Pateikti įrašai su vyras ir moteris žyme.


Pakilti aukščiau kūnų

Kūnas ir siela, Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dabar moterys vyriškesnės, o vyrai – moteriškesni. Kokia to priežastis?
Atsakymas. Dabar mes esame pereinamajame procese. Bet galiausiai suprasime, kokiu būdu reikia artėti vienam prie kito, kad atskleistume Kūrėją.
Kalbant apie Kūrėjo paslėptį, turimas omenyje mūsų egzistavimo kitas lygmuo, kai mes pakylame aukščiau savo kūnų ir pradedame egzistuoti, nebebūdami susieti su materialiu gyvenimu ir mirtimi. Mes pradedame egzistuoti vadinamojoje sieloje.
Bus tęsinys…
#247521

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Ar galima sukurti harmoniją tarp vyro ir moters?

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar galima sukurti tam tikrą harmoniją tarp vyro ir moters, jeigu jis studijuoja kabalą, o ji ne, ir jie turi skirtingus interesus, tikslus?
Atsakymas. Grynai kasdieniniame, buitiniame lygyje, jeigu jiems svarbi šeima ir vaikai, žinoma, galima. Bet dėl to kiekvienas turės kažko atsisakyti.
Problema ta, kad vyrui, studijuojančiam kabalą, gerokai sunkiau nusileisti ir skirti dėmesio žmonai ir vaikams. Juk kabala užima labai daug laiko, o svarbiausia – mintis, jausmus, širdį.
Bet visa tai – pereinamuoju laikotarpiu. Manau, kad tai labai greitai pereis į įprastą pasiskirstymą visoje žmonijoje, ir žmonės pradės suprasti savo prigimtį.
Vis tiek dabar šeima turi tiek neapibrėžtą formą, kad nėra nieko baisaus, jeigu vyras studijuoja kabalą, eina į kokius nors ratelius, žiūri naktimis pamokas. Ar kitose šeimose kažkas kitaip? Šiandien kiekviena šeima savaip suluošinta.
#247537

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyriškojo ir moteriškojo prado vienijimosi paslaptis

Tarp pliuso ir minuso

Kiekvienam – sava raida

Komentarų nėra

Tarp pliuso ir minuso

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek gali niveliuotis vyriškasis ir moteriškasis pradas dvasiniame pasaulyje? Ar gali kažkurie skirtumai išsitrinti?
Atsakymas. Ne. Jokie skirtumai tarp mūsų neišsitrina. Atvirkščiai, šie pradai vis labiau skirsis vienas nuo kito. Tačiau tiek, kiek jie tols, galėsime juos teisingai analizuoti ir lyginti.
Įsivaizduokite, kad turite minusą ir pliusą, o tarp jų – motoriuką. Jei tarp minuso ir pliuso yra 5 voltai – tai mažas motoriukas. O jei tarp jų įtampa 500 voltų, tai jau galingas motoras. Todėl vystantis įtampa tarp vyriškos ir moteriškos dalies augs. Moterys vis labiau reikalaus to, kas joms priklauso, ir bus teisios. O vyrai, kaip vaikai, vengs atsakomybės ir bus neteisūs. Tačiau, galų gale, gamta privers tinkamai išnaudoti vienas kitą, panaudoti optimalią apkrovą ir įjungti šį motorą, kuris dirbs mums ir visai žmonijai.
Taigi, negalvokite, kad vyrai ir moterys vis labiau artės vienas prie kito. Tiesą sakant, mes tik atsisluoksniuosime ir susidvejinsime.
Šiandien matome, kad moterys sukilo ir reikalauja lygių teisių darbe. Ir nors kol kas apsiribojame tik moterų atstovavimu kažkokiuose posėdžiuose, vyriausybėje ir pan., netrukus turėsime suteikti joms tokias pat galimybes, kaip ir vyrams.
Mes suprasime, kad gamtoje negali būti pliuso be minuso ir minuso be pliuso. Todėl visą laiką turime siekti pusiausvyros tarp moteriškosios ir vyriškosios dalies, ne tik fiziškai, darbo vietose, gyvenime, bet visur.
Greitai pamatysite, kad tas profesijas, kuriose nebuvo nieko moteriško, moterys įsisavina ne blogiau, nei vyrai. Mums negalima grįžti atgal. Turime suvokti, kad toks judėjimas – teisingas. Būkime tam pasiruošę. Tai – pirma.
Antra. Turime išmokti ne tik suteikti lygias galimybes. Svarbiausia yra surasti tinkamą sąveiką gamtos požiūriu: kokia apkrova, kokio tipo variklis gali įsijungti tarp mūsų, kad tinkamai veiktų ir vyrui kontaktuojant su moterimi neįvyktų trumpasis jungimas, kaip sprogimas tarp pliuso ir minuso.
Tinkama sąveika turi vykti, esant teigiamai apkrovai. To reikia mokytis. O kaip? Kokia turi būti teigiama apkrova? Vienintelė apkrova – tai Kūrėjo atskleidimas. Kai vyras ir moteris tinkamai dirba tarpusavyje, tarp jų atsiskleidžia Kūrėjas. Tame ir yra mūsų vystymosi principas, jo šaltinis ir priežastis.
Todėl, žmonės, kurie supranta, kur tai veda, turi džiaugtis, kad tokiais milžiniškais žingsniais mes pradedame atskleisti moterų dalyvavimo visose gyvenimo srityse būtinybę. Iš tiesų tai būtina, atskleidžiant dvasinę erdvę.
Kaip Kūrėjas mus sukūrė besileidžiančius iš viršaus į apačią, taip mes vienydamiesi ir kildami, kuriame Jį, randame Jį, atskleidžiame jį tarpusavyje. Kitaip Jo nepajusime.
#247492

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Prigimties paslaptis

Kartu pasiekti kūrinijos tikslą

Dvi gamtos jėgos – vyriška ir moteriška

Komentarų nėra

Kabala apie žemišką meilę

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką kabalistas galvoja apie meilę?
Atsakymas. Kabalistas galvoja apie meilę pastoviai. Klausimas tik, ką jis apie tai galvoja. Ar ji yra, ar ne? Ką pati meilė reiškia: jos apibrėžimas, egzistavimo ribos, pasireiškimo lygis, sąlygos, kuriomis ji atsiskleidžia ir egzistuoja. Ar pasiekiama amžina meilė?
Meilė, kuri praeina, nėra meilė. Ji negali būti kitokia, – tik amžina.
Kažkada skaičiau paskaitą didžiulei auditorijai Tel Avive, ir iš karto pareiškiau, kad meilės nėra. Iš pradžių salė nuščiuvo, bet palaipsniui visi su manimi sutiko.
Egzistuoja pastovi, natūrali, prigimtinė meilė tik sau, brangiausiajam. Materialiuose rėmuose būtent ji ir yra tikra. Ji gimsta ir miršta kartu su manimi, su manuoju „aš“.
Tai – egoizmas, kuris tūno manyje, visą laiką vystosi ir stumia mane į savo vidų ieškoti, ko dar galėčiau panorėti, įsigyti, atsinešti sau, brangiausiajam, kaip dar labiau pamilti save. Tai mūsų egoistinė prigimtis. Ir todėl savimyla – natūrali visko, kas egzistuoja, savybė.
Visa materiali gamta, visa visata susidaro iš didžiulio egoizmo, kuris dalijasi į keturis lygius: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Jie skiriasi tik egoizmo laipsniu, kuris pasireiškia tiktai kaip meilė sau.
Be to, ši meilė negyvame, augaliniame ir gyvūniniame lygiuose yra instinktyvi, nesuvokiama pačio objekto. Jis netikrina, kiek myli save, o paprasčiausiai tenkina savo meilę.
O žmogiškajame lygyje meilė programuojama. Nors ji lieka meile sau ir tiktai sau, tačiau pereina įvairias vystymosi stadijas: kur ji gali pasireikšti, kokių įgyti formų. Kadangi žmogus priklauso nuo visuomenės, nuo į save panašių ir priešingų, tai jo įsivaizdavimas apie meilę, kaip pripildyti ir prisotinti save, keičiasi priklausomai nuo visuomenės poveikio.
Iš principo, tai yra pati savimyla, tiktai dar labiau ištobulinta ir pastoviai atsinaujinančios formos. Tai yra ta meilė, kuri egzistuoja mūsų pasaulyje, įskaitant ir tokius jos pasireiškimus kaip mamos meilė vaikui, žmogaus meilė tėvynei ir taip toliau. Apie kokią meilę mes bekalbėtume, visa tai galiausiai – egoistinė meilė sau pačiam.
Komentaras. Jūs išsklaidote visą romantinį žmogaus įsivaizdavimą apie meilę…
Atsakymas. Jokios romantikos ir nėra, tik smulkūs paklydimai. Tai žinoma visiems: ir mokslininkams, ir filosofams, ir fiziologams, ir psichologams. Mūsų laikais, kai egoizmas taip išaugo, ypatingai aštriai suprantame, kad meilės nėra.
Net mokslininkai kalba, kad jeigu žmonės ir susieina vienas su kitu, tai tik dviem trims metams – tarp jų negali ilgai išlikti normalių abipusių santykių, viskas greit praeina. Mūsų egoizmas nuolat atsinaujina, ištrindamas visas ankstesnes sąlygas abipusei meilei, net jeigu ji tik egoistinė, tiktai sau, brangiausiajam, bet ir ji keičiasi.
Klausimas. Ir kas gi toliau? Įprotis? Juk dauguma žmonių gyvena kartu ilgus metus.
Atsakymas. Jeigu kas ir gyvena kartu daug metų, tai jie tiesiog „dinozaurai“. Niekas mūsų laikais savanoriškai ilgai negyvena šeimoje: nei dėl vaikų, nei dėl užgyvento turto ir viso kito.
Reikalas tas, kad seniau gyvenimo trukmė neviršijo keturiasdešimties metų, ir žmonės mirdavo anksčiau, nei praeidavo vadinamoji meilė. Be to, vyras, rinkdamasis žmoną, žiūrėjo ne į meilę, o į moterį, kaip į šeimininkę: ar ji sveika, atsakinga, ar moka kalbėti, pasirūpinti namais. Todėl ir šiuo atveju nėra ko kalbėti apie meilę.

Iš 2017 m. rugpjūčio 6 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė?

Meilė – tai harmonija

Tikros meilės artimui paslaptis

Komentarų nėra

Vyrai ir moterys: negalima niveliuoti skirtumų

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kur aprašyti įstatymai, kurie nurodo, kad moteris turi stovėti už vyro? Moteris dirba, atneša pinigų kaip vyras, rūpinasi vaikais, namais ir turi vaikščioti nuleidusi galvą, už jo nugaros?
Atsakymas. Suprantu, kokį paveikslą įsivaizduojate. Tačiau yra ne taip. Moteris dabartinėje visuomenėje gali dirbti lygiai su vyru, tačiau pratęsti giminę – jos išimtinė teisė. Namai taip pat, kaip besuktume, gula ant jos pečių. Skirtumas vis tiek yra, ir jo nereikia niveliuoti.
Mes išgyvename tokį žmonijos vystymosi periodą, kuomet kuo nors norime būti revoliucionieriais ir pagal mūsų supratimą pakeisti pasaulį taip, kaip mums atrodo. Tačiau galiausiai įsitikiname, kad išeina labai blogai, ir geriau jau grįžti prie ištakų ir veikti pagal gamtos dėsnius bei savo prigimtį, o ne kažką savo išgalvoti.
Kam moteriai dirbti ir viską daryti lygiai su vyru? Ar ne geriau būtų, jeigu šiandien, kuomet pasaulyje skaičiuojama 30–40 proc. bedarbių, dirbtų tik vyrai? Moterys užsiimtų vaikų auklėjimu, saviugda, gamintų gerą maistą vyrui. Galbūt šeima taptų stipresnė ir pasaulyje būtų daug šilčiau, nebūtų karo ir kitų problemų.
Užsiimkime kiekvienas savo reikalu! Nemanau, kad vaikų auklėjimas ir darbas namuose yra kažkuo menkesnis negu, pavyzdžiui, vyro darbas prie kompiuterio.
Gimdyti, auklėti, stumti žmoniją pirmyn, iš kartos į kartą, – tai moters darbas! Kas gali būti svarbiau ir reikalingiau?
Klausimas. Vadinasi, 80 proc. darbų, kurie daromi pasaulyje, praktiškai niekam nereikalingi?
Atsakymas. Žinoma, nereikalingi! Iš esmės, ką mes gauname? Vaikai bėgioja nežinia kur ir kaip. Paskui iš jų išauga neaišku kas. Moterys turi turėti psichologinį ir pedagoginį išsilavinimą, kad auklėtų vaikus, teisingai jais rūpintųsi, teisingai kurtų šeimą.
Moteris įkūnija namus. Hebrajų kalba ,,namas“ – tai moteris, mama, žmona, šeimininkė. Vyras – priedas prie jos: atnešti algą ir dirbti materialų bei dvasinį darbą. Savo dvasinį darbą moteris atlieka per namus. Šis skirtumas labai svarbus.
Vis dėlto šiandien esame tokiame evoliucijos etape, kad viskas yra aukštyn kojom. Tačiau mes dar grįšime prie teisingų savo funkcijų, juk tokios būsenos kaip dabar negalėsime užbaigti pasaulio ištaisymo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyro ir moters prigimtis. Vyro vaidmuo šeimoje

Moterų noro galia

Pasaulio vienybė – harmonijioje tarp vyro ir moters

Komentarų nėra