Pateikti įrašai su vienybė žyme.


Būsima santvarka – žmonijos vienybė

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar materialus darbas, kad prasimaitintum, sukurtas Kūrėjo tam, kad žmogus ištaisytų savo egoizmą, blogio pradą?
Atsakymas. Žinoma, Kūrėjo sukurtas materialus darbas progresavo žmogaus evoliucijos, artinančios mus prie išsitaisymo, procese.
Bet išsitaisyti – tai ne atlikti fizinį darbą. Vystydamiesi praėjome skirtingas visuomenines, politines, valstybines santvarkas, kad patektume į dabartinę būseną, kurią pasaulis patiria pirmąkart per visus egoistinio vystymosi tūkstantmečius.
Tačiau dabar jis artėja prie pabaigos. Pinigai pamažu netenka savo galios. Žmogaus darbas nuvertės, jo tiesiog neliks. Atitinkamai ims nykti žmonijos pasidalijimas į turtingus ir vargšus, stiprius ir silpnus, išnyks ribos ir hierarchijos.
Viskas, ką egoizmas sukūrė žmonių visuomenėje, suskaidęs ją į įvairiausias gradacijas, ims sklaidytis, praras savo reikšmingumą. Todėl darbo supratimas, jo svoris, būtinumas, visa, kas rėmėsi egoizmu, ims nykti.
Klausimas. Bet vargšai ir turtuoliai išliks?
Atsakymas. Ne. Dabar vyksta toks visuomenės sluoksniavimasis, kai visoje žmonijoje liks gal tik keli tūkstančiai turtingų žmonių, o visi kiti bus vargšai. Kitaip tariant, maža saujelė žmonių liks viršuje, o visi milijardai – apačioje. Bet žmonija taip gyventi negalės.
Kalbame ne apie socializmus, komunizmus, antagonizmus ir panašiai. Juk pati Gamta stums mus vienytis. Todėl žmonijos sluoksniavimosi būsenas ir išgyvename, kad suprastume, kad tam nėra vietos.
Pasak kabalos mokslo, gamta vers mus įsisąmoninti, kad kita santvarka – tai žmonių vienijimasis esant lygioms sąlygoms, nes nei pinigai, nei egoizmas, nei atlyginimas negali būti sėkmės etalonas.
Sėkmė patenka į visai kitą kategoriją. Ji sklinda ne pagal hierarchiją iš viršaus žemyn, o iš išorės į vidų. Tas, kuris daugiau dirbs dėl vienijimosi, iš gamtos gaus aukštesniąją energiją, ypatingą būseną, harmoniją, taps panašus į aukštesniąją Gamtą.
Šie žmonės iš tiesų taps dideli, galingi, turtingi. Bet tai įvyks tik tada, kai žmonija supras, kad tikrasis turtas – mūsų tarpusavio ryšys.
Žmogaus dėmesio centras persikels į vienijimosi darbą. Tai ir taps tikruoju darbu.
Klausimas. Bus vertinamas žmogaus laimingumas?
Atsakymas. Būtinai! Dar daugiau, liks aukštesnieji ir žemesnieji. Bet jie bus vertinami pagal naują kriterijų – indėlį į vienijimosi darbą.
Klausimas. Ar tada jie bus laimingesni?
Atsakymas. Ne tik laimingesni, bet ir labiau gerbiami. Dėl to bus didelė konkurencija.
Klausimas. Ar išliks kino pramonė, teatrai?
Atsakymas. Žinoma. Liks viskas, kas turės dvasinio potencialo. Įskaitant meną, atskleisiantį vidinius žmogaus polėkius. O visa kita egzistuos tiek, kiek reiks, kad aprengtų, pamaitintų mūsų fizinius kūnus ir suteiktų jiems pastogę.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas nedirba, tas valgo

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, I dalis

Kas trukdo būti laimingiems?

Komentarų nėra

Kongreso „Įsijungiame į aukštesniąją pakopą“ rezultatai

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманKongreso rezultatas – išvada, kad „Nėra nieko kito, tik Kūrėjas.“ Kas akimirką savo gyvenime turime tai nuspręsti, turime būti įsitikinę, kad Jis geras ir kuria gėrį, kitaip tariant, pateisinti Jį visuose veiksmuose.
Tai pirmojo sąlyga, nuo kurios prasideda kabalos mokslas (nuo straipsnio „Nėra nieko kito, tik Jis“) ir visame kelyje iš mūsų reikalaujama tik to. Keičiasi tik sąlygos, mūsų vidinės bei išorinės būsenos. (Iš esmės tai viena būsena, mums tik atrodo, kad skirstoma į vidinę ir išorinę.)
Kad imtume gyventi šio principo viduje: „Nėra nieko kito, tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“ būtina dirbti grupėje, sudarytoje iš dešimties žmonių. Ir ši būsena prasideda nuo stadijos „užuomazga“ (ibur), kai visur anuliuoju save šio principo atžvilgiu.
Tai reiškia, kad prilimpu prie aukštesniosios pakopos esant bet kokioms sąlygoms, kurias Jis sukuria, visiškai anuliuodamas save. Taip tampu dvasiniu embrionu.
Štai šią būseną norime pasiekti ir todėl kongrese kalbėjome vien apie tai: kaip realizuoti šią būseną, kokie turi būti mūsų tarpusavio santykiai grupėje, kuo kiekvienas turi padėti kitiems ir pan. Viskas tik apie tai, kaip pasiekti būseną „Nėra nieko kito, tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“ embriono pakopoje.
Kodėl taip ilgai kalbėjome apie tai, ką galimą pasakyti per pusę minutės? Esmė ta, kad ši būsena realizuojasi ne viename žmoguje, o per ryšį tarp žmonių. Šio ryšio viduje atsiskleidžia problemos, juk mes atskleidžiame savo sudužimą.
Darbas, siekiant įtvirtinti principą „Nėra nieko kito, tik Jis, geras ir kuriantis gėrį“, prasideda prijungiant prie jo sudužusius norus, kad jis realizuotųsi tarp jų. Būtent „tarp“ mūsų, o ne kiekviename iš mūsų.
Nepakanka tiesiog pasakyti, kad prilipau prie Kūrėjo: ryte pabundu su mintimi apie Jį ir į viską, kas vyksta žiūriu, kaip į išeinantį iš Jo. Tai gerai, tačiau tai tėra abstrakčios žinios, o ne praktiniai veiksmai. Jei noriu iš tiesų realizuoti šį principą tinkamai, turiu tai įgyvendinti grupėje. Tai visas darbas.
Tad kongresas mums reikalingas bendram darbui. Nepakanka skaityti straipsnių pačiam ar net juos išmokti atmintinai, juk svarbiausia realizacija – tarp mūsų. Kartu iš straipsnių ištraukiame vis daugiau informacijos ir kaskart juos suvokiame naujai: vis giliau.

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos „Darbas tobulumo būsenoje įeinant į ibur“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito tik Jis“

Paslėptis, esanti prieš atskleidimą

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Komentarų nėra

Laikas atskleisti kabalą

Ateities visuomenė, Kabala ir religija, Platinimas

Komentaras. Iki XVII-XVIII a. Vakarų civilizacijos žmonės gyveno jausdami, kad yra tam tikra kosminė tvarka visuomenėje, ir gamtoje, kad egzistuoja aukštesnioji jėga.
Atsakymas. Vakarų civilizacijos žmogus gyveno, kaip sakoma, su savo išgalvotu dievu. Tai buvo naudinga ir valdovams, ir šventikams, ir kitiems luomams. Valdovas turėjo legitimaciją, jis esąs Dievo vietininkas žemėje.
O vėliau viskas apsivertė, nes egoizmas išaugo, nebegalėjo išlaikyti žmonių pažabotais, dar atsirado įvairios srovės: kalvinizmas, liuteronybė ir t. t., tai stipriai stumtelėjo vystytis toliau.
Šios srovės ėmė labai energingai transformuoti religiją į naujas socialines formas, nes senosios nebetiko žmonių vystymuisi. Liaudis savo visuomeniniais, ekonominiais, politiniais santykiais peraugo senosios religijos rėmus, jai reikėjo kitokios religijos. Taip atsirado įvairūs tikėjimai.
Viduramžių laikotarpis pasižymėjo itin audringu vystymųsi. Mums tik atrodo, kad jis buvo pristabdytas, o iš tikrųjų vyko labai rimti procesai, davę esminį postūmį mokslų, menų vystymuisi, naujos laisvės gimimui. Žmogus ėmė vaduotis iš šventikų valdžios.
Tuomet kilo klausimas: kaip išlaikyti žmogų pažabotą? Štai taip atsirado įvairiausios nacionalistinės ir joms priešingos socialistinės bei komunistinės srovės.
Klausimas. Koks religijos atsisakymo tikslas? Paruošti žmones aukštesniam suvokimui?
Atsakymas. Gamtos tikslas – suteikti žmogui galimybę savo jėgomis išsiaiškinti likimą ir rasti atsakymą į pagrindinį gyvenimo klausimą: „Dėl ko aš egzistuoju?“.
Anais laikais jei ir kildavo toks klausimas, jis būdavo slopinamas baimėmis ir visuomenės nuomone. Tačiau po Viduramžių žmonėms labiau išsivysčius, egzistencinis klausimas ėmė reikštis taip rimtai, kad jie išdrįso skelbtis ateistais, nesusijusiais su Kūrėju. Teizmas – tai ryšys su Kūrėju, ateizmas – šio ryšio nebuvimas.
Klausimas. Juk ateistai irgi bandė sukurti tam tikrą visuomenės sistemą, paremtą morale, tik be aukštesniosios jėgos?
Atsakymas. Taip. Jie sprendė klausimą, kuo remiantis sukurti valstybę, jei nebus aukštesniosios jėgos nei Dievo, nei karaliaus pavidalu. Tai labai rimtas šuolis pirmyn, kai į pirmą vietą iškyla pats žmogus.
Tačiau žmogus negali savęs valdyti, jis nieko negali padaryti „be karaliaus galvoje“ ir be Dievo galvoje. Todėl atsirado įvairios teroristinės srovės, fašizmai, nacizmai ir t. t. Žmonės ieškojo būdų, kaip valdyti save, palaikyti tvarką sistemoje ir pamatė, kad jiems nesiseka. Taip ir ėjo – nuo vieno smūgio prie kito.
Todėl XX amžiaus pradžioje po audringo mokslo, kultūros, savimonės raidos ėmė skleistis kabalos mokslas. Pasibaigus mokslo ir menų sklaidos periodui, paaiškėjo, kad šie neatsako į gyvenimo prasmės klausimą, iškilusį dar prieš Viduramžius. Atsakymo nedavė ir Švietimo epocha.
Štai tada atsiskleidė kabalos mokslas ir ėmė aiškinti, kad turi problemų sprendimą. Bet jis žmogaus mąstymo būdui yra iracionalus, tai tas pats, jei reliatyvumo teoriją imtume taikyti kasdieniame gyvenime.
Juk mūsų pasaulyje jos nesupranta, arba supranta tik keletas žmonių. Ką tuomet kalbėti apie paprastą liaudį? Tačiau pagal kabalą į naują lygmenį reikia pakelti visus.
Taigi, nors kabala ir atsiskleidžia, panašu, kad turi praeiti nemažai laiko, kol žmonės supras, kad visuomenė turi remtis jos principais, kitaip nebus jokio gyvybingumo.
Žmonija palengva artėja to link, nors dar nepasiekė tos būsenos. Šiuo metu mūsų kabalos grupė modeliuoja tokias sąlygas, jas analizuoja ir tikrina savo viduje tarsi laboratorijoje. Bet iš esmės taip žmonija turi realizuoti pagrindinį gamtos dėsnį.
Kabalistai turi parodyti žmonėms, kad jų metodika – vienintelė, galinti atsakyti, kaip ateityje atrodys gamta, visuomenė, žmonija, šeima, auklėjimas. Be šios metodikos pasaulis nesugebės išsilaikyti jokiuose rėmuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės vienijimo metodika

Absoliutus tikėjimas

Kabala ir pasaulinės religijos

Komentarų nėra

Auklėjimas lemia likimą

Izraelis ir pasaulio tautos, Pasaulio struktūra, Senovės Babilonas, Susivienijio praktika

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Nuolat kalbate, kad auklėjimas išspręs visas žmogaus ir pasaulio problemas. Apie tai jau kalbama daug dešimtmečių. Nežiūrint į tai, kad daugybė organizacijų užsiima auklėjimu, gyvenimas teka pagal savo dėsnius.
Atsakymas. Gyvenimas teka pagal egoizmo dėsnį. Reikia padaryti, kad jis tekėtų pagal altruizmo dėsnį: davimo, meilės, jungimosi. To nedaro niekas, ir niekas padaryti negali.
Vienintelis, kuris pasiekė laimėjimų šioje srityje prieš tris su puse tūkstančio metų, – Abraomas, kuomet pašaukė iš Babilono visus, kurie norėjo sumažinti ten įsiplieskusią įtampą dėl humanitarinės, bendražmogiškos, visuomeninės krizės. Iš prisijungusių prie jo žmonių sukūrė grupę, kurią pavadino ,,Izraeliu“, arba žydų tauta.
Abraomas tapo naujos auklėjimo sistemos pradininku. Nuo to laiko grupė jau egzistuoja tris su puse tūkstančio metų, ir negali išsiskirti ir niekur pradingti. Ji priešpastatyta visam likusiam pasauliui – tiems babiloniečiams, kurie išsiskirstė po visą pasaulį, ir jie mato, kad tai – kažkas ypatingo.
Reikia paimti tą metodiką ir pasiūlyti visam pasauliui, nes pasaulis jau suvokė, kad jam nėra kur dėtis, svarbiausia – susijungimas, kitaip žmonės suės vienas kitą.
Klausimas. Kuomet kalbate apie grupę, kuri egzistuoja ir žino šitą metodiką, turite mintyje visą žydų tautą?
Atsakymas. Ne! Nuo to laiko žydai prarado šią metodiką, išskyrus kabalistus, kurie iš kartos į kartą perduoda ir įsisavina ją kaip asmeninę patirtį. Jeigu jie vadovausis šia auklėjimo sistema ir ją perduos žmonijai, tuomet sulauks geros pabaigos – visiško susijungimo.
Klausimas. Manote, kad žmonės tai išgirs?
Atsakymas. Jeigu neišgirs, tai kils labai rimtų karų, kurie atneš tokių kančių, kad žmonės bus priversti išgirsti. Tačiau išmintingas mato šias kančias iš toli ir jų nepatiria.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės plana, I dalis

Neįmanoma, bet būtina

Nelaukiant kritinės ribos

Komentarų nėra

Ateities žmogus

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sukurti ateities visuomenę?
Atsakymas. Norint sukurti ateities visuomenę, reikalingi ateities žmonės.
Dabarties žmogus – tai egoistinė asmenybė, kuri inkstinktyviai rūpinasi tik savimi. Bet ne dėl to, kad jis blogas ar geras – tai jo prigimtis, kaip kompiuteris, užprogramuotas pagal tam tikrą programą ir veikiantis tik taip ir ne kitaip. Todėl šiuolaikiniai žmonės gali sukurti tik atitinkamą egoistinę bendruomenę.
Būtent tai mes ir bandome daryti: apriboti save tam tikrais rėmais, skatinti socialiai naudingus poelgius ir vengti visuomenei žalingų poelgių. Tam priklauso įvairiausi paskatinimai, kalėjimai, bausmės ir kita.
Tačiau visa tai nukreipta į tai, kad kokiu nors būdu būtų kompensuota blogoji žmogaus prigimtis, kuri verčia jį nesąmoningai galvoti tik apie savo naudą. Ir netgi ne tik apie naudą, bet apie tai, kaip gauti tai kitų sąskaita.
Ir jei dar galima jiems pakenkti, o save išaukštinti, – dar geriau, nes taip žmogus stipriau jaučia laimėjimą. Juk mes matuojame save lygindamiesi su kitais.
Ateities žmogus visiškai priešingas šiuolaikiniam žmogui. Jis galvoja tik apie visuomenę, apie jos vystymąsi, kilimą. Jis supranta, kad viskas, kas bus visuomenėje, atiteks ir jam, bet sykiu jis negali galvoti apie save, – tik apie supančią aplinką.
Jis pereina tokią išsitaisymo sistemą, kuri keičia jo prigimtį, ir pradeda priverstinai galvoti apie kitus, apie sociumą, o apie save tik kaip apie nesvarbu ko vykdytoją kitų labui, visuomenės gerovei. Kitaip tariant, jis visiškai keičia savo vidinę programą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Ateities žmogus

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Komentarų nėra

Beribė vienybė

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai kalbame, kad vienybė aukščiau visko, ar čia yra kokios nors ribos?
Atsakymas. Vienybė ribų neturi ir negali turėti, juk vos tik ją pasiekiame, iškart kyla naujos kliūtys ir mes vėl turime eiti prie naujų ribų. Tai ir yra kilimas per 125 pakopas.
Pasiektoje vienybėje atskleidžiame Kūrėją, kitaip tariant, bendrą jėgą, darniai, draugėn sujungiančią savyje priešingas jėgas – teigiamą ir neigiamą, šviesos jėgą ir noro jėgą, pliusą ir minusą, šviesą ir tamsą.
O kas tarp šviesos ir šešėlio? Kas juos jungs kaip pliusą ir minusą variklyje ar kitame prietaise? Šis prietaisas – tai mūsų pastangos, kurias dedame, kad darniai sujungtume visus pliusus ir minusus, visus teigiamus ir neigiamus gamtos reiškinius, kad jie mums neatrodytų priešingi.
Mėgindami taip juos tarpusavyje sujungti, ištaisome save. Patys atsiduriame tarp teigiamų ir neigiamų jėgų, ir ten susijungiame su Kūrėju, susiliejame su Juo.
Kūrėjas – tai visų gamtos jėgų harmonija, įskaitant mus, t.y. žmogų, kuris harmoniją sukuria savyje.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“ pirmosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslas: kelias į aukščiausią harmoniją

Kelias viršun iš tamsios egoizmo šachtos

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

Tapti viena visuma

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia tai būsena, kai žmonės jaučiasi esą kaip viena visuma?
Atsakymas. Tai su niekuo nepalyginamas jausmas. Mūsų pasaulyje nėra tokių pojūčių. Atplėšdami save nuo egoizmo ir savo altruistinę, manyje gimusią dalį prilipdydami prie kitų draugų, kurie irgi atnešė savo altruistinę dalį į bendrąją sistemą, drauge sukuriame šių dalelių visumą.
Tarkime, atnešu šviesą į bendrą sistemą, ir kartu su manimi, kiekvienas mano draugas taip pat nukreipia į čia savo šviesos dalelę. Galiausiai susijungiame savo norais pakilti virš savęs ir susilieti altruistinėmis jėgomis. Tai altruistinių jėgų bendras susiliejimas, vadinamas „siela“.
Beje, siela – bendra visiems, ir kiekvienas, kas prisijungia prie dešimtuko centro, pajaučia bendrą sistemą, vadinamą siela.


Klausimas. Jungianti žmones energija, jėga – nekintantis dydis?
Atsakymas. Pati sistema stabili, bet mūsų atžvilgiu ji nėra pastovi, nes ją suvokdami nuolatos judame. Kitaip tariant, sistema nekinta, o mes jos atžvilgiu visąlaik judame, kad vis labiau ją pasiektume.

Iš 2016 m. spalio 30 d. iš pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos ledynmečio pabaiga

Griežtai susijusioje sistemoje

Amžinai nauja mano siela

Komentarų nėra

Griežtai susijusioje sistemoje

Kūnas ir siela, Valios laisvė, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš mūsų pasaulio išėjusi siela pati sprendžia, kada jai įsikūnyti naujame kūne, ar tą sprendimą priima Kūrėjas?
Atsakymas. Kadangi visi esame tarpusavyje susiję, tai šiuo atžvilgiu nėra jokio laisvo pasirinkimo. Kiekvienas iš mūsų yra didžiulės, bendros, uždaros sistemos dalis, todėl mūsų judėjimas griežtai ribojamas ir numatytas be išimčių.
Mes tik galime jį pakeisti iš pliuso į minusą, iš minuso į pliusą kaip binarinėje sistemoje kompiuteryje ir ne daugiau.
Mes iš anksto įjungti į vieną sistemą ir visiškai priklausome vieni nuo kitų, kaip maži dantratukai vienoje sistemoje. Tad vieno siela negali atsiskleisti bet kokiomis būsenomis, ji susijusi su visomis kitomis.
Viskas iš anksto užprogramuota visoje sistemoje iki pat jos galo: kada gimti, kada mirti, kaip save pozicionuoti kitų atžvilgiu. Viena, ką galime atlikti, – greičiau vesti sistemą geru keliu jos visiško ištaisymo per save ir kitus link.
Klausimas. Norite pasakyti, kad Kūrėjas priima sprendimus atsižvelgdamas į aplinkybes?
Atsakymas. Kūrėjas apskritai nepriima jokių sprendimų. Mes iš anksto esame apibrėžtoje, griežtoje aukštesniojo pasaulio sistemoje. Ji egzistuoja ir funkcionuoja savyje ir todėl jai nereikia jokios ypatingos aukštesnės jėgos.
Mes keliame norą (MAN) ir pagal tai gauname reakciją iš sistemos (MAD). Kitaip tariant, egzistuojame idealios sistemos atžvilgiu ir viskas priklauso nuo to, kokius signalus jai siunčiame. Kaip ją veikiame, tokį atsaką ir gauname.
Ši bendra sistema vadinasi Kūrėju. Ji nepriima jokių sprendimų, nes ji – Absoliutas. Mes priimame sprendimus. Mes ją paleidžiame, mat įeiname į ją kaip sudedamoji dalis ir priklausomai nuo to, kaip su ja susijungiame sulaukiame iš jos reakcijos.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos gyvenimas

Kas vyksta su siela po mirties?

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Komentarų nėra

Mano politinės pažiūros

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Viena vertus sakote, kad žmonija vienaip ar kitaip susijungs ir nebus sienų. Kita vertus, šiandien visi turi gyventi neišeidami iš savo sienų ir ugdyti tautą. Kokių vis dėlto jūs politinių pažiūrų – kairiųjų ar dešiniųjų?
Atsakymas. Jokių. Suprantu, kur mus veda gamta ir patariu visiems išmokti šią tendenciją ir jos laikytis, nes prieš gamtą neisi.
Klausimas. Tačiau keliančiam šį klausimą žmogui, gamta – kairioje pusėje, juk vis tiek pasaulis eina vienybės link…
Atsakymas. Gamta negali būti kairėje pusėje. Ji jungia mus virš visų prieštaravimų, veikdama pagal principą „visus prasižengimus uždengs meilė“.
Tai reiškia, kad priešingos pusės turi išsiaiškinti, suprasti, tinkamai įvertinti visus „prasižengimus“, atlikti rimtą darbą, kai nepaisant vieni kitų neigiamų savybių, kai abi pusės jas įsisąmonina, jie tarpusavyje kuria ryšių sistemą, kurioje atsiskleidžia meilė.
Iš prigimties visi nekenčiame kits kito. Jeigu pasikapstysime giliau, rasime problemą. Kiekvienas iš mūsų visiškas individualistas, nusileidęs iš atskiros ypatingos šaknies bendroje sistemoje. Tad mes visiškai priešingi vieni kitiems. Turime išmokti, kaip kurti ryšius nepaisant mūsų priešingybių, tarsi virš savęs statytume antrąjį aukštą.
Kabalos mokslas moko mus šių gamtos dėsnių.

Iš 2016 m. sausio 30 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skatinimo jėga

Eikime geruoju keliu

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

 

Komentarų nėra

Antisemitizmo augimo priežastis

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Amerikoje plinta antisemitinis judėjimas, pasisakymai, veiksmai. Filadelfijoje ir Sent-Luise niokojamos žydų kapinės. Pastebimas antisemitizmo augimas tarp universiteto studentų. Kodėl žydai jaučia tokį didelį spaudimą?
Atsakymas. Žydai yra pasaulio ištaisymo metodikos nešėjai. Ši metodika skirta žmonijos suvienijimui į vieną integralią, globalią formą – apvalų mažą kaimą. Ir ši išorinė žmonijos forma diktuoja būtinybę susijungti į vieną visumą, vieną vienintelę sistemą iš vidaus.
Esama sistema negali dirbti su milžinišku egoizmu, kuris išsivystė žmonijoje. Mes pasiekėme jo kritinį tašką ir atsidūrėme krizėje, kai žmogus negali sutarti ne tik su vaikais, šeima ir visais likusiais, bet ir su savimi. Žinoma, tai susiję ne su visomis tautomis, nes mes visi esame skirtinguose lygmenyse, tačiau esmė yra tokia.
Susimąstydami apie tai, kaip mums veikti toliau, pradedame jungtis tarpusavyje, sudarydami bendras rinkas ir įvairias tarpvalstybines sąjungas. Nuo to mums darosi tik blogiau, nes atskleidžiame, kad būti kartu negalime. Mes pasirašome sutartis, kurios jau kitą dieną nustoja galioti, nes mus drasko į skirtingas puses. Žmogus tuokiasi, tačiau neilgam. Vaikai nesutaria nei tarpusavyje, nei su tėvais.
Egoizmas mus atvedė į tokią būseną, kai atitolome vienas nuo kito – kiekvienas nori susisukti į kokoną, bendrauti su kitais tik telefonu arba internetu. Mums norisi izoliuotis vienam nuo kito.
Kyla problema: Kaip vis dėlto tapti viena visuma, nes pati gamta mus į tai stumia.
Atsiranda antagonizmas tarp vidinės žmogaus prigimties, kuri tolina mus vieną nuo kito, ir išorinės (negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškosios gamtos), kuri privalo palaipsniui susivienyti į vieną visuomenę, kur mes papildytume vienas kitą, o ne naikintume, kaip vyksta šiandien. Tai turi įvykti, ir tai padaryti gali tik žmogus, kuris yra biologinės grandinės viršūnėje.
Kaip tai išspręsti? Žmonijoje egzistuoja programa, leidžianti pritraukti aukštesniąją sujungimo jėgą, kuri mus suvienys. Ne mūsų jėgoms suprasti, kaip tai vyksta. Tik aukštesnioji jėga gali tai įgyvendinti. Ši jėga vadinama aukštesniąja, nes ji yra aukščiau egoistinės prigimties ir laiko visą gamtą savyje.
Šios jėgos pritraukimo metodiką turi žydai, tačiau jie patys, išskyrus kabalistus, apie tai nežino. Ir nors kabalistų tarp jų tik vienetai, jie yra pasiruošę dalytis šiuo žinojimu su visais, nes nuo to priklauso visų ateitis.
Mes vis tiek turėsime įvykdyti, kas mums skirta – turėsime susivienyti, todėl šiuo metu yra tik vienas klausimas: ar galėsime tą padaryti?
Žmonija jaučia, kad žydai kalti dėl to, kas vyksta pasaulyje: jų rankose visas turtas, visos inovacijos ir kita, jie apvaginėja žmoniją ir žino, kaip visiems pakenkti. Toks pasąmoninis, latentinis pojūtis, netgi įsitikinimas, didesniu ar mažesniu mastu egzistuoja visose tautose. Šia tema kuriamos legendos, fantazijos ir t. t. Kabalos mokslo požiūriu žmonės yra teisūs, nes taip jaučia instinktyviai.
Klausimas. Tai visi baisūs išpuoliai dėl šio vidinio pojūčio?
Atsakymas. Taip. Taip tie pojūčiai išreiškiami. Tačiau tam yra pagrindo. Žinoma, jokio globalaus žydų suokalbio nėra, nes žydai patys nežino, kas su jais vyksta, bet iš esmės kitų tautų pojūčio pagrindas – grynai dvasinis.
Todėl tautų neapykanta pateisinama. Ir žydai turi vienintelę išeitį: suvokti užduotį ir ją realizuoti.
Klausimas. Vadinasi, jūs matote vienintelį aukštesniosios jėgos kelią: per antisemitus priversti žydus įvykdyti savo programą. Tačiau tikriausiai yra tiesioginis būdas, be antisemitų, – kreiptis tiesiai į žydus?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga siūlo tai padaryti per kabalistus. Kabalistai daro viską, kad tik tai išsakytų, tačiau žydai negirdi.
Klausimas. Tėra du variantai: per kabalistus arba per antisemitus?
Atsakymas. Aš pasikliauju viduriniuoju keliu: antisemitai prispaus žydus taip, kad jie išsigąs ir panorės išgirsti tai, ką kalba kabalistai. Tikėkimės, kad taip bus.

Iš 2017 m. kovo 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmas vienu sakiniu

Neapykanta žydams išsitaisymo procese

Vienybės raktas

 

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai