Klausimas. Ar yra kokių nors apribojimų studijuojant knygą „Zohar“?
Atsakymas. Mūsų laikais nėra jokių apribojimų studijuoti knygą „Zohar“. Ją galima studijuoti bet kokios būsenos, bet kaip derinant, ir amžius nesvarbus.
Svarbiausia – atsiverskite, skaitykite, mėginkite. Geriau, kad mokytumėtės per mūsų užsiėmimus, nes nerizikuosite susipainioti.
Klausimas. Tačiau Baal Sulam rašė, kad yra trys apribojimai, kurių kabalą studijuojantis žmogus negali nesilaikyti: materija, materijos forma, abstrakti forma ir esmė.
Atsakymas. Čia kalbama ne apie knygos Zohar skaitymą, o apie tikrovės suvokimą: kaip turime apriboti save, susijungti, suformuoti save, kad tiksliai nukreiptume save ir pajaustume dvasinį pasaulį. Tam egzistuoja ypatinga sistema, padedanti nukreipti žmogų į aukštesnįjį pasaulį.
Aukštesnysis pasaulis – tai jėgų pasaulis, panašumo, tarpusavio sąveikos pasaulis. Kiek esame panašūs į jį, t. y. įgijome davimo, meilės savybes, užmezgėme ryšius, tiek imame jo atskleisti.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad atsiskleistų knyga „Zohar“

Skaitydami Zohar, keičiame likimą

Zohar atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Klausimas. Kaip aukštesnioji jėga išplečia mūsų pažinimo, jutimo ribas skaitant knygą „Zohar“?
Atsakymas. Kiek studijuodami knygą kontaktuojame tarpusavyje, atskleisdami save kits kitam, mėgindami iš mūsų skirtingų egoistinių norų suderinti, sukurti bendrą norą ir nukreipti jį į aukštesniąją pakopą, Kūrėją, tiek knyga Zohar tampa mums artimesnė, atsiveria mums.
Tad viskas priklausio nuo to, kaip žmonės tarpusavyje susijungia, ar teisingai supranta savo būseną, kurią turi pasieksti tarpusavyje, kad knyga Zohar juose atsiskleistų.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atverkime duris į Šviesą

„Zohar” atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Pagrindinė kabalos knyga

Klausimas. Kaip sudaryta knyga „Zohar“?
Atsakymas. Knygoje „Zohar“ dalių daug, tarp jų ir įvadas. Pati knyga „Zohar“ suskirstyta į dalis kaip Tora. Ji – komentarai Torai.
Tora apibūdina visas įmanomas visų aukštesniųjų, dvasinių pasaulių būsenas.
„Knyga Zohar“ aprašo lygiai tą patį, tik ji artimesnė kabalistų komentarams. Ji tai atskleidžia žmogui.
Tora nėra skirta ta, kad atvertų žmogui dvasinį pasaulį, tai tiesiog dvasinių būsenų įrašai, o knyga „Zohar“ padeda atskleisti dvasinį pasaulį.
Tora – tai knyga, pasakojanti apie visas mūsų pasaulio valdymo gelmes, kitaip tariant apie aukštesnįjį pasaulį su visomis jo detalėmis. O „Zohar“ – tai komentaras, aiškinantis mums, kas pasakyta Toroje, tačiau alegoriškai. Tad ją suprasti gali tik kabalistas.
Tačiau ji vis dėlto artimesnė žmogui, jos padedami pradedami įsisąmoninti, apie ką gi kalbama Toroje.
„Įvadas į Knygą Zohar“ – tai visas tomas apie pagrindines mūsų pasaulį valdančias sistemas. Ten surinkti straipsniai, kurie aprašo tam tikrą valdymo sistemą, tam tikrą mūsų pasaulio valdymo kampą, bloką.
„Knygoje Zohar“ yra atskiri straipsniai tokie kaip „Idra Zuta“, „Idra Raba“, kurie įtraukti į knygos skirsnius, nes dar labiau gilinasi į sistemą.
Kaip ir mūsų pasaulyje. Sakykime, nagrinėju automobilio sandarą, o tiksliau maitinimo sistemą. Šiame skyriuje atskirai nagrinėju karbiuratorių, atskirai tiriu, kaip paruošti variklio degimo mišinį ir t.t. Kitaip tariant, tam tikros sistemos darbas suskirstytas į blokus.
Taip ir „Knygos Zohar“ straipsniuose: Idra Raba, Idra Zuta, Safra de Cnijuta ir kituose.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti mitai apie kabalos mokslą

Raktai nuo knygos Zohar

Zohar – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Klausimas iš feisbuko: ar skaitant knygą Zohar hebrajų kalba galima pakeisti savo likimą?
Atsakymas. Galima ir neskaitant knygos Zohar. Žinoma, ši knyga turi didžiulę Šviesą, jeigu žmogus žino, kaip ją pritraukti tinkamai studijuojant.
Studijuoti reikia grupėje , kuri tam tikru būdu kreipia save į Šviesą, slypinčią knygoje Zohar, kitaip jos neįmanoma gauti. Ši Šviesa veikia mus, kelia, keičia mūsų likimą .

Iš 2017 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsklaidyti mitai apie kabalos mokslą

Zohar atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Nupieškite Aukštesnįjį pasaulį!

Klausimas. Nejau knyga Zohar nėra laikoma pranašyste? Juk joje taip pat aprašoma ateitis…
Atsakymas. Kabala nieko nepranašauja, ji moko žmogų, kaip pasiekti dvasines pakopas, ir tada visos vadinamosios pranašystės virsta tikrove. Ji aiškina, kaip eiti pirmyn ir gyventi jau kitame matmenyje.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip vystosi siela?

Klausimas, kuris kyla visiems

Kas valdo smegenis

Klausimas: Ką reiškia „išlaikyti ketinimą“? Susidaro įspūdis, kad tame nėra jokio judėjimo, jokio vystymosi. Kaip galima išvystyti ketinimą?
Atsakymas: Skaitydamas knygą „Zohar“, aš žaidžiu žaidimą su savo draugais. Nesvarbu, kiek suprantame ar nesuprantame šiuos žodžius, girdime pusę frazės, ketvirtį ar visą sakinį, visus žodžius, prasiskverbiame gilyn daugiau ar mažiau, – kiekvienas kaip gali.
Šio žaidimo esmė ta, kad visus šiuos žodžius susieju su mūsų tarpusavio ryšiu. Juk knyga pasakoja apie tai, kaip turime būti susiję vienas su kitu. Aš nežinau kaip, bet čia tai parašyta. Dėl to skaitydamas stengiuosi galvoti apie tai, kaip susieti save taip ar kitaip, tuo ar kitu pavidalu.
Sakysime, parašyta: „Laikas veikti dėl Kūrėjo“, …nes „pažeidė jie Tavo Torą“. Apie ką kalbama? Jeigu žmogus pamiršta apie ketinimą dėl davimo, vadinasi, jis „pažeidė Torą“. Štai tada yra „laikas veikti dėl Kūrėjo“, kitaip tariant, turi grįžti prie to paties ketinimo, prie to tvirto ryšio su draugais, tarpusavio davimo, kadangi tuo nori suformuoti „vietą“, kurioje atsiskleis Kūrėjas. Tai darai, kad suteiktum galimybę Jam atsiskleisti. Toks yra Jo malonumas, kaip Šeimininko, nuklojančio vaišėmis stalą svečiui.
Tai kodėl tu skaitai knygą  „Zohar“? Kur nori įgyvendinti tai, ką perskaitei, atskleisti Jį? – Ištaisytuose tarpusavio santykiuose. Nėra kitos „vietos“. Tik tarp mūsų, jei mums pasiseks sukurti teisingą abipusio davimo ryšį, tai atsiskleis.
Todėl stengiuosi surasti: kokie siūlai, koks ryšys mus sieja, koks jis turi būti – kokiuose noruose, mintyse, kokioje tarpusavio ryšio jėgoje, kokiose apraiškose, kokia šio tinklo formulė, kokios jėgos turi ten veikti? Apie tai aš noriu žinoti! Būtent apie tai pasakoja knyga „Zohar“.

Iš 2011 m. liepos 12 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas – tai labai rimta

Nedėkite daug prieskonių!

Bilietas į knygą „Zohar“

Klausimas: Ar galime pasitelkti knygos „Zohar“ skaitymą, kad ištaisytume itin sudėtingas būsenas, kuriose dabar atsidūrė dauguma mūsų pasaulio žmonių? Juk kabalos mokslas atsiskleidė ir knygą „Zohar“ gali skaityti kiekvienas. Ar tai padės žmogui, jeigu jis dar nejaučia, kad jam reikia grupės, mokymosi, supratimo?
Atsakymas: Būtina suprasti, kad iš tikrųjų kabalos mokslo panaudojimas efektyvus tik tada, kai žmogus siekia išsitaisyti. Praeina nemažai laiko, kol žmonės, ateinantys mokytis kabalos, įsijungia į grupę, ima suprasti ir girdėti, apie ką kalbama. Tai labai lėtos, laipsniškos vidinės permainos žmoguje.
Todėl svarbu suprasti, kad „sgula“ – „ypatingas Šviesos poveikis“ prasideda gerokai anksčiau nei žmogus supranta, kad yra jos veikiamas. Grąžinanti į šaltinį Šviesa dirba su juo kaip su kūdikiu, kuris dar nežino, kaip jis vystosi, kodėl ir kur turi judėti. Jį vilioja įdomus žaidimas, jis žaidžia su žaisliukais – ir tai jo aplinka.
Me esame grupėje – ir tai yra mūsų aplinka. Yra žmonių, kurie neturi grupės, – nesvarbu. Svarbu, kad kokiu nors būdu jie naudotų priemones, pritraukiančias grąžinančią į šaltinį Šviesą: knygą „Zohar“, Baal Sulamo darbus, Rabašo straipsnius ir laiškus, kabalistinę muziką, dainas.
Todėl knygos „Zohar“ skaitymas būnant bet kokios būsenos, net jei žmogus dar negalvoja apie grupę ir susijungimą, o tenori pagerinti savo gyvenimą, vis dėlto padeda. Jei visas pasaulis jau ėmė taip vystytis, kad turime susijungti tarpusavyje, tai bet kuris iš šių taisančiąją Šviesą atnešančių šaltinių naudojimas yra naudingas.
Visiškai nebūtina visiems kartu su mumis ir dar tūkstančiais žmonių visame pasaulyje sėdėti rytinėse pamokose. Taip pat reikia žadinti žmones, kurie su mumis neturi jokio ryšio, kurie niekada negirdėjo apie mokymąsi dėl žmonių susijungimo. Juk, kaip sako Baal Sulamas, mes įžengėme į Mašijach epochą, tad visa žmonija privalo judėti šia kryptimi. Todėl pageidautina, kad žmogus, net ir neturintis jokių ketinimų, būtų susietas su pirminiais šaltiniais.

Iš 2011 m. birželio 22 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikras stebuklas

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Knygos „Zohar“ skaitymą galima palyginti su seniai lauktu susitikimu su mylimuoju, greta kurio taip svajojau būti. Ir kai pagaliau mes susitinkame, tai man nesvarbu, ką būtent jis sako, svarbiausia – kad būdamas šalia ir girdėdamas jo balsą, jaučiu mūsų artumą.
O patys žodžiai man nesvarbūs, lai kalba – aš netgi per daug nesiklausau, aš noriu per juos pajausti, kaip vis labiau priartėju prie jo, vis stipriau jį jaučiu.
Taip ir su knyga „Zohar“. Įvairiausi joje pateikti žodžiai ir pasakojimai tarytum supainioja mus. Bet po to mes suprasime, kodėl taip parašyta, juk visa tai – mūsų ryšių pavadinimai.
Tačiau man nesvarbu, kas būtent parašyta knygoje, apie ką ji kalba, svarbiausia, kad tuo metu esu arti jos. Iš džiaugsmo, kad esame su ja susieti, aš ne pernelyg kreipiu dėmesį į jos žodžius. Svarbiausia, kad mes arti.

Iš 2011 m. liepos  27 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Raktai nuo knygos „Zohar“

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Kas slypi kabalistų tekstuose

Klausimas: Kodėl skaitant knygą „Zohar“ ir turint aiškiai jaučiamą ketinimą jis staiga pradingsta, ir mes suprantame, kad ketinimas išnyko tik po to, kai apie jį prisimename?
Atsakymas: Žinoma! Tai duodama tam, kad pareikalautume pojūčio. Mes nesugebame išlaikyti dviejų minčių vienu metu. Todėl, jeigu teisingai nusiteikiu knygos „Zohar“ skaitymui − kartu su draugais, rate, ir trokštu šiame rate atskleisti tai, ką skaitome, – tai kas geriau?
Bet aš nusiteikiau, ėmiau skaityti – ir staiga šiek tiek giliau nugrimzdau į tekstą. Jau nenaudoju jo kaip „sgula“– ypatingos Šviesos savybės, norėdamas atskleisti šią savybę ryšyje tarp mūsų, bet susitelkiu į patį tekstą, trokšdamas suprasti ir pažinti tai, apie ką kalbama. Aš suvokiu tai, kas parašyta knygoje, ne kaip tai, kas yra mano viduje, tarp mūsų, o kaip kažką esantį ne manyje. Ir beregint pereinu į išorinį vaizdą.
Vėliau mane aplanko įvairios pašalinės mintys, imu fantazuoti ir daryti savo išskaičiavimus. Taip vyksta tol, kol žmogus nepamato, kad nesugeba iš šito išeiti ir kad tai atima iš jo teisingą požiūrį, kai galėtų tiesiog „įsikibti dantimis“, idant išlaikytų teisingą santykį su skaitomu tekstu.
Ką daryti? Galiausiai jis ima taip reikalauti pojūčių – ne pažinti, ne klausyti, o įeiti į šį paveikslą,  suvokti jį. Jis nori, kad tai atsitiktų, kad šis paveikslas taptų jam aiškus. Kaip dabar jis yra žemiškoje tikrovėje, taip privalo patekti į dvasinio pasaulio realybę.
Todėl visa ši sumaištis, visos būsenos turi atvesti mus į nusivylimą, kad panorėtume tik pojūčio, aiškiai įsisąmonindami, jog patys ničnieko nesugebame − net išlaikyti ketinimų, tačiau tiksliai išaiškintume, ko būtent mums reikia.
Ir tada, viena vertus, tu supranti, kad tau nėra ko veikti, netgi neverta atsiversti knygą – tu visiškai nusivylei, o, iš kitos pusės, tu žinai negalįs palikti šio kelio, nes jame visas tavo gyvenimas. Ir tada tu gauni…
Tas taškas išties kritinis, juk iš jo tu gali išeiti į dvasinį pasaulį. Ir taip iš tikrųjų įvyksta.

Iš 2011 m. liepos 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tęsk ir atsiskleis…

Sumokėk noru ir gausi viską!

Nedėkite daug prieskonių!

Svarbiausiai mums – žaidimas. Todėl skaitydami „Zohar“ turime žaisti didžius kabalistus, ir įsivaizduoti, kad esame tokios būsenos, kaip knygos „Zohar“ autoriai, kurie iš pradžių atskleidė tarpusavio atstūmimą iki neapykantos, o vėliau susijungė tarpusavyje.
Iš pradžių jie nekentė vienas kito, ir todėl be šio pasaulio – be gyvūninės būsenos nieko nejautė. Iš tokio didelio kritimo jie ima kilti į dvasinį lygmenį, tarpusavyje duodami ir laiduodami, ir tada šis jų tarpusavio ryšis tampa toks stiprus, kad jie atskleidžia tai, apie ką rašoma knygoje „Zohar“.
Todėl mes, neturėdami tarpusavio ryšio, irgi turime stengtis pasiekti tokį stiprų susijungimą, kad atskleistume tai, kas parašyta knygoje „Zohar“, – pakiltume į šios knygos autorių pakopą. Jeigu jie pradeda nuo neapykantos, tiesiog trokšta užmušti vienas kitą, tai mes, nors taip giliai ir neįsisąmoninome blogio, bet visgi  priklausomai nuo to, kiek jo atskleisime ir ištaisysime, bent iš dalies suprasime tai, ką jie parašė, atsidursime toje pakopoje, kurią atskleidė knygos autoriai.
Klausimas: Kaip žaidimas yra susijęs su supančios Šviesos pritraukimu?
Atsakymas: Žaidimas – tai viskas. Tai vienintelis veiksmas, kurį atliekame. Žaisti reiškia veržtis ten, ko trokšti pasiekti. Koks skirtumas tarp žaidimo ir kokių nors kūrybinių veiksmų mūsų pasaulyje, juk taip mes taip pat norime kažko pasiekti? Teisingai. Tačiau žaisdami nežinome, ką tiksliai daryti. Čia yra sėkmės elementas, laisva valia, yra kažkas, ko negaliu iš karto numatyti. Ir todėl tai vadinama žaidimu.
Šiame žaidime priklausau nuo kitų, mes tartum esame realios būsenos, o žaidžiame kažką įsivaizduojamo. Tačiau iš tiesų tai, ką įsivaizduojame, tampa realybe, vos tik tai pasiekiame. Todėl žaidimas − rimtas dalykas.

Iš 2011 m. liepos 25 d.  pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie fantazijos naudą

Dvasingumą kuriame mes!