Pateikti įrašai su žmogus žyme.


Dvi priešybės, veikiančios išvien

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinis kelias grįstas dviem priešybėmis: pakilimais ir nuopuoliais, ir abu vienodai svarbūs ir veda į vieną tikslą. Priešingi laikai, būsenos, kūriniai, turintys atvirkščias savybes, bet vis tiek susijungiantys draugėn – visas dvasinis pasaulis grįstas dviem priešingybėmis, veikiančiomis kaip viena visuma.
Priešingos savybės neanuliuoja viena kitos ir nesikeičia, o veikia paraleliai, tuo pat metu.
Galintis iškęsti tokį susidvejinimą sukurs sau įėjimą į dvasinį pasaulį. O kas neiškęs nesugebės sukurti kli dvasiniam suvokimui.
Kūrėjo atžvilgiu, žinoma, nėra jokio prieštaravimo, ir viskas susijungia į viena. Prieštaravimai egzistuoja tik kūrinio atžvilgiu, nes jis susideda iš viena kitai priešingos materijos ir dvasios. Mums dar teks suprasti ir pajausti, kiek jų priešybė nepakeičiama, nesutaikoma, visiškai neišsprendžiama.
Kai prieštaravimas kyla mūsų pasaulyje, ieškome kompromiso, tarpinio sprendimo, sutaikančio vieną su kitu. Tačiau dvasiniame pasaulyje neieškome kompromiso, priešingai, kuo toliau vystomės dvasiniame pasaulyje, tuo silpniau jaučiame priešybes tarp materijos ir formos įsivelkančios į materiją, tarp noro mėgautis ir noro duoti, tarp egoizmo ir dvasingumo, ekrano, šviesos.
Reikia tirti šį priešingumą ir laukti, kad Šviesa suformuotų mumyse galimybę išlaikyti tokią priešpriešą ir įjungti į save dvi, vis poliariškesnes priešybes. Iš to aišku, kad dvasinis suvokimas skiriasi nuo materialaus, jis yra visiškai kitame matavime. Neįmanoma jo suprasti nepatyrus.
Dvi priešybės veikiančios išvien – tai formulė, dvasinio kli pagrindas, visa jo esmė. Tai itin subtilus, pikantiškas, įdomus dalykas – nesuprantamas ir drauge patrauklus. Jis leidžia pajausti tam tikrą dvasinio pasaulio skonį net tiems, kas ten nėra, kaip kvantinė fizika, pasiekianti materijos ir šviesos ribas.
Štai todėl dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau mūsų gyvūninio proto, juk jis remiasi mums neįprastomis, priešingomis savybėmis. Žmogus susideda iš dviejų formų: žmogiškos ir gyvūninės.
Žmogus eina tikėjimu aukščiau žinojimo, priimdamas abi priešybes kaip lygiavertes vienos visumos dalis. O gyvūninis kūnas vadovaujasi materialiu protu ir jausmais. Ir žinoma, žmogus turi pažaboti savo gyvūną, atsisėsti ant jo iš viršaus.
#235015

Iš 2018 m. spalio 16 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Meilė – tai harmonija

Kabala, moralė ir etika

Komentarų nėra

Kaip išsiveržti iš egoizmo pančių

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман„…Kūnas, mintantis iš egoistinės sistemos, kuri tėra noras gauti, o ne duoti, yra atskirtas nuo Šviesos, ir jo noras nuolatos pasirengęs praryti visą ištisą pasaulį.
Todėl, net jeigu atrodo, kad žmonės pagal sumanymą atlieka teigiamus veiksmus duodami – jie vis tiek laikosi tik asmeninės naudos su ketinimu dėl savęs“. (Baal Sulam „Vidinė žiūra“)
Žmogus – egoistas, jis nori užpildyti tik save. Tačiau problema ta, kad nepavyksta, ir tai atveda prie gilios vidinės krizės.
Daugybė žmonių Žemėje jaučiasi itin nelaimingi. Iš visų pusių jaučiame smūgius. Aukštesnės jėgos spaudžia, veržia mus per valdžios nutarimus, įvairius ekologinius kataklizmus, ligas ir kitas problemas. Todėl kabala mūsų laikais tampa iš tikrųjų reikalinga.
Ji siūlo itin paprastą išeitį, tačiau šioji psichologiškai sunki – įsijungti į grupę. Be to ne šiaip susiburti prie bendro stalo, o sukurti iš visų grupės narių bendrą norą Kūrėjui, kur Jis ir atsikleis. Taip išspręsime visas įsiskaudėjusias problemas.
#235095

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Evoliucijos siurprizai, I dalis

Komentarų nėra

Kas trukdo žmonėms vieni kitiems nusileisti?

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas trukdo moteriai nusileisti vyrui ir atvirkščiai?
Atsakymas. Kabala nesprendžia šių problemų. Ji siūlo pirmiausiai pakilti virš mūsų egoizmo, o paskui megzti įvairiausius ryšius: tarp tėvų ir vaikų, tarp vyrų ir moterų, tarp tautų – tarp visų. Tačiau pirmiausiai reikia išmokti pakilti virš savo ego.
Kitaip tariant, iš pradžių vyrai turi ištaisyti vyrų tarpusavio ryšius, o moterys – moterų, po to šeimoje, visuomenėje, ir visoje žmonijoje.
#233603

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Potencialų skirtumas

Nutiesti tiltą virš savojo egoizmo

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Komentarų nėra

Žmogus ir jo aplinka

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманDvasiniame pasaulyje yra vidinė ir išorinė dalis. Vidinė dalis vadinama „siela“ arba žmogus, Adam. Žmonės – tie, kad turi norą suvokti Kūrėją. Ir yra aplinka, skirta jam tame pagelbėti: sumažinti iš Kūrėjo kūriniams nusileidžiančią Šviesą ir pakelti maldą, MAN, – iš kūrinių Kūrėjui.
Šis adapteris tarp sielų ir Kūrėjo vadinasi „pasaulis“. Pasaulis taip pat sukurtas iš noro mėgautis, tačiau neturi valios laisvės ir savęs pojūčio. Tai tarsi prigimtis aplink mus: akmenys, augalai, gyvūnai, egzistuojantys pagal Kūrėjo juose įspaustus dėsnius.
Gamta evoliucionuoja, nes turi padėti žmogui, kuris vystosi, kad susilietų su Kūrėju. Todėl staiga jaučiame savyje gamtos smūgius – tokia forma gamta pažadina mus ir padeda pakilti.
#233948

Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokymasis – tai malda

Mes ir kaip mus valdo

Pamatyti pasaulį nuo vieno krašto iki kito

Komentarų nėra

Prašyti iš tamsos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinio embriono darbas – anuliuoti savo norą mėgautis – paprašyti apie tai aukštesniosios jėgos. Ir tuomet pamažu, pakopa po pakopos gausime vietoj jo norą duoti, naują formą. Mūsų darbas – parodyti norą keistis, paprašyti apie tai.
Tačiau poreikio taip keistis savyje negalime rasti, juk esame sukurti priešingi. Mums savyje būtina suformuoti naują, nebūdingą norą, o tai įmanoma tik gaunant įspūdžius vieniems iš kitų. Gavę įspūdžius iš aplinkos, kreipiamės su prašymu aukščiau, ir taip einame embriono raidos etapais.
Prašome apie tai, kaip susijungti tarpusavyje, ir taip susirenkame į vieną dvasinį organizmą. Išeitų, kad iš sėklos lašelio išauga dvasinis parcufas.

* * *
Dvasinio embriono būsena – tamsoje. Natūralu, kad embrionas auga tamsioje vietoje. Jis sutinka likti tamsoje, kad tik priliptų prie Kūrėjo, aukštesniojo, motinos.
Būdamas embriono būsenos prašau ne pakeisti mano būseną, bet mano požiūrį į ją. Esu aukštesniosios jėgos viduje, visiškai jos valdomas, ir prašau iš jos tik vieno – suteikti man galimybę priimti mano būseną kaip tobulą. Ir tai ne tam, kad man būtų gera, o tam, kad noriu sutikti su Kūrėju, aukščiau savo žinojimo.
#232857

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Mokyti Kūrėjo profesijos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKelias, vedantis į tiesą, į aukštesniosios, mus valdančios jėgos atskleidimą, vingiuoja per pakilimus ir nuopuolius, per malonius ir nemalonius išgyvenimus, geras ir blogas mintis, nuotaikų pakilimus ir nuosmukius, kurie seka vienas paskui kitą neaiškiai keisdamiesi.
Kodėl po gerų darbų staiga vyksta nemalonus nuopuolis, o paskui blogis staiga išsisklaido ir yra pakeičiamas gėriu?
Reikia mokytis, kaip valdyti šias būsenas, nesijaudinti dėl pakilimų ir kritimų, netgi numatyti juos iš anksto, o gal net tikslingai sukelti ir pakilimą laikyti nuopuoliu, o kritimą pakilimu. Viskas priklauso nuo to kaip juos tikrinu ir pasveriu prote ir širdyje. Tai ir yra visas mokslas.
Kabalos moksle tiriame mūsų ryšio su Kūrėju sistemą, suvokiamą kaip daugybe formų. Juk kai ji išjudins mūsų jausmus, protas jau nelabai dirbs, ir atvirkščiai, kartais tarsi viską supranti, o jausmai nepabunda.
Ir kaip pasiekti būseną, kai galėsi visiškai pajungti ir jausmus, ir protą: drauge tikrinti, jausti, matuoti savo būseną, išlaikant proto ir jausmų pusiausvyrą, kad suprastume, ką su mumis daro Kūrėjas ir kodėl? Kaip tai, kas vyksta, susieti su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kitaip tariant, rasti tam tikrą tvarką, nuoseklumą?
Ateidami studijuoti kabalą žmonės natūraliai, iš įpratimo, nori pajausti, pasiekti, suprasti, tirti viską savo egoistiniame nore.
Iš pradžių jie būna labai pakylėti, mano, kad viskas greitai vyks. Jie nesupranta, kad norint suprasti, įsisąmoninti, tirti, būtina pasikeisti iš vidaus, suorganizuoti sau aplinką ir tirti skirtingas darbo su ja formas.
Iš esmės tiriame savo pačių pokyčius, ko niekad anksčiau nesame darę. O čia iš mūsų reikalaujama pasikeisti, palenkti, padaryti iš savęs kažką naujo. Žmogus turi suvokti save kaip molio gabalą, iš kurio lipdo indą. O tai ne itin malonu ir įprasta, prieštarauja mūsų savimeilei ir visiems įpročiams.
Įpratome jaustis laisvais, savo likimo šeimininkais. O čia staiga mus keičia, atskleidžia mumyse naujus charakterio bruožus. Žmogus ima protestuoti ir kritikuoja metodiką.
Bet jeigu jis tęsia, tai pamažu laikas daro savo ir jis galiausiai supranta, kad tai dvasinis procesas. Materialiame procese mums keičia norus iš viršaus ir taip nukreipia į reikiamą pusę.
Bet dvasiniuose procesuose mums nekeičia noro ir todėl kaskart jaučiame savyje pasipriešinimą keliui bei viskam, kas vyksta. Iš mūsų norima, kad patys paprašytume pakeisti mums norą. Kaip parašyta: „Paversk savo norą panašiu į Jo norą“.
Materialiame pasaulyje Kūrėjas keičia mūsų norus, neklausdamas mūsų. Dvasiniame pasaulyje Jis keičia tik būseną, tačiau pakeisti norą turime paprašyti patys. Prašome, kad ištaisytų ir taip įgyjame Kūrėjo profesiją. Juk Jo funkcija – pakeisti mūsų norą. Patys prašome, kaip būtent pakeisti norą, į kurią pusę, ir taip tiriame Kūrėjo darbą.

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. pamokos „Nuo beviltiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas?

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Komentarų nėra

„Kūrėjo diena“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjo diena – tai žmogaus būsena, kuomet jis nejaučia jokio trūkumo ir yra pasirengęs likti šioje būsenoje visą gyvenimą ir po jo su sąlyga, kad jis visuomet turės norą duoti Kūrėjui.
Ir tai be jokio atsako, žinojimo, kompensacijos, kad tik ką nors gero padarytų Kūrėjui, beje, niekas nesužinos, įskaitant ir patį Kūrėją, kad žmogus stengėsi dėl Jo.
O tai patikrinti galima – džiaugsmu, tobulumo jautimu. Tai reiškia, kad žmogus jau yra išsitaisymo pabaigoje, juk be šito nieko nenori. Tokia būsena vadinasi Kūrėjo diena. Bet kuris žmogus, kad ir kokioje vietoje būtų, gali sau tai įsivaizduoti ir nuolatos to siekia. Kitaip tai nesivadins diena ir tobulumu.

#231238

Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Zigzagas

Nepasitenkinimas – kliūtis, einant tobulybės link

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Komentarų nėra

Kūrėjas visur kur

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas Kūrėjui, kaip Jam duodu: tarkime duodamas savo vaikui, ar Pietų Amerikos indėnui?
Atsakymas. Kūrėjas – bendra davimo ir meilės savybė, apimanti visas negyvosios, augalinės, gyvūninės, „žmogiškosios“ gamtos dalis. Jis yra visose šiose dalyse. Mūsų suvokimo bėda ta, kad negalime Jo pajausti atskirai nuo viso, kas egzistuoja.
Kitaip tariant, ši savybė egzistuoja visuose kūriniuose, mūsų santykyje su jais, ir jokiu būdu nėra atsieta nuo jų. Negali atplėšti nuo jų Kūrėjo ir pasakyti: „Juk tai Kūrėjas, o tai, kaip Jis įsivelka į žmones“.
Klausimas. Paprastai žmogus, galvodamas apie Kūrėją, įsivaizduoja kokį nors objektą, prašo ar dėkoja Jam be jokio ryšio su žmonija.
Atsakymas. Čia ir yra problema – negalima įsivaizduoti Kūrėjo atskirto nuo žmonijos, žmonių – tik kartu. Už kiekvieno žmogaus reikia matyti Kūrėją, kitaip Jo nepajausi.
Kai tinkamai elgsiesi su žmonėmis, jų viduje rasi tą apibendrinančią jėgą, kuri vadinama „Kūrėju“.
Klausimas. Jei stengiuosi žmogui daryti ką nors gero, vadinasi noriu ką nors gero padaryti Kūrėjui?
Atsakymas. Jeigu stengiesi atlikti ką nors gero būtent kitam žmogui, ir jokiu būdu to nesusieji su savimi, tai jame atrasi Kūrėją.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Komentarų nėra

Viskas vyksta mumyse

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl negalime suvokti, kaip Kūrėjas atlieka savo veiksmus, o suvokiame tik tai, kaip šiuos veiksmus matome mes?
Atsakymas. Nes šie veiksmai mumyse. Viršuje nėra jokio sumanymo ar plano, kuris nusileistų mums. Galime kalbėti apie tokį įvykių plėtotę, nes mums tai artimiau, aiškiau, tačiau iš tiesų – viskas mumyse.
Viskas išeina tik iš mūsų vidinių, nejaučiamų būsenų ir artėja prie labiau išorinių.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis pažinimas

Kaip pažinti Kūrėją?

Ar galima suvokti Kūrėją?

Komentarų nėra

Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Gyvūnų veiksmai ir ketinimai sutampa, o žmonių ne?
Atsakymas. Gyvūnai neturi ypatingų ketinimų, nes ketinimas tampriai susijęs su pačiu veiksmu. Žmonių veiksmai gali būti įvairūs, bet ketinimai visada egoistiniai.
Klausimas. Mūsų pasaulis skirtas, kad žmonės gyventų kaip gyvūnai, ar reikėtų į jį žiūrėti kaip į pradinį tašką norint įgyti sielą?
Atsakymas. Ir viena, ir kita. Kaip sakoma kabaloje, mūsų pasaulyje „visi panašūs į gyvūnus“. Bet jis egzistuoja tam, kad paverstume jį pradine aikštele, iš kurios kiltume į kitą lygmenį, į ketinimą duoti, į dvasinį pasaulį.
Dvasiniame pasaulyje ištriname absoliučiai visi veiksmai. Tu matai tik ketinimus.

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Ketinimas – aukščiau materijos

 

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai