Pateikti įrašai su žmogus žyme.


Žmogus – sociali būtybė

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip jūs suvokiate apibrėžimo, kad žmogus yra egoistinis socialinis gyvūnas, prasmę?
Atsakymas: Egoizmą mums suteikia gamta, o norint realizuoti ego, žmogui reikia visuomenės. Todėl jis yra sociali būtybė.
Klausimas: Yra buvę atvejų, kai vaikas, mažas patekęs į vilkų ar kitų gyvūnų būrį, vėliau nebegalėjo pritapti prie gyvenimo žmonių visuomenėje ir tapti visaverčiu žmogumi. Kuo ypatinga mūsų aplinka, dėl kurios esame žmonės?
Atsakymas: Žmogaus aplinkoje iš kartos į kartą mes kuriame naujus komutacijos dėsnius ir pradedame save transformuoti taip, kad taptume visuomenės vaikais. Kadangi tai yra dirbtinė mūsų būsena, gyvūnai negali patekti į mūsų bendruomenę. Jie gali gyventi šalia mūsų ir kažkaip užimti savo vietą, jausdami savo mažą egoistinį lygmenį ir suprasdami, kas jiems naudinga, o kas ne. O žmogus, įpratęs suvokti aplinką kaip gyvūnų bendruomenę, gimęs ar augęs tarp gyvūnų, praranda gebėjimą prisitaikyti prie žmonių visuomenės. Todėl vaiką turi auklėti žmonės. Iš gamtos gauti instinktai negali kompensuoti ryšio su socialine aplinka, į kurią jis vėliau patenka. Kad ir koks žmogus pats būtų, bet jei jis nesukūrė socialinių ryšių tiesiogine prasme nuo pat gimimo, jausdamas savo motiną, šeimą ir pan., jis nebegalės jų iki galo realizuoti.
#267776

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Mano aplinka šiandien – aš rytoj

Komentarų nėra

Griežta, kupina gėrio sistema

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Gamta – tai kažkas gyvo, protingo, ji turi emocijas, mintis, planus ir galimybę apgalvotai reaguoti į mūsų poveikį?
Atsakymas: Gamta – tai griežta sistema, susidedanti iš negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogiškos dalių. Viso jos tarpusavyje išlaiko tam tikrą dinamišką pusiausvyrą. Jeigu savo egoistiniu poveikiu sugriauname šią pusiausvyrą, tai gamta reaguoja į tai priešinga kryptimi, kaip švytuoklė, siūbuodama į kitą pusę. Tai patiriame šiandien koronaviruso akivaizdoje.
Dabar gausime tokius smūgius, kurie privers mus integraliai susisieti, juk egzistuojame „paskutiniojoje kartoje“. Paskutinioji karta – tai paskutinė egoistinė karta, kai ištaisomas egoizmas. Egoizmą ir turime ištaisyti.
Klausimas: Vadinasi visos tos kančios kyla iš gamtos?
Atsakymas: Žinoma. Visos kančios iš to, kad sugriauni gamtos integraciją, jos pusiausvyrą. Tik dėl tavo kaltės netekus pusiausvyros gamtoje, sulauki iš gamtos reakcijos, kurią jauti kaip skausmą, nemalonumą, problemas.
Žmogus pats savaime itin silpnas. Jį šiek tiek paspausi, ir jis jau dejuoja, verkia, pasirengęs viską atlikti, kaip reikia. Taip gamta privers mus suaugti, tapti gerais, o svarbiausia – geromis viena kitai gamtos dalimis.
#266598

Iš 2020 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Gamta ima mus mokyti

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Komentarų nėra

Pasiekti „Žmogaus“ lygmenį

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Sveikata, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mes matome gamtoje, kaip atomai jungiasi į molekules, molekulės – į sudėtingesnes medžiagas. Šis vienijimosi procesas mums yra aiškus. Augalai jungdamiesi gali sukelti lietų. Skruzdėlės organizuojasi į kolonijas ir taip toliau. O kaip žmonija? Mes žvelgiame į negyvąją, augalinę, gyvūninę gamtą ir nematome pavyzdžio, kaip turime sukurti mūsų visuomenę. Mums nepavyksta.
Atsakymas: Kodėl ne? Kuo žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos? Tuo, kad jis turi valios laisvę. Jis gali elgtis kaip gamtos integrali dalis ir gali elgtis priešingai.
Komentaras: Bet skruzdėlės bendrauja tarpusavyje instinktyviai.
Atsakymas: O mes turime veikti ne instinktyviai, o sąmoningai. Aš turiu sąmoningai atsiriboti nuo savo egoistinių impulsų, kad nepakenkčiau gamtai, neišeiti iš integralaus paveikslo rėmų.
Klausimas: Ar turi žmogus kažkokį ypatingą vaidmenį?
Atsakymas: Taip. Kai siekiame panašumo su gamta, mes pradedame ją suprasti, jausti. Mes tampame integraliai neatsiejami su ja ir palaipsniui pradedame matyti jos vidinę prasmę, vystymosi programą.
Mes esame įjungti į šią programą, bet nenorime jos laikytis. Norime viską daryti pagal savo egoistinę programą. Tuo esame prieštaroje su gamta.
Klausimas: Jei mes, žmonės, pradėsime artėti vienas prie kito, į ką pavirs žmonija? Kokia įvyks transformacija?
Atsakymas: Visų pirma, kad suartėtume, mums reikia pakilti kiekvienam aukščiau menkaverčio, asmeninio egoizmo. Mes turime jį nužeminti, valdyti jį. Tokiu būdu būsime savo žmogiškos prigimties valdymo lygmenyje, pakilsime aukščiau jos.
Susijungdami mes sukuriame sistemą, panašią į negyvąjį, augalinį ir gyvūninį lygmenį. Tada mes sukursime gamtos lygmenį, vadinamą „Žmogus“. Tai vieninga sistema, kaip negyvoji, augalinė ir gyvūninė, turinti vieną protą, vienus jausmus, vienas savybes, kurios susijungia, papildydamos viena kitą.
Kurdami šią sistemą suprasime, kad joje egzistuoja vienas protas, kurį suvoksime kaip gimstantį būtent tarp mūsų – egoistų. Taip pajausime aukštesnįjį gamtos valdymą, Aukštesnįjį pasaulį.
#265206

Iš 2020 m. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam gamta sukūrė žmogų?

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Tarp egoizmo ir Kūrėjo

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kai žmogus kyla virš egoizmo, jis mato, kad egoizmo nėra?
Atsakymas: Priešingai. Žmogus mato egoizmą ir kaip virš jo kyla.
Be egoizmo niekaip! Jis niekur nedingsta! Mes tiesiog subalansuojame jį su gera gamtos jėga – Kūrėju.
Kūrėjas sukūrė priešingą Sau jėgą – egoizmą. O norint subalansuoti ego, mums reikia atskleisti Kūrėją, pritraukti Jį.
Ir tuomet egzistuosime tarp egoizmo ir Kūrėjo. Išvysime pasaulį nuo krašto iki krašto, mums viskas bus absoliučiai aišku. Ir viskas bus gera, subalansuota, nuostabu.
#267955

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Komentarų nėra

Žmogus – aukščiausia gamtos pakopa

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl žmogus laikomas gamtos karūna? Galbūt gamtoje yra labiau išsivysčiusių būtybių, ir nuo jų priklauso mūsų gyvenimas?
Atsakymas: Iš savo žinių ir pojūčių sistemos matome, kad žmogus yra aukščiausia būtybė.
Nors, žinoma, mus sunku pavadinti gamtos karūna dėl mūsų egoizmo, kuris viską griauna, bet negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmonių sistemoje, žmogus yra aukščiausias kūrinys – žalojantis, itin kenkiantis, bet aukščiausias. Jei jis išsitaisys (o jis gali pasikeisti), tuomet iš tikrųjų bus aukščiausias visomis prasmėmis.
Mes, žmonės, esame kūrimo galutinis tikslas, bet ne šis mūsų dabartinis pavidalas, o tas, kurį galime ir turime pasiekti.
Šią egzistavimo formą pasieksime įveikę savo egoistinę prigimtį, su kuria gimėme ir vystėmės. Tad turime ją įsisąmoninti kaip blogį, kaip priešingą bendrai sistemai, bendram, integraliam norui.
Kai savo egoistinį norą ištaisysime į altruistinį, atskyrimą ir atitolimą į ryšį ir suartėjimą, tai tuomet išties tapsime aukščiausia gamtos pakopa.
#267531

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti mūsų prigimtį?

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Visų tikslas vienas

Komentarų nėra

Žmonių zoologijos sodai

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Toks reiškinys, kaip žmonių zoologijos sodai, buvo žinomas dar XVIII-XIX amžiais, kai čiabuviai iš Afrikos ir atokių Amerikos vietovių buvo vežami į Europą ir Ameriką, o „civilizuota“ Europos ar Amerikos visuomenė eidavo žiūrėti į šiuos „laukinius barbarus“. Prancūzijoje panašų zoologijos sodą per keletą mėnesių aplankė daugiau nei 20 milijonų žmonių, norinčių pamatyti šias keistenybes.
Jei aborigenai nuolatinėse gyvenamosiose vietose galėjo vaikščioti su strėnjuostėmis ir valgyti neapdorotą maistą, tai Europoje ir Amerikoje, aišku, buvo kitokios sąlygos. Bet jie ir čia buvo verčiami dėvėti strėnjuostes, valgyti žalią šunų mėsą ir panašiai. Tai keldavo laukinę žiūrovų euforiją. Kas gi tuomet yra laukinis žmogus?
Atsakymas: Tai tie prancūzai, einantys žiūrėti į atvežtuosius iš Afrikos.
Klausimas: Kodėl civilizuotam žmogui kyla toks gyvuliškas, laukinis noras?
Atsakymas: Žmogus natūraliai nori pažinti ir stebėtis kitokiomis gyvenimo formomis.
Klausimas: Ar manote, kad tai leistina?
Atsakymas: Ne. Manau, kad turėtų būti taip: atvežtiems į Europą afrikiečiams mokėti normalų atlyginimą, tinkamai maitinti, suteikti jiems viską, ko reikia, kad pusdienį ar visą dieną jie dirbtų, vaidindami primityvius žmones, gyvenančius pagal savo afrikietiškus įpročius.
Klausimas: Ko žmogus mokosi, stebėdamas primityvias gyvenimo formas?
Atsakymas: Manau, kad viskas priklauso nuo to, kaip tai jam pateikta. Primityvios gyvenimo formos iš tikrųjų yra pačios sveikiausios, natūraliausios. Jos leidžia žmogui būti arti gamtos. Jos pagrįstos labai gerais abipusės pagarbos, pasitikėjimo, ryšio, santarvės principais – visai ne tokiais, kokie egzistuoja, pavyzdžiui, Prancūzijoje.
Bet jei tai pateikiama su nuostata: „Žiūrėkite į barbarus, kuriuos jums atvežėme, ir mokėkite pinigus“ – tai tikrai neteisingas požiūris, apie kurį nėra ko ir kalbėti. Tai – barbariškas požiūris.
Tačiau, jei būtų rodomas toks gyvenimo būdas su paaiškinimu, koks jis artimas gamtai, kiek tokie žmonės artimesni vienas kitam, kaip jie supranta vienas kitą, bendrauja tarpusavyje, kaip jiems tai malonu ir gera, – manau, kad tai galėtų giliai viduje paveikti europiečius ir atskleisti jiems, nuo kokio gyvenimo jie nutolo ir prie ko priėjo, ką laimėjo dabartiniu gyvenimo būdu su visais šiuolaikiniais balaganais, palyginus su ta pirmykšte paprasta bendruomene, suteikiančia žmonėms vidinę laisvę, komfortą, tikrumą.
Klausimas: Ar šiuolaikiniai žmonės gali pritaikyti sau primityvių genčių santykius?
Atsakymas: Kaip? Jie visiškai neturi bendruomenės! Būdamas Paryžiuje, žmonių santykiuose nemačiau nieko natūralaus. Priešingai, viskas labai praktiška, primityvu. Nenoriu kritikuoti, bet paprastame Afrikos kaime, kuriame gyvena keli tūkstančiai žmonių, tarpusavio santykiai, juolab dabar (kalbu apie tai, kas buvo prieš 20–30 metų, kai ten lankiausi) visiškai kitokie. Ne Paryžiaus naudai.
Klausimas: Kaip vaikams, atsidūrusiems tokiose dirbtinėse sąlygose, išmokti gyvenimo natūralumo, natūralių santykių, ar jie gali ko nors išmokti?
Atsakymas: Žinome, kad šiuolaikinius žmones vis dar traukia tai, kas kadaise buvo jų giminėje, tarp jų protėvių. Taigi, visa tai galima padaryti, bet ne siekiant parodyti, kokios primityvios buvo bendruomenės, o atvirkščiai – šiuolaikiniams žmonėms atskleisti, kokie jie yra primityvūs.
Klausimas: Ar šiuolaikinis žmogus sugebės pamatyti čiabuvių santykių vertę, jei neturės teisingų santykių suvokimo atskaitos taško?
Atsakymas: Šiuolaikinis žmogus nieko nemato. Jis mato tik tai, kas ir kur pigiau parduodama.
Mato tai, kas prieš jo nosį, ir daugiau nieko. Reikia ką nors pastatyti priešais ir nosimi į tai pabaksnoti, tik tada jis pamatys. Visa tai daro žiniasklaida, reklama ir pan.
Klausimas: Praėjusio šimtmečio pradžioje pasaulietinis žmogus, antropologas atvežė pigmėją ir įkurdino jį Bronkso zoologijos sode, narve su kitais gyvūnais – šimpanzėmis ir orangutangais, pavadinęs „trūkstamąja evoliucijos grandimi“, taip nurodydamas, kad šios gentys yra artimesnės beždžionėms nei civilizuoti baltaodžiai.
Natūralu, kad visuomenė išreiškė pasipiktinimą, ir šis žmogus buvo paleistas. Tačiau po šešerių metų jis nusižudė, nes nesugebėjo integruotis į amerikiečių visuomenę.
Kas skiria gamtai artimą žmogų nuo civilizuotų žmonių, kad jis negali prisitaikyti prie geležinių miesto, civilizacijos sąlygų?
Atsakymas: Net sunku pasakyti. Negalime to suprasti. Tik iš rezultatų matome, kad praėjusių amžių mūsų gyvenimas, – juk tai buvo taip pat mūsų gyvenimas, – taip skyrėsi nuo šiuolaikinio gyvenimo, kad mes negalime suvokti šios santykių, vertybių sistemos, planų įgyvendinimo, lyginant su tuo, kas buvo.
Labai keista tokiu būdu sutapatinti kelių šimtų metų atotrūkį. Įsivaizduokite, kad pasikviečiate, tarkime, karalių Artūrą. Mūsų sąvokos ir vertybės visiškai skirtingos. Taigi, tai neįmanoma.
To negalima lyginti. Bet, kita vertus, visa mūsų civilizacija iš esmės tolsta nuo gamtos. Ir paaiškėja, kad tolstame nuo savo prigimties. Susikūrėme kažkokį dirbtinį apvalkalą, kuriame egzistuojame. Ir tai nenatūralu, tai neveda mūsų geresnio gyvenimo link.
Matome, kaip kenčiame, bet nieko negalime padaryti su savimi. Mes, kaip prisukti, įsijungiame į tą pačią prigimtį, į šias lenktynes, į šią dirbtinę mašiną ir turime kartu su ja bėgti.
Klausimas: Neseniai jūsų klausė, ar per visą istoriją žmogus savo dvasine raida pakilo ar nusileido? Atsakėte, kad absoliučia verte jis pakilo, bet iš tikrųjų nusileido, savyje atskleidęs tiesą.
Kuo skiriasi pradinis žmogaus vystymasis, kai jis gyvena natūraliomis sąlygomis, yra atviras, jo gentyje vyrauja pasitikėjimas, abipusis supratimas, nuo mūsų padėties, kai šiuolaikinis žmogus savo raida iš tikrųjų smunka? Kuo jie skiriasi ir kuo yra panašūs?
Atsakymas: Vystymosi vektoriumi.
Faktas yra tas, kad, tarkime, prieš kelis tūkstančius metų galėjome visiškai kitaip vystytis – ne egoistiškai, bet pakildami virš savo prigimties, nepaisydami jos, kai siekdami gero tarpusavio ryšio, visi būtume kartu kaip viena šeima, sektume ir stebėtume, kad tai neišsisklaidytų. Jei taip būtume elgęsi, būtume pasukę kita vystymosi kryptimi.
Būtume pasiekę visiškai kitokią būseną! Šiandien žmonija būtų viena didelė, gera šeima. Ir nebūtume tokios būsenos, kaip dabar, kai galvojame tik apie tai, kaip užsidirbti išnaudojant kitus, pakilti virš kitų, lyginti savo ir kitų gyvenimus ir t.t.
Nebūtų jokios konkurencijos, jokių žmogžudysčių, nieko panašaus. Būtų geras, normalus bendrabūvis, vyktų normalus tarpusavio bendravimas, jei būtume nuėję šiuo vystymosi keliu.
Bet pirmenybę suteikėme egoistiniam vystymuisi, nes taip verčia mūsų laukinė prigimtis. Tiesą sakant, vystėmės kaip gyvūnai, paklusdami savo prigimčiai, ir štai kur ji mus atvedė. Taigi, neturime kuo didžiuotis, šiandien esame visiškai laukiniai gyvūnai, gyvenantys dideliame zoologijos sode.
Klausimas: Kaip žmogui surasti savyje tą pirmapradį, natūralų žmogų, kad galėtų pradėti naują vystymąsi?
Atsakymas: Norėdami tai padaryti, turime grįžti į anuos laikus ir pradėti iš naujo. O tai neįmanoma.
Bet galime suvokti savo dabartinės būsenos blogį ir pradėti naują kelią. Nuo šio momento.
Klausimas: Kuo tada virs šiuolaikinis žmonių zoologijos sodas?
Atsakymas: Iš jo paimsime tai, ko mums reikia. Tai natūraliai atsirūšiuos. Mums tik reikia pakeisti savo tarpusavio santykius. Tai yra vienas kito atžvilgiu liautis buvus laukiniais gyvūnais, kurie nori tik sunaikinti vienas kitą ir, naudodamiesi jėga, bando užmegzti tarpusavio santykius.
Turime pakilti aukščiau to ir kurti santykius, pagrįstus empatija, teisingu bendradarbiavimu. Ir tada pamatysime, kad pasaulis taps kitoks.
Šis pasaulis bus kaip viena šeima. Bet ne kaip šiuolaikinė. Joje nebus konkurencijos, bus tarpusavio pagalba, visa tarnaus tam, kad visi jaustųsi gerai. Šis bendras jausmas, kad visiems būtų gerai, būtinas mums visiems. Bet mes jo neturime.
Turime jį įgyti. Toks jausmas egzistuoja gamtoje, jos centre. Bet kaip mes jį pasieksime, pajusime, atskleisime ir gyvensime su šia žvaigžde savo širdyje? To reikia mokytis.
#265640

Iš 2020 m. sausio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia turėtų būti ateities visuomenė?
Atsakymas: Ateities visuomenė – tokia, kurioje žmonės vienu metu patirs visas gyvenimo formas. Žmogus nejaus, kad egzistuoja tik vienoje visatos dalyje – nereikšmingiausioje, mažiausioje, vadinamoje „mūsų pasauliu“. Be jos dar yra daugybė pakopų, ir jas visas galime suprasti, suvokti, pajausti gyvendami šiame pasaulyje. Mūsų pasaulis – egoistiška visatos dalis, o kitos jos dalys yra altruistiškos. Ir jas visas galime sujungti savyje. Bet norint pradėti jausti kitus lygius, būtina išeiti iš savo egoizmo. Tada pamatysime, kokia iš tikrųjų yra Visata.
Klausimas: Egzistuoja sąvoka „mąstymas 5D“ (penktojoje dimensijoje). 3D – kai galvoji egoistiškai, pats už save, o 5D – kai jauti šį pasaulį kaip bendrasis protas, vieninga žmonija.
Ko turėtume siekti, kad galvotume kaip vienas organizmas?
Atsakymas: Tam turite pakilti virš savo egoizmo, įgyti davimo, meilės savybę. Turite išeiti iš savęs, nustoti jausti save kaip centrą ir atvirkščiai, jausti kitus kaip centrą, kaip tikslą, kuriam atiduodate viską. Ir jūs patys egzistuojate tik dėl to. Tuomet jausite 5D lygį.
#264869

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės įtaka

Idealus ateities visuomenės principas

Ateities žmogus

Komentarų nėra

Baimė baimei nelygi

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei žmogus taps bebaimis, kur tai nuves?
Atsakymas: Kabaloje bebaimiu netapsi. Priešingai, žmogus vis stipriau bijos, nes vis labiau atskleis, kiek priklauso nuo Kūrėjo.
Bet tai jau ne baimė, kaip kūdikio, o baimė, kylanti iš vis didesnio tarpusavio kontakto, kai jie veikia drauge: Kūrėjas ir žmogus.
#266199

Iš 2020 m. balandžio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kabalistai bebaimiai?

Pateisinti Kūrėjo veiksmus

Baimė gimdo maldą, o meilė – dėkingumą

Komentarų nėra

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra žmogus? Tai dvasinė būtybė ar gyvūnas?
Atsakymas: Žiūrint koks žmogus turimas omenyje. Jei kalbame apie žmogų mūsų pasaulyje, tai, iš principo, jis yra gyvūnas, vedinas egoistinio instinkto. Kas akimirką jis tiria, kas jam gerai ir stengiasi daryti tik tai. Šiuo atžvilgiu jis niekuo nesiskiria nuo gyvūnų, tik jo noras didesnis.
Mūsų pasaulis remiasi noru mėgautis, ir žmogaus noras mėgautis didesnis nei kitų. Todėl žmogus, iš principo, ir užkariavo pasaulį. Kartu šis noras jį žemina labiau už kitus, nes nedirba jo naudai. Bendrai tariant, neišeiname iš gyvūninio pasaulio ribų.
Yra keturi gamtos lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Žmogus – tai kitas mūsų raidos lygmuo, kai imame kilti aukščiau savo egoistinio noro į priešingą jam – altruistinį, ir galime matyti gamtą, pasaulį, jėgas, kurios iš aukščiau valdo mūsų pasaulį.
Štai tada vadinamės „Žmogumi“ iš hebrajiško žodžio „Adam“ – „panašus į Kūrėją“. O Kūrėjas – tai visa visata su visomis jos integraliomis jėgomis.
#267046

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvūnas ar žmogus?

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Vadovaukitės logika

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip tinkamai tarpusavyje susijungti: apeliuojant į jausmus, mintis ar logiką?
Atsakymas: Geriausia remtis logika, kai žmogus žino, kodėl turi susivienyti, kad vienybė – tai gamtos dėsnis ir taip jis vis labiau atitinka visą pasaulėdarą, bendrą integralią sistemą, vadinamą „Kūrėju“.
Kai žmogus tai įsisąmonina, jo egzistavimo užduotis tuomet tampa – tos sistemos atskleidimas, kad integraliai rastų save joje.
#265812

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai