Pateikti įrašai su vystytis žyme.


Kūrėjo užmanymas – džiuginti kūrinius

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks yra sukūrimo tikslas?
Atsakymas. Sukūrimo tikslas yra svarbiausias – nuo jo priklauso visa, kame mes esame.
Užmanymas – sukurti kūrinius tam, kad būtų galima juos džiuginti, suteikti malonumą. Kad suteiktum malonumą, kūriniai turi jo panorėti. Todėl pirmiausia reikia, kad jie jaustų poreikį, suvoktų, kad jiems kažko trūksta. Todėl pagrindinė kūrinio savybė yra trūkumas ar noro gauti malonumą jausmas.
Šis noras turėtų palaipsniui vystytis kūrinijoje, nes būtent dėl laipsniško noro vystymosi kūrinys galės nustatyti, kas jam pageidautina ir kas ne, kokiais etapais, kokia forma ir t. t.
Tai reiškia, kad kūrinys negali būti sukurtas iš karto. Galite iš karto sukurti mašiną, kuri kažką darys. Bet jei norite, kad kūrinys taptų nepriklausomas, kad jis taptų panašus į Kūrėją, kad jis mėgautųsi, noras turi pereiti tam tikrus vystymosi etapus.
Klausimas. Taigi, net Kūrėjas negali sukurti kūrinio iš karto, be jokių vystymosi stadijų?
Atsakymas. Ne. Kitaip tai bus robotas, toks pat kaip negyvasis, augalinis, gyvūninis gamtos lygmenys, kurie automatiškai vykdo programą be jokios valios laisvės ir savarankiško dalyvavimo.
Sukurti žmogų – tai išvystyti norą iki savarankiškumo lygmens, suvokimo, kas jis, kas jį valdo, kodėl ir kaip. Viena vertus, reikia suteikti šiam norui savybes, priešingas Kūrėjui, kita vertus, duoti galimybę pasiekti Jo savybes. Tik tokiu pavidalu kūrinys gali būti užbaigtas.
Todėl viskas prasideda nuo Kūrėjo poveikio kūriniui.
#247857

Iš 2019 m. gruodžio 27 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Dvi kūrimo sumanymo pusės

Kūrinys – tai noras gyventi

Komentarų nėra

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogaus gyvenimo ratai keičiasi tol, kol jis nesuvoks kabalos mokslo, nes iki tol siela neišsivystys. (Baal Sulamas, „Savyje rasti Kūrėją“)
Žmogus nuolatos sukiojasi mūsų pasaulyje. Jo dvasinis genas visąlaik įsivelka į skirtingus kūnus.
Tarkime, žmogus gyvena šį gyvenimą, jo kūnas miršta, nerealizavęs savo dvasinio geno, kuris vėl grįžta į naują gyvūninį kūną, eina su juo apibrėžtus gyvenimo dešimtmečius ir vėl miršta.
Taip tęsiasi tol, kol kokio nors gyvenimo rato metu žmogus pasiekia sielos vystymosi būsenos.
Siela vystosi ir auga įgydama naujas altruistines savybes, atsirandančias dėl įgytų žinių apie dvasinę prigimtį. Tačiau ne žinios skatina sielą augti, o jos vidinė prigimtis.
Žinios iš esmės nieko neduoda pačiai sielai. Jos suteikia žmogui vien galimybę tinkamai sąveikauti su siela, kad jis padėtų sielai savo teisingais poelgiais, – ir tiek siela vystysis.
Tuomet žmogaus veiksmai bus geri, teisingi, ir siela išsivystys iki tokios būsenos, kai jis jau neturės daugiau sugrįžti į materialų kūną mūsų pasaulyje.
#250323

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Reinkarnacijų prasmė

Komentarų nėra