Pateikti įrašai su žiniasklaida žyme.


Vietoj reklamos – lavinantis kanalas

Krizė, globalizacija, Platinimas

Klausimas: Sakėte, kad žiniasklaida privalo keistis ir užuot buvusi reklamine priemone virsti  šviečiamąją. Ko žiniasklaida mokys ir kaip auklės?
Atsakymas: Auklėti žmogų reikia palaipsniui įvairiausiais straipsniais, žiniomis, ypatingu priėjimu. Kitaip tariant, turinys gali likti toks pat, bet svarbiausia kaip jį pateiksi, į ką viskas nukreipta. Bet kokia žinutė laikraštyje, klipas, sensacingas pranešimas, netgi skelbimai – viskas priimama ir spausdinama tik su sąlyga, kad tai veda mus išsitaisymo link.
Viskam yra vietos, tiktai svarbu, kaip tai panaudojame, ko norime pasiekti, kokių pokyčių žmoguje laukiame. Ir užuot mėgavęsi visais neigiamais įvykiais ir šaukę: žiūrėkite, kas vyksta mūsų mokyklose, policijoje, varginguose rajonuose, turėtume šitai išnaudoti taisymuisi ir pažiūrėti, kodėl taip atsitiko, kaip tam pasipriešinti, ką galima padaryti, kad rytoj to nebūtų.
Masinės informacijos priemonės privalo kurti žmonių visuomenę, todėl jos ir vadinamos „ryšių priemonėmis“, juk visas išsigelbėjimas − kad būtume susiję vieni su kitais. Žiniasklaida turi mus mobilizuoti, kad susijungtume ir kartu gesintume tuos gaisrus, gydytume visas tas žaizdas, atsiskleidžiančias tai šen tai ten mūsų visuomenėje.
Žiniasklaida privalo statyti, o ne ištraukti kažkokį menką atsitikimą ir iš jo išpūsti didelį burbulą, kad brangiau save parduotų. Reikalingas visai kitoks priėjimas ir kiti spaudos šeimininkai. Masinės informavimo priemonės turi būti labai išmintingų žmonių rankose, kurie supranta kūrinijos tikslą ir žino, kur link žmonijai judėti.
Jie turi būti didūs auklėtojai, kad galėtų išnaudoti viską, kas tik egzistuoja pasaulyje. Juk galime spausdinti informaciją apie viską, nieko negalima slėpti, bet visas reikalas tas, kaip tai paaiškinti dvasinio tikslo atžvilgiu: iš kur tai išeina ir į kur tai veda, kaip daugiau nedaryti tokių klaidų, kaip įvykiai viename regione veikia visą pasaulį, kodėl šitai įvyko būtent ten, o ne čia ir t.t.
Turi būti išaiškinantis paaiškinimas, o ne paprasčiausias aistrų kurstymas dėl kažkokio įvykio. Atvirkščiai, reikia siekti, kad žmonės dalyvautų, susijungtų, pajaustų globalų pasaulį ir visuotinę priklausomybę.
Apie tai kalbėjau Arosoje dar prieš penkerius metus. Žiniasklaida praneš tas pačias naujienas kaip ir šiandien, visas skirtumas − kokioje šviesoje jas pristatys, kaip prie jų prieis, kaip atskleis ir pateiks. Tai visų svarbiausia!
Tai labai subtilu. Tai gali užimti keletą eilučių, bet jos bus taip pasuktos, kad teisingai orientuos žmogų.

Iš 2011 m. vasario 24 d. pamokos pagal straipsnį  „Įvadas į Panim Meirot

Daugiau šia tema skaitykite:

Gelbstint gyvenimą

Didelis karas dėl mažo žmogaus

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Komentarų nėra

Didelis karas dėl mažo žmogaus

Krizė, globalizacija, Platinimas

Klausimas: Supratau, kad visą žiniasklaidą norite paversti ugdymo priemone, tarsi kiekvienas žmogus turėtų sėstis į mokyklinį suolą. Bet nejaugi žmonės sutiks, juk jie ne mokytis nori, o pramogauti?
Atsakymas: Tu paprasčiausiai neįsisąmonini, kad prarydamas informaciją, kuria tave „linksmina“ dabartiniai laikraščiai, esi mokykloje – tik labai blogoje! Tu šito tiesiog nejauti, tačiau žiniasklaida su tavimi daro, ką panorėjus. Ji tave keičia, vadinasi, esi mokykloje, kurioje tave dar ir kaip moko!
Tu manei, kad už jos neslepiamas joks ketinimas, jokia politika? Kažkas už viską moka ir sprendžia, kokioje šviesoje žinios turėtų būti pateiktos. Nuo ryto ligi vakaro sėdi žmonės ir mąsto, kokia turėtų būti išleidžiamo laikraščio dvasia, tendencija. Taip yra visoje žiniasklaidoje. Nėra nieko, kas būtų spausdinama tik dėl pramogos. Pasidomėk pramogų verslu ir pamatysi, kokia už jo politika ir kaip ji susijusi su laikraščiais.
Mažas žmogus nesupranta, kokie dideli karai vyksta dėl teisės jį valdyti. Kasdien mokaisi rūsčioje mokykloje – jie tau plauna smegenis ir keičia tave iš pagrindų.
Ir ši žmogaus keitimo kryptis turi likti, bet keisti ji turi tik į gerą! Juk mes visi – masinių informacijos priemonių vaisiai. Pasižiūrėkite į mūsų visuomenę ir pamatysite, kur atėjome. Mokykla – ne tik ta, kai sėdžiu suole ir žiūriu į mokytoją. Visa, kas aplink mus, yra mokykla, viską kažkas organizavo, viskas remiasi ideologija.
Laikraštis skaitytojui turi likti patrauklus ir įdomus, bet jo kryptis turi būti gera. Tai didelis menas. Lengva nufilmuoti ir išspausdinti žmogžudysčių scenas. Daug sunkiau pateikti visa taip, kad žmogus nenorėtų, jog jos pasikartotų – tai prieštarauja mūsų egoizmui.
Dar sunkiau pažadinti žmogui gailestį dėl to, kas nutiko, idant jis imtų atjausti kitą, tada ryšio priemonės iš tikrųjų vienytų žmones.
Šiuolaikinė žiniasklaida augina žmogaus ego – kiekvieno norą mėgautis. O mes savo ruožtu turime veikti visais savo kanalais, visais mus tarpusavyje ir su pasauliu siejančiais ryšiais skleisdami kabalos išmintį.
Net jeigu žmonės nesupranta ir negirdi, tačiau kada nors staiga šitai ims skleistis, atgis juose, ir jie patys apie tai prabils nesuvokdami, iš kur atėjo tokios naujos mintys.
Kitaip tariant, reikalingi du dalykai: pasaulinis ego turi kiek galima greičiau išaugti, o mūsų platinimas turi augti greičiau už jį! Ir kai abu šie komponentai susijungs kiekviename žmoguje (didelis egoizmas ir mūsų pastangos nukreipti jį į davimą) – tai duos teisingus vaisius.

Iš 2011 vasario 24 d. pamokos  pagal straipsnį „Pratarmė Panim Meirot“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kreiptis į žmogų tiesiogiai

Pusiausvyra visuomenėje

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Komentarų nėra