Pateikti įrašai su žmogus žyme.


Prašyti iš tamsos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманVisas dvasinio embriono darbas – anuliuoti savo norą mėgautis – paprašyti apie tai aukštesniosios jėgos. Ir tuomet pamažu, pakopa po pakopos gausime vietoj jo norą duoti, naują formą. Mūsų darbas – parodyti norą keistis, paprašyti apie tai.
Tačiau poreikio taip keistis savyje negalime rasti, juk esame sukurti priešingi. Mums savyje būtina suformuoti naują, nebūdingą norą, o tai įmanoma tik gaunant įspūdžius vieniems iš kitų. Gavę įspūdžius iš aplinkos, kreipiamės su prašymu aukščiau, ir taip einame embriono raidos etapais.
Prašome apie tai, kaip susijungti tarpusavyje, ir taip susirenkame į vieną dvasinį organizmą. Išeitų, kad iš sėklos lašelio išauga dvasinis parcufas.

* * *
Dvasinio embriono būsena – tamsoje. Natūralu, kad embrionas auga tamsioje vietoje. Jis sutinka likti tamsoje, kad tik priliptų prie Kūrėjo, aukštesniojo, motinos.
Būdamas embriono būsenos prašau ne pakeisti mano būseną, bet mano požiūrį į ją. Esu aukštesniosios jėgos viduje, visiškai jos valdomas, ir prašau iš jos tik vieno – suteikti man galimybę priimti mano būseną kaip tobulą. Ir tai ne tam, kad man būtų gera, o tam, kad noriu sutikti su Kūrėju, aukščiau savo žinojimo.
#232857

Iš 2018 m. rugsėjo 4 d. rytinės pamokos tema „Gimimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kelias į pirmą pakopą – sunkiausias

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Mokyti Kūrėjo profesijos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKelias, vedantis į tiesą, į aukštesniosios, mus valdančios jėgos atskleidimą, vingiuoja per pakilimus ir nuopuolius, per malonius ir nemalonius išgyvenimus, geras ir blogas mintis, nuotaikų pakilimus ir nuosmukius, kurie seka vienas paskui kitą neaiškiai keisdamiesi.
Kodėl po gerų darbų staiga vyksta nemalonus nuopuolis, o paskui blogis staiga išsisklaido ir yra pakeičiamas gėriu?
Reikia mokytis, kaip valdyti šias būsenas, nesijaudinti dėl pakilimų ir kritimų, netgi numatyti juos iš anksto, o gal net tikslingai sukelti ir pakilimą laikyti nuopuoliu, o kritimą pakilimu. Viskas priklauso nuo to kaip juos tikrinu ir pasveriu prote ir širdyje. Tai ir yra visas mokslas.
Kabalos moksle tiriame mūsų ryšio su Kūrėju sistemą, suvokiamą kaip daugybe formų. Juk kai ji išjudins mūsų jausmus, protas jau nelabai dirbs, ir atvirkščiai, kartais tarsi viską supranti, o jausmai nepabunda.
Ir kaip pasiekti būseną, kai galėsi visiškai pajungti ir jausmus, ir protą: drauge tikrinti, jausti, matuoti savo būseną, išlaikant proto ir jausmų pusiausvyrą, kad suprastume, ką su mumis daro Kūrėjas ir kodėl? Kaip tai, kas vyksta, susieti su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kitaip tariant, rasti tam tikrą tvarką, nuoseklumą?
Ateidami studijuoti kabalą žmonės natūraliai, iš įpratimo, nori pajausti, pasiekti, suprasti, tirti viską savo egoistiniame nore.
Iš pradžių jie būna labai pakylėti, mano, kad viskas greitai vyks. Jie nesupranta, kad norint suprasti, įsisąmoninti, tirti, būtina pasikeisti iš vidaus, suorganizuoti sau aplinką ir tirti skirtingas darbo su ja formas.
Iš esmės tiriame savo pačių pokyčius, ko niekad anksčiau nesame darę. O čia iš mūsų reikalaujama pasikeisti, palenkti, padaryti iš savęs kažką naujo. Žmogus turi suvokti save kaip molio gabalą, iš kurio lipdo indą. O tai ne itin malonu ir įprasta, prieštarauja mūsų savimeilei ir visiems įpročiams.
Įpratome jaustis laisvais, savo likimo šeimininkais. O čia staiga mus keičia, atskleidžia mumyse naujus charakterio bruožus. Žmogus ima protestuoti ir kritikuoja metodiką.
Bet jeigu jis tęsia, tai pamažu laikas daro savo ir jis galiausiai supranta, kad tai dvasinis procesas. Materialiame procese mums keičia norus iš viršaus ir taip nukreipia į reikiamą pusę.
Bet dvasiniuose procesuose mums nekeičia noro ir todėl kaskart jaučiame savyje pasipriešinimą keliui bei viskam, kas vyksta. Iš mūsų norima, kad patys paprašytume pakeisti mums norą. Kaip parašyta: „Paversk savo norą panašiu į Jo norą“.
Materialiame pasaulyje Kūrėjas keičia mūsų norus, neklausdamas mūsų. Dvasiniame pasaulyje Jis keičia tik būseną, tačiau pakeisti norą turime paprašyti patys. Prašome, kad ištaisytų ir taip įgyjame Kūrėjo profesiją. Juk Jo funkcija – pakeisti mūsų norą. Patys prašome, kaip būtent pakeisti norą, į kurią pusę, ir taip tiriame Kūrėjo darbą.

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. pamokos „Nuo beviltiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas?

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Komentarų nėra

„Kūrėjo diena“

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKūrėjo diena – tai žmogaus būsena, kuomet jis nejaučia jokio trūkumo ir yra pasirengęs likti šioje būsenoje visą gyvenimą ir po jo su sąlyga, kad jis visuomet turės norą duoti Kūrėjui.
Ir tai be jokio atsako, žinojimo, kompensacijos, kad tik ką nors gero padarytų Kūrėjui, beje, niekas nesužinos, įskaitant ir patį Kūrėją, kad žmogus stengėsi dėl Jo.
O tai patikrinti galima – džiaugsmu, tobulumo jautimu. Tai reiškia, kad žmogus jau yra išsitaisymo pabaigoje, juk be šito nieko nenori. Tokia būsena vadinasi Kūrėjo diena. Bet kuris žmogus, kad ir kokioje vietoje būtų, gali sau tai įsivaizduoti ir nuolatos to siekia. Kitaip tai nesivadins diena ir tobulumu.

#231238

Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. pokalbio „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Zigzagas

Nepasitenkinimas – kliūtis, einant tobulybės link

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Komentarų nėra

Kūrėjas visur kur

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas Kūrėjui, kaip Jam duodu: tarkime duodamas savo vaikui, ar Pietų Amerikos indėnui?
Atsakymas. Kūrėjas – bendra davimo ir meilės savybė, apimanti visas negyvosios, augalinės, gyvūninės, „žmogiškosios“ gamtos dalis. Jis yra visose šiose dalyse. Mūsų suvokimo bėda ta, kad negalime Jo pajausti atskirai nuo viso, kas egzistuoja.
Kitaip tariant, ši savybė egzistuoja visuose kūriniuose, mūsų santykyje su jais, ir jokiu būdu nėra atsieta nuo jų. Negali atplėšti nuo jų Kūrėjo ir pasakyti: „Juk tai Kūrėjas, o tai, kaip Jis įsivelka į žmones“.
Klausimas. Paprastai žmogus, galvodamas apie Kūrėją, įsivaizduoja kokį nors objektą, prašo ar dėkoja Jam be jokio ryšio su žmonija.
Atsakymas. Čia ir yra problema – negalima įsivaizduoti Kūrėjo atskirto nuo žmonijos, žmonių – tik kartu. Už kiekvieno žmogaus reikia matyti Kūrėją, kitaip Jo nepajausi.
Kai tinkamai elgsiesi su žmonėmis, jų viduje rasi tą apibendrinančią jėgą, kuri vadinama „Kūrėju“.
Klausimas. Jei stengiuosi žmogui daryti ką nors gero, vadinasi noriu ką nors gero padaryti Kūrėjui?
Atsakymas. Jeigu stengiesi atlikti ką nors gero būtent kitam žmogui, ir jokiu būdu to nesusieji su savimi, tai jame atrasi Kūrėją.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti Kūrėją

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Tikrovės suvokimas paprastoje Šviesoje

Komentarų nėra

Viskas vyksta mumyse

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl negalime suvokti, kaip Kūrėjas atlieka savo veiksmus, o suvokiame tik tai, kaip šiuos veiksmus matome mes?
Atsakymas. Nes šie veiksmai mumyse. Viršuje nėra jokio sumanymo ar plano, kuris nusileistų mums. Galime kalbėti apie tokį įvykių plėtotę, nes mums tai artimiau, aiškiau, tačiau iš tiesų – viskas mumyse.
Viskas išeina tik iš mūsų vidinių, nejaučiamų būsenų ir artėja prie labiau išorinių.

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis pažinimas

Kaip pažinti Kūrėją?

Ar galima suvokti Kūrėją?

Komentarų nėra

Dvasinis pasaulis – ketinimų pasaulis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Gyvūnų veiksmai ir ketinimai sutampa, o žmonių ne?
Atsakymas. Gyvūnai neturi ypatingų ketinimų, nes ketinimas tampriai susijęs su pačiu veiksmu. Žmonių veiksmai gali būti įvairūs, bet ketinimai visada egoistiniai.
Klausimas. Mūsų pasaulis skirtas, kad žmonės gyventų kaip gyvūnai, ar reikėtų į jį žiūrėti kaip į pradinį tašką norint įgyti sielą?
Atsakymas. Ir viena, ir kita. Kaip sakoma kabaloje, mūsų pasaulyje „visi panašūs į gyvūnus“. Bet jis egzistuoja tam, kad paverstume jį pradine aikštele, iš kurios kiltume į kitą lygmenį, į ketinimą duoti, į dvasinį pasaulį.
Dvasiniame pasaulyje ištriname absoliučiai visi veiksmai. Tu matai tik ketinimus.

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Ketinimas – aukščiau materijos

 

Komentarų nėra

Viskas suvokiančio atžvilgiu

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia pakilti į lygmenį, iš kurio valdome mūsų pasaulį? Kabala valdo mūsų pasaulį? Kas turima omenyje?
Atsakymas. Kabala nevaldo mūsų pasaulio.
Esmė ta, kad viską, ką suvokiame, vadiname „mūsų pasauliu“. Tai – mano pasaulis. Nežinau, koks jis iš tikrųjų, iš ko susideda ir kas jame yra. Žinau tik tai, ką jaučiu ir suvokiu. Tai itin svarbus taškas, iš jos reikia pradėti kalbėti apie žmogų ir tai, kur jis esąs.
Reikia suprasti, kad mūsų pasaulis – tai mūsų savyje kuriamas pasaulis. Tad ši sąvoka negali būti objektyvi. Viskas suvokiančiojo atžvilgiu: šiandien suvokiama taip, rytoj – kitaip. Žinoma, egzistuoja bendri dėsniai, taisyklės, metodai, bet vis tiek kalbame apie individualų žmogaus suvokimą.

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Kaip suvokiame gamtą?

Kam mums šis išgalvotas pasaulis?

Komentarų nėra

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль Лайтман„Žmogus persikūnija tol, kol nuodugniai suvoks kabalos mokslą, be kurio siela neišsivystys.“ (Baal Sulam „Iš savęs išvysiu Kūrėją“)
Klausimas. Apie kokius žmogaus persikūnijimus kalbama? Kas persikūnija? Kas lieka?
Atsakymas. Persikūnijimas – kai viena dvasinė būsena keičiama kita dvasine būsena. Persikūnyti galima kiekvieną minutę ir tai niekaip nesusiję su gyvūniniu gyvenimu.
Todėl žmogus gali gimti, gyventi ir mirti šiame materialiame gyvenime ir nepereiti nė vieno dvasinio persikūnijimo. O gali gimti, pereiti visus persikūnijimus ir baigti savo dvasinį gyvenimą visiškai išsitaisęs, likdamas egzistuoti fiziniame kūne.
Kitaip tariant, dvasinių būsenų kaita vadinama persikūnijimu.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos formavimas

Sielų persikūnijimai – mūsų nore

Komentarų nėra

Tobulybė

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kas yra tobulybė?
Atsakymas. Tobulybė – tai absoliuti harmonija tarp kūrinio ir Kūrėjo, kai jie tarpusavyje papildo kits kitą taip, kad tarp jų nelieka jokio netobulumo.
Tobulumas – tai Kūrėjas. Bet tai ne Jis pats, o kaip mes galime Jį pajausti.
Klausimas. Kas yra tobulas žmogus?
Atsakymas. Tobulas žmogus – tas, kuris visiškai panašus į Kūrėją. O Kūrėjas – tai absoliuti gamtos tobulybė.
Tobulybė – tai bendra visos pasaulių sistemos būsena, kai pasaulių sistema yra susijusi absoliučiais ryšiais visose jos apraiškose. Šioje tobulybėje suvokiamas jos šaltinis, vadinamas „Kūrėju“.
Klausimas. Išeitų, kad mūsų pasaulyje nėra tobulybės?
Atsakymas. Žinoma, kad nėra! Mūsų pasaulyje apskritai viskas priešinga tobulybei, nes vienas veikia kito sąskaita. Mūsų pasaulis – pats žemiausias, pats blogiausias iš pasaulių. Tik virš jo galima pakilti. Nieko blogesnio už šį pa saulį nėra.

Iš 2018 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumas – sujungus šviesą ir norą

Kodėl žmogus sutvertas netobulas?

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Komentarų nėra

Kabalos studijavimas – be apribojimų

gyvenimo prasmė, Kabala, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam skirta kabala?
Atsakymas. Visiems be išimčių, nes visi gimę Žemėje gali pasiekti amžiną būseną, likti joje, naudodamiesi ta galimybe, kurią jiems suteikia šis materialus gyvenimas.
Klausimas. Kodėl daugumai žmonių gali reikėti šio ypatingo mokslo?
Atsakymas. Jos reikia, kad suprastum gyvenimo prasmę ir ją pasiektum, išeidamas į kitą egzistavimo lygmenį dar iki numirštant šiame gyvenime.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirtas kabalos mokslas?

Už alegorijų slypi dvasinis pasaulis

Ką žmogui duoda kabala?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai