Pateikti įrašai su žmogus žyme.


Mylimi Kūrėjo sūnūs

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai

каббалист Михаэль ЛайтманNeįmanoma įsivaizduoti, kaip aukštesnioji jėga nori, laukia mūsų reakcijos, siekio, kad judėtume jos pasitikti iš apačios. Nėra žodžių tam perteikti. Šis ilgesys neišmatuojamas: jis ne 620 ar 600 000 kartų didesnis už žmogaus, jis begalinis.
Kai žmogus atskleidžia, kokios didelės jėgos veikia dvasiniame pasaulyje ir kaip Kūrėjas nori jo milijonus, milijardus kartų daugiau nei jis gali įsivaizduoti, o juolab Jo siekti, jį degina gėda jaučiant savo niekingumą.
Būtent dėl to Kūrėjas slepia save, ir ne dėl kokios kitos priežasties, kad galėtume kaip nors egzistuoti. Juk jeigu Jis atsikleistų, negalėtume netgi pajudėti iš gėdos, jausdami savo priešingumą ir nutolimą nuo Kūrėjo.
Todėl labai lėtai, po truputį atsiskleidžia kūriniams Kūrėjo meilės jėga ir Jo ištikimas rūpestis mumis, didžiulis Jo polinkis į mus. Mums reikia kaip nors pasistengti tai įsivaizduoti, juk mes, Bnei Baruch, nusipelnėme būti ypatingais, išrinktais Kūrėjo vaikais, kuriuos Jis myli ir artina prie Savęs. Iš visų kada nors gyvenusių šio pasaulio gyventojų mes Jam esame mylimiausi sūnūs.
#242083

Iš 2019 m. vasario 15 d. pokalbio per kongresą dykumoje „Kuriame bendrą chisaroną“

Komentarų nėra

Tu bė Švat – žmogaus pradžia

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманMatome, kad kai nėra ryšio su tikrąją dvasine šaknimi, ypatingos datos mūsų pasaulyje tampa vaikiškomis šventėmis. Taip ir Tu bė Švat (Švat mėnesio 15 d. – vert. past.) apsiribojama medžių sodinimu sode ar mieste. Tai, žinoma, nuostabu, tačiau toli nuo tikrosios prasmės.
Juk Tu bė Švat, Medžių naujieji metai – tai itin rimta data pagal savo dvasinę šaknį, nurodančią į žmogaus pradžią. Pasakyta, kad „žmogus tarsi medis lauke“.
Todėl dera tą dieną sodinti medžius, bet reikia dar ir pasirūpinti žmogaus ugdymu, kad išaugtų iš jo „medis, duodantis vaisius“. O tai reiškia, žmogaus, panašaus į Kūrėją, ugdymas.
Įdomu, kad visus darbus, kuriuos atliekame su medžiais, reikia atlikti ir su žmogumi. Kitaip, jo medis neduos vaisių arba jie bus kartūs, netinkami žmogui valgyti. Reikia atlikti 39 rūšių darbus, kad pasirūpintume žmogaus sielos augimu tarsi augančiu medžiu.
Tai ne šiaip medis lauke, o vaismedis, augantis Rojaus sode, juk jis augina mūsų sielą: ištaisytus gaunančius ir duodančius norus, kurie susijungia kartu į vieną vaisių. Ir tai dėl formavimo, aplinkos, terpės, be kurios medis neišaugs į gerą ir neneš vaisių.
Todėl žmogų lygina su medžiu lauke. Ir tai ne paprastas laukas, o palaimintas Kūrėjo. Kūrėjas laimina šį lauką priklausomai mūsų įdėtų pastangų rūpinantis medžiu, kitaip tariant, priklausomai nuo indėlio į aplinką.
Nesikišame į tai, kas medžio viduje, veikiame jį iš išorės. Rūpinantis medžiu išoriškai, jis ima nešti puikius, saldžius vaisius. Ir tai priklauso nuo aplinkos, nuo grupės, dešimtuko.
Reikia stengtis sukurti tokią aplinką, kuri taps palaimintu Kūrėjo lauku. Kitaip tariant, santykiai tarp draugų turi būti tokie, kad kiekvienas galėtų užtikrintai augti tinkamai, gerai, kad susijungtų draugėn ir neštų vieną bendrą vaisių – Rojaus sodo obuolį, ištaisytą sielą.
Todėl Tu bė Švat simbolizuoja visą dvasinį žmogaus darbą pradiniu etapu. Juk medis – tai, kas išauga iš negyvos dirvos. Jei organizuosime tinkamą aplinką, išorines sąlygas, tai sulauksime gyvo daigo, kuris virs medžiu, nešančiu vaisius, tinkamus žmogaus maistui.
#239906

Iš 2019 m. sausio 21 d. pamokos, skirtos šventei Tu bė Švat

Komentarų nėra

Ką reiškia daryti ką nors prieš Kūrėją?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Daryti ką nors prieš Kūrėją – reiškia prieš Jo norą užpildyti kūrinius?
Atsakymas. Galima taip sakyti, o galima sakyti, kad nesutinki su tuo, kad Jis vienintelis. Jis egzistuoja ir tu egzistuoji. Štai čia ir suskylama: į visiškus bedievius, tvirtinančius, kad be žmogaus nieko nėra, ir į žmones, sakančius, kad be aukštesniosios jėgos nieko nėra; tarp jų – visa kita. Žmogus ir pats nežino, kur esąs. Tarp šių dviejų taškų sutelkti visi tikėjimai ir religijos.
Kabala sako, kad mes egzistuojame nesąmoningai.
Priklausomai nuo žmonijos vystymosi buvo manoma, kad egzistuojame tik mes, o Kūrėjas – tai vien psichologinis vaizdas. O dabar pamažu suprantame būtinybę atskleisti Kūrėją, Jį suvokti, pasiekti.
#238741

Iš 2018 m. rugsėjo 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

Malda, išjudinanti sistemą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda – tai noras, kylantis iš kūrinio Kūrėjui, iš žemesniojo aukštesniajam. Skirtumas tas, kad kai Kūrėjas kūriniams duoda ne šiaip sau, o jiems prašant, tai pakelia juos iš gyvūninės pakopos į žmogiškąją.
Todėl taip svarbu atskleisti norą, maldą, prašymą, dėkingumą – bet kokį žmogaus kreipimąsi į Kūrėją. Tai nulemia visus taisymus ir judėjimą pirmyn dvasiniame darbe.
Maldos jėga – didžiulė. Mūsų pasaulyje matome, kad netgi mažas vaikas gali paspausti kokį nors mygtuką ir paleisti gigantišką sistemą, pakenkti ar atnešti naudos visam pasauliui. Todėl malda turi tokią lemiamą svarbą. Juk net pats mažiausias noras, įsijungdamas į didelę sistemą, specialiai skirtą norams priimti, gali pažadinti bei išjudinti sistemą, sukelti joje didžiulius pokyčius.
Technikoje tokios sistemos vadinamos stiprintuvais: mechaniniais, hidrauliniais, elektriniais. Nedideliu poveikiu galima paleisti didžiules sistemas. Iš čia matyti, koks svarbus įeinantis impulsas. Kuo galingesnė, didesnė, protingesnė sistema, tuo subtilesnio ir tikslesnio impulso, didesnio pasirengimo ji reikalauja.
Teisinga malda galima pažadinti dangų ir paleisti visą pasaulių sistemą. Juk mūsų poveikis aukštesniajai sistemai perduodamas iki pat Begalybės pasaulio ir sukelia atsakomąją reakciją.
Malda turi didžiulę jėgą, ir tai matyti iš materialų pavyzdžių. Dar visai neseniai žmogus naudojosi tokiais paprastais instrumentais kaip lankas ir strėlės, kurių reakcija proporcinga mechaniniam poveikiui ir jo prigimčiai.
Bet paskutiniu metu, kai žmonija ėmė dirbti su elektrinėmis, hidraulinėmis, kompiuterinėmis sistemomis, matome, kad pats silpniausias signalas, perduotas tranzistoriui, minimalus impulsas įeinant, atveria didžiulę elektros srovę ir skląsti vandens tekėjimui.
Jei suprantu kaip atsukti kraną, galiu sudrėkinti visą pasaulį. Taip veikia maldos jėga. Tačiau malda – ne šiaip žodžiai, tai aukštesnės sistemos atitikimas, kaip pasakyta: „Padaryk savo norą tokį, koks Jo noras.“ Ir tuomet mano netgi mažiausias noras ims veikti: kiek aš mažiausias, o sistema didžiulė, kiek mano silpnas veikimas gali pažadinti kosminės galios jėgas.

* * *
Svarbiausia suprasti priešais kokią tobulą sistemą esu ir kaip galiu ją aktyvuoti, ir tuomet būsiu pasaulio šeimininkas. Kūrėjas duoda man raktus nuo visos didžiulės pasaulių sistemos. Tačiau tai atlikti reikia visiškoje tamsoje.
Stengiuosi duoti visuomenei, bet išsiaiškinu, kad to nenoriu ir negaliu priimti tokio santykio. Kad ir kiek stengčiausi, mano gerų ketinimų užtenka sekundei, ir vėl apie tai pamirštu. Iš visų mano daugybės bandymų išeina, kad užsimetu sau nepamatuotą naštą ir mėginu nešti, manydamas, kad tai įmanoma, tačiau kaskart ją pametu.
Šį maišą vis užsimetu ir užsimetu, o jis vis krenta, ir tuomet šaukiu iš nevilties. Tai vadinama malda, galinčia pažadinti aukštesniąją jėgą, kuri padės man, palaikys maišą, atliks mano darbą – man svarbiausia visąlaik prašyti. Jei jaučiu, kad negaliu atlikti darbo, tai Kūrėjas atliks jį už mane, ir mano malda bus tikra, pažadins Jį, kad padėtų man.
#237735

Iš 2018 m. gruodžio 12 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie norus, ketinimą ir prašymą

Tiksliai nukreipta malda

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Komentarų nėra

Aš gimdau Kūrėją

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманApriboti save dešimtuko atžvilgiu – reiškia iškelti draugus aukščiau už save. Čia visas mūsų darbas. Taip faraonas klausė: „Kas toks Kūrėjas, kad klausyčiau jo balso?“, kitaip tariant, kas čia valdo: aš ar Jis? Kas pirmas: noras gauti ar noras duoti, aš ar grupė? Būtent tai man reikia išspręsti.
Toks netgi vieno mėginančio taip galvoti žmogaus sprendimas yra lemtingas visai pasaulinei sielai, sukelia jai didžiulius pokyčius. Nematome ir nesuprantame, kaip tuo keičiame tikrovę. Mėgindami nors šiek tiek persverti grupės svarbą palyginus su savąja, keičiame visus pasaulius, priartindami Kūrėją prie kūrinių.
Nors galvojau tik apie save ir savo dešimtuką, tačiau sužadinau didžiulius, itin svarbius postūmius visoje sistemoje. Todėl negalima nepaisyti netgi pačių mažiausių pastangų, kurias kartais pavyksta įdėti.
Ir šis darbas vyksta nuolatos, kartojasi milijonus kartų. Kiekybė priklauso nuo to, kaip dažnai ir kaip stipriai žmogus mėgina, nuo jo sielos tipo. Ne mums apie tai spręsti, reikia tik visąlaik dėti pastangas kol tai taps nuolatiniu darbu.
Tuomet pajausiu, kad kas akimirką jis vis labiau vystosi manyje. Embriono būsena – tai mano nėštumas Kūrėju, kuris gimsta manyje dėl kitų.
Jaučiu, kaip Jis ima busti manyje, užpildyti mane ir lemia mano sprendimus. Duodu Jam galimybę valdyti mane, gyventi manyje ir per mane išeiti į pasaulį. Taip turiu jaustis grupės ir visos tikrovės atžvilgiu, o per juos – į Kūrėją. Aš Jį gimdau!
#237693

Iš 2018 m. gruodžio 10 d. pamokos rengiantis virtualiam kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Ketinimas, nešantis sėkmę

Nesutaikomas Kūrėjo ir Faraono ginčas manyje

Komentarų nėra

Dvi priešybės, veikiančios išvien

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinis kelias grįstas dviem priešybėmis: pakilimais ir nuopuoliais, ir abu vienodai svarbūs ir veda į vieną tikslą. Priešingi laikai, būsenos, kūriniai, turintys atvirkščias savybes, bet vis tiek susijungiantys draugėn – visas dvasinis pasaulis grįstas dviem priešingybėmis, veikiančiomis kaip viena visuma.
Priešingos savybės neanuliuoja viena kitos ir nesikeičia, o veikia paraleliai, tuo pat metu.
Galintis iškęsti tokį susidvejinimą sukurs sau įėjimą į dvasinį pasaulį. O kas neiškęs nesugebės sukurti kli dvasiniam suvokimui.
Kūrėjo atžvilgiu, žinoma, nėra jokio prieštaravimo, ir viskas susijungia į viena. Prieštaravimai egzistuoja tik kūrinio atžvilgiu, nes jis susideda iš viena kitai priešingos materijos ir dvasios. Mums dar teks suprasti ir pajausti, kiek jų priešybė nepakeičiama, nesutaikoma, visiškai neišsprendžiama.
Kai prieštaravimas kyla mūsų pasaulyje, ieškome kompromiso, tarpinio sprendimo, sutaikančio vieną su kitu. Tačiau dvasiniame pasaulyje neieškome kompromiso, priešingai, kuo toliau vystomės dvasiniame pasaulyje, tuo silpniau jaučiame priešybes tarp materijos ir formos įsivelkančios į materiją, tarp noro mėgautis ir noro duoti, tarp egoizmo ir dvasingumo, ekrano, šviesos.
Reikia tirti šį priešingumą ir laukti, kad Šviesa suformuotų mumyse galimybę išlaikyti tokią priešpriešą ir įjungti į save dvi, vis poliariškesnes priešybes. Iš to aišku, kad dvasinis suvokimas skiriasi nuo materialaus, jis yra visiškai kitame matavime. Neįmanoma jo suprasti nepatyrus.
Dvi priešybės veikiančios išvien – tai formulė, dvasinio kli pagrindas, visa jo esmė. Tai itin subtilus, pikantiškas, įdomus dalykas – nesuprantamas ir drauge patrauklus. Jis leidžia pajausti tam tikrą dvasinio pasaulio skonį net tiems, kas ten nėra, kaip kvantinė fizika, pasiekianti materijos ir šviesos ribas.
Štai todėl dvasinis darbas vyksta tikėjimu aukščiau žinojimo, aukščiau mūsų gyvūninio proto, juk jis remiasi mums neįprastomis, priešingomis savybėmis. Žmogus susideda iš dviejų formų: žmogiškos ir gyvūninės.
Žmogus eina tikėjimu aukščiau žinojimo, priimdamas abi priešybes kaip lygiavertes vienos visumos dalis. O gyvūninis kūnas vadovaujasi materialiu protu ir jausmais. Ir žinoma, žmogus turi pažaboti savo gyvūną, atsisėsti ant jo iš viršaus.
#235015

Iš 2018 m. spalio 16 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Meilė – tai harmonija

Kabala, moralė ir etika

Komentarų nėra

Kaip išsiveržti iš egoizmo pančių

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль Лайтман„…Kūnas, mintantis iš egoistinės sistemos, kuri tėra noras gauti, o ne duoti, yra atskirtas nuo Šviesos, ir jo noras nuolatos pasirengęs praryti visą ištisą pasaulį.
Todėl, net jeigu atrodo, kad žmonės pagal sumanymą atlieka teigiamus veiksmus duodami – jie vis tiek laikosi tik asmeninės naudos su ketinimu dėl savęs“. (Baal Sulam „Vidinė žiūra“)
Žmogus – egoistas, jis nori užpildyti tik save. Tačiau problema ta, kad nepavyksta, ir tai atveda prie gilios vidinės krizės.
Daugybė žmonių Žemėje jaučiasi itin nelaimingi. Iš visų pusių jaučiame smūgius. Aukštesnės jėgos spaudžia, veržia mus per valdžios nutarimus, įvairius ekologinius kataklizmus, ligas ir kitas problemas. Todėl kabala mūsų laikais tampa iš tikrųjų reikalinga.
Ji siūlo itin paprastą išeitį, tačiau šioji psichologiškai sunki – įsijungti į grupę. Be to ne šiaip susiburti prie bendro stalo, o sukurti iš visų grupės narių bendrą norą Kūrėjui, kur Jis ir atsikleis. Taip išspręsime visas įsiskaudėjusias problemas.
#235095

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Evoliucijos siurprizai, I dalis

Komentarų nėra

Kas trukdo žmonėms vieni kitiems nusileisti?

Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas trukdo moteriai nusileisti vyrui ir atvirkščiai?
Atsakymas. Kabala nesprendžia šių problemų. Ji siūlo pirmiausiai pakilti virš mūsų egoizmo, o paskui megzti įvairiausius ryšius: tarp tėvų ir vaikų, tarp vyrų ir moterų, tarp tautų – tarp visų. Tačiau pirmiausiai reikia išmokti pakilti virš savo ego.
Kitaip tariant, iš pradžių vyrai turi ištaisyti vyrų tarpusavio ryšius, o moterys – moterų, po to šeimoje, visuomenėje, ir visoje žmonijoje.
#233603

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Potencialų skirtumas

Nutiesti tiltą virš savojo egoizmo

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Komentarų nėra

Žmogus ir jo aplinka

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманDvasiniame pasaulyje yra vidinė ir išorinė dalis. Vidinė dalis vadinama „siela“ arba žmogus, Adam. Žmonės – tie, kad turi norą suvokti Kūrėją. Ir yra aplinka, skirta jam tame pagelbėti: sumažinti iš Kūrėjo kūriniams nusileidžiančią Šviesą ir pakelti maldą, MAN, – iš kūrinių Kūrėjui.
Šis adapteris tarp sielų ir Kūrėjo vadinasi „pasaulis“. Pasaulis taip pat sukurtas iš noro mėgautis, tačiau neturi valios laisvės ir savęs pojūčio. Tai tarsi prigimtis aplink mus: akmenys, augalai, gyvūnai, egzistuojantys pagal Kūrėjo juose įspaustus dėsnius.
Gamta evoliucionuoja, nes turi padėti žmogui, kuris vystosi, kad susilietų su Kūrėju. Todėl staiga jaučiame savyje gamtos smūgius – tokia forma gamta pažadina mus ir padeda pakilti.
#233948

Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokymasis – tai malda

Mes ir kaip mus valdo

Pamatyti pasaulį nuo vieno krašto iki kito

Komentarų nėra

Prašyti iš tamsos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinio embriono darbas – anuliuoti savo norą mėgautis – paprašyti apie tai aukštesniosios jėgos. Ir tuomet pamažu, pakopa po pakopos gausime vietoj jo norą duoti, naują formą. Mūsų darbas – parodyti norą keistis, paprašyti apie tai.
Tačiau poreikio taip keistis savyje negalime rasti, juk esame sukurti priešingi. Mums savyje būtina suformuoti naują, nebūdingą norą, o tai įmanoma tik gaunant įspūdžius vieniems iš kitų. Gavę įspūdžius iš aplinkos, kreipiamės su prašymu aukščiau, ir taip einame embriono raidos etapais.
Prašome apie tai, kaip susijungti tarpusavyje, ir taip susirenkame į vieną dvasinį organizmą. Išeitų, kad iš sėklos lašelio išauga dvasinis parcufas.

* * *
Dvasinio embriono būsena – tamsoje. Natūralu, kad embrionas auga tamsioje vietoje. Jis sutinka likti tamsoje, kad tik priliptų prie Kūrėjo, aukštesniojo, motinos.
Būdamas embriono būsenos prašau ne pakeisti mano būseną, bet mano požiūrį į ją. Esu aukštesniosios jėgos viduje, visiškai jos valdomas, ir prašau iš jos tik vieno – suteikti man galimybę priimti mano būseną kaip tobulą. Ir tai ne tam, kad man būtų gera, o tam, kad noriu sutikti su Kūrėju, aukščiau savo žinojimo.
#232857

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai