Pateikti įrašai su žmogus žyme.


Kam skirti laisvalaikį?

Dvasinis darbas, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kiek valandų per dieną žmogus turi studijuoti kabalą?
Atsakymas. Visą laisvalaikį. O kam dar jam duotas šis gyvenimas?
Komentaras. Kūrimo tikslas – mėgautis. Nepasakyčiau, kad mokytis toks jau didelis malonumas.
Atsakymas. Omenyje turima, mėgautis Kūrėjo didumu, tuo, ką jis sukūrė, kaip būtiną sistemą, kurią pasitelkę pasiekiame Jo lygmenį.
Klausimas. Žmogus pats turi nuspręsti kiek laiko skirti mokymuisi? Galbūt yra minimalus valandų skaičius?
Atsakymas. Ne. Tiesiog kalbama apie tai, kad svarbiausia – apibrėžti savo laisvą laiką. Kažkiek valandų privalau miegoti, tam tikrą laiką dirbti (kabala įpareigoja dirbti), valgyti, rūpintis savimi, susitvarkyti ir t.t.
O ką daryti su likusiu laiku? Jo atžvilgiu yra tikslus išskaičiavimas: skirti jį tik Kūrėjo suvokimui.
Kūrėjas sukūrė mane kaip gyvūną, todėl turiu egzistuoti žemiškuose rėmuose: dirbti, maitintis, rūpintis šeima ir pan. Bet drauge Jis iš manęs padarė žmogų. Todėl laisvu laiku užsiimu „žmogumi“ savyje.
#257543

Iš 2019 m. kovo 4 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Koks Kūrėjo santykis su žmogumi?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks Kūrėjo santykis su žmogumi?
Atsakymas. Tiesioginis. Kūrėjas sukūrė negyvają gamtą, augaliją, gyvūniją, žmogų ir valdo visus šiuos lygmenis. Pirmieji trys lygmenys funkcionuoja tik tam, kad palaikytų žmogaus lygmens egzistavimą.
O žmogaus prigimtis irgi skirstoma į keturias dalis: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmogiškąją žmoguje.
Paskutinysis lygmuo „žmogus žmoguje“ jaučia būtinybę atskleisti Kūrėją. Kitos dalys, kitaip tariant, kiti žmonės, kuriuose dar neatsiskleidė ši paskutinė norų vystymosi dalis, nejaučia būtinybės atskleisti Kūrėjo, jų tai nejaudina. Jie gyvena ramų gyvenimą kaip gyvūnai.
Tačiau tie, kurių noras išsivystė iki lygmens „žmogus žmoguje“ ima jausti būtinybę suvokti juos valdančias, aukčiau jų esančias jėgas. Dažniausiai tokie žmonės ateina studijuoti kabalą.
#257592

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Žmogus ir Kūrėjas: be tarpininkų

Kūrėjo užmanymas: džiuginti kūrinius

Komentarų nėra

Kas valdo mūsų gyvenimą?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visuomet galvojau, kad pats valdau savo gyvenimą. Sakote, kad viskas kyla iš Kūrėjo. Kaip tai galima patikrinti?
Atsakymas. Jei žmogus įsižiūrėtų į savo gyvenimą, jis pamatytų, kad nieko nevaldo.
Ir netgi jei jis mano, kad iš tikrųjų atliko tam tikrus veiksmus, vienokius ar kitokius poelgius – tai tik jam taip atrodo. Žmogus nuolatos abejoja.
Patikrinti, kad Kūrėjas – vienintelė, viską valdanti jėga galima tik einant pagal Kūrėjo suvokimo metodiką. Ir tuomet tai atsiskleis.
Tačiau mūsų studijuojama sistema atsiskleis jums kaip neigianti Kūrėją, Jo vienatiškumą, Jo patikimumą, o jūs jausite šitai kaip Šviesos atsiskleidimą tamsoje ir pamažu prieisite prie išvados, kad iš tikro egzistuoja tik viena mus valdanti jėga.
#257589

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną?

Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Vienintelė už viską atsakinga jėga

Komentarų nėra

Kai nesinaudoji egoizmu

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra tikslūs nurodymai, kokios egoistinės savybės atitinka kurią pakopą? Kitaip tariant, kokiose pakopose reikia ištaisyti konkrečias egoistines savybes?
Atsakymas. Žmogus yra mūsų pasaulyje. Tos egoistinės savybės, kurios atsiskleidžia kiekvienu metu, turi būti apribotos („cimcum“), žmogus neturi jomis naudotis.
Tokiu atveju žmogus jaučiasi esąs tam tikros dvasinės būsenos, davimo savybėje. Dabar jis gali šią savybę padidinti kitų atžvilgiu, Kūrėjo atžvilgiu ir kilti aukštesnėmis pakopomis.
Drauge jis jaučia aukštesniąją prigimtį, jos davimo, meilės, vienybės savybę. Jis ima suprasti, iš kur apskritai mūsų pasaulis, kodėl jis valdomas būtent taip. Žmogus mato ir supranta visas priežastis ir pasekmes to, kas čia vyksta. Visa tai jis atskleidžia iš savo suvokimo tam tikroje dvasinio pasaulio pakopoje.
#254493

Iš 2019 m. spalio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apribojimas – vystymosi sąlyga

Laidavimo jėga

Šviesos gavimo suvokimas

Komentarų nėra

Ar gali dirbtinis intelektas įgyti sielą?

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali dirbtinis intelektas įgyti sielą?
Atsakymas. Pirmiausia, tai ne intelektas. Susitarkime, ką vadiname intelektu, o ko ne.
Nejau mašina, kuri gali teisingai apskaičiuoti įvairius ėjimus, – tai intelektas? Neturime galimybės sukurti mašinos, kuri būtų intelektuali kaip žmogus. Sakau tai kaip biokibernetikos specialistas, tai mano pirmoji specialybė. Baigiau universitete „Biologinę, medicinos kibernetiką“. Biokibernetika – tai struktūros gyvame organizme.
Galime sukurti mašinas, kurios protingesnės už mus, susigaudo greičiau už mus, tačiau jei apibrėšime „intelekto“ sąvoką, pamatysime, kad tai neįmanoma, nes intelektas – tai savybė, kuri duota iš aukščiau, o tiksliau tokios pat savybės mechaninėje ar biologinėje materijoje negalime sukurti.
Todėl mašinos niekada nebus išmintingesnės už žmones. Protingesnės – taip, bet ne išmintingesnės. Kitaip tariant, jos gali greičiau skaičiuoti, mažiau klysdamos veikti ir pan., bet intelektualiai išmintingesnės už žmogų negali būti.
Komentaras. Atitinkamai juose nėra sielos.
Atsakymas. Žinoma. Siela – tai Kūrėjo dalis iš aukščiau.
#254400

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Naujos technologijos

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Komentarų nėra

Būti Kūrėjo vergu – tikroji laisvė?

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Valios laisvė – tai laisvė nuo savo egoizmo. Vadinasi, būti Kūrėjo vergu – tai tikroji laisvė?
Atsakymas. Problema ta, kad Kūrėją siejame su kuo nors egzistuojančiu, kuo nors konkrečiu. Mes manome, kad tai tam tikra asmenybė, kad jei ne aš ką nors darau, vadinasi Jis. Ir tai nėra teisinga, nes Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė.
O būti davimo ir meilės savybės vergu – reiškia būti visiškai laisvam. Deja, mūsų pasaulyje nėra tokių žodžių, kurie mūsų su kuo nors nesusietų.
#256375

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kūrėjo vergas”

Kelias į aukštesniąją pakopą

Laisvas vergas

Komentarų nėra

Pirmasis žingsnis laisvės link

Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Atskleisti, kad nesu laisvas – tai jau pirmas žingsnis laisvės link?
Atsakymas. Taip.
Klausimas. Kitaip tariant, žmogui kyla klausimas, kodėl nesu laisvas?
Atsakymas. Žinoma, ir tuomet prasideda paieškos.
Žmogus ateina į kabalą, nes jaučiasi pavergtas savo prigimties. Galbūt jis to nesupranta, tačiau iš principo tokia yra jo būsena.
#256198

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelias į nubrėžtą tikslą

Tikroji laisvė – greičiau tapti žmogumi

Laisvė – siekiant Kūrėjo lygmens

Komentarų nėra

Išmokti mylėti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKitoje pakopoje jaučiamas dar didesnis trūkumas – meilės trūkumas. Poreikis mylėti – tai turtas, ir aš kenčiu dėl to, kad mano širdyje nėra meilės.
* * *
Poreikis mylėti – tai naujas kli. Mūsų pasaulyje meilė užgęsta, nes gauname, ko norime ir mėgaujamės tuo. Kaipgi padaryti taip, kad mėgautumės meile, o ji visą laiką vis augtų? Turiu jausti poreikį mylėti ir mėgautis ne tuo, kad naudojuosi mylimuoju savo malonumui, o pačiu siekiu jį mylėti.
Siekis – tai mano kli ir vienintelis malonumas, kurio noriu. Noriu ne atskleisti Kūrėją, o užsipildyti savo siekiu Jam, didybe to, kuriam teikiu malonumą. Tokia meilė niekada neužges. Jeigu mūsų pasaulyje egzistuotų tokia meilė, nebūtų jokių skyrybų. Bet prie tokios meilės reikia dirbti.
Keičiame savo požiūrį į vienijimąsi. Mūsų kli tampa kitoks, pamažu atsukame jo kitą pusę – vietoj to, kad norėčiau pasiekti tikslą, mėgaujuos savuoju tikslo siekimu.
Noriu gyventi šiuo siekimu ir gauti iš jo užpildymą, tarytum iš pirmos meilės, iš romantiškų minčių, iš to, kad man malonu žiūrėti į savo meilės objektą, girdėti jo balsą. Kūrėjas kiekvienam duoda tokį pavyzdį gyvenime, iš kurio galima suprasti, kaip tai vyksta dvasiniame lygmenyje.
Galime gyventi malonumu, gaunamu siekiant Kūrėjo. Tada jau neapgaudinėsime savęs kaip anksčiau, kad norime atskleisti Jį ir mėgautis meile. Tai melas, tuo užmušame ją. Meile galima mėgautis tik su sąlyga, kad pakyli virš savo egoistinių norų. Bet kokie santykiai esantys žemiau šio lygmens – naikina meilę.
Todėl dvasinis ir materialus – tai du skirtingi pasauliai. Materialiame gyvenime mylite kaip mokate, o dvasiniame reikia kurti meilę tikėjimu virš žinojimo.
Iš Baal Sulamo laiško Nr. 19: Pasiruošimo metu žavumas ir grožis atrodo esantys svarbiausia tobulybe, ir jų ilgėjosi ir dėl jų kamavosi žmogus, tačiau taisantis, kai „žemė užsipildė Kūrėjo pažinimu“, „pamatė atvirkščią pasaulį“ – kad tik siekis ir baimė – svarbiausia tobulybė, kurios trokšta žmogus, ir jaučia jie, kad pasiruošimo metu apgaudinėjo save.
Juk tokia forma mūsų dvasinis indas neapribotas, ir galime jame pajausti begalybę – Kūrėją.
Poreikis mylėti – tai malonumas: troškimo, noro, ilgesio teikiamas malonumas. Būtent pačiame siekyje yra pasiekiama meilė, o ne ją pagriebiant ir pasisotinant, ir tuo viską sugriaunant.
Matome, kad tokia meilė baigiasi ir virsta griuvėsiais. Siekis mylėti – tai ne tuštuma, o užpildymas, kuris niekada nesibaigia. Kaskart galima jį padidinti, tarytum meilę kūdikiui, kuria negalima pasisotinti, ji jau visam gyvenimui.
Kongreso Bulgarijoje tikslas – išmokti mylėti, atskleidžiant tikrą Kūrėjo norą, ir maksimaliai pajudėti pirmosios dvasinė pakopos link. Tikra meilė realizuojama grupėje, vienijantis dėl davimo, kur apsivelka Kūrėjas. Tai reiškia, kad Kūrėjas įsivilks į savo kūrinius.
Jaunystėje kiekvienam iš aukščiau duodama pirmoji meilę, kaip nesavanaudiškos, platoniškos meilės pavyzdį. Tačiau suprantame, kad neįmanoma pasiekti tobulos meilės savo materialiuose noruose, tik su sąlyga, kad pakilsime virš jų. Todėl vaikystėje mums duodamas meilės pavyzdys, kai mėgaujamės ne fiziniu ryšiu, o svajonėmis apie mylimą žmogų.
Štai toks turi būti mano požiūris į Kūrėją, mėgaujantis savo siekiu nukreiptu į Jį, kad jis visą mane užpildytų. Man pakanka to, kad galvoju apie Kūrėją, svajoju pradžiuginti Jį. Tai neribotas kli, kurį visada galima išplėsti. Tai ne romantiškas noras, kurį jautėme vaikystėje, o noras duoti – labai svarbus ir rimtas. Jis rimtesnis už visą mūsų pasaulį ir visus malonumo norus.
Ten viduje yra daugybė įvairių savybių ir vyksta karai ne dėl išgyvenimo, o dėl mirties, ir viskas dėl šio požiūrio: už Kūrėjo siekimo teikiamą malonumą. Tai reiškia suteikti džiaugsmą Kūrėjui. O ką dar galime Jam duoti, kuo galime prisidėti prie Jo tobulumo? Tik tuo, kad Jo siekiame.
Pasakyta: „Saugokitės tiesti rankas į meilę“. Nenoriu gauti to, ko noriu, juk taip sugriausiu savo meilę, pažeminsiu ją, ir ji iš karto išnyks. Todėl man reikalingas vien siekis.
Tai kyla dar iš kūrimo pradžios, iš keturių tiesioginės Šviesos stadijų. Ketvirtosios stadijos (bchina dalėt) savybė – susitraukimas ir siekis.
Nieko nenoriu gauti, juk pajutau gėdą ir supratau, kad griaunu Kūrėju santykį su manimi, ir tokiu atveju tarp mūsų nieko negali būti. Gerai, kad manyje atsiskleidė gėda – įspėjimas apie tai, kad nesugebu mylėti, ir tuomet apriboju savo norą.
Koks džiaugsmas, kad radau sprendimą: apsiribojimas ir po jo – tik atspindėta Šviesa, tik Kūrėjo siekis. O apribojimas lieka tarp mūsų, neatskleidžiu Jo, juk tai vadinama nuogybės atidengimu. Negalima šito daryti. Aš visada lieku meilėje virš žinojimo, tarytum romantiškoje meilėje, kuri mane visiškai užpildo.
Ekranu uždengiu savo meilės šaltinį, kad žiūrėčiau į jį pakilęs virš savo gyvūniškų jausmų, virš noro pasimėgauti.
#254118

Iš 2019 m. spalio 13 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinės laimės formulė

Siekiant meilės

Tikroji meilė

Komentarų nėra

Koks mūsų taisymasis?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš čia suprasime „pasaulio taisytojų“, gyvenusių kiekvienoje kartoje, negebėjimą. Jie žvelgia į žmogų kaip į mašiną, kuri nedirba, kaip turėtų, ir ją reikia ištaisyti, kitaip tariant, pašalinti neištaisytas dalis pakeičiant jas kitomis – ištaisytomis. (Baal Sulamas, „Pasaulis pasaulyje“)
Esmė ta, kad žmoguje nėra nieko taisytino ir nieko jame nereikia keisti. Viskas, kas jame yra, duota jam iš prigimties. Todėl bet kokios neigiamos savybės, netgi kieno nors noras ką nors nužudyti ar apiplėšti ir pan. – viskas duota Kūrėjo.
Tad taisymasis – ne pasodinti žmogų į kalėjimą ar pakarti, o nubrėžti ribas, kai jis galės įsisąmoninti, kad turi tai ištaisyti savyje taip, kad virš pačių baisiausių pabudimų kitų atžvilgiu jam kiltų noras užmegzti ryšį su kitais.
Nenaikindamas savo neigiamų savybių jis turi pakilti virš savęs į kitą lygmenį ir vietoj neigiamų siekių aplinkinių atžvilgių įgyti teigiamus.
Kai žmogus tinkamai apibrėš neigiamus ir teigiamus siekius, tuomet tarp jų, kaip tarp vieno lauko teigiamų ir neigiamų polių ims jausti dvasinę būseną. To jam ir reikia. Ir tuomet pajaus aukštesnįjį pasaulį.
#251533

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik surask, ką reikia ištaisyti

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Komentarų nėra

Kaip ištaisyti sugadintus santykius?

Auklėjimas, vaikai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманReplika. Sugadinti santykiai griauna žmonėms visą gyvenimą, iš vėžių gali išmušti maži nesusipratimai. Kaip teisingai elgtis, kad išvengtume nuoskaudų, sugadintų santykių ir, priešingai, juos gerintume?
Psichologai rekomenduoja taip: „Pasistenkite suprasti kolegos požiūrio tašką. Veiksmo rezultatas ne visada būna tyčinis. Sunkumas dėl kokių nors smulkių pasireiškimų tas, kad mes visi taikome skirtingus jų vertinimų standartus“.
Atsakymas. Kur čia standartai? Tai mano standartas – matyti kitus ir save, lyginant su jais, arba, vertinti save ir kitus, lyginant su savimi. Tai visiškai neteisinga. Tai tas pats, kaip paimti ir apsivilkti kokią nors suknelę. Jeigu ją apsivilksiu, man kyšos pilvas, plonos rankos ir kojos, o suknelė man atrodys bjauriai.
Čia nėra jokių bendrų standartų. Standartas gali būti tik vienas – artimo labui. Štai ir viskas. Aš nieko niekaip nevertinu – nei savęs, nei kitų. Mane domina tik viena: jeigu kokie nors reiškiniai vyksta, ar jie vyksta žmogaus labui?
Sakydamas žmogaus, turiu omenyje visą žmoniją, bendrą žmogaus pavidalą. Aš jokiu būdu nematuoju nei vieno, nei kito atžvilgiu, nes tada tikrai nerasiu galų.
Klausimas. Kaip teisingai suprasti kito žmogaus požiūrio tašką – teisingas jis ar ne?
Atsakymas. Negaliu suprasti kito žmogaus. Kaip galiu jį suprasti? Kaip man „išeiti iš savęs“, kad suprasčiau kitą?
Ne, mes paprasčiausiai turime veikti taip, kad būtų gerai kitam žmogui. Bet kuriam! Kitaip tariant, išskyrus būtinuosius savo gyvenimo poreikius, visur kitur, kas nuo manęs priklauso, turiu veikti kitų labui.
Tai natūralu. Labai dažnai dėl savo įpročių atliekame kažkokius judesius, gestus ar sakome kokius nors žodžius, išsireiškimus, kurie kitiems gal net atrodo įžeidžiantys.
Mes netgi galime šito nejausti ir nesuprasti. Reikia širdį nuteikti palankiai. Ji turi būti nuteikta gerumui kito atžvilgiu! Visa kita niekaip neveiks.
Jei žmogus nuoširdus kito atžvilgiu, tai šitai vis tiek bus priimta teisingai. Netgi tuo atveju, jei kažką neteisingai pasakė, nesugebėjo išsireikšti, kitas žmogus jį pajus.
Reikia nukreipti širdį į kitą žmogų, į visus žmones, gėrio link! Prie šito reikia priprasti. Taip reikia save auklėti. Būtinas tokio paties elgesio palaikymas iš mus supančios aplinkos, mus supančios visuomenės pusės. Tada viskas bus gerai!
#254793

Iš 2019 m. liepos 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad neįsižeistume

Pats didžiausias suvokimas

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai