Pateikti įrašai su vidinis darbas žyme.


Ar kabalistai bebaimiai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko asmeniškai bijote? Ar kabalistai bebaimiai?
Atsakymas: Ne, kabalistai nėra bebaimiai. Bijau Kūrėjo.
Iš tiesų bijau tų abejonių ir kliūčių, kurias Jis man siunčia. Ir kuo toliau einu pirmyn, tuo jos didesnės, galingesnės ir jų baiminuosi. Turiu jų bijoti. Jei nebus baimės, neimsiu apie jas galvoti, joms ruoštis, nesistengsiu jų įveikti.
Protingas žmogus turi baimių, drebulį. Ir jos niekur nedingsta. Tiesiog jis žino, iš kur jos ateina ir kaip su jomis dirbti.
Antraip, jei, tarkime, po kokios nors injekcijos žmogui išnyks baimės, skausmo pojūtis, ir kiti įvairūs pojūčiai, tai kaip jis dirbs, kaip judės, kaip ras padėtį esant bet kurioms sąlygoms?
Klausimas: Kokią pačią didžiausią baimę teko patirti iki dvasinio suvokimo ir po to?
Atsakymas: Tai daugiausia baimės, kai jautiesi negalįs įveikti savo egoizmo, tingėjimo, bejėgiškumo, kai sutelki visas jėgas, ketinimus, kad susiorganizuotum ir tinkamai kreiptumeisi į Kūrėją pagalbos.
#265683

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikia bijoti

Visos baimės pagimdytos paslėpties

Perėjimas nuo gyvūninės prie dvasinės baimės

Komentarų nėra

Viršelis, už kurio slepiasi Kūrėjas

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманNuolatos pamirštame, kad be Kūrėjo nėra nieko kito. Kūrėjas taip daro tikslingai, Jis vienintelis viską valdo. Jis keičia vaizdus priešais mus ir mes pamirštame, kad visa tai – menamas pasaulis. Jis vadinamas išgalvotu pasauliu, nes nuo mūsų slepia Kūrėją.
Kūrėjas slepiasi už pasaulio, kurį matome aplink. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta, žmonės ir pats žmogus su savo vidiniu pasauliu – visai tai slepia Kūrėją nuo žmogaus.
Turime nepamiršti to. Čia ir yra problema. Kaip rašo Baal Sulamas, pati didžiausia bausmė žmogui – kai jis atsijungia nuo Kūrėjo, kitaip tariant, Kūrėjas atjungia jį nuo Savęs, juk pats žmogus nieko nedaro.
Todėl visas mūsų darbas – nuolatos prisiminti, kad yra Kūrėjas ir žmogus, ir tarp jų yra šis išgalvoto pasaulio paveikslas. Žmogus neturi ištrinti šio paveikslo, reikia jį susieti su Kūrėju. Kūrėjas sukuria priešais jį visus šiuos pavidalus, o žmogus turi per jėgą juos susieti su Kūrėju. Juk Kūrėjas tai daro tam, kad žmogus visas tas formas iš paslėpties paverstų atskleidimu. Ne daugiau.
Neturime jokio kito darbo. Visame savo gyvenime, visur, kas egzistuoja, reikia tik paslėptį (kai pasaulis nuo manęs slepia Kūrėją) paversti atskleidimu. Ši paslėptis ateina tik iš Kūrėjo, ir aš turiu visus tuos pavidalus susieti su Juo.
Juk negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, o svarbiausia, žmonės, – visi jie lėlės, marionetės, įvairūs pavidalai, kurie neturi valios laisvės mano atžvilgiu, ir jie neturi jokios savarankiškos tikrovės.
Galiausiai jie visi – viršelis, į kurį įvelkamas Kūrėjas, kad būtent per jį atskleisčiau Kūrėją. Jeigu man pavyksta jėga prasiskverbti pro tą viršelį, kaskart jį susiejant su Juo, suprantant, kad tai Jis su manimi žaidžia, ir Jis visa tai daro, tai šis viršelis iš paslėpties virsta atskleidimu.
Turime nuolatos už to laikytis, sustiprinti vieni kitus, kad taip suvoktume tikrovę. Tai mūsų pagrindinis darbas. Ir tuomet pamatysime, kad jau tiesiogiai dirbame su Kūrėju ir visąlaik mėginame atskleisti „Be Jo nėra nieko kito“ ir „Geras ir Kuriantis gėrį“ kiekvienoje kliūtyje, kurią Jis stato tarp Savęs ir mūsų.
Mums reikia nuolatos gyventi su šiuo paveikslu, su tokiu suvokimu, tikrove, kurią taip sau įsivaizduojame. Ir mūsų darbas visuomet turi būti į tai nukreiptas. O pasaulio vaizdai neturi mūsų pavergti ir žaisti su mumis taip, kad sektume paskui juos. Priešingai, visada įsitveriame Kūrėjo, o pasaulio vaizdai tarnauja tam, kad sustiprintų ryšį tarp mūsų ir Jo.
Tai ir asmeninis žmogaus darbas, ir jo darbas per grupę. Asmeninis – parengiamasis darbas, o darbas per grupę – išties palaimintas, ten reikia laidavimo, abipusio palaikymo.
Juk po to, kai žmogus kaskart mėgina už kliūčių atpažinti Kūrėją, jis gauna tokias įvairias, sudėtingas kliūtis, kad tik padedamas grupės įgyja teisingą požiūrį į Kūrėją, esanti jos viduje. Tuomet grupėje jis ima kurti sistemą, atskleidžiančią Kūrėją, kaip veikiantį įvairiomis formomis visas žmogaus savybes ir jausmus, protą ir širdį.
Individo ir grupės atžvilgiu yra skirtumas sakant „Nėra nieko kito tik Jis“. Mažoje pakopoje atskleidimas galimas žmogui asmeniškai, o ant pagrindinių pakopų žmogus jau jaučia, kad jam būtina grupė ir tas prietaisas, per kurį jis atskleidžia Kūrėją visuose pasireiškimuose, t. y. dešimtyje sfirų.
#222932

Iš 2018 m. kovo 2 d. rytinės pamokos „Purimo tema“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas?

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Komentarų nėra

Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl Kūrėjas nori, kad jausčiausi priešingas Jam?
Atsakymas: Kūrėjas nieko nenori. Tiesiog taip sakome apie Jį.
Iš tiesų Kūrėjas – tai nekintantis Absoliutas. Studijuodami kabalą, pažadinate sau Šviesą. Ji veikia jus, ir kaskart jaučiatės kitaip – atskleidžiate vis tikresnį save. Jaučiatės esąs vis didesnis egoistas, labai silpnas, neįstengiantis pasipriešinti savo mažiems egoistiniams norams.
Tai itin reikalingas etapas. Jis tęsis tol, kol grupėje susijungsite su panašiais į save. Ir tuomet galėsite pritraukti sau Šviesą. Ji jus kels, tyrins, atskleis jumyse antrąją prigimtį – Šviesos prigimtį, davimo ir meilės savybę. Jumyse atsiras dvi priešingos gamtos dalys: gavimas ir davimas, meilė ir neapykanta. Ant šių dviejų „kojų“ eisite pirmyn.
Sėkmės jums!
#260819

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kaip augalai po lietaus

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманTikėjimas Kūrėjo didumu priklauso nuo aplinkos. Jei aplinka nuolatos kalba apie Kūrėjo didumą ir perduoda man tą pojūtį, tai tik viena ta jėga egzistuoja ir nulemia mano ateitį, ji viena valdo pasaulyje ir visoje tikrovėje, ir taip į ją žiūriu.
Jei aplinka man neperduos tokios pojūčio, neįstengsiu vertinti Kūrėjo.
Tik jeigu aplinka spaudžia mane, įteigia Kūrėjo didybę ir būtinybę Jį atskleisti, įstengsiu pabusti ir tęsti savo kelią, eidamas pramintu taku, kaip suvokti Kūrėją.
Viena, ko mums trūksta, – tai aplinka, kuri įkvepia Kūrėjo didumu, visąlaik spaudžia mane ir žadina. Pradedantieji Kūrėjo didumą gauna ir individualiai, tačiau ateityje visa tai priklausys nuo aplinkos. Jei aplinka tuo nepasirūpins – nuvysiu. Pasirūpins – imsiu augti, kaip augalai po lietaus.
#264935

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį

Komentarų nėra

Ilgai laukta kūdikio šypsena

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas darbas – kaip pakelti save iš žinojimo lygmens į tikėjimą aukščiau žinojimo. Ir tam diena po dienos, o tiksliau, naktis po nakties turėsime kristi į žinojimą, kas mums vadinasi „naktimi“, ir pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo aukštumas, vadinamas „diena“. Juk tikėjimas – tai Kūrėjo Šviesa.
Visi kabalistai rašė apie šį perėjimą nuo žinojimo prie tikėjimo aukščiau žinojimo. Visais laikais jie rašė tik apie tai: kaip pereiti nuo žmogaus pakopos į Kūrėjo pakopą, kitaip tariant, nuo gyvūninės pakopos į žmogaus.
Žmogui sunku įsisąmoninti šį perėjimą. Reikia suprasti, kad Kūrėjas be egoizmo nesukūrė nieko kito, gyvename jame ir tai vadinama „žinojimo viduje“. Ir nuo šios pakopos turime savo pastangomis, prašymu, malda Kūrėjui pakilti į tikėjimo aukščiau žinojimo pakopą.
Štai ką turime stebėti: kiek esame žinojime ir kiek tikėjime virš žinojimo, kiek pagreitėja dažnumas pereinant iš žinojimo į tikėjimą. Kabalistai sako, kad per penkias minutes pasikeisdavo 400 tokių būsenų: žinojimas – tikėjimas aukščiau žinojimo. Būtent šie pokyčiai formuoja mumyse dvasinį tikrovės suvokimą, nes vieną priešais kitą sukūrė Kūrėjas: žemiau žinojimo, jo viduje ir virš jo.
Kaip šiame pasaulyje gimdamas kūdikis kol kas nesupranta savo tėvų, jaučia juos tik fiziškai ir pripranta prie to, kad jie daro jam gera. Taip ir mes pamažu atskleidžiame tikėjimą aukščiau žinojimo, absoliutų Kūrėjo gėrį, kuris organizavo visą kelią, kuriuo ėjome, visą mūsų istoriją, buvusią ir būsimą. Taip žmogus palaipsniui atsiduria priešais Kūrėją.
Svarbiausia būnant bet kurios būsenos įsivaizduoti, kad ji kilo iš aukštesnės jėgos, be kurios daugiau nieko nėra. Tik Kūrėjas organizuoja visą mano gyvenimą, mano mintis ir norus ir netgi mano požiūrį į Jį šiuo metu, nesvarbu, kad man atrodo, kad pats jį apibrėžiu. Taip teisingai apdorojame visas būsenas žinojimo viduje, duotas Kūrėjo tam, kad virš jo savo pastangomis ir malda pakiltume į tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tik apie tai verta kalbėtis ir jaudintis, ir taip išspręsime visas problemas. Nėra didesnio nusikaltimo nei likti žinojime. Kūrėjas meta mus ten, „žudo“, bet tik tam, kad pakiltume aukščiau žinojimo.
Tai turime stengtis atlikti kiekvieną akimirką. Nesvarbu, kad dar nejaučiame, kaip Kūrėjas organizuoja mūsų gyvenimą, tačiau būtent šios mūsų pastangos yra labai brangios Kūrėjui, kaip kad tėvus džiugina kūdikio šypsena daug labiau nei suaugusio vaiko šypsena.
Todėl, net kai mūsų būsena kaip naujagimio, kuris dar tik pradeda reaguoti į Kūrėją, bendrauti su Juo, prašyti, mes tuo jau atnešame Kūrėjui kur kas daugiau malonumo nei įstengsime ateityje. Taip sutvarkyta dvasiniame pasaulyje, kur yra atvirkštinė Šviesų ir kilim tvarka.
#264929

Iš 2020 m. gegužės 19 d. rytinės pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas virš žinojimo = siela

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Iš egoizmo į tiėjimą aukščiau žinojimo

Komentarų nėra

Ryšys tarp mūsų

Dvasinis darbas, Laidavimas

каббалист Михаэль ЛайтманRyšį tarp mūsų atskleidžiame ar kuriame? Kuriame mūsų ryšį, o tuomet atskleidžiame, kad jis jau egzistuoja. Nežinome, ką ir kaip kurti, todėl mėginame ir taip, ir šiaip. Dėl mūsų pastangų ką nors atlikti, šis tinklas pats save organizuoja. Bet jis neatsiskleidžia tol, kol neįdėsime reikiamų pastangų kiekviename etape.
Visa sistema jau egzistuoja, ji tobula. Niekas nesudužo, niekas nepradingo ir niekas nepasimetė. Sudužimas egzistuoja tik mūsų suvokimo atžvilgiu: turime dėti pastangas ir jį atskleisti. Juk nuo to priklauso mūsų sąmoningumas, supratimas, vystymasis. Savyje formuojame gebėjimą suvokti protu ir jausmais, kokie ryšiai, kokie įsipareigojimai, dalyvavimas, bendrumas turi būti tarp mūsų.
Kiekvienas įeina į kiekvieną ir veikiame drauge, tarsi vieno kūno ląstelės. Mums reikia suvokti šio kūno veiksmus visuose jo ryšiuose. Taip pakeliame save į Kūrėjo pakopą. Suvokdami šios sistemos veiksmų mechanizmą, pakeliame save į kūrimo sumanymą, sužinome, kodėl Kūrėjas sukūrė viską tokia forma, kodėl ryšius padarė būtent tokius. Tai kelias atskleisti Kūrėją, suvokti kuriantį protą.

* * *
Viskas priklauso vienai sistemai, bet pačios artimiausios man sielos, su kuriomis turiu pasiekti tarpusavio laidavimo – tai dešimtukas, su kuriuo dabar būnu susijęs materialiai, juk kol kas esu šiame pasaulyje savo jausmais ir protu. Ir todėl priimu dešimtuką, į kurį dabar patekau, kaip man duotą pratimą, kad sukurtume tarpusavyje abipusį laidavimą.
Kas minutę galiu keisti dešimtukus – nesvarbu. Svarbiausia, kad anuliuoju savo egoizmą ir kaskart priimu priešais mane esantį dešimtuką vietoj savo širdies. Tai vadinama laidavimu.
Devyni žmonės priešais mane – tai devynios aukštesniosios sfiros, o aš pats – Malchut. Todėl atlieku sau apribojimą ir tarnauju jiems, prisijungiu prie jų ir esu pasirengęs viską jiems padaryti. Tai reiškia, kad kuriu dvasinį parcufą. Laidavimas – tai dvasinio parcufo egzistavimo sąlyga, per jį galima duoti Kūrėjui ir gauti iš Jo.
#260309

Iš 2020 m. vasario 17 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Kaip eiti prie to, kas neįmanoma?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Klausydamas pamoką darai išvadą, kad priešakyje mūsų laukia tokios atstumiančios būsenos, kai reikia daryti tai, kas nemalonu, ko visai nesinori.
Atsakymas: Žinoma, kad nesinori. Nėra nieko bjauriau, nei eiti prieš egoizmą. Tai tiesiog neįmanoma!
Klausimas: Tai iš kur man imti jėgų eiti prie to, kas neįmanoma, ir kas man nemalonu? Kas man duos norą ir jėgų?
Atsakymas: O tu paklausk, kodėl Kūrėjas davė tau tokias sąlygas? Kad prašytum Jo. Ir taip ateisi prie ryšio su Juo.
#260551

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Globalus teatro spektaklis

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!

Komentarų nėra

Bendravimas grupėje ir darbe

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakėte, kad visus siekius verta palikti dešimtuke, o darbe ir namuose likti tokiam, kaip visi. Tai mane sutrikdė. Ar galite paaiškinti savo žodžius?
Atsakymas: Esmė ta, kad bet kokie dvasiniai pokyčiai galimi tik vienminčių, turinčių vieną tikslą, kolektyve. Tarpusavyje padėdami vieni kitiems, jūs perprantate šį dvasinį tikslą, t. y. abipusio davimo savybę.
O darbe tave supa paprasti žmonės, normalūs egoistai, su kuriais negali kalbėti šia tema. Ir neverta to daryti, kad negadintum jų, o jie tavęs. Bendrauk su jais tame lygmenyje, kokiame jie pripratę bendrauti.
Tad čia nėra jokių problemų. Būkite tarp žmonių toks, kokie jie. O su draugais per jus siejantį tamprų, vidinį, rimtą ryšį sieksite abipusio davimo savybės – Kūrėjo, kol Jis atsiskleis jumyse.
#260348

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Atsakymas – kas sekundę

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманTarpusavyje norime atskleisti Kūrėją – meilės, davimo, vienybės, žinojimo jėgą, kad visi mūsų įspūdžiai širdyje ir prote užsipildytų be galo.
Tai vadinama Kūrėjo atskleidimu: atskleidžiu ne Jį patį, lygiai taip, kaip neatskleidžiu savo draugo, o tik jo savybes, veiksmus, jo santykį su manimi ir iš to suprantu, kas jis toks. Tai reiškia pažinti Kūrėją iš Jo veiksmų.
* * *
Iškelti Kūrėją – reiškia – nepalikti vietos, kur Jo nebūtų. Kūrėjas organizuoja mano mintis, norus, visą mano suvokimą. Visur tik Jis, Jis ir Jis. O kas aš toks? Aš tas, kuris prilimpa prie Jo. Ir net ne pats prilimpu, o tik to noriu, prašau Jo, meldžiu ir Kūrėjas tai atlieka su manimi.
* * *
Visąlaik kreipiuosi į Kūrėją ir turiu pasistengti išgirsti Jo atsakymą tiek, kiek esu prilipęs prie grupės. Grupė perduoda man Kūrėjo atsakymus. Viskas, ką jaučiu grupėje, – tai Kūrėjo atsakymas man, kiekvienoje situacijoje, kas akimirką.
Nors tai gali būti man nemalonu, bet toks Kūrėjo atsakas. Kad ir kaip kreipčiausi į Kūrėją ir apie ką Jo prašyčiau, turiu žiūrėti į draugus ir išvysiu, kad Kūrėjas atsako man kiekvieną sekundę.
#264548

Iš 2020 m. gegužės 11 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »