Pateikti įrašai su virusas žyme.


Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra gyvenimas po mirties?
Atsakymas: Būtent po mirties ir yra gyvenimas. Kol neišsilaisvinsime iš savo egoizmo, tol nebus jokio gyvenimo. Jaučiame savo egzistavimą egoizme, o jis yra labai menkas, žemas, ribotas. Kai tik atsikratome egoizmo, bent jau per fizinio kūno mirtį, nepaisant to, kad tai labai mažas išsilaisvinimo ir pakilimo lygis, jis vis tiek išvaduoja mus iš pirmojo egoistinio lygmens. Tada pradedame suprasti, kad gamta ir pasaulis egzistuoja kitame matavime – aukščiau egoistinio.
Klausimas: Žmonės, gyvenantys savo voverės ratelyje, neturi laiko galvoti apie ką nors daugiau, jiems reikia maitinti šeimą. Todėl turbūt egoizmas taip graužia žmoniją. Kaip išeiti iš šio siauro rato?
Atsakymas: Tą reikia aiškinti, to mokyti. Tam ir sukūriau kabalistinę mokyklą, veikiančią beveik visomis pasaulio kalbomis, visuose žemynuose ir turinčią kelis milijonus klausytojų. Mes vedame pamokas ir paskaitas, rengiame tarptautines konferencijas ir kitus renginius.
Tačiau dabartinis virusas, ši paskutinė gamtos suvokimo sistema, dabar pamažu įeinanti į mūsų sąmonę, verčia žmogų suprasti, kur jis gyvena, kodėl virusas egzistuoja. Ir nėra kur dingti: geruoju ar bloguoju, vis tiek turėsime suprasti visą integralios gamtos paveikslą ir kaip jame egzistuoti. Privalome pradėti teisingai, integraliai sąveikauti su ja. Turime tapti kaip ji.
#264409

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bone“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

„Aš“ ir mirtis

Komentarų nėra

Suteikti gyvastį bendrai sielai

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip susijusios detalė ir visuma? Jeigu kokia nors bakterija, kuri išskiria deguonies molekules, nežinodama apie tai, taip paveikė mūsų gyvenimą, tai kaip kiekvienas iš mūsų gali paveikti visą gamtą?
Atsakymas: Apie deguonies molekulę nieko negaliu pasakyti. Žinau tik tai, kad absoliučiai visa gamta kyla iš vieno šaltinio ir tęsia savo vystymąsi. Todėl, kad ir kokios naujos formos atsirastų gamtoje, jos atsiskleis kaip visiškai tarpusavyje susiję.
Nors to ir nejaučiame ir kol kas negalime atskleisti bei tyrinėti, tačiau visa gamta visiškai integrali, ir nėra nė vienos jos dalelės, kuri staiga imtų vystytis pati.
Klausimas: Dėl kažkokios bakterijos, kuri gyveno, tarkim, dvi savaites ir išskyrė deguonį, šiandien gyvena tūkstančiai žmonių. Ar galima teigti, kad kiekvieno iš mūsų egzistavimo prasmė – suteiktų gyvastį kokiai nors aukštesnei būtybei? Ar vis dėlto svarbus kiekvieno gyvenimas?
Atsakymas: Kiekvieno iš mūsų gyvenimas svarbus, nes esame aukštesnės būtybės, vadinamos siela, dalys. Ji visiems viena.
#267372

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Gamta mus privers

Komentarų nėra

Ar Gamta nori sumažinti Žemės gyventojų skaičių?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl svarbu išsaugoti kiekvieno žmogaus gyvybę? Gal virusas mums tikslingai duotas gamtos, kad sumažintų Žemės gyventojų skaičių iki milijardo? Tuomet ir planeta išsivalys, ir resursų užteks. O tai, kad gelbėjame žmonės – tai ėjimas prieš gamtą. Galbūt reikia paklausyti jos ir plaukti pasroviui?
Atsakymas: Ne. Esmė ta, kad mūsų planeta gali išmaitinti du tris kartus daugiau žmonių nei dabar. Tai ne problema.
Problema – organizuoti žmoniją. Dabar ji sąveikauja neteisingai ir todėl didelė žmonių dalis kenčia.
Viskas priklauso nuo organizacijos. O ši priklauso ne nuo žmonių kiekio, o nuo jų tarpusavio sutarimo.
#268148

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visų nelaimių šaltinis

Begalinis gamtos dosnumas

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Komentarų nėra

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs vis sakote, kad virusą ir viską, kas vyksta su mumis, siunčia mums gamta. Ką turite omenyje?
Atsakymas: Gamta – tai viskas, kas mus supa: negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonių visuomenė. Tačiau negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys veikia instinktyviai, pagal dėsnius, kuriuos sužadina jiems ši sistema, todėl ten nėra jokių vidinių prieštaravimų. Žmogus sudarytas iš dviejų savybių: egoistinės savybės, kuri priverčia jį galvoti tik apie save, ir ryšio su visu supančiu pasauliu savybės. Dėl to egzistuoja priešybė: žmogus priešingas pasauliui. Šią priešybę mes vadiname egoizmu, kurio nėra nei negyvojoje, nei augalinėje, nei gyvūninėje gamtoje. Dėl savo norų tapti viršesniu, geresniu, turtingesniu, valdyti žmogus pasiruošęs sunaikinti visą supančią aplinką, ir turi tam visas galimybes. Iš to kyla problema: ką galime padaryti su žmogumi, kad jis taptų organišku šios sistemos dalyviu, integralia gamtos dalimi, o ne išsiskirtų iš jos ir darytų su ja, ką panorėjęs.
Kasmet, iš kartos į kartą žmogus tampa vis galingesnis. Jis naikina gamtą, bando pavergti sau, daro net tai, kas jam visai nereikalinga. Kodėl? Nes tai reikalinga jo asmeniniams smulkiems interesams: jis kerta, degina miškus, sausina vandens telkinius, kad tik tą akimirką uždirbtų, ką nors gautų savo siaurapročiam egoizmui patenkinti, nors tame nėra sveiko požiūrio, t. y. jis tiesiog naikina gamtą.
Klausimas: Bet mes patys – gamtos dalis?
Atsakymas: Viena vertus, mes – gamtos dalis, negalime iš jos išeiti. Kita vertus, turime egoistinę savybę, kuri kelia mus aukščiau jos.
Klausimas: Gamta turi savo dėsnius: gravitacijos, termodinamikos ir t. t. Per pastaruosius keletą šimtmečių žmonija atskleidė daugiau nei 200 fizikos dėsnių. Kurio iš jų mes, žmonės, neatitinkame?
Atsakymas: Mes neatitinkame integralaus gamtos dėsnio, juk joje visa tarpusavyje susiję, susijungia į uždarą sistemą, kuri turi save palaikyti. O mes išeiname iš integralios gamtos rėmų, manydami, kad galime daryti viską, ko užsigeidžiame, todėl, kad mums taip reikia šią akimirką.
Sakykime, aš noriu būti turtingesnis už kitus. Tai niekuo nepagrįsta, bet aš taip noriu ir todėl kertu miškus, pumpuoju naftą, teršiu orą, t. y. man žala – nesvarbu, man svarbiausia – pasiekti savo egoistinį tikslą.
Gyvūnų pasaulyje tokių tikslų nėra. Jų tikslas – tik išsimaitinti ir išauklėti palikuonis. Žmogus aukščiau šių gyvūninių tikslų turi dar vieną – iškilti aukščiau kitų. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris verčia mus naudoti viską, kas tik įmanoma supančiame pasaulyje, kad tik pasiektume šį tikslą.
#265199

Iš 2020 m. balandžio TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į gamtą, kaip jos integrali dalis

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Komentarų nėra

Virusai sustojo į eilę

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia artimiausia pasaulio ateitis, tarkime, šį rudenį?
Atsakymas: Manau, kad virusas mūsų nepaliks. Jis mutuos, keis pavidalą. Gamta ims mus treniruoti ir privers vis dėlto susimąstyti, kokie turime būti, kad nesirgtume ir nepatirtume šių smūgių. Tikiuos, kad tinkamai mokysimės iš gamtos ir pagal tai tinkamai elgsimės.
O tai, kad dabar skaičiuojame, kiek susirgusiųjų, – neturi reikšmės. Turime aiškiai jausti, kad visos mūsų problemos kyla iš neteisingos tarpusavio priklausomybės.
Todėl nesvarbu, ar tai bus vasara, ar ruduo. Žinoma, metų laikai turi reikšmės, bet tai nėra kardinalu. Visi tie virusai, o jų daugybė, stovi eilėje, kad atsiskleistų mumyse.
#267270

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pokyčių laikas

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Būkite visi sveiki!

Komentarų nėra

Išėjimas iš karantino, II dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiomis dienomis grįžtame iš karantino į įprastą gyvenimą: atsidaro daugiau parduotuvių, paslaugų, verslų. Kyla jausmas, kad ant mūsų nusileido tamsus debesis, vadinamas „koronavirusu“, o paskui išsisklaidė, tarsi nieko ir nebuvo.
Iš tikrųjų, tai apgaulingas įspūdis, nes ankstesnis gyvenimas jau negrįš. Mes dabar išsiaiškinsime ir suprasime, kad grįžimo atgal negali būti, kaip neįmanoma du kartus įbristi į tą pačią upę.
Todėl negalėsime grįžti prie ankstesnio gyvenimo, kuris grindžiamas konkurencija ir nesibaigiančiu vartojimo didėjimu. Priešingai, mes veikiame gamtos sistemose, net jei to nesuvokiame ir nejaučiame. Ir šiandieninės gamtos sistemos skiriasi nuo tų, kurios buvo iki koronaviruso. Jos neleis mums naudotis mūsų piktu egoizmu, darant žalą sau kaip anksčiau.
Virusas išryškino, kad mes visi susiję. Epidemija išplito po visą žemės rutulį, nes mūsų biologiniai kūnai sujungti į vieną sistemą, kuri veikia aukščiau šių kūnų, jungdama juos tarpusavyje. Todėl liga, kilusi vienoje vietoje, staiga kyla ir kitose.
Virusas ateina į tokius kaimus, kurie apskritai neturėjo jokio ryšio su civilizacija. Iš kur jis galėjo kilti? Čia veikia gamtos sistema, kuri, pasiekusi tam tikrą būseną, išleidžia iš savęs į pasaulį šią problemą, vadinamą „koronavirusu“.
Todėl negalėsime grįžti į ankstesnę būseną, net ir labai norėdami. Neįmanoma ten grįžti, to niekada nebuvo istorijoje! Žmonių santykiuose neįmanoma grįžti atgal – tik eiti pirmyn: arba į naują gyvenimą, arba į naują mirtį.
Bendra nelaimė pakeitė visuomenę į gera, įpareigodama mus būti solidarius ir laiduoti vienus už kitus, kaip matėme, kad jauni padėjo pagyvenusiems, esantiems rizikos grupėje.
Dabar, grįžtant į normalų gyvenimą, visi šie teigiami pokyčiai ir tarpusavio parama gali išnykti, jei mes neįsiklausysime į tai, ką nori pasakyti mums gamta. Turime suprasti, kad visi esame susiję ir lemiame vienas kito ateitį.
Visas žemės rutulys ir apskritai visa visata – tai viena integrali sistema ir kiekviena jos lygmens – negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus – būsena priklauso nuo visų kitų.
Už visko slypi ilga egoizmo vystymosi istorija, kuri privedė mus iki blogio suvokimo. Iš esmės, mes jau suvokėme šį blogį, juk niekas nėra patenkintas savo gyvenimu: nei turtingieji, nei vargšai, nei protingi, nei kvaili, nei stiprūs, nei silpni, nei jauni, nei seni.
Kaip yra pasakyta: „ne savo noru gimsti, ne savo noru gyveni, ne savo noru mirsi“. Todėl turime atlikti viso savo gyvenimo reviziją. Tam padėjo koronavirusas, parodydamas, kad esame šioje žemėje kaip viena žmonių populiacija ir privalome atsižvelgti į savo tarpusavio priklausomybę.
Reikia kurti visuomenę, kurios pagrindas nebūtų konkurencija, kuriai eikvojame visas savo jėgas, darydami tik žalą sau. Aš negaliu susieti savo geros ateities su tuo, kad daryčiau bloga kitam. Laikas pereiti į naują būseną: mes, kaip žmonės, privalome pasipriešinti savo blogajai prigimčiai ir sukurti aukščiau jos kitą, geresnį, lygmenį.
Todėl akivaizdu, kad grįžimo atgal negali būti. Kam mums grįžti? Argi gyvenome džiaugsmingai ir laimingai? Ar buvome ramūs už savo vaikų ateitį, gimdydami juos didžiulės konkurencijos, neapykantos ir pavojų kupiname pasaulyje?
Imkime ir pafantazuokime, į kokią tikrovę norėtume patekti, o ne kur grįžti. Koks turi būti geras gyvenimas? Ar gebame taip pasikeisti?
Grįžti į praeitį neįmanoma: tam neturime nei jėgų, nei pinigų – jokio pagrindo. Bandydami tik veltui eikvosime jėgas ir nervus, įsitrauksime į konfliktus, vedančius į trečiąjį pasaulinį karą.
Mes neturime kitos išeities: jei priklausome integraliai gamtai, tai ir turime veikti kaip integrali visuomenė. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė pakopos egzistuoja vienoje uždaroje simbiozėje. O žmogus veržiasi per šias gamtos sienas, išeina iš gyvūninės pakopos į žmogaus ir ten siautėja, savo egoizmu naikindamas viską, pradėdamas vis naujus karus ir konfliktus.
Dabar esame likimą lemiančiame taške, kur turime nustoti vystytis egoistiškai ir pradėti mokytis, kaip vykdyti gamtos dėsnių sistemą. Žmonių visuomenė turi būti apvali, kaip integrali integralios gamtos dalis, ir žengti žingsnį vienybės link.
Mes naudojome gamtą neva savo naudai, bet naudą gavo tik mūsų egoizmas. Pažvelkime, ką padarėme su šiuo pasauliu, koks jis užterštas ir sugriautas. Taip daugiau negali tęstis, nes neturime kitos planetos gyvenimui.
Ir dabar, sustabdę dviem mėnesiams gamybą, matome, kaip gamta akimirksniu atgimsta: valosi oras, atmosfera, atsikuria ozono sluoksnis, girdisi džiaugsmingas paukščių čiulbėjimas, miško žvėrys vaikšto po miestų gatves.
Mus bandys sugrąžinti į praeitį, kad vėl padarytų senosios sistemos vergais, bet tai nebesuveiks. Gamta turi savą vystymosi variklį, kuris stums mus pirmyn ir neleis nusiristi atgal.
Jei bandysime grįžti į senąją tvarką, tai brangiai susimokėsime daugybe kančių ir nelaimių, iki trečio pasaulinio karo. Nėra grįžimo, du kartus nežengsi į tą pačią upę. Turime judėti pirmyn į neatsiejamą integralaus žmogaus paveikslą kaip atskiri individai ir kaip vienas bendras kūrinys – žmonija.
#264509

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš karantino, I dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Komentarų nėra

Kauke, aš tavęs nepažįstu!

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien mums tenka susidurti su nauja tikrovės perspektyva, su saugumo jausmo praradimu, esant asmeninių santykių problemoms ir nežiniai dėl ateities. Ir vienas iš jaudinančių veiksnių yra kaukių, kurios dabar dėvimos visame pasaulyje, naudojimas, siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso.
Kaukė keičia mūsų bendravimą, nes žmogaus veido išraiškos perteikia tam tikrą informaciją – tai yra žmogaus kalbos dalis, padedanti suprasti, kas yra priešais. Ir jei veidas uždengtas kauke kaip ekranu, tada aplinkiniai jaučiasi nesaugūs, nežinodami, su kuo kalba. Ar tai pakeis žmonių santykių pobūdį?
Manau, kad kaukė kaip tik yra gerai, nes padeda suprasti, kad nepažįstame priešais stovinčio žmogaus. Gerai, kad su žmogumi elgiamės tarsi su kažkuo nepažįstamu. Juk iš tiesų nežinau jo norų, ketinimų, ką jis apie mane galvoja.
Man reikia susipažinti su žmogumi, įtikinti jį atverti man savo širdį. Nesvarbu, kad nematau jo veido – juk žinome, kokia dirbtinė gali būti šypsena. Lai jis sutinka mane atvira širdimi, kad galėčiau būti tikras dėl jo gero požiūrio.
Ir jei aš su juo ir jis su manimi gerai elgsimės, tada nebijosime jokio viruso ir galbūt neprireiks jokių kaukių. Koronavirusas žaidžia su mumis, jis yra labai gudrus. Mes dar atskleisime tai žmogiškajame lygmenyje, išvysdami, kaip jis žaidžia su mumis, vesdamas per įvairias būsenas. Kaskart iš naujo, puldamas ką nors šalia, jis veda mus paskui save, įtraukdamas į žmonių santykių, savybių, ryšių formų džiungles.
Staiga suprasime, kad koronavirusas nėra tik genetinė mutacija, bet ir veiksnys, veikiantis žmogaus lygmenyje ir reikalaujantis pakeisti mūsų santykius. Jei mūsų santykiai draugiški, galime užmegzti kontaktą.
O jei santykiai blogi, tai mums negalima artėti vienas prie kito jokia forma. Nebus galima kalbėtis net iš tolo. Staiga pajusiu, kad nekenčiu visų ir jie nekenčia manęs, ir jei norime palaikyti kokį nors ryšį, privalome pasikeisti ir tapti artimesni bei draugiškesni.
Jei norime išgyventi šiame pasaulyje, turime pakeisti savo santykius į gerus. Priešingu atveju negalėsime susitarti, negalėsime susisieti vieni su kitais. Esmė ne kaukė, nes atrasiu, kad esu absoliučiai kurčias kitiems, o jie – kurti man.
Mes negalime veikti kartu. Tai atsiskleis ypatinga forma ir tada pasakysiu, kad tai ne virusas, o auklėtojas, žmonijos vedlys, besirūpinantis, kad pakiltume į kitą tobulėjimo etapą – širdžių, naujų santykių vystymo etapą ir pradėtume gyventi kaip vienas žmogus, viena šeima.
Ir tada mes sukursime naujus verslus, ne tokius kaip anksčiau, kai visi siekė užsidirbti kitų sąskaita. Mums reikės ne kaukės ant veido, o ekrano ant savo egoistinių norų ir tik per jį kontaktuoti vienas su kitu.
Antiegoistinis ekranas, apie kurį kalba kabalos mokslas, blokuoja ne šiaip mus, bet egoistinius mūsų norus, blogą požiūrį vienas į kitą. Jei ištaisysime savo norus, kad galvotume apie kitų gerį, tada galėsime juos naudoti ir užmegzti kontaktą.
Taip kuriame naują, teisingą ryšių lauką, gražų ir gerą, kuris atves mus prie naujų verslų, kur visi padeda vieni kitiems, dirba visų labui, užuot galvoję apie savo naudą ir sėkmę, konkuruodami tarpusavyje. Mes kursime tik tokius santykius, kurie bus naudingi visiems.
Virusas išmokys mus taip dirbti. Mes dar atskleisime, kas slypi už koronaviruso, jei ne už šito, tai už kitų, kurie ateis po jo. Ir visa tai tam, kad ugdytų mus ir darytų žmonėmis. Žmonės nėra gyvūninė pakopa, kurioje mes egzistavome, tai kūriniai, kurie palaiko gerus ryšius vieni su kitais virš savo egoizmo.
Ši transformacija įvyks dėl apribojimų ir nemalonių smūgių, kuriais paveiks mus virusas. Juk jis turi mus pažadinti, kitaip neatkreipsime dėmesio į pasikeitimus, kuriuos reikia atlikti. O kita vertus, mums padės kabalos mokslas ir kabalistai, pasakojantys apie tai, kaip būtina pasikeisti, norint tinkamai organizuoti savo, kaip suaugusių, subrendusių žmonių, gyvenimą.
#264630

Iš 2020 m. gegužės 12 d. programos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Būkite visi sveiki!

Koronavirusas: kiaurai visas galaktikas

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Komentarų nėra

Begalinis gamtos dosnumas

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nejaugi manote, kad net jei išgyventų, neduok Dieve, tik 15% Žemės gyventojų, tai užuot įpykę, jie bent kiek atsitrauktų nuo savo egoizmo, individualizmo?
Atsakymas: Jokiu būdu. Tai nieko nepakeistų. Aš apskritai nekalbu apie tai, kad reikia mažinti gyventojų skaičių. Nesakau, kad šis virusas turi praretinti didžiules žmonių mases, išrinkti senukus, ligonius, dar ką nors. Ne.
Mūsų Žemės rutulys, kaip rašo Baal Sulamas, gali išmaitinti dešimtis milijardų žmonių. Juk žinome, kiek Žemėje yra didžiulės, negyvenamos, neapdorotos erdvės. Teisingai naudojantis žemė gali išmaitinti dar 20-30 milijardų žmonių. Nėra jokios būtinybės naikinti.
Jei sumažinsime savo neteisingą intervenciją į gamtą, tai vanduo ir oras taps švarūs ir skaidrūs, užsiveis žuvys, atsiras tokie žvėrys, kurių mes jau seniai nematėme. Visa tai priklauso nuo mūsų teisingo santykio su gamta, o ne nuo mūsų kiekio.
Paskaitykite, ką dabar rašo laikraščiuose ir internete: atsiranda įvairūs laukiniai gyvūnai, kurie jau nebijo priartėti prie mūsų. Praėjo viso labo vienas-du mėnesiai ir žiūrėkite, kas vyksta gamtoje.
Gamta pasiruošusi, ji nori teisingo santykio su ja ir taip į tai reaguoja. Aš nemanau, kad pokyčiai užims daug laiko, jei žmogus nors truputį pradės suprasti savo integralų įsijungimą į sistemą.
#264625

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas mus privers…

Atmerkime akis!

Koks bus pasaulis po koronaviruso

Komentarų nėra

Kur link mus veda taisymasis

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip ir dėl ko susirinkote taisytis?
Atsakymas: Kai sakau „mes“, omenyje turiu daugybę žmonių, kurie sudaro pasaulinę „Bnei Baruch“ grupę.
Mūsų organizacijos užduotis – parodyti žmogui, kiek jo egoizmas naikina jį patį ir viską aplink. Jei taisysime ego, imsime kilti virš savęs ir pajausime kitą pasaulį: aukštesnį, amžiną, tobulą.
Tai ypatingas pasaulis, kuriame galėsime egzistuoti, jei tik pereisime nuo egoistinių tarpusavio santykių prie altruistinių. Į tai mus stumia gamta.
Kabala aiškina, kaip tai įgyvendinti dar iki tol, kol mus stums įvairūs virusai. Šį perėjimą galima atlikti lengvai, patogiai, maloniai.
Tam ir duotas kabalos mokslas. Realizuokime jį ir išeisime į naują žmonijos vystymosi lygmenį. Ir taip turime jį pasiekti, tačiau kol kas einame bloguoju keliu, o galima – geru.
#263271

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Taisymosi kelyje

Pradėkime pagaliau gyventi!

Ko mus moko koronavirusas?

Komentarų nėra

Gamta žūsta nuo žmogvirusio

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманDaugelis šalių kalba apie laipsnišką karantino pabaigą ir suaugusiųjų grįžimą į darbą, o vaikų – į mokyklas. Ar kyla naujo infekcijos protrūkio grėsmė?
Viskas bus gerai, jei mes laikysimės atsargumo priemonių, kad neapkrėstume vienas kito, laikysimės atstumo. Žinoma, mes turime grįžti į darbus, kad aprūpintume vienas kitą būtinomis paslaugomis ir produktais. Kitaip negalėsime gyventi.
Jei galvosime, kaip grąžinti žmones į tokias darbo vietas, be kurių nebus maisto ir būtiniausių paslaugų, rūpindamiesi tik tuo, kad visi normaliai egzistuotų, tai epidemija nesustiprės.
Bet jei bandysime grįžti prie ankstesnio pelno siekimo, kad padidintume kažkieno banko sąskaitas, tai situacija staigiai pablogės. Juk tai prieštaraus bendrai gamtos jėgai, ir tada įvyks staigus protrūkis, ir virusas išplis dar labiau.
Jei mes grįžtame į darbo vietas ir mokyklas, tai turi būti daroma palaipsniui, kartu auklėjant žmones, kitaip tariant, aiškinant būseną, kurioje esame, kokią formą turime pasiekti, kodėl reikia palaikyti, saugoti vienas kitą. Svarbu, kad žmogus nerimautų ne tik dėl to, kad pats užsikrės, bet bijotų užkrėsti kitus. Būtent šis abipusis rūpestis apsaugos mus nuo viruso.
Koronavirusas – tai ypatinga programa, kuri užsikrovė bendrame kompiuteryje, kuris vadinamas „žmonija“, ir pradėjo jame veikti. Ši programa reikalauja iš mūsų glaudesnio abipusio susijungimo, ir jei mes tai pasieksime, tai susitvarkysime su virusu.
Jei nepradėsime vienytis, nesvarbu, kiek turėsime viruso testų ir dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, mums niekas nepadės. Mes kol kas mokomės tik iš smūgių.
Pasaulis turi tapti labiau susijęs, vieningesnis. Bendra problema, apimanti visus nuo šiaurės iki pietų ir nuo vakarų iki rytų, suartina žmones. Jie jau negalvoja apie karus, konfliktus tarp šalių, korporacijų, atskirų žmonių – dabar svarbiausia gyventi ramiai. Kiekvieną uždarė namuose, ir jis sutinka sėdėti, juk dabar pagrindinė užduotis – neapsikrėsti virusu.
Šia prasme koronavirusas labai padėjo žmogui. Dabar reikia tik pasirūpinti, kaip atkurti gamybą ir paskirstymą tokia forma, kad ji aprūpintų žmoniją būtiniausiais produktais, bet neskatinti perteklinio vartojimo, dėl kurio mes jau beveik galutinai suniokojome žemės rutulį.
Mes negalime grįžti į ankstesnį gyvenimą, dėl kurio patys tapome kenksmingu virusu ant žemės paviršiaus, virusu, kuris naikina gamtą. Mes naikiname visą supančią aplinką ir todėl gauname atatranką iš gamtos.
Todėl mums reikia gerai pagalvoti, kaip grįšime prie savo veiklos žemėje taip, kad visiems būtų garantuotas daugmaž normalus gyvenimas, be reikalo neeikvojant žemės išteklių.
Ir jei to nepadarysime dabar, tai ateis dar kenksmingi virusai, kurie išmokys mus, privers pasikeisti. Gamta – tai Kūrėjas, ir ji turi begalę priemonių, kad priverstų mus paklusti.
Gamta – tai aukštesnioji jėga, Kūrėjas, AVAJA. Nesvarbu, kaip ją vadiname, svarbiausia, kad yra viena jėga, kuri valdo visą negyvąjį, augalinį, gyvūninį pasaulį ir žmones. Praktiškai visi tai pripažįsta kaip akivaizdų faktą.
#263357

Iš 2020 m. balandžio 18 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai