Pateikti įrašai su vidinis darbas žyme.


Stalo tenisas su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu mintis ateina iš Kūrėjo, tačiau ji nukreipta į vienybę, kaip tinkamai su ja dirbti?
Atsakymas. Iš Kūrėjo ateina visos mintys: ir geros, ir blogos. Turiu tiek daug neigiamų minčių! Turiu jas surūšiuoti ir suprasti, kam jos ateina, paversti jas į geras, prašyti Kūrėjo, kad Jis jas pakeistų.
Tarkime, iš tūkstančio Kūrėjo siunčiamų minčių viena yra teigiama. Tačiau 999 – neigiamos. Vadinasi, turi prašyti Jo, kreipdamasis per grupę, kad Jis jas pakeistų.
Juk jeigu Jis siunčia man visas tas mintis, vadinasi, galiu jas nukreipti Jam atgal ir Jis pakeis jas į teigiamas. Tai tarsi stalo tenisas. Bet jis itin tiksliai veikia.
Jei pagavau tam tikrą mintį ar norą, vadinasi, galiu įtikinti Kūrėją, kad Jis ją pakeistų. Ir pačiam nieko nereikia daryti! Reikia tik atgalinio ryšio.
#247572

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Kodėl teigiamos mintys gesina neigiamas?

Kas valdo smegenis

Komentarų nėra

Kaip paveikti Kūrėją?

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kūrėjas valdo mane ir kitus žmones, pažadindamas manyje ir juose norus bei mintis. Išeitų, kad mes marionetės Jo rankose?
Atsakymas. Mes – marionetės Kūrėjo rankose, nes esame visiškai Jo valdomi. Tačiau reakciją į Jo poveikį priklauso tik nuo mūsų. Vienydamiesi tarpusavyje, mes galime kolektyviai veikti Kūrėją ir priversti Jį atlikti kitokius veiksmus mūsų atžvilgiu.
Iš viršaus į mus nusileidžia Kūrėjo jėga. Jeigu mes jos veikiami imame veikti ją į priešingą pusę, tai galime priversti Jį veikti taip: gauname (1), reaguojame (2), o paskui sulaukiame atsakymo (3), kuris jau apima mūsų reakciją.


Todėl mes visuomet galime tarsi koreguoti Kūrėjo poveikį. Tai priklauso tik nuo to, kiek būsime susiję tarpusavyje (pav. ∑ simbolizuoja ryšį).
#247761

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys su Kūrėju: nedėkite ragelio

Kūrėjas apleido mane ar aš Jį?

Pratimas „Ryšys su Kūrėju“

Komentarų nėra

Kai įsiplieskia egoizmas…

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Nuolankumas – tai tas pats kas nusižeminimas? Ar yra skirtumas tarp nuolankumo ir nusižeminimo?
Atsakymas. Nuolankumas ir nusižeminimas – ne vienas ir tas pats. Bet mums dar anksti tai nagrinėti. Svarbiausia mums – visąlaik mėginti priimti, kad tai, kas vyksta, ateina iš aukščiau, iš Kūrėjo. Ypač tuomet, kai manyje įsiliepsnojo egoizmas ir imu pykti, reikšti savo nepasitenkinimą.
Tai reiškia, kad žmogus priešina save su Kūrėju: „Aš nepatenkintas Tavo valdymu“. Tai problema. Čia nėra nuolankumo, nėra jaučiama, kad Kūrėjas viską valdo, kad „Nėra nieko kito tik Jis“.
„Gerai, Kūrėjas viską valdo, nėra nieko kito tik Jis, o aš – prieš Jį!“ Tai ir yra grynas egoizmo pasireiškimas. Ir čia kažkaip reikia mėginti anuliuoti tą nepasitenkinimą, pakilti virš jo: „Nenoriu, kad jo nebūtų, kitaip nusileisiu į nulį. Ne! Pakilsiu virš jo ir taip būsiu aukščiau savojo ego“.
Būtent ties tuo mums reikia dirbti. Apie daugiau net nekalbu. Tačiau bus itin reikšminga, jei imsime taip žiūrėti į mumyse atsiskleidžiantį egoizmą. Svarbiausia, pakilti virš savo nepasitenkinimo.
Klausimas. O jeigu jaučiu, kad pykstu ne ant Kūrėjo, bet ant savęs, and savo ego. Ką tuomet daryti?
Atsakymas. Jei pyksti, vadinasi, esi nepatenkintas Kūrėju. Štai ir viskas.
O toliau tirk save ir nuspręsk, ką daryti. Iki tol, kol nebūsi patenkintas viskuo, kas vyksta, nepakilsi virš savo egoizmo ir būsi tik šio pasaulio lygmenyje.
#246322

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Kaip anuliuoti save?

Pakilti virš egoizmo

Komentarų nėra

Dirbti išvien su Kūrėju

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar verta sugrąžinti savo mintis į tai, kad kiekvienas mano pojūtis – tai Kūrėjo judėjimas manęs link? O jei mintys ir pojūčiai blogi – tai irgi Kūrėjas? Ką reiškia sutikti su tuo?
Atsakymas. Viskas, kas tavyje kyla, – kyla veikiant Kūrėjui. O dabar klausimas: ką turi su tuo daryti? Čia gali būti ir teigiami, ir neigiami, ir negeri protrūkiai.
Todėl turi įsivaizduoti būseną, kai visisiškai su Juo susijungi. Tuomet nejauti, kad tai tu; ir Jis veikia tave, dirba tavyje, kalbasi su tavimi; jauti, kad tu ir Jis – viena visuma.
Reikia tai įsivaizduoti ir elgtis taip, kad tave valdo Kūrėjas, ir tu jauti kiekviename vidiniame ir išoriniame judesyje, kad dirbi su Juo išvien, taip, kad tarp jūsų nėra jokio skirtumo – tai ir yra visiškai ištaisyta žmogaus būsena.
#245235

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už visko yra Kūrėjas

Kūrėjas – visko šaltinis

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Komentarų nėra

Visa, kas egzistuoja, – Kūrėjo pasireiškimas žmogui

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip man praktiškai savyje užtvirtinti „Nėra nieko kito, tik Jis“ sampratą? Kaskart kartoti, kad Kūrėjas vienas ir be Jo nėra nieko?
Atsakymas. Reikia nuolatos samprotauti, ar gali taip būti, kad Kūrėjas vienas, vienintelis ir vieningas; kad mus valdo viena jėga, ir kad tai, ką matau, girdžiu, suprantu ir jaučiu – tai Jis.
O ką gi aš? Aš asmeniškai galiu pasakyti tik tai, kad jaučiu Jį savyje ar ne. Kitaip tariant, arba egzistuoju tiek, kiek nesuvokiu Jo, jausdamas, kad esu atskirtas nuo jo, arba suvokiu tik save, arba save drauge su Juo, arba save tokį, kai visiškai esu Jame ir nėra skirtumo tarp manęs ir Jo.
Kitaip tariant, jaučiu visus savo vidinius ir išorinius judesius. Jaučiu, kaip Jis valdo mane, aš su tuo visiškai sutinku ir atlieku tuos judesius.
„Atlieku juos tiek, kiek jaučiu, kad Jis mane valdo; arba tada, kai noriu, kad Jis valdytų mane, ir po to pajausiu Jo valdymą; arba priešingai – iš pradžių Jis mane valdo, o paskui aš tai suvokiu ir sutinku.
Arba pasiekiu tokią būseną, kai Jis ir aš dirbame išvien, kitaip tariant, nėra manęs, visąlaik esu vienos ir tos pačios būsenos, kai esu visiškai susiliejęs su Juo“ – taip žmogus samprotauja pats sau.
Klausimas. Kalbėti su Kūrėju, kreiptis į Jį – tai normalu?
Atsakymas. Žmogus visuomet kreipiasi į Kūrėją. Tuomet jis gali galvoti, apie ką tik panorėjęs. Tačiau jis daugiau neturi į ką kreiptis.
Dabar, kai kalbu, priešais mane yra šimtai klausytojų, tačiau aš kalbuosi su Kūrėju. Ir jie taip pat. Kitaip tariant, kreiptis galime tik į Jį.
Juk jei sakome: „Nėra nieko kito tik Jis“ – tai reiškia, kad viskas, ką matome, kad egzistuoja (negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, žmonės) – tai tik Kūrėjo pasireiškimas žmogui. Viskas priklauso nuo to, kaip mes matome, kaip tame mums atsiskleidžia Kūrėjas.
#245218

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Neišvengiama būtinybė vienytis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманYra žmonių, kuriems net klausyti sunku, jog būtina susivienyti norint pasiekti Kūrėją. Kūrėjas taip aukštai ir toks nepasiekiamas, Jis kitame matavime, kurio nejaučiame.
Jis nepatenka į mūsų jausmų ir proto rėmus. Iš besikeičiančių mumyse minčių ir pojūčių neįstengiame sudėlioti šios dėlionės, Kūrėjo pavidalo, kad nors kaip nors Jį pajaustume ir suprastume.
Tačiau kita vertus, sakoma, kad tai pasiekiama per paprastus materialius veiksmus mūsų pasaulyje. Nesuprantame, koks ryšys tarp vieno ir kito: jei kitiems šypsausi ir gerai su jais elgiuosi – kuo tai gali padėti? Mums tai atrodo kaip nerimtas žaidimas, veidmainystė. Juk iš prigimties esame egoistai, ir jau mėginome gyvenime pakeisti savo išorinį santykį, nekeisdami vidinės esmės.
Bet čia mums reikia suprasti, kad yra ypatingas dvasinis komponentas, vadinamas „grąžinančia į Šaltinį Šviesa“ – tai ypatinga jėga, kurią galime pritraukti ir ji pakeis mūsų prigimtį. Todėl net nenorėdami susivienyti, suartėti, palaikyti kits kito, turime tai daryti, kad priartėtume prie Kūrėjo.
Tai sunkus darbas ir mums reikia įsitikinti, kad jis būtinas norint pažadinti grąžinančią į Šaltinį Šviesą netgi veikiant nenoromis, apsimestinai, žaidžiant.
Kuo dirbtinesnės, nenatūralesnės mūsų pastangos, bet vis tiek stengiamės, tuo didesnę Šviesą pažadiname. Iš čia kyla paradoksas: žmonės, kurie negali pakęsti, jog reikia suartėti su kitais, bet veikia pagal šį principą, pačiomis mažiausiomis savo pastangomis pažadina itin didelę taisančią Šviesą.
#245409

Iš 2019 m. balandžio 28 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Tarkime, norėdami tarpusavyje susivienyti grupėje pakylame virš savo prieštaravimų. Kada vyksta mūsų suartėjimas, neatsiejamai susijęs su „Įvado i kabalos mokslą“ (Pticha) supratimu?
Atsakymas. Kai tu išprašysi Kūrėjo, kad Jis imtų tau šviesti. Tiktai tada. Tai užima daug laiko. Viskas priklauso nuo bendrų pastangų.
Jeigu jūsų pastangos bendros, tai galima pakilti per labai trumpą laiką, tarsi kylanti raketa. Ji turi pirminį uždegimą, kuris su sprogimu pakelia ją į tam tikrą aukštį virš žemės, o paskui įsijungia variklis, ir raketa skrenda toliau.
Galima gana greitai susprogdinti šį uždegimą ir pasikelti virš egoizmo. O ten jau įsijungia pirminė pakopa ir einate pirmyn.
Klausimas. Tarkime, jau pakilau virš savęs, susijungiau su draugais ir neprašau, kad Jis man šviestų. Ką reiškia „išprašyti Kūrėjo, kad Jis man šviestų“?
Atsakymas. Jau esate tokios būsenos, kai kiekvienas neatskiria savęs nuo draugų? Tame egoizmo lygmenyje, kur dabar esate, jau pakilote virš šito? Viduje susijungėte taip, kad jaučiatės kaip viena bendra visuma? Jaučiate tą vidinį bendrumą, kurio anksčiau nebuvo? Jis atsirado tik dėl ryšio tarp jūsų.
Kitaip tariant, kiek kiekvienas anuliavo save, tiek visos anuliuotos asmeninės dalelės susijungia kartu ir sudaro vieną bendrą anuliaciją. Tai vadinama „virš savęs“. Šią bendrą dalį ir veikia Kūrėjas. Galite susijungti su Kūrėju, Kūrėjas – su jumis, ir imti veikti.
Ar tarpusavyje pajutote tą bendrą dalį, kurią kiekvienas tarytum išskyrė iš savęs ir sujungė su kitais? Aš tai atiduodu, noriu tame egzistuoti, atsiplėšti nuo savojo „aš“, būti toje dalyje, kuri išėjo iš manęs, ir joje noriu susivienyti su kitais. Ar ją turite?
Ar jaučiate, kaip šios dalys susijungia tarp jūsų į bendrą visumą, kaip jūs norite joje pajausti Kūrėją? Šioje bendroje, visų išskirtoje dalyje, norite duoti vienas kitam, susivienyti tam, kad duotume Kūrėjui ir pajaustumėte Jį. Visus šiuos išgyvenimus reikia kultivuoti, reikia juos nuolatos aptarinėti, atidirbinėti, jausti. Ir galiausiai jūs tai praeisite.
#244933

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aukštesnioji nauda

Kaip veikti, jei viskas dėl savęs

Kritinis vienybės taškas

Komentarų nėra

Nelaukti iki rytojaus

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTiesa atsiskleis tuo, kad tas, kuris gailisi pats pareikš apie savo jausmus. Ir nėra būtinybės kitaip pareikšti, ir negalima paslėpti ir sulaikyti savo gailėjimosi. Bet jaučiu, kad jūs visi šiandieną pakeičiate rytdiena, ir vietoj „dabar“ sakote „paskui“.
Ir to niekaip neišgydysi, tik reikia stengtis įsisąmoninti šią baisią painiavą ir suprasti, kad išsigelbėjimas ateina iš Kūrėjo, tik jeigu mums reikia šiandien, o kas gali laukti rytojaus, tas savo klaidą supras tik besibaigiant savo metams.
Baal Sulamas 13 laiškas
Jokiu būdu negalima iki rytdienos atidėti jokių pojūčių, minčių, apibrėžimų, norų. Reikia juos apibendrinti, nukreipti į Kūrėją, susieti su Juo.
Tarkime, dabar mano galvoje sukasi visokios mintys, ir visas jas turiu susieti su Kūrėju, prilipdyti prie Jo, suprantant, kad Jis jų šaltinis ir jausmuose, ir prote.
Jei visąlaik būsiu su Juo susijęs, tai pamažu tarp manęs ir Kūrėjo ims atsirasti teisinga ryšio sistema. Iš pradžių Kūrėjas atsiskleidžia kaip visko, kas vyksta su manimi, manyje ir supančiame pasaulyje pirminis šaltinis. O paskui matau, kad nėra jokio supančio pasaulio, visa tai – ką Jis kuria aplink mane mano pojūčiuose ir tarsi yra mano pojūčių projektorius.
Svarbiausia, mėginti nuolatos susieti save su Kūrėju, kaip su visų mano pojūčių pirminiu šaltiniu. Todėl Baal Sulamas rašo, kad tas, kas tai palieka, taps protingesnis bėgant metams, t.y. neaišku, kada.
Jei žmogus to vengia, tai jį atstumia nuo dvasinio darbo, ir pats jis jau negali grįžti atgal. O kai ateis kitas jo gyvenimo ratas, o tai kaip Žemės orbita aplink saulę, tai iš tikrųjų gali praeiti metai.
#243117

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiesa ims staiga pati skleistis

Prašyti ateičiai

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Komentarų nėra

Tikėjimas kabaloje

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTikėjimas kabaloje – ne tai, ką įsivaizduojame kaip tikėjimą šiame pasaulyje. Tikėti – reiškia vadovautis „Nėra nieko, išskyrus Kūrėją“, gerą ir kuriantį gerą. Neperkeliu šio tikėjimo niekam kitam, tai mano vidinė būsena, mano asmeninė veikla, ketinimas širdyje: noriu likti susiliejęs su Kūrėju būdamas bet kokios būsenos.
Ir nesvarbu, kuria kryptimi ji keisis, noriu laikytis Kūrėjo it vaikas įsikibęs motinos taip, kad jo neįmanoma atplėšti nuo jos.
Tegu siaučia audra aplink mane ir mano viduje, prote ir širdyje: man svarbiausia – įsikibti Kūrėjo ir pamatyti, kad viskas kyla iš Jo. Viena sąlyga: „Klausyk Izraeli, mūsų Kūrėjas, Kūrėjas – vienas “, kitaip sakant, bet kurioje situacijoje viskas kyla tik iš Jo. Tai vadinama susiliejimu.
Po to sąlygos tampa vis sudėtingesnės, tampa grėsmingomis arba, atvirkščiai, viliojančiomis į malonumus, o aš visada laikausi tvirtai įsikibęs Kūrėjo, tarsi kūdikis motinos. Tai reiškia, kad kovoju už susiliejimą.
Po to, kai nusileidžiu į visišką nulį, kai man tampa nesvarbu, visa, kas vyksta, išskyrus mintį, vidinį supratimą, kad viskas kyla iš Kūrėjo, tada virstu dvasiniu embrionu, prieinu laiptų papėdę. Taip Mozė atveda Izraelio tautą į Sinajaus kalno papėdę, ir jie sutinka su visomis sąlygomis, todėl nusipelno gauti Torą.
#229535

Iš 2018 m. liepos 4 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Jautis pažįsta savo šeimininką, o Izraelis – ne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Absoliutus tikėjimas

Prašyti iš tamsos

Komentarų nėra

Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp to, kad vienas reikalauju jausti „Nėra nieko kito tik Jis“ ir to, kad su draugais reikalaujame išvien?
Atsakymas. Pats vienas reikalauju iš Kūrėjo pajausti Jį kaip savo pirminį šaltinį, kaip „Nėra nieko kito tik Jis“, ir nuolatos, kas minutę grįžtu prie to.
Vos tik užmezgu kokį nors kontaktą su Kūrėju ir sakau: „Tai Jis išreiškia savo pojūtį, savo mintį manyje“ – priimu šį pojūtį ir mintį kaip savo. Bet tą pačią sekundę, vos tik tai įsisąmoninau ir „priskyriau“ sau, iškart nutrūksta ryšys su Kūrėju ir ateina kita akimirka.
Todėl kiekvieną kitą akimirką turiu daryti tą patį. Ir taip nuolatos kreiptis į Kūrėją, kad vėl pasiekčiau būseną, kai Jis visuomet ir visur yra pirminis šaltinis.
O jeigu tai atlieku ir per grupę, tai mano pastangos šiek tiek kitokios. Jos susiję su bendro kli (indo) kūrimu, kuriame norime rasti Kūrėją, kad Jis atsiskleistų mums ir mes iš tikrųjų galėtume suvokti Jo didybę.
Tačiau Jo didybę atskleidžiame virš savo priešingumo. Kiek jaučiamės tolimi vieni nuo kitų, kiek susiduriame su įvairiausiais nesutarimais ir tarpusavio problemomis, tiek atsiskleidus Kūrėjui jaučiame Jo didybę, Jo kilnumą virš šių problemų.
#242805

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienas visų minčių ir jausmų šaltinis

Artimas ryšys su Kūrėju

Kreiptis į Kūrėją per grupę

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai