Pateikti įrašai su virusas žyme.


O kodėl taip norite gyventi?

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonija yra visiškoje panikoje dėl koronaviruso, kuris verčia mus nutraukti visą gamybą, prekybą, paralyžiuoja ir blokuoja ištisas šalis.
Tačiau paprastas žmogus pirmiausia galvoja apie savo šeimą, vaikus, apie tai, kuo juos maitins rytoj. Jam labiausiai rūpi, kaip išgyventi. Dėl šios priežasties pasaulis sutinka sustingti, tarsi sakydamas: „Dabar rūpinamės gyvenimu, o po to atkursime pramonę ir gamybą“.
Bet nuo ko priklauso mano likimas? Kaip jį paveikti, kaip garantuoti sau gerą ateitį? Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, turbūt truputį nusiramintume?
Šis klausimas kyla kiekvienam, nes pirmiausia esame gyvūnai. Gamtoje yra tik trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Žmogaus rūšis taip pat priklauso gyvūniniam lygmeniui, tik labiau išsivysčiusiam. Tad pirmiausia mums reikia maisto, kaip gyvūnams. Sakoma, „jei nėra duonos, nėra Toros“. Maistas būtinas gyvenimui.
Tačiau esant koronavirusui, gamta, matyt, nori mus išmokyti ir užduoda klausimą iš kito galo: „Kam norite gyventi? Tiesiog iš savisaugos instinkto, kaip visi gyvūnai? Tačiau to nepakanka!“
Gyvūnai gali taip gyventi ir jiems nereikia jaudintis, bet mes, žmonės, turėtume pradėti klausti, dėl ko gyvename. O tai jau yra problema.
Taigi atsiranda koronavirusas, kaip kartus vaistas, ir klausia mūsų: „Kodėl gyvename? Neskubėkite atsakyti, pagalvokite. O aš jums padėsiu: atšauksiu visus dirbtinius užsiėmimus, kuriuos sugalvojote, ir tai sudaro 90% viso jūsų darbo. 90% jūs gaminote, pardavinėjote ir išmetinėjote, sunaikindami pasaulio išteklius. Dirbote vieni kitiems, kad visąlaik galėtumėte parduoti ir pirkti, parduoti ir pirkti, ir galų gale išmesti.“
Žemė pavirto sąvartynu. Sukūrėme sistemą, kuri gamina daiktus išmetimui, kad turėtume kuo užsiimti. Negalime egzistuoti be šio užsiėmimo. Bet staiga atsiranda koronavirusas ir mus sustabdo taip, kad jau nebegalime toliau bėgti, parduoti ir pirkti.
Jis tarsi klausia: „O kuo gi dabar užsiimsite? Pagalvokite, kodėl visa tai darėte, ir pamatysite, kad tame nebuvo jokios naudos. Jums laikas pamąstyti apie kitokį gyvenimą, jo prasmę, apie tai, dėl ko gyvenate.“
Negalite kurti sistemos, kuri veikia kaip konvejeris, kur visi gamina, gamina, gamina ir paskutinis išmeta, kad sistema vėl pradėtų gaminti ir galiausiai išmestų. Nėra jokio poreikio tokiam darbui. Pagrindinis klausimas: kam žmogus gyvena? Kol neatsakysite, sėdėkite namuose ir galvokite.“
Pažiūrėkite, kaip gamta su meile, rūpestingai, kaip motina ar tėvas, kaip mylintys tėvai nori, kad vaikas susimąstytų apie gyvenimą, mokytųsi. Ir jeigu dabar sėdite ir nerimaujate tik dėl to, ką valgysite rytoj, tada pagalvokite globaliau. Juk ne vienas taip sėdite ir nežinote, ką daryti, ir tai yra būtent tai, ko reikia žmonijai.
Todėl nebijau šio viruso. Mes turime vilties! Jei sugebėsime atsakyti, kam gyvename, ir toliau egzistuosime. Jei negalime rasti atsakymo į šį klausimą, tuomet nėra prasmės tęsti.
Juk turiu toliau vystytis kaip žmogus. Gyvenimo prasmės klausimas yra žmogaus ypatybė. O jei gyvenu be tokio klausimo, vien tik dėl egzistavimo, tai mano klausimai yra gyvūniniai.
#262037

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos

Komentarų nėra

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманPer visą istoriją gavome daugybę dėmesio ženklų iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį. Tačiau turėdami egoistines, priešingas Kūrėjui savybes, šias rūpesčio ir meilės apraiškas suvokėme kaip smūgius ir nepajautėme poreikio keistis.
Taip mylintys tėvai verčia vaiką mokytis, o jis nori vien žaisti ir jų neklauso, manydamas, kad tėvai jo nekenčia.
Būtent tai ir vyksta pasaulyje: krizės, karai, nelaimės, epidemijos – visas žmonijos nueitas kančių kelias. Ir viskas todėl, kad nenorėjome priimti Kūrėjo valdymo kaip absoliučiai gero ir visada nešančio gėrį, kitaip tariant, nenorėjome prisitaikyti prie šio valdymo.
Norėjome pabėgti nuo Kūrėjo nurodymų, kaip vaikai, kurie nepaklūsta gimdytojui ir visąlaik turi slėptis ir ginčytis. Ir todėl gyvenimas buvo toks kartus iki šių dienų.
Tačiau dabar patiriame ypatingą smūgį, ne tokį, kaip visi kiti. Jis ateina, kad nuramintų visą pasaulį, visą žmoniją ir paverstų mus viena visuma. Tarsi tėvai, praradę kantrybę, sakytų vaikams: „Pakanka, dabar visi nurimstate!“ Ir jie mums taiko tokias griežtas priemones, kad tikrai nusiraminame.
Aukščiausias valdymas vis labiau nusileidžia ir artėja prie mūsų, pradeda glaudžiai bendrauti su mumis, asmeniškai, tiesiogiai.
Kodėl žmonija taip sunkiai priėmė šį smūgį? Kodėl koronavirusas verčia visus taip bijoti? Juk esame įpratę, kad kasmet kiekvienoje šalyje miršta daug žmonių ir gimsta nauji. Kodėl taip išsigandome viruso?
Žinome, kad per šimtą metų pasikeis visa pasaulio populiacija – visi mirs, o jų vietoje gims nauji, tačiau nedarome iš to tragedijos. Virusas yra psichologinis smūgis. Tarp mūsų yra kažkoks slaptas kenkėjas, kurio nematome, nejaučiame, nežinome, iš kur jis puls.
Tačiau virusas veikia mūsų naudai, kai jis liepia nutolti vieniems nuo kitų, neišeiti iš namų. Atrodo, jis tarsi sako: „Jei nemokate gerai elgtis vieni su kitu, tai sėdėkite namuose! O jeigu atsirado šiek tiek gerumo, tai galite išeiti, bet nesiartinkite vienas prie kito arčiau nei per dešimt metrų.“
Virusas rodo mums tikruosius tarpusavio santykius, kad nesugebame būti kartu, ir jeigu jungiamės, perduodame virusus vieni kitiems, juk esame egoistai. Šis virusas atskleidžia aukščiausią valdymą.
Virusas atskiria žmones vienus nuo kitų priklausomai nuo jų egoizmo. Jis verčia juos sėdėti namuose, užuot užsiėmus beverčiais, išgalvotais reikalais. Jis parodo mums, kokie tinkamesni santykiai gali būti tarp mūsų. Jis atėjo ne tam, kad kenktų ir žudytų mus, o kad teisingai organizuotų mūsų gyvenimą. Tai Kūrėjo ranka, kuri gailestingai mus auklėja.
Epidemija nėra bausmė, tai vaistas. Virusas atvėsina mūsų santykius, perkaitintus egoizmo, noro laimėti, pasiekti, išnaudoti kitus. Jis sustabdo visas šias lenktynes.
#261885

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Peršokti į vieną širdį

Tegu tai būna gėrio epidemija

Vienoje valtyje

Komentarų nėra

Peršokti į vieną širdį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVirusas atskiria mus fiziškai, bet dėl to imame ieškoti, kaip labiau susijungti viduje. Fizinio ryšio trūkumas žadina mus ir padeda suprasti, kad mums reikia vidinio artumo.
Tegu tarp mūsų bus begalinis atstumas, o mes vis tiek peršoksime per jį ir pasijausime kaip vienas žmogus vienoje širdyje, o ne viename kambaryje. Ir tuomet toje bendroje širdyje pasijausime esą drauge su Kūrėju.
#261881

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Viruso trajektorija

Koronavirusas dėl pusiausvyros gamtoje nebuvimo

Komentarų nėra

Vienoje valtyje

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманVisi žmonės pasaulyje dabar turi vieną problemą – sugriuvo visa vakarykštė gyvenimo tvarka. Žmogus nežino, kas bus su darbu, su uždarbiu, su šeima, apskritai su gyvenimu – sugriuvo visos ankstesnės vertybės, visas jo pasaulis.
Jis keldavosi ryte ir ėjo dirbti: į gamyklą, į parduotuvę, į statybų aikštelę. Aplink jį buvo daugybė žmonių, su kuriais jis buvo susijęs. Visą dieną dirbdavo, dėdavo savo įnašą į šį pasaulį, ir staiga visa tai dingsta, telieka viena tuštuma.
Ir ką gi jam daryti, juk nėra dėl ko gyventi, nėra už ko įsitverti. Kur jo bendradarbiai, kolegos, dalykiniai partneriai? Nieko neliko, tarsi kas atrėžė jį nuo to didžiulio pasaulio. Ir kaip gyventi toliau?
Tačiau kabalos mokslas aiškina mums kūrimo tikslą, duoda gyvenimo tikslą. Turime ko siekti, turime kasdienes pamokas, ir todėl visąlaik vis labiau einame pirmyn ir žinome, ką daryti. Problema su uždarbiu kaip nors išsispręs, tačiau svarbiausia gyvenime – tai dvasinis gyvenimas, judėjimas į dvasinį tikslą. O tai liks bet kuriuo atveju, todėl mūsų būsena pati geriausia, pati patikimiausia iš visų pasaulyje.
Koronavirusas nieko iš mūsų neatėmė, tik tas šiukšles, kurios mums nereikalingos. Materialiame gyvenime kaip nors pragyvensime kaip visi. Bet svarbiausia – kad turime dėl ko gyventi! Ir anksčiau turėjome tikslą, tačiau šiandien jis tapo vertingesnis.
Išeitų, kad dabar leidžiamės per išėjimo iš savo egoizmo, iš šio pasaulio etapus. Esame šiame pasaulyje, tačiau formaliai, tik išoriškai. O viduje virusas mums kaip tik padeda pakilti, išeiti iš egoistinės vergystes, priartėti prie kūrėjo ir pasiekti tikslą, atskleisti dvasinį pasaulį.
Ateina kokia nors nauja valdžia, kuri vadinasi „koronavirusu“, ir nušluoja mums kelią, kaip cunamio banga, nuplaunanti visa, ko nereikia. O mes turime eiti tuo keliu, kuris veda iš egoizmo į altruizmą, iš materialaus pasaulio į dvasinį.
Tą patį virusas daro visiems, problema tik ta, kad kiti nežino, ką daryti. Kaip Purimo istorijoje: visas Šošan miestas buvo sutrikęs ir nežinojo, kas teisus: noras mėgautis ar noras duoti. Su kuo sugretinti šiuos reiškinius?
Sugretinu juos su pačiu Kūrėju, todėl vertinkime šį laiką. Ir mūsų judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek įstengsime vesti už savęs visa pasaulį, plačiai paskleidę žinias apie tai, ką iš tiesų daro koronavirusas ir ką reikia daryti mums. Judėjimas pirmyn priklauso nuo to, kiek mes, kaip galva, esame susiję su parcufo kūnu, t. y. su visa žmonija, ir drauge (galva ir kūnas) einame į tikslą.
* * *
Už ko laikytis žmogui būnant šioje situacijoje, kurioje atsidūrėme šiandien dėl viruso, tarsi pakibome ore? Tačiau aš mėgaujuosi tuo, kad pakibau ore. Atėjo koronavirusas ir atrėžė mane nuo viso ankstesniojo gyvenimo. Nieko neliko. Kas bus rytoj? Nežinau. Netgi nežinau, kas bus šiandien po akimirkos. Svarbiausia, ar su tuo sutinku ar ne?
Sutinku su tokia būsena, kai esu atrėžtas nuo savo noro mėgautis. Ir iš viršaus mane atrėžė nuo egoizmo ne per prievartą, man nežinant, o su mano noru, ir aš čia veikiu išvien su Kūrėju kaip Jo partneris.
Po to, kai mano noras mėgautis atrėžtas nuo manęs ir negali naudoti nė vienos mano minties ar veiksmo, galiu paprašyti duoti man davimo jėgą. Grąžinanti į šaltinį Šviesa atjungė nuo manęs egoistinio ketinimo sistemą, paliko mane be nieko. Vadinasi, išėjau iš „Egipto“. Ir dabar galiu paprašyti, kad suteiktų man norą duoti.
* * *
Išėjimas iš „Egipto“ – tai įėjimas į dešimtuką, kai jaučiu draugus ir nejaučiu savęs. Iš pradžių atskleidžiame, kiek esame atsieti nuo draugų. Norime būti drauge ir neįstengiame susijungti, tarsi tarp mūsų stovėtų siena, neleidžianti pajausti draugo. Ir bėgame iš šio „Egipto“, pereiname Raudonąją jūrą, vis labiau daužydami pertvaras tarp mūsų.
O paskui kuriame tarpusavio laidavimą aplink Sinai kalną (neapykantos kalną). Jaučiame tą didžiulį mūsų bendro egoizmo luitą, visus kartu, ir tai kyla virš mūsų lyg kalnas. Kūrėjas yra kalno viršūnėje, o mes apačioje, kalno papėdėje; ir gauname sąlygą: jeigu nesusivienysime, kad pasiektume Kūrėją, tai šitai taps mūsų laidojimo vieta.
Ir tuomet sutinkame susijungti tarpusavyje, tarpusavyje laiduodami vieni už kitus. Kitaip tariant, draugas tampa man svarbesnis už mane patį, esu pasirengęs daryti viską, ko reikia kitiems. Štai taip mums dabar reikia veikti platinant kabalos žinias visai žmonijai. Ir per šį darbą, pakilsime į kalno viršūnę, kaip Mozė, kad gautume Torą, Šviesą, kuri veiks visą žmoniją.
#262122

Iš 2020 m. kovo 23 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Viruso trajektorija

Dvasinis darbas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas rodo man į mano egoizmą: kur man jį reikia pažaboti, o kur tinkamai pajungti.
Ir jeigu tinkamai išnaudoju apribojimus, kuriuos man primeta virusas, ir laikausi valdžios, sveikatos ministerijos nurodymų, tai taip parodau Aukštesniajai Jėgai, kad esu pasirengęs ir priimu visą Jos skirtą gydymo programą ir noriu per tai ateiti prie naujų santykių visuomenėje. Ir taip iš tiesų prie jų artėju.
Pamėginkite taip atlikti ir pamatysite, kaip tai organizuoja jus iš vidaus, ištiesina, nukreipia. Dėl epidemijos kalti ne žmonės, ne virusai, ne valdžia ir ne gydytojai, o Aukštesnioji Jėga, kuri taip nukreipia mus per visus tuos apribojimus į tikslią trajektoriją, vedančią pas Ją. Būtent tai ir vyksta dabar.
#261831

Iš 2020 m. kovo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas dėl pusiausvyros gamtoje nebuvimo

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentarų nėra

Prognozė: kas bus su koronavirusu?

Krizė, globalizacija, Platinimas, Sveikata

Kokią prognozę galima duoti kalbant apie koronaviruso epidemiją? Ar ji sklis po pasaulį toliau ar ją galima sustabdyti? Čia yra keletas apsaugos lygmenų.
Pirmiausia, tai priklauso nuo kabalos mokslo platinimo, nuo to, ar žmonės bent jau išgirs apie pasaulio pusiausvyrą ir harmoniją, apie teisingus ryšius žmonių visuomenėje, apie tai, kad gamta įpareigoja mus tam, o tai, jog neatitinkame gamtos dėsnių, sukelia visus tuos virusus. Tai reikia paaiškinti ir skleisti per visus socialinius tinklus. Viskas mūsų rankose.
Nereikia baimintis, kad esi mažas ir nuo tavęs nieko nepriklauso. Mums reikia atlikti darbą, paaiškinti, kad gamta kreipia mus į savo tikslą, ir turime pagal tai veikti. Negalėsime išsivaduoti iš koronaviruso – jei ne jis, atsiras kiti. Taisymosi pabaigos epocha – tai sustiprintų smūgių laikas.
Kabala moko, kad pats geriausias vaistas nuo viruso – vienybė tarp žmonių. Tačiau žmonija rado kitą, priešingą priemonę epidemijai įveikti: izoliaciją, kad neužkrėstų vieni kitų. Atrodytų, kad yra prieštaravimas, bet ne: vienybė tokiomis sąlygomis ir yra izoliacija.
Rūpestis kitais esant tokiai epidemijai – tai atsiskyrimas, izoliacija. Mano meilė artimui pasireiškia tuo, kad atitolstu nuo kitų fiziškai. Nuo to tampu jiems viduje, dvasia artimesnis, juk jaudinuosi dėl jų, ir dėl to fiziškai nutolstu. Mano nutolimo veiksmas kaip tik ir bus susijungimas.
#261265

Iš 2020 m. kovo 5 d. pamokos pagal straipsnį „Taika“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Skiepai nuo koronaviruso

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentarų nėra