Pateikti įrašai su vystymasis žyme.


Globalus teatro spektaklis

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!

Komentarų nėra

Kas pasauliui neša gėrį?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima suformuoti laipsniško vystymosi dėsnį kabaloje?
Atsakymas. Laipsniško vystymosi dėsnis – tai neigiantis neigimą dėsnis. Praktiškai, tai marksistinis dėsnis, gamtos dėsnis. Jis iš tikrųjų teisingas.
Kabala sako tą patį: kiekviena ankstesnė būsena nulemia būsimą būseną, o pastaroji dar kitą ir tarsi yra joje, tik neatsiskleidusi.
Nereikia iškraipyti gamtos, neturime nieko keisti, tik save pačius. Net ir mumyse pačiuose nereikia nieko keisti, tik pagerinti mūsų tarpusavio santykius. Štai ir viskas.
Tad keisdami vos vieną nedidelį parametrą gamtoje – artėdami vieni prie kitų gerais darbais – keisime visą gamtą. Ir pamatysite, kokia ji bus gera. Staiga liausis cunamiai, uraganai, Saulės išsiveržimai, žemės drebėjimai, gaisrai. Visa gamta ims rimti.
Tai priklauso tik nuo žmonių, nuo to, kaip teisingai suartėsime tarpusavyje.
#251359

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia it akimirka?

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Komentarų nėra

Senasis pasaulis mirė, tegyvuoja naujasis pasaulis!

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKoronavirusas – jėga, žadinanti žmoniją atlikti išsamią reviziją. Visas mūsų egoistinis vystymasis, visa žmogaus evoliucija nuo to laiko, kai jis paliko urvus, nulipo nuo medžio ir ėmė skirtis nuo beždžionės, vyksta tik egoizmo viduje. Dabar pirmąkart istorijoje keičiame savo raidos metodą.
Egoistinis metodas išseko, atvedęs mus į „Egiptą“ ir privertęs tapti visiškais noro mėgautis vergais. Dabar žmonija turi pereiti prie ketinimo duoti, t. y. išeiti iš „Egipto“ į „Izraelio žemę“.
Dabar esame posūkio taške prieš visišką perversmą. Tai istorinė akimirka, pirmąsyk su žmonija vyksta dvasinė revoliucija. Būtina dirbti, kad pritrauktume grąžinančią į Šaltinį Šviesą, kuri pakeis žmonijos veidą. Privalome būti ta grupė, tas įrankis, kuris traukia šį siūlą, dėl kurio visa žmonija ima eiti į priekį.
Kas kad mūsų, siekiančių Kūrėjo, ne taip daug. Svarbiausia užmegzti pradinį ryšį, kaip sakoma: „Atverkite Man ertmę kaip adatos auselę“. Daugiau nieko nereikia. Žmogus iš savo pusės visoje erdvėje tarp mūsų turi atverti Kūrėjui tik mažytę skylutę, lyg dūrį adatos galu, ir per ją ims skleistis ir vystytis įvairiausi ryšiai ir mes pateksime į dvasinę davimo sistemą.
Jau negrįšime prie ankstesniųjų dalykų. Senasis pasaulis mirė, jo nebėra! Ateisime į naująjį pasaulį ir patys būsime nauji žmonės. Žinoma, tai nutiks ne iškart, o etapais. Kaip rašoma pasakojime apie išėjimą iš Egipto: kiek kartu Mozė ėjo pas Faraoną ir grįžo.
Tai nėra lengvas procesas, bet jis jau prasidėjo. Ir jis nesustos, kol koronavirusas taps tikra karūna, Kėtėr, ir atves mus į ryšį su Kūrėju skirtingomis formomis visuose lygmenyse. Jis būtinai tai atliks.
Todėl turime vertinti laiką, kuriuo gyvename. Žmonija neįstengia to suvokti, juk ji nežvelgia į šį procesą visos istorijos mastu, pradedant nuo pasaulio sukūrimo ir iki jo vystymosi pabaigos. Tačiau mes matome, kad viskas atsiskleidžia taip, kaip aprašyta kabalistinėse knygose.
Dar prieš šimtą metų Baal Sulamas rašė, kad pradedame „Mesijo dienas“, t .y. tą laikotarpį, kai mus ima veikti didžiulė, traukianti dvasinė jėga ir veda mus pirmyn.
#262587

Iš 2020 m. balandžio 3 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Egipto koridorius

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Koronavirusas – gamtos bumerangas

Komentarų nėra

Dvasinės raidos sekundė

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinės būsenos keičiasi labai dažnai. Ar tai reiškia, kad kabaloje laikas bėga greičiau materialaus?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu žmogus vystytųsi dvasiškai tokiu pat tempu, kaip materialiame pasaulyje, turėtume evoliucionuoti dar milijonus metų. Ir tai nežinau, ar būtų įmanoma apskritai.
Esmė ta, kad dvasinis žingsnis net per milimetrą pirmyn pakeičia visą mūsų pasaulio vystymąsi. Jeigu pagal laiką žiūrėtume atstumą, tarkime, milijonus mūsų pasaulio evoliucijos metų ir vieną dvasinės raidos sekundę, tai šioji būtų vertingesnė už milijonus žemiškos raidos metų.
Kitaip tariant, žmonijos istorija su visais jos išgyvenimais neverta nė sekundės tos dvasinės raidos, nes tai kitas matavimas, kita jėga, kokybiškai kažkas visiškai kito, tarsi lygintume ropojančią kirmėlę ir šaunančią aukštyn raketą.
Klausimas. Kokia dvasinio vystymosi programa?
Atsakymas. Dvasinio vystymosi programa – atvesti žmogų į panašumą su Kūrėju, kitaip tariant, pakelti jį iš savybės, kai absoliučiai užpildo save, į savybę, kai visiškai užpildo visus, ne save.
Žmogus to nesupranta, kol neranda kabalos ir neima rimtai ja užsiimti. Iš pradžių laikas jam juda itin lėtai, bet kuo arčiau dvasinio pasaulio, tuo labiau laikas greitėja aukštyn pagal eksponentę. Žmogus vis labiau jaučia tą laiko greitėjimą, ir tuomet ima suprasti, kad iš tiesų tai ne laikas, o jame vykstantys kokybiniai pokyčiai.
#244313

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinio vystymosi programa

Komentarų nėra

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia it akimirka?

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad iki visiško išsitaisymo liko 200 metų. Kas tie 200 metų žvelgiant iš amžinybės pozicijų? Pragyvenau daugiau nei penkiasdešimt metų, gyvenimas praėjo kaip akimirksnis. Kas tie 200 metų? Dar keturissyk tiek, – tai tiesiog niekai. Kam skubinti laiką?
Atsakymas. Skubiname ne laiką, o savo vystymąsi, tai, kaip greitai pasieksime savo tobulą būseną.
O jums norisi ir toliau tęsti savo nelaimingą gyvenimą? Kokia jo prasmė, jei nepasiekta amžina, tobula būsena, kai esate visiškai susijungęs su visais kūrinijos elementas ir su Kūrėju? Juk be to, daugiau nieko nėra.
Pasiekti tobulybę – tai mūsų vystymosi tikslas. Spartindami šį judėjimą keičiate raidos principą – nuo smūgių ir nelaimių į gerą vystymąsi, kai pats siekiate tobulumo būsenos. Štai ir viskas.
Iš esmės galite palikti kabalą ir niekuo neužsiimti. O po 200 metų jus „lazda į laimę“ atvys prie šios būsenos ir viskas bus kaip reikia. Bet kuriuo atveju prieisime galutinio ištaisymo ir pripildymo būseną.
#261476

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirta kabala?

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Tobulybė be išimčių

Komentarų nėra

Kabalistinė pasaulio vystymosi teorija, 3 d.

Kabala ir kiti mokslai, Pasaulio struktūra, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманAr jau baigėsi žmonijos evoliucija?
Tarpinė grandis tarp negyvojo ir augalinio lygmens – tai koralai, o tarp augalinio ir gyvūninio – vadinamasis „kelev sade“, kuris aprašytas Babilono Talmude. Jo virkštelė pritvirtinta prie žemės, ir iš jos jis maitinasi. Kai šią virkštelę nupjauna, jis miršta. Tarpinė grandis tarp gyvūno ir žmogaus – beždžionė. (Baal Sulamas „Mokymas apie dešimt sfirų“)
Klausimas. Baal Sulamas rašo apie tarpines vystymosi stadijas alegoriškai?
Atsakymas. Ne. Baal Sulamas pateikia tarpinių būsenų pavyzdžius, remdamasis ARI, kuris jas aprašė dar XVI amžiuje.
Čia nekalbama apie kažkokį atradimą. Natūralu, kad kabalistai visa tai žinojo. Atskleisdami pasaulio sandaros jėgų sistemą, jie aprašo jos šakas, kurios yra mūsų pasaulyje ir taip pasireiškia.
Klausimas. Iš esmės kabala palaiko tai, ką sako istorikai: žmogus kilo iš beždžionės. Ar baigėsi mūsų žmogiška (Homo sapiens) evoliucija?
Atsakymas. Ne. Matome, kad ir toliau vystomės, nuolat kuriame visuomenę, šeimas ir visą laiką evoliucionuojame. Tai akivaizdu.
Tačiau kabala nurodo, kad iki tam tikro etapo mes vystėmės priverstinai, veikiami gamtos jėgų, o pradedant nuo Adomo prieš 6000 metų ir toliau žmonijai atsirado laisvos valios galimybė: prisiimti savo atsakomybės dalį ir vystytis jau sąmoningai, siekiant konkretaus tikslo.
Taigi turi sutikti su šiuo tikslu, jį išstudijuoti ir tiek, kiek leidžia jėgos, jungtis į šį vystymosi procesą. Taip jį pagreitinsi ir judėsi pirmyn geru keliu – racionaliai, noriai, o ne per prievartą, „lazda į laimę“ ir kančiomis.
Turime tapti žmonėmis, kurie jaučia aukštesniąją valdymo sistemą, visiškai prie jos prisitaiko, ją veikia, o ji veikia juos. Ši sistema vadinama „Kūrėju“, ir mes turime ją pajausti, priartinti prie savęs. Tai vadinama „suartėjimu su Kūrėju“.
Suartėjimo, sistemos atskleidimo etapus sudaro 125 pakopos, kurios kyla iš to, kad mes kaskart vis labiau prie jos pritaikome savo mintis ir jausmus.
O toliau reikia palaipsniui, per Izraelio tautą, kuri turi kabalą – laipsnišką šios sistemos įgyvendinimo metodiką, apimti visą pasaulį. Turime atskleisti šią sistemą visiems likusiems, kad visa žmonija pakiltų į Kūrėjo lygmenį.
#248337

Iš 2018 m. Lapkričio 29 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinė pasaulio vystymosi teorija, 1 dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Už ką žmogus atsakingas?

Komentarų nėra

Kabalistinė pasaulio vystymosi teorija, 1 d.

Kabala ir kiti mokslai, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманVisatos vystymosi teorija
Komentaras. Yra daugybė pasaulio raidos teorijų. Labiausiai paplitusios yra kreacionizmo ir, žinoma, Darvino teorija, kuri šiandien nagrinėjama beveik visose mokyklose. Analizuodamas Darvino ir kabalos teorijas radau, kad kabala neprieštarauja Darvino teorijai ir neneigia aukštesnės jėgos, kuri viską sukūrė, pasireiškimo.
Atsakymas. Abi teorijos neprieštarauja viena kitai. Darvinas nerašo apie tai, kokia jėga verčia materiją vystytis, jis sako, kad ji tiesiog vystosi. Kas sukelia šį vystymąsi, jis nežino. Todėl jis kaip mokslininkas to neteigia.
Jei paimtume Torą kaip pirminį šaltinį, tai joje sakoma, kad Kūrėjas ir Gamta pagal savo gematriją (skaitinę žodžio reikšmę) yra lygūs. Tai reiškia, kad Kūrėjas ir Gamta yra vienas ir tas pats, t. y. vidinė gamtos jėga vadinama Kūrėju. Ji veikia visą gamtą taip, kad ši vystosi.
Gamta yra aukščiausia pradžią duodanti jėga, veikianti kiekviename jos elemente ir visuose juose kartu, ir dėl jos viskas vystosi.
Komentaras. Tačiau dauguma žmonių, bent jau religingų, mano, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas tiksliai taip, kaip aprašyta Penkiaknygėje.
Atsakymas. Jie gali tikėti ar manyti, ką nori, o kabala išvis nekalba apie laiką. Koks gali būti laikas prieš mūsų pasaulio gimimą? Diena ir naktis yra grynai sąlyginės sąvokos: „Ir buvo rytas, ir vakaras – diena viena“.
Kur?! Dar nebuvo Saulės, Mėnulio, Žemės, o jau „diena viena“. Kokia diena? Kokia naktis? Jos atsiranda tik mūsų, gyvenančių šioje planetoje, atžvilgiu, kai viskas yra savo vietose.
Klausimas. Kas yra šešios dienos? Apie ką čia kalbama?
Atsakymas. Apie gamtos jėgas! Neturimos omenyje planetos, žvaigždės.
Klausimas. Taigi, kalba eina ne apie materialų visatos vystymąsi, o apie kažkokias dvasines žmogaus būsenas?
Atsakymas. Kabala ir Tora kalba tik apie tai, kaip gamtos jėga vysto visatą.
Materija pradeda vystytis po to, kai išsivysto gamtos jėgos, pagal tuos pačius dėsnius ir taisykles. Tačiau sąvokos „diena“ ir „naktis“ bei kiti apibrėžimai – jau ne tie patys.
Turime išstudijuoti, ką reiškia Tora, ir apskritai viską, ką ji aprašo, nes joje nekalbama apie mūsų pasaulio objektus.
#248313

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Komentarų nėra

„Už ką man ši bausmė?“

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonės dažnai klausia: „Už ką man tokios nelaimės?“ Netikėtai atleistas iš darbo, užkluptas sunkios artimojo ligos ar mirties žmogus klausia: „Ką blogo padariau, kad mane taip baudžia?“ Šį klausimą girdėjau tūkstančius kartų iš žmonių, atėjusių pas mane patarimo.
Iš tiesų neįmanoma sužinoti, kodėl atsitiko nelaimė, ir nereikia kapstytis praeityje ieškant priežasties, tarsi būtų ryšys tarp mūsų veiksmų, atlyginimo ir bausmės.
Jei bandyčiau susieti praeitį su ateitimi pagal priežasčių ir pasekmių seką, tai būtų labai primityvus ir materialus požiūris. Taip kalbama su nesuprantančiu mažu vaiku. Vyresniam vaikui (12-13 metų) reikia formuoti kitokį mąstymo būdą.
Nežinau, kodėl man taip atsitinka – tai kyla iš mano sielos šaknies. Kiekviena būsena – kas akimirką kažkas visiškai naujo. Nėra jokio ryšio su tuo, kas buvo anksčiau, viskas priklauso nuo bendrosios visai žmonijai skirtos programos, nuo bendros sielos. Viskas man ateina iš ten, aš susietas su begale faktorių, lemiančių mano likimą.
Galbūt kurios nors sielos dalys, esančios labai toli nuo manęs, apsprendžia tai, kas dabar man atsitiks. Ir atvirkščiai, aš galiu būti priežastis to, kas vyksta su jomis. Juk mes visi sujungti į vieną bendrą sielą, Adomą.
Suprantama, kad paprastame materialiame lygyje galiu nuspėti savo fizinių veiksmų pasekmes. Bet staiga kažkas atsitinka ir aš prarandu tiesioginį ryšį. Tai įvyksta todėl, kad mes savo gyvenime negalime atsižvelgti į visus parametrus. Mums atrodo, kad visos priežastys turi būti matomos, bet taip nėra.
O ką gi daryti, jei kilo sunkumų? Nereikia žvalgytis į praeitį, o dirbti su dabartine būsena. Žmogus kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną naujas. Nėra panašių akimirkų. Tai dvasiniai dėsniai. Iš dvasinio pasaulio mums ateina nurodymai, neturintys jokio ryšio su tuo, ką veikiame šiame pasaulyje.
Tai griauna visą mūsų ankstesnę įsivaizdavimų apie atlygį ir bausmę sistemą, tačiau kuria naują mechanizmą, kuriame esame susieti su tikrosiomis priežastimis, su aukštesniuoju valdymu, reguliuojančiu visą mūsų gyvenimą.
Kam nors atsitikus neverta priežasties ieškoti praeityje. Net jei man atrodo, kad radau, argi tai padės? Tuo remdamasis ateityje pridarysiu dar daugiau klaidų.
Todėl teisingiau sakyti, kad kiekviena akimirka ateina iš aukščiau, iš sielos šaknies. Jei noriu sau užsitikrinti gerą, greitą vystymąsi, turiu paveikti savo sielos šaknį, kad iš ten ateitų tik geri nurodymai.
Praeitis buvo ir pražuvo, ja nebesirūpinkime. Dabartyje turiu siekti didesnio susivienijimo su visais. Ir jeigu nesu kabalistų grupėje, tarp žmonių, norinčių susivienyti į vieną bendrą sielą Adam Rišon, tai neturiu jokios galimybės paveikti savo gyvenimą. Aš tiesiog vykdysiu aukštesniosios programos įsakymus, nežinodamas, iš kur jie ateina.
Jeigu noriu susijungti su savo dvasine šaknimi, privalau būti tinkamoje aplinkoje, kad rūpinčiausi žmonija ir grupe, skatindamas visus vienytis. Tada man atsiskleis sistema, kurioje esu ir iš kur man ateina įsakymai.
Atsitikus nelaimei negalima savęs kaltinti ir krimstis – reikia tiesiog tai priimti ir dar labiau susivienyti su grupe. Dėl to turiu būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat nori paveikti savo likimą, jį suprasti, pakilti virš jo. Tai įmanoma.
Matome, kad šiame pasaulyje nėra atlygio ir bausmės už praėjusius veiksmus. Nusikaltėliai gyvena puikiai, o paprastas juodadarbis, savo prakaitu uždirbantis duonos kąsnį, kenčia. Ieškoti čia teisybės – tai veltui švaistyti jėgas ne ta kryptimi. Mums nėra ko mokytis iš šio pasaulio, jis grįstas apgaule.
Kabalos mokslas moko vienintelio būdo, kaip paveikti pasaulį: rasti vienminčių grupę ir imti joje vienytis. Tik savo susivienijimo galia galime paveikti Aukštesniąją jėgą. Ir tada ji pakeis tikrovę mums visiems.
Tokią revoliuciją galime įvykdyti be kareivių ir šūvių, be jokios prievartos, tik vienos Aukštesniosios jėgos padedami. Jei susivienijame dešimtuke, sužadiname Aukštesniąją jėgą, kad ištaisytų mus ir visą žmoniją.
Atlyginimas – tai susivienijimas ir pojūtis, kad dešimt mūsų kaip vienas. O bausmė – negalėjimas to padaryti. Ir tada, kad ir kas man nutiktų, net ir blogiausia, sakysiu, kad ši būsena atėjo iš Aukščiau, ir ji yra pati geriausia, nes stumia mane meilės ir vienijimosi su dešimtuku link.
Kiekviena akimirka – naujas gyvenimas, nauja būsena, kurioje turiu dirbti su dešimtuku. Tuomet visus man siųstus įvykius suvoksiu kaip gerus.
Dešimtuke kuriu savo sielą. Dešimt draugų, siekiančių susivienyti (draugas/chaver iš žodžio vienijimas/chibur), tarpusavyje konstruoja mechanizmą, vadinamą siela. Jame atsiskleidžia davimo, meilės, vienijimosi jėga, valdanti visą pasaulį. Todėl ji ir vadinama Aukštesniąja jėga. Visas likimas, visi įvykiai veda mus tik į šio tikslo įgyvendinimą.
#250672

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. naujienų programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra

Ar pakaks gyvenimo Kūrėjui suvokti?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Man rodos, kad ir viso gyvenimo neužteks, kad pasiektume Kūrėją.
Atsakymas. Jei iš tikrųjų klausotės to, apie ką kalbu, tai galiu patikinti, kad per šį gyvenimą galite visiškai pasiekti Kūrėją. Vis dėlto toks kūrimo tikslas. Ir nors atrodo, kad mūsų gyvenimas trumpas, tačiau jis sukurtas taip, kad galime tai atlikti.
Mes tarsi stovime ant ankstesniųjų kartų „galvų“, kurios dirbo iki mūsų. Ir principo, mūsų sielos praėjo laipsnišką dvasinę evoliuciją, ir todėl šiandien galime kalbėti apie tokius dalykus.
Be to, nė nenutuokiame, kaip galime pagreitinti savo dvasinį vystymąsi, jei tik imsite tai daryti grupėje. Tuomet kiekvienas iš mūsų iš karto padidins save dešimt kartų (kiek yra grupės narių), o paskui dar dešimt kartų ir dar. Kitaip tariant, dvasinį vystymąsi pagreitinsime be galo.
Tad nesijaudinkite, kad neturite daug laiko užbaiti taisymąsi. Visi, kas ateina į kabalą, absoliučiai tiksliai turi tokią galimybę.
#258145

Iš 2019 m. gruodžio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Galimybė atskleisti Kūrėją

Kam suvokti kitas sielas?

Kabalistinės grupės tikslas V dalis

Komentarų nėra

Ar vienu metu galima būti visuose pasauliuose?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar vieno žmogaus savybė vienu metu gali būti visuose pasauliuose? Ar vystomasi griežtai nuosekliai?
Atsakymas. Vystomasi griežtai nuosekliai, nes žmogus negali šuoliais keisti savo savybių. Kiekvienoje pakopoje jame atsiskleidžia norai (nulis, vienas, du, trys, keturi) ir jis turi virš jų sukurti ekraną, o paskui vadinamąjį „zivug dė akaa“ (smūginis susijungimas), gauti tiesioginę Šviesą atspindėtoje Šviesoje ir t. t.
Kitaip tariant, visi veiksmai yra tiksliai, nuosekliai apibrėžti, ir niekas iš mūsų negali peršokti per pakopas, ar juolab vienu metu būti ant kelių pakopų.
Jei esate vienoje iš aukštesniųjų pakopų, tuomet galite įsivilkti į bet kurią žemesniąją, kad su ja atliktumėte kokius nors veiksmus, kaip mūsų pasaulyje suaugęs žmogus žaidžia su vaiku vaikišką žaidimą. Bet vis tiek savo atžvilgiu liksite savo pakopoje.
#254554

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekranas – dvasinis jutimo organas

Kaip atpažinti gėrį ir blogį?

Dar kartą apie dvasines pakopas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai