Pateikti įrašai su virusas žyme.


Gydytis nuo viruso

Koronavirusas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad vienybė tarp žmonių – tai vaistas nuo virusų. Bet mes matome, kad priešingai, vaistai – tai atstumo laikymasis, karantinas.
Atsakymas: Karantinas nėra viruso gydymas. Priešingai, viruso gydymas – tai nuoširdus žmonių suartėjimas, kai neleidžiame virusui apsigyventi tarp mūsų, tarp mūsų jausmų, mūsų santykių. Siekdami būti, kaip vienas žmogus su viena širdimi, nepaliekame virusui vietos tarp mūsų.
Kol kas esame pereinamosios būsenos. Tokios būsenos moko mus, kas gera, o kas bloga, ar esi pasirengęs keistis, kas nutiks, jei elgsies vienaip ar kitaip. Čia dar negalime padaryti tinkamų išvadų.
Tačiau, be abejonės, artimiausiu metu žmonija ims suprasti, kad asmeniniai, teisingi žmonių tarpusavio santykiai išgydo visuomenę.

#275707

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“  

Daugiau šia tema skaitykite:

Besitaisanti karta

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Komentarų nėra

Ko iš mūsų nori gamta?

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko būtent gamta nori iš mūsų? Ką kiekvienas turėtų pakeisti, kad būtų geresnė ateitis?
Atsakymas: Mes esame integralioje, globalioje gamtoje, tarsi tam tikro rutulio viduje. Visoje gamtos sistemoje yra abipusė priklausomybė ir tam tikra vidinė pusiausvyra. O mes, žmonės, specialiai sukurti egoistais ir nuolatos trikdome šią savo ir mus supančios erdvės pusiausvyrą: negyvą, augalinę, gyvūninę ir žmogišką.
Problema ta, kad, nepaisydami nuolatinio egoizmo vystymosi ir darbo, turime pasiekti būseną, kai visiškai subalansuojame ego, apribojame jį (cimcum) ir tada jį naudojame atvirkščiai – davimui, tinkamam tarpusavio bendravimui, kai kiekvienas vartoja tik tai, kas jam būtina.
Nūnai bet kuris normalus žmogus visuomenėje užsidirba pinigų, turi šeimą, vaikus, namus, darbą ir normaliai egzistuoja. Jam nereikia to, kas nebūtina. Savo veiksmais žmogus neturėtų kenkti aplinkai, o planuoti veiksmus taip, kad būtų pusiausvyra su supančiu pasauliu – ne pastovi, sustingusi, bet dinamiška.
Jei žmogus taip elgiasi, tada gerai jam ir gerai pasauliui. Jis ima kiaurai per šį pasaulį jausti ir pažinti gamtos sistemą: pagal kokią formulę ši veikia, kokia tai gamtoje esanti ir viską valdanti jėga. Ši aukštesnioji jėga vadinama „Kūrėju“.
Iš esmės gamta tikslingai sukūrė mus priešingus savo pusiausvyrai, kad vystydamiesi pajaustume, kiek neatitinkame jos, tai yra Kūrėjo, kiek galime pasikeisti ir būti arčiau gamtos / Kūrėjo: tiek, kad pradėsime suvokti šią jėgą, kuri mus valdo ir visąlaik nori išlaikyti pusiausvyrą, ryšį su mumis.
Tai ir yra žmogaus egzistavimas: užmegzti ryšį su bendrąja gamtos jėga, vadinama Kūrėju. Tai pasiekę pajausime aukščiausią komfortą, žinių, amžinybės, tobulumo būseną. Mes privalome tai pasiekti.
Todėl dabar mūsų pažadintas virusas (kuris savo ruožtu pažadina mus) egzistuoja būtent tam, kad rastume tinkamą sąveiką, pusiausvyrą su gamta, atskleistume Kūrėją, užmegztume ryšį su Juo.
Klausimas: Kaip tinkamai pajausti ir realizuoti pusiausvyrą su gamta?
Atsakymas: Elkis su visais, kaip su savimi. Tai yra geriausia. Jei šitaip elgsimės vieni su kitais, tada visuose lygmenyse – negyvojoje gamtoje, augalijoje ir gyvūnijoje – viskas bus gerai. Palaikysime dinamišką pusiausvyrą su mus supančiu pasauliu ir per ją pajausime aukštesnę valdymo sistemą – programą, vadinamą „Kūrėju“.

#264416

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Komentarų nėra

2021 – žmonijos praregėjimo metai

Krizė, globalizacija, Pamokos, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽengiame į 2021 metus, kurie atskleis mums, koks pasaulis uždaras, susijęs į vieną sistemą, kenčiantis kartu, todėl sprendimas irgi turi būti bendras.

Visa tai atsiskleis 2021 metais, kurie taps žmonijos praregėjimo metais. Kiekvienam taps aišku, kad neįmanoma pasiekti sėkmės išnaudojant savo egoizmą. Priešingai, visa sėkmė priklausys nuo to, ar sudaužysime mus skiriančias egoistines pertvaras.

Kiek mums tai pavyks atlikti dešimtukuose, tiek galėsime paveikti visą pasaulį. Ir visas pasaulis ims jausti, kad gana švaistyti pinigus ginklavimuisi. Verta investuoti tik į žmonių vienybę.

Nereikės jokių vakcinų ir vaistų prieš virusą. Juk tai ne koronos epidemija, o globalaus, pasaulyje atsiskleidžiančio egoizmo epidemija. Ir šiai ligai gydyti tik vienas vaistas – mūsų vienybė.

#276189

Iš 2020 m. gruodžio 30 d. rytinės pamokos tema „Susitaikymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besitaisanti karta

Koks turėtų būti pasaulis po koronaviruso?

Virusas ir toliau dirbs su mumis

Komentarų nėra

Besitaisanti karta

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманYra patikimas vaistas prieš virusą – vienybė. Ši priemonė gelbėja nuo visų problemų, nes tuomet prilygstame bendrajai gamtai, kuri yra globali ir integrali. O jeigu taip susijungiame, tai labiau susisiejame su bendrąja gamtos jėga, kuri teisingai sutvarkys visas mūsų gyvenimo sistemas.
Gamtoje veikia bendras mus visus valdantis dėsnis. Ir, norėdami priartėti prie to dėsnio bei imti tinkamai su juo sąveikauti, turime susivienyti. Kaip negyvoji materija, augalija, gyvūnija simbiotiškai susijungia, taip ir žmonės turi susivienyti.
Tačiau, kodėl matome, kad gamtoje vieni ėda kitus? Ogi todėl, kad mes, žmonės tarpusavyje elgiamės egoistiškai, ir savo egoizmu veikiame visus likusius gamtos lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį. Jei ištaisytume savo egoistinį norą, tai vilkas draugiškai gyventų su ėriuku, ir gamtoje niekas nieko nepultų.
Visiems akivaizdu, kad tik laimėtume pasiekę darną su gamta. Mūsų kartoje visa žmoniją turi pasiekti šią darną ir todėl ji vadinama besitaisančia karta.

#274027

Iš 2020 m. lapkričio 15 d. rytinės pamokos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga šiuolaikinė karta?

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Atėjo paskutiniosios kartos laikas

Komentarų nėra

Pandemija: ne išgyventi, o nugalėti

Izraelis šiandien, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманMes stengiamės bendrą bėdą išgyventi atskirai. Tai net ne išskaičiavimas – tai bėgimas nuo tikrovės. Po vieną – pralaimėsime. Kartu – laimėsime.
Iliuzinė pergalė prieš pirmąją bangą susuko mums galvą, pasirodo, kad tai yra spąstai. Pasiekę „sėkmę“, per daug pasitikėjome savimi – ir iškart ėmėme ristis žemyn. Skaudu tai pripažinti, bet be sąžiningos savianalizės mums neišsikapanoti. Galite kaltinti vieni kitus ar vyriausybę, kiek norite – sprendimo nebus, kol nepakilsime virš šio savo absurdo teatro.
Dabar jau aišku: vien karantino priemonių nepakanka – turime realiai rūpintis vieni kitais. Virusas negali būti sustabdytas be šio rūpesčio. Juk susiduriame su daugiau nei epidemija – su pačia Gamta.
Kas tai yra?
Gamta nėra abstrakcija, tai yra universali sistema, kuri mus pagimdė ir kurioje gyvename. Dabar. Tiktų toks šiuolaikinės amerikiečių literatūros klasiko Deivido Fosterio Wallace’o palyginimas: plaukia dvi jaunos žuvys, sutinka senesnę, kuri linkteli ir sako: „Sveiki, vaikinai. Na, kaip vanduo?“ Jaunos žuvys plaukia toliau, o po kurio laiko susižvalgo: „Koks vanduo?“
Taigi, jaunystė baigėsi. Vanduo staiga pasidarė drumstas, bet dabar jį galima pamatyti. Apsižvalgykite: mes kapanojamės ne pandemijos bangose, o savo pačių santykių krizėje. Mes negalime draugiškai susitarti dėl nieko ir nesame pasirengę keistis, nors tai liečia mūsų pačių interesus. Pandemijos veidrodyje mes matome save.
Štai kodėl negalėsime tiesiog išgyventi šios krizės. Jau nuo pradžių ji neturi tradicinio sprendimo. Juk to, kas vyksta, priežastys slypi tarp mūsų, o mes jau ne vaikai, jau galime tai suprasti, ir Gamta automatiškai pakelia atsakomybės kartelę. „Reikalas ne viruse, o tavyje“, – sako ji.
Neverta pasitikėti tais, kurie ketina sutvarkyti situaciją politinėmis, organizacinėmis ir net medicininėmis priemonėmis. Visa tai iš esmės neišsprendžia problemos, neatsižvelgia į Gamtos dėsnius ir reikalavimus. Mes atidžiai sekame jos rodomąją lazdelę, užuot stebėję tai, į ką ji rodo. O rodo ji bendrą moralinę ir socialinę mūsų nesėkmę.
Atėjo laikas atverti akis ir širdis, nusimesti vidinius akidangčius, protu ir jausmu suvokti, kas su mumis vyksta. Tai nėra iššūkis kiekvienam atskirai, o visai tautai.
Apie teisingumą ir tiesą
Koronakrizė gana aiškiai primena žydų tautos egzistavimo prasmę. Ji tiesiog baksnoja mus nosimi į šią baltą dėmę, kurią taip atkakliai stūmėme iš sąmonės. Tai nepadėjo: viskas, ką pamiršome, nuskandinome atminties dugne, iškyla į paviršių.
Pažvelkite į šias rietenas. Šventyklų laikais mes darėme lygiai tą patį – kivirčijomės net nepaisydami galimo susinaikinimo. Tokia ta Izraelio tauta – besiremianti stipria vienybe ir kankinama nesutaikomų skirtumų. Žmonės, kurių tikrąją išmintį gožia užsispyrimas, susiskaldymas, ambicijos ir pasipūtimas. Tai yra mūsų bėda, tikrasis mūsų negalavimas, prieš kurį politikai ir farmakologai yra bejėgiai. Politika mus visada skaldė, o šiandien mus skaldo net sveikatos priežiūra. Į tai ir rodo virusas. Ir jis neatsitrauks, kol nepradėsime suprasti jo vaidmens. „Jūs visi esate paskendę tremtyje, vidiniame susvetimėjime, – sako jis. – Jūs visi neteisūs, nes visi linkę ginčytis, įrodinėti savo tiesą, kurti lygybę kitų sąskaita. Ir aš priversiu jus pasikeisti.“
Kai verčia suaugti, skauda. Geriau pačiam užaugti. Tam pirmiausia reikia suprasti: tiesa yra tik žmonių vienybėje, ir ši vienybė slypi aukščiau bet kurio konkretaus teisumo, kad ir koks jis būtų įtikinamas ir nekintamas. Be vienybės viskas veda į žlugimą tiesiog dabar.
Čia nėra nieko pompastiško, nieko prigalvoto. Kalbu apie tikrus dalykus, apie mūsų ateitį, apie mūsų vaikų ateitį, apie gyvenimą ir mirtį. Atėjo laikas veikti. Veikti kartu, nesilaikant dviejų tūkstančių metų primestų politikos dogmų ir stereotipų.
Galų gale, čia susirinko tiesiog nepažįstami žmonės. Mus visus sieja viena bendra aplinkybė – bėgimas iš karčios tremties. Tačiau tai yra tik išorinė vienybė. Milžiniškoms pastangoms šiame kelyje, kupiname kliūčių, kylančių iš visų be išimties tautos dalių, reikalinga vienybė, nesunaikinama ir stipri kaip plienas. (Baal Sulamas, 1940).
Po aštuoniasdešimties metų tai matome savo akimis. Taigi ar vėl nusisuksime nuo akivaizdžios tiesos ir mokėsime didžiulę kainą? Negalima palikti žmonių likimo įvairių suinteresuotų asmenų malonei. Mums reikia kažko daugiau nei svetimšalių. Izraelis negali išsilaikyti be kiekvieno rūpesčio ir dalyvavimo. O „kiekvienas“ reiškia „aš“.
Mano laisvė
Ne atsitiktinai virusas mus atitolina vienus nuo kitų. Dėl to pradedame matyti, kaip smarkiai esame susipriešinę viduje, atskirti savo pačių rietenų. Ir gerai, kad matome. Juk nepripažinus ligos neįmanoma išgyti.
Karantino ribojimai tarsi kėsinasi į mūsų laisvę, o iš tikrųjų atriboja mus nuo smaugiančių vartotojiškų santykių. Kaip tik dabar, koronaviruso sumaištyje, gavome galimybę patys sukurti tarpusavyje kažką teisingo, tikro, nesugriaunamo. Kaip tik dabar tapome laisvi daryti svarbų darbą.
„Tikras pasaulis – pasaulis žmonių valdžios ir pinigų – džiugiai niūniuoja sau po nosimi, pakinkyti baime, pykčiu, nusivylimu, suvaržymais ir savimeile“, – pasakė David Foster Voles. – „Ta laisvė, kuri tikrai svarbi, susijusi su jautrumu, sąmoningumu, mokymusi, gebėjimu tikrai rūpintis kitais – žmonėmis, duoti“.
Kaip gi realizuoti šią laisvę?
Naudojantis vienijimosi metodika, kurią žydai turi nuo senų senovės. Kabalistine metodika, pradėta Abraomo ir sudarančia mūsų esmę. Taip, mes galime ją įgyvendinti, jei tik panorėsim. Ir jei tapsime, pagaliau, realistais.
Juk žmonijos ateitis – vienybė virš visų skirtumų ir prieštaravimų, interesų bendrystėje, pusiausvyroje. Įsilieję į šią srovę, išsigelbėsime patys ir ištrauksime pasaulį. O jei delsime, risimės toliau, ir niekas mūsų nepasigailės. Priešingai, pasaulis pajaus, kad mus galima pribaigti, ir krizės priveiktas susivienys šiuo tikslu.
Suteikime žmonėms suvienijimą geruoju, tapkime tauta, pradėjusia dvasinį pakilimą, kuri visiems palengvina kelią ir visus pakelia. Dabar, kai braška senojo pasaulio siūlės, reikia pastatyti tiltą į naująjį pasaulį. O kas tai padarys, jei ne mes?
Audringas srautas neša žmoniją į priekį. Grįžimo nebus. Ir viskas priklauso nuo mūsų, nuo tautos, vadinamos „Izraeliu“. Bet tai priklauso ne nuo mūsų smegenų, sugebėjimų, technologijų, išradimų, bet nuo širdžių suartėjimo ir gero tarpusavio ryšio.
Be šio pagrindo mes prapulsime. Mes neturime poros tūkstančių metų rezervo tremtyje. Mes išnaudojome visus avansus ir paskolas. Laikas grąžinti skolą. Tik duodami kitiems išsaugosime ir sustiprinsime save. Ir jei nematome prošvaistės priekyje, tai tik todėl, kad dar nesutikome dėl to viduje ir vis tiek tikimės tiesiog numušti temperatūrą, nesivargindami gydyti priežasčių.
Gamtoje nėra stebuklingų išgijimų. Ji paskyrė mums gydymo kursą, ir klausimas ne tas, ar mes jį priimsime, o kada. Kuo vėliau, tuo bus skaudžiau. Ir dėl to mūsų poliarizuota, atomizuota visuomenė vis tiek taps visaverte bendruomene, o kiekvieno žmogaus žinios lygiomis teisėmis įsilies į bendrą sąmonę, į bendrą srovę. Ir tai bus ne diktatas, o išsivadavimas, ne našta, o proveržis.
Galbūt mums trūksta tikėjimo savimi. Galbūt pasitikėjimo gamta. Tačiau iš tikrųjų tai tik pasiteisinimai. Mes turime viską, ko mums reikia, ir galime naudoti krizę kaip galingą postūmį vienybei. Viskas priklauso nuo mūsų.
#268357

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką rodo virusas?

Kova, kurioje dalyvauja visi

Kas mus privers pakeisti gyvenimo vertybes?

Komentarų nėra

Ką rodo virusas?

Ekonomika ir pinigai, Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei išnyks visos nereikalingos darbo vietos, tai bedarbiais liks 90 % gyventojų. Ką veiks šie žmonės, ir kaip ekonomika išsilaikys be šių darbo vietų?
Atsakymas: Žmonės, užėmę šias vietas, nieko naudingo negamino. Dėl ko jie dirbo? Kad persidalytų pinigus? Ko mes bijome atsikratyti? To, kad nenaudingai dirbame: vienas meta čia, kitas ima iš čia ir permeta į kitą vietą, o trečias – atvirkščiai. Vieni kasa duobę, kiti ją užkasa.
Klausimas: Baal Sulamas laikraštyje „Žmonės“ rašė: „Egoizmo savybė, slypinti kiekviename kūrinyje, yra sąlyga, kuri neišvengiamai kyla iš paties egzistavimo fakto. Be šito apskritai nebūtų izoliuoto savarankiškai egzistuojančio objekto. Ir kartu tai visai neprieštarauja altruizmo savybei žmoguje, tik kyla poreikis nutiesti tvirtas ribas tarp šių savybių. Egoizmo dėsnis privalo išlikti veiksmingas tik tiek, kiek jis susijęs su būtiniausių poreikių tenkinimu, o nuo pertekliaus suteikta teisė atsisakyti artimojo naudai“.
Mums reikia tik išsiaiškinti, kas yra nauda artimui. Tai nėra vien tik gamybos perskirstymas, būtino minimumo link, reikia nuspręsti, kokią naudą iš to gaus artimas. Kaip mes tai pajausime ir kokia ta tendencija?
Atsakymas: Aš manau, kad reikia sukurti naują valstybių bloką, kurios iš tikrųjų gali tai išspręsti. Bet tai turi būti galvos, kurios supranta pasaulio integralumą ir būtinybę atvesti jį dabar į integralią formą.
Klausimas: Kur paimti tokius valdytojus ir politikus? Žiūrėkite, kas darosi! Trampas dabar kaltina Kiniją, Kinija atsako tuo pačiu, prasideda tarpusavio kerštas. Tos pačios tendencijos, kokios ir buvo. Pasaulis nepasikeitė.
Atsakymas: Mums, kabalistams, reikia judėti mūsų kryptimi. Mes turime visais būdais aiškinti, reklamuoti, platinti mūsų žinias apie gamtos dėsnius.
Gamta neleis daryti nieko kito. Kai tik visi pradės grįžti į praeitį, virusas smogs dar stipriau modifikuota forma, ir tada bus dar blogiau. Dabar jo pasekmės nekenksmingos. Remiantis statistika, viruso laikotarpiu mūsų pasaulyje žuvo daug kartų mažiau žmonių, nei be jo.
Tačiau virusas dirba visoje žmonijos sistemoje, ir jei mes nedarysime to, ką jis mums rodo, kitaip tariant, netapsime integraliai tarpusavyje susiję, tai nieko gero mūsų nelaukia. Norite pasitikrinti – prašau. Vis tiek mes esame pakeliui į tai. Deja, aš matau, kaip visos valstybės nori sugrįžti praeitin.
#266151

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Idealus ateities visuomenės principas

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Ekonominės sistemos perversmas

Komentarų nėra

Vartojimo visuomenės žlugimo priežastys

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kai kurie ekonomistai sako, kad vartotojų visuomenė žlunga. Pirmoji priežastis – nepasitikėjimas, labai stabdantis prekybos ir ekonominius santykius.
Atsakymas: Bet tai galima įveikti.
Komentaras: Antroji priežastis – aplinkos tarša, nes dar neturime pakankamai technologijų, kad galėtume perdirbti visas susidarančias atliekas.
Atsakymas: Kam tai rūpi? Jei bus technologijos, bus galima gaminti dar daugiau.
Komentaras: Trečioji priežastis – riboti gamtos ištekliai.
Atsakymas: Tai irgi niekam neįdomu. Rasime. Nuskrisime į Mėnulį ir parsigabensime jų iš ten.
Komentaras: Ketvirta priežastis – auganti nelygybė tarp vargšų ir turtingųjų. Net ir po koronaviruso pastebima, kad turtingieji turtėja. Visų egoizmas didžiulis, ir vargu ar žmonės tai pakęs.
Atsakymas: Žinoma, kad nepakęs. Turtingieji turės sumokėti kokią nors savo didžiulių pajamų procentinę dalį, kad nuslopintų vargšų nepasitenkinimą.
Komentaras: Penkta priežastis – netikrumas. Sakoma, kad yra terminas „turto efektas“. Net pasiturintys žmonės dėl netikrumo bijo išlaidauti, todėl vartojimo ekonomika eina į pabaigą.
Atsakymas: Nėra kur išleisti! Pasiūlykite jiems ką nors gaminti ir užsidirbti pinigų.
Komentaras: Jie bijo išlaidauti, nes nežino, kas bus rytoj su darbu, nėra tikri dėl ateities.
Atsakymas: Tuomet tai nėra tikrai turtingi žmonės. Turtingas žmogus tas, kuris turi praktiškai neribotas galimybes patenkinti ne tik savo gyvybinius poreikius.
Komentaras: Šeštoji priežastis – technologijų vystymasis, dėl to dar labiau padidės atskirtis tarp turtingų ir vargšų, taip pat ir nedarbas.
Atsakymas: Žinoma, nes nėra vartojimo. Todėl periodiškai kyla dideli karai. Tačiau šiais laikais jie yra labai brangūs, ir nežinia, kaip baigsis.
Iš esmės, seniau karai išspręsdavo problemas, tačiau dabar ne, nes nėra sienų: gali keliauti ir gyventi, kur nori. Galima nusipirkti bet kokį pasą. Todėl nebėra objektyvių priežasčių kariauti. Liko tik religiniai, ideologiniai karai.
Klausimas: Septintoji priežastis – vidinių žmogaus poreikių pasikeitimas. Ar, jūsų nuomone, tai yra pagrindinė priežastis?
Atsakymas: Taip. Ji žudo visa kita. Tai yra vartojimo ekonomikos pabaiga.
Dabar virusas naikina didžiulę pramonės sritį, kurią skatino turizmas ir kelionės. Viešbučiai visame pasaulyje, lėktuvai, garlaiviai, gidai ir galybė prekių, susijusių su šia pramone – to jau nebėra ir nebebus. Žmonės nebenorės blaškytis po pasaulį. Jų niekuo nebesuviliosi.
Teks kažką daryti su tūkstančiais nereikalingų lėktuvų. Gal nugabenti kur nors į dykumą. Sakoma, kad jie ten gerai laikosi. Ir kas gi ten bus? Mūsų epochos muziejus? Bet niekur nedingsi. Tiesiog viskas baigėsi! Turime suprasti, kad naudodamiesi senaisiais įrankiais negalime kurti naujo pasaulio.
#270214

Iš 2020 m. birželio 4 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besaikio vartojimo epochos pabaiga

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Koronavirusas: pokyčių laikas

Komentarų nėra

Iš kur atsirado virusas?

Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Iš kur atsirado koronavirusas? Manoma, kad jis gyvūninės kilmės: pirmiausiai užsikrėtė šikšnosparniai, po to – naminiai gyvūnai. Vėliau imta kalbėti, kad virusų atsiranda tirpstant sniegynams. Dabar kalbama, kad skverbdamiesi į miškus, pavyzdžiui, Amazonės, susidursime su didžiuliu jų kiekiu. Staiga paaiškėja, kad beveik negyvenamose salose žmonės taip pat suserga, nors šikšnosparniai ten nenuskrenda. Įžymūs mokslininkai svarsto, iš kur jis.
Atsakymas: Iš oro. Net ne iš oro, o iš nieko. Dėl to, kad pats žmogus yra viruso šaltinis.
Kodėl? Nes augant egoizmui, mes vienas į kitą žiūrime su vis didesne panieka, atstūmimu, taip gamtoje sukeliame neigiamas jėgas, kurios sužadina junginius, vadinamus virusais.
Klausimas: Vadinasi, virusas ateina į mūsų mintis ir veiksmus, nukreiptus prieš kitą žmogų?
Atsakymas: Taip. Tarp mūsų veikiančios ir mūsų generuojamos jėgos sukuria tokį elementarių dalelių darinį, kurį vadiname virusais.
Klausimas: Iš esmės, mokslininkai neras jam priešnuodžio?
Atsakymas: Šis priešnuodis atsiranda eigoje – pradėkite vienas su kitu gerai elgtis ir virusų nebus. Išnyks net tie, kurie egzistuoja. Vieni kitus praris. Mokslininkams tai per sudėtinga suprasti – per aukštai, nes tai yra norų, siekių, santykių lygmenyje. Mokslininkai dirba materijos lygmenyje. o virusas yra subtilios materijos lygmenyje: norų, meilės, neapykantos, baimės ir pan.
Klausimas: Kokį receptą pasiūlytumėte? Ar reikia tyrinėti viruso kilmę?
Atsakymas: Jei to nedarysime, tai nesužinosime, su kuo turime reikalą. Bet taip patenkame į lygį, kai iš materijos pakylame į kitą – į norų, minčių, santykių lygmenį, į subtiliąją materiją.
Klausimas: Ar iš ten kyla virusai ir antivirusai?
Atsakymas: Taip. Ten visko yra. Apskritai visa materija kyla iš ten.
Klausimas: Taigi, pakylate į mūsų pasaulio valdymo kabiną?
Atsakymas: Žinoma. Kodėl gi ne? Mintis apskritai viską pagimdė, visą gamtą. „Pradžioje buvo žodis“.
Komentaras: Bet taip paneigiame visus žemiškus mokslus.
Atsakymas: Mes nieko nepaneigiame. Savo lygmenyje jie yra visiškai teisingi.
Komentaras: Bet juk jie neranda priešnuodžio. Bent jau dabar.
Atsakymas: Jie negali rasti savo lygmenyje! Ką gi darysi?
Komentaras: Ar šiais laikais gydytojas turėtų tapti išminčiumi?
Atsakymas: Šiandieninis išminčius gali būti gydytojas, o iš gydytojo nieko nereikalauk.
Klausimas: O gal gydytojas turėtų suprasti, kad visa tai yra skirtinguose lygmenyse?
Atsakymas: Taip, kitame lygmenyje. O jis turi dirbti savo lygmenyje, žemiškame.
Ateis antra banga, trečia, virusai išplis visur. Pamatysime, kad viskas priklauso tik nuo mūsų minčių, jausmų, nuo tarpusavio santykių.
Klausimas: Koks jūsų svarbiausias patarimas?
Atsakymas: Neskristi į jokias negyvenamas salas. Tai – nepadės. Padės tik viena – gerai galvoti apie kitus.
Komentaras: Labai paprastas patarimas. Tikrovėje jį, be abejo, labai sunku įgyvendinti, bet jis labai paprastas. Gerai galvoti apie kitus mus mokė vaikų darželyje, mokykloje.
Atsakymas: Ir teisingai mokė. Jei tik galėtume tai įsisavinti, suvokti.
Klausimas: Kokia čia paslaptis? Koks yra priedas prie „gerai galvok apie kitus“?
Atsakymas: Mūsų mintys valdo pasaulį.
Klausimas: Bet ar aš pajėgus gerai galvoti apie kitą?
Atsakymas: Ne. To reikia mokytis!
Klausimas: Kokia vis dėlto ten paslaptis? Negaliu gerai galvoti apie kitus. Negaliu.
Atsakymas: Taip tyčia padaryta, kad negalėtum, nes tavo požiūris į kitus priklauso nuo tavo mąstymo krypties, noro, ryšio su kitais, tarpusavio darbo. Apskritai, nuo labai daug sąlygų, kurias turi susikurti savyje, savo bendruomenėje, ar bent jau mažoje grupėje.
Klausimas: Taigi, kol tai įvykdysime, mes susidursime su virusais?
Atsakymas: Taip. Ne tik tai.
Klausimas: Ar tai galima išspręsti per trumpą laiką? Vis dėlto, dabar svarbu tai, kad žmonija serga.
Atsakymas: Mūsų link artėja daugybė virusų.
Komentaras: Ar vis dėlto galime per tam tikrą laiką atsikratyti virusų?
Atsakymas: Galime sumažinti žalingą jų poveikį. Galime šiek tiek atidėti problemas, kol tapsime protingesni. Bet tai priklauso nuo to, kiek dabar bandysime teisingai suvokti šiuos virusus. Kad jie mus nukreiptų teisingo tikslo link. Teisingai supraskime jų buvimą tarp mūsų.
Klausimas: Ką turėčiau suprasti?
Atsakymas: Turiu suprasti, kad tai skirta man, mano labui, mano naudai. Gamtoje apskritai nėra nieko, nukreipto prieš žmogų. Nieko! Viskas tarnauja tik tam, kad taptume išmintingesni, subręstume ir šiek tiek pasikeistume į gerąją pusę vieni kitų ir apskritai visos gamtos atžvilgiu.
Klausimas: O jei pradedu suprasti?
Atsakymas: Tada tampi sveikesnis. Tiesiog pradedi jaustis fiziškai ir psichiškai sveikas. Kartu einame į visiškai kitokį tarpusavio sąveikos, gamtos suvokimo lygį. Tai reiškia, kad visas mūsų gyvenimas bus mūsų minčių, mūsų tarpusavio sąveikos – teigiamos ir neigiamos – lygmenyje. O gamtoje nėra nieko, išskyrus pliusą ir minusą, kurie sąveikauja tarpusavyje. Tas pats ir mumyse, sugebėsime tai valdyti: savo norus, mintis. Taip paprasta!
Komentaras: Vadinasi, patenku į minčių lygį, be žodžių. Galiu nieko nekalbėti.
Atsakymas: Nėra nei žodžių, apskritai nieko fizinio. Staiga atsiduriame didžiulėje erdvėje, kuri visiškai užpildyta pliusais ir minusais. Tokiomis dalelėmis – mintimis, jausmais.
Klausimas: Tai vis dėlto ten yra minusų? Ne tik gerumo, meilės?
Atsakymas: Be minuso negali būti pliuso.
Klausimas: Ar minusas yra mano priešinimasis pliusui?
Atsakymas: Taip, jis turi egzistuoti. Todėl, kaip žinome iš kabalos mokslo, nepašaliname savo egoizmo, tik naudojame jį teisingai. Atidarome šį didžiulį kompiuterį, kuriame egzistuojame, ir pradedame su juo bendrauti per mintis ir norus. Įsitraukiame į šio kompiuterio darbą ir sukuriame jame visiškos pusiausvyros būseną. Kad jis mums atskleistų pagrindinį visatos valdymą, kad visa tai egzistuoja tik tam, kad atskleistume laimę.
Klausimas: Ką daryti? Kiek reikia apie tai kalbėti? Kiek kartoti? Kiek laiko esate pasirengęs tai kartoti, visą laiką prie to grįžti?
Atsakymas: „Kol gyvenu, visata šviečia“. Niekur nedingsi.
Klausimas: Taigi, tam turite ir turėsite kantrybės bei tęsite toliau?
Atsakymas: Tiek, kiek galėsiu kalbėti.
#268734

Iš 2020 m. birželio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas laimingas per koronaviruso pandemiją?

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Koronavirusas – žmonijos valymas

Komentarų nėra

Virusas plinta per mintis

Kabala, Koronavirusas, Mintis ir noras, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманJei leidžiu blogai minčiai apie kitus išsiveržti į išorę, būti išsakytai ir išgirstai, taip suteikiu jai galimybę pasireikšti. Kol ji mano viduje, dar galiu ją nuslopinti, uždrausti šioms mintims išeiti iš manęs, kitaip tariant, galiu apriboti savo nuolatinę egoistinę prigimtį.
Neigiama mintis apie artimą prilygsta veiksmui. Bet galiu pagauti ir sustabdyti mintį, neleisdamas jai pasireikšti ir pakenkti kitiems. Mintis inicijuoja veiksmus, nors ir ne materialius. Jeigu leidžiu blogai minčiai laisvai tekėti bei veikti, nemėgindamas jos kontroliuoti ir nuslopinti, tai šituo kenkiu savo artimui ir atlieku blogą veiksmą pasaulyje.
Gyvename minčių pasaulyje. Mintis ir yra veiksmas. Todėl leisdamas blogoms mintims pasklisti ir manydamas, kad tai nieko baisaus, darau žalą ir taip lemiu, kas vyksta tikrovėje. Visas mūsų pasaulis, kiekvienas žmogus turės patikrinti save ir išsiaiškinti, kokį poveikį jis daro kitiems. Prireiks gilaus vidinio darbo ir daug pastangų iš kiekvieno.
Žmogus turi savyje pakeisti minčių kryptį kitų atžvilgiu: iš negatyvių į pozityvias. Ir tuomet šiame pozityviame požiūryje į kitą, žmogus pajaus papildomą gamtos jėgą, kurios anksčiau nejautė.
Pakeitę savo mintis iš neigiamų į teigiamas, išsigelbėsime nuo koronaviruso ir išvaduosime visą pasaulį nuo epidemijos ir kitų problemų. Juk taip imame atitikti gamtą, kad visi jos lygmenys (negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis) būtų harmonijoje, su geromis mintimis, vienas kitą papildytų.
O tam trukdo tiktai mūsų blogoji prigimtis, egoizmas. Todėl šį egoistinį požiūrį į kitus būtina paversti geru. Tam reikia dirbti grupėse, kad pritrauktumėte gamtoje slypinčią gerąją jėgą ir priverstumėte ją atsiskleisti. Reikalaujame, kad tarp mūsų grupėje atsiskleistų ši gera jėga, geri santykiai, vienybė.
Jei leisime egoistiškoms mintims valdyti mus ir nepasieksime vienybės, koronavirusas vis labiau plis. Nuo šios ligos nebus vaistų, mat koronavirusas demonstruoja mūsų blogus tarpusavio santykius. Mes tik įvardijame tai virusu.
Ateis dar daug tokių „virusų“, kurie kyla dėl mūsų piktų minčių, ir labai kentėsime. Prieš pusmetį dar vylėmės, kad epidemija palaipsniui atslūgs. Bet dabar matome, kad bus tik blogiau, kol nepasakysime: „Gana!“
Mūsų neišsitaisymas pasireiškia kaip virusas, nes visas žmogaus kūnas užpildytas virusais. Virusai – tai  informaciniai blokai, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje visuose kūno lygmenyse. Mes juos vadiname virusais, bet iš tikrųjų negalime egzistuoti be jų. Kiekvienas virusas – itin sudėtingas darinys, ir nesuprantame net milijoninės jo veikimo principo dalies. Mums nėra žinoma, kaip veikia mūsų kūnas.
Kai atsiskleidžia tokie gedimai virusų pavidalu, juos ištaisyti galima tik didesne už juos jėga. O aukščiau už virusą yra mintis. Virusai – nešėjai, perduodantys mintis, duomenis, informaciją į įvairias kūno dalis ir smegenis. Kadangi mūsų mintys ir norai veikia labai aukštu egoistiniu lygiu, todėl jie pasireiškia tokiais pavojingais virusais.
Jei norime juos nuraminti ir subalansuoti, reika kabalos mokslo. Pusiausvyra atkuriama per apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą. Būtina subalansuoti visas jėgas, kurios aktyvuoja šiuos virusus, kad jie būtų apriboti ir atsidurtų po ekranu. Tuomet visi virusai, kurie šiandien sukelia ligas, virs naudingais.

#272576

Iš 2020 m. spalio 15 d. pokalbio su žurnalistais

Komentarų nėra

Kur atsiliekame?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Gyvenimas iki viruso davė mums automobilius, mobiliuosius telefonus, šiuolaikinę mediciną, visas žmonijos gėrybes. Ar žmonija ir toliau vystysis, ar jau pasiekėme piką?
Atsakymas: Ne, galime ir toliau vystyti techniką, bet reikia vystyti ir visuomenę. Techninė, technologinė civilizacija žengė toli pirmyn palyginus su visuomenine raida. Liekame laukiniais žvėrimis ir naudojamės šiuolaikinėmis technologijomis, kad sugniuždytume vieni kitus.
Mums reikia plėtoti gerus tarpusavio santykius, o čia atsiliekame.
#266660

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Visuotinė transformacija

Koks bus pasaulis po koronaviruso

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai