Pateikti įrašai su vienybė žyme.


Kritinis vienybės taškas

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманMatome, kad žmonės pasirengę sukurti įvairiausias sąjungas, klubus, bendruomenes, kalbėti apie vienybę ir meilę artimui, kurti ryšį tarpusavyje.
Bet viskas iki tam tikros ribos: kol tarp jų neatsiskleis egoizmo blogis. Vos tik atsiskleidžia egoistinė žmogaus prigimtis, iškart viskas baigiasi ir sąjunga griūna.
Nuo akimirkos, kai atsiskleidžia blogis, turi prasidėti dvasinis žmogaus darbas. Ir tai kritinis momentas net kabalistinei grupei, kur galima suklupti, jei neįveiksime atsiskleidžiančio blogio, nesukursime dešimtuko.
Juk dešimtuką būtina pastatyti iš „plytų“, iš kiekvieno iš mūsų, kai anuliuojame save ir prisijungiame prie dešimtuko, kad pastatytume bendrą pastatą. Klausimas – ar įstengsime įveikti kritinį tašką, ar sustosime ties juo, tarsi įprastinis klubas ar sąjunga.
Itin akivaizdu, kaip įvairios sąjungos ir metodikos griūna ant to paties taško, ir negali įveikti to barjero, kad eitų toliau, ir dar labiau viduje susijungtų, idant sukurtų vienybės pastatą iš savęs pačių.
Šis taškas, kylantis iš noro mėgautis pačiam ir pradėti rūpintis kitais, vadinamas „Israel“ (jašar –kel – tiesiai pas Kūrėją), juk taip žmogus nori tapti panašus į Kūrėją, būti jo atstovu šiame pasaulyje, jungiančiu kanalu.
#242721

Iš 2019 m. kovo 11 d. iš rytinės pamokos, tema „Nuolankumas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebti prigesusią kibirkštį

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Komentarų nėra

Sielos vystymosi taškas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман„Ir paklausė jo tas žmogus: „Ko tu ieškai …? (…), tai yra „Kuo aš tau galiu padėti?“ Ir Josifas atsako jam: „Brolių aš prašau…“, tai yra aš noriu būti grupėje, kur yra meilė draugams, ir tada aš galėsiu pakilti keliu, vedančiu pas Kūrėją. (Rabašas, „Draugų meilė (1)“).
Kitaip žmogus jokiu būdu nepasiekia dvasinių savybių, jo siela neišsivystys iš taško, egzistuojančio jame. Jis turi išdirbti šį tašką.
Pati kritiškiausia būsena, kai žmogus pradeda jausti iš vidaus, kad tai jam brangiausia, ir jis, padedamas grupės, turi atverti šį tašką dėl Kūrėjo.
Jis pradeda aiškiai suprasti, kad ieško grupės, kur yra meilė draugams, ir tik tada pradeda kilti Kūrėjo link, nors iki tol buvo grupėje dešimtį metų.
Visos ankstesnės būsenos dar egzistuoja jame neatskleistu pavidalu ir atsiveria palaipsniui iki pat ištaisymo pabaigos. Tačiau tas taškas, kai jis suvokia, kad nėra kitos išeities, išskyrus susivienijimą grupėje ir savęs anuliavimą, labai svarbus.
Tai dvasinio indo (kli) gimimas, todėl nuo jo prasideda nusileidimas į Egiptą. Egoizmas atsiskleidžia tik žmogui, kuris pasiruošęs tinkamai jį atskleisti. Toks dvasinis kelias. Jį galima pagreitinti, bet tai priklauso nuo žmogaus, o ne nuo kažko iš išorės.
Klausimas. Ką daryti, jei žmogus jaučia, kad broliai jį išdavė ir jis negali eiti su jais?
Atsakymas. Tai puikus jausmas, kai jis supranta, kad visos jo buvusios savybės iš tiesų – egoistinės. Todėl jis mato, kaip jos keičiasi, gerėja, tačiau lyginant su ankstesnėmis būsenomis – tai išdavystė, pardavimas, tai visiškai kitas lygis.
Ankstesnės žmogaus savybės, kurios jį vedė egoizmo keliu ir padėjo pasiekti bet kokių tikslų, staiga jį išduoda. Tai ir yra broliai, kurie išduoda žmogų. Jis supranta, kad jų tikslai skirtingi ir bando juos įtikinti, kad jie turi susivienyti ir pasiekti aukštesnį tikslą.
Palaipsniui jis suvokia, kokios tos savybės, kokie tie broliai, – su jais niekur nenueisi, reikia juos taisyti, jis negali būti su jais susijęs. Iš esmės, jis pradeda suprasti, kad tokia jo egoistinė prigimtis, todėl jis pagal savo sugedimą mato visus tuos trūkumus ir iškrypimus.
#230894

Iš 2018 m. vasario 1 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pas Kūrėją vedantis nusivylimas

Žmogus, ieškantis brolių

Savųjų brolių ieškau

Komentarų nėra

Futbolas

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Futbolas yra žmonijos religija. Berniukai bėgioja ir spardo kamuolį Irane, Izraelyje, Prancūzijoje, Turkijoje, Vokietijoje – visur. Aplink futbolą kažkaip visi vienijasi.
Atsakymas. Žmonėms to reikia. Geriau futbolas negu karas.
Aš už tai, kad vietoje karo ir barnių žmonės žaistų. Tačiau prie to teks pridėti kažkokius kitokius santykius, padaryti šį žaidimą neegoistinį, kad žmonės pradėtų bendrauti, nes futbole vis dėlto labai stipri konkurencijos dvasia.
Man atrodo, kad jei patys žaidėjai po pralaimėjimo ar pergalės suorganizuotų šventinę vakarienę su apsikabinimais, kur abi komandos džiaugtųsi kartu, tai būtų geras pavyzdys pasauliui, kaip reikia vystytis. Kaip sakoma, laimėjo draugystė. Aš tikiuosi, kad kaip nors, kada nors mes prie to prieisime, ir tada žmonės pamatys, kad šių žaidimų pagrindas yra gėris.
#231460

Iš 2018 m. birželio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kur gauti jėgų altruizmui?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš „Facebook“. Kaip galima visą laiką siekti vienybės, negaunant mainais palaikymo, nematant rezultatų? Žmogus negali pastoviai dirbti iš altruizmo. Iš kur jis gaus jėgų?
Atsakymas. Žmogus gaus jėgų iš Aukštesniosios šviesos – ypatingos dvasinės energijos, kuri jį laikys ir vilios judėti į priekį. Problema nepaprasta, bet žmogus sugebės eiti į priekį. O svarbiausia, veikiant Aukštesniajai supančiai šviesai, jis pajus didžiulį dvasinį pasitenkinimą.
Tai jėga, kuri jį pastatys ant kojų, vilios į priekį, atvers jam akis, ir skirtume tarp tamsos ir šviesos jis palaipsniui pamatys begalinę naujo pasaulio atskleidimo perspektyvą. Tai bus didelis apdovanojimas ir energijos šaltinis visiems žmogaus veiksmams.
Komentaras. Tačiau tokią būseną reikia kažkaip pasiekti …
Atsakymas. Viskas apskaičiuota, kad žmogus pasieks tokią būseną, jei atliks viską, kas jo jėgoms.
Klausimas. Vadinasi, nereikalaujama pastangų, didesnių nei mūsų galimybės?
Atsakymas. Ne. Sakoma, kad reikalaujamos pastangos „viršijančios jėgas“, tačiau turima omenyje „viršijančios mūsų egoistines jėgas“. Tu gali gauti jėgų iš viršaus, ir jos bus viršijančios egoistines.
#229205

Iš 2018 m. kovo 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Kaip maksimaliai pritraukti Šviesą?

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Komentarų nėra

Vienybės ataka ir nusivylimas darbu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš pamokos pagal temą „Vienybės ataka“
Vienybės ataka tęsis, kol ją pasieksime ir joje atskleisime Aukštesniąją jėgą.
Vadinasi, tai – nesibaigianti ataka, tai mūsų gyvenimas, ir kiekvieną akimirką turime laiduoti vienas už kitą, padėdami ir saugodami šioje atakoje. Juk sėkmė gali būti tik bendra, o ne asmeninė.
Todėl neįmanoma pasiekti dvasinio tikslo individualia forma. Dirbdami individualiai galime išsiaiškinti įvairiausias tarpines būsenas kelyje, bet ištaisyta paskutiniosios kartos būsena turi atsiskleisti būtent mūsų vienybėje.
* * *
Nusivylimas kyla ne savaime, o dėl ypatingo švytėjimo iš aukščiau. Juk viskas visada ateina iš Šviesos, o ne iš mūsų pačių. Mums rodosi, tarsi mūsų pasaulyje patys nusiviliame, piktinamės, verkiame. Bet visa tai atliekame Šviesos įsakymu iš aukščiau ir esame valdomi visu šimtu procentu visame kame.
Šis nusivylimas – iš negebėjimo pasiekti sėkmės ir judėti norima kryptimi. Bet nėra jokios galimybės pasukti į kitą pusę, yra tik vienas kelias, ir jokių alternatyvų. O šiame kelyje tu niekada nebūsi sėkmingas, ir ką gi daryti? Iš tokios būsenos išsiveržia šauksmas.
Tai šauksmas, kad ieškau tikro darbo, kuriuo galiu pamaloninti Kūrėją, bet nematau, kaip jį atlikti. Mano jėgoms tik tai, ką aš dabar darau. Dvasinio nusivylimo priežastis ta, kad aš negaliu suteikti malonumo Kūrėjui, negaliu pateikti indo (kli), kuriame Jis galėtų atsiskleisti ir mėgautis.
Mano pareiga – teisingai sujungti dešiniąją ir kairiąją linijas, kad Kūrėjas atsiskleistų tarp jų kaip vidurinioji linija, ir pajausčiau, kad Jis mėgaujasi mano darbu. Bet man nieko neišeina.
Iš tikrųjų, mano darbo esmė – būtent nusivilti ir „suvaitoti nuo šio darbo“. Nusivylimas – tai mano slaptas tikslas, kuris ir bus mano kli, juk visa kita duodama iš aukščiau.
Man rodosi, kad aš pats kažką darau. Bet dėl daugybės pastangų dešimtuke, po daugelio mėginimų kažką padaryti mes gauname ypatingą švytėjimą iš aukščiau, kuris vadinasi „nusivylimas“, ir tada esame priversti šaukti. Tokia dvasinės pakopos atskleidimo tvarka: mes šaukiame ir gauname atskleidimą, kitaip tariant, supratimą, kaip reikia dirbti.
Bet mes dar neturime davimo norų. Mes prašome jų, kol kas dar būdami Egipto tremtyje, Faraono vergovėje. Mes atskleidžiame, kad egoizmas valdo mus visame kame, ir mes nesugebame duoti. Dėl savo pastangų pasiekiame didžiulį norą duoti, bet negalime to padaryti. Dvi šios sąlygos kartu yra vadinamos „nusivylimu darbu“.
#228194

Iš 2018 m. birželio 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš ataką

Verdanti vienybės lava

Nupieškime tobulą pasaulį!

Komentarų nėra

Kongresas pagal kūrimo programą

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongrese, kuris įvyko liepą Italijoje, norėjome patikrinti, kiek iš tikrųjų atitinkame kūrimo programą. Parašyta: „Padaryk savo norą panašiu į Kūrėjo norą“.
Tai reiškia, kad mūsų vystymosi programa, jos tikslas, visi žingsniai, kuriuos atliekame savo evoliucijos kelyje, turi atitikti Kūrėjo įdiegtą gamtoje programą. Ir tada visos mūsų pastangos bus palaimintos.
Jei lauksime, kol aptiksime, kiek esame priešingi Aukštesniosios jėgos norui ir jo programai, tai mums kainuos labai daug laiko, jėgų ir vers kentėti. Todėl pageidautina jau dabar patikrinti, ar nukreiptas kiekvienas mūsų žingsnis, kiekvienas veiksmas į vienybės pusę, kuri turi lemti viso sudužusio bendros sielos indo susijungimą.
Kūrėjas sąmoningai sudaužė bendrą sielą, kad mes ją atkurtume ir per šį procesą suprastume Kūrėjo prigimtį, tikslą, būseną, į kurią Jis nori mus atvesti. Todėl susijungimas į vieną sielą, kaip vieno žmogaus, Adomo, – tai visos tikrovės, visų pasaulių vystymosi tikslas.
Štai todėl įvykęs Europos kongresas ypač svarbus, juk naudodamiesi mūsų grupe kaip modeliu galime išmoki, kaip suvienyti visą žmoniją.
Jei susivienys pasaulyje ta žmonių dalis, kuri siekia Aukštesniosios jėgos ir todėl vadinasi „Izraelis“ (jašar-kel), jų vienybė paveiks visą likusią žmoniją ir visą kūriniją, ir atves į susivienijimą geruoju ir minkštuoju būdu, pageidautinu ir kūrinių, ir Kūrėjo atžvilgiu.
Labai svarbu, kad Kūrėjo norai, jo programa, tikslas ir mūsų noras, mūsų programa ir tikslas, visas mūsų pasiruošimas kongresui sutaptų. Reikia patikrinti kiekvieną savo žingsnį pagal šį galutinį visos kūrinijos vienybės tašką. Tuo mes pakeliame savo darbą į aukštumas, apie kurias kalba kabalos mokslas.
Kalbam ne apie vieną dešimtuką ar keletą atskirų grupių, o apie tobulą vienybę ir visos kūrinijos susivienijimą, kurio siekiame, susijungdami tarpusavyje: ir kiekviename dešimtuke, ir tarp visų dešimtukų. „Veiksmo pabaiga slypi jau pradiniame sumanyme“, kitaip tariant, mes nuo pat pradžių veikiame su šiuo ketinimu, ir tada visos mūsų pastangos bus palaimintos.
#228064

Iš 2018 m. birželio 10 d. pamokos apie pasiruošimą kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinės sielos uždegimo sistema

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

 

Komentarų nėra

Tikroji vienybė – kas tai?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra tikroji vienybė?
Atsakymas. Kai iš tikrųjų susivienijame, sukuriame jėgą ne savyje.
Jei jungiuosi su jumis, tai atsiranda bendra jėga, kuri yra ne kiekviename iš mūsų, o tarp mūsų.
Būtent dėl to, kad kiekvienas iš mūsų – egoistas, atstumdami nuo savęs ego, įeiname į erdvę tarp mūsų, ir ten iš mūsų anti-egoistinių jėgų sukuriama bendra jėga. Joje koncentruojamės ir atskleidžiame Kūrėją.
Tai vidinis veiksmas.
#238821

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne taisyti, o vienytis!

Gyvasis šaltinis

Verdanti vienybės lava

Komentarų nėra

Verdanti vienybės lava

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVienybę galime pasiekti tik atakuodami. Juk mumyse yra jėga, kuri visokiais būdais priešinasi vienybei. Bet ši jėga mums niekur netrukdo šio pasaulio ribose. Žmogaus egoizmas netrukdo jam šiame pasaulyje, o tik padeda vystytis.
Todėl visai neblogai, kad mumyse yra egoizmas. Priešingai, jei vaikas nieko nenori, nesiekia užkariauti viso pasaulio, vadinasi, jis dar nėra išsivystęs, ir tai kelia nerimą.
Kuo didesnis šio pasaulio žmogaus egoizmas, tuo didesnės galimybės padaryti pažangą. Reikia tik nukreipti savo egoizmą teisinga tėkme, kad nebūtų destruktyvus ir nedarytų visuomenei žalos. Bet jei egoizmo padedamas žmogus atliks didelį darbą ir daug pasieks, tai bus tik gėris ir jam, ir pasauliui.
Tiksliau sakant, tai netgi ne „egoizmas“, o vystymosi jėga, slypinti evoliucijos programoje, visoje gamtoje ir taip pat kiekviename žmoguje. Tikrasis egoizmas, apie kurį yra pasakyta: „Aš sukūriau blogio pradą ir priedą jam, Torą, kaip priemonę jam išsitaisyti“, kuri pasireiškia tik tada, kai mes siekiame vienybės. Šioje vienybėje atskleidžiame jėgą, kuri jai trukdo.
Noras vienytis – tai mūsų siekis ištaisyti bendrą sielos sistemą, pirmąjį žmogų, Adomą, kuris sudužo. Mūsų pareiga ištaisyti jį, juk Kūrėjas paruošė mums sudužimą, kaip darbo vietą, kad mes sujungtume visas sudužusias dalis.
Siekdami jas sujungti, mes ir atskleidžiame jėgą, kuri priešinasi vienybei. Būtent ši jėga ir yra egoizmas. Tik prieš ją yra jėga, vadinama Tora, Šviesa, grąžinančia į šaltinį. Reikia žinoti, kaip atskleisti savyje šį blogio pradą, šią gyvatę, trukdančią mums susivienyti.
Reikia vertinti jėgą, kuri priešinasi vienybei, ir nenaikinti jos. Reikia surinkti šias jėgas iš visų ir pasistengti jas įveikti. Ir tada išsiaiškinsime, kad negalime su ja susilyginti, juk tai jėga, sukurta Kūrėjo, ir todėl prieš ją reikalinga Tora, išsitaisymo Šviesa.
Tik tiems žmonėms, kurie suvokė vienijimosi būtinybę, reikalinga Tora, Aukštesnioji šviesa, kuri veda mus į vienybę ir išsitaisymą.
Nepaisant didžiulės egoizmo jėgos pasipriešinimo, Toros jėga sujungia mūsų akmenines širdis, sušildo jas, ištirpdo, paversdama į verdančią lavą, vieningą jėgą. Ir tada mes ateiname į vieną dvasinį indą (kli) iš dešimties sfirų, parcufą, dalį Adomo Rišono, kurį Kūrėjas sukūrė ir suskaldė.
Taip judame pirmyn, ir viskas prasideda nuo mūsų siekio vienytis. Nereikia ieškoti blogio prado daugiau niekur, o tik vienybėje. Tokiu būdu ji atsiskleis. Mes neieškome blogio, o ieškome gėrio, susijungimo, vienybės, ir tada atskleidžiame blogį.
Mes visada einame dešiniąja linija, o jei joje atsiskleis kairioji linija, vadinasi, ji turi egzistuoti lygiagrečiai dešiniajai ir būtina mums. Tada dirbame viduriniojoje linijoje, kad teisingai išnaudotume kairiąją ir dešiniąją linijas, kaip vieną visumą.
#227991

Iš 2018 m. birželio 8 d. pamokos pagal temą „Vienybės ataka“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp meilės ir neapykantos

Ataka dėl susivienijimo

Gydymas nuo egoizmo sanatorijos režimu

Komentarų nėra

Nuo ko prasideda kelias į vienybę?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманаKlausimas. Paaiškinkite, kuo skiriasi tokios sąvokos kaip susivienijimas, abipusis įsijungimas, vienybė. Kaip jie susiję? Nuo ko viskas prasideda?
Atsakymas. Viskas prasideda nuo to, kad draugėn susirenka žmonės, norintys pažinti gyvenimo prasmę. Jie pasiruošę aukoti savo laiką, savo jėgas, o svarbiausia – savo egoizmą, kad tarpusavio ryšyje išvystytų davimo savybę.
Pirmasis etapas – tai savojo egoizmo anuliavimas, kai nesiskaitau su savo savybėmis, svarbiausia – būti grupėje, norinčioje atskleisti Kūrėją.
Kitas etapas – tai jau stipresnis ryšys tarp mūsų, kai tarpusavyje įsijungiame vienas į kitą. Kartu mokomės, įgyjame bendrą leksikoną, bendrą dvasinį žodyną: ką reiškia dvasinė savybė, davimas, įsijungimas, susitraukimas, ekranas ir taip toliau.
Pradedame labiau suprasti vienas kitą, jausti, nuolat tikriname, ar einame teisingu keliu. Tai labai didelis darbas, bet visas jis, išskyrus mokymąsi, grįstas tarpusavio susijungimu. Taip ateiname į vienybę.
#228544

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra vienybė?

Skirtingos vienybės šaknys

Draugai, įjunkite Šviesą!

Komentarų nėra

Tikras darbas – tarp kongresų

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманNiekas mums netrukdo visą laiką išlaikyti geriausią jausmą, kuris tik buvo mūsų gyvenime, kokį patyrėme kongrese, kai jautėme vienybę, ryšį tarp mūsų ir Kūrėjo, dvasinį atskleidimą. Jei nusileidžiu iš šios būsenos, vadinasi, pats esu dėl to kaltas, nes nepridėjau savo pastangų.
Mus pabudino iš aukščiau Kūrėjas, ir pabudimas turi likti. Aukštesnysis rodo pavyzdį, kokie turime būti, o mums reikia tai pratęsti. Pabudimas neturi priklausyti nuo kongreso fizinės vietos. Jei nėra pabudimo, vadinasi, nėra Kūrėjo, grupės didybės, – o ties tuo galima dar geriau dirbti kaip tik po kongreso, kasdienybėje.
Pertraukas tarp kongresų reikia suvokti, kaip galimybę stengtis patiems, kurią mums davė Kūrėjas šiame gyvenime. Dvasinio indo kūrimas vyksta būtent „tamsoje“, „naktį“. Reikia matyti visus savo gyvenimo įvykius, kaip susijusius būtent pagal šį principą, kad „buvo vakaras ir buvo rytas – pirmoji diena“. Tik taip reikia suvokti savo gyvenimą.
Iš aukščiau mums suteikia vienybės akimirkas, dvasingumo artumą, kad mes vėliau tai pratęstume, kai išnyks pabudinimas iš aukščiau. Reikia patiems išsaugoti šį vidinį jausmą nors su tokia jėga, kuri buvo suteikta iš aukščiau, tarsi nebūtume išėję iš kongreso.
Kūrėjas pakėlė mus į kažkokią pakopą ir paliko, o mums reikia likti joje. Nėra gerai, jei krentame, juk mes jau turime pavyzdį, kaip tęsti. Ir tada Kūrėjas pakelia mus į dar kitą pakopą ir dar aukščiau – taip kiekvieną kartą.
Kai Kūrėjas palieka mus, Jis atskleidžia, kokias vietas mums reikia užpildyti Jo didybe. Vienintelis dalykas, kurio mums trūksta, yra Kūrėjo didybė.
Svarbiausia stengtis išlaikyti nuolatinį ryšį su kitais, kaip kongrese, ir neleisti šiam jausmui išblėsti, pratęsiant jį visomis įmanomomis priemonėmis. Ir tada pamatysime, kad visi mūsų gyvenimo įvykiai – grįžimas į darbą ir prie visų kasdieninių reikalų – suorganizuoti Kūrėjo būtent tam, kad užpildytume visas šias kasdienines tuščias ertmes pabudimu, dvasingumo didybės pojūčiu ir Kūrėjo svarbumu.
Turime laikytis šios būsenos, neleisdami sau nukristi. Būtent tai yra visas mūsų darbas. Kongrese nereikia ypatingai dirbti, ten veikia įkvėpimas, suteiktas iš aukščiau, ir viskas vyksta savaime. O šiandien reikia savo pastangomis, malda ir visomis įmanomomis priemonėmis neleisti šiam nubudimui atslūgti. Dabar atėjo laikas dirbti.
Todėl kongrese mes ne „pasiekėme“ sėkmės, o ją „gavome“. Štai šiandien, po kongreso, mums reikia pasiekti sėkmę. Galima pasakyti, kad kongresas, kitaip tariant, susirinkimas, vienybė, prasideda būtent dabar!
Jei mes teisingai suprasime, kaip išnaudoti kongreso laiką ir laiką tarp kongresų, tai teisingai realizuosime mūsų pasiektą vienybę. Viskas patikrinama būtent kasdieninėmis būsenomis, kur ir slypi visas darbas. Tai imkime ir pratęskime!
#226477

Iš 2018 m. gegužės 8 d. pamokos pagal temą „Kūrėjo didybė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis pasaulinis Virtualus kongresas

Kelias viršun iš tamsios egoizmo šachtos

Beribė vienybė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai