Pateikti įrašai su žaidimas žyme.


Kaip rasti savo sielą

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą

Komentarų nėra

Žaidimo svarba žmogui vystantis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kuo svarbus žaidimas žmogui einant dvasiniu keliu?
Atsakymas: Pasakyta: „Visas gyvenimas – žaidimas“. Ir tai tikra tiesa. Juk žaidimas vysto žmones.
Todėl Kūrėjas vysto mus per žaidimą, pakišdamas mums įvairiausias problemas ir kliūtis. O mes mokomės jas įveikti, ir taip auginame save.
Kasdieniame gyvenime mokomės mokykloje, universitete, kažko mokomės namuose ar dar kur nors. Visąlaik įveikiame kokias nors kliūtis, ir taip mokomės gyvenimo mokykloje.
O kabaloje mums duodamos ypatingos kliūtys, kad atvestų mus į būseną, kuri vadinama „visiškas išsitaisymas“, kai žmogus tampa panašus į Kūrėją. Šios kliūtys jau iš anksto duotos kiekvienam žmogui, t.y. kiekvienam sielos tipui, ir turime kaskart jas įveikti.
Taip mūsų siela keičiasi ir pamažu prilygsta Kūrėjui. Kiek įveikiame kliūčių, tiek Kūrėjas atsiskleidžia, iki tiek, kad susivienysime su Juo.
#260557

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Nesidrovėkite žaisti

Kūrėjo žaidimas su žmogumi

Komentarų nėra

Žaidimas visuose gamtos lygmenyse

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žaidimas – tai socialiai įtraukiantis principas tiek mūsų pasaulyje, tiek dvasiniame žmogaus darbe? Kitaip tariant, turiu suprasti, koks mano siekiamas tikslas, laikytis tam tikrų principų, žaisti pagal juos?
Atsakymas: Taip. Be šito neįmanoma.
Žaidimo principus turi netgi augalai, tiesiog to nepastebime. O žvelgdami į gyvūnus aiškiai matome, kaip žvėriukai žaidžia tarpusavyje, kitaip, jie nesivystytų. Ir jų gimdytojai tai supranta ir leidžia jiems žaisti, žvelgia į tai labai kantriai.
Kalbant apie mus, savaime suprantame, žinome, kad per žaidimą galime išugdyti žmogų. Niekaip kitaip! Todėl pasitelkiame visus žaidimo elementus. Pažvelkite, kiek įvairiausių žaislų prigalvota būtent tam, kad vaikai vystytųsi.
Lygiai taip ir kabaloje. Kabala atveria mums visiškai naują pasaulį, kur žmogus turi vystytis dvasiškai nuo nulio, kad ir kuo jis būtų šiame pasaulyje. Tai gali būti trisdešimtmetis-keturiasdešimtmetis vyras, kupinas jėgų, mokytas, išmintingas, tačiau dvasiniame pasaulyje jis visiškai neišsivystęs. Todėl išrandame įvairiausius veiksmus, kurie gali jį išvystyti. Ir pirmiausia tai veiksmai grupėje.
#260816

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Vaidinti, kad būsena ištaisyta

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Remiantis kabalistine metodika galima pasakyti, kad kiekvieno grupės nario pareiga vaidinti, elgtis taip, lyg jo būsena būtų labiau ištaisyta nei iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip, nes tuo aš rodau pavyzdį savo draugams, o jie rodo man pavyzdį, ir taip mes kylame. Nors tai tik pavyzdys, be to, suvaidintas, juk aš nesu tokios būsenos, kurią rodau draugams, bet stengiuosi taip, kaip vaikai stengiasi žaisdami.
Sakykime, vaikas vairuoja žaislinę mašinėlę ir burzgia. Jam rodosi, kad jis važiuoja su šia mašina. Dėl ko, kai jis apsimeta suaugusiuoju, jis vystosi, auga? Todėl, kad jis taip pritraukia Aukštesniąją šviesą ir Ši jį augina.
Taip ir mes vienijimusi pritraukiame Aukštesniąją šviesą ir Ji iš mūsų formuoja vieną bendrą norą, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas. Tai dvasinis, labai atsakingas, didis žaidimas.
Klausimas: Bet tuo tarpu mano vidiniai norai lieka egoistiniai, nors išorėje aš galiu atlikti tam tikrus altruistinius veiksmus ir tuo rodyti pavyzdį kitam?
Atsakymas: Taip. Aš tiksliai suprantu, kad negaliu pasikeisti savo vidinių norų. Bet aš noriu pakilti į kitą būseną, todėl stengiuosi elgtis taip, tarsi joje būčiau. Tarsi. Tai juk žaidimas. Ir tiek, kiek stengiuosi taip elgtis, mane veikia Aukštesnioji šviesa.
Klausimas: Kitaip tariant, viduje aš nieko negaliu padaryti, aš nevaldau savo norų?
Atsakymas: Absoliučiai niekaip.
Klausimas: Bet išoriškai aš galiu, pavyzdžiui, organizuoti pietus, pakviesti draugus, bandyti kažką dėl jų daryti, rodydamas, kad juos myliu ir palaikau?
Atsakymas: Taip, tai būtent taip ir veikia.
#261104

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dirbti išvien su Kūrėju

Draugai, įjunkite Šviesą!

Kūrimo kryptimi

Komentarų nėra

Kodėl suaugusieji jaučia žaidimą kaip melą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl vaikai žaidžia natūraliai, tikroviškai, o suaugusiam žaidimas atrodo kaip melas? Mes suaugusieji nelabai mėgstame žaisti.
Atsakymas: Tačiau mes visąlaik žaidžiame!
Komentaras: Galbūt, nesąmoningai. Tačiau, jeigu dabar pasakysite man „Pažaiskime kokį nors žaidimą…“
Atsakymas: Tu atsakysi: „Neturiu laiko. Man reikia užsiimti svarbiais reikalais.“ Nors visi rimti dalykai – vien apsimetinėjimas.
Vaikams žaidimas – aiški, įsisąmoninta būtinybė, kad vystytųsi ir užpildytų savo laiką ir mintis. Jie jaučia tame savo egzistavimo prasmę. Jiems žaidimas itin svarbus. Pažvelkite į mažą, sergantį vaiką: jis karščiuoja, bet vis tiek žaidžia. O suaugęs žmogus jau nepajėgus.
Todėl jam reikia pateikti tą žaidimą, kurį su mumis sumanė Kūrėjas, kaip patį svarbiausią, ir tuomet jis pamatys, kad kiekviena jo gyvenimo akimirka vertinga, nes jis gali susieti tai su žaidimu su Kūrėju.
Iš tikrųjų viskas, ką matome aplink, surengta Kūrėjo. Jis taip žaidžia su mumis, kad per visas šitas aplinkybes, per visą pasaulį (hebr. k. žodis „pasaulis“ – olam kyla iš žodžio alama – „paslėptis“), per visas paslėptis būtume susiję su Juo.
#261017

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su Kūrėju pakištynių

Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!

Žaidimas – tai labai rimta

Komentarų nėra

Žaidimų manija

Auklėjimas, vaikai, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija įtraukė vaizdo žaidimus į priklausomybių ligų ir sutrikimų sąrašą. Žmogus laikomas priklausomu nuo žaidimų, jeigu jiems skiria didesnę savo laiko dalį, iki tokio lygio, kai žaidimai užgožia visus kitus gyvenimo interesus.
Koks pagrindas tam, kad žmogus taip prilimpa prie žaidimo, jog jis tampa jam gyvenimu?
Atsakymas. O kas yra mūsų gyvenimas? – Taip pat žaidimas.
Taigi, nieko daugiau nėra, žmogus vieną keičia kitu. Be to, žaidimas, kurį žaidžia žmogus, yra jam pavaldus, jis egzistuoja žaidime, gauna malonumą, veikdamas jį. Tai jam daug artimesnis ryšių, veiksmų ir santykių spektras.
Jis tame aktyviai dalyvauja! Žmonės tam skiria didelius pinigus ir pasiruošę tame tiesiog gyventi.
Klausimas. Ar manote, kad tai liga?
Atsakymas. Manau, kad visos pramogos, kurios neatitraukia nuo kūrinio tikslo, gali būti kaip laisvalaikis, o daugiau – jau liga.
Klausimas. Ar galima šią ligą įveikti?
Atsakymas. nemanau, kad žmogus savanoriškai jos atsisakys. Nes reiktų pakeisti pasakų pasaulį į tikrovę, o tai jam reikštų paprasčiausiai vogti iš savęs gyvenimą.
Komentaras. O juk jam gyvenimas – žaidimas.
Atsakymas. Iš tiesų jam tai ne žaidimas, o jo gyvenimas! O štai mūsų gyvenimas – kvailas žaidimas.
Komentaras. Visą laiką kalbate tik apie vieną dalyką: kai žmogus galiausiai priartės prie gyvenimo prasmės klausimo, tuomet viskas jam taps vaikiškais žaidimais.
Atsakymas. Visa tai savaime atkris. Dėl to, kad viltis atskleisti tikrąjį, amžinąjį pasaulį užgoš visus žaidimus, viską, kas šiandien jį domina.
Klausimas. Tai galbūt dėl to žaidimai ir egzistuoja, kad ji priartintų prie tos vilties?
Atsakymas. Ne priartintų, o paprasčiausiai sutrumpintų laiką, per kurį žmonija suvoks, kokioje beviltiškoje baigtinėje būsenoje ji atsidūrusi.
Klausimas. Kada gi tas laikas ateis?
Atsakymas. Tai priklauso nuo dviejų faktorių: kada žmonija prisikentės pakankamai, ir kada kabalistai sugebės priartėti prie jos ir visiems paaiškinti, kas vyksta.
#231630

Komentarų nėra

Futbolas

Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Futbolas yra žmonijos religija. Berniukai bėgioja ir spardo kamuolį Irane, Izraelyje, Prancūzijoje, Turkijoje, Vokietijoje – visur. Aplink futbolą kažkaip visi vienijasi.
Atsakymas. Žmonėms to reikia. Geriau futbolas negu karas.
Aš už tai, kad vietoje karo ir barnių žmonės žaistų. Tačiau prie to teks pridėti kažkokius kitokius santykius, padaryti šį žaidimą neegoistinį, kad žmonės pradėtų bendrauti, nes futbole vis dėlto labai stipri konkurencijos dvasia.
Man atrodo, kad jei patys žaidėjai po pralaimėjimo ar pergalės suorganizuotų šventinę vakarienę su apsikabinimais, kur abi komandos džiaugtųsi kartu, tai būtų geras pavyzdys pasauliui, kaip reikia vystytis. Kaip sakoma, laimėjo draugystė. Aš tikiuosi, kad kaip nors, kada nors mes prie to prieisime, ir tada žmonės pamatys, kad šių žaidimų pagrindas yra gėris.
#231460

Iš 2018 m. birželio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip galima išvystyti tašką širdyje, jeigu teigiate, kad neturime valios laisvės, kad esame marionetės Kūrėjo rankose?
Atsakymas. O kaip vystosi vaikas, visiškai nežinodamas ir neklausdamas, kaip jis vystosi? Jis kažką daro, kažką laužo, kur nors bėginėja ir taip auga.
Taip ir mes: mus patalpino kambaryje su devyniais draugais – nagi, aukite kartu. Ir nesvarbu, ar bėgsite iš kampo į kampą, ar ridensite kamuolį, ar dėliosite kaladėles, kitaip tariant, kaip vaikai atliksite neva visiškai nenaudingus veiksmus.
Iš tikrųjų tai nėra beverčiai veiksmai – taip aukštesnysis valdymas vysto vaikus. Įsivaizduokite, kad ir mes, ateidami į tokią „vaikišką“ grupę – dešimtuką, užsiimdami tarpusavyje visiškai „kvailais“ veiksmais imsime vystytis. O kitu atveju – ne.
#242961

Iš 2018 m. lapkričio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti dvasinę erdvę

Viską daro Jis, bet sprendžiu -aš

Kas ne Kūrėjo rankose?

Komentarų nėra

Pajausti Kūrėjo žaidimą

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Vienus įvykius suvokiame kaip gerus, kitus kaip blogus, kaip gėrį ar blogį. Tai mūsų suvokimo klausimas? Ar egzistuoja gėrio ir blogio sistema?
Atsakymas. Blogis neegzistuoja. O vadinamieji neigiami poveikiai būtini tam, kad pastumtų mus kūrimo tikslo link, kad išjudintų mus iš negyvo taško.
Jausdami savyje bet kokį poveikį, turėsite iš pradžių tai sugretinti su Kūrėju ir pamėginti nepaisant šio poveikio susijungti su draugais dar labiau. Ir tuomet pažiūrėkite, kas vyksta su neigiamu poveikiu: jis lieka ar pamažu kaip migla išsisklaido. Iš to imsite žaisti Kūrėjo žaidimą. Tai ne psichologija, o jėgos, kurios veikia gamtoje.
Todėl stenkitės bet kokius neigiamus poveikius pirmiausia išspręsti grupėje, stipresniame tarpusavio ryšyje.
Tuo užsiimame kasdien rytinėje pamokoje. Žiūrėkite mūsų pamokas, net jei jos iš pradžių atrodo sunkios, painios, pernelyg dažnos. Per šiuos užsiėmimus studijuojame, kaip Kūrėjas veikia mus ir kokia mūsų reakcija, vedanti į tikslą – Kūrėjo atskleidimą.
Atskleisti Kūrėją – reiškia atskleisti valdymo sistemą, atskleisti priežastį to, kas mumyse, kas su mumis vyksta, kas buvo vakar, kas bus rytoj, iki gimstant, mirus ir t. t. Tai ir yra kabalos mokslo objektas.
#240193

Iš 2018 m. spalio 14 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją?

Ratas – tai Kūrėjo savybė

Gyventi dėl Kūrėjo ir kūrinio susitikimo

Komentarų nėra

Žaisti norimą būseną

Dvasinis darbas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманGyvenimas – tai žaidimas. Visur ir visada. Tai gamtos duota visuose lygmenyse. Kad augtų, keistųsi, dialektiškai kurtų save, tolygiai vystytųsi, žmogus turi žaisti!
Bet kuri žolytė žaidžia, kad augtų. Pažiūrėkite į šuniukus, kačiukus – į ką tik norite – visi žaidžia. Žmonės nuolatos žaidžia, tik to nejaučia. Žmogus eina į darbą, į armiją, kariauja, miršta – viskas žaidimas.
Jei įsivaizduoju praeitį, dabartį bei ateitį ir jas sujungiu – tai žaidimas. Kitaip tariant, žaidimas – tai būsimos būsenos įsivaizdavimas ir judėjimas ją realizuoti.
Žmogus visada žaidžia ateitį, nesvarbu, kokią. O jei liaujasi, vadinasi, tai mirtis. Taip sukurta gamtos.
Klausimas. Ar Kūrėjas gauna malonumą, kad žmogus priima šį žaidimą?
Atsakymas. Tai, kad žmogus priima šį žaidimą, jis pats įpareigoja Kūrėją žaisti ir tampa Jo partneriu. Todėl jis vadinasi Adam – panašus į Kūrėją, nes perpranta visą šį žaidimą.
Būtent čia slypi valios laisvė ir kelio pasirinkimas. Arba žmogus nenori čia dalyvauti, arba, priešingai, dalyvauja, kad pasiektų aukštesnį tikslą. Jis supranta, kad šis žaidimas reikalingas tik tam, kad pakeltum jį į kitą lygmenį.
Žaidimas – tai sistema, kaip plėtoti bet kokią gamtos dalį visuose lygmenyse.
#237537

Iš 2018 m. gegužės 30 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas

Žaidimas pagal Kūrėjo sumanymą

Nesidrovėkite žaisti

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai