Pateikti įrašai su vienybė žyme.


Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Vyras ir moteris

Komentaras. Amerikiečių psichologai įrodinėja, kad meilė iš pirmo žvilgsnio neegzistuoja, bet įmanoma meilė iš ketvirtojo žvilgsnio. Jie teigia, kad suformuoti atminčiai reikia trijų pasimatymų, ketvirtajame jau gali atsirasti meilė.
Atsakymas. Nežinau, ką jie turi omenyje sakydami „meilė“ – jausminį ar hormoninį potraukį, intelektinę priklausomybę ar suartėjimą?
Komentaras. Jie sako, kad tikrąją meilę palaiko tik malonūs prisiminimai apie partnerį. Tai reiškia, kad apie žmogų turi spėti susiformuoti reikiamas įspūdžių paveikslas. Todėl jie mano, kad ketvirtą kartą susitikus tai įmanoma.
Atsakymas. Šiandien jie sako taip, rytoj sakys kitaip. Manau, nėra reikalo į tai gilintis, nes viskas, kas susiję su žmogaus jausmais, yra vien chemija, ir tai slypi giliai mūsų pasąmonėję.
Tą hormonų žaidimą mes priimame kaip meilę. Yra daug sąlygų ir priežasčių, kad vieną žmogų patrauktų prie kito. Jis pats negali to paaiškinti, nes nesupranta.
Todėl nebandyčiau šiai temai kurti mokslinio pagrindo. Galiu pasakyti tik viena: meilė – tai abipusis rūpestis, priklausomybė, dėkingumas, būsena, kai žmonės supranta, kaip smarkiai jie yra susiję, kiek jie įsipareigoję vienas kitam ir kiek gali padaryti dėl vienas kito.
Tokia priklausomybė, palaikymas, kai abu yra tarsi vienas kito tęsinys, vadinasi meile.
Tai neturi nieko bendra su seksu, nei su kitais bendrais pomėgiais. Tai yra būtent tai, ką mes ugdome daugelį mėnesių ar net metų.
Tai reiškia, kad meilė yra būsena, kai žmogus vietoj savo norų priima mylimojo norus ir juos pildo pirmiau nei savo, o esant absoliučiai meilei – nepaisydamas savo priešingų norų. Tačiau tai – visiškai kitas santykių lygmuo.

Iš 2016 m. rugpjūčio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl siekiame meilės?

Kas yra meilė?

Išlaisvinant meilę iš nebūties

Komentarų nėra

Amžina siela

Kūnas ir siela

Klausimas. Siela – tai kažkas nuolatinio?
Atsakymas. Siela – tai, kur mes nuolatos egzistuojame, dabar irgi, bet mes to nejaučiame. Kad atskleistume ją ir imtume jausti gyvenimą joje, mums būtina susiburti draugėn, susivienyti.
Klausimas. Koks skirtumas tarp sielos ir Kūrėjo ?
Atsakymas. Kūrėjas – tai, kas užpildo sielą, aukštesnioji šviesa. O mes – sielos dalys.
Klausimas. Ar mes turime Šviesos dalelę?
Atsakymas. Dabar praktiškai ne, išskyrus mažą kibirkštį, vadinamą „kista de hajuta“, kuri mums suteikia galimybę egzistuoti kaip gyvūnams.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dar kartą apie sielą

Kaip siela susijusi su kūnu?

Nesiekite sielos su kūnu

Komentarų nėra

Jei ne aš sau, tai kas man

Dvasinis darbas

Klausimas iš feisbuko. Ką reiškia „jei ne aš sau, tai kas man“? Tai juk prieštarauja Jūsų visad sakomam teiginiui – „Nėra nieko kito, tik Jis“.
Atsakymas. Jeigu susimąstysime, tai iš tikrųjų išeina taip, kad jei ne aš sau, tai kas man padės? Žmogus turi rūpintis savimi tiek, kiek tai būtina, kad egzistuotų ir normaliai funkcionuotų.
O visa kita – „jeigu aš sau, tai kam aš?“ – kitiems. Bet tik po to, kai apsirūpinau būtinais dalykais, juk „be duonos nėra Toros“.
Klausimas. O kur šioje formulėje svarbiausio principo „Nėra nieko kito, tik Jis“ vieta?
Atsakymas. Šis principas ragina mus elgtis šitaip: turiu galvoti apie save tiek, kiek būtina ir ne daugiau, o visa kita (kas pranoksta būtinus dalykus) duoti kitiems, nes taip mane įpareigoja aukštesnysis valdymas.
Juk nėra nieko kito tik Jis – tik aukštesnysis valdymas, kuriam paklūstame ir privalome laikytis jo sąlygų, kad tinkamai egzistuotume.

Iš 2017 m. vasario 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas padės akliesiems?

Gali keikti, tik nepamiršk Manęs

Ką mums suteikia vienybė?

Komentarų nėra

„Mes“ geriau už „Aš“

Dvasinis darbas

Klausimas. Kuo pasiektas „mes“ yra geriau už „aš“? Ten nėra baimių ir problemų, kurie yra manojo „aš“ ribose?
Atsakymas. Žinoma. Be to, tarpusavyje susivienijus, jūs čia ir dabar, šiame gyvenime, imsite suvokti naują būtį. Net jeigu jūsų kūnas numirs, tai netaps jums kliūtimi, nes jausitės egzistuojąs kitame matmenyje.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsikirtę dantimis arba susikibę dantukais

Gyvenimas duodant: lengvai ir gražiai

Dvi duotybės

Komentarų nėra

Ar egzistuoja šėtonas?

Egoizmo vystymasis

Klausimas iš feisbuko. Ar egzistuoja šėtonas ar tai pramanas?
Atsakymas. Egzistuoja. Tai egoistinė žmogaus jėga.
Kabaloje daug apie ją kalbama. Toroje ir Knygoje Zohar ji taip ir vadinasi „šėtonas“, hebrajiškai „satan“ iš žodžio „sotė“, „mesit“, t. y. vedantis žmogų iš teisingo kelio.
Ši jėga gyvena kiekvieno mūsų viduje, jos neįmanoma nusikratyti, nepadės jokia chirurginė operacija.
Egoizmas atsiskleidžia įvairiausiais būdais, o tas, kuris nutolina mus nuo gero tarpusavio ryšio vadinamas „velniu“.
Klausimas. Ar galima kaip nors su juo susidoroti?
Atsakymas. Tik vienu atveju – jis negali mūsų pasiekti, kai mes kylame ir bendraujame virš jo.
Ši jėga visada egzistuos ir visuomet kurstys nesantaiką tarp mūsų. Tačiau, kai žmonija galės vienu metu susivienyti, tai visos šėtono išdaigos prisijungs prie mūsų gerų darbų ir dar labiau juos padidins.
Būtent dėl egoizmo gudrybių priversime save suartėti vieni su kitais. Tad velnias virs gera jėga, nes galiausiai padės mums suprasti, kokia yra tinkama tarpusavio sąveika.

Iš 2016 m, sausio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Egoizmas – patikimas vedlys

Sudužę akiniai

Komentarų nėra

Kas yra vienybė?

Dvasinis darbas, Grupė

Klausimas. Ką reiškia susivienyti? Kokia tai būsena?
Atsakymas. Susivienyti – reiškia solidarizuotis su draugais, kurie irgi turi tokį tikslą kaip aš: mes turime atskleisti gyvenimo prasmę.
Apie tai Baal Sulam rašo „Ivade į Mokymą apie dešimt sfirot“. Gyvenimo prasmė – svarbiausia, kas atveda mus į kabalą.
Mes su draugais organizuojame grupę ir vienijamės draugėn, nes be jų nesugebėsiu pakilti virš savo egoizmo ir pajausti Aukštesniojo pasaulio.
Suprantame, kad neįstengsime vienas be kito, juk mums tarpusavyje reikia sukurti tokią tarpusavio sąveikos sistemą, kuri turės aukštesniojo pasaulio savybes. Ir tuomet kaip stebuklingame veidrodyje išvysime naują pasaulį. Jis atsiskleis tarp mūsų.
Todėl ieškau savo bendraminčių, kad kartu su jais megzčiau ryšį, primenantį dvasinį, ir šiame ryšyje pajausiu dvasinį pasaulį, kitaip tariant, mūsų visišką tarpusavio sąveiką, kol joje atskleisime Kūrėją.

Iš 2016 m. spalio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką mums suteikia vienybė?

Būsimasis pasaulis – šiame gyvenime

Kaip gyventi Žmogaus gyvenimą?

Komentarų nėra

2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Evoliucija tęsiasi: savu greičiu vystosi negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonija. Bet yra problema – žmonės nežino, kad jų vystymąsi lemia gamtoje įdiegta programa.
Jiems atrodo, kad vystosi patys, savo noru. Iš tikrųjų galime planuoti, bet pasaulis eina savo keliu.
Tai primena kadaise Rusijoje vykdytą bandymą, kai liaudis iš feodalizmo kokiai dešimčiai metų buvo nukreipta socializmo link, o vėliau vis tiek teko grįžti atgal, nes bandymas nepavyko.
Ir kitose šalyse buvo bandymų pakeisti vystymosi eigą – nėra pasaulyje šalies, ėjusios tik tiesiai. Juk niekas nežino gamtos dėsnių, todėl vystymasis toks vingiuotas.
Pastaruoju metu pasaulis ima suvokti problemos, kurioje atsidūrė, globalumą. Nežinome, kaip vystytis toliau, nes egoizmas išsisėmė ir nebestimuliuoja mūsų. Nebėra andainykščio lenktyniavimo. Jaunoji karta nenori gyventi taip, kaip gyveno jos pirmtakai.
Visos ankstesnės žmonijos kartos tūkstančius metų vystėsi, nes norėjo vis daugiau ir daugiau. O dabar viskas kitaip: jaunosios kartos netraukia jos tėvų garbintos vertybės. Tačiau ir negalime jų visų aprūpinti darbu.
Mokytis jie nenori, nosis įbedę į išmaniuosius telefonus niekuo daugiau nesidomi. Bet vis tiek turėsime juos aprūpinti būtinais dalykais: drabužiais, maistu. Dingsta ryšys tarp darbo vietos ir uždarbio.
Iš vienos pusės, yra daugybė žmonių, kurie beveik nedirba, bet dėl tam tikrų priežasčių labai daug uždirba. Iš kitos pusės, yra žmonių, kurie nedirba, bet gauna pašalpas, yra tuo patenkinti ir daugiau nieko nenori. Prarastas ryšys tarp darbo ir uždarbio, dingo malonumas dirbti ir užsidirbti.
Žmogui neteikia malonumo nei darbas, nei uždarbis, nei šeima, nei vaikai – niekas. Galų gale pasirodo, kad jam nebėra dėl ko gyventi – lieka tik narkotikai. Todėl šiais laikais imta legalizuoti narkotikus, kitaip liaudis visoje šalyje sukels revoliuciją ir riaušes.
Klausimas. Kokia kryptimi šiandien juda pasaulis?
Atsakymas. Pasaulis ieško… Bet nėra prasmės ieškoti naujų dalykų senoje plokštumoje. Pasaulis – gilioje krizėje. Priėjome aklavietę, viskas baigiasi, juk mūsų egoizmas daugiau nebeskatina siekti materialių laimėjimų. Ir ką gi daryti?
Taigi, turime suprasti, kad pasiekti kitą vystymosi pakopą galime tik vienydamiesi. Tas pats vyksta gamtoje. Būtina pakilti!
Klausimas. Kas naujajame pasaulyje teiks malonumą?
Atsakymas. Naujasis malonumas – Aukštesniojo pasaulio, amžinybės ir tobulumo atskleidimas, žmogaus egzistavimas naujoje dimensijoje. Tai gali atrodyti nerealu ir fantastiška, bet taip bus.
Vidinis savo prigimties atskleidimas taps visai naujas, leis žmogui išsiveržti iš kūno ir suvokti pasaulį ne ribotais kūniškais jutimo organais, o virš jų. Štai tuomet jis pajus amžiną ir tobulą pasaulį.
Mūsų egoizmas, nepatenkintas gyvenimu ir nesugebantis juo užsipildyti, išstums mus į šią pakopą. Esame prieš pat šį proveržį, kurį labai lengva įgyvendinti susivienijus. Susivieniję galime pereiti į kitą egzistavimo lygmenį.
Žmonės jaučia, kad tikrovė tampa siurrealistinė ir kinta, tik neaišku, kaip. Jie dar negali jos pajusti, nes jos nėra jutimo organuose. Reikia išvystyti naujus jutimo organus.
Klausimas. Kaip ši nuostabi svajonė apie naująjį pasaulį siejasi su dabartine tikrove?
Atsakymas. Siejasi puikiai, juk iš esmės ieškome prisipildymo, norime jaustis tobuli, išaukštinti, ne veltui gyvenantys. Norime išeiti iš savo materialaus kūno, kuris neišvengiamai kada nors numirs.
Kabaloje yra metodika, galinti padaryti mus amžinus ir tobulus, atskleisti mums visatą, pakelti virš gyvenimo ir mirties ribos, virš visų apribojimų.
Tokiu būdu neprarandame nieko, ką turime dabar, o papildomai įgyjame tobulumą ir amžinybę. Tai įmanoma, tereikia gauti papildomus, vidinius jutimo organus, kad sugebėtume išeiti iš savęs ir pajusti išorinę tikrovę.
Klausimas. Tokia svajonė patraukli daugeliui žmonių, bet jie reikalauja įrodymų, kad tai veiks. Ar galite tai įrodyti?
Atsakymas. Kaip galima įrodyti tam, kuris neturi dvasinių jutimo organų? Tarkime, iš prigimties aklą žmogų įkalbinėja pasidaryti regos atkūrimo operaciją, bet šis nesupranta, ką apskritai reiškia matyti. Jam atrodo, jog pakanka, kad ir dabar viską junta.
Taip pat neįmanoma paaiškinti žmogui, kad jis nesuvokia išorinio pasaulio, nepriklausančio nuo kūno ir leidžiančio pasijusti amžinam bei tobulam. To negalima išaiškinti, kol žmogus neįgijo šio suvokimo. Tikėkimės, kad 2017 metais mums pavyks tai perduoti žmonėms, svarbiausia – žydams, kad jie suvoktų savo pareigą.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: ekonomika

Padarius 2016 metų išvadas: Terorizmas

2016-ieji: nauja tendencija

Komentarų nėra

Padarius 2016 m. išvadas: Terorizmas

Krizė, globalizacija

Klausimas. Štai tik dalis miestų, kurie tapo terorizmo aukomis 2016 m.: Briuselis, Stambulas, Orlandas, Nica, Tel-Avivas, Berlynas, Ciurichas. Žemėje neliko tokių vietų, kur galima jaustis visiškai saugiai.
Nauji terorizmo veidai: sunkiasvoriai vilkikai, įsirėžiantys į minią Nicoje, Berlyne, vaikai teroristai – dvylikamečiai pasiruošę susisprogdinti. Neminint tragedijos, kuri vyko Sirijoje, Irake. Ar mes virstame terorizmo apimtu pasauliu?
Atsakymas. Pavadinčiau tai ne terorizmu, o trečiuoju pasauliniu karu, kuris atrodo būtent taip. Mes įsivaizduojame karą, kaip mūšį tarp armijų, tačiau šiandien iki to stengiamasi neprieiti, nes tai gali tapti mūsų planetos pabaiga.
Dėl to karas tapo kitoks: vietinio masto kariniai veiksmai, teroristiniai aktai. Tokiu būdu žmonija atsikrato susikaupusios įtampos, perteklinės  agresijos. Prieš tai šalys kariavo viena prieš kitą, šiandien taip viskas susipynė, kad neįmanoma tiksliai nuspręsti, kas prieš ką. Pasaulis tapo integralus, susimaišęs.
Klausimas. Kas mūsų laukia 2017 metais?
Atsakymas. Manau, kad 2017 m. žmonija labiau susijungs kovoje prieš terorizmą: Angliją, Vokietiją, visa Europa, Rusija, Amerika ras tarpusavyje bendrą kalbą, kad kovotų prieš jį. Terorizmas bus ta priežastis, kuri padės jiems susijungti.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 m. rezultatai: ekonomika

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Komentarų nėra

Pateisinti kits kitą

Dvasinis darbas, Grupė

Komentaras. Kritikuoti vieniems kitus lengva, o štai pamėgink pagirti ką nors iš širdies, iš tikrųjų. Tai juk melas.
Atsakymas. Ne. Tiesiog tu nematai teigiamos savo draugų pusės, bet tai nereiškia, kad tai melas.
Reikia išpildyti Baal Sulamo ir Rabašo nurodymus apie grupę ir kalbėti apie draugus tik gera. Jei taip tęsi, pamažu išmoksi kalbėti iš širdies.
Baal Sulam rašo, kad dvidešimt tris su puse valandos per parą turi į viską žiūrėti teigiamai: Kūrėjas, kuris įsivelka į pasaulį, į tave, į draugus – visa tai nuostabu. Ir tik pusvalandį per dieną galima kritikuoti. Ir tai kol kas ne mums.
Problemos grupėse kyla dėl to, kad nemokate pateisinti kits kito, o ne todėl, kad norite tarpusavyje suvesti sąskaitas.
Jeigu tarp draugų atsiranda pasisakymų su užuominomis, ar kokios nors fizines problemos, tai šitai reikia išsiaiškinti, nes jos paprastai kyla nesant tarpusio supratimo.
Bet iš esmės visa tai galima išspręsti tuo, kad reikia eiti tikėjimu aukščiau žinojimo ir pateisinti draugą visur, ypač ten, kur jis neva neteisus.
Tam yra metodika, ir ji itin paprasta. Ir jeigu žmonės kiurkso savo egoizme ir nenori iškišti iš jo nosies, tai nieko nepadarysi. Turite visiškai tikslius kabalistų nurodymus, kurių turite laikytis. Paimkite 20-30 pirmųjų Rabašo straipsnių ir pažiūrėkite, ką jis rašo.
Suprantu, kad tai nelengva, kad viskas pasimiršta ir reikia nuolatos sau apie tai priminti, bet tik tai mes ir turime.

Iš 2016 m. gegužės 2 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 3

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Tikslus nusitaikymas

Apie meilę ir neapykantą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai