Pateikti įrašai su vienybė žyme.


Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistai aprašo sąvoką „jungimasis ir vienybė“?
Atsakymas. Jungimasis ir vienybė – tai abipusis vieno į kitą įsijungimas mintimis ir jausmais. Tai, ką jaučia vienas, jaučia kitas, apie ką galvoja vienas, galvoja kitas.
Galima paprieštarauti, kad mintys ir jausmai gali būti vieni kitus eliminuojantys, bet esmė ta, kad kai norime susijungti, jie vietoj tarpusavyje eliminuojančių tampa tarpusavyje papildančiais. Tai duoda neįtikėtiną efektą!
Beje, tai ne šiaip abipusis papildymas. Kai dėliojame „plyteles“, viskas pasidaugina daug kartų. Gauname n-matę erdvę, tačiau ji turi savo ribas.
Kadangi kiekvienas iš mūsų yra sudarytas iš 620 dalių, tai 620 dalys manyje ir 620 dalys tavyje daug kartų sudedamos. Išeina visiškai kitokia sfera, sudėtinga suvokimo sritis, kaip bičių korys. Ir nors ji dar nėra integrali, bet jau siekia integralo.
Kai visus savo individualius jausmus ir mintis surenkame dešimtuke, tai jie susiderina taip, kad staiga atsiranda rutulys. Visos mūsų ypatingos asmeninės kryptys, siauri tuneliai, praėjimai neišnyksta, bet virsta integralia sistema tik dėl to, kad dešimt individų susidėjo vienas kitame.
Dešimtuke esame panašūs į Šviesą, kuri iš mūsų sukuria visiškai kitokią, atitinkančią ją formą, ir todėl ji tampa pilna, integralia sfera. O jeigu nebūtų panašumo į Šviesą, ir ji nesudėliotų mūsų iš daugybės dalių į bendrą integralą, tai patys to negalėtume atlikti. Todėl dešimtukas – tai ypatinga vienybės forma.
Klausimas. Kaip žmonės, jaučiantys pagrįstą neapykantą vienas kitam, gali iš tarpusavyje neigiančių kits kitą virsti tarpusavyje papildančiais? Šio kabalos stebuklo neįmanoma suvokti žemiškame sąmonės raidos lygmenyje.
Atsakymas. Tai iš tiesų stebuklas. Bet ypatingas stebuklas ir didžiulis džiaugsmas, kai žmonės sutampa tarpusavyje. Tuomet jie jaučia didžiulį energijos, informacijos, jausmų pliūpsnį, proveržį.

Iš 2018 m. balandžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tapti viena visuma

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Egoizmas ne kliūtis, o vystymosi priemonė

Komentarų nėra

Apie kokią vienybę kalba kabala?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei žvelgsime į žmonijos raidą, tai pamatysime, kad nuolat vienijamasi pagal kokius nors požymius: tautinius, religinius, ekonominius ir pan. Apie kokią vienybę kalba kabala?
Atsakymas. Vienybė kabaloje – aukščiau už kiekvieno dalyvio egoizmą. Ji reiškia pakilimą virš savęs ir ryšį su kitais tiek, kad prisijungęs prie jų jau esu kitame raidos lygmenyje – ne egoistiniame, o altruistiniame.
Draugas, prie kurio meile, saitais noriu prisijungti man tampa tarsi tramplinas, su kuriuo pakylu į kitą pakopą Susijungti su kitais – reiškia pakilti virš savęs į dar vieną pakopą – „aš plius vienas“, „aš plius du“ ir t. t.
Klausimas. Ar tai būtinai turi būti kabalą studijuojantis žmogus?
Atsakymas. Taip. Su nieko kitu negalėsiu susijungti. Jis padeda man, o aš padedu jam. Tarpusavio pagalba – būtina sąlyga, ir tai turi būti aišku tarp mūsų.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Ką mums suteikia vienybė?

Nuo tikėjimo prie tiesos

Komentarų nėra

Kam suvokti kitas sielas?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam man suvokti kitas sielas?
Atsakymas. Tai tavo sielos dalys. Kūrinijoje nėra nieko nereikalingo. Turi pasiekti visą savo sielą, o ji – tai visų atskirų sielų visais laikais ir būnant visų būsenų susijungimas. Sujungęs jas savyje Kūrėjo atžvilgiu tampi kaip Adam.
Bet negalvok, kad turi laukti, kol kitos sielos išsitaisys. Tai tu turi jas ištaisyti savyje.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia būti Kūrėju?

Visa viltis – pasikliauti sielos jautrumu

Žmonija – uždara sielų sistema

Komentarų nėra

Ateities žmogaus auklėjimas, III d.

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie bus santykiai tarp tėvų ir vaikų ištaisytoje ateities visuomenėje, jei kiekviename liepsnoja egoizmas?
Atsakymas. Mes nenaikiname savo egoizmo, o tik mokomės teisingai juo naudotis. Egoizmas – mūsų prigimtis, jo jokiu būdu negalima sunaikinti.
Mes apskritai nieko nenaikiname. Tai ne psichologija ir ne moralė, kuri per jėgą draudžia naudotis egoizmu. Juk matome, kad tai nepadeda ir galiausiai sukelia tik didesnių sprogimų.
Kabala siūlo visiškai unikalią metodiką, kurioje naudojama Aukštesnioji šviesa.
Jei mes mažose grupėse (dešimtukuose) laikomės Aukštesniojo pasaulio dėsnių – Šviesos, davimo ir meilės, pasaulio, stengdamiesi jį atitikti, kitaip tariant, siekiame anuliavimosi, vienybės, lygybės, susijungimo mūsų rato centre, tai jaučiame, kaip mums bunda naujas noras. Tai bendras noras vienytis, duoti, jame mes jaučiame naują tikrovę.
Jei ir tėvai, ir vaikai mokosi tokiuose kursuose, jie pradeda suprasti vienas kitą naujame tarpusavio ryšio lygyje. Ir vieni, ir kiti suvokia, kad nepaisant savojo egoizmo reikia veikti artimojo labui.
Ir ne todėl, kad tarp jų yra kraujo ryšys, kaip tarp tėvų ir vaikų, o todėl, kad per teisingą ryšį jie pakils aukščiau savo prigimties ir gaus didžiulį apdovanojimą – pereis į naują egzistavimo pakopą.
Vaikas pajaus, kad jį su tėvais sieja nuostabūs, idealūs santykiai. O tėvai galės pajausti amžiną ir tobulą egzistavimą.
Klausimas. O jei vaikas dar per mažas mokytis?
Atsakymas. Tokiu atveju reikia mokyti asmeniniu pavyzdžiu. Jei vaikas elgiasi egoistiškai, reikia jam parodyti, kad negaus to, ko nori, o gaus tai, ką tėvai mano jam esant naudinga. Ir jis puikiausiai tai supras. Mūsų vaikai labai protingi visame, kas susiję su jų egoizmu.
Klausimas. O kaip išvengti konflikto su vaiku?
Atsakymas. Palaipsniui vaikas supras, kad tai daroma iš meilės.
Klausimas. Vadinasi, būti aukščiau savo egoizmo tėvams nereiškia būti nuolaidiems ir maloniems?
Atsakymas. Yra pasakyta išminčių, kad „gailintis bausmės vaikui, nekenčia jo“. Į vaiką reikia žvelgti „viduriniojoje linijoje“, t. y. tarp „bausti“ ir „pasigailėti“. Jis turi tai pajausti. Jis būtinai pajaus ir supras, kad tai yra daroma jo labui, prieš šėlstantį jame blogį.
Tęsinys bus.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 933-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, I dalis

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Auklėjimas: ar žino vaikas, kas jam yra gerai?

Komentarų nėra

Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei visas gyvenimas – žaidimas, tai turi būti ir žaidimo taisyklės. Išvardinkite, kokios jos.
Atsakymas. Žaidimo vardu „gyvenimas“ tikslas – susijungti tarpusavyje ir už tai, kaip preferanse, surinkti kuo daugiau taškų. Tai pagrindinis „metodas“, be jo yra dar daug pavienių veiksmų.
Klausimas. Kuo ypatinga vienybė?
Atsakymas. Susivienijus pakylama į kitą pasaulio suvokimo pakopą. Ir kaskart žmogus protas padvigubėja.
Klausimas. Kaip šiame pasaulyje galima atskleisti visas begalines Kūrėjo būsenas ir neišsikraustyti iš proto?
Atsakymas. Nesijaudinkite, neįstengsite ko nors suvokti, jei prieš tai neišplėsite jausminių ir protinių jutimo organų. Tad mūsų jutimo organai visuomet bus pasirengę tam, ką jaučiate. Jie niekad negauna daugiau, nei pajėgia ar yra pasirengę. Taip dingsta bet kokia galimybė išprotėti.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Komentarų nėra

Jeruzalė – suvienytos žmonijos sostinė

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманJeruzalė – Šventyklos vieta, bet drauge – sunaikinimo vieta. Turime pasiekti būseną, kai Jeruzalė (hebrajiškai ira šlėma – visiška baimė), įsiviešpataus mūsų širdyse, mūsų nore, ir su naujai įgytu ketinimu duoti sukursime tobulą dvasinį indą, vadinamą „Šventykla“.
Pirmasis dvasinis indas: gauti, kad duotum, antrasis – duoti, kad duotum, priklausė tik bendros sielos galvai. Trečiajame inde bus ir davimas vardan davimo, ir gavimas dėl davimo visoms tautoms, kaip pasakyta: „Mano namai vadinsis maldos namais visoms tautoms“, t. y. viso noro mėgautis, sukurto žmogaus lygmenyje.
Visi lygiai atskleis aukščiausiąją jėgą, drauge susivieniję. Skirtumas tarp žmonių išnyks, ir šis pasaulis išnyks taisymosi pabaigoje, kaip rašo Baal Sulamas. Liks tik bendras noras, kuriame visi susijungia tobuloje vienybėje, pilnai užpildytoje aukščiausia Šviesa.
Visi visiškai suvoks aukščiausiąją jėgą kaip viena širdis, be jokių skirtumų. O ankstesnioji atskirtis sustiprins vienybę, kaip pasakyta: „Meilė padengs visus prasižengimus“.
Tokia turi būti atkurtoji Jeruzalė. O kol kas, kaip matome, ji visiškai sugriauta. Visame pasaulyje nėra labiau susiskaldžiusio, stiprios opozicijos ir prieštaravimų draskomo miesto. Visa tai turi atsiskleisti kaip medžiaga taisymuisi.
Jeruzalės diena primena mums išsitaisymą, kuris iš tiesų būtinas. Išeitų, jog ši šventė ne tam, kad būtų pagerbtas pats miestas, bet tam, kad mums yra suteikta galimybė išsigelbėti.
Štai tai ir švenčiame: Jeruzalės diena kaip mums duota darbo vieta; vieta, kur ateityje įvyks išsitaisymas. Tuomet atsiskleis Izraelio tauta ir visos kitos tautos; Izraelio žemė ir visas pasaulis susilies su vienu Kūrėju.
Taip „Israel“ atliks savo paskirtį – tapti šviesa visoms tautoms. Izraelio tautos misija, kaip dvasinio parcufo galvos kūno atžvilgiu: ištaisyti visą žmoniją. Tačiau išsitaisymas turi pasklisti visose tautose, o Kūrėjas visa savo jėga atsiskleidžia bendros sielos kūne, t.y. pasaulio tautose.
Parašyta, jog taisymosi pabaigoje Izraelio žemė pasklis po visą pasaulį. Kitaip tariant, noras mėgautis, susijęs su Kūrėjo suvokimu, pasklis visoje pasaulėdaroje, ir visi susijungs draugėn ir taps Kūrėjo tauta, kaip pasakyta: „Visi pažins mane – nuo mažo iki didelio“.
Jeruzalė priklauso ne tik Izraelio, bet visos žmonijos vienybei. Šis ypatingas taškas, šis miestas egzistavo dar prieš tai, kol mūsų protėviai atėjo į Izraelio žemę, jie nesukūrė jo tuščioje vietoje.
Tai, kad pasaulio tautos, pavyzdžiui, JAV ir kt., perkelia savo pasiuntinybes į Jeruzalę, yra tam tikras simbolis. Tačiau tai netaiso – taisymas patikėtas Izraelio tautai. Atėjo laikas tiems, kurie yra ant Israel laiptelio (jašar kėl, t. y. siekiantys atskleisti Kūrėją), susivienyti tarpusavyje ir su Kūrėju, tampant dvasinio parcufo galva. Svarbiausia – mūsų vienybė. Nėra nieko svarbiau.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas dėsnis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio valstybė – vieta Kūrėjui atsiskleisti

Pradininkų tauta

Abraomo atradimas

Komentarų nėra

Sistema, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas

Dešimtukas, Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманSenovės Babilone egzistavo 70 pasaulio tautų užuomazgos – daugybė mažų klanų. Jie labai skyrėsi vienas nuo kito. Bet kai Abraomas pradėjo pasakoti jiems apie tai, kad aptiko aukščiau daugybės aukštesniųjų jėgų vieną vienintelę gamtos jėgą, kuri jungia visas kitas, paskui jį pasekė visų tautų atstovai. Jis juos surinko kartu, ir jie net nepajautė, kad yra kilę iš įvairiausių vietų ir skelbia skirtingas teorijas, filosofijas, religines praktikas. Jie iš karto atsiribojo nuo to ir pradėjo tyrinėti pasaulį pagal Abraomo metodiką.
Visa tai yra aprašyta Abraomo „Kūrimo knygoje“. Nuo to laiko žmonės pradėjo rašyti apie vieningą gamtos jėgą. Abraomo grupė, susivienydama ir sukurdama savyje sąlygas „vienas, vienintelis, vieningas organizmas“, atskleidė tame šią bendrą jėgą. Paaiškėjo, kad žmogus gali pats iš savęs sukurti laboratoriją. Tiksliau ne iš savęs, o iš dešimties žmonių, kadangi esame sukurti iš dešimt pradmenų – kurie vadinami dešimčia sfirų. Nei daugiau, nei mažiau. Tai irgi aptiko Abraomas. Kai susirenka dešimt žmonių ir teisingai tarpusavyje vienijasi, tai šiame ryšyje jie pradeda jausti naujos jėgos pasireiškimą, o save jaučia kaip sistemą, kurioje ji atsiskleidžia.
Tokia sistema vadinama „dešimt sfirų. Kitaip tariant, jei dešimt žmonių bando vienas su kitu jungtis aukščiau savo egoizmo, gryname davime ir tarpusavio ryšyje, jie aptinka, kaip tarp jų pasireiškia ryšys dešimties sfirų sistemos pavidalu, o šios sistemos viduje – jų pripildymas. Jėga, pripildanti juos, tarsi juda, persilieja juose. Ši jėga vadinama Kūrėju. Jie atskleidžia ją, kaip pirminę priežastį.
Jei žvelgtume į visa tai iš priešingos gamtos pusės, iš Kūrėjo, tai ši jėga/Kūrėjas sukūrė ant savęs apdangalus iš dešimties sfirų. Kaip mes mokomės kabalos moksle, iš čia, iš viršaus žemyn, iš Begalybės iki mūsų pasaulio, susikūrė jau visa kita negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus pavidalu. O dabar iš priešingos pusės – iš apačios į viršų – mes turime patys sukurti tokią sistemą iš dešimtukų, kur atsiskleistų Kūrėjas.

Iš 2017 m. birželio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Abraomo atradimas

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Kaip objektyviai suvokti pasaulį?

Komentarų nėra

Kodėl grįžta nacizmas? II d.

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманJei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienybė egoistinė, o tai ir yra nacistinis, fašistinis režimas, nūnai šmėžuojantis horizonte.
Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada nutiko Vokietijoje, nes tuo metu, beveik prieš šimtą metų, ji buvo labiausiai išsivysčiusi pasaulio šalis. O šiandien toks likimas laukia daugelio šalių.
Juk „fašio“ reiškia susijungimą, o gamta įpareigoja mus susivienyti. Ir mes galime pasirinkti, kokia forma vienytis: egoistine, vedančia į fašizmą, ar altruistine, kas vadinama paskutiniąja karta, kurią siūlo kabalos mokslas. Prieš mus tik šios dvi alternatyvos, todėl esame sankryžoje, kurią mato tik kabalistai.
Visi likusieji nemato šių dviejų kelių, jie mato tik vieną: nacistinį režimą, kuris dabar gimsta bei vystosi ir galų gale apims visą pasaulį. Fašizmas suskirstys visas rases pagal jų svarbumo lygį: baltaodžius, geltonodžius, raudonodžius, juodaodžius..
Be to, fašistai stipriai nekenčia žydų, mat šie turi priešingą vienijimosi metodiką ir fašistai tai nesąmoningai supranta, jaučia.
Beje, tai jaučia apskritai visa žmonija, todėl vedama nacizmo norės išnaikinti žydus pasaulyje. Taip jau ne kartą buvo istorijoje ir kaskart kartojasi, nes mes, žydai, nerealizuojame išsitaisymo metodikos, kurią siūlo kabalos mokslas.
Mūsų laikais kabalos mokslas nebėra slepiamas būtent tam, kad tinkamai susivienytume. Todėl mūsų karta vėl atsiduria sankryžoje: arba realizuojame šį mokslą ir judame pirmyn geruoju keliu, arba einame egoistiniu keliu, t.y. fašistiniu, ir pirmiausia tai įvyks JAV.
Viena vertus, skirtingai nuo Europos, tai viena šalis, kita vertus, joje gyvena daug tautų. Be jokių abejonių baltieji anglosaksai, vokiečiai, kurių labai daug Amerikoje, norės padaryti savo tvarką.
Ir greičiausiai ims spausti ne juodaodžius, raudonodžius ar geltonodžius, o žydus, juk būtent jie sukaupė pagrindinį kapitalą ir daro įtaką Amerikos visuomenei. Ir tikriausiai tai bus atlikta svetimomis rankomis, pavyzdžiui, afroamerikiečių.
Ir Europoje pagal Amerikos pavyzdį greitai atgims fašizmas, tarsi ir nebuvo visų šių metų. Staiga išvysime, kaip iš visų urvų išlenda nacistai su fašistinėmis vėliavomis, su visa buvusia simbolika, tarsi žmonijai ištrynė visą karčią patirtį ir sugrįžo 70-80 metų atgal.
Tik Izraelio tauta, kuri yra altruistinės vienijimosi metodikos nešėja, gali ją realizuoti ir apmokyti visą žmoniją, paaiškindama, kad kitas kelias veda į niekur. Viskas priklauso nuo Izraelio tautos. Ji neturi kito pasirinkimo: arba platinti visame pasaulyje kabalos mokslą, tinkamo vienijimosi metodiką, arba vėl keliauti į dujų kameras.

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl grįžta nacizmas? I dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Kodėl mes nekenčiame?

Komentarų nėra

Kodėl grįžta nacizmas? I d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas. Galima tik stebėtis, kaip įmanoma, kad šiandien kelia galvą nacizmas ir atvirai save afišuoja, o praėjusio šimtmečio trečiojo ketvirtojo dešimtmečio katastrofos, atnešusios žmonijai tiek kančių, tarsi nebūta. Kas iki šiol traukia žmones nacizmo ideologijoje ir leidžia jai vėl sugrįžti?
Atsakymas. Kalbant apie šiuolaikinį nacizmą, mums reikia nusiraminti, kitaip nieko negalėsime suprasti. Išgyvenimai tiesiog užtemdys mums protą. Jei iš tiesų norime išsiaiškinti, kas vyksta, reikia peržiūrėti gamtos dėsnius, pagal kuriuos vystosi žmonija. Ir tada galbūt suprasime, kodėl nacizmas visada pas mus sugrįžta.
Kabala aiškina, kad šio reiškinio šaknys glūdi žmogaus prigimtyje, t. y. egoizme, nore mėgautis bet kokia kaina kito sąskaita. Toks noras yra kiekviename iš mūsų ir jis nuolatos auga, apibrėždamas mūsų elgesį: norą mėgautis, valdyti, vystytis, viską pasiglemžti sau.
Šį norą turi visi žmonės, bet vienų bendruomenių ir tautų jis auga greičiau, kitų lėčiau, įgydamas įvairias formas ir charakterį.
Jei žiūrėsime į žmoniją bendrai, tai akivaizdu, kad technologiškai ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi yra Europa. Visi suvokia, kad tai, kas vyksta Europoje šiandien, rytoj gali nutikti Afrikoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje.
Žmogaus egoizmas vystosi, versdamas mus kiekvieną kartą kurti naują progresyvią visuomenės santvarką. Taip nusileidome iš medžių ir įėjome į olas, paskui iš jų išėjome ir pasistatėme namus, susiskirstėme pagal profesijas, šeimyninius klanus, net į tautas bei valstybes.
Atsirado vergovinė santvarka, kuri iš pradžių buvo itin geidžiama ir progresyvi, vėliau ją pakeitė kitos pažangesnės santvarkos.
Egoizmas mumyse visą laiką augo ir reikalavo naujų tarpusavio santykių. Šie santykiai tarp žmonių vadinosi visuomenės sankloda arba santvarka. Tačiau jos visos priklausė nuo visąlaik augančio egoizmo.
Pasakyta, kad kūrinys sukurtas su bloguoju pradu, kuris visą laiką auga į vis didesnį blogį. Kiekvienas rūpinasi tik savo nauda, tačiau neturėdami išeities sudarėme įstatymus, kurie sukuria tam tikrą tvarką ir neleidžia atvirai ir grubiai naudoti egoizmo. Nustatome elgesio normas, statome kalėjimus kaip bausmę, o kaip atsvarą – kuriame mokyklas, švietimo sistemą, kultūrą.
Taip žmonių visuomenė vystosi, pereidama nuo vergovės prie feodalizmo, vėliau prie kapitalizmo. Kartu vystosi mokslas, visuomenės santvarka. Kapitalizmas suteikia žmogui santykinę laisvę. Daugiau nėra vergų, aristokratų ir monarchų.
Visą hierarchiją nustato tik pinigų kiekis ir kiekvienas turi galimybę prasigyventi! Matome, kad ir šiandien tai vyksta, pavyzdžiui, taip nutiko su Google ar Facebooko kūrėjais. Turėdamas sėkmingą idėją, žmogus gali pasiekti visuomenės viršūnę.
Tačiau kapitalizmas galų gale save peraugs, kaip ir viskas šiame pasaulyje, bei įgaus socializmo atspalvį, kaip atsitiko Skandinavijos šalyse, tam tikra prasme Prancūzijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Antrasis pasaulinis karas pastūmėjo pasaulį liberalizmo, pilnos laisvės link, kur kiekvienas gali daryti, ką nori.
Jei žmogus akivaizdžiai nekenkia visuomenei, tai gali daryti visa, ką panorėjęs. Nuo ankstesniųjų formų (vergovės ar feodalizmo) nuėjome labai toli. Mūsų dienomis įsiviešpatauja ultraliberalizmas, visko leistinumas. Kitaip tariant, egoizmui suteikta visiška laisvė veikti. Ir čia nebeaišku, ką toliau daryti.
Kartu su tuo kyla pramonės, finansų sistemos, kultūros, švietimo krizė. Viskas byra akyse. Iš švietimo sistemos lieka tik profesinis parengimas, bet niekas neugdo žmogaus. Degraduoja kultūra, griūva santykiai tarp tėvų ir vaikų, jauni žmonės nenori tuoktis ir kurti šeimų, dėl automatizacijos ir robotizacijos auga bedarbystė.
Mes tarsi netekome visų ryšių, kurie anksčiau mus siejo ir buvo būtini mūsų egzistavimui. Šiandien esu niekam niekuo neįsipareigojęs ir galiu daryti, ką norįs. Mes ne tai kad stovime sankryžoje, bet apskritai nematome kelio priešais save, čia ir yra problema. Tada ir paaiškėja, kad mūsų visuomenėje vėl atgimsta nacizmas, fašizmas.
Kodėl taip? Ar tai natūrali raidos tendencija? Kabalos mokslas teigia, kad mūsų pasaulis pasiekia visišką veikimo laisvę tam, kad kiekvienas galėtų padaryti išvadą, kad teisinga visuomenės forma – vienybė.
Taip tampame panašūs į globalią, integralią gamtą, kurioje visi lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis susiję vienas su kitu ir tik žmogus su tuo nesusietas, mat jam duota galimybė pačiam užmegzti šį ryšį sąmoningai, suprantant.
Žmonija nenori įsiklausyti į kabalos mokslą, tad nežino, kur judėti. Pagal bendrą kūrinijos programą turime „tapti apvalūs“, kitaip sakant, susijungti tarpusavyje ir tapti gamtos dalimi.
Tačiau, jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienijimasis egoistinis. Jungiamės remdamiesi egoizmu ir tuomet išeina būtent nacistinis, fašistinis režimas, kuris nūnai šmėžuoja horizonte. Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada įvyko Vokietijoje…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes nekenčiame?

Skirtingos vienybės šaknys

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Komentarų nėra

Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманRaidos dėsnis veda mus prie vis didesnio tarpusavio ryšio, kuris reikalauja turėti gerus tarpusavio santykius. Tačiau kuo daugiau ryšio sistemų kuriame, tuo labiau viskas vyksta priešingai: diplomatiniai žaidimai, karai, santykių nutraukimas.
Iš vienos pusės, atsižvelgiant į gamtos raidą, visada sieksime susivienyti, juk to reikalauja pažangios technologijos ir šiuolaikinis gyvenimas. Nuo ryšių mažose grupėse, kurie egzistavo prieš tūkstančius metų tarp urvinių žmonių, perėjome prie visiško susiskaldymo, o dabar vėl turime vienytis naujame lygmenyje.
Žmonija siekia vienybės, bando ją kurti. To pavyzdys – Europos Sąjunga, įvairios tarptautinės organizacijos ir sąjungos. Bet tai nepavyksta – jos visos pasmerktos žlugti, susipriešinti dar labiau nei iki susivienydamos. Juk jie nesugeba realizuoti dėsnio „mylėk savo artimą kaip save patį“.
Norint įgyvendinti savo svajones ir iš tiesų tapti vieninga Europa, trūksta bent jau mažo tautų suartėjimo, bendros dvasios, traukos. Tarp visų tautų savaime egzistuoja neapykanta, atstūmimas, atitolimas. Todėl turime sukurti tarpusavio trauką, tačiau to padaryti neįmanoma. Juk vienijimosi metodika gali ateiti tik iš Izraelio.
O jei Izraelis neaprūpins vienijimosi metodika, tuomet Europoje vėl išaugs didžiulis antisemitizmas. Visa „vieninga Europa“, visos trys dešimtys valstybių, bus kaip nacių Vokietija prieš aštuoniasdešimt metų. Tokia pati ateitis laukia Šiaurės ir Pietų Amerikos.
Visi tam pasiruošę. Atėjo laikas, kad Izraelis parodytų susivienijimo metodiką. Jei to nedarome, tuomet pasaulio tautos vėl instinktyviai mus kaltins.
Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno. Mozė nusileido su egoizmo ištaisymo metodika, kartu su tuo, paraleliai į pasaulio tautas nusileido neapykanta žydams. Būtina naudoti Torą tam, kad būtų ištaisyta neapykanta, kurią jie gauna iš viršaus, iš Kūrėjo.
Izraelio tauta yra viduryje tarp Toros ir pasaulio tautų, ir turi jas sujungti. Ir jei nevykdysime šios misijos, tai mus įpareigos iš viršaus ir iš apačios.
Todėl nereikėtų galvoti, kad Izraelio valstybė buvo sukurta kaip prieglobstis žydams. Žinoma, tai yra prieglobstis, tačiau klausimas: Kam? Dėl ko gyventi? Šis klausimas apie mūsų gyvenimo prasmę turėtų pažadinti mumyse norą rasti teisingą atsakymą. Gyvename, kad realizuotume dėsnį „mylėk savo artimą kaip save patį“ ir taptume šviesa kitoms tautoms, kitaip tariant, kad to išmokytume visą pasaulį.

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradininkų tauta

Faraono sutikimas

Egoizmas nebesislepia

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai