jo žiniomis, metodika, mokslu – kabalos mokslu.
Pradėkite jį realizuoti ir pamatysite, ką laimite, tapdami šeimininkais ir nustoję būti vergais. Juk jūs išeinate į visai naują egzistavimo lygmenį: į amžinybės, begalybės, tobulumo, visai kitos asmenybės, kito matavimo pasaulį. Bet visa tai – laisviems žmonėms.

Iš 2016 m. birželio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvas vergas

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Rinkis – priimti vaistą ar mirti