Pateikti įrašai su žmogus žyme.


Koks mūsų pasirinkimas?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei žmogus pasiekė dvasinį pasaulį, ar jis tuo renkasi geresnį gimimą kitame persikūnijime?
Atsakymas. Jis nieko nesirenka, visas jo kelias jau iš anksto nubrėžtas.
Esmė ta, kad eidamas pirmyn, jis tegali pasirinkti, ar eis pats prašydamas, melsdamasis, sąveikaudamas su kitais, ar lauks, kol jį stums.
Kam studijuojame kabalą? Tik tam, kad žinotume, kaip sąveikauti tarpusavyje, kad greitai ir tinkamai eitume pirmyn.
#250830

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė ir kam gyventi?

Nuo ko priklauso tobulėjimo sparta

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Komentarų nėra

Optimalus vystymasis

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokį minimalų norų rinkinį galime naudoti, kad studijuotume dvasinį pasaulį nekenkdami fiziniam pasauliui? Ir kaip apibrėžti tą minimumą?
Atsakymas. Jeigu teisingai atsiduodate aukštesniojo pasaulio studijoms, niekada nepakenksite fiziniam pasauliui. Toks lazdos perlenkimas paprastai būdingas naujokams, kurie visai nesupranta, kaip studijuoti medžiagą ir kokius veiksmus atlikti, jie yra tam tikroje euforijoje.
Tačiau jau įeinantis į kabalos mokslą žmogus niekad sau nepakenks. Žinoma, galite jam įrodinėti: „Jei nestudijuotum kabalos, uždirbtum kur kas daugiau, tau daug labiau sektųsi gyvenime“.
Bet iš tikrųjų žiūrėdami į savo gyvenimą, matome, kad nelaukia tavęs jokia sėkmė ir joks uždarbis. Visa tai priklauso nuo tavo likimo.
Todėl tinkamos kabalos mokslo studijos atveda žmogų į optimalų tiek dvasinį, tiek žemišką vystymąsi. Tad nesijaudinkite. Jūs tiesiog turite teisingai studijuoti kabalą, netrūkčiodami ir pernelyg nesiverždami. Tuomet jums viskas pavyks gerai ir subalansuotai. Išvysite, kaip galiausiai jūsų gyvenimas įgyja kitą formą.
Dar daugiau, greitu laiku dar išvysime, kaip pasaulis eis per didžiules problemas, sudužimą. Ir tuomet jūs pajausite, kaip gerai, kad yra bent koks nors vienų per kitus ryšys su aukštesniuoju pasauliu, nes jis jus palaiko, sustiprina, duoda šviesą ir viltį egzistuoti.
#251084

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistas įvertina objekto ar reiškinio išsivystymo lygį?
Atsakymas. Gamtos išsivystymo lygį galima įvertinti tik tada, kai matome jos tarpusavio ryšį bendroje sistemoje. Kiek ji užpildo visą sistemą iki idealios integralios būsenos, tiek galime įvertinti kiekvieno gamtos elementą pagal tai, kiek jis įsijungęs į tą bendrą būseną.
Tačiau bet kokios raidos formos vis tiek priklauso nuo žmogaus. Žmogus iš esmės ir nusprendžia, kiek visos formos bus teisingai viena su kita suderintos ir teisingai sąveikaus tarpusavyje.
Todėl pasakyta, kad viena vertus, žmogus priklauso nuo visos gamtos, o kita vertus, visa gamta priklauso nuo jo.
#251020

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Nulemti ateitį

Realybės suvokimas, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Viena vertus, sakote, kad visąlaik gyvename ateityje. Kita vertus, sakote, kad ateities nėra. Prašau tai paaiškinti.
Atsakymas. Esmė ta, kad visuomet perspėju pats save ir einu puse žingsnio pirmyn. Kitaip, mano dabartine būsena negalės egzistuoti. Tai reiškia, kad gyvenu tarsi ateityje. O ateities iš tikrųjų nėra, nes ją apibrėžiu. Iš vienos pusės, jos laukiu, iš kitos, ją apibrėžiu.
Kabala sako itin paprastai: jei manai, kad ateitis pati tau ateina, vadinasi, egzistuoji gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis, gyvūninis gamtos lygmenys – tai, kas tave valdo.
Jei nori pats nulemti savo ateitį – prašom, gali nulemti pats, tačiau dėl to, tau reikia pakilti į atitinkamą valdymo lygmenį, kai suprasi, kad ateitis priklauso tik nuo žmonių vienybės masto.
Kuo jie stipriau susijungę, tuo ateitis geresnė, didesnis laiko paspartinimas ir įvykiai tampa darnesni. Kuo žmonės labiau nesutaria, tuo bus blogiau, ir, žinoma, visa kita.
Tad mes savo sąveika prie mūsų vienybės arba atitolimo patys nulemiame ateitį.
#250316

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Patiems kurti ateitį

Kad ateitis nebejaudintų

Ateitis priklauso nuo vienybės

Komentarų nėra

Nuo „aš“ iki „mes“

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kalifornijos universiteto specialistai nustatė, kad pagrindinis laimingų ir sėkmingų santykių požymis yra žodžio „mes“ vartojimas partnerių pokalbio metu.
Įvardžio „mes“ naudojimas rodo glaudų ryšį tarp žmonių, kurie, kaip rašoma, nėra pavaldūs egoizmui santykiuose ir siekia rezultatyviai vystyti bendradarbiavimą.
Žmonija visą laiką gyvena „aš“ viduje, su „aš“. Ir taip tęsiasi toliau. Ar tai aklavietė?
Atsakymas. Ne, „aš“ nėra aklavietė, nes kalba apie mano pagrindą: ant ko stoviu, kur judu, ką noriu padaryti, pakeisti Žemėje. Todėl nemanau, kad „aš“ yra bloga mūsų kalbos dalelytė. Priešingai, viskas priklauso nuo to, ką pridedu prie „aš“.
Klausimas. Ką turėtume pridėti prie „aš“?
Atsakymas. Turiu nuomonę, turiu jėgą, turiu galimybę, gerą požiūrį į kitus, noriu visa tai realizuoti. Tuomet „aš“ – teigiamas elementas.
Klausimas. O koks blogasis „aš“?
Atsakymas. Savaime suprantama, viskas priešingai: kai dėl savo „aš“ noriu palenkti kitus ir pan. Būtent savo „aš“ žmogus turėtų aiškiai suvokti: kas gi tas manasis „aš“?
Klausimas. Koks žmogaus kelias nuo „aš“? Kur jis juda toliau?
Atsakymas. Nuo „aš“ judame prie „mes“. Bet „mes“ egzistuoja visada tik kaip mūsų „aš“ visuma. Niekaip kitaip.
Kai imu anuliuoti save prieš „mes“, bet tai darau aš, o ne kas nors kitas man sako „mes“, kai save pažeminu ir sakau „mes“, t.y. esu pasirengęs susijungti su kitais, žinodamas, kad su jais turėsime vieną bendrą „Aš“, tai jau bus kitas lygmuo.
Tai pakilimas virš mažojo „aš“ į didelį „Aš“, į kurį įeina „mes“.
#242951

Iš 2018 m. gruodžio 4 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Komentarų nėra

Kada nebesimokys kabalos?

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar bus baigta mokytis kabalos?
Atsakymas. Ne. Mokymosi pabaiga – begalybėje. Mokomės netgi po to, kai paliekame šį pasaulį, ir toliau siekiame aukštesniojo pasaulio, bet jau ne savo kūnuose. Tad nesijaudinkite – viskas priešakyje.
Klausimas. Kokia galutinė būsena, kurią turi pasiekti žmogus?
Atsakymas. Galutinė būsena – tai visiškas ryšys su visais kūriniais ir su Kūrėju vienoje sąjungoje, viename nore.
#248762

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nevalia „užmigti“ ir „nubusti“ Ištaisymo pabaigoje

Dvasinio kelio pradžia ir pabaiga

Kas bus po galutinio išsitaisymo?

Komentarų nėra

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogaus gyvenimo ratai keičiasi tol, kol jis nesuvoks kabalos mokslo, nes iki tol siela neišsivystys. (Baal Sulamas, „Savyje rasti Kūrėją“)
Žmogus nuolatos sukiojasi mūsų pasaulyje. Jo dvasinis genas visąlaik įsivelka į skirtingus kūnus.
Tarkime, žmogus gyvena šį gyvenimą, jo kūnas miršta, nerealizavęs savo dvasinio geno, kuris vėl grįžta į naują gyvūninį kūną, eina su juo apibrėžtus gyvenimo dešimtmečius ir vėl miršta.
Taip tęsiasi tol, kol kokio nors gyvenimo rato metu žmogus pasiekia sielos vystymosi būsenos.
Siela vystosi ir auga įgydama naujas altruistines savybes, atsirandančias dėl įgytų žinių apie dvasinę prigimtį. Tačiau ne žinios skatina sielą augti, o jos vidinė prigimtis.
Žinios iš esmės nieko neduoda pačiai sielai. Jos suteikia žmogui vien galimybę tinkamai sąveikauti su siela, kad jis padėtų sielai savo teisingais poelgiais, – ir tiek siela vystysis.
Tuomet žmogaus veiksmai bus geri, teisingi, ir siela išsivystys iki tokios būsenos, kai jis jau neturės daugiau sugrįžti į materialų kūną mūsų pasaulyje.
#250323

Iš 2019 m. birželio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Reinkarnacijų prasmė

Komentarų nėra

Kai nesupranti, ka perskaitęs

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kaip galima pritraukti Šviesą, jei nesupranti, ką perskaitei? Ir kam reikia knygos „Zohar“, kuri, anot jūsų, duota ne supratimui?
Atsakymas. Tam ir duotos kabalistinės knygos, kad mes, skaitydami ir netgi nieko jose nesuprasdami, siektume gėrio, amžinybės, meilės, davimo, Šviesos, ir prašytume, kad jis mus tokiais paverstų.
Iš esmės gerai, kad nieko nesupranti. Tuomet tavo smegenys užimtos ne tuo, kas parašyta knygoje, o tuo, kad prašai paversti tave geru, amžinu, aukštesniu, duodančiu, mylinčiu visus. O iš to, kad tapsi toks, imsi suprasti visa kita.
#250331

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsiveria žmogus, o ne knygos tekstas

Kabalistinių tekstų poveikis

Gyvoji knyga

Komentarų nėra

Nemariosios Einšteino frazės, II d.

Auklėjimas, vaikai, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманEinšteino citata. „Visi žmonės meluoja, bet tai nebaisu, nes vieni kitų nesiklauso“.
Atsakymas. Baisu, kad nesiklauso, bet tai – tiesa. Klausytis, vadinasi, suvokti, suprasti. Ne sutikti, bet suprasti, ką kitas turi omenyje, kodėl tokia jo pasaulėžiūra.
Komentaras. Vadinasi, truputį jo įsileisti į save.
Atsakymas. Ne, tai net ne įsileisti. Įeik į jį ir suprask, kaip jis veikia, mąsto. Galbūt jo minčių formulavimas, požiūris į gyvenimą yra teisingi. Pabandyk su juo kaip nors pasiginčyti, solidarizuotis ir t. t. Taigi, klausytis kito, visų pirma – suprasti.
Klausimas. Kaip manote, žmonės klausosi vieni kitų ar ne?
Atsakymas. Ne. Egoistai negali klausytis vieni kitų. Jie iš anksto nusiteikę vien tenkinti savo egoizmą.
Klausimas. Įteigti savo nuomonę?
Atsakymas. Ne tik nuomonę – apskritai, siekti to, ko nori. Tai viso mano elgesio pagrindas, niekas manęs nenukreips kitaip. Tik veikiamas didelių kančių galiu keisti savo nuomonę, bet taip pat egoistiškai judėti į vieną arba į kitą pusę.
Komentaras. Iš esmės, tai absoliučiai visų nelaimių priežastis, kad žmonės vieni kitų nesiklauso.
Atsakymas. Mes taip sukurti. Juk atsiradome suskilus bendrai sielai, bendram norui. Todėl kiekviename iš mūsų – egoistinis noras, veikiantis tik savyje. Kiekvienas mūsų gyvename savo viduje.
Komentaras. Jei žmogus išgirstų, kad tai jo egoistinės prigimties pasekmė, ar nuo tos akimirkos prasidėtų bent mažas pokytis?
Atsakymas. Ne, tai nepadės. Gaila, bet girdėjimas nepadeda. Tam reikia Aukštesniųjų, slaptų gamtos jėgų, kurios padėtų mums tapti kitokiems – priešingiems dabartinei būklei. Tam yra visa metodika.
Klausimas. Kaip manote, ar Einšteinas suprato, kad yra slaptos gamtos jėgos?
Atsakymas. Galimybės keisti žmogų jis nesuprato.
Citata. „Manote, kad viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip“.
Atsakymas. Teisingai. Todėl, kad negalime įsivaizduoti, koks paprastas, artimas ir priešingas mums Aukštesnysis pasaulis – davimo, meilės pasaulis, kuriame viską pasiekiame susivieniję, o ne atsiskyrę, izoliuoti vienas nuo kito.
Komentaras. Sakome: „Meilė – taip paprasta! Susivienykime, pamilkime vienas kitą“. O jūs sakote: „Tai nėra paprasta!“
Atsakymas. Ne. Aš sakau: „Tai taip nepaprasta“, nes mes nepajėgūs to padaryti. Nereikia nuolat lipti ant to paties grėblio. Be to, meilė – ne tai, ką įsivaizduojame mūsų pasaulyje – kažkoks hormoninis, psichologinis ar seksualinis pasitenkinimas. Ne. Meilė – vidinis žmonių tarpusavio susivienijimas, kai jaučiame, kad ne mūsų kūnai (jie tarsi išnyksta), o mes patys vidumi susiję, kad mumyse vyksta kažkoks vidinis susijungimas, suaugimas, tarsi susikuria nauja bendruma – vidinė, dvasinė. Šioje vidinėje, dvasinėje bendrumoje pasijuntame, lyg gyventume kitame burbule – naujame pasaulyje.
Klausimas. Tai ir yra meilė?
Atsakymas. Tai pasiekiama meile. Toks ryšys vadinamas „meile“.
Citata. „Jei netvarka ant stalo reiškia netvarką galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“
Klausimas. Jūs visą laiką kalbate apie tikrovės suvokimą. Ką gi iš tiesų reiškia tuščias stalas?
Atsakymas. Čia – alegorija. O apskritai, žmogus be vidinių minčių, kovos, nuolatinio nerimo, ieškojimų nejuda pirmyn, nesivysto. Jis visą laiką turi abejoti savimi ir nuolat ieškoti atsakymų.
Klausimas. Tai jūs vadinate gyvenimu?
Atsakymas. Taip. Žiūrėdami į tokį žmogų galvojame: „Jis tikriausiai nieko nežino. Jis tikriausiai nėra įsitikinęs“. Iš tikrųjų, viskas yra priešingai. O gyvūninė ramybė viską nužudo. Tai, žinoma, siaubas! Tikėkimės, kad Kūrėjas mus sergės ir neduos ramybės.
#246073

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Svarbūs ne akmenys, o tai, kas širdyje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманDvasiniame pasaulyje nėra datų, yra būsenos. Todėl Avo mėn. 9 d. – tai ne data, o būsena, kuri gali nutikti bet kurią dieną, svarbiausia, kad žmogus savyje įsisąmonintų, kad dvasinis šventumas sugriautas. Ir tuomet tai vadinsis Avo mėn. 9 d.
Ar tai nutiko prieš du tūkstančius metų? Ne, juk tas, kas sugriovė Šventyklą, nejautė, kad griauna šventumą, ir todėl sugriovė.
Mes išėjome iš fizinės tremties, bet ar jautėme, kad esame ištremti iš davimo savybės, tikėjimo aukščiau žinojimo, tarpusavio vienybės ir meilės? Šiandien nesame nei ištremti, nei išsilaisvinę, mūsų būsena tiesiog neįsisąmoninta.
Baal Sulamas rašo, kad Izraelio tauta gavo galimybę išsilaisvinti dėl grįžimo į Izraelio žemę. Juk tai gali pažadinti mumyse supratimą, kad esame griūtyje, ne Izraelio žemėje, tremtyje, ir dar nesugrįžome į savo žemę.
Tauta to nejaučia, todėl dar nepasiekėme Avo 9 d. šventumo griuvimo ir gedulo.
Pasakyta, kad Šventyklos griuvimo diena taps jos atstatymo diena. Viena priklauso nuo kito. Jeigu atskleisime, kad esame griūtyje, galėsime ištaisyti būseną ir nusipelnysime išsilaisvinti iš neturinčios priežasties neapykantos ir atstatysime Šventyklą, kitaip tariant, meilę, vienybę, susijungimą. Visa tai priklauso ne nuo akmenų Jeruzalėje, o nuo to, kaip žmogus suvokia savo būseną.
Turint tokį ketinimą reikia priimti tą dieną, suprantant, kad kalbama ne apie miestus, ne apie akmenis, o apie tai, kas vyksta žmogaus prote ir širdyje, kaip jis įsisąmonina savo būsena palyginus su ta būsena, kuri turėtų būti.
#230408

Iš 2018 m. liepos 22 d. rytinės pamokos, tema „Avo 9 d.“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai