Pateikti įrašai su vidinis darbas žyme.


Kasdien it naujai gimęs

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJei iš ryto pabundu susipainiojęs, nieko neprisimenu – tai geras ženklas. Vadinasi, praėjau tam tikrą būseną. Kai vieną būseną keičia kita, tarp jų būtinai yra atskirtis, tamsa, atsijungimas. Todėl nereikia baimintis būsenų, kai ničnieko nesuprantu. Juk bet kuriuo atveju esu valdomas aukštesniųjų jėgų, būnu Kūrėjo valdžioje.
Reikia priprasti prie šio proceso, vertinti tokias tamsias būsenas. Jei nieko nejaučiu pojūčiais, nieko nesuprantu protu, esu tarsi naujai gimęs, ir dabar esu laikomas Kūrėjo it kūdikis ant mamos rankų. Viena, ką reikia daryti, – padėti aukštesniajai jėgai manimi pasirūpinti. Ir kuo labiau perduodu save Kūrėjui, tuo labiau su Juo suartėju ir pradedu pažinti naują pakopą.
Tad nereikia bijoti, jog pamirši, ką mokęsis. Žinoma, kad pamiršime. Baal Šėm Tov patirdavo tokių būsenų, kai neprisimindavo netgi abėcėlės raidžių. Paskui tos žinios grįžta, bet aukštesnėje pakopoje. Reikia suvokti tai kaip būtiną procesą, ir pamatysite, kokius stebuklingus, nuostabius atradimus jis duoda.

#289700

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdien nuo švaraus lapo

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Kiekvieną dieną – naujas Kūrėjas

Komentarų nėra

Švarūs rūbai švariai sielai

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJei nejaučiame malonumo, išsivalydami nuo praeities bagažo, vadinasi nelabai norime išsivalyti. Juk kol kas siekiame malonumų, kurie nesusiję su Kūrėju, su davimu, ir norime užsipildyti egoistiškai.
Išsilaisvinti iš egoistinio ketinimo, nuo gavimo dėl savęs, vadinasi tyrinimosi darbu. Tam turiu įšokti į aukštesniąją Šviesą it į vandenį, visiškai į ją panirti, kad Šviesa paveiktų mane ir ištyrintų.
Taip vyksta kiekvienoje naujoje pakopoje. Kylant Kūrėjo suvokimo pakopomis, suartėjant su Juo, kiekviena pakopa prasideda nuo išsivalymo. Tai pirmas etapas.
O antrasis etapas – „šventumas“, kai turime ryšį su Šviesa.
Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš savo egoizmo, išsivalyti pasitelkus Šviesą, tarsi panirtum į vandenį, į jūrą. O jau po to, išsivalius, galima rengtis švarius drabužius, kitaip tariant, „susitraukimą, ekraną ir atspindėtąją Šviesą“.

#289658

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvalyti sielos indą

Atmerkime akis!

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Komentarų nėra

Kasdien gimstu iš naujo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманJausti pasimetimą, painiavą – labai gera būsena. Reikia tik ištyrinti galvą ir širdį nuo visos šios painiavos, kad būtų švarus kli, kitaip tariant, išsilaisvinti nuo ankstesniojo bagažo. Ir tai geras ženklas, žymintis perėjimą į naują būseną, į naują pakopą.
Matome tam daug pavyzdžių savo gyvenime: negaliu rašyti ant jau prirašyto popieriaus – man reikia švaraus lapo. Negaliu pilti gėrimo į purviną stiklinę, kurioje neaišku, kas buvo. Juk tai sugadins visą gėrimo, kurio dabar noriu paragauti, skonį. Mums reikia švarių indų.
Todėl reikia kasryt priešais pamoką priprastinti išvalyti savo indą, nelaukiant, kol jis išsivalys pats savaime. Ir tuomet švariame inde galėsiu patikrinti save, ką į jį gaunu, kuo jį užpildau.
Kitaip sakant, reikia būti jautriam tikrinant savo dvasinį kli ir jo užpildymą. Todėl parašyta: „Tegu tau kiekviena diena bus kaip nauja.“ Tai reiškia, kad kasdien privalau jaustis visiškai atsinaujinęs.
Galbūt vakar būta tam tikrų suvokimų, kai supratau daug ką iš to, kas anksčiau buvo neaišku. Tai nesvarbu, juk visa liko praeityje. O jeigu dirbu su tuo, kas jau praeityje, tai yra klipa. Man reikia pasistengti išeiti iš vakarykštės būsenos, net jei tai atnešė man suvokimą ir pojūčius, malonų pripildymą protui ir širdžiai. Tačiau aš noriu, jog visa tai būtų tuščia, ir kasdiena būtų man kaip nauja, kad viską pradėčiau iš naujo.
Todėl, jei ateiname į pamoką ne tuščiomis, o su ankstesniuoju bagažu, tai šitai nėra gerai. Nesvarbu, koks jis buvo: geras ar blogas – dieną reikia pradėti nuo švaraus lapo.
Net jeigu stoviu dykumos viduryje, nežinodamas, kur pasukti ir ką daryti, nesuprasdamas, kam atėjau į pamoką – tai yra gerai, kad pradedu nuo nulio. Tai reiškia, kad tinkamai imu dirbti, kaip iš naujo.
Būtent taip reikia mokytis „Šamati“ straipsnius, suprantant, kad neįmanoma pradėti darbo tyrai ir tinkamai, jei tempi praeities naštą. Pradėk nuo nulio, tarsi ką tik gimęs kūdikis!

#289654

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Nebijok klysti ir viską pradėti iš naujo

Naujos būsenos pradžia

Komentarų nėra

Dvasinis pratimas

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманPasistenkite kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu, juk esame Jo sukurtame pasaulyje ir turime, į ką kreiptis. Tam mums reikia šiek tiek užlipti ant savo egoizmo, kuris visąlaik reikalauja ir reikalauja, dėl ko nuolatos liūdime, esame nepasitenkinę.
Liaukitės verkšlenę Kūrėjui, kad Jis neduoda užpildymo. Priešingai, jei galime kreiptis į Jį – tai jau džiaugsmas. Ir jeigu noriu džiaugtis galimybe susisieti su Kūrėju, tai šio džiaugsmo viduje imsiu gauti iš Kūrėjo, juk džiaugsmas taps tuo kli, kurį Kūrėjas galės pripildyti. Tai ne šiaip psichologija, tai dvasinis pratimas, ties kuriuo reikia visąlaik dirbti.
Kūrėjas duoda šį pratimą, kad užuot kreipę dėmesį į save, imtume kreipti dėmesį į Kūrėją. Užuot kapstęsis savyje ir liūdėjęs, kad mano egoizmas neužpildytas, kreipiuosi į Kūrėją su džiaugsmu ir tai tampa mano dvasiniu kli.
Žmogui reikia daug metų, kad jis suvoktų šį patentą. Bet jeigu jis išgirs ir atliks šį patarimą, tai tučtuojau eis pirmyn. Stenkitės kiaurą dieną kreiptis į Kūrėją su džiaugsmu.
Visi patiria liūdesio ir abejonių laikotarpius, kurie gali trukti keletą metų. Bet vos tik žmogus įsisąmonina, kad kreipiasi į Kūrėją ir todėl visąlaik turi būti džiaugsme, juk yra priešais aukštesniąją jėgą – nuo tos akimirkos prasideda naujas jo gyvenimo etapas. Jis jau užmezga ryšį su Kūrėju.
Žmogus dar gali nejausti šio kontakto, kaip embrionas motinos įsčiose neįsisąmonina savęs. Bet jis jau dvasinio embriono būsenos ir jeigu išliks džiaugsmingas, nepaisant nieko, kas su juo vyksta, vadinasi jis pakils virš savo egoizmo ir pereis „susitraukimo“ ribą.
Kreiptis į Kūrėją norint Jį pradžiuginti, galvojant apie išorėje esantį Kūrėją, o ne apie tai, kas vyksta mano viduje, – tai svarbiausias perversmas, kurį mums reikia atlikti. Tai reiškia atsistoti ant dvasinio pasaulio slenksčio.

#289617

Iš 2021 m. lapkričio 7 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo arčiau džiaugsmo, tuo arčiau Kūrėjo

Džiaugsmas – gerų darbų rezultatas

Džiuginti Kūrėją

Komentarų nėra

Kodėl nepavyksta sugraudinti Kūrėjo

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKuo aukščiau kylame į kūrimo tikslą, tuo didesnis ir agresyvesnis tampa mus atsiskleidžiantis egoizmas. Kaip pasakyta: „Kuo aukščiau žmogus, tuo didesnis jo egoizmas“. Ir mes taisome tą egoistinį norą ir taip kylame.
Pakilti galima tik ropščiantis į kalną iš sudužusių norų, likusių mums po nusidėjimo prie Pažinimo medžio, t. y. sudužus Adam Rišon sistemai. Kūrėjas tikslingai sudaužė tą sistemą, kad duotų mums medžiagos darbui ir taisymuisi.
O jeigu kritimas nesibaigia ir tik stiprėja, vadinasi, nepakankamai jį ištaisiau. Reikia dar labiau įsijungti į dešimtuką ir kartu su kritimu, pasistengti bendromis jėgomis iš jo pakilti.
2021-09-30_lesson_bs-shamati-010-brach-dodi_n1_p1_pic05
Taip einame pirmyn: krentame o paskui kylame į tą pačią aukštumą, paskui dar giliau krentame, ir dar aukščiau kylame – kol prieisime patį didžiausią kritimą ir iš jo pakilsime maksimaliai aukštai, į gaulutinai ištaisytą būseną.
Todėl mums reikia vis stipriau laikytis grupės, kad įstengtume kilti dvasiniais laiptais ir kuo mažiau sugaištume nukritę.
Jeigu padariau viską, bet taip ir neįstengiau išeiti iš kritimo būsenos, vadinas, Kūrėjas rodo man, kad čia trūksta maldos.
Yra dvi sąlygos norint pakilti:
1. Ryšys su grupe
2. Pagalba iš aukščiau.
Ir norint sulaukti pagalbos iš aukščiau, reikia iš kritimo būsenos pakelti maldą aukštyn, MAN, ir gauti iš aukščiau pagalbą, MAD. Ir tuomet turėsiu jėgų pakilti.
Visa tai reikia realizuoti grupėje. O jei žmogus nėra grupėje ir negali pakelti MAN drauge su draugais, tuomet jis nesulauks pagalbos iš aukščiau, MAD, ir nepajės pakilti. Ir tuomet jis tiesiog išeis iš šios trajektorijos ir grįš į ankstesniąją būseną. Be ryšio su grupe jis nepakils į aukštesnę pakopą.
Ir todėl jis lieka savo egoizme ir viską sveria jame, keikia mokytoją, grupę ir Kūrėją. Jis galėtų atlikti teisingą skaičiavimą, jog suprastų, kodėl su juo tai vyksta, ir kad reikia dirbti su savo egoizmu kasdien.
Kad pakiltum reikia specialaus lifto: ryšio su grupe ir kreipimosi į Kūrėją. Įeinu į liftą, t. y. įeinu į grupę, kreipiuosi į Kūrėją, ir Jis kelia net tik mane, bet mus visus kartu.
Kabala aiškina mums gamtos dėsnius. Jų nepakeisi – sutinkame su jais ar ne. Nori eiti pirmyn – išstudijuok juos ir jų laikykis. O jei netiriame gamtos dėsnių, kad jų laikytumėmės, tai niekas nepadės. Kūrėjas jų nepakeis. Mums nepavyks išmelsti Jo gailestingumo ir išprašyti pakeisti gamtos dėsnius. To niekada nebuvo ir nebus. Juk Kūrėjas – Jis pats gamta.

#287989

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Lygus pakilimų ir nuopuolių kelias

Dvasinio pakilimo šaltinis

Komentarų nėra

Mano kritimas – nauda grupei

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманMano kritimas – didžiulis įgijimas grupei, juk dabar išreiškiu savo kairiąją liniją, norą mėgautis, pirmąsyk atsiskleidusį manyje po sudužimo. Ir jeigu su šiais norais prisijungiu prie grupės, prie toks krypties, kur visi eina, tai įpilu visiems kuro, noro medžiagos.
O Šviesa, kurią jie gaus iš aukščiau šiai medžiagai, suteiks visiems galimybę eiti pirmyn. Juk mes einame dviem kojomis. Dabar aktyvuoju kairiąją liniją su savo nauju išaugusiu egoizmu, kurį man atskleidė Kūrėjas. O grupė padeda man ir prideda prie to dešinę liniją. Taip kiekvienas atneša grupei savo egoistinį norą, o grupė padeda tą norą subalansuoti, ir mes einame pirmyn, dviem kojomis.
Tad nereikia gėdytis ir nusiminti dėl to, kad mums atsiskleidžia naujas egoizmas. Baal Sulamas rašo „Džiaugiuosi atsiskleidžiančiais prasižengėliais“, egoistinėmis mintimis ir norais, juk tai tolimesnio vystymosi pagrindas.

#287986

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kritimas dvasiniame pasaulyje?

Kritimas – tai džiaugsmas

Tūkstantį kartų nukrisi ir kelsies

Komentarų nėra

Priesakas užmiršti

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманNorėdamas išsaugoti pasiektą tikėjimo lygmenį, kiekvienas turi pasirūpinti kitais. Juk nė vienas žmogus negali būti tikras, kad galės ką nors išsaugoti pats, tik su sąlyga „kad padės žmogus artimui“. Tik taip per abipusį laidavimą galėsime apsaugoti kitas kitą.

Niekas negali išsaugoti savęs, jokia forma, kai kalbama apie dvasinį suvokimą. Ką nors pasiekęs jau po akimirkos visko netenku, jei manęs nepalaiko draugai. Todėl mums taip svarbus tarpusavio laidavimas tarp visų.

Nieko negaliu išlaikyti, juk mano dvasinis indas – tėra vienas taškas, vienas pikselis. Privalau būti susijęs su visais kitais pikseliais bent jau dešimtuke, kitaip neįmanoma.

Todėl sakoma: „Arba grupė, arba mirtis“, juk iš lėto neteksiu visko, kas pasiekta, jei liksiu be ryšio su grupe. Tiesiog neturėsiu vietos, indo, atminties, kur tai galima saugoti. Dvasinis pasaulis išlieka tik dešimtyje sfirų, mūsų tarpusavio ryšyje.

Dar išsiaiškinsime, kur yra visuomenės kolektyvi atmintis. Ji ne pačioje visuomenėje, o šviesoje.

Tad kiekvienas iš mūsų gali išsaugoti savo užkariavimus tik tuomet, kai yra susijęs su kitais, būna dešimtuke, ir iš jo mezga ryšius toliau. Išliks tai, kad yra ne manyje, o tai kas manyje – išnyks, pradings.

Ir jeigu esame tarpusavyje susiję, tai nereikia baimintis, kad prarasime tai, kas pasiekta. Jei rūpinamės savo vienybe, tai net pradingimas bus tam, kad gautume ką nors naujo, svarbesnio nei anksčiau. Tai vadinama „priesaku užmiršti“: privalome pamiršti, kas pasiekta anksčiau, kad eitume pirmyn. Kaip pasakyta: „Tebūna tau kaskart viskas kaip iš naujo“.

#271655

Iš 2020 m. rugsėjo 30 rytinės pamokos apie Sukkot šventę

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – abipusio rūpesčio savybė

Dešimtukas – bendra siela

Dešimtukas – savęs ištirpinimas kituose

Komentarų nėra

Nusiteikti gėriui

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Šiandien girdime daugybę patarimų, kaip nuolatos būti pozityviam. Kaip džiaugtis tuo, ką mums atneša gyvenimas?
Atsakymas: Jei manai, kad viskas išeina iš Kūrėjo, kuris emanuoja tik gėrį, tuomet nėra problemų. Tau telieka nusiteikti, kad priimtum šitai kaip gėrį.
Tam reikia studijuoti kabalą ir būti kabalistinėje visuomenėje. Ir tuomet tau bus aišku, ką su savimi daryti.
Klausimas: Jei žmogus tik pradeda savo kelią, ar reikia mokėti atleisti žmonėms, kurie jam sukelia nemalonumų?
Atsakymas: Ne, nemanau. Tai kyla iš krikščionybės, ir tai neturi nieko bendro su dvasingumu.
Klausimas: Ar žmogus turi jaudintis dėl to, ką apie jį pasakys kiti?
Atsakymas: Žiūrint kokiame lygmenyje. Reikia mėginti pakilti į tokį lygmenį, kad tau būtų svarbi Kūrėjo, o ne aplinkinių nuomonė. Reikia būti susijungus, susiliejus su Kūrėju ir realizuoti Jo norus. Tai svarbu.
Tave turėtų jaudinti, kaip įgyvendinti kūrimo programą.

#284308

Iš 2021 m. birželio 13 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis matyti gėrį

Gėris – veikti kitų labui

Atmerkime akis!

Komentarų nėra

Kūrėjo priesakas kiekvienam žmogui

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманReikia stengtis už kiekvieno draugo matyti Kūrėją, kuris slepiasi už jų. Juk Kūrėjas slepiasi taip: Jis neturi pavidalo, neturi galimybės atsiskleisti. Ir todėl Jis kuria tokį ypatingą apvalkalą ir projektuoja save per jį, per visą žmoniją, per Visatą, per visus šio pasaulio reiškinius: negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją ir žmones.
Už viso to stovi Kūrėjas ir todėl per savo santykį su negyvuoju, augaliniu, gyvūniniu pasauliu bei žmonija galime priartėti prie Kūrėjo. Su negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu lygmeniu reikia elgtis teisingai, kitaip tariant, išnaudoti tik tiek, kiek būtina mūsų egzistavimui.
O į žmoniją reikia žiūrėti su meile artimui kaip sau, per ją ateiname prie meilės Kūrėjui. Taip ir pasakyta: „Pamilk artimą kaip save – Aš Kūrėjas“. Kitaip tariant, Kūrėjas tarsi rašo tai kaip savo nurodymą kiekvienam žmogui pasiekti meilę. Per ją ištaisome savo sielą, pabaigiame su materialia tikrove, kurią dabar matome priešais save, ir imame kilti į aukštesnįjį pasaulį.

#283684

Iš 2021 m. birželio 15 d. TV laidos „Eiti pergalint“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už kiekvieno draugo matyti Kūrėją

Komentarų nėra

Kopėčios į kūrinijos viršūnę

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVos ėmę studijuoti kabalą, jaučiamės esą užtikrinti, savo gyvenimo šeimininkais, žinančiais, ką daryti. Bet kurį laiką pasimokę staiga netenkame šio tikrumo. Ir tai mums duodama tikslingai, ne kaip tiesioginė kabalos studijavimo patirtis, bet dėl naujo, rimtesnio Kūrėjo santykio su mumis.
Kūrėjas nori, kad visą savo gyvenimą susiečiau tik su Juo, kitaip tariant, eičiau per gyvenimą laikydamasis už dviejų jėgų. Viena jėga – tai šio pasaulio žinios, kitaip tariant, gebėjimas normaliai organizuoti savo materialų gyvenimą kaip tai priimta. Bet drauge, turiu eiti tikėjimo jėga, kuri priskiriama dvasingumui.
Visą savo santykį reikia padalinti į dvi tikslias dalis: santykį su dvasiniu gyvenimu ir su materialiu. Materialaus egzistavimo atžvilgiu reikia pasistengti būti maksimaliai ramiais, kad neperneščiau ten įtampos ir nepasitenkinimo, kurį jaučiu dėl savo dvasinio vystymosi.
Toks yra mūsų darbas, ir jeigu žmogus moka tinkamai viską sudėlioti į vietas, jis labai greitai eis pirmyn dvasiniame pasaulyje.
Reikia suprasti, kad materialus gyvenimas duotas mums ne tik tam, kad parūpintų būtiną duonos kąsnį, tačiau kaip neatsiejamas dvasinės raidos papildymas. Materialiu turime vystytis taip, kaip dvasiškai, ir galiausiai pasistengti sujungti du pasaulius draugėn.
Dar išvysite, kaip nuostabiai viskas susijungia į vieną. Mano mokytojas Rabašas dirbo statybose armuotoju, betonuotoju, vėliau buvo batsiuvys, tarnavo ofise. Jis ėmėsi bet kokio darbo, nes tuo metu buvo nepaprasta su darbais. Žmogus privalo dirbti, būti santuokoje, išlaikyti šeimą, pasistengti viską subalansuoti. Būtent esant tinkamui visų gyvenimo sričių balansui žmogus galės tinkamai eiti pirmyn.
Bet kuriuo atveju tai užtruks metų metus… Juk būnant šiame žemiausiame, blogiausiame pasaulyje pamažu statome laiptus, vedančius į visos kūrinijos viršūnę. Ir mes jau šiek tiek pakilome šiais laiptas, bet šios pakopos kol kas neįsisąmonintos kaip kūdikio – kuris gyvena, tačiau nesupranta savo gyvenimo: nei kur gyvenąs, nei dėl ko, nei kam. Tam jam dar reiks daug augti. Bet kada nors tai būtinai priaugsime.

#283680

Iš 2021 m. birželio 15 d. TV laidos „Eiti pergalint“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – dvasinis kapitalas

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Slaptas sielos vystymasis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai