Pateikti įrašai su vystymasis žyme.


Taisymosi seka

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNereikia laukti, kol visa Izraelio tauta įgis dvasinį pasiekimą, o paskui išsivystys teisuoliai pasaulio tautose ir paveiks blogiausią žmonijos dalį.
Tai veikia kaip viena vientisa sistema, svarbiau, kad išsitaisytų kabalistinė grupė, turinti savyje visus keturi tipus: Israel Izraelio tautoje ir pasaulio tautos Izraelyje, Israel pasaulio tautose ir pasaulio tautos pasaulio tautose.
Kas šiandien yra šios piramidės viršūnėje, viduje turi visus keturis tipus, ir todėl gali tarnauti jiems kaip perduodantis kanalas. Jam nereikia laukti, kol po juo patobulės žemesnieji sluoksniai, nes visos kitos pakopos taisosi ne pakopiškai, o iš karto. Tad jei pasieksime davimo savybę ir įstengsime tapti perduodančiu kanalu, išsitaisymą perduosime visiems.
Šviesa sunkiasi iš viršaus žemyn pagal piramidę, tačiau žemesniuose sluoksniuose nėra pakopiškos raidos. Vos tik Šviesa pasiekia juos, jie iškart išsitaiso. Mūsų darbo platinant rezultatai kaupiasi vis labiau ir vieną akimirką išsitaisymas įvyks, svarbiausia nepasiduoti.
Vos tik Israel pradės tikrąjį darbą „lišma“, pasaulio tautos pajaus, kad Israel virsta vienintele naudinga tikrovės šaknimi. Kiekviename slypi neįsisąmonintas poreikis susivienyti ir drauge gauti Kūrėjo Šviesą dėl davimo. Bet kuriame žmoguje yra taškas, iš kurio jis sukurtas, – susiliejimo su Kūrėju taškas.
Iš to taško, kur noras duoti ir noras mėgautis susijungia draugėn, iš ten ėmė vystytis noras mėgautis priešinga kryptimi nuo noro duoti ir taip jie it kūgis išsiskyrė į skirtingas puses. Pasaulio tautos savo nore mėgautis jaučia, kad malonumo nėra ir kaltina dėl to Israel, nes tinkamai neįsijungiame į kūriniją.
#238159

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

„Israel“ ir pasaulio tautos

Komentarų nėra

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar iš tikrųjų visos mano būsimos būsenos iki pat vystymosi pabaigos jau egzistuoja?
Atsakymas. Žinoma, juk laiko nėra. Tu gali tiktai spręsti, ar nori būti šioje būsenoje, ar ne, ir judėti būsenų ašimi. Ir tada tavo laikas gali eiti atgal arba į priekį – kaip užsimanysi.
Klausimas. O kuo tada mano esama būsena skiriasi nuo visų būsimų?
Atsakymas. Jeigu judi laiko, tiksliau, būsenų, ašimi, tai vis geriau išsiaiškini, kad turi reikalą su Aukštesniąja šviesa, su Kūrėju. Tu pradedi jausti Jį, tai yra tą jėgą, kuri valdo tave ir visą tavo tikrovę. Tai davimo ir meilės jėga, kuri nori tave išvystyti, kad tu galėtum ją suvokti ir pakilti iki jos lygio.
Klausimas. O kaip tai susiję su mano ateitimi?
Atsakymas. Tai ir yra tavo ateitis! Nori ar ne, bet prie to turi prieiti. Yra davimo ir meilės jėga, „Kūrėjas“, kuris sukūrė mus iš „nieko“ ir duoda pajausti visas būsenas, kol pajausime Jį ir patys pradėsime veikti taip, kaip ši jėga. Kūrėjas padeda mums vystytis iki Jo laiptelio – tai ir yra mūsų ateitis: „Tapti panašiems į Kūrėją, pažinusiems gėrį ir blogį“. Vadinasi, mes privalome tapti panašūs į jį savo savybėmis: tokie pat duodantys ir mylintys.
Klausimas. O kaip mes persikeliame laike?
Atsakymas. Mes persikeliame laike, kai norime tapti tokie, kaip Aukštesnioji jėga. Mes pasistumiame, „apšviečiame laikus“, tai yra patys norime vystytis pagal būsenų, laiko, ašį.
Klausimas. Išeitų, kad ne ateitis artėja į mane, o aš einu į ateitį? Kaip aš tai darau?
Atsakymas. Tu įsivaizduoji sau būsimą būseną laiko ašyje ir keiti save taip, kad tiksliai ją atitiktum. Taip pasistūmėji į priekį.
Klausimas. Ateities būsenos žinomos iš anksto ar jos turi kažkokių alternatyvų?
Atsakymas. Jokių alternatyvų! Visa vystymosi ašis jau užduota ir reikia pereiti pagal ją visas būsenas. Tačiau galima pereiti nuo būsenos prie būsenos savo noru, o galima – per prievartą, kančių keliu.
Mes turime tik dvi galimybes. Vystomės iki kitos būsenos teisingu, geru keliu, žinodami būsimą būseną ir dirbdami su savimi, kad greičiau į ją patektume. Arba nenorime to daryti, kadangi tai bjauru egoizmui, tingime, bet tada sistema vis tiek vysto mus, duodama įvairių problemų – smūgių.
Klausimas. Ar galima gyventi nejaučiant laiko?
Atsakymas. Galima. Jeigu paimsime savo vystymąsi į savo rankas, tai eisime aukščiau laiko ir suteiksime svarbą tiktai mūsų išgyvenamoms būsenoms. O kada tai bus? Ne laike. Aš galiu dabar pereiti daugybę būsenų su kokiu pageidauju greičiu ir pastumti save į tobulybės būseną.
Klausimas. Ir kas gi laukia manęs šioje tobuloje būsenoje?
Atsakymas. Absoliutus gėris – toks, kad neįmanoma įsivaizduoti. Taip vaikas negali įsivaizduoti, kas laukia jo suaugus.
#220165

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, II dalis

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Komentarų nėra

Kelias, kurio nepakeisi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai vedate žmogų į aukštesniojo pasaulio atskleidimą, pasitelkiate eksperimentines formas, kurių nebuvo jūsų kelyje atskleidžiant dvasinį pasaulį?
Atsakymas. Ne. Yra tikslus kelias, kurio negaliu pakeisti nei aš, ne kas nors kitas.
Šis kelias apibūdintas visose kabalistinėse knygose, pradedant nuo Adomo prieš beveik 6000 metų ir iki mūsų dienų. Niekas jame nepasikeitė, nes mums atskleidžiami nekintantys aukštesnės gamtos dėsniai.
Klausimas. Tačiau kalbate apie neaiškumą mūsų kelyje, nes tai pirmąsyk praeina grupė
Atsakymas. Taip, bet ne todėl, kad keičiasi dėsniai, o todėl, kad keičiasi žmonės, ir tos pačios pakopos atsiskleidžia kiek kitaip kiekvieno atžvilgiu, individualiai. Jei anksčiau egoizmo lygmuo buvo toks, kad į dvasinį pasaulį galėjo prasiveržti vienas žmogus, tai dabar reikia grupės, kuri susivienija draugėn.
#235761

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gyvenimo išvakarės

Kaip raginti asilą: trauk ir stumk

Išvien su Kūrėju

Komentarų nėra

Naujos technologijos

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Dėl skaitmeninės medicinos mes tapsime sveikesni, gyvensime ilgiau, dirbtinis protas prisiims varginančius namų ruošos darbus ir darbines funkcijas, o mes, jei norėsime, galėsime keliauti, atrasti virtualius pasaulius ir t.t.
Mes vystome dirbtinį intelektą, robotus, kurie tampa panašūs į žmones, prisitaikančias valdymo sistemas ir t.t. Kita vertus, žmogus prisitaiko prie dirbtinio intelekto: įtaisyti lustai, programos, dirbtinės kūno dalys. Besivystančios technologijos žmogų taip pat paverčia mašina. Ar liks tarp jų koks skirtumas?
Atsakymas. O kuo robotas skiriasi nuo žmogaus mūsų pasaulyje, kuris taip pat elgiasi pagal tam tikrus kanonus, kuriuos įgijo iš gamtos ar visuomenės, kurioje jis augo, vystėsi? Kuo jis skiriasi? Aš nematau jokio skirtumo. Galima sukurti mechaninį žaislą, kuris bus visiškai panašus į žmogų, tik jei jį perpjausi, rasi laidus.
Mes galime programuoti absoliučiai viską. Aš galiu susikurti sau žmoną, kuri atitiks visus žmogaus, moters parametrus. Tik sielos joje nebus.
Klausimas. Ar liks žmogui noras vystyti tai, kas yra vadinama siela?
Atsakymas. Aš manau, kad atskleidęs robotą savyje, kai pamatys, kad niekuo nesiskiria nuo jo, žmogus susimąstys: kur gi jo privalumas?
Ir tada jis atskleis turįs ypatingą substanciją, vadinamą „siela“. Ją reikia atskleisti, išvystyti. Ji tėra gemalas, bet ją turi kiekvienas. Ir ją pradės auginti. O visa kita – gaus. Kažkam picą ir kokakolą dronai pristatinės į namus, o kažkas jungsis prie maitinimo lizdo, kad prisipildytų vietoj picos ir kolos.
Bet gyvieji žmonės skirsis nuo dirbtinių tuo, kad jiems reikės taisyti savo sielą. Ir tai taps būtinybe, kuri iš jų prigimties gilumos šauks ir reikalaus gyvenimo.
Klausimas. Kitaip tariant, prisižaidę su žaislais, žmonės prieis prie tikro klausimo?
Atsakymas. Tai – ne žaislai. Žmonės turi susitvarkyti savo išorinį gyvūninį gyvenimą. Mes vystomės per negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir kaip žmonės. Po gyvūno ateis eilė ir žmogaus vystymui. O kol kas dar nesame šiame lygmenyje, nes žmogų savyje galėsime išauklėti tik tada, kai pradėsime vystyti sielą.
#221615

Iš 2018 m. sausio 7 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mus pakeis robotai

Tuštuma – tai laisvės kaina

Futurologų prognozės

Komentarų nėra

Kur mus veda Kūrėjas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kur mus veda Kūrėjas?
Atsakymas. Mes visi, visa žmonija dideliais žingsniais einame, kad įsisąmonintume būtinybę išeiti į kitą pasaulių sistemos lygmenį. Esame ant jo slenksčio.
Klausimas. Kitaip tariant, žmogus pajaus skirtumą tarp buvimo gyvūniniame lygmenyje ir žmogiškame lygmenyje?
Atsakymas. Žinoma. Žmogus nuo gyvūno skiriasi ne veiksmais, o mintimis, t.y. ketinimais.
Kai žmonės išvys, kad mūsų pasaulis negali būti valdomas vien tik per veiksmus (mat savo egoistiniais ketinimais jį gadiname), tai teks save keisti.

#230902

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko nori Kūrėjas?

Kūrimo programa

Naujasis žmogaus vystymosi etapas

Komentarų nėra

Ar mokinys gali pranokti mokytoją?

Kabalos mokymasis, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai mokytojas atsiranda žmogaus gyvenime – tai akivaizdus Kūrėjo pasireiškimas, leidžiantis mokiniui suprasti, kad jis pasirengęs taisytis?
Atsakymas. Taip. Tai Kūrėjo žinutė žmogui, o toliau – viskas priklauso nuo jo paties.
Klausimas. Ar mokinys gali dvasiškai pranokti mokytoją?
Atsakymas. Žinoma! Nejau geras mokytojas pavydės savo mokiniui, kuris jį praaugo? Jis tik didžiuosis juo.
Klausimas. Ir taip yra nutikę?
Atsakymas. Be abejo!

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokytojo ryšys su mokiniu

Dvasinės informacijos perdavimas

Komentarų nėra

Kodėl komunizmas patyrė fiasko

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманIr šis bandymas tęsėsi iki Karlo Markso laikų, kai buvo išrasta labai sėkminga komunizmo sklaidos programa, t. y. vienijanti užguitus kare už komunizmą, kad jie išvien kovotų prieš buržuazinį kapitalistinį režimą.
Kadangi užguitieji suinteresuoti šiuo karu tik savo pačių naudai, kitaip tariant, dėl egoistinių priežasčių, jie nedelsdami priėmė šią programą, dėl to komunizmas paplito visuose atsilikusiuose ir užguituose sluoksniuose.
Ir kadangi atsilikusieji sudaro didelę visuomenės dalį, nenuostabu, kad komunistai šiandien sugebėjo apimti trečdalį pasaulio. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“)
Komunizmui pavyko užimti trečdalį pasaulio. Bet koks jis? Užguitas, primityvus, su neišsivysčiusiais socialiniais, visuomeniniais santykiais, kur viskas buvo labai apleista.
Tuo metu, kai Marksas rašė apie komunizmą, Rusijoje buvo baudžiava. Komunistinė idėja užvaldė tuos, kas dar nežengė kapitalistinio vystymosi keliu, ir jie ėmė jį įgyvendinti jėgos metodu. Kitaip tariant, komunizmas rado trečiąjį pasaulį.
Komunistų-altruistų ir egoistinio proletariato susivienijimas buvo itin sėkmingas, kad nuverstų kapitalistinį režimą, nekenčiamą ir vienų, ir kitų, ir visiškai netinkamas tam, kad užtikrintų kolektyvinę tvarką su tinkama paskirstymo sistema.
To priežastis labai paprasta: žmogus ir piršto nepajudins, jei neturės kokio nors įpareigojančio jį šiam gestui tikslo. Šis tikslas – tai skatinanti judėti jėga, kaip kad degalų jėga stumia automobilį.
Rusijoje nebuvo nei kapitalizmo, nei tikros darbininkų klasės, galinčios ugdyti kartą pagal altruistinę programą.
Leninas atsivežė komunistines idėjas iš Ženevos. Jos galbūt buvo geros Europai, nors ji irgi dar nebuvo subrendusi joms ir neketino jų taikyti. Bet proletariato lyderiai nematė tikrosios žmogaus prigimties ir tikslo, kurio link jie turėtų eiti.
Juos motyvavo noras siekti revoliucinių pokyčių, užgrobti valdžią. Nors jie buvo idealistai, nesuprato, kad darbininkų klasė, inteligentija, valstiečiai buvo pasiruošę tik nuversti sistemą, bet ne daugiau.
Klausimas. Tačiau Baal Sulamas rašo, kad trečdalis pasaulio tuo metu užsidegė šia idėja.
Atsakymas. Iki šiandien ja užsidega atsilikusios, badaujančios tautos, kurios pirmiausia galvoja tik apie save.
Klausimas. Išeitų, kad altruistinė idėja negali būti įgyvendinta egoistiniame pasaulyje?
Atsakymas. Ji gali būti įgyvendinta labai didelio egoizmo pasaulyje, kuris jau baigė ego raidą ir mato jo trūkumus, supuvimą.
Tam reikia ne tik laiko, bet ir specialaus pasirengimo, mat turėtų būti ne tik pereinama nuo vienos santvarkos prie kitos – žmogus turi įsisąmoninti būtinybę pereiti į kitą lygmenį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje egoizmas baigia savo viešpatavimą.

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos gyvenimo programos gimimas

Ir vėl Marksas ir komunizmas…

Komunizmas: utopija ar tikrovė

Komentarų nėra

Užsispyrimas kelyje

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманJei žmogus nori, kad Kūrėjas padėtų jam atskleisti dvasinį pasaulį, jam reikia didžiulio užsispyrimo: tikėti išminčiais ir tikėti Kūrėju. Tai tam tikras susiliejimas, kai žmogus anuliuoja savo nuomonę ir prisijungia prie mokytojo nuomonės, laikosi jo patarimų.
„Mokytojas“ – tai visi kabalistai, kurie per tūkstantmečius parašė mums knygas, aiškino. Mokinys turi pasikliauti jais eidamas pirmyn, it mažas vaikas, nežinantis, kur esąs, ir nesuprantantis, ką reikia daryti, bet klausantis suaugusiųjų.
Tai vadinama paprastu tikėjimu, be jo neįmanoma vystytis. Maži vilkiukai žiūri į vilkę ir bėga paskui ją – nuo to visada pradedama.
Viskas prasideda nuo tokių paprastų mechaninių veiksmų, kuriuos mokinys atlieka vien dėl to, kad neturi pasirinkimo, be to, seka kitų pavyzdžiu. Ir šiais veiksmais pritraukiame Šviesą, grąžinančią į Šaltinį. Kūrėjas sukuria mums įvairiausias situacijas, kad galėtume dėti pastangas ir taip einame pirmyn pradėję šį kelią.
Nėra kito būdo tobulėti, ne veltui sakoma: „Kaip jautis su pakinktais ir asilas su našta.“ Tad reikia išmokti, kaip nekreipti dėmesio į savo pojūčius. Viena vertus, esu kupinas malonių ir nemalonių išgyvenimų, tampu vis jautresnis, ir tuo pat metu einu pirmyn, nepaisydamas savo būsenų. Tai itin svarbu.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos pagal Rabaš straipsnį „Eisime pas Faraoną“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kantrybė – tai atkaklumas

Kaip įveikti atskirtį?

Tiesioginis kontaktas su aukštesniuoju pasauliu

Komentarų nėra

Griežtoji Kinija

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kinijos vadovybė pradeda naudoti skaitmeninių technologijų sistemą, galinčią analizuoti kiekvieno šalies piliečio duomenis; tai leis taikyti socialinio skatinimo ar bausmės priemones. Gerai tai ar blogai?
Atsakymas. Apskritai kalbame apie visuotinę ir gana natūralią mūsų dienų tendenciją: po istoriškai trumpo laisvės laikotarpio, vėl neriame į diktatūros, sekimo metodus, tik dabar pasitelkdami naujas technologijas.
Žmonės nesimoko iš ankstesnės patirties, nes vystosi veikiami vienos jėgos – savo egoizmo. Visi mūsų pakilimai ir nuopuoliai yra jo viduje. Tad, deja, ateityje mūsų laukia nelabai malonūs laikotarpiai.
Kita vertus, reikia suprasti, kad didelių šalių valdymui reikia kompetentingo požiūrio ir specialių kontrolės priemonių. Negalima visko palikti savieigai.
Kinija – rimta valstybė. Atsižvelgdamas į šios tautos istoriją, geografiją, mentalitetą, manau, kad nauja epocha padės jos vystymuisi ir laipsniškam išėjimui iš šimtametės priespaudos.
Apskritai tikiuosi, kad pasaulis galų gale pradės įsisąmoninti, kad tarpusavio santykiams reikia kito pagrindo, kitos bazės. Teisingas susivienijimas virš savo egoizmo – štai ko žmonės turi mokytis. Galbūt kinams pavyks pereiti kapitalistinės raidos kelią savo „socializme“ ir daugiau ar mažiau ramiai sukurti teisingus, gerus santykius tarp žmonių.

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Komunizmas pagal kinus

Du vystymosi keliai

Komentarų nėra

Du vystymosi keliai

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманFašistinių visuomenių atsiradimas rodo, kaip jų norime, nes gamta mus prie to veda. Viduje besisukantis „egoistinis varikliukas“ verčia mus suprasti, kad žmonijos ateitis – susivienijimas.
Fašizmas – tai vienybė, tik jis blogas tuo, kad vienpusis, egoistiškas, priešais save turi matyti priešą, savo priešpriešą. Tai ne šiaip visuomenės susivienijimas, bet susivienijimas „dėl kažko ir prieš kažką“ – dėl mūsų idėjos ir prieš kieno nors idėją. Antraip, jis negali egzistuoti.
Fašistinė visuomenė turi socialistinę/ komunistinę alternatyvą, kuri, atrodo, yra šiek tiek apčiuopiama, bet neveiksminga. Teoriškai ji priešinga fašizmui.
Be to, ji negali būti įgyvendinta, mat fašizmas realizuojamas remiantis mūsų egoizmu. O priešinga vienijimosi idėja, grįsta meile, mūsų prigimčiai yra nenatūrali. Ir nors socializmo ir komunizmo šalininkai rašo ir kalba apie tai, tačiau visa tai itin teoriška ir rimtos praktikos ten nėra.
Nemanau, kad socializmas Rusijoje buvo tam tikras eksperimentas ir bandymas sukurti ką nors panašaus. Ten, žinoma, buvo panaudota tam tikrų įdomių elementų kaip visuotinis švietimas ir kita, tačiau kapitalizmas taip pat tai praktikavo, kad eitų pirmyn. Be to, tarybinė vyriausybė pasitelkė slopinimą ir kitus jėgos metodus, kurie įpareigojo žmogų tariamai palaikyti gerą tarpusavio ryšį su kitais.
Visa tai buvo atliekama „iš po prekystalio“, todėl to negalima pavadinti netgi bandymu sukurti visuomenę, priešingą išsivysčiusiam kapitalizmui ir fašizmui, grindžiamiems aiškiu egoizmu. Žmonija nieko negali padaryti, nors ir jaučia, kad yra lygiagretus kelias. Tam reikia perkurti visą žmogaus prigimtį, visą gamtą
Kabalos mokslas atsiskleidžia kaip žmogaus prigimties taisymo metodas, suteikiantis galimybę realizuoti susivienijimą, remiantis gerumu, gerais siekiais. Tačiau tik tokiu atveju, jei visuomenė iš anksto praktiškai persmelkta šių idėjų, be to, reikia, kad žmonės suprastų, jog kito kelio nėra.
Todėl tėra du vystymosi keliai: arba fašizmas, nacizmas, naikinimas, didžios kančios iki atominių karų, arba naujo tipo žmonių ugdymas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai