Pateikti įrašai su žmonija žyme.


Vulkano išsiveržimas dvasiniu požiūriu

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokios veiklos turi imtis žmogus, kad gamta nekoreguotų mūsų žiauriais metodais?
Atsakymas: Tegu žmogus koreguoja save. Koreguoti – reiškia judėti prie abipusės pagalbos, tarpusavio supratimo.
Žmogus žmogui – draugas, pagalbininkas, užjaučiantis asmuo. Svarbiausia – geras ryšys tarp žmonių! O savo neigiamais santykiais išaukiame gamtoje nuolatinius išsiveržimus.
Klausimas: Visuose šaltiniuose rašoma tik apie dvasines žmogaus būsenas. Ką reiškia „vulkano išsiveržimas“ dvasiniu požiūriu?
Atsakymas: Tai veržlus judėjimas į pusiausvyrą, kai kyla didžiulis spaudimas. Tai pasireiškia ir išorėje.
Tačiau galime visą gamtą paversti nuostabia, be jokių ekologinių ir kitokių problemų, su kuriomis susiduriame.
Viskas priklauso tik nuo mūsų tarpusavio santykių. Todėl tikiuosi, kad žmonija, vis dėlto dar pakentės šiek tiek, tačiau paskui ims klausyti, ką sako kabala.

#290603

Iš 2021 m. lapkričio 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Komentarų nėra

Nauja pasaulinės dramos vija: „Omikronas“

Koronavirusas

каббалист Михаэль ЛайтманŠiame žmonijos raidos etape gamta iš mūsų laukia vienybės, kad bent jau egoistinių paskatų vedini įsisąmonintume, esą vienoje planetoje (kuri kažkur sparčiai juda didžiuliame kosmose) stipriai priklausomi vieni nuo kitų. Niekas mums nepadės, patys turime organizuoti savo gyvenimą šioje Žemėje.
Tai mūsų namas, mažas kaimas. Ir jeigu nesutvarkysime šio gyvenimo, kad visi Žemės gyventojai galėtų gyventi ramiai, gerame pasaulyje, rūpindamiesi mūsų planeta, tai nepajėgsime joje išgyventi.
Tai problema, nes gamtos programa neleis mums bandyti dar kartą, kad pradėtume viską iš naujo ir ištaisytume savo klaidas. Privalome visąlaik eiti pirmyn pagal gamtos programą, o gamta priklausomai nuo mūsų raidos iš mūsų reikalaus vis griežčiau laikytis vienybės dėsnių, daugialypiškesnio ir kokybiškesnio ryšio.
Ir mums teks atitkti šiuos reikalavimus. Kol kas ne itin nutolstame nuo formos, būtinos mūsų raidos lygmeniui, ir gamta atleidžia mums mūsų klaidas. Bet jeigu stipriai ją sugriauname, gauname gamtos smūgius: sausras, ugnikalnių išsiveržimus ir t. t. Jei mūsų susiklaidymas pranoksta visas ribas, tai gamta reaguoja globalia pandemija.
Ir, žinoma, šis paskutinis virusas „omikron“ tėra dar viena grandis ilgoje grandinėje. Už jo rikiuojasi ištisa tokių negatyvių poveikių žmogui ir žmonių visuomenei armija, kad negalėsime išgyventi. Gamta muš mus, kol Žemėje liks nedidelis žmonių būrelis, kurie supras, kad nėra išeities, ir sukurs tarpusavyje tinkamus santykius.
Kiekviena nauja epidemijos banga priimama kaip nemalonus siurprizas. Mums jau atrodė, kad virusas beveik įveiktas, ir staiga jis smūgiuoja dar stipriau. Bet kodėl visi galvojo, kad virusas išnyks? Juk jis atėjo su tam tikru tikslu, kad sukrėstų mus ir padėtų suprasti, kad mums trūksta vienybės.
Ir jeigu dirbame prie abipusės, draugiškos vienybės, galime tuo ištaisyti situaciją. Tik tai yra tikrasis vaistas. O jeigu čia nieko neatlikome, tai kaip visada nutinka su užleista liga – ji pasireiškia sunkesnėmis būsenomis. Jei ligonis negauna tinkamo vaisto, liga progresuoja, ir ji pati nesibaigia.
Liga tampa chroniška, o mums atrodo, kad ji pasibaigė. Tačiau ne, tai tik šuolis į dar rimtesnį susirgimo lygmenį.
Vėl prasideda ta pati istorija: karantinas, apribojimai, baimės, nauji skiepai. Juk per du epidemijos metus nieko neišmokome ir nesupratome, kas svarbiausia: su kokiu tikslu mums atėjo koronavirusas ir ką turime jam pastatyti priešpriešiais (be medicininio gydymo ir viso kito).
Virusas reikalavo iš mūsų, kad suartėtume, susivienytume. Jis atėjo kviesdamas jungtis į vieną sistemą. Juk virusas smogė visiems, ir privalėjome padėti artimui ir taip būtume panaikinę epidemiją. Virusas kvietė visus rūpintis visais. Bet argi tai atlikome?
Visiems uždėjome kaukes, atitolome saugiu atstumu, – tai irgi gerai. Nors fizinis atitolimas ir prieštarauja vienybei, bet tai irgi prieštarauja mūsų egoizmui. Jeigu kiekvienas turi negatyvų norą kito žmogaus atžvilgiu, tai kuo toliau, kuo labiau izoliuoti esame vieni nuo kitų, tuo geriau. Tai nuramina situaciją, ką patvirtina testai.
Bet visgi tai nėra sprendimas. Gamta verčia mus rasti tikrą sprendimą. Bet mes jo neieškojome, o tik paslėpėme savo egoizmą po kauke.

#290490

Iš 2021 m. lapkričio 28 d. pokalbio su žurnalistais

Daugiau šia tema skaitykite:

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Komentarų nėra

Dėsniai, kuriuos mums teks atskleisti

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Per pastaruosius kelis šimtmečius atskleidėme daugiau nei du šimtus fizikos dėsnių. Be jų, yra dar visuomeninių, kuriuos sukūrėme patys: etika, valstybiniai ir net religiniai įstatymai, tradicijos.
Ar galima teigti, kad krizių ir kančių priežastis – šie dirbtinai sugalvoti įstatymai?
Atsakymas: Taip, absoliučiai sutinku.
Klausimas: Ką reiškia sekti gamtos dėsniais?
Atsakymas: Deja, sekame ne gamtos dėsniais, o savo egoizmu, kuris nukreipia prieš gamtą ir daro viską, kad ją sunaikintume.
Klausimas: Vadinasi, dar teks atskleisti visuomeninius dėsnius?
Atsakymas: Žinoma. Tai integralios visuomenės dėsniai, visuomenės, kurioje esame esame viena visuma kaip ir visa gamta.
Neatskiriame savęs nuo gamtos, neskirstome jos į negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmogaus. Laikome ją vieninga, globalia sistema, kuri egzistuoja ir vystosi savyje absoliučiai sujungdama visas dalis. Ir svarbiausia, kad pagrindinis šios gamtos dėsnis – meilė.
Mylėti – reiškia atsižvelgti į visus ir visa, gerai elgtis su viskuo, suprantant, kad visa, kas nulemia kitą mano būseną, bus gera kitiems.
Žvelgiu į gamtą kaip į integralią sistemą ir rūpinuosi tik tuo, kad ji būtų geriausios būsenos.

#268730

Iš 2020 m. gegužės 7 d. TV laidos „Epocha po koronaviruso 

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Komentarų nėra

Esamos būsenos diagnozė

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia nauda žmogui, kai jis akivaizdžiai jaučia globalią krizę? Juk jausdamas žalą, jis užsimerkia. Kaip žmogus turėtų tinkamai elgtis, kad pajaustų, jog šio fakto įsisąmoninimas kas akimirką jam naudingas?
Atsakymas: Esmė ta, kad žmonės bėga nuo šio klausimo, kas sekundę kur nors įlenda, ieško sau kokių nors užsiėmimų, kaip vaikai žaidimuose, ir tuo iš esmės viskas baigiasi.
Reikia pamėginti paaiškinti jiems, kad visos gudrybės (o šiandienis mūsų gyvenimas – viena didelė gudrybė), kad užsižaistume ir negalvotume apie rytdieną – atves mus prie visų pagrindų sudužimo. Ir čia prisieis kardinaliai spręsti problemą. Kabalistai kalba apie atominį karą, apie baisias žmonijos problemas, kai nedidelė žmonių grupė įstengs išgyventi ir ims kurti naują žmoniją.
Klausimas: Ar yra kas nors šviesaus dėl ko žmogui reikia įsisąmoninti esamą krizę? Ką nors kas teiktų jam jėgų?
Atsakymas: Manau, kad vien tiesos skleidimas, kur einame ir kur galime eiti. Juk žmonija jau numojo ranka iš beviltiškumo ir netgi nepakelia galvos: kur einame – ten einame. Ji nesupranta, kad artėja prie milžiniško „krioklio“ ir viskas, ką daro, pranyks be pėdsakų. Priešakyje didžiuliai praradimai.
Kabalistai taip ir rašo, kad liks tik menka žmonijos dalis, kuri išaugs ant žemės ir sukurs naują visuomenę. Šis būrelis žmonių, įsisąmoninčių egoizmą kaip blogį, naudosis visiškai kitokiais instrumentais, kad sukurtų naują visuomenę, naują gyvenimą, naują paradigmą.
Klausimas: Kokia esamos būsenos teisinga diagnozė?
Atsakymas: Sakyčiau, kad tai ligą, kuri dar nepasiekė kritinės būsenos, bet žmogus jau ima jausti, kad serga, bet dar nežino savo diagnozės, negali apibrėžti ir rasti jam tinkamų vaistų.

#289581

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Užburtas žmonijos ratas

Centrinis globalios krizės taškas

Diagnozė: silpnas ryšys su aplinka

Komentarų nėra

Centrinis globalios krizės taškas

Egoizmo vystymasis, Krizės sprendimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokių globalios krizės apraiškų nepastebime, nors turėtume į tai atkreipti dėmesį?
Atsakymas: Centrinis taškas, globalios krizės šaknis – žmonių tarpusavio atitolimas. Sėdamės prie savo kompiuterių, užsižaidžiame lyg vaikai ir nieko daugiau nesiimame.
Turime suprasti, kad tik mūsų vienų su kitais suartėjimas pasitelkus geras jėgas gali išvesti mus iš bendros krizės. Kitaip tariant, tai žmonių atitolimo krizė, kai kiekvienas siekia užsidaryti tam tikrame kokone, apie nieką daugiau negalvoti ir dėl nieko nesirūpinti.
Klausimas: Kodėl žmonės ne itin jaučia, kad yra krizė. Galbūt, jos neįvertina? Pavyzdžiui, pramonės krizę galiu įvertinti: atėjau – tuščios lentynos. O santykių krizė kažkaip slepiasi nuo žmogaus. Jis nesupranta, kas už to, ir kad tai labai rimta.
Atsakymas: Žmonės užsižaidžia su prisigalvotais „žaislais“. Įsitraukimas į žaidimą atitraukia juos nuo tikrosios problemos.
Todėl, viena vertus, žmonija tarsi auga, kita vertus, ji miršta. Viskas priklauso nuo tos būsenos blogio įsisąmoninimo. O kol kas judame tik tam, kad pripildytume kiauras kišenes tiems, kurie komanduoja ir viskam vadovauja.
Nieko gero priešakyje nematau. Reikia paaiškinti žmonėms, kur visa tai atves. Bus įsisąmonintas itin kartus, ilgas kelias, kai dirbome savo pačių priešams, kurie galvojo vien apie tai, kaip praturtėti mūsų sąskaita, kad galiausiai viską, ką sukaupėme ir perdavėme jiems, paleistų vėjais. Taip dirba žiaurus žmogaus egoizmas.
Būtina įsisąmoninti egoizmą kaip blogį ir suprasti, kad tai vienintelis blogis. Tuomet jau galėsime kalbėti, kaip iš jo išsivaduoti.

#289519

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl šis laikas toks ypatingas?

Žmogaus pareiga

Žmonijos diagnozė

Komentarų nėra

Užburtas žmonijos ratas

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl krizės tikrosios priežastys iš dalies nutylimos, o iš dalies lėtai atsiskleidžia?
Atsakymas: Nes tai nenaudinga esantiems valdžioje. Žmonės, kurie šiandien valdo ir gauna pelną iš to, ką daro pasaulyje, patys savaime nelaimingi. Jie kaip voverė rate, sukasi sukasi ir vis stipriau. Kas turi 100 dolerių, nori 200, kas turi 200 – nori 400 ir t.t.
Tai užburtas ratas, į kurį pateko žmonija. Ji galės iš jo išeiti tik pasiekusi tam tikrą kritinį tašką, kai, viena vertus, žmonėms bus tinkamai paaiškinta, kur jie yra, kita vertus, jų kančios privers juos atsimerkti ir pamatyti, kur jie yra.
Tinkamas paaiškinimas ir aklavietės jautimas privers žmogų sustoti ir ieškoti išeities. Štai tada bus galima su žmogumi kalbėti, kokia ta aklavietė.

#289549

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Komentarų nėra

Iš meilės sau

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakoma, kad visos problemos gyvenime kyla tik dėl meilės sau. Kodėl?
Atsakymas: Kad ir ką darytume, viską iš pradžių darome tik iš meilės sau.
Myliu save ir darau viską (kaip man atrodo), kas gali man padėti, pripildyti, nudžiuginti. Ir todėl esu pasirengęs sunaikinti gamtą, daryti viską, kas patinka. Visos problemos kyla būtent dėl to, kad galvoju vien apie save.
Klausimas: Dabar pasaulyje pandemija. Ir ji tik todėl, kad galvoju apie save?
Atsakymas: Žinoma. Kadangi žmonės galvoja tik apie save, išryškėja tokie „kenkėjai“.
Klausimas: Kartu sakoma, kad jeigu žmogus nemyli savęs, tai negalės mylėti kitų. Ar tai reiškia, kad meilė sau yra būtina norint mylėti kitus?
Atsakymas: Taip. Kitu atveju, žmogus neturės pavyzdžio, kaip mylėti kitus. Jis turi mylėti save. Todėl ir pasakyta: „Pamilk artimą kaip save“.
Komentaras: Vadinasi, narcizai-egoistai…
Atsakymas: Yra labai geri žmonės. Tik reikia pakeisti jų malonumo įsivaizdavimą į tai, kad suteikdami malonumą kitam patys mėgausis.
Klausimas: Kodėl žmonės labai dažnai slepia meilę, bet atvirai reiškia neapykantą?
Atsakymas: Meilė įpareigoja ir galbūt rodo mano silpnumą. O neapykanta, priešingai, rodo, kad tarsi esu aukščiau kitų, jų nebijau ir esu pasiruošęs parodyti savo, manding, tinkamą požiūrį į kitus.
Klausimas: Kartais žmogui atrodo, kad visus myli. Kaip praeiti šį meilės testą, kad žmogus savęs neapgaudinėtų?
Atsakymas: Pasiūlyk vieną dieną padirbėti kieno nors labui. Tegul pabando ir pamatys, kaip jo savimeilė užtemdo visus horizontus.

#275413

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pamilti save?

Meilė sau

Pamėginkite galvoti apie artimą!

Komentarų nėra

Mūsų slapti ketinimai

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманBūtent mūsų ketinimai iš tikrųjų vadovauja pasauliui ir jį apibrėžia. Bet tų ketinimų patys neįsisąmoniname. Ketinimai – tai mano mintys, ką norėčiau matyti: kokį pasaulį, save jame bei kitus ir taip toliau. Jei nūnai ketinimai virstų tikrove – pasaulio nebeliktų.
Klausimas: Kitaip tariant, dabar mūsų ketinimai naikina?
Atsakymas: Absoliučiai! Naikina kitus, visus ir viską.
Klausimas: Todėl ir nepasireiškia?
Atsakymas: Taip. Mums neduoda jėgos kaip tik todėl, kad neimtume naikinti.
Klausimas: O kokią akimirką mums bus suteikta jėga? Ir ką tuomet išvysime?
Atsakymas: Kai atsiras teisingų ketinimų, atitinkančių gamtos sumanymą, tuomet (tiek, kiek juos atitiksime) gausime jėgų jiems įgyvendinti.
Teisingi ketinimai – suartėti, vienytis, susijungti, suvokti aukštesnįjį gamtos lygmenį, atskleisti abipusį tarpusavio ryšį ir meilę.
Klausimas: Ką pamatytume, jei atsiskleistų šis ketinimas?
Atsakymas: Kad nuo pat pradžių esame vieningoje sistemoje ir visi mūsų bandymai egzistuoti lig šiol veda tik į priešingą pusę – sunaikinti ją.
Klausimas: Ir ką daryti, kad atsiskleistų šie ketinimai?
Atsakymas: Visomis jėgomis mėginti prasiveržti pro egoizmo sieną, kuri nesuteikia galimybės nei įsisąmoninti, nei atlikti kokį nors veiksmą, nei kaip nors susijungti, nei prašyti. Svarbiausia – prašyti.
Klausimas: Kada prašyti?
Atsakymas: Kai matysi, kad labai nori, bet negali.
Klausimas: O kas trukdo Kūrėjui tiesiog duoti mums? Kodėl Jam reikia mūsų darbo?
Atsakymas: Jei nenori, kaip tau duoti? Tai prievarta. Dvasiniame pasaulyje to nėra.
Klausimas: Kitaip tariant, Jis turi atvesti iki būsenos, kad prašytume: „Duok galimybę išsiveržti iš savo egoizmo“?
Atsakymas: Taip.
Komentaras: Jis turi parodyti, kad mūsų egoizmas – naikinantis, žudantis?
Atsakymas: Bet jeigu Jis parodys, tiesiog negalėsime egzistuoti. Reikia patiems to siekti ir priklausomai nuo savo siekio, įsisąmoninsime, kad esame priešingos būsenos bei imsime prašyti.
Klausimas: Kitaip tariant, mūsų užduotis – siekti ryšio, vienybės, gerų minčių? Ir tada pamatysime, kad negalime to atlikti ir prašysime: „Suteik mums tokią galimybę“. Štai toks planas?
Atsakymas: Taip.

#277817

Iš 2020 gruodžio 31 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Kur gyvena ketinimas?

Komentarų nėra

Išeiti į naują egzistavimo lygmenį

Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманVystydamasi žmonija pamažu pasiekė tokią būseną, kai mėgina prasiveržti iš intro egzistavimo į ekstra, išeiti į išorę, sugriauti mūsų ankstesnius rėmus, atsiplėšti nuo gyvūninės dalies mumyse, nuo visų sąlygiškumų, kurie buvo tarp mūsų.
Norime iš naujo pervertinti visas vertybes ir pasiekti absoliučiai naują egzistavimo lygmenį, kai atplėšiame save nuo savo kūno.
Visi bandymai rasti kitokios formos gyvenimą rodo, kad žmogui reikia pakilti virš savęs. Šis siekis turi sulaukti sėkmės. Bet dabar kol kas esame tarpinės būsenos.
Žinoma, pasaulis labai supainiotas, nesupranta pats savęs. Tačiau kabalistai, matantys visą raidos perspektyvą ir žinantys, kas turi vykti, džiaugiasi tokia greita pasaulio kaita, žmonių sąmonės pokyčiais. Kabalistai stengiasi paaiškinti visiems, kas vyksta, kad patiriantis tas būsenas žmogus neitų patamsiais.

#279926

Iš 2009 m. rugpjūčio 11 d. TV laidos „Stambiu planu“

 

Komentarų nėra

Prie pavojingos ribos

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mano mylimas personažas Don Kichotas kovoja su egoizmu, mėgindamas išspręsti problemą vienu ieties dūriu. Kaip vis dėlto išsaugoti ribą, kad jėga nepripirštume žmonėms gėrio? Kaip to išvengti?
Atsakymas: Tik švietimu, niekaip kitaip. Tik aiškinami, kad egoistinė prigimtis specialiai duota mums, kad ją paverstume į priešingą. Juk kitaip neturime jokių vilčių sulaukti daugiau mažiau normalios ateities.
Dabar su mūsų šiuolaikine technologija atvedame save prie pavojingos ribos. Įsivaizduokite, kad po minutėlės pasaulyje atsijungs kompiuteriai – o juk tai ne taip ir sunku atlikti – ir viskas, pasaulis apmirs.
Šiandien mums net nereikia atominių bombų – visa tai sena, barbariška. Pakanka atjungti kompiuterius (o jie valdo elektrines, vandentiekį ir visa kita) – ir viskas: nebežinome, ką daryti toliau.

#279049

Iš 2018 m. liepos 18 d. TV laidos „Kartu apie tai, kas svarbiausia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Vystymosi riba

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai