Mano santykis su grupe ir rūpestis ja vietoj rūpinimosi savimi – tai tikslus parcufo darbo su Šviesa atspindys.
Net jeigu dar nesu ant tokios pakopos, kad galėčiau betarpiškai dirbti su Šviesa, bet tai jau artimas santykis. Parcufo kūnas – tai mano ryšio su grupe matas, o galva – tai išskaičiavimas, kiek galiu užmegzti ryšio su draugais, pagal savo vertinimus, mintis, jausmus.
„Smūginis susiliejimas“ (zivug de akaa) – tai smūgis mano egoizmui ir susiliejimas dėl mano sprendimo, priimto aukščiau proto ir jausmų, susijungti su draugais kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Aš smūgiuoju savo norą mėgautis, atstumiu jį ir pakylu virš jo, nes noriu eiti paskui grupės protą ir jausmą ir joje esantį Kūrėją. Noras – tai mano prigimtis, o mintis – tai kažkas pašalinio, todėl ją galima gauti iš aukščiau arba per grupę, suteikus man galimybę suprasti, pajausti ir nuspręsti aukščiau savo paties proto.
Mano paties mintys ir norai – tai gyvūninis lygmuo. O virš jų gali būti grupės norai ir mintys, jeigu stengiuosi dirbti su jais.
#247973

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“