Pateikti įrašai su Zohar žyme.


Taškas, iš kurio išeinama į dvasinį pasaulį

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kodėl skaitant knygą „Zohar“ ir turint aiškiai jaučiamą ketinimą jis staiga pradingsta, ir mes suprantame, kad ketinimas išnyko tik po to, kai apie jį prisimename?
Atsakymas: Žinoma! Tai duodama tam, kad pareikalautume pojūčio. Mes nesugebame išlaikyti dviejų minčių vienu metu. Todėl, jeigu teisingai nusiteikiu knygos „Zohar“ skaitymui − kartu su draugais, rate, ir trokštu šiame rate atskleisti tai, ką skaitome, – tai kas geriau?
Bet aš nusiteikiau, ėmiau skaityti – ir staiga šiek tiek giliau nugrimzdau į tekstą. Jau nenaudoju jo kaip „sgula“– ypatingos Šviesos savybės, norėdamas atskleisti šią savybę ryšyje tarp mūsų, bet susitelkiu į patį tekstą, trokšdamas suprasti ir pažinti tai, apie ką kalbama. Aš suvokiu tai, kas parašyta knygoje, ne kaip tai, kas yra mano viduje, tarp mūsų, o kaip kažką esantį ne manyje. Ir beregint pereinu į išorinį vaizdą.
Vėliau mane aplanko įvairios pašalinės mintys, imu fantazuoti ir daryti savo išskaičiavimus. Taip vyksta tol, kol žmogus nepamato, kad nesugeba iš šito išeiti ir kad tai atima iš jo teisingą požiūrį, kai galėtų tiesiog „įsikibti dantimis“, idant išlaikytų teisingą santykį su skaitomu tekstu.
Ką daryti? Galiausiai jis ima taip reikalauti pojūčių – ne pažinti, ne klausyti, o įeiti į šį paveikslą,  suvokti jį. Jis nori, kad tai atsitiktų, kad šis paveikslas taptų jam aiškus. Kaip dabar jis yra žemiškoje tikrovėje, taip privalo patekti į dvasinio pasaulio realybę.
Todėl visa ši sumaištis, visos būsenos turi atvesti mus į nusivylimą, kad panorėtume tik pojūčio, aiškiai įsisąmonindami, jog patys ničnieko nesugebame − net išlaikyti ketinimų, tačiau tiksliai išaiškintume, ko būtent mums reikia.
Ir tada, viena vertus, tu supranti, kad tau nėra ko veikti, netgi neverta atsiversti knygą – tu visiškai nusivylei, o, iš kitos pusės, tu žinai negalįs palikti šio kelio, nes jame visas tavo gyvenimas. Ir tada tu gauni…
Tas taškas išties kritinis, juk iš jo tu gali išeiti į dvasinį pasaulį. Ir taip iš tikrųjų įvyksta.

Iš 2011 m. liepos 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tęsk ir atsiskleis…

Sumokėk noru ir gausi viską!

Nedėkite daug prieskonių!

Komentarų nėra

Žaidimas – tai labai rimta

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Svarbiausiai mums – žaidimas. Todėl skaitydami „Zohar“ turime žaisti didžius kabalistus, ir įsivaizduoti, kad esame tokios būsenos, kaip knygos „Zohar“ autoriai, kurie iš pradžių atskleidė tarpusavio atstūmimą iki neapykantos, o vėliau susijungė tarpusavyje.
Iš pradžių jie nekentė vienas kito, ir todėl be šio pasaulio – be gyvūninės būsenos nieko nejautė. Iš tokio didelio kritimo jie ima kilti į dvasinį lygmenį, tarpusavyje duodami ir laiduodami, ir tada šis jų tarpusavio ryšis tampa toks stiprus, kad jie atskleidžia tai, apie ką rašoma knygoje „Zohar“.
Todėl mes, neturėdami tarpusavio ryšio, irgi turime stengtis pasiekti tokį stiprų susijungimą, kad atskleistume tai, kas parašyta knygoje „Zohar“, – pakiltume į šios knygos autorių pakopą. Jeigu jie pradeda nuo neapykantos, tiesiog trokšta užmušti vienas kitą, tai mes, nors taip giliai ir neįsisąmoninome blogio, bet visgi  priklausomai nuo to, kiek jo atskleisime ir ištaisysime, bent iš dalies suprasime tai, ką jie parašė, atsidursime toje pakopoje, kurią atskleidė knygos autoriai.
Klausimas: Kaip žaidimas yra susijęs su supančios Šviesos pritraukimu?
Atsakymas: Žaidimas – tai viskas. Tai vienintelis veiksmas, kurį atliekame. Žaisti reiškia veržtis ten, ko trokšti pasiekti. Koks skirtumas tarp žaidimo ir kokių nors kūrybinių veiksmų mūsų pasaulyje, juk taip mes taip pat norime kažko pasiekti? Teisingai. Tačiau žaisdami nežinome, ką tiksliai daryti. Čia yra sėkmės elementas, laisva valia, yra kažkas, ko negaliu iš karto numatyti. Ir todėl tai vadinama žaidimu.
Šiame žaidime priklausau nuo kitų, mes tartum esame realios būsenos, o žaidžiame kažką įsivaizduojamo. Tačiau iš tiesų tai, ką įsivaizduojame, tampa realybe, vos tik tai pasiekiame. Todėl žaidimas − rimtas dalykas.

Iš 2011 m. liepos 25 d.  pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie fantazijos naudą

Dvasingumą kuriame mes!

Komentarų nėra

Kad neapgailestautum dėl prarasto laiko…

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kaip nuolat išlaikyti ketinimą, kad knygoje „Zohar“ kalbama tik apie ryšį tarp mūsų?
Atsakymas: Svarbiausia – ketinimas. Jeigu kartu su teisingu ketinimu gali klausyti „Zohar“ teksto – klausyk. Negali klausyti, nes kitaip atsitrauki nuo ketinimo, – pasilik ketinime.
Ta pati sąlyga − nuolat laikyti ketinimą, kad Šviesa ištaisytų – galioja ir studijuojant visą kitą kabalistinę medžiagą. Ir apskritai kiekvieną gyvenimo akimirką. Jeigu žmogus negali išlikti ketinime – gaila bergždžių veiksmų ir išvaistyto laiko.

Iš 2011 m. liepos 7 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tęsk ir atsiskleis…

Bilietas į knygą „Zohar“

Pagalba prieš tave patį

Komentarų nėra

Apie pasiruošimą knygos „Zohar“ skaitymui

Kabalos mokymasis

Klausimas: Ką galiu daryti dienos metu, norėdamas pasiruošti rytinei pamokai, ypač knygos „Zohar“ skaitymui, kad gaučiau maksimalų rezultatą?
Atsakymas: Pageidautina, jog šalia žmogaus visada būtų knyga su atrinktomis ištraukomis iš knygos „Zohar“ arba kabalistų pasisakymais. Jeigu dienos metu žmogus turi galimybę klausyti pamokos įrašo – tegul klauso, jeigu gali skaityti – tegul skaito, jeigu jam lieka tiktai galvoti – tegul galvoja.
Yra žmonių, kurie dirbdami negali nei skaityti, nei klausyti, nei galvoti apie dvasingumą, nes darbas juos visiškai praryja, ir tik kartais jie grįžta prie ketinimo. Būna skirtingų situacijų.
Rabašas visada kalbėjo, kad pageidautina rinktis paprastą fizinį darbą, kuris nereikalauja iš žmogaus nei protinių, nei jausminių pastangų. Bet mūsų laikais tokių darbų beveik nėra. Ir todėl žmogus turi susidaryti tikslų grafiką: sakykime, kas valandą penkioms minutėms atsijungti nuo savo darbo ir susijungti su dvasingumu.
Kiekvienas žmogus turi stengtis daryti viską, kas tik įmanoma, jam duotomis sąlygomis. Toks stengimasis ir yra pastangos.

Iš 2011 m. birželio 22 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Viską sprendžiame mes!

Kasdieninė pamoka visai dienai

Komentarų nėra

Tinklas, apimantis visą pasaulio sandarą

Kabala, Knyga „Zohar“

Klausimas: Ką reiškia tai, kad kiekvienas iš 9 didžiojo Šimono mokinių atstovavo atskirai sfirai? Ar gali būti tokių kabalistų mūsų laikais?
Atsakymas: Dešimt kabalistų, kurių dėka parašyta knyga „Zohar“ – tai 10 pagrindinių sfirot. Kiekvienas iš jų, pažindamas savo sielos šaknį, supranta, kad priklauso vienai iš dešimties sfirų, ir tada jų vidinis susijungimas teikia tokią milžinišką jėgą, kad jie gali visiškai atskleisti Šviesą ir perduoti ją mums. Ši knyga ir vadinasi „Zohar“ pagal Šviesos, kuri šviečia viršutinėje Acilut pasaulio dalyje (GA“R de Acilut), pavadinimą.
Aš nemanau, jog šiandien mums reikalingi tokie didūs kabalistai. Jie jau viską atskleidė, apšvietė visą sielų sistemą, po to prie tos pačios sistemos prisijungė visi kiti kabalistai. Susidarė visas ištaisytas sielų tinklas bendroje kol kas dar neištaisytų sielų sistemoje.
Dabar, jeigu norime išsitaisyti, pakanka skaityti knygą „Zohar“ ir iš visų jėgų stengtis prisijungti prie jos autorių, prie jų sielų, taip pat tų kabalistų, kurie nusekė paskui juos.
Jie tapo ištaisyta bendros sielų sistemos dalimi, ir jeigu norime prie jų prisijungti, galime pasinaudoti visomis šviesomis bei jėgomis, kurios veikią jų tarpusavio sąjungoje. Taip galime pasinaudoti knygos „Zohar“ Šviesa.
Mes iš esmės jau gavome viską! Dar neišsitaisiusioje sistemoje jau egzistuoja ištaisyta sielų sistema, mes turime pačią knygą ir apskritai visą kabalos mokslą, kurį studijuojame pagal Baal Sulamo metodiką. Šito pakanka!
Suprantama, dar bus naujų atskleidimų, ir mes vis daugiau aiškinsime ir geriau suprasime, kas parašyta šioje knygoje. Bet iš aukščiau jau gavome viską, kad galėtume pabaigti savo ištaisymą.
Kabalą studijuoja grupėje. Kiekvienas žmogus pasaulyje, jaučiantis, kad turi ištaisyti savo sielą, ir siekiantis atskleisti savo egzistencijos tikslą, savo gyvenimo šaknį bei jo priežastis, galiausiai pateks į šį tinklą – į vieną iš mūsų grupių.
Ten jis pradeda suvokti, kuo mes užsiimame ir kaip atskleisti savo sielos šaknį, kaip atverti dvasinę sistemą, kurioje esame, bet kol kas nesąmoningos būsenos. Kaip gi suvokti šią sistemą?
Kai ateiname į grupę ir pradedame mokytis, pradžioje matome žmones. Tačiau kurį laiką pasimokę, pradedame suprasti, jog tai ne žmonės, o vidinis jungiamasis tinklas, kuris mus susieja.
Ši sistema kol kas neištaisyta, o mes bandome joje atskleisti kokį nors ryšį, ieškome jėgos, kuri mus ištaisytų, padarytu vienu žmogumi su viena širdimi, atvestų prie meilės artimui, prie laidavimo, tarpusavio susijungimo.
Šis abipusis veržimasis vienas prie kito, siekiant širdžių susijungime atskleisti tarpusavio ryšį, leidžia mums pajusti tinklą. Mes jaučiame, kad jis egzistuoja. Staiga pradedame jausti jo buvimą. Tada šioje jungiančioje sistemoje matome save bei visus tuos didžiuosius kabalistus, kurie priklauso šiam tinklui kaip ištaisyti elementai ir palaiko jį, įleisdami Šviesą į šią sistemą, maitindami ją jungimosi, meilės, bendro visų jos elementų dalyvavimo šviesa.
Nesvarbu, kaip sėdime kartu: fiziškai ar virtualiai. Svarbu tai, kad jaučiamės kartu ir norime įsijungti į tą pačią sistemą, prisijungti prie kabalistų. O jeigu skaitome knygą „Zohar“, tai iš šių sielų, iš jų ištaisyto tinklelio traukiame maistą, jėgą, supratimą, dvasinį pajutimą tarytum vaikai iš suaugusiųjų. Tai mums duoda galimybę patiems įsijungti į šią sistemą ir pasiekti bendrumą, ryšį, nuolaidumą, savęs anuliavimą ir visų tarpusavio susijungimą.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. televizijos laidos, skirtos Lak ba Omer šventei

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant didžiųjų kabalistų rankų

Kas slypi kabalistų tekstuose

Kaip paveldėti „tėvų nuopelnus“

Komentarų nėra

Kad Šviesa mus mokytų

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Vienoje pamokoje iš Jūsų girdėjau, kad skaitant knygą „Zohar“ kyla kažkokia srovė, sujungianti mus. Kaip galima prisijungti prie šios srovės, nepaisant įvairių trukdžių, kurie kyla pamokoje?
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui. Žmogus turi priprasti, skirti tam tikrą kiekį pastangų, bandyti apčiuopti, kaip būtent priimti tekstą, kaip susieti jį su savimi, su grupės būsena, su pasauliu, suprasti, kur susipainioja, o kur ne.
Jis turi susieti save ir Torą kartu. Tada, atsižvelgiant į jo norą susijungti su Tora, kuri byloja apie jo vidinę būseną, jis pradeda gauti jos vidinės Šviesos poveikį ir mato savyje sistemą, apie kurią kalbama.
Tai kyla mokantis, kai Šviesa, Kūrėjas moko žmogų. Jeigu žmogus stengiasi eiti tikslo link, kiek tik geba, teisingai naudojasi grupe, mokslu, jeigu pasiruošęs nors truputį atsižadėti savo egoistinių siekių ir planų, tada Tora moko jį – atsiskleidžia jame jo būsimos dvasinės būsenos.

Iš 2011 m. gegužės 31 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nedėkite daug prieskonių!

„Zohar“ – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Kada mezgasi ryšys su Šviesa…

Komentarų nėra

Nusiteikimas Šviesai

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kaip tikėti, kad „Zohar“ mane veikia ir taiso, jeigu nejaučiu to?
Atsakymas: Yra vadinamasis „tikėjimas išminčiais“, yra tikėjimas draugais, yra tam tikros nuojautos, įspūdžiai, kurių žmogus kartais gauna patirti.
Be to, neturi pasirinkimo, nėra jokios kitos veiklos pasaulyje, kuria būtų verta užsiimti – viskas dingsta, supūva ir neturi nei amžinos, nei trumpalaikės vertės. Juk matome, kad visos mūsų pastangos bevaisės – viskas išnyksta.
Kiek tu pasiruoši davimui, toks bus visaapimančios Gamtos jėgos, esančios visuotiniame davime, atsakomasis poveikis. Viskas priklauso nuo tavęs. Negali šio krūvio suversti kam nors kitam. Pasistenk!
Niekas tau nepadės, išskyrus viena: jeigu grupėje pareikalausi ištaisymo – gausi.
Esi tarsi tam tikros sferos, apsuptos Šviesa, viduje. Visoje šioje sferoje tėra tik vienas siauras įėjimas, pro kurį galima pamatyti Šviesą.
Gali ją pamatyti tik su sąlyga, kad žvilgsnis nukreiptas tiesiai į šį įėjimą. Jeigu žiūrėsi kampu – Šviesos nepamatysi. Stenkis! Viskas priklauso tik nuo tavęs!

Iš 2011 m. gegužės 10 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš skaitydami knygą „Zohar“…

Kad knyga kalbėtų apie mane…

Sumokėk noru ir gausi viską!

Komentarų nėra

Kad knyga kalbėtų apie mane…

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Viena vertus, visas mūsų darbas – taisyti ryšį tarp žmogaus ir artimo. Kita vertus, ištaisymas ateina iš knygos „Zohar“. Kaip tai susieti?
Atsakymas: Ištaisymas ateina iš Šviesos, paslėptos kabalistų tekstuose, jeigu norime pasiekti jutimą, supratimą tos realybės, apie kurią pasakoja kabalistai, tam, kad visa, kas aprašyta tuose tekstuose, įsivilktų į mus. Mes norime būti toje pačioje tarpusavio santykių sistemoje.
Kalba eina apie ryšį tarp visų sielų – iki tokio laipsnio, kad pasiekiame vienybę, vientisą sistemą – Begalybės Malchut. Jeigu siekiame tokios vienybės, laikydamiesi priesako „Pamilk artimą kaip pats save“, jeigu aš to noriu, tai knyga kalba apie mane. Tada iš knygos gaunu ištaisymo jėgą ir per skaitymą palaipsniui judu pirmyn.
Iš tiesų pačioje knygoje kaip tokioje nieko nėra. Bet ją skaitydamas, trokšdamas būti šitoje vientisoje sistemoje, aš pasiekiu, kad mane veiktų jėga lauko, kuris iš tikrųjų yra Begalybės Malchut, ir taip pasiekiu ją.

Iš 2011 m. birželio 20 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa – tai egoizmo nuodas

Nedėkite daug prieskonių!

Pasaulis, nupieštas ant noro

Komentarų nėra

Raktai nuo knygos „Zohar“

Knyga „Zohar“

Klausimas: Kuo ypatinga knyga „Zohar“, kodėl būtent ji tokia populiari ir laikoma pačios stipriausios energijos šaltiniu?
Atsakymas: Baal Sulamas rašo, kad nei iki knygos „Zohar“, nei po jos nebuvo kabalistinio kūrinio, kuris turėtų tokią didžiulę galią, tokį galingą atskleidimą. Juk šiai knygai parašyti susibūrė 10 kabalistų, tinkamų vienam indui (kli) sukurti, ir susijungė į išbaigtas 10 sfirų Galutinio išsitaisymo (Gmar Tikun) pakopoje, kitaip sakant, visose 125 pakopose, kuriomis turi pakilti siela, kad visiškai išsitaisytų.
Jie pakilo į Galutinę išsitaisymo būseną Gmar Tikun ir iš ten parašė apie šį atskleidimą. Todėl ši knyga vadinama „Zohar“, t. y. aukštesnysis „švytėjimas“ (zeir ilaa), aukščiau kurio nėra ir negali būti.
Ši knyga parašyta kaip komentaras visai Toros Penkiaknygei. Tai yra viskas, kas buvo atskleista visų didžiųjų kabalistų, nuo Pirmosios iki Antrosios Šventyklos, pateikiama šioje knygoje galutinio išsitaisymo lygmeniu.
Be to, ji buvo parašyta labai neįprasta forma. Kabalistas Šimonas kalbėjo, kabalistas Abba užrašinėjo, o visi kiti draugai pasakojo apie savo atskleidimus. Vadinasi, knygoje aprašymai pateikti įvairiausiais požiūriais ir todėl tinka visoms sieloms, kurios kažkada atskleis ją ir panorės ištaisyti save, naudodamosi Grąžinančia į šaltinį Šviesa.
Šios knygos istorija ypatinga ir tragiška – ji labai ilgai buvo slepiama ir atsiskleidė tik XI amžiuje Ispanijoje, padedant kabalistui Moše de Leonui. Paskui sekė dar keletas jos paslėpties ir atskleidimo etapų, kol XX a. atsirado Baal Sulamas.
Tuo metu jau prasidėjo grįžimas į Izraelio žemę, ir visi kabalistai pajuto, kad atėjo laikas šiai knygai įgyvendinti, kitaip tariant, sieloms išsitaisyti ir išeiti iš paskutinės tremties į galutinį išsilaisvinimą. Dėl to Baal Sulamas gavo leidimą parašyti šiai knygai komentarus, kurie vadinami „Sulam“ (Laiptai).
Pati knyga „Zohar“ užrakinta daugybe įvairiausių raktų, skirtingų spynų, ir parašyta taip, kad paprastas žmogus apskritai negali prie jos prisiliesti. Galima nusipirkti knygą „Zohar“ ir skaityti, tačiau nežinosi, ką su ja daryti, kaip teisingai ja naudotis. Savo keturiomis pratarmėmis, parašytomis šiai knygai, „Sulamo“ komentarais, kurių garbei gavo savo vardą, Baal Sulamas suteikia mums raktą, apibrėžia santykius, kryptį, kaip ją atskleisti, kaip žvelgti į ją.
Nuo šios akimirkos galima sakyti, kad iš tikrųjų gavome knygą „Zohar“ tam, kad ją įgyvendintume. Ji yra didžiulis Šviesos šaltinis, kurį galime išnaudoti diena iš dienos.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. televizijos laidos, skirtos Lag ba-Omer šventei

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Gyvojo vandens šaltinis

Komentarų nėra

Sumokėk noru ir gausi viską!

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kaskart skaitant „Zohar“, užplūsta sunkumas ir tampa sunku išlikti budriam. Ar tai reiškia, kad „Zohar“ mane taiso?
Atsakymas: Manai, kad tave taiso sapne? Nuostabu! Belieka tik miegoti…
Jei skaitydamas knygą „Zohar“ jauti, kad užmiegi, tai tik todėl, kad nesieki išsitaisyti, tau neskauda.
Įsivaizduok: jei tave dabar kamuotų stiprus galvos arba pilvo skausmas ir būtum įsitikinęs, kad „Zohar“ tuoj pat tave išgydys, argi užmigtum? Ne, nes jaustum kūne skausmą.
O dabar skausmas nesijaučia kūno organuose. Jei tik mane jaudintų susijungimas su draugais, jei tik norėčiau jo ir man tikrai skaudėtų dėl to, kad nejaučiu vienybės su grupe, kurioje atskleidžiu dvasingumą, Kūrėją… Tačiau juk vakar norėjau atskleisti! Kas atsitiko dabar? Vakar noras buvo, o šiandien nėra…
Įsivaizduok: tau leido įeiti į tokią vietą, kurioje gali gauti viską. Tačiau atėjęs turi sumokėti poreikiu, noru. Už prekystalių stovi pardavėjai: „Ko, gerbiamasis, pageidautumėte?“ Turi jiems parodyti norą, pademonstruoti, ko būtent nori. Taip tu tarsi paduodi indą, kurį jie pripildo tuo, ko tu pageidauji.
Taigi, ateini į šią vietą, tau leidžia įeiti, prieiti prie pardavėjo, jis žiūri į tave: „Ko pageidautumėte?“ O tu mieguistu balsu sakai: „Noriu miego…“
Nesuprantama, ką čia veiki, kodėl atėjai, kaip priėjai prie „prekystalio“… Aišku tik, kad tau davė šią galimybę už ankstesnius nuopelnus. Bet kas dabar?
Todėl, jei žmogus jaučia, kad snaudžia, vadinasi, jam trūksta pasiruošimo, pažadinimo, nepakanka aplinkos įtakos. Jam tikrai reikia pagalbos. Suprantu jį. Mums trūksta bendro pabudimo, kad skaitydami „Zohar“ stengtumės, jaustume nerimą ir įtampą. Taip buvo, kai tik pradėjome skaityti „Zohar“, bet vėliau įprotis prarijo skonį. Reikia stengtis jį sugrąžinti.

Iš 2011 m. gegužės 10 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepakišk Kūrėjui savęs

Malda prieš meldžiantis

Pasaulis kreivame mano sielos veidrodyje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »