Pateikti įrašai su vienybė žyme.


2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Evoliucija tęsiasi: savu greičiu vystosi negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonija. Bet yra problema – žmonės nežino, kad jų vystymąsi lemia gamtoje įdiegta programa.
Jiems atrodo, kad vystosi patys, savo noru. Iš tikrųjų galime planuoti, bet pasaulis eina savo keliu.
Tai primena kadaise Rusijoje vykdytą bandymą, kai liaudis iš feodalizmo kokiai dešimčiai metų buvo nukreipta socializmo link, o vėliau vis tiek teko grįžti atgal, nes bandymas nepavyko.
Ir kitose šalyse buvo bandymų pakeisti vystymosi eigą – nėra pasaulyje šalies, ėjusios tik tiesiai. Juk niekas nežino gamtos dėsnių, todėl vystymasis toks vingiuotas.
Pastaruoju metu pasaulis ima suvokti problemos, kurioje atsidūrė, globalumą. Nežinome, kaip vystytis toliau, nes egoizmas išsisėmė ir nebestimuliuoja mūsų. Nebėra andainykščio lenktyniavimo. Jaunoji karta nenori gyventi taip, kaip gyveno jos pirmtakai.
Visos ankstesnės žmonijos kartos tūkstančius metų vystėsi, nes norėjo vis daugiau ir daugiau. O dabar viskas kitaip: jaunosios kartos netraukia jos tėvų garbintos vertybės. Tačiau ir negalime jų visų aprūpinti darbu.
Mokytis jie nenori, nosis įbedę į išmaniuosius telefonus niekuo daugiau nesidomi. Bet vis tiek turėsime juos aprūpinti būtinais dalykais: drabužiais, maistu. Dingsta ryšys tarp darbo vietos ir uždarbio.
Iš vienos pusės, yra daugybė žmonių, kurie beveik nedirba, bet dėl tam tikrų priežasčių labai daug uždirba. Iš kitos pusės, yra žmonių, kurie nedirba, bet gauna pašalpas, yra tuo patenkinti ir daugiau nieko nenori. Prarastas ryšys tarp darbo ir uždarbio, dingo malonumas dirbti ir užsidirbti.
Žmogui neteikia malonumo nei darbas, nei uždarbis, nei šeima, nei vaikai – niekas. Galų gale pasirodo, kad jam nebėra dėl ko gyventi – lieka tik narkotikai. Todėl šiais laikais imta legalizuoti narkotikus, kitaip liaudis visoje šalyje sukels revoliuciją ir riaušes.
Klausimas. Kokia kryptimi šiandien juda pasaulis?
Atsakymas. Pasaulis ieško… Bet nėra prasmės ieškoti naujų dalykų senoje plokštumoje. Pasaulis – gilioje krizėje. Priėjome aklavietę, viskas baigiasi, juk mūsų egoizmas daugiau nebeskatina siekti materialių laimėjimų. Ir ką gi daryti?
Taigi, turime suprasti, kad pasiekti kitą vystymosi pakopą galime tik vienydamiesi. Tas pats vyksta gamtoje. Būtina pakilti!
Klausimas. Kas naujajame pasaulyje teiks malonumą?
Atsakymas. Naujasis malonumas – Aukštesniojo pasaulio, amžinybės ir tobulumo atskleidimas, žmogaus egzistavimas naujoje dimensijoje. Tai gali atrodyti nerealu ir fantastiška, bet taip bus.
Vidinis savo prigimties atskleidimas taps visai naujas, leis žmogui išsiveržti iš kūno ir suvokti pasaulį ne ribotais kūniškais jutimo organais, o virš jų. Štai tuomet jis pajus amžiną ir tobulą pasaulį.
Mūsų egoizmas, nepatenkintas gyvenimu ir nesugebantis juo užsipildyti, išstums mus į šią pakopą. Esame prieš pat šį proveržį, kurį labai lengva įgyvendinti susivienijus. Susivieniję galime pereiti į kitą egzistavimo lygmenį.
Žmonės jaučia, kad tikrovė tampa siurrealistinė ir kinta, tik neaišku, kaip. Jie dar negali jos pajusti, nes jos nėra jutimo organuose. Reikia išvystyti naujus jutimo organus.
Klausimas. Kaip ši nuostabi svajonė apie naująjį pasaulį siejasi su dabartine tikrove?
Atsakymas. Siejasi puikiai, juk iš esmės ieškome prisipildymo, norime jaustis tobuli, išaukštinti, ne veltui gyvenantys. Norime išeiti iš savo materialaus kūno, kuris neišvengiamai kada nors numirs.
Kabaloje yra metodika, galinti padaryti mus amžinus ir tobulus, atskleisti mums visatą, pakelti virš gyvenimo ir mirties ribos, virš visų apribojimų.
Tokiu būdu neprarandame nieko, ką turime dabar, o papildomai įgyjame tobulumą ir amžinybę. Tai įmanoma, tereikia gauti papildomus, vidinius jutimo organus, kad sugebėtume išeiti iš savęs ir pajusti išorinę tikrovę.
Klausimas. Tokia svajonė patraukli daugeliui žmonių, bet jie reikalauja įrodymų, kad tai veiks. Ar galite tai įrodyti?
Atsakymas. Kaip galima įrodyti tam, kuris neturi dvasinių jutimo organų? Tarkime, iš prigimties aklą žmogų įkalbinėja pasidaryti regos atkūrimo operaciją, bet šis nesupranta, ką apskritai reiškia matyti. Jam atrodo, jog pakanka, kad ir dabar viską junta.
Taip pat neįmanoma paaiškinti žmogui, kad jis nesuvokia išorinio pasaulio, nepriklausančio nuo kūno ir leidžiančio pasijusti amžinam bei tobulam. To negalima išaiškinti, kol žmogus neįgijo šio suvokimo. Tikėkimės, kad 2017 metais mums pavyks tai perduoti žmonėms, svarbiausia – žydams, kad jie suvoktų savo pareigą.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: ekonomika

Padarius 2016 metų išvadas: Terorizmas

2016-ieji: nauja tendencija

Komentarų nėra

Padarius 2016 m. išvadas: Terorizmas

Krizė, globalizacija

Klausimas. Štai tik dalis miestų, kurie tapo terorizmo aukomis 2016 m.: Briuselis, Stambulas, Orlandas, Nica, Tel-Avivas, Berlynas, Ciurichas. Žemėje neliko tokių vietų, kur galima jaustis visiškai saugiai.
Nauji terorizmo veidai: sunkiasvoriai vilkikai, įsirėžiantys į minią Nicoje, Berlyne, vaikai teroristai – dvylikamečiai pasiruošę susisprogdinti. Neminint tragedijos, kuri vyko Sirijoje, Irake. Ar mes virstame terorizmo apimtu pasauliu?
Atsakymas. Pavadinčiau tai ne terorizmu, o trečiuoju pasauliniu karu, kuris atrodo būtent taip. Mes įsivaizduojame karą, kaip mūšį tarp armijų, tačiau šiandien iki to stengiamasi neprieiti, nes tai gali tapti mūsų planetos pabaiga.
Dėl to karas tapo kitoks: vietinio masto kariniai veiksmai, teroristiniai aktai. Tokiu būdu žmonija atsikrato susikaupusios įtampos, perteklinės  agresijos. Prieš tai šalys kariavo viena prieš kitą, šiandien taip viskas susipynė, kad neįmanoma tiksliai nuspręsti, kas prieš ką. Pasaulis tapo integralus, susimaišęs.
Klausimas. Kas mūsų laukia 2017 metais?
Atsakymas. Manau, kad 2017 m. žmonija labiau susijungs kovoje prieš terorizmą: Angliją, Vokietiją, visa Europa, Rusija, Amerika ras tarpusavyje bendrą kalbą, kad kovotų prieš jį. Terorizmas bus ta priežastis, kuri padės jiems susijungti.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 m. rezultatai: ekonomika

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Komentarų nėra

Pateisinti kits kitą

Dvasinis darbas, Grupė

Komentaras. Kritikuoti vieniems kitus lengva, o štai pamėgink pagirti ką nors iš širdies, iš tikrųjų. Tai juk melas.
Atsakymas. Ne. Tiesiog tu nematai teigiamos savo draugų pusės, bet tai nereiškia, kad tai melas.
Reikia išpildyti Baal Sulamo ir Rabašo nurodymus apie grupę ir kalbėti apie draugus tik gera. Jei taip tęsi, pamažu išmoksi kalbėti iš širdies.
Baal Sulam rašo, kad dvidešimt tris su puse valandos per parą turi į viską žiūrėti teigiamai: Kūrėjas, kuris įsivelka į pasaulį, į tave, į draugus – visa tai nuostabu. Ir tik pusvalandį per dieną galima kritikuoti. Ir tai kol kas ne mums.
Problemos grupėse kyla dėl to, kad nemokate pateisinti kits kito, o ne todėl, kad norite tarpusavyje suvesti sąskaitas.
Jeigu tarp draugų atsiranda pasisakymų su užuominomis, ar kokios nors fizines problemos, tai šitai reikia išsiaiškinti, nes jos paprastai kyla nesant tarpusio supratimo.
Bet iš esmės visa tai galima išspręsti tuo, kad reikia eiti tikėjimu aukščiau žinojimo ir pateisinti draugą visur, ypač ten, kur jis neva neteisus.
Tam yra metodika, ir ji itin paprasta. Ir jeigu žmonės kiurkso savo egoizme ir nenori iškišti iš jo nosies, tai nieko nepadarysi. Turite visiškai tikslius kabalistų nurodymus, kurių turite laikytis. Paimkite 20-30 pirmųjų Rabašo straipsnių ir pažiūrėkite, ką jis rašo.
Suprantu, kad tai nelengva, kad viskas pasimiršta ir reikia nuolatos sau apie tai priminti, bet tik tai mes ir turime.

Iš 2016 m. gegužės 2 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 3

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Tikslus nusitaikymas

Apie meilę ir neapykantą

Komentarų nėra

Žydų paskirtis

Izraelis ir pasaulio tautos

Klausimas. Kodėl žydai išsaugojo savo religiją skirtingai nei babiloniečiai, graikai ar persai ir t.t.
Atsakymas. Mat žydai turi ypatingą paskirtį visų tautų istoriniame vystymosi procese.
Galbūt jie su malonumu įsilietų tarp kitų tautų, tačiau tai neįmanoma! Jie privalo tarpusavyje susivienyti ir pasaulio tautoms parodyti, kaip tai realizuoti mūsų baisiame pasaulyje, kurio be vienybės niekas neišgelbės.

Iš 2016 m. gegužės 8 d. vebinaro „Žydų tautos saugumas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ištaisyti pasaulį – tik iš Izraelio žemės

Izraelis – pasaulio širdis

Pareiga pakilti kartu su visu pasauliu

Komentarų nėra

Kur yra dvasinis pasaulis?

Dvasinis darbas

Klausimas. Mūsų gyvenimas toks primityvus: atidirbai, grįžai namo, pavakarieniavai, eini miegoti, kad ryte prabudęs vėl pėdintum į darbą. O jūs kalbate apie kažkokį „aukštesnįjį pasaulį“!
Norėčiau jį išvysti, bet kai žiūriu viršun, matau tik lubas. Ar galiu ką nors pakeisti savo gyvenime? Kur tas aukštesnysis pasaulis?
Atsakymas. Kabaloje kalbant apie aukštesnįjį pasaulį, kuris yra virš mūsų pasaulio, omenyje turima ne įprastinis aukštis neva tai būtų lubos ar žvaigždės danguje.
Kalbama apie aukštas vidines žmogaus savybes. Būna, kad sakome: „Koks aukštas žmogus, jis aukščiau visų!“, tačiau negalvojame apie jo ūgį. Napoleono ūgis tebuvo pusantro metro, bet jis buvo didi asmenybė. Tad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką reiškia „žemas“ ir „aukštas“.
Kabaloje „aukštas“ – reiškia „aukštą“ savybėmis. Aukščiausiosios savybės – tai davimas, meilė, vienybė. O jeigu žmogų vadiname žemu, ar niekingu, tai omenyje turime ne jo ūgį, o negražias savybes.
Todėl dvasinis pasaulis vadinamas aukštesniuoju pasauliu, mat jame karaliauja meilė ir vienybė. Ir priartėti prie jo galima būtent vienijantis.
Kodėl nejaučiame Kūrėjo ? Mat nesame susivieniję. Jei norime pajausti visą pasaulių sistemą apimančią jėgą, tai irgi turime susivienyti ir tapti kaip vienas.
Kabala sako, kad net jeigu dešimt žmonių susivienys it vienas žmogus jie pajaus aukštesniąją jėgą, aukštesnįjį pasaulį. Kabalistinėse grupėse stengiamės kaip tik taip susivienyti.
Tai ir yra metodikos esmė, aprašyta tikrosiose kabalistinėse knygose – Ari, Baal Sulamo knygose, knygoje „Zohar“.

Iš 2015 m. rugsėjo 6 d. 103FM radijo programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima aprašyti dvasinį pasaulį?

Dvasinių pakopų pajutimas

Atitolti, kad suartėtume

Komentarų nėra

Streso nauda

Sveikata

Komentaras. Šiandien pasaulyje labai populiarūs streso tyrimai. Viskonsino universiteto mokslininkai aštuonerius metus stebėjo trisdešimt tūkstančių tyrimo dalyvių ir nustatė, kad stresas padidina mirtingumą 43 procentais, bet tik tuo atveju, kai žmogus mano, jog stresas kenkia organizmui.
Pasirodė, daugumos tiriamųjų kraujagyslės buvo susiaurėjusios, bet tiems, kuriems buvo pasakyta, kad stresas – tai naudinga reakcija į grėsmę, kraujagyslės atsipalaidavo, ir viskas buvo tvarkoje.
Galiausiai mokslininkai priėjo labai įdomią išvadą: jei patirdami stresą priimate sprendimą susivienyti su kitais žmonėmis, tai sukuriate tvirtą apsaugą nuo išorinių poveikių.
Atsakymas. Žinoma. Tai natūralu.
Komentaras. Tačiau nuo streso miršta labai daug žmonių.
Atsakymas. Todėl, kad jie nemoka tinkamai tuo naudotis. Juk net gyvūnų natūrali apsauginė reakcija nuo streso – ne atsiskyrimas, o vienijimasis. O žmonės, priešingai, užsisklendžia, užsidaro, nutolsta nuo kitų.
Tuomet dar labiau susitraukia ne tik kraujagyslės, susitraukia žmogaus galimybė mąstyti, priimti teisingus sprendimus. Jis užsidaro, užsisklendžia, nors viskas turi būti kaip tik priešingai.
Mūsų problema ta, kad mes neteisingai naudojame savo pradinius duomenis. Mes turime būti tarpusavyje susiję. Ir kuo labiau jaučiame tarpusavio atstūmimą, tuo labiau mums reikia artėti vieniems prie kitų.
Būtent apie tokį požiūrį į gyvenimą kalba kabalos mokslas.
Komentaras. Patiriančiame stresą žmoguje pradeda daugiau dirbti jo „aš“. Jis sako: „Aš kenčiu, man blogai.“ Ir iš tikrųjų, jis ieško nišos, kur galėtų pasislėpti, arba būdo, kaip pačiam atlaikyti stresą.
Atsakymas. Tai – bloga visuomenės organizacija. Mes nepasirengėme dabar mus užgriūvančiam stresui, problemoms dėl depresijos, požiūriui į pasaulį, gyvenimą, save, namiškius ir t. t.
Mes bėgame nuo jų: nenorime šeimos, nenorime vaikų, draugų – nieko. Mes sėdime prieš kompiuterį. Nuolatinis žmonių įnikimas į išmaniuosius telefonus – depresijos rodiklis. Žmonės nenori sąveikauti tarpusavyje. Tai baisi problema!
Klausimas. Iš esmės, stresai suteikiami specialiai, kad žmogus pradėtų vienytis su kitais?
Atsakymas. Taip. Žinoma, ši problema bus išspręsta. Arba ji atves žmoniją į didžiulį karą, arba žmonės supras, kad reikia veikti tik vienijantis. Ir tada jie pasitelks vienijimosi mokslą – kabalos mokslą, nes labai greitai paaiškės, kad jokios kitos priemonės nepadeda.

Iš 2015 m. balandžio 6 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Depresija kenkia visam kūnui

Svajoti numirti

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra

Komunizmas pagal kinus

Krizė, globalizacija

Klausimas. Kinijos komunistų partija pradėjo vienerių metų trukmės auklėjimo kompaniją 88 milijonams politinės organizacijos narių.
Kinijos komunistams bus ugdomas tvirtas tikėjimas komunizmu ir socializmu. Pabrėžiamas nepateisinamumas tų, kurie gina Vakarų vertybes, pažeidžia partines normas, dirba neefektyviai ar elgiasi neetiškai.
Dokumente yra pasakyta: „Partijos nariai turi mąstyti ir veikti visiškai laikydamiesi KKP Centro komiteto politikos ir vadovų nuostatų. Jie turi atkakliai dirbti, kad tarnautų liaudžiai, ir įnešti savo indėlį į visuomenės pažangą ir ekonominį vystymąsi“. Ar galės jie išlaikyti šias nuostatas dabar, naujajame pasaulyje?
Atsakymas. Svarbu ne tai, ar išlaikys, o tai, kad jiems nėra alternatyvos!
O kokią alternatyvą gali parodyti Amerika, Europa ar Rusija? Pasaulyje nėra tokių pavyzdžių, kuriais galėtų sekti Kinija. Kam jai keistis? Toks tradicinis požiūris į liaudį, į save, vyriausybę puikiai jiems tinka.
Komentaras. Kitaip tariant, tai tam tikras būdas užšaldyti tai, kas įgyvendinama pagal principą: „jei veikia – keisti nereikia“.
Atsakymas. Tai yra geriausia. Kitaip negalima, jie elgiasi labai teisingai. Kinai – pragmatiški rimti žmonės, kuriems egzistuoja tik šis gyvenimas, tekantis maksimaliai materialia normalia, stabilia vaga. Tai jie ir stengiasi įgyvendinti.
Klausimas. Bet, kita vertus, jų principai labai artimi kabalistiniams. Koks esminis skirtumas?
Atsakymas. Nemanau, kad jų politika sukurta, kad suvienytų žmones.
Komentaras. Bet juk dokumente yra pasakyta, kad kinai turi atkakliai dirbti, kad tarnautų liaudžiai, įneštų savo indėlį į visuomeninį ir ekonominį vystymąsi.
Atsakymas. Tai pasakyta pranešime Komunistų partijai, o ne žmonėms. Todėl žmonės tuo neužsiima. Jie tiesiog žino, kad turi būti tokiuose rėmuose, kitu atveju viskas taps nekontroliuojama. Kinija – labai rimta policinė organizacija.
Žinoma, čia nėra jokio ryšio su kabalistiniais principais, kurie prasideda nuo to, kad žmonės jaučia poreikį vienytis aukščiau naikinančio ir skaldančio juos egoizmo. Kinijoje šito dar nėra. Jų egoizmas yra labai žemo lygio, dėl to šalies gyventojai dar labai toli nuo būtinybės įgyvendinti kabalistinius principus.
Aš nemanau, kad Kinija savarankiškai prisijungs prie tų valstybių ir bendrijų, kurioms kabala bus reikalinga dėl gyvybiškai svarbios žmonių vienybės.
Klausimas. Bet kažkada jie prisijungs prie kitų, juk yra pasakyta, kad „visi Mane pažins, nuo mažo iki didžio“?
Atsakymas. Taip, bet svarbu, kokiomis priemonėmis. Jie kol kas neturi visa apimančio didžiulio slegiančio egoizmo, kurį reikėtų gydyti, ištaisyti su Aukštesniąja jėga.
Klausimas. Kas pirmasis šios išsitaisymo grandinės eilėje?
Atsakymas. Pirmieji, žinoma, viso pasaulio žydai. Šito iš mūsų neatimsi, mes – patys egoistiškiausi žmonės. Tuo esame visos planetos priekyje. O už mūsų jau eina išsivysčiusiosios pasaulio šalys – europiečiai ir amerikiečiai.

Iš 2016 m. kovo 1 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Marksas buvo teisus

Klausimai ir atsakymai

Klausimas. Girdėjau, kad kabalistai nuolatos kalba apie vienybę. Jie mano, kad tik susivienijusi žmonija išspręs visas problemas.
Tai man primena tarybinius laikraščius su šūkiu: „Visų šalių proletarai vienykitės!“ Išeitų, kad revoliucionieriai taip pat priklausė kabalistams?
Atsakymas. Kadaise Marksas išsakė labai daug teisingų idėjų. Dabar jo darbai peržiūrimi.
Iš esmės, kabala kalba apie tai, kad komunizmas (bet ne toks, kurį bandė sukurti Rusijoje), yra pažangiausia ateities santvarka Žemėje. Jo pagrindiniai principai, kad ir kaip tai atrodytų naiviai: „iš kiekvieno pagal gebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“,  geras ryšys tarp žmonių mylint ir draugaujant.
Žinoma, visi šie principai labai tolimi nuo dabartinės žmonijos būsenos, bet kabalistai tai mato gamtoje, kaip visuomenės ateities programą. Norime ar nenorime, bet prie to prieisime. Klausimas tik tas, kokiu keliu: ar po pasaulinių karų ir žiaurių susidorojimų, ar įsisąmonindami, kad ši sistema geriausia ir reikia patiems pasistengti ją sukurti.

Iš 2016 m. vasario 10 d. vebinaro per zahav.ru

Daugiau šia tema skaitykite:

Laidavimas – tai atsakas į Gamtos išūkį

Komunizmas: utopija ar tikrovė?

Išsivysčiusios visuomenės forma

Komentarų nėra

Artimieji tampa mūsų sąmonės dalimi

Realybės suvokimas, Viena siela

Pranešimas. Mokslininkai išsiaiškino, kad kiti žmonės įsipina į mūsų sąmonę neuronų lygmenyje. Ką nors įsileisdami į savo gyvenimą, mes tai tiesiog įleidžiame į savo smegenis. Žmonės gali su artimaisiais integruotis neuronų lygmenyje.
Evoliucijos procese mūsų sąmonė tapo dalimi „neuronų gobeleno“, į kurį įpinti tie žmonės, kuriems esame neabejingi. Kuo daugiau laiko žmonės leidžia kartu, tuo panašesni vienas į kitą tampa.
Tyrimai atskleidžia smegenų gebėjimą modeliuoti sąmonę kitų žmonių atžvilgiu. Artimi žmonės tampa mūsų pačių dalimi, ir tai yra realybė. Mes iš tikrųjų jaučiame grėsmę, kai partneriui iškyla grėsmė. To nebūna, jei pavojus gresia nepažįstamajam.
Komentaras. Apskritai mes visi esame bendrame tinkle, absoliutaus tarpusavio ryšio voratinklyje, mums dar teks atskleisti jo universalumą. Iš to suprasime, kaip kiekvienas iš mūsų formuoja kitų gyvenimus. Vadinasi, būtent absoliutus mūsų tarpusavio ryšys prives prie tobulo egzistavimo. Visi turime tapti artimi, nes ne savo valia esame susieti į bendrą tinklą!

Daugiau šia tema skaitykite:

Empatija – mūsų ląstelėse!

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Pasiūlymas, naudingas vyriausybei ir visiems

Komentarų nėra

Kas yra meilė?

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

Klausimas. Apie meilę per visą žmonijos vystymosi istoriją sukurta daug dainų, parašyta daug nuostabių romanų. Kita vertus, meilė sukėlė daugybę tragedijų ir karų. Apie ją taip daug pasakyta. Galbūt, tai pats aukščiausias žmogaus pojūtis. Kas gi yra meilė?
Atsakymas. Meilė – tai ypatingas žmogaus ryšys su kitu žmogumi ar kokiu dalyku. Aš galiu mėgti jūrą, muziką, malonius kvapus ir t.t., galima sakyti, kad juos myliu.
Kodėl aš myliu? Todėl, kad jie man teikia malonumą: mėgaujuosi jūra, muzika, kvapais, dangumi. Aš myliu tai, kas man malonumu, ir priešingai, nekenčiu to, kas man sukelia kančią, sukuria problemų. Taip kyla meilė arba neapykanta, būdinga ir žmonėms, ir gyvūnams.
Kai myliu tai, kas suteikia man malonumą, ir nekenčiu to, kas sukelia man kančią, vadinama egoistine meile. Tuo mes panašūs į gyvūnus: mylime tai, kas mums gerai, ir atsiribojame nuo to, kas blogai. Kitaip tariant, mylime ne objektą, o tą jausmą, kurį jis pažadina mumyse.
Pavyzdžiui, sutinku pažįstamą, kuris sako, kad išsiskyrė. „O kas atsitiko? – Meilė praėjo!“ Kitaip tariant, meilė egzistuoja, kol mėgaujamės vienas kitu. Net gydytojai šiandien tvirtina, kad po 2–3 metų meilė tarp partnerių dingsta.
Bet tai ne ta meilė, apie kurią kalbama kabalos moksle. Kabalos mokslas kalba apie meilę kaip apie tą, kas yra aukščiau egoizmo žmogaus, kuris kažką mėgsta. Meilė yra tai, ką kuriame dviejose plokštumose.
Yra tarp mūsų plokštuma santykių, kur gali būti ginčų ir net neapykantos, t. y. prieštaravimo vienas kitam. Ir kartu, aukščiau šių nesutarimų, mes kuriame ypatingą ryšį, vadinamą „meile“.
Mes daug su tuo dirbame, įdedame jėgų, laiko, pastangų ir kuriame jį. Tai vadinama „visus nusikaltimus padengs meilė“. Kitaip tariant, meilė kuriama būtent aukščiau „nusikaltimų“ – aukščiau prieštaravimų, kurie yra tarp mūsų.
Tik tokiu būdu du žmonės galės susijungti vienas su kitu, kad tarpusavio ryšys būtų geras, stiprus, sveikas, iš tikrųjų žmogiškas. Šis ryšys tarp žmonių, kurie supranta, kad jie – egoistai ir gali rytoj vėl susipykti, bet vis tiek stengsis pakilti aukščiau to, kad tarp jų būtų nuostabus, geras ryšys, vadinamas meile.
Ir tai ne ta meilė, kurios pagrindas yra seksualinis potraukis arba pripratimas, arba tai, kas gerai man šiandien, nors paskui gali būti priešingai.
Priešingai, tai meilė tarp žmonių – tarp vyrų, moterų, vaikų, tautoje ar žmonių grupėje, kai mes nežiūrime vienas į kitą kaip į malonumo teikėją, kurį mylime dėl to, kad juo mėgaujamės, tokis požiūris – gyvūninio lygmens.
Žmogaus lygmenyje mes kuriame tarpusavio meilės ryšį aukščiau viso to, ką gauname vienas iš kito – malonumus arba nemalonumus: man gali nepatikti kito įpročiai, vis tiek aš siekiu jį mylėti, sakykime, dėl to, kad mes priklausome vienai tautai.
O jau tada mes dirbsime ir ties klausimu, kaip mums suartėti vienam su kitu ir per šio pasaulio įpročius: fizinius, tautinius ir kitokius.
Kitaip tariant, meilė – tai didžiausia vertybė tarpusavio santykiuose žmonių, kurie susirenka susijungti vienas su kitu, nes privalo būti susiję ir pasirenka šį ryšį. Tada jie visą laiką to siekia.
Todėl yra pasakyta: „Visus nusikaltimus padengs meilė“. Mūsų santykiuose yra „nusikaltimų“ – įvairiausių nesutarimų, o aukščiau jų visą laiką kuriame meilę. Ir net daugiau: kuo daugiau nesutarimų, tuo stipresnė turi būti meilė – aukščiau jų.
Taip reikia auklėti žmones. Tada galėsime pasiekti būseną, kai aukščiau viso pasaulio, aukščiau visos žmonijos galėsime išskleisti meilės skėtį. Būtent tai ir yra meilė. Kitu atveju tai – viso labo fiziologinė meilė, kai tu myli tai, kas patinka tavo kūnui, – meilė kaip gyvūnų.
Tuo tarpu žmogiškoji meilė kuriama aukščiau visko, kas manęs netenkina kitame. Bet tam yra priežastis – aukštesnioji vertybė, dėl kurios ir privalau palaikyti gerus santykius su kitais.
Ir abu suprantame, kad įprastoje plokštumoje turime įvairiausių nesutarimų dėl šalies, gyvenimo būdo ir viso kito, tačiau bet kuriuo atveju priimame sprendimą, kad privalome būti susiję, nežiūrint į tai, kad esame kitokie ir skiriamės vienas nuo kito.
Mes kuriame šį ryšį, mūsų meilę, pamažu, palaipsniui, remdamiesi aukštesniuoju tikslu, kurį turime pasiekti kartu, tarpusavio ryšyje – aukščiau mūsų fizinių kūnų.

Iš 2016 m. vasario 14 d. programos radijo stotyje 103FM

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias meilės pažinimo link

Besąlyginė meilė

Nukreipta į tikslą meilė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai