Pateikti įrašai su vienijimasis žyme.


Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Antisemitizmo teorija, III d.

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманGėrio ir blogio šaltinis
Klausimas: Tūkstantį metų iki Antrosios šventyklos sunaikinimo žydai, turintys vienijimosi metodiką, daugiau ar mažiau buvo vieningi. Tačiau pamažu ją prarado, nes egoizmas augo. Tauta pamiršo kažkada įsisavintą metodiką ir pradėjo nekęsti vienas kito. Iš kur ta neapykanta kilo?
Atsakymas: Neapykanta kyla iš gamtos, nepriklausomai nuo to, ar žmonės žino priežastį. Žydai nesupranta, kodėl jie žydai ir ko iš jų reikalaujama. O pasaulio tautos nesupranta, ko jiems reikia iš žydų. Tačiau pasaulio tautos nujaučia, kad žydai turi jų gerovės šaltinį, bet jo neatskleidžia, tuo tarsi apvaginėdami pasaulio tautas. Tai ypač gerai pastebima pastaruoju metu. Per pastarąjį šimtmetį ir iki šiol žydai klestėjo mokslo, meno, kultūros, finansų ir pramonės srityse. Taigi, jie tarsi apiplėšinėjo visas pasaulio tautas.
Klausimas: Ką reiškia „apiplėšinėjo“?
Atsakymas: Jei jie pirmauja, vadinasi, užima kieno nors vietą ir uždirba sau milijardus, kuriuos galėtų uždirbti kiti.
Komentaras: Bet jie sąžiningai tai daro.
Atsakymas: Nesvarbu. Aš pavydžiu žmogui, kuris sąžiningai uždirbo pinigus, nes pats to nesugebu.
#264494

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmo teorija, II d.

Siekiančios Kūrėjo kibirkštys

Komentarų nėra

Suvokti kančių priežastį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip kabala veikia žmogų, kad jis pasikeičia? Kaip tai vyksta?
Atsakymas: Kabala yra išmintis, pasakojanti apie altruistinių jėgų, vadinamų dvasinėmis, nusileidimą į mūsų pasaulį. Šios davimo ir meilės savybės yra visiškai priešingos žemiškoms. Jos pamažu artėja prie žmonijos, todėl mes kenčiame.
Galima sakyti, kad kenčiame dėl to, kad Kūrėjas artėja prie mūsų. Jaučiame savo priešinimąsi Jam, todėl jaučiamės blogai. Davimo, meilės, vienijimosi savybės artėja prie mūsų, o mes pagal savo prigimtį to nenorime. Tai ir yra viso mūsų gyvenimo problema.
Ir kadangi nesuprantame to, kas vyksta su mumis žemėje, jaučiame tai ne kaip dvasinį pakilimą, o kaip įvykius, kurie mus atstumia ir žemina.
Jei suvoktume savo kančių kilmę, kad jos kyla dėl dvasinių jėgų artėjimo ir atitinkamai taptume panašesni į šias dvasines jėgas – davimo, meilės, vienijimosi savybes, tada mes jas teisingai suvoktume, kontaktuotume su jomis ir jaustume, kaip jos mums padeda pakilti į visiškai kitų savybių aukštybes – į dvasines pakopas.
#259974

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Kas sukelia kančias?

Akstinas judėti Šviesos link

Komentarų nėra

Meilėje virš neapykantos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas lemia pažangos greitį kabaloje? Ar turime žinoti ir jausti, kaip judame: greitai ar lėtai?
Atsakymas: Kuo labiau priartėsime vienas prie kito ir užmegsime ryšius virš atstumiančių egoistinių jėgų, tuo greičiau žengsime į priekį.
Egoizmas mumyse ir toliau augs ir tolins vieną nuo kito, todėl turime pritraukti Aukštesniąją šviesą ir šioje šviesoje, virš egoizmo, davimo savybėje, kurti naujus tarpusavio ryšius.
Taigi, apačioje mes būsime neapykantos lauke, o aukščiau jo – bendrumo ir meilės lauke. Šie du priešingi laukai kurs Kūrėjo atsiskleidimo jėgą mumyse.
Turime pradėti artėti prie būsenos, kai statome dvi sistemas, du laukus, dvi plokštumas.
Žemutinėje plokštumoje yra mūsų egoistiniai santykiai, norai, viskas, kas susiję su atstūmimu vienas nuo kito, o viršutinėje plokštumoje mes vystome savo santykius kitokiu pavidalu – meilės ir vienijimosi pavidalu.
Tarp šių dviejų plokštumų, teisingai derindami jas vieną virš kitos, mes atskleisime bendrą jų šaltinį – Kūrėją.
Turime tai padaryti. Prie to artėjame.
#259487

Iš 2019 m. gruodžio 22 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš egoizmo

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Viršelis, už kurio slepiasi Kūrėjas

Komentarų nėra

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманAr įmanoma išsitaisyti, išvengiant dešimties „Egipto bausmių“? Juk gamta jau ėmėsi mūsų, siųsdama koronavirusą, ir, žinoma, mūsų laukia dar kiti išbandymai.
Koronavirusas jau privertė mus išsilaisvinti iš visų išgalvotų veiklų. Dabar, panaikinus karantiną, pamatysime, kad dauguma verslų, kurių iš tikrųjų nereikėjo, negalės atsigauti.
Visa pramonė susitrauks, nes nebereiks kuro ir elektros kaip anksčiau. Pirminė užduotis bus aprūpinti kiekvieną tuo, kas būti gyvenimui, kitaip tariant, maistu ir būstu. Viskas bus kukliau, nereikės vežti egzotinių vaisių iš kitų pasaulio kraštų, viską galėsime auginti vietoje, šiltnamiuose. Pasaulis įgis naują formą.
Dauguma žmonių mokysis ir vienysis. Vienijimas taps mūsų pagrindiniu darbu, o visa kita bus nukreipta tik į tai, kaip aprūpinti kuriančius vienybę žmones viskuo, kas būtina: produktais, rūbais, išsilavinimu, ryšių kanalais. Viskas suksis aplink šį vienijimąsi.
Jau matome, kaip vienas vienintelis virusas pertvarkė mūsų gyvenimą. Šiame koronaviruse yra daugybė informacijos apie tai, kaip mums organizuoti savo gyvenimą.
Tai užtruks dar metus ar dvejus, kaip ir kalbant apie bet kokius pereinamuosius procesus, pirmiausia pastebimi staigūs pliuso ir minuso šuoliai, o tada virpesiai pamažu rimsta ir procesas stabilizuojasi.
Todėl tikiuosi, kad ateityje mūsų nelaukia karai ir didelės problemos. Žmonės ir be jų ims pamažu keistis iš vidaus. Mažyčiai virusai, kurių net neįmanoma pamatyti, mus jau taip stipriai pakeitė. Kasdien žmoguje vyksta teigiami pokyčiai.
#266232

Iš 2020 m. birželio 14 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus pareiga

Tikslus gamtos išskaičiavimas

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Komentarų nėra

Kuo skiriasi moterų ir vyrų vienijimasis?

Dvasinis darbas, Moters dvasingumas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ką reiškia vienijimasis, ir kuo skiriasi moterų ir vyrų vienijimasis? Juk pastaraisiais dešimtmečiais daugybė moterų pradėjo mokytis kabalos, ko anksčiau nebuvo?
Atsakymas: Iš tikrųjų, moterys pradėjo mokytis kabalos, ir tai yra tiesa, tam atėjo laikas. Mes tai sveikiname. Bet yra skirtumas tarp moters ir vyro dvasingumo siekių.
Viena vertus, mes žinome, kad praėjusiais amžiais buvo žymių kabalisčių, kurios buvo labai aukštame Kūrėjo dvasinio suvokimo lygmenyje. Yra pasakyta: „Ir suvoks Mane nuo mažo iki didžio, ir Mano Namai bus vadinamas Namais visoms pasaulio tautoms.“ Kitaip tariant, suvokti Kūrėją ir susijungti su Juo – tai nėra tik vyro, bet ir moters pareiga.
Bet moterims egzistuoja kažkiek kitokia platforma, nes moters egoistinis noras labiau susijęs su giminės pratęsimu, šeima ir todėl ji labiau fiksuota, prispausta, suvaržyta viduje. Dėl to moterims sunkiau jungtis tarpusavyje dešimtuke. Todėl mes to nereikalaujame.
Be to, atvirai kalbant, mums dar nėra aišku, kaip geriau dirbti su moterų vienybe, nes mes tik pradedame įeiti į šią sistemą. Su vyrais daugiau ar mažiau aišku. Per keletą metų, kai atliekame vienijimosi „operacijas“ vyrų dešimtukuose, mes įgijome tam tikros patirties ir jau turime rimtą įdirbį.
Bet su moterimis kol kas nežinome, kaip tiksliai elgtis. Didžiausia problema, kad moterys mokosi per vyrus, t. y. mes juk mokome akivaizdiniu būdu tik vyrus, o moterys visa tai suvokia per mūsų virtualius kanalus. Ir todėl, ką jos daro, kaip vienijasi tai – klausimas.
Vyrams būtinas betarpiškas vienijimasis tarp draugų, kai jie dirba kartu dešimtukuose, mokosi kartu, platina kartu ir t. t.
Moterims, aš manau, labiau priimtina tik mokymasis ir platinimas. O grupinis vienijimasis kol kas joms nevaidina jokio vaidmens ir, priešingai, gali joms trukdyti.
Klausimas: Ar tinka moterims seminarai, kaip vienijimosi priemonė?
Atsakymas: Kas tik nori, išskyrus vienijimąsi dešimtuke. Mes matome, kad čia kyla tokios neigiamos jėgos, kurių moteris mūsų pasaulyje kol kas dar negali įveikti. Visiškai tikėtina, kad laikui bėgant jai pasiseks, nes mūsų pasaulis juda į didesnį sudužimą, sunaikinimą, neigiamų savybių atsiradimą ir t.t. Ir tai turėsime kažkaip atitaisyti.
Klausimas: Moteriai sunkiau vienytis, nes jos egoizmas didesnis?
Atsakymas: Jos egoizmas kitos formos. Jis nukreiptas į save, šeimą, vaikus ir taip toliau. Dėl to jai labai sunku pajausti kitą moterį, kaip artimą sau. Tarp jų egzistuoja tokios sienos, kurių jos negali sunaikinti. O vyrai to praktiškai neturi.
#259331

Iš 2019 m. kovo 3 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters noras

Ar išgelbės moterys pasaulį?

Vyro ir moters vaidmuo

Komentarų nėra

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманNėra abejonių, kad koronavirusą sugebėsime įveikti tik tada, kai galvosime apie visą pasaulį, apimtą epidemijos. Virusas rodo, kad gyvename Mesijo eroje, „paskutiniojoje kartoje“, būsenoje, apimančioje visą pasaulį.
Virusas atsirado ne tam, kad sunaikintų mus visus, o tik tam, kad šiek tiek sukrėstų, kad suvoktume, jog susiduriame su visaapimančia gamta, kuri vieningu frontu mums priešinasi, nes ketinome sunaikinti gamtą nuo žemiausio, materialaus, iki aukščiausio, dvasinio, lygmens.
Materialiame lygmenyje mes patys jau suprantame, kad savo egoizmu negailestingai naikiname negyvąjį pasaulį, augalus, gyvūnus ir žmones. Mūsų pasaulį valdo „Faraonas“, ir jau atėjo „septyneri bado metai“, nes šiame pasaulyje neturime kuo prisipildyti. Neįmanoma toliau gyventi pasaulyje, kuriame jau atvirai viešpatauja egoizmas. Arba mes pakilsime virš šio pasaulio, arba sulauksime labai didelių smūgių.
Bet turime žinoti, kaip patekti į Aukštesnįjį pasaulį. Privalome savo grupę paversti „Moze“, tai yra jėga, ištraukiančia visą žmoniją iš egoistinio pasaulio ir perkeliančia per Raudonąją jūrą (vert. past.: hebr. yam suf – baigtinė jūra). Šiame egoistiniame pasaulyje nebeįmanoma toliau egzistuoti.
Pažiūrėkite, kaip negyvoji gamta, augalija ir gyvūnija atkakliai laukia, kad paliksime šį pasaulį ir pakilsime į aukštesnį dvasinį lygį. Kaip džiaugsis gyvūnai, žuvys, augalai, jei visi pakilsime. Tuomet visa gamta Žemėje ir apskritai visoje Visatoje nusiramins ir įgis pusiausvyrą. Visi bus patenkinti ir ramūs, jei žmogaus egoizmas nustos kištis ir viską traiškyti po savimi.
Nebeturime kur eiti. Nejaugi norime, karantinui pasibaigus, grįžti į buvusį gyvenimą, toliau niokoti gamtą ir laukti branduolinio karo? Objektyviai įvertinkime savo priešvirusinę būseną, koks nenormalus ir nelogiškas buvo šis gyvenimas.
Būtina tam tikru mastu supanašėti su visa gamta, nes žmogus yra aukščiausiame visų būtybių lygmenyje. Turime susitelkti ir pajausti atsakomybę už visą pasaulį.
„Paskutinioji karta“ yra ta, kuri privalo įgyvendinti kūrimo programą, o koronavirusas pasauliniu mastu parodo, kaip vėluojame ją įgyvendinti. Taip išbalansuojame kūriniją ir išlaisviname visus šiuos virusus.
Nors dar draudžiama išeiti ir susiburti, tačiau virš to reikia sukurti vidinį ryšį, teisingus žmonių tarpusavio santykius. Tai reiškia, kad egoizmas, esantis tarp mūsų, išnyks, mes jį įveiksime. Ir tokiu būdu sunaikinsime koronavirusą. Jei mintyse su kitais elgiuosi gerai, geranoriškai, tada joks kenkėjas negali įsisprausti tarp mūsų.
Koronavirusas yra ženklas, kad einame ne šviesos, o kančios keliu, natūralia raidos eiga (beito), nes jis veikia mus priverstine forma. Šviesos arba pagreitinto laiko (achišėna) kelias visada būna geras ir malonus.
Jeigu jau siektume gerų tarpusavio santykių, tada mums paaiškėtų, kad galime sukurti vidaus ryšių sistemas ir perkelti ten tokius verslus, kurie dabar nereikalingi ir tik teršia gamtą. Mes perkeltume juos į vidinį lygmenį, kur jungiamės, kalbamės, jaučiame vienas kitą.
Matau, kad dabar žmonės svajoja atidaryti madingas parduotuves, restoranus, kavines, kirpyklas, grožio salonus, nes iki šiol tik taip jie kūrė ryšį vienas su kitu, bet gamta mus įpareigoja ieškoti naujų vienijimosi formų.
#263753

Iš 2020 m. balandžio 25 d. pamokos tema „Tikėjimas virš žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur mus veda koronavirusas?

Gamtos kantrybei yra ribos

Kelio atgal nėra

Komentarų nėra

Kabalos mokslo istorija, 1 d.

Kabala, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKabalos mokslo vystymasis nuo Adomo iki Abraomo
Komentaras. Viena vertus, „Kabalos istorija“ yra labai paprasta, kita vertus, gana sausa.
Atsakymas. Tai priklauso nuo to, kaip ji dėstoma. Jūs galite tiesiog išvardyti nuogus faktus, kuriuos reikia prisiminti. O jei kalbate apie priežastis, kodėl tai įvyko, tada istorija tampa ir dideliu mokslu apie tai, kaip visi veiksmai, ryšiai ir reiškiniai persilieja vieni į kitus.
Komentaras. Kabalos mokslas sutinka su tuo, kad po Didžiojo sprogimo, maždaug prieš 14 milijardų metų, atsirado materija, laikas, erdvė. Atomai jungėsi į molekules, vėliau į stambesnius organizmus ir t. t. Visa tai Baal Sulamas aprašė laikraštyje „Tauta“.
Atsakymas. Yra tik vienas pataisymas: visa tai susiję su žmogumi, kuris atsirado prieš 13,5 mlrd. metų po Didžiojo sprogimo. Vystydamasis jis pradėjo atskleisti, kad jo atžvilgiu tarsi egzistuoja žvaigždės ir viskas, ką jis mato. Ir jei ne žmogus, neįmanoma pasakyti – buvo tai ar ne. Tada iš viso nebūtų laiko, erdvės ir istorijos.
Komentaras. Sakoma, kad prieš 70 000 metų įvyko kognityvinė revoliucija ir šiuolaikiniai žmonės kilo iš homo sapiens. Kabalos mokslas tvirtina, kad pirmasis žmogus, kuris atskleidė ne tik pasekmes, bet ir materialių procesų priežastis, buvo Adam Rišon.
Atsakymas. Adomas vadinamas „Rišonu“, t. y. „pirmuoju“, nes pirmas iš žmonių atskleidė Aukštesnįjį pasaulį, t. y. papildomą tikrovę. Ir iki jo žmonės egzistavo dešimtis tūkstančių metų. Kabalos mokslas to neneigia, nes Adomas ne pirmasis žmogus Žemėje, o pirmasis, atskleidęs Aukštesnįjį pasaulį. Nes be penkių jutimo organų jis išvystė dar penkis, vidinius, daug gilesnius jutimo organus, nesusijusius su mūsų pasauliu, kuriais jis pajuto kitą, aukštesnį, gamtos būvį.
Tora sako, kad nuo Adomo iki Nojaus ir nuo Nojaus iki Abraomo praėjo 10 kartų, t. y. 20 kartų kabalos mokyklų. Tačiau labiausiai kabala paplito Senovės Babilone, ten ji atsiskleidė ne vienetams, ne mažai grupelei, o Abraomui ir jo sekėjams. Būtent per Abraomą kabala pradėjo sparčiai plisti masėse.
Klausimas. Ar Abraomą galime laikyti kabalos metodikos pradininku?
Atsakymas. Taip. Todėl jis ir vadinamas „Abraomu“, t. y. „tautų tėvu“. Mokymas, kurį jis atskleidė – tai papildomų žmogaus jutimo organų išvystymas, kai be mūsų pasaulio, kuriame gimstame, jis dar jaučia papildomą dvasinį tūrį. Jis yra aukščiau mūsų pasaulio ir lemia visus Žemės įvykius, todėl yra mums būtinas.
Iš pradžių Abraomas nebuvo kabalistas. Jis buvo Babilono karaliaus Nimrodo žynys. Tačiau palaipsniui, matydamas, kas vyksta su babiloniečiais, kurie iš draugiškų, geraširdžių žmonių virsta prieštaringais, piktais vienas kito atžvilgiu žmonėmis, jis pradėjo tyrinėti, kodėl tai vyksta. Būdamas žyniu, jis privalėjo situaciją sureguliuoti.
Abraomas suprato, kad priežastis – natūralus žmogiškos prigimties vystymasis, skatinantis žmogų pakilti virš šito blogio ir vystytis geruoju būdu.
Jis atskleidė, kaip sukurti žmonių visuomenę, kuri būtų geranoriška vienas kito atžvilgiu ir padengtų blogį. Jis tai išstudijavo, aprašė ir pradėjo dėstyti. Tai ir yra jo metodika, teorija ir praktika.
Klausimas. Ar šis mokymas, kurį išvystė Abraomas yra metodika vienetams, o Mozės, parašiusio Torą, mokymas, metodika didelei tautai, nes iš Egipto išėjo 3 mln. žmonių, ir buvo reikalinga kita metodika?
Atsakymas. Ne, metodika, iš principo, nesikeičia. Jos tikslas yra vienas – pakelti žmogų iki lygmens „pamilk savo artimą, kaip pats save“. Praktiškai tai buvo žinoma ir iki Abraomo, Adomo laikais. Tačiau viskas priklausė nuo to, kokiomis sąlygomis buvo taikoma ši metodika.
Vienas dalykas taikyti tai mažoms grupėms žmonių iš Babilono, su kuriomis Abraomas iš ten išėjo. Jis mokė juos vis labiau vienytis, nes tarp jų atsirado tam tikra trintis. Vėliau tarp jų iškilo labai rimtas ego, ir jie nusileido į tokį gilų egoizmą, tokią tarpusavio trintį, kuri vadinasi buvimu pas faraoną arba egoistine tremtimi. Egoizmas (faraonas) tapo jų valdovu.
#246374

Iš 2018 m. lapkričio 22 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Komentarų nėra

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia dvasinė nauda gali būti iš pokalbių, diskusijų ir ginčų tarp žmonių, kurie kol kas nėra pasiekę dvasinio lygmens, tačiau jau pradėjo savo kelią kabalos moksle?
Atsakymas. Žmonės turi pasistengti rasti bendrą kalbą, susivienyti, suprasti, kokie jie skirtingi ir ką jie gali padaryti, kad suartėtų, padėtų vienas kitam. Jie turi labai daug kalbėti apie tai, studijuoti kabalistines knygas, ruošti bendras vaišes, kaip mes darydavome pas mano mokytoją Rabašą.
Kiekvieną savaitę, be užsiėmimų, mes susirinkdavome vakarais, skaitydavome jo straipsnius, kartais visi išvažiuodavome į įvairias vietas ir t. t. Tai yra ištisinė pratimų sistema, kurios užduotis pasiskirsto dviem lygmenimis.
Vienas lygmuo – grynai pasaulietinis, psichologinis, draugiškas, kai mes tiesiog suartėjame vienas su kitu, pažįstame vienas kitą, prisideriname prie vienas kito, galime atsistumti arba suartėti vienas su kitu, tačiau privalome tai daryti.
Tai taikoma ir vyriškoms, ir moteriškoms grupėms.
Antras lygmuo – tai apmokymas, kai mes studijuojame santykius ir ryšius tarp mūsų, tik gilesniame lygmenyje, kurio dar nejaučiame – kaip mūsų sielos dalelių ar dvasinės sistemos, ar parcufo darbą, nesvarbu, kaip tai pavadinsime.
Jei dešimt draugų pasiekia vidinį ryšį, tai tarp jų atsiranda sistema, kuri vadinasi „parcufas“ (dvasinis kūnas) ar „kli“ (indas), kuris susideda iš dešimties dalių – dešimties tinkamai susietų norų. Ir šiame tinkamame ryšyje – ne kiekviename iš dešimties norų, o jų ryšyje, pradeda atsiskleisti ypatinga jėga, vadinama „Kūrėju“.
Dešimt žmonių kartu jaučia ir ją atskleidžia. Tai ir vadinama Aukštesniojo pasaulio atskleidimu. Kūrėjo jėga juos valdo, veda į priekį, keičia aplinkybes aplink juos ir juose. Ji juos moko. Kai tik jie ją atskleidžia, ji nedelsiant pradeda su jais dirbti.
Ir visos jų metamorfozės tokios visapusiškos tarsi viena kitą panaikinančios, prieštaraujančios viena kitai ir tuo pačiu metu padedančios ir viską apimančios, todėl palaipsniui jų padedamas dešimtukas pakyla. Draugai vis labiau jaučia tarpusavio prieštaravimus ir kartu vis labiau juos siejančią bendrą jėgą.
Taigi, būtent iš didelių priešingybių, priklausomai nuo jų ir lygiagrečiai su jomis pradeda atsiskleisti bendra visa siejanti integrali jėga. Abi jėgos – atstumianti ir pritraukianti – sukuria tarpusavyje dvasinį jutimo organą, vadinamą „siela“. Ji pradeda juos mokyti, kaip sakoma „žmogaus siela jį moko“. Ir jie eina paskui ją.
Taip viskas sprendžiasi ryšyje tarp žmonių, ir ne tik dešimtuke. Juk kuo daugiau tokių dešimtukų ir kuo labiau jie susieti tarpusavyje, tuo geriau, nes visa žmonija turi pasiekti tokį susivienijimą.
Tame ir atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis, tik tokiu pavidalu. Jūs galite svajoti apie kokius norite asmeninius atskleidimus, tačiau jie neįvyks. Tik mūsų ryšyje, nes mes visi ateiname iš sistemos, vadinamos „Adomu“, kuri sudužo, o mes privalome ją atkurti.
#219929

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Kaip objektyviai suvokti psaulį?

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Remdamasis kabalos mokslo metodika, aš imu dešimt žmonių, pagal tam tikrus dėsnius užmezgu su jais tarpusavio ryšius ir per tai pradedu jausti pasaulį. Ar tai nėra subjektyvu? Vis tiek tai būsiu aš, tai aš per juos jausiu, aš pamatysiu kažkokį kitą pasaulį, o mano draugas pamatys visai kitką.
Atsakymas. Tu neturi kitos galimybės pažinti Aukštesniojo pasaulio. Bet tu ir tavo draugas jausite vieną ir tą patį, nes kiekvienas iš jūsų įtrauks į save visus likusius, visą dešimtuką.
Būdamas dešimtuke, aš esu malchut (M), devyni mano draugai yra pirmos devynios sfiros, kurių atžvilgiu aš anuliuojuosi. Visas jas aš įtraukiu į save ir tuomet jose matau viską.


Su savimi aš nesiskaitau. Aš save anuliuoju (cimcum).
Veikiu tik per draugus ir todėl matau pasaulį objektyviai – per juos. Aš matau dvasinį pasaulį, jo pakopas. Šiose susivienijimo pakopose atsiskleidžia Kūrėjas. Daugiau ten nieko nėra.
Klausimas. Nėra žvaigždžių, nėra medžių, nėra miestų?
Atsakymas. Ne. Tai kabalistas jaučia penkiuose savo gyvūniniuose (materialiuose) jutimo organuose.
Jei tu nori teisingai suvokti pasaulinę istoriją, tai turi pasinerti į savo dešimtuką ir jame vis labiau vienytis. Tada tu pajusi vienijimosi pakopas ir savo kilimą jomis į pasaulėdaros ir šviesos atskleidimą.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – minimalus visuomenės pjūvis

Objektyvusis pasaulio suvokimas

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai