Pateikti įrašai su virusas žyme.


Vartojimo visuomenės žlugimo priežastys

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Kai kurie ekonomistai sako, kad vartotojų visuomenė žlunga. Pirmoji priežastis – nepasitikėjimas, labai stabdantis prekybos ir ekonominius santykius.
Atsakymas: Bet tai galima įveikti.
Komentaras: Antroji priežastis – aplinkos tarša, nes dar neturime pakankamai technologijų, kad galėtume perdirbti visas susidarančias atliekas.
Atsakymas: Kam tai rūpi? Jei bus technologijos, bus galima gaminti dar daugiau.
Komentaras: Trečioji priežastis – riboti gamtos ištekliai.
Atsakymas: Tai irgi niekam neįdomu. Rasime. Nuskrisime į Mėnulį ir parsigabensime jų iš ten.
Komentaras: Ketvirta priežastis – auganti nelygybė tarp vargšų ir turtingųjų. Net ir po koronaviruso pastebima, kad turtingieji turtėja. Visų egoizmas didžiulis, ir vargu ar žmonės tai pakęs.
Atsakymas: Žinoma, kad nepakęs. Turtingieji turės sumokėti kokią nors savo didžiulių pajamų procentinę dalį, kad nuslopintų vargšų nepasitenkinimą.
Komentaras: Penkta priežastis – netikrumas. Sakoma, kad yra terminas „turto efektas“. Net pasiturintys žmonės dėl netikrumo bijo išlaidauti, todėl vartojimo ekonomika eina į pabaigą.
Atsakymas: Nėra kur išleisti! Pasiūlykite jiems ką nors gaminti ir užsidirbti pinigų.
Komentaras: Jie bijo išlaidauti, nes nežino, kas bus rytoj su darbu, nėra tikri dėl ateities.
Atsakymas: Tuomet tai nėra tikrai turtingi žmonės. Turtingas žmogus tas, kuris turi praktiškai neribotas galimybes patenkinti ne tik savo gyvybinius poreikius.
Komentaras: Šeštoji priežastis – technologijų vystymasis, dėl to dar labiau padidės atskirtis tarp turtingų ir vargšų, taip pat ir nedarbas.
Atsakymas: Žinoma, nes nėra vartojimo. Todėl periodiškai kyla dideli karai. Tačiau šiais laikais jie yra labai brangūs, ir nežinia, kaip baigsis.
Iš esmės, seniau karai išspręsdavo problemas, tačiau dabar ne, nes nėra sienų: gali keliauti ir gyventi, kur nori. Galima nusipirkti bet kokį pasą. Todėl nebėra objektyvių priežasčių kariauti. Liko tik religiniai, ideologiniai karai.
Klausimas: Septintoji priežastis – vidinių žmogaus poreikių pasikeitimas. Ar, jūsų nuomone, tai yra pagrindinė priežastis?
Atsakymas: Taip. Ji žudo visa kita. Tai yra vartojimo ekonomikos pabaiga.
Dabar virusas naikina didžiulę pramonės sritį, kurią skatino turizmas ir kelionės. Viešbučiai visame pasaulyje, lėktuvai, garlaiviai, gidai ir galybė prekių, susijusių su šia pramone – to jau nebėra ir nebebus. Žmonės nebenorės blaškytis po pasaulį. Jų niekuo nebesuviliosi.
Teks kažką daryti su tūkstančiais nereikalingų lėktuvų. Gal nugabenti kur nors į dykumą. Sakoma, kad jie ten gerai laikosi. Ir kas gi ten bus? Mūsų epochos muziejus? Bet niekur nedingsi. Tiesiog viskas baigėsi! Turime suprasti, kad naudodamiesi senaisiais įrankiais negalime kurti naujo pasaulio.
#270214

Iš 2020 m. birželio 4 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Besaikio vartojimo epochos pabaiga

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Koronavirusas: pokyčių laikas

Komentarų nėra

Iš kur atsirado virusas?

Koronavirusas, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Iš kur atsirado koronavirusas? Manoma, kad jis gyvūninės kilmės: pirmiausiai užsikrėtė šikšnosparniai, po to – naminiai gyvūnai. Vėliau imta kalbėti, kad virusų atsiranda tirpstant sniegynams. Dabar kalbama, kad skverbdamiesi į miškus, pavyzdžiui, Amazonės, susidursime su didžiuliu jų kiekiu. Staiga paaiškėja, kad beveik negyvenamose salose žmonės taip pat suserga, nors šikšnosparniai ten nenuskrenda. Įžymūs mokslininkai svarsto, iš kur jis.
Atsakymas: Iš oro. Net ne iš oro, o iš nieko. Dėl to, kad pats žmogus yra viruso šaltinis.
Kodėl? Nes augant egoizmui, mes vienas į kitą žiūrime su vis didesne panieka, atstūmimu, taip gamtoje sukeliame neigiamas jėgas, kurios sužadina junginius, vadinamus virusais.
Klausimas: Vadinasi, virusas ateina į mūsų mintis ir veiksmus, nukreiptus prieš kitą žmogų?
Atsakymas: Taip. Tarp mūsų veikiančios ir mūsų generuojamos jėgos sukuria tokį elementarių dalelių darinį, kurį vadiname virusais.
Klausimas: Iš esmės, mokslininkai neras jam priešnuodžio?
Atsakymas: Šis priešnuodis atsiranda eigoje – pradėkite vienas su kitu gerai elgtis ir virusų nebus. Išnyks net tie, kurie egzistuoja. Vieni kitus praris. Mokslininkams tai per sudėtinga suprasti – per aukštai, nes tai yra norų, siekių, santykių lygmenyje. Mokslininkai dirba materijos lygmenyje. o virusas yra subtilios materijos lygmenyje: norų, meilės, neapykantos, baimės ir pan.
Klausimas: Kokį receptą pasiūlytumėte? Ar reikia tyrinėti viruso kilmę?
Atsakymas: Jei to nedarysime, tai nesužinosime, su kuo turime reikalą. Bet taip patenkame į lygį, kai iš materijos pakylame į kitą – į norų, minčių, santykių lygmenį, į subtiliąją materiją.
Klausimas: Ar iš ten kyla virusai ir antivirusai?
Atsakymas: Taip. Ten visko yra. Apskritai visa materija kyla iš ten.
Klausimas: Taigi, pakylate į mūsų pasaulio valdymo kabiną?
Atsakymas: Žinoma. Kodėl gi ne? Mintis apskritai viską pagimdė, visą gamtą. „Pradžioje buvo žodis“.
Komentaras: Bet taip paneigiame visus žemiškus mokslus.
Atsakymas: Mes nieko nepaneigiame. Savo lygmenyje jie yra visiškai teisingi.
Komentaras: Bet juk jie neranda priešnuodžio. Bent jau dabar.
Atsakymas: Jie negali rasti savo lygmenyje! Ką gi darysi?
Komentaras: Ar šiais laikais gydytojas turėtų tapti išminčiumi?
Atsakymas: Šiandieninis išminčius gali būti gydytojas, o iš gydytojo nieko nereikalauk.
Klausimas: O gal gydytojas turėtų suprasti, kad visa tai yra skirtinguose lygmenyse?
Atsakymas: Taip, kitame lygmenyje. O jis turi dirbti savo lygmenyje, žemiškame.
Ateis antra banga, trečia, virusai išplis visur. Pamatysime, kad viskas priklauso tik nuo mūsų minčių, jausmų, nuo tarpusavio santykių.
Klausimas: Koks jūsų svarbiausias patarimas?
Atsakymas: Neskristi į jokias negyvenamas salas. Tai – nepadės. Padės tik viena – gerai galvoti apie kitus.
Komentaras: Labai paprastas patarimas. Tikrovėje jį, be abejo, labai sunku įgyvendinti, bet jis labai paprastas. Gerai galvoti apie kitus mus mokė vaikų darželyje, mokykloje.
Atsakymas: Ir teisingai mokė. Jei tik galėtume tai įsisavinti, suvokti.
Klausimas: Kokia čia paslaptis? Koks yra priedas prie „gerai galvok apie kitus“?
Atsakymas: Mūsų mintys valdo pasaulį.
Klausimas: Bet ar aš pajėgus gerai galvoti apie kitą?
Atsakymas: Ne. To reikia mokytis!
Klausimas: Kokia vis dėlto ten paslaptis? Negaliu gerai galvoti apie kitus. Negaliu.
Atsakymas: Taip tyčia padaryta, kad negalėtum, nes tavo požiūris į kitus priklauso nuo tavo mąstymo krypties, noro, ryšio su kitais, tarpusavio darbo. Apskritai, nuo labai daug sąlygų, kurias turi susikurti savyje, savo bendruomenėje, ar bent jau mažoje grupėje.
Klausimas: Taigi, kol tai įvykdysime, mes susidursime su virusais?
Atsakymas: Taip. Ne tik tai.
Klausimas: Ar tai galima išspręsti per trumpą laiką? Vis dėlto, dabar svarbu tai, kad žmonija serga.
Atsakymas: Mūsų link artėja daugybė virusų.
Komentaras: Ar vis dėlto galime per tam tikrą laiką atsikratyti virusų?
Atsakymas: Galime sumažinti žalingą jų poveikį. Galime šiek tiek atidėti problemas, kol tapsime protingesni. Bet tai priklauso nuo to, kiek dabar bandysime teisingai suvokti šiuos virusus. Kad jie mus nukreiptų teisingo tikslo link. Teisingai supraskime jų buvimą tarp mūsų.
Klausimas: Ką turėčiau suprasti?
Atsakymas: Turiu suprasti, kad tai skirta man, mano labui, mano naudai. Gamtoje apskritai nėra nieko, nukreipto prieš žmogų. Nieko! Viskas tarnauja tik tam, kad taptume išmintingesni, subręstume ir šiek tiek pasikeistume į gerąją pusę vieni kitų ir apskritai visos gamtos atžvilgiu.
Klausimas: O jei pradedu suprasti?
Atsakymas: Tada tampi sveikesnis. Tiesiog pradedi jaustis fiziškai ir psichiškai sveikas. Kartu einame į visiškai kitokį tarpusavio sąveikos, gamtos suvokimo lygį. Tai reiškia, kad visas mūsų gyvenimas bus mūsų minčių, mūsų tarpusavio sąveikos – teigiamos ir neigiamos – lygmenyje. O gamtoje nėra nieko, išskyrus pliusą ir minusą, kurie sąveikauja tarpusavyje. Tas pats ir mumyse, sugebėsime tai valdyti: savo norus, mintis. Taip paprasta!
Komentaras: Vadinasi, patenku į minčių lygį, be žodžių. Galiu nieko nekalbėti.
Atsakymas: Nėra nei žodžių, apskritai nieko fizinio. Staiga atsiduriame didžiulėje erdvėje, kuri visiškai užpildyta pliusais ir minusais. Tokiomis dalelėmis – mintimis, jausmais.
Klausimas: Tai vis dėlto ten yra minusų? Ne tik gerumo, meilės?
Atsakymas: Be minuso negali būti pliuso.
Klausimas: Ar minusas yra mano priešinimasis pliusui?
Atsakymas: Taip, jis turi egzistuoti. Todėl, kaip žinome iš kabalos mokslo, nepašaliname savo egoizmo, tik naudojame jį teisingai. Atidarome šį didžiulį kompiuterį, kuriame egzistuojame, ir pradedame su juo bendrauti per mintis ir norus. Įsitraukiame į šio kompiuterio darbą ir sukuriame jame visiškos pusiausvyros būseną. Kad jis mums atskleistų pagrindinį visatos valdymą, kad visa tai egzistuoja tik tam, kad atskleistume laimę.
Klausimas: Ką daryti? Kiek reikia apie tai kalbėti? Kiek kartoti? Kiek laiko esate pasirengęs tai kartoti, visą laiką prie to grįžti?
Atsakymas: „Kol gyvenu, visata šviečia”. Niekur nedingsi.
Klausimas: Taigi, tam turite ir turėsite kantrybės bei tęsite toliau?
Atsakymas: Tiek, kiek galėsiu kalbėti.
#268734

Iš 2020 m. birželio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas laimingas per koronaviruso pandemiją?

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Koronavirusas – žmonijos valymas

Komentarų nėra

Virusas plinta per mintis

Kabala, Koronavirusas, Mintis ir noras, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманJei leidžiu blogai minčiai apie kitus išsiveržti į išorę, būti išsakytai ir išgirstai, taip suteikiu jai galimybę pasireikšti. Kol ji mano viduje, dar galiu ją nuslopinti, uždrausti šioms mintims išeiti iš manęs, kitaip tariant, galiu apriboti savo nuolatinę egoistinę prigimtį.
Neigiama mintis apie artimą prilygsta veiksmui. Bet galiu pagauti ir sustabdyti mintį, neleisdamas jai pasireikšti ir pakenkti kitiems. Mintis inicijuoja veiksmus, nors ir ne materialius. Jeigu leidžiu blogai minčiai laisvai tekėti bei veikti, nemėgindamas jos kontroliuoti ir nuslopinti, tai šituo kenkiu savo artimui ir atlieku blogą veiksmą pasaulyje.
Gyvename minčių pasaulyje. Mintis ir yra veiksmas. Todėl leisdamas blogoms mintims pasklisti ir manydamas, kad tai nieko baisaus, darau žalą ir taip lemiu, kas vyksta tikrovėje. Visas mūsų pasaulis, kiekvienas žmogus turės patikrinti save ir išsiaiškinti, kokį poveikį jis daro kitiems. Prireiks gilaus vidinio darbo ir daug pastangų iš kiekvieno.
Žmogus turi savyje pakeisti minčių kryptį kitų atžvilgiu: iš negatyvių į pozityvias. Ir tuomet šiame pozityviame požiūryje į kitą, žmogus pajaus papildomą gamtos jėgą, kurios anksčiau nejautė.
Pakeitę savo mintis iš neigiamų į teigiamas, išsigelbėsime nuo koronaviruso ir išvaduosime visą pasaulį nuo epidemijos ir kitų problemų. Juk taip imame atitikti gamtą, kad visi jos lygmenys (negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis) būtų harmonijoje, su geromis mintimis, vienas kitą papildytų.
O tam trukdo tiktai mūsų blogoji prigimtis, egoizmas. Todėl šį egoistinį požiūrį į kitus būtina paversti geru. Tam reikia dirbti grupėse, kad pritrauktumėte gamtoje slypinčią gerąją jėgą ir priverstumėte ją atsiskleisti. Reikalaujame, kad tarp mūsų grupėje atsiskleistų ši gera jėga, geri santykiai, vienybė.
Jei leisime egoistiškoms mintims valdyti mus ir nepasieksime vienybės, koronavirusas vis labiau plis. Nuo šios ligos nebus vaistų, mat koronavirusas demonstruoja mūsų blogus tarpusavio santykius. Mes tik įvardijame tai virusu.
Ateis dar daug tokių „virusų“, kurie kyla dėl mūsų piktų minčių, ir labai kentėsime. Prieš pusmetį dar vylėmės, kad epidemija palaipsniui atslūgs. Bet dabar matome, kad bus tik blogiau, kol nepasakysime: „Gana!“
Mūsų neišsitaisymas pasireiškia kaip virusas, nes visas žmogaus kūnas užpildytas virusais. Virusai – tai  informaciniai blokai, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje visuose kūno lygmenyse. Mes juos vadiname virusais, bet iš tikrųjų negalime egzistuoti be jų. Kiekvienas virusas – itin sudėtingas darinys, ir nesuprantame net milijoninės jo veikimo principo dalies. Mums nėra žinoma, kaip veikia mūsų kūnas.
Kai atsiskleidžia tokie gedimai virusų pavidalu, juos ištaisyti galima tik didesne už juos jėga. O aukščiau už virusą yra mintis. Virusai – nešėjai, perduodantys mintis, duomenis, informaciją į įvairias kūno dalis ir smegenis. Kadangi mūsų mintys ir norai veikia labai aukštu egoistiniu lygiu, todėl jie pasireiškia tokiais pavojingais virusais.
Jei norime juos nuraminti ir subalansuoti, reika kabalos mokslo. Pusiausvyra atkuriama per apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą. Būtina subalansuoti visas jėgas, kurios aktyvuoja šiuos virusus, kad jie būtų apriboti ir atsidurtų po ekranu. Tuomet visi virusai, kurie šiandien sukelia ligas, virs naudingais.

#272576

Iš 2020 m. spalio 15 d. pokalbio su žurnalistais

Komentarų nėra

Kur atsiliekame?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Gyvenimas iki viruso davė mums automobilius, mobiliuosius telefonus, šiuolaikinę mediciną, visas žmonijos gėrybes. Ar žmonija ir toliau vystysis, ar jau pasiekėme piką?
Atsakymas: Ne, galime ir toliau vystyti techniką, bet reikia vystyti ir visuomenę. Techninė, technologinė civilizacija žengė toli pirmyn palyginus su visuomenine raida. Liekame laukiniais žvėrimis ir naudojamės šiuolaikinėmis technologijomis, kad sugniuždytume vieni kitus.
Mums reikia plėtoti gerus tarpusavio santykius, o čia atsiliekame.
#266660

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iki ir po koronaviruso

Visuotinė transformacija

Koks bus pasaulis po koronaviruso

Komentarų nėra

Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra gyvenimas po mirties?
Atsakymas: Būtent po mirties ir yra gyvenimas. Kol neišsilaisvinsime iš savo egoizmo, tol nebus jokio gyvenimo. Jaučiame savo egzistavimą egoizme, o jis yra labai menkas, žemas, ribotas. Kai tik atsikratome egoizmo, bent jau per fizinio kūno mirtį, nepaisant to, kad tai labai mažas išsilaisvinimo ir pakilimo lygis, jis vis tiek išvaduoja mus iš pirmojo egoistinio lygmens. Tada pradedame suprasti, kad gamta ir pasaulis egzistuoja kitame matavime – aukščiau egoistinio.
Klausimas: Žmonės, gyvenantys savo voverės ratelyje, neturi laiko galvoti apie ką nors daugiau, jiems reikia maitinti šeimą. Todėl turbūt egoizmas taip graužia žmoniją. Kaip išeiti iš šio siauro rato?
Atsakymas: Tą reikia aiškinti, to mokyti. Tam ir sukūriau kabalistinę mokyklą, veikiančią beveik visomis pasaulio kalbomis, visuose žemynuose ir turinčią kelis milijonus klausytojų. Mes vedame pamokas ir paskaitas, rengiame tarptautines konferencijas ir kitus renginius.
Tačiau dabartinis virusas, ši paskutinė gamtos suvokimo sistema, dabar pamažu įeinanti į mūsų sąmonę, verčia žmogų suprasti, kur jis gyvena, kodėl virusas egzistuoja. Ir nėra kur dingti: geruoju ar bloguoju, vis tiek turėsime suprasti visą integralios gamtos paveikslą ir kaip jame egzistuoti. Privalome pradėti teisingai, integraliai sąveikauti su ja. Turime tapti kaip ji.
#264409

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bone“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

„Aš“ ir mirtis

Komentarų nėra

Suteikti gyvastį bendrai sielai

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip susijusios detalė ir visuma? Jeigu kokia nors bakterija, kuri išskiria deguonies molekules, nežinodama apie tai, taip paveikė mūsų gyvenimą, tai kaip kiekvienas iš mūsų gali paveikti visą gamtą?
Atsakymas: Apie deguonies molekulę nieko negaliu pasakyti. Žinau tik tai, kad absoliučiai visa gamta kyla iš vieno šaltinio ir tęsia savo vystymąsi. Todėl, kad ir kokios naujos formos atsirastų gamtoje, jos atsiskleis kaip visiškai tarpusavyje susiję.
Nors to ir nejaučiame ir kol kas negalime atskleisti bei tyrinėti, tačiau visa gamta visiškai integrali, ir nėra nė vienos jos dalelės, kuri staiga imtų vystytis pati.
Klausimas: Dėl kažkokios bakterijos, kuri gyveno, tarkim, dvi savaites ir išskyrė deguonį, šiandien gyvena tūkstančiai žmonių. Ar galima teigti, kad kiekvieno iš mūsų egzistavimo prasmė – suteiktų gyvastį kokiai nors aukštesnei būtybei? Ar vis dėlto svarbus kiekvieno gyvenimas?
Atsakymas: Kiekvieno iš mūsų gyvenimas svarbus, nes esame aukštesnės būtybės, vadinamos siela, dalys. Ji visiems viena.
#267372

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Gamta mus privers

Komentarų nėra

Ar Gamta nori sumažinti Žemės gyventojų skaičių?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl svarbu išsaugoti kiekvieno žmogaus gyvybę? Gal virusas mums tikslingai duotas gamtos, kad sumažintų Žemės gyventojų skaičių iki milijardo? Tuomet ir planeta išsivalys, ir resursų užteks. O tai, kad gelbėjame žmonės – tai ėjimas prieš gamtą. Galbūt reikia paklausyti jos ir plaukti pasroviui?
Atsakymas: Ne. Esmė ta, kad mūsų planeta gali išmaitinti du tris kartus daugiau žmonių nei dabar. Tai ne problema.
Problema – organizuoti žmoniją. Dabar ji sąveikauja neteisingai ir todėl didelė žmonių dalis kenčia.
Viskas priklauso nuo organizacijos. O ši priklauso ne nuo žmonių kiekio, o nuo jų tarpusavio sutarimo.
#268148

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visų nelaimių šaltinis

Begalinis gamtos dosnumas

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Komentarų nėra

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jūs vis sakote, kad virusą ir viską, kas vyksta su mumis, siunčia mums gamta. Ką turite omenyje?
Atsakymas: Gamta – tai viskas, kas mus supa: negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonių visuomenė. Tačiau negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygmenys veikia instinktyviai, pagal dėsnius, kuriuos sužadina jiems ši sistema, todėl ten nėra jokių vidinių prieštaravimų. Žmogus sudarytas iš dviejų savybių: egoistinės savybės, kuri priverčia jį galvoti tik apie save, ir ryšio su visu supančiu pasauliu savybės. Dėl to egzistuoja priešybė: žmogus priešingas pasauliui. Šią priešybę mes vadiname egoizmu, kurio nėra nei negyvojoje, nei augalinėje, nei gyvūninėje gamtoje. Dėl savo norų tapti viršesniu, geresniu, turtingesniu, valdyti žmogus pasiruošęs sunaikinti visą supančią aplinką, ir turi tam visas galimybes. Iš to kyla problema: ką galime padaryti su žmogumi, kad jis taptų organišku šios sistemos dalyviu, integralia gamtos dalimi, o ne išsiskirtų iš jos ir darytų su ja, ką panorėjęs.
Kasmet, iš kartos į kartą žmogus tampa vis galingesnis. Jis naikina gamtą, bando pavergti sau, daro net tai, kas jam visai nereikalinga. Kodėl? Nes tai reikalinga jo asmeniniams smulkiems interesams: jis kerta, degina miškus, sausina vandens telkinius, kad tik tą akimirką uždirbtų, ką nors gautų savo siaurapročiam egoizmui patenkinti, nors tame nėra sveiko požiūrio, t. y. jis tiesiog naikina gamtą.
Klausimas: Bet mes patys – gamtos dalis?
Atsakymas: Viena vertus, mes – gamtos dalis, negalime iš jos išeiti. Kita vertus, turime egoistinę savybę, kuri kelia mus aukščiau jos.
Klausimas: Gamta turi savo dėsnius: gravitacijos, termodinamikos ir t. t. Per pastaruosius keletą šimtmečių žmonija atskleidė daugiau nei 200 fizikos dėsnių. Kurio iš jų mes, žmonės, neatitinkame?
Atsakymas: Mes neatitinkame integralaus gamtos dėsnio, juk joje visa tarpusavyje susiję, susijungia į uždarą sistemą, kuri turi save palaikyti. O mes išeiname iš integralios gamtos rėmų, manydami, kad galime daryti viską, ko užsigeidžiame, todėl, kad mums taip reikia šią akimirką.
Sakykime, aš noriu būti turtingesnis už kitus. Tai niekuo nepagrįsta, bet aš taip noriu ir todėl kertu miškus, pumpuoju naftą, teršiu orą, t. y. man žala – nesvarbu, man svarbiausia – pasiekti savo egoistinį tikslą.
Gyvūnų pasaulyje tokių tikslų nėra. Jų tikslas – tik išsimaitinti ir išauklėti palikuonis. Žmogus aukščiau šių gyvūninių tikslų turi dar vieną – iškilti aukščiau kitų. Tai ir yra mūsų egoizmas, kuris verčia mus naudoti viską, kas tik įmanoma supančiame pasaulyje, kad tik pasiektume šį tikslą.
#265199

Iš 2020 m. balandžio TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsilieti į gamtą, kaip jos integrali dalis

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Komentarų nėra

Virusai sustojo į eilę

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia artimiausia pasaulio ateitis, tarkime, šį rudenį?
Atsakymas: Manau, kad virusas mūsų nepaliks. Jis mutuos, keis pavidalą. Gamta ims mus treniruoti ir privers vis dėlto susimąstyti, kokie turime būti, kad nesirgtume ir nepatirtume šių smūgių. Tikiuos, kad tinkamai mokysimės iš gamtos ir pagal tai tinkamai elgsimės.
O tai, kad dabar skaičiuojame, kiek susirgusiųjų, – neturi reikšmės. Turime aiškiai jausti, kad visos mūsų problemos kyla iš neteisingos tarpusavio priklausomybės.
Todėl nesvarbu, ar tai bus vasara, ar ruduo. Žinoma, metų laikai turi reikšmės, bet tai nėra kardinalu. Visi tie virusai, o jų daugybė, stovi eilėje, kad atsiskleistų mumyse.
#267270

Iš 2020 m. gegužės 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas: pokyčių laikas

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Būkite visi sveiki!

Komentarų nėra

Išėjimas iš karantino, II dalis

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŠiomis dienomis grįžtame iš karantino į įprastą gyvenimą: atsidaro daugiau parduotuvių, paslaugų, verslų. Kyla jausmas, kad ant mūsų nusileido tamsus debesis, vadinamas „koronavirusu“, o paskui išsisklaidė, tarsi nieko ir nebuvo.
Iš tikrųjų, tai apgaulingas įspūdis, nes ankstesnis gyvenimas jau negrįš. Mes dabar išsiaiškinsime ir suprasime, kad grįžimo atgal negali būti, kaip neįmanoma du kartus įbristi į tą pačią upę.
Todėl negalėsime grįžti prie ankstesnio gyvenimo, kuris grindžiamas konkurencija ir nesibaigiančiu vartojimo didėjimu. Priešingai, mes veikiame gamtos sistemose, net jei to nesuvokiame ir nejaučiame. Ir šiandieninės gamtos sistemos skiriasi nuo tų, kurios buvo iki koronaviruso. Jos neleis mums naudotis mūsų piktu egoizmu, darant žalą sau kaip anksčiau.
Virusas išryškino, kad mes visi susiję. Epidemija išplito po visą žemės rutulį, nes mūsų biologiniai kūnai sujungti į vieną sistemą, kuri veikia aukščiau šių kūnų, jungdama juos tarpusavyje. Todėl liga, kilusi vienoje vietoje, staiga kyla ir kitose.
Virusas ateina į tokius kaimus, kurie apskritai neturėjo jokio ryšio su civilizacija. Iš kur jis galėjo kilti? Čia veikia gamtos sistema, kuri, pasiekusi tam tikrą būseną, išleidžia iš savęs į pasaulį šią problemą, vadinamą „koronavirusu“.
Todėl negalėsime grįžti į ankstesnę būseną, net ir labai norėdami. Neįmanoma ten grįžti, to niekada nebuvo istorijoje! Žmonių santykiuose neįmanoma grįžti atgal – tik eiti pirmyn: arba į naują gyvenimą, arba į naują mirtį.
Bendra nelaimė pakeitė visuomenę į gera, įpareigodama mus būti solidarius ir laiduoti vienus už kitus, kaip matėme, kad jauni padėjo pagyvenusiems, esantiems rizikos grupėje.
Dabar, grįžtant į normalų gyvenimą, visi šie teigiami pokyčiai ir tarpusavio parama gali išnykti, jei mes neįsiklausysime į tai, ką nori pasakyti mums gamta. Turime suprasti, kad visi esame susiję ir lemiame vienas kito ateitį.
Visas žemės rutulys ir apskritai visa visata – tai viena integrali sistema ir kiekviena jos lygmens – negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus – būsena priklauso nuo visų kitų.
Už visko slypi ilga egoizmo vystymosi istorija, kuri privedė mus iki blogio suvokimo. Iš esmės, mes jau suvokėme šį blogį, juk niekas nėra patenkintas savo gyvenimu: nei turtingieji, nei vargšai, nei protingi, nei kvaili, nei stiprūs, nei silpni, nei jauni, nei seni.
Kaip yra pasakyta: „ne savo noru gimsti, ne savo noru gyveni, ne savo noru mirsi“. Todėl turime atlikti viso savo gyvenimo reviziją. Tam padėjo koronavirusas, parodydamas, kad esame šioje žemėje kaip viena žmonių populiacija ir privalome atsižvelgti į savo tarpusavio priklausomybę.
Reikia kurti visuomenę, kurios pagrindas nebūtų konkurencija, kuriai eikvojame visas savo jėgas, darydami tik žalą sau. Aš negaliu susieti savo geros ateities su tuo, kad daryčiau bloga kitam. Laikas pereiti į naują būseną: mes, kaip žmonės, privalome pasipriešinti savo blogajai prigimčiai ir sukurti aukščiau jos kitą, geresnį, lygmenį.
Todėl akivaizdu, kad grįžimo atgal negali būti. Kam mums grįžti? Argi gyvenome džiaugsmingai ir laimingai? Ar buvome ramūs už savo vaikų ateitį, gimdydami juos didžiulės konkurencijos, neapykantos ir pavojų kupiname pasaulyje?
Imkime ir pafantazuokime, į kokią tikrovę norėtume patekti, o ne kur grįžti. Koks turi būti geras gyvenimas? Ar gebame taip pasikeisti?
Grįžti į praeitį neįmanoma: tam neturime nei jėgų, nei pinigų – jokio pagrindo. Bandydami tik veltui eikvosime jėgas ir nervus, įsitrauksime į konfliktus, vedančius į trečiąjį pasaulinį karą.
Mes neturime kitos išeities: jei priklausome integraliai gamtai, tai ir turime veikti kaip integrali visuomenė. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė pakopos egzistuoja vienoje uždaroje simbiozėje. O žmogus veržiasi per šias gamtos sienas, išeina iš gyvūninės pakopos į žmogaus ir ten siautėja, savo egoizmu naikindamas viską, pradėdamas vis naujus karus ir konfliktus.
Dabar esame likimą lemiančiame taške, kur turime nustoti vystytis egoistiškai ir pradėti mokytis, kaip vykdyti gamtos dėsnių sistemą. Žmonių visuomenė turi būti apvali, kaip integrali integralios gamtos dalis, ir žengti žingsnį vienybės link.
Mes naudojome gamtą neva savo naudai, bet naudą gavo tik mūsų egoizmas. Pažvelkime, ką padarėme su šiuo pasauliu, koks jis užterštas ir sugriautas. Taip daugiau negali tęstis, nes neturime kitos planetos gyvenimui.
Ir dabar, sustabdę dviem mėnesiams gamybą, matome, kaip gamta akimirksniu atgimsta: valosi oras, atmosfera, atsikuria ozono sluoksnis, girdisi džiaugsmingas paukščių čiulbėjimas, miško žvėrys vaikšto po miestų gatves.
Mus bandys sugrąžinti į praeitį, kad vėl padarytų senosios sistemos vergais, bet tai nebesuveiks. Gamta turi savą vystymosi variklį, kuris stums mus pirmyn ir neleis nusiristi atgal.
Jei bandysime grįžti į senąją tvarką, tai brangiai susimokėsime daugybe kančių ir nelaimių, iki trečio pasaulinio karo. Nėra grįžimo, du kartus nežengsi į tą pačią upę. Turime judėti pirmyn į neatsiejamą integralaus žmogaus paveikslą kaip atskiri individai ir kaip vienas bendras kūrinys – žmonija.
#264509

Iš 2020 m. gegužės 5 d. 1232-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimas iš karantino, I dalis

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Laiminga pabaiga žmonijos istorijai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »