Klausimas: Dabar gamta atskyrė mus koronavirusu, ir kompiuterių ekranais. Mes tarsi plėtojame tam tikrą virtualią tikrovę. Koks kitas mūsų tarpusavio ryšio lygmuo?
Atsakymas: Kai suprasime, kad užmezgę tinkamą (ne internetinį, o grįstą ištaisytais jausmais) tarpusavio ryšį, galėsime sukurti tokią vienybės formą, kuri leis pajausti paslėptą gamtos lygmenį, tuomet imsime atskleisti gamtą jos tikruoju pavidalu.
Klausimas: Aišku, kad fizinis žmonių tarpusavio ryšys kur kas sudėtingesnis nei virtualus, nes reikalauja eikvoti energiją ir dėmesį. Kontaktuoti per ekranus kur kas paprasčiau. Bet išmokus bendrauti per ekranus mums fiziniame lygmenyje bendrauti nebereiks?
Atsakymas: Galbūt. Tikiuosi taip ir bus. Sprendžiu pagal kabalos platinimą pasaulyje, ir kad būtent taip vystomės.

#274904

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar bendravimas internetu paskatins nutraukti socialinius ryšius?

Susitikimo vieta – internetas

Internetas – vystymosi greitintuvas

Klausimas. Dabar mėginame atlikti dvasinį darbą dešimtuke. Ar formali dalis svarbi šiame darbe? Esu virtualioje grupėje ir tiksliai nežinau, kad yra mano dešimtuke. Ar man svarbu tai žinoti?
Atsakymas. Turite mėginti jausmiškai susijungti tarpusavyje. Nesvarbu, esate virtualiame ar fiziniame dešimtuke. Svarbiausia, kiek stengiatės savo širdies pastangomis susijungti su jais.
Neturite tiksliai žinoti, kas yra dešimtuke, jų šeimos, visuomeninės padėties ir t. t. Jums svarbu, kad jie siekia Kūrėjo, ir per šiuos siekius prisijungiate prie jų ir drauge einate pirmyn. Visa tai vyksta dvasinėje erdvėje, ir joje nėra jokių fizinių parametrų.
#245524

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Energija iš oro

Dešimtuko centre – Kūrėjas

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Mūsų pirmojo Virtualaus kongreso tikslas – susivienyti. Šiuolaikinės kartos vystymasis pasiekė galutinį etapą, žymintį bendrą žmonijos išsitaisymą.
Mūsų sielos silpniausios iš visų, nusileidusių į šį pasaulį per šešis tūkstantmečius, tad nebegalime veikti taip, kaip didieji senovės kabalistai, atskleidusieji dvasinį pasaulį pavieniui, mažose grupelėse.
Šiandien labiau siekiama dvasingumo, atskleisti Kūrėją, tačiau tai pasiekti galės ne dvasiškai stiprūs, ne pastangų kokybe, o kiekybe, tie, kam egoizmas neleidžia visiškai atsiduoti dvasiniam tobulėjimui.
Pradedame bendrą išsitaisymą ir baigiame jį susijungdami į grupę, kuri pamažu apims visas sudužusias sielas. Vėliau prie jos prisijungs ištaisytos kitų kartų sielos, ir mes tapsime viena didele siela.
Visas mūsų ištaisymas susijęs su vienybe. Nuo Ari laikų (XVI a.) ir ypač dėl Baal Šem Tovo darbo, prasidėjo grupių, studijuojančių kabalos mokslą, kūrimas. Todėl šiandien ir mes turime stengtis susivienyti.
Tačiau, tai nėra tiesiog susivienijimas į vietinę ar regioninę grupę. Mūsų laukia didelis darbas, kurio užduotis – kad visos mūsų pasaulinės grupės pasijaustų vieninga visuma. Tuo ir užsiimsime kongrese.
Būtina įveikti kalbos barjerus, kilusius dar iš Senovės Babilono krizės – materialaus ir dvasinio mūsų susiskaldymo šaltinio. Nepaisydami sudužimo, norime virš jo susivienyti tiek materialiai organizuodami kongresą, tiek jį dvasiškai užpildydami.
Sieksime susijungti norais, sielomis. Stengdamiesi atnešti kuo daugiau vienybės į abi šias sritis, pamatysime, kad būtent taip pritrauksime taisančią Šviesą.
Kongresas turi mus paruošti tam, duoti impulsą, postūmį, pavyzdį. Žinoma, mūsų vienybė dar netobula, tai tik pradžia. Tačiau tai itin svarbus žingsnis. Jame turime matyti savo dvasinį gimimą.
Jei drauge stengiamės susivienyti virš visų kliūčių, virš visų jėgų, kurios mus skiria, atitolina vienus nuo kitų, tai ir yra teisingas darbas, mūsų dvasinė savirealizacija.
Esmė ne tai, ko mokomės pamokose. Svarbiausia – raktas – slypi ryšio tarp grupių kokybėje. Nepaisant, o tiksliau, dėl sunkumų, skirtumų, skirtingų kalbų ir laiko juostų, pasieksime tikrą vienybę.
#234270

Iš 2018 m. spalio 4 d. rytinės pamokos, tema „Tikrovės, kaip vienos, vieningos ir vienintelės jėgos suvokimas“