Pateikti įrašai su žmonija žyme.


Žmonija ir narkotikai

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonija sugalvojo įvairių išeičių iš blogų būsenų. Pavyzdys – narkotikai. Kas atsitiks su narkotikų vartojimu 2018 metais?
Atsakymas. Ateinančiais metais narkotikų vartojimas, žinoma, padidės. Visame pasaulyje išplis daugybė opiatų, migdančių žmones.
O ką daryti? Žmonės neteks darbo, mažos pašalpos jų netenkins. Taigi, vartodami narkotikus jie užsimirš ir po truputį save marins. Šiandien mes jau matome, kad žmonija iš esmės neauga. Jei nebūtų Afrikos ir tam tikru mastu Okeanijos gyventojų, žmonija seniai būtų nustojusi didėti.
Tačiau tai – ne išeitis. Kaip rašo Baal Sulamas, Žemė gali išmaitinti dešimt kartų daugiau žmonių, net šimtą milijardų. Žemėje užteks vietos visiems. Viskas priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšių.
Komentaras. Jūs ne kartą sakėte, kad Aukštesnioji jėga neleis žmonijai užsimiršti narkotikais. Neįmanoma, kad išsitaisymo procesas sustotų. Vienaip ar kitaip, jis vyks.
Atsakymas. Žinoma, programa bus įgyvendinama. Tačiau, kokiu būdu tai vyks, kokias kančias turės iškęsti žmonija, kol suvoks, kad to daryti negalima, – tai klausimas.
Šiandien daugybė žmonių vartoja narkotikus. Įsivaizduokit, kaip jiems sunku jų atsisakyti ir palaipsniui priimti integralios sąveikos metodiką, suvokiant, kad mes visi priklausomi vienas nuo kito, ir niekur nedingsi.
Aš neturiu pataikauti savo kvailam egoizmui, kuris mane stumia: ten padaryk taip, kitur kitaip, nesiskaityk su kitais. Aš turiu mokytis elgtis su visais, kaip su vieno mechanizmo dalimis, kuriame aš dirbu ir nuo kurių visiškai priklausau. Tai labai sudėtinga tarpusavio ryšių sistema. Todėl žmogų reikia ne tik apmokyti, bet ir palaipsniui pripratinti prie šios metodikos.

Iš 2017 m. gruodžio 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Legali žolė

Kova su narkotikais: nauji iššūkiai

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

Komentarų nėra

Griežtoji Kinija

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kinijos vadovybė pradeda naudoti skaitmeninių technologijų sistemą, galinčią analizuoti kiekvieno šalies piliečio duomenis; tai leis taikyti socialinio skatinimo ar bausmės priemones. Gerai tai ar blogai?
Atsakymas. Apskritai kalbame apie visuotinę ir gana natūralią mūsų dienų tendenciją: po istoriškai trumpo laisvės laikotarpio, vėl neriame į diktatūros, sekimo metodus, tik dabar pasitelkdami naujas technologijas.
Žmonės nesimoko iš ankstesnės patirties, nes vystosi veikiami vienos jėgos – savo egoizmo. Visi mūsų pakilimai ir nuopuoliai yra jo viduje. Tad, deja, ateityje mūsų laukia nelabai malonūs laikotarpiai.
Kita vertus, reikia suprasti, kad didelių šalių valdymui reikia kompetentingo požiūrio ir specialių kontrolės priemonių. Negalima visko palikti savieigai.
Kinija – rimta valstybė. Atsižvelgdamas į šios tautos istoriją, geografiją, mentalitetą, manau, kad nauja epocha padės jos vystymuisi ir laipsniškam išėjimui iš šimtametės priespaudos.
Apskritai tikiuosi, kad pasaulis galų gale pradės įsisąmoninti, kad tarpusavio santykiams reikia kito pagrindo, kitos bazės. Teisingas susivienijimas virš savo egoizmo – štai ko žmonės turi mokytis. Galbūt kinams pavyks pereiti kapitalistinės raidos kelią savo „socializme“ ir daugiau ar mažiau ramiai sukurti teisingus, gerus santykius tarp žmonių.

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos vystymasis – tai ryšių plėtra

Komunizmas pagal kinus

Du vystymosi keliai

Komentarų nėra

Du vystymosi keliai

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманFašistinių visuomenių atsiradimas rodo, kaip jų norime, nes gamta mus prie to veda. Viduje besisukantis „egoistinis varikliukas“ verčia mus suprasti, kad žmonijos ateitis – susivienijimas.
Fašizmas – tai vienybė, tik jis blogas tuo, kad vienpusis, egoistiškas, priešais save turi matyti priešą, savo priešpriešą. Tai ne šiaip visuomenės susivienijimas, bet susivienijimas „dėl kažko ir prieš kažką“ – dėl mūsų idėjos ir prieš kieno nors idėją. Antraip, jis negali egzistuoti.
Fašistinė visuomenė turi socialistinę/ komunistinę alternatyvą, kuri, atrodo, yra šiek tiek apčiuopiama, bet neveiksminga. Teoriškai ji priešinga fašizmui.
Be to, ji negali būti įgyvendinta, mat fašizmas realizuojamas remiantis mūsų egoizmu. O priešinga vienijimosi idėja, grįsta meile, mūsų prigimčiai yra nenatūrali. Ir nors socializmo ir komunizmo šalininkai rašo ir kalba apie tai, tačiau visa tai itin teoriška ir rimtos praktikos ten nėra.
Nemanau, kad socializmas Rusijoje buvo tam tikras eksperimentas ir bandymas sukurti ką nors panašaus. Ten, žinoma, buvo panaudota tam tikrų įdomių elementų kaip visuotinis švietimas ir kita, tačiau kapitalizmas taip pat tai praktikavo, kad eitų pirmyn. Be to, tarybinė vyriausybė pasitelkė slopinimą ir kitus jėgos metodus, kurie įpareigojo žmogų tariamai palaikyti gerą tarpusavio ryšį su kitais.
Visa tai buvo atliekama „iš po prekystalio“, todėl to negalima pavadinti netgi bandymu sukurti visuomenę, priešingą išsivysčiusiam kapitalizmui ir fašizmui, grindžiamiems aiškiu egoizmu. Žmonija nieko negali padaryti, nors ir jaučia, kad yra lygiagretus kelias. Tam reikia perkurti visą žmogaus prigimtį, visą gamtą
Kabalos mokslas atsiskleidžia kaip žmogaus prigimties taisymo metodas, suteikiantis galimybę realizuoti susivienijimą, remiantis gerumu, gerais siekiais. Tačiau tik tokiu atveju, jei visuomenė iš anksto praktiškai persmelkta šių idėjų, be to, reikia, kad žmonės suprastų, jog kito kelio nėra.
Todėl tėra du vystymosi keliai: arba fašizmas, nacizmas, naikinimas, didžios kančios iki atominių karų, arba naujo tipo žmonių ugdymas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Kodėl grįžta nacizmas? II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Komentarų nėra

Įtikinkite mus negąsdindamas!

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Jūsų pozicija – remtis kančiomis. Prispaus – pamatysite, kad kabalistai teisūs. Nejau negalima kitaip? Neįtikinsite mūsų be gąsdinimų?
Atsakymas. Jei mano pozicija būtų „remtis kančiomis,“ tai nieko nekalbėčiau ir nepasisakyčiau. Tačiau labai noriu, kad žmonija vystytųsi geru keliu.
Esu prieš kančių kelią. Esu už tai, kad mūsų kelias būtų nušviestas aukštesniąja šviesa, ir kad ji mus vestų pirmyn. Mano vertinimų nelaikykite gąsdinimais.
Tiesiog blaiviai žiūriu į žmonijos perspektyvas, į jos „pradinius duomenis“ ir matau, kad laisvai krentame. Mumyse auga egoizmas – ir šio augimo nekompensuojame, nekoreguojame krypties.
Labai tikiuosi, kad vis dėlto įstengsime suimti save į rankas ir nenugrimsime į kančias, prieš pradėdami kilti. Geriausia, kad gali nutikti žmonijai – savo laiku įsisąmoninti egoizmą ir tinkamai realizuoti save virš jo.

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesos kelias ir kančių kelias

Įsiklausyti, ką sako kabalistai

Kas mūsų laukia?

Komentarų nėra

Kodėl grįžta nacizmas? I d.

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. JAV ir Europoje atgimsta nacizmas. Galima tik stebėtis, kaip įmanoma, kad šiandien kelia galvą nacizmas ir atvirai save afišuoja, o praėjusio šimtmečio trečiojo ketvirtojo dešimtmečio katastrofos, atnešusios žmonijai tiek kančių, tarsi nebūta. Kas iki šiol traukia žmones nacizmo ideologijoje ir leidžia jai vėl sugrįžti?
Atsakymas. Kalbant apie šiuolaikinį nacizmą, mums reikia nusiraminti, kitaip nieko negalėsime suprasti. Išgyvenimai tiesiog užtemdys mums protą. Jei iš tiesų norime išsiaiškinti, kas vyksta, reikia peržiūrėti gamtos dėsnius, pagal kuriuos vystosi žmonija. Ir tada galbūt suprasime, kodėl nacizmas visada pas mus sugrįžta.
Kabala aiškina, kad šio reiškinio šaknys glūdi žmogaus prigimtyje, t. y. egoizme, nore mėgautis bet kokia kaina kito sąskaita. Toks noras yra kiekviename iš mūsų ir jis nuolatos auga, apibrėždamas mūsų elgesį: norą mėgautis, valdyti, vystytis, viską pasiglemžti sau.
Šį norą turi visi žmonės, bet vienų bendruomenių ir tautų jis auga greičiau, kitų lėčiau, įgydamas įvairias formas ir charakterį.
Jei žiūrėsime į žmoniją bendrai, tai akivaizdu, kad technologiškai ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi yra Europa. Visi suvokia, kad tai, kas vyksta Europoje šiandien, rytoj gali nutikti Afrikoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje.
Žmogaus egoizmas vystosi, versdamas mus kiekvieną kartą kurti naują progresyvią visuomenės santvarką. Taip nusileidome iš medžių ir įėjome į olas, paskui iš jų išėjome ir pasistatėme namus, susiskirstėme pagal profesijas, šeimyninius klanus, net į tautas bei valstybes.
Atsirado vergovinė santvarka, kuri iš pradžių buvo itin geidžiama ir progresyvi, vėliau ją pakeitė kitos pažangesnės santvarkos.
Egoizmas mumyse visą laiką augo ir reikalavo naujų tarpusavio santykių. Šie santykiai tarp žmonių vadinosi visuomenės sankloda arba santvarka. Tačiau jos visos priklausė nuo visąlaik augančio egoizmo.
Pasakyta, kad kūrinys sukurtas su bloguoju pradu, kuris visą laiką auga į vis didesnį blogį. Kiekvienas rūpinasi tik savo nauda, tačiau neturėdami išeities sudarėme įstatymus, kurie sukuria tam tikrą tvarką ir neleidžia atvirai ir grubiai naudoti egoizmo. Nustatome elgesio normas, statome kalėjimus kaip bausmę, o kaip atsvarą – kuriame mokyklas, švietimo sistemą, kultūrą.
Taip žmonių visuomenė vystosi, pereidama nuo vergovės prie feodalizmo, vėliau prie kapitalizmo. Kartu vystosi mokslas, visuomenės santvarka. Kapitalizmas suteikia žmogui santykinę laisvę. Daugiau nėra vergų, aristokratų ir monarchų.
Visą hierarchiją nustato tik pinigų kiekis ir kiekvienas turi galimybę prasigyventi! Matome, kad ir šiandien tai vyksta, pavyzdžiui, taip nutiko su Google ar Facebooko kūrėjais. Turėdamas sėkmingą idėją, žmogus gali pasiekti visuomenės viršūnę.
Tačiau kapitalizmas galų gale save peraugs, kaip ir viskas šiame pasaulyje, bei įgaus socializmo atspalvį, kaip atsitiko Skandinavijos šalyse, tam tikra prasme Prancūzijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Antrasis pasaulinis karas pastūmėjo pasaulį liberalizmo, pilnos laisvės link, kur kiekvienas gali daryti, ką nori.
Jei žmogus akivaizdžiai nekenkia visuomenei, tai gali daryti visa, ką panorėjęs. Nuo ankstesniųjų formų (vergovės ar feodalizmo) nuėjome labai toli. Mūsų dienomis įsiviešpatauja ultraliberalizmas, visko leistinumas. Kitaip tariant, egoizmui suteikta visiška laisvė veikti. Ir čia nebeaišku, ką toliau daryti.
Kartu su tuo kyla pramonės, finansų sistemos, kultūros, švietimo krizė. Viskas byra akyse. Iš švietimo sistemos lieka tik profesinis parengimas, bet niekas neugdo žmogaus. Degraduoja kultūra, griūva santykiai tarp tėvų ir vaikų, jauni žmonės nenori tuoktis ir kurti šeimų, dėl automatizacijos ir robotizacijos auga bedarbystė.
Mes tarsi netekome visų ryšių, kurie anksčiau mus siejo ir buvo būtini mūsų egzistavimui. Šiandien esu niekam niekuo neįsipareigojęs ir galiu daryti, ką norįs. Mes ne tai kad stovime sankryžoje, bet apskritai nematome kelio priešais save, čia ir yra problema. Tada ir paaiškėja, kad mūsų visuomenėje vėl atgimsta nacizmas, fašizmas.
Kodėl taip? Ar tai natūrali raidos tendencija? Kabalos mokslas teigia, kad mūsų pasaulis pasiekia visišką veikimo laisvę tam, kad kiekvienas galėtų padaryti išvadą, kad teisinga visuomenės forma – vienybė.
Taip tampame panašūs į globalią, integralią gamtą, kurioje visi lygmenys: negyvasis, augalinis ir gyvūninis susiję vienas su kitu ir tik žmogus su tuo nesusietas, mat jam duota galimybė pačiam užmegzti šį ryšį sąmoningai, suprantant.
Žmonija nenori įsiklausyti į kabalos mokslą, tad nežino, kur judėti. Pagal bendrą kūrinijos programą turime „tapti apvalūs“, kitaip sakant, susijungti tarpusavyje ir tapti gamtos dalimi.
Tačiau, jei mūsų prigimtis egoistinė, tai ir mūsų vienijimasis egoistinis. Jungiamės remdamiesi egoizmu ir tuomet išeina būtent nacistinis, fašistinis režimas, kuris nūnai šmėžuoja horizonte. Ir jis materializuosis, kaip tai kažkada įvyko Vokietijoje…

Iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 900

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mes nekenčiame?

Skirtingos vienybės šaknys

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Komentarų nėra

Pasaulinė istorija pagal kabalą II d.

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei iš istorijos pašalintume visą melą, tai visai nereiškia, kad liks viena tiesa, galiausiai gali visai nieko nelikti. Sakoma, kad istoriją rašo nugalėtojai. Ar tai tiesa? Jei tyrinėtume pralaimėjusiųjų istoriją, ji atrodytų visiškai kitaip?
Atsakymas. Esmė ta, kad istorijos nėra. Yra pradinė būsena kūrimo pradžioje – vadinamoji Begalybės pasaulio Malchut, kurioje yra viso kūrinio pradinė substancija. Visi pasauliai ir gyvenantys juose egzistuoja Begalybės pasaulio Malchut.
Kabaloje tiriamos keturios tiesioginės Šviesos sklidimo stadijos. Viskas prasideda nuo Šviesos arba Kūrėjo. Šviesa vadinama „Kūrėju“, nes kuria, apgyvendina. Tai fizinė substancija – davimo savybė.
Šviesa, leisdamasi iš viršaus į žemyn, sukuria norą, – tai pirmoji stadija. Ji pereina į antrąją, paskui trečiąją ir galiausiai į ketvirtąją stadiją, kuri vadinama Malchut. Čia baigiasi tiesioginės Šviesos sklidimas keturiomis stadijomis.


Visa kita vyksta pačioje Malchut, kuri – didžiulis noras gauti.
Malchut, jausdamasi atskirta nuo Šviesos, priešinga jai, nenori sutikti su šia būsena ir atlieka susitraukimą. Po to ji nusprendžia, kad būtinai turi tapti panaši į Šviesą, kitaip tariant, atlikti su ja tam tikras operacijas. Taip ji pamažu suartėja su Šviesa.
Svarbiausia Malchut vystantis – sukurti iš savęs būseną, kuri vadinama „pasauliu“ (nekalbama apie mūsų pasaulį), kuriame ji formuoja kūrinį, sakykime, žmogų. Pavadinkime jį „Adomu“.
Problema, kurią nori išspręsti Malchut: kaip sugretinti Adomą su pasauliu taip, kad visa jo apimtis (geltona spalva piešinyje) užsipildytų aukštesniąją Šviesa.


Tai atlieka žmonės, kurie mūsų pasaulyje bando prilygti Šviesai. Jie kuria bendrą norą panašų į Kūrėją ir pasiekia visiško išsitaisymo būseną – Gmar Tikun.
Čia slypi visa žmonijos istorija.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinė istorija pagal kabalą I dalis

Rešimot istorija ir vystymasis

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Komentarų nėra

Skirtingos vienybės šaknys

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль Лайтман 0-аKomentaras. Žvelgiant į ekonomikos statistiką, akivaizdu, kad visuomenė atsidūrė visiškoje aklavietėje ir tikėtinas atsakas į tai bus fašizmas. Matome, kas vyksta pasaulyje ir suprantame, kad viskas iš tikrųjų yra labai blogai.
Atsakymas. Fašizmas – irgi susijungimas tarp žmonių, tik egoistinis, o ne altruistinis – atvirkščias atspindys to, ką kalba kabalistai. Žinoma, kad vystymasis mūsų pasaulyje atves prie to.
Klausimas. Du paskutiniuosius dešimtmečius situacija pasaulyje negerėja, visi ekonomikos rodikliai smunka žemyn. Ko trūksta, kad vyktų permainos?
Atsakymas. Trūksta mūsų darbo skleidžiant informaciją, kad bent teoriškai informuotume visus visuomenės sluoksnius bet kokia tinkama forma ne tik apie visuomenės būklę, bet ir apie tai, ką turime pasiekti, kodėl taip turi būti iš gamtos /Kūrėjo (tai vienas ir tas pats) pusės.
Žodis „Kūrėjas“ skirtas tikinčiajam visuomenės sluoksniui, o „Gamta“ – netikinčiajam sluoksniui. Bet iš esmės, žmonės turi suprasti, kad tai vienas ir tas pats, ir visi turime prie to ateiti.
Jei kalbėsime apie fašistus, tai jie, be viso kito, dar pasikliovė aukštesniąja sfera, Himalajuose ieškojo savo aukštesniųjų šaknų. Jie jautė, kad vienybė yra teisingos visuomenės pagrindas. Bet kokia vienybės forma? Jie pataikavo savo prigimtiniam egoizmui.
Klausimas. Jie manė, kad jeigu pritrauks sau šią jėgą, tai įstengs užkariauti visą pasaulį.
Atsakymas. Taip. Bet dėl ko? Jie ieškojo šaknų: Kurgi ta aukštesnioji jėga, kurią galima rasti, būtent prie jos kojų paguldant visą pasaulį. Kitaip tariant, egoizmas – itin plati, savo šaknis turinti ideologija.
Klausimas. Ar dėsnio, kurio viduje esame, esmė – vienybė?
Atsakymas. Žinoma. Tik tokiu atveju jis absoliučiai priešingas kabalai, bet būtent taip jis atskleidžia save. Todėl fašizmas – priešakyje.
Klausimas. Tačiau viliamės, kad galėsime jo kaip nors išvengti.
Atsakymas. Tam reikia daryti tai, apie ką kalba kabala.
Klausimas. Apie tai kalbėjome dar prieš penkerius, septynerius metus, o šiandien jau akivaizdžiai matyti, kaip tai artėja prie žmonijos. Bet visuomenė kur stovėjo, ten ir tebestovi.
Atsakymas. Mat mums duodama laiko ir galimybė pamėginti eiti pirmyn ne fašizmo, o kabalos keliu.

Iš 2017 m. liepos 31 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė vienybė ar nacizmas?

Dešinysis radikalizmas Europoje, I dalis

Vidurinioji klasė smarkiai krypsta į dešinę

Komentarų nėra

Laukimo laikas baigėsi

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip dvasiškai ugdyti mases, kurios nejaučia jokio poreikio dvasiškai augti ir vystytis? Ar kabalistai pasirengę tęsti porą tūkstantmečių, kol žmonės nesubręs?
Atsakymas. Kabalistai nelauks poros tūkstantmečių. Laukimo laikas jau baigėsi.
Esmė ta, kad net tie keletas milijonų, kurie šiandien juda Šviesos link ir nori būti jos veikiami, gali per save ją perduoti kitiems. Todėl nėra būtinybės kurti dešimtukų visur pasaulyje tarp aštuonių milijardų žmonių.
Pakanka, kad bus keletas tūkstančių gerų, stiprių dešimtukų, kurie perduotų Šviesą visai žmonijai, ir ši, ją gavusi, išvys, kaip reikia gyventi.
Todėl visi kiti tiesiog naudosis Šviesos veikimu, kaip kad mes naudojamės visais civilizacijos turtais, nors kiekvienas iš mūsų atlieka itin nedidelį darbą.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygybė bendroje šeimoje

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Kiek kabalistų reikia?

Komentarų nėra

Kas trukdo būti laimingiems?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad iki 2050 m. žmonija susidurs su dešimt pagrindinių problemų: žmogaus genų modifikacija, pagyvenusių žmonių skaičiaus augimas, miestų nykimas, socialinių tinklų evoliucija, nauja geopolitinė įtampa, transporto saugumas, gamtinių išteklių mažėjimas, kitų planetų kolonizavimas, mūsų proto galimybių didėjimas bei auganti dirbtinio intelekto įtaka.
Atsakymas. Nieko panašaus nebus. Visas mūsų dabartinis vystymasis skirta tik tam, kad atvestų mums į aklavietę. Atrodytų, galėtume susidoroti su tiek daug problemų, apgyvendinti naujas planetas, prisijaukinti dykumas – ko tik įsigeisime. Galime kurti, griauti, fantazuoti apie bet ką. Bet mūsų egoizmas mums to neleis.
Jis pavers mūsų gyvenimą nepakeliamu, skatins nuolatines tarpusavio kovas: tarp šeimos narių, vaikų, tėvų, kaimynų, miesto ir rajono gyventojų – nesvarbu, kur ir tarp ko. Taip negalėsime susigyventi vieni su kitais, kad eisime į kepyklėlę apsiginklavę automatais, trumpiausiu keliu apleistomis gatvėmis. Ir tai bus siaubingas gyvenimas. Egoizmas mus prie to prives.
Mums nepadės jokie išradimai. Jie nieko neduos. Visų pirma juos panaudosime tam, kad galėtume valdyti kitus, užsidirbdami jų sąskaita bei engdami kitus. Matome, kaip dabar vystosi technologijos ir kam jos naudojamos.
Tad geriau pažiūrėkime, kas trukdo mums būti laimingiems!
Laimė ne apgyvendinti kitas planetas, tuos gyvybės neturinčius dangaus kūnus, ir ne automobiliai be vairuotojų ar gyvenimas iki 200 metų. Mums užtenka ir mūsų septyniasdešimties aštuoniasdešimties. Nereikia daugiau! Svarbiausia ne kiek gyventi, o kaip gyventi! Vis tiek mirties neišvengsime. Bandymas ją atitolinti – tiesiog kvailas žmonijos užsiėmimas!
Mums reikia padaryti taip, kad dar būdami gyvi šiame pasaulyje, pasijaustume nemirtingi, amžinai egzistuojantys. Tai – problemos sprendimas, o ne bandymas spręsti savo gyvenimiškas problemas būnant egoizme. Egoizmas mums vis tiek viską sugadins.
Negalime sakyti, kad šiandien esame laimingesni už gyvenusius prieš 50 metų. Jie neturėjo elektroninių „daikčiukų“, su kuriais dabar žaidžiame, tačiau dėl to jie buvo ne mažiau laimingi.
Šiandieninė statistika rodo, kad žmonės yra mažiau laimingi, žmonija yra gilesnėje depresijoje. Nūnai visi ima galvoti, kaip ir kur vartoti marihuaną ar dar ką nors, kad užsimirštų. Kam žmogui gyventi 200 metų? Kad šimtmetį iš jų praleistų apsvaigęs nuo narkotikų?!
Turime sukurti sau gerą gyvenimą, o tai pasiekiama labai paprastai – gerais tarpusavio santykiais. Kitaip, mūsų laukia Armagedonas.
Ar žinote, kas yra Armagedonas? Izraelyje yra nedidelis kalnas („har“ reiškia kalnas), vadinamas „Megido“. Prieš porą tūkstančių metų ten vyko kažkokie neramumai. Nuo to laiko ir egzistuoja šis vaizdingas pasakymas „Armagedonas“, siejamas su pasaulio pabaiga.
Iš tiesų mums nereikia to laukti. Į šį kalnelį galima ir dabar įkopti ir pažvelgti žemyn. Ne toks jis ir didelis, maždaug 700-800 metrų. Nebūtina pasiekti kraštutinių būsenų. Paverskime savo gyvenimą ramiu, geru ir laimingu šiandien, o ne po 50 metų.
Ir svarbiausia, kad pasitelkę kabalos mokslą, galime pradėti jausti kitą gyvenimą, aukštesnįjį pasaulį, perėjimą iš vienos būsenos į kitą, iš vieno gyvenimo ciklo į kitą. Visa tai mūsų jėgoms.
Linkiu jums atrasti sau amžinąją augančios ir patenkintos materijos būseną.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Brangesnė už gyvenimą tiesa

Ką žmogui duoda kabala?

Kas yra laimė?

Komentarų nėra

Vakar viena nelaimė, šiandien kita, o kas rytoj?

Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos, Paskutinė karta

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Potvyniai Azijoje, gaisrų banga miškuose Amerikoje, pakrantėse vienas po kito praūžiantys uraganai. Kas vyksta?
Atsakymas. Pasaulis išėjo iš pusiausvyros negyvajame lygmenyje, nes žmonės daro nusikaltimus, klaidas, negatyvius veiksmus dvasiniame lygmenyje. Žmonija jau išsivystė iki dvasinės pakopos ir privalo išsitaisyti, ne šiaip mūsų karta vadinama „paskutiniąja“.
Tai tarsi vaikas, kuris užaugo ir turi eiti į mokyklą, o jis šaukia, kad nenori mokytis! Bet jam sakoma: „Brangusis, tu užaugai, privalai eiti į mokyklą, nori to ar nenori“.
„Paskutinioji karta“ reiškia, kad pasiekėme naują būseną, nors to dar neįsisąmoniname. Kabalistai perspėja: „Saugokitės, šiandien jūs jau pirmoje klasėje. Norite to ar ne, bet jums rašomi pažymiai ir pagal šiuos pažymius gamta vertins jus. Žinok, kad jei grįžti namo gavęs dvejetą, būsi nubaustas“.
Bet žmonija nekreipia dėmesio į šiuos perspėjimus, tęsia nerūpestingas linksmybes it vaikai kieme. Tad vienas po kito vyksta gamtos kataklizmai.
Kol kas darome nedidelius nusižengimus žmonių visuomenėje, nes iš mūsų nereikalaujama daug ko – tik šiek tiek įsisąmoninti, kur esame ir dėl ko gyvename.
Bet jei vietoj to užsiimame niekiniais reikalais, tai mūsų smulkios klaidos išsiaiškinimo lygyje, išauga besileisdamos per visus lygius: žmogaus, gyvūninį, augalinį ir pasiekusios negyvąjį lygmenį virsta gamtiniais kataklizmais.
Taip veikia vientisa integrali sistema ir jos dėsnių nesilaikymas gali sukelti katastrofiškas pasekmes. Baisiausia – tai net ne uraganas ar gaisras kokioje nors vienoje vietoje, o tai, kad staiga galime likti apskritai be maisto. Tiesiog nebus derliaus – ir ką tada daryti? Mes labai priklausome nuo negyvosios gamtos.
Būtina skubiai pradėti taisytis, juk šiandien nėra nieko, kam gerai gyventųsi šiame pasaulyje. Stovime ant didelių krizių slenksčio: finansų sistemoje, ekologijoje, prieš teroro bangą, jau nekalbant apie branduolinę grėsmę. Žmonija ruošia sau tokius gąsdinančius siurprizus, kad verta paskubėti. Uraganai, gaisrai, vulkanų išsiveržimai nesibaigs, juk gamta neteko pusiausvyros.

Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Uraganai perspėja planetos gyventojus

Kada mus nustos purtyti?

Akivaizdus ekologijos žlugimas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai