Pateikti įrašai su vidinis darbas žyme.


Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, norėdami tarpusavyje susivienyti grupėje pakylame virš savo prieštaravimų. Kada vyksta mūsų suartėjimas, neatsiejamai susijęs su „Įvado i kabalos mokslą“ (Pticha) supratimu?
Atsakymas. Kai tu išprašysi Kūrėjo, kad Jis imtų tau šviesti. Tiktai tada. Tai užima daug laiko. Viskas priklauso nuo bendrų pastangų.
Jeigu jūsų pastangos bendros, tai galima pakilti per labai trumpą laiką, tarsi kylanti raketa. Ji turi pirminį uždegimą, kuris su sprogimu pakelia ją į tam tikrą aukštį virš žemės, o paskui įsijungia variklis, ir raketa skrenda toliau.
Galima gana greitai susprogdinti šį uždegimą ir pasikelti virš egoizmo. O ten jau įsijungia pirminė pakopa ir einate pirmyn.
Klausimas. Tarkime, jau pakilau virš savęs, susijungiau su draugais ir neprašau, kad Jis man šviestų. Ką reiškia „išprašyti Kūrėjo, kad Jis man šviestų“?
Atsakymas. Jau esate tokios būsenos, kai kiekvienas neatskiria savęs nuo draugų? Tame egoizmo lygmenyje, kur dabar esate, jau pakilote virš šito? Viduje susijungėte taip, kad jaučiatės kaip viena bendra visuma? Jaučiate tą vidinį bendrumą, kurio anksčiau nebuvo? Jis atsirado tik dėl ryšio tarp jūsų.
Kitaip tariant, kiek kiekvienas anuliavo save, tiek visos anuliuotos asmeninės dalelės susijungia kartu ir sudaro vieną bendrą anuliaciją. Tai vadinama „virš savęs“. Šią bendrą dalį ir veikia Kūrėjas. Galite susijungti su Kūrėju, Kūrėjas – su jumis, ir imti veikti.
Ar tarpusavyje pajutote tą bendrą dalį, kurią kiekvienas tarytum išskyrė iš savęs ir sujungė su kitais? Aš tai atiduodu, noriu tame egzistuoti, atsiplėšti nuo savojo „aš“, būti toje dalyje, kuri išėjo iš manęs, ir joje noriu susivienyti su kitais. Ar ją turite?
Ar jaučiate, kaip šios dalys susijungia tarp jūsų į bendrą visumą, kaip jūs norite joje pajausti Kūrėją? Šioje bendroje, visų išskirtoje dalyje, norite duoti vienas kitam, susivienyti tam, kad duotume Kūrėjui ir pajaustumėte Jį. Visus šiuos išgyvenimus reikia kultivuoti, reikia juos nuolatos aptarinėti, atidirbinėti, jausti. Ir galiausiai jūs tai praeisite.
#244933

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukštesnioji nauda

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs

Kritinis vienybės taškas

Komentarų nėra

Nelaukti iki rytojaus

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTiesa atsiskleis tuo, kad tas, kuris gailisi pats pareikš apie savo jausmus. Ir nėra būtinybės kitaip pareikšti, ir negalima paslėpti ir sulaikyti savo gailėjimosi. Bet jaučiu, kad jūs visi šiandieną pakeičiate rytdiena, ir vietoj „dabar“ sakote „paskui“.
Ir to niekaip neišgydysi, tik reikia stengtis įsisąmoninti šią baisią painiavą ir suprasti, kad išsigelbėjimas ateina iš Kūrėjo, tik jeigu mums reikia šiandien, o kas gali laukti rytojaus, tas savo klaidą supras tik besibaigiant savo metams.
Baal Sulamas 13 laiškas
Jokiu būdu negalima iki rytdienos atidėti jokių pojūčių, minčių, apibrėžimų, norų. Reikia juos apibendrinti, nukreipti į Kūrėją, susieti su Juo.
Tarkime, dabar mano galvoje sukasi visokios mintys, ir visas jas turiu susieti su Kūrėju, prilipdyti prie Jo, suprantant, kad Jis jų šaltinis ir jausmuose, ir prote.
Jei visąlaik būsiu su Juo susijęs, tai pamažu tarp manęs ir Kūrėjo ims atsirasti teisinga ryšio sistema. Iš pradžių Kūrėjas atsiskleidžia kaip visko, kas vyksta su manimi, manyje ir supančiame pasaulyje pirminis šaltinis. O paskui matau, kad nėra jokio supančio pasaulio, visa tai – ką Jis kuria aplink mane mano pojūčiuose ir tarsi yra mano pojūčių projektorius.
Svarbiausia, mėginti nuolatos susieti save su Kūrėju, kaip su visų mano pojūčių pirminiu šaltiniu. Todėl Baal Sulamas rašo, kad tas, kas tai palieka, taps protingesnis bėgant metams, t.y. neaišku, kada.
Jei žmogus to vengia, tai jį atstumia nuo dvasinio darbo, ir pats jis jau negali grįžti atgal. O kai ateis kitas jo gyvenimo ratas, o tai kaip Žemės orbita aplink saulę, tai iš tikrųjų gali praeiti metai.
#243117

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiesa ims staiga pati skleistis

Prašyti ateičiai

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Komentarų nėra

Tikėjimas kabaloje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTikėjimas kabaloje – ne tai, ką įsivaizduojame kaip tikėjimą šiame pasaulyje. Tikėti – reiškia vadovautis „Nėra nieko, išskyrus Kūrėją“, gerą ir kuriantį gerą. Neperkeliu šio tikėjimo niekam kitam, tai mano vidinė būsena, mano asmeninė veikla, ketinimas širdyje: noriu likti susiliejęs su Kūrėju būdamas bet kokios būsenos.
Ir nesvarbu, kuria kryptimi ji keisis, noriu laikytis Kūrėjo it vaikas įsikibęs motinos taip, kad jo neįmanoma atplėšti nuo jos.
Tegu siaučia audra aplink mane ir mano viduje, prote ir širdyje: man svarbiausia – įsikibti Kūrėjo ir pamatyti, kad viskas kyla iš Jo. Viena sąlyga: „Klausyk Izraeli, mūsų Kūrėjas, Kūrėjas – vienas “, kitaip sakant, bet kurioje situacijoje viskas kyla tik iš Jo. Tai vadinama susiliejimu.
Po to sąlygos tampa vis sudėtingesnės, tampa grėsmingomis arba, atvirkščiai, viliojančiomis į malonumus, o aš visada laikausi tvirtai įsikibęs Kūrėjo, tarsi kūdikis motinos. Tai reiškia, kad kovoju už susiliejimą.
Po to, kai nusileidžiu į visišką nulį, kai man tampa nesvarbu, visa, kas vyksta, išskyrus mintį, vidinį supratimą, kad viskas kyla iš Kūrėjo, tada virstu dvasiniu embrionu, prieinu laiptų papėdę. Taip Mozė atveda Izraelio tautą į Sinajaus kalno papėdę, ir jie sutinka su visomis sąlygomis, todėl nusipelno gauti Torą.
#229535

Iš 2018 m. liepos 4 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Jautis pažįsta savo šeimininką, o Izraelis – ne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Absoliutus tikėjimas

Prašyti iš tamsos

Komentarų nėra

Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp to, kad vienas reikalauju jausti „Nėra nieko kito tik Jis“ ir to, kad su draugais reikalaujame išvien?
Atsakymas. Pats vienas reikalauju iš Kūrėjo pajausti Jį kaip savo pirminį šaltinį, kaip „Nėra nieko kito tik Jis“, ir nuolatos, kas minutę grįžtu prie to.
Vos tik užmezgu kokį nors kontaktą su Kūrėju ir sakau: „Tai Jis išreiškia savo pojūtį, savo mintį manyje“ – priimu šį pojūtį ir mintį kaip savo. Bet tą pačią sekundę, vos tik tai įsisąmoninau ir „priskyriau“ sau, iškart nutrūksta ryšys su Kūrėju ir ateina kita akimirka.
Todėl kiekvieną kitą akimirką turiu daryti tą patį. Ir taip nuolatos kreiptis į Kūrėją, kad vėl pasiekčiau būseną, kai Jis visuomet ir visur yra pirminis šaltinis.
O jeigu tai atlieku ir per grupę, tai mano pastangos šiek tiek kitokios. Jos susiję su bendro kli (indo) kūrimu, kuriame norime rasti Kūrėją, kad Jis atsiskleistų mums ir mes iš tikrųjų galėtume suvokti Jo didybę.
Tačiau Jo didybę atskleidžiame virš savo priešingumo. Kiek jaučiamės tolimi vieni nuo kitų, kiek susiduriame su įvairiausiais nesutarimais ir tarpusavio problemomis, tiek atsiskleidus Kūrėjui jaučiame Jo didybę, Jo kilnumą virš šių problemų.
#242805

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Artimas ryšys su Kūrėju

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Komentarų nėra

Draugas – mano veidrodis

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galiu padėti draugui spręsti kokias nors problemas, jei jas jame pažadina Kūrėjas?
Atsakymas. O kaip galiu nepadėti draugui, jeigu Kūrėjas, pažadindamas problemas, rodo jas man mano drauge?
Būtent dėl to, kad matau draugo problemas, reiškia, kad Kūrėjas rodo jas, kad aš jas išspręsčiau.
Jokiu būdu nepalikti, reikia suprasti, kad per tai, kas vyksta, Kūrėjas kalba su manimi. Jis sukūrė manyje norą ir tame nore dabar pažadina kokius nors signalus. Ir aš turiu nuskaityti tuos signalus iš savo noro ir į juos reaguoti.
Reaguoti į Kūrėją per draugus, per savo grupę, per visa pasaulinę grupę, per visą žmoniją, – juk visa tai viena siela. Ir visa tai – mano pokalbis su Kūrėju. Jis vyksta būtent taip.
#243166

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Duoti draugui

Kas yra draugystė

Ketinimas ir jų įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Kūrinys – tai noras gyventi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrinys – tai noras, tiesiog noras gyventi, egzistuoti, nuolatinė jėga. Tačiau dar yra kitas noras, kuris susijęs su veržimusi ko nors pasiekti, kas išverčia mane iš vietos ir neduoda ramybės.
Štai tokio siekio mums visad trūksta. Tegu jo būna kuo daugiau, klausimas tik tas, kaip pažadinti savyje tokį kryptingą norą, stumiantį mus į tikslą, viliojantį į jį.
Tokio noro viduje yra jėga, leidžianti daug ko atsižadėti, kad pasiektum tikslą, kad įveiktum visas kliūtis kelyje, išsiaiškintum jas, išfiltruotum ir iš kliūčių paverstum palaikymu. Tai toks noras, kuris kuria žmogų. Be jo žmogus miręs.
Savaime suprantama, noras yra Kūrėjo rankose, juk Jis jį sukūrė: ir gėrį, ir blogį. Tačiau būnant kiekvienos būsenos: ir pakilime, ir nuopuolyje, ir nusivylus, ir siekiant, – reikia ieškoti, kaip pažadinti Kūrėją, kad Jis pažadintų mus.
Visas kabalos studijavimas – tai pažadinti savyje tą aukštesniosios sistemos mechanizmą, vadinamą Kūrėju, kad Jis užsiimtų mumis selektyviai ir tikslingai.
Galiausiai Kūrėjas keičia mūsų norą. Yra du norai: noras mėgautis ir noras duoti, kairioji ir dešinioji linija, viena priešais kitą ir abi Kūrėjo rankose. Abi perduodamos žmogui, jei jis pasiekė būseną, kuri apibūdinama „Ir įveikė Mane Mano sūnūs.“ Svarbiausia žinoti, kaip pažadinti aukštesniąją jėgą, Kūrėją, kad Jis pasirūpintų pažadinti mus.
Kūrėjas veda mus per įvairias būsenas, kad išsiaiškintume savo norus, susitvarkytume su jais, Jis duoda mums protą ir jausmus, aplinką ir visas būtinas sąlygas. Galų gale viskas ateina iš Jo. Kiek įsijungsime į šį darbą Jo dvasinėje virtuvėje, kur Jis ruošia mums tinkamus instrumentus, kad pasiektume kūrimo tikslą, tiek judėsime pirmyn ir pasieksime sėkmę.

* * *
Noras – tai stebuklingas žodis, atrakinantis visas tvirtoves mūsų kelyje. Tai vienintelis raktas, kuriuo galima jas atverti.

* * *
Kad ir kaip stengsimės įsivaizduoti, ką galvojame apie Kūrėją be jokio ryšio su savimi pačiais, mums nepavyks visiškai atsiplėšti nuo asmeninio intereso, kad nieko iš jo nelauktume. Galbūt esame pasirengę viską atlikti, bet tam, kad bent ką nors iš Jo gautume vietoj to manais.
Be to neįmanoma, be to siauro vamzdelio, nutiesto nuo Jo mums. Mes esame pasirengę viską atiduoti, visą savo gyvenimą, kad tik ką nors gautume iš Jo per ta siaurą kapiliarą. Klausimas tik ką būtent gaunu iš Kūrėjo per tą vamzdelį: davimo ar gavimo jėgas?
#238909

Iš 2019 m. sausio 3 d. rytinės pamokos tema „Atskleisti, kad trūksta Kūrėjo didumo“

Komentarų nėra

Kaip nepulti į mėgavimąsi dėl savęs?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip nepulti mėgautis tuo, kad esu toks protingas, svarbus ir galvoju apie gyvenimo prasmę? Kaip pasiekti realų rezultatą?
Atsakymas. Gerai, kad jaučiatės didelis, didis, protingas. Bet reikia turėti omenyje, kad už tai turite dėkoti Kūrėjui. Iš kur tas jūsų didumas, žinios ir t. t.? Iš Jo. Tai pirma.
Antra, ką gi iš tikrųjų turite, ką gavote ir tuo didžiuojatės? Mažas vaikas, gavęs naują žaislą irgi yra euforijoje, jis gal net labiau užpildytas nei jūs.
Viskas priklauso nuo noro didumo. Jei jis mažas, jį lengva pripildyti, o jūs jausitės sėkmės viršūnėje. O jeigu norai dideli, juos užpildyti gerokai sunkiau, ir jausite tuštumą. Todėl viskas matuojama jūsų noro atžvilgiu – koks jis didelis. O kol kas jūsų norai dar labai maži.
Žinoma, pageidautina būti geros būsenos, bet tuo pat metu suprasti, nuo ko ji priklauso: todėl, kad Kūrėjas šviečia mums, o ne todėl, kad kažko patys pasiekėte.
#241080

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs?

Dvasinių būsenų tikslingumas

Dvasinė išdidumo ir puikybės šaknis

Komentarų nėra

Sukurti Kūrėjo pavidalą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus turi taip pakeisti savo norą mėgautis, kad jame iš dviejų linijų – dešinės ir kairės – sukurtų Kūrėjo pavidalą.
Abi linijos nusileidžia mums iš viršaus ir jaučiame tai gera, tai bloga. Viskas, su kuo susiduriame gamtoje, kyla iš jų: teigiama – neigiama, pliusas – minusas, šaltis – karštis ir t. t. Tai jos veikia mūsų norą gauti.
Visa, kas gerai man, vadinu teigiama jėga, o tai, kas blogai – neigiama.


O kai imu juos suvokti kitaip, tai sakau: „Man nesvarbu, ar tai gera jėga, ar bloga. Man svarbus jos poveikis, kuris veda mane į tikslą.“
Bet jeigu abi jėgos veda mane į tikslą, vadinasi viskas priklauso netgi ne nuo to, kaip jos mane veikia, o nuo to, kaip jas suvokiu. Todėl turiu taip nukreipti save į jas, kad suvokčiau pagal ypatingą metodiką.
Pirmiausia, man reikia paversti juos lygiaverčiais, kad pliusas ir minusas būtų tarpusavyje lygūs. Tam atlieku sau cimcum alef (pirmąjį apribojimą), pakylu virš savo egoizmo, ir skirtumas tarp pliuso ir minuso išnyksta.
O visa, kas mane veikia, suvokiu kaip judėjimą į tikslą. Štai čia viskas jau priklauso nuo mano darbo.
#239742

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus kelyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Kelias į beribį malonumą

Komentarų nėra

Tikroji vienybė – kas tai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra tikroji vienybė?
Atsakymas. Kai iš tikrųjų susivienijame, sukuriame jėgą ne savyje.
Jei jungiuosi su jumis, tai atsiranda bendra jėga, kuri yra ne kiekviename iš mūsų, o tarp mūsų.
Būtent dėl to, kad kiekvienas iš mūsų – egoistas, atstumdami nuo savęs ego, įeiname į erdvę tarp mūsų, ir ten iš mūsų anti-egoistinių jėgų sukuriama bendra jėga. Joje koncentruojamės ir atskleidžiame Kūrėją.
Tai vidinis veiksmas.
#238821

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne taisyti, o vienytis!

Gyvasis šaltinis

Verdanti vienybės lava

Komentarų nėra

Pasirink šį gerą likimą!

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjas – tai meilės jėga, egzistuojanti grupėje, bet paslėpta nuo mūsų. Kai norime priartėti prie tos jėgos, susisiekti, susilieti su ja, ištikimai jai tarnauti – tai vadinama suartėjimu su Kūrėju. Kūrėjas neegzistuoja kaip asmenybė – tai mus apvelkanti savybė. Be kūrinio nėra Kūrėjo.
Taip tuščiame kosmose karaliauja tamsa, jei niekas neužkerta šviesai kelio. Bet jei pastatome kokią nors pertvarą, tai išvysime, kad šviesa yra. Be šio atstumiančio Šviesą ir priverčiančio ją šviesti ekrano, nematome Šviesos, vien tamsą.
Yra Šviesa, yra Kūrėjas, užpildantis visą pasaulių sistemą. Bet tik uždėję ekraną, kad Jį atskleistume ir prilygtume Jam, Jį atskleidžiame. Kūrėjas užpildo visą pasaulį, aukštesnioji Šviesa yra visiškoje ramybėje. Bet mes nejaučiame jos, nes esame visiškai priešingi Jam savo egoizmu. Kiek norime prilygti šiai davimo ir meilės savybei, tiek užlaikome Šviesą ir ją aptinkame.
Aplink mus egzistuoja dvasinė tikrovė, visiškai ištaisyta būsena, absoliutus, didžiulis, beribis davimas tarp visų kūrinijos dalių. Ir tik aš – mažytė sudužusi kūrinijos dalis, atplėšta nuo visų kitų. Ir todėl žiūriu į juos per savo sudužimo prizmę.
Savo tikrąją būseną galima išvysti tik kabalistinės grupės, dešimtuko atžvilgiu – tai vienintelė vieta, kur galiu priartėti prie tiesos.

* * *
Kūrėjas atvedė mane į grupę ir pasakė: „Pasirink šį gerą likimą, vaikeli!“ Ir aš turiu jį priimti. Nors matau dešimt materialių kūnų, kurie vargiai supranta, ką daro ir dėl ko čia atėjo. Tačiau turiu visa tai priimti, kaip man duota Kūrėjo, vadinasi absoliučiai tobula. Kitaip tariant, esu visiškai ištaisytoje visuomenėje ir dabar viskas priklauso nuo manęs.
Dirbdamas dvasinį darbą ir kildamas 125 pakopomis vis labiau įsijungiu į grupę ir kaskart vis labiau atskleidžiu Kūrėją. Bet visa tai vyksta grupėje, nėra kitos tikrovės.

* * *
Tai tik mano vaizduotė, kokiais matau grupę ir draugus. Grupė man duota Kūrėjo iš aukščiau kaip kamertonas, pagal kurį turiu nustatyti save. Dvasinė grupė yra taisymosi pabaigoje, tai tarsi motinos įsčios, kur turiu įsijungti kaip embrionas ir augti, maitintis, suaugti.
Užbaigęs vieną pakopą pereinu prie kitos ir pradedu viską nuo pradžių: embrionas, maitinimas, brendimas. Ir taip kaskart iš naujo, kol visiškai imsiu atitikti grupę, t. y. iki pat savo taisymosi pabaigos.
Su Kūrėju nedirbu tiesiogiai, su Juo susisiekiu dirbdamas dešimtuke, grupėje. Grupė tampa mano AVAJA, jos dalys vis labiau susijungia. Nematau pačios Šviesos, jaučiu ja užpildytus indus, susijungiančius tarpusavyje. Šio abipusio prasiskverbimo jautimas suteikia man visus pojūčius; Šviesą suvokiame tik per indus.
Kai vienas indas kiek labiau prasiskverbia į kitą, jaučiu jų atitikimo matą ir mėgaujuosi tuo sutarimu. O bet kokį nutolimą ir konfliktą jaučiu kaip kančias, skausmą. Taip suvokiame Šviesos buvimą ir jos nebuvimą. Šviesa pasireiškia tik per norus.
#237612

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai