Pateikti įrašai su Zohar žyme.


Kad Šviesa mus mokytų

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Vienoje pamokoje iš Jūsų girdėjau, kad skaitant knygą „Zohar“ kyla kažkokia srovė, sujungianti mus. Kaip galima prisijungti prie šios srovės, nepaisant įvairių trukdžių, kurie kyla pamokoje?
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui. Žmogus turi priprasti, skirti tam tikrą kiekį pastangų, bandyti apčiuopti, kaip būtent priimti tekstą, kaip susieti jį su savimi, su grupės būsena, su pasauliu, suprasti, kur susipainioja, o kur ne.
Jis turi susieti save ir Torą kartu. Tada, atsižvelgiant į jo norą susijungti su Tora, kuri byloja apie jo vidinę būseną, jis pradeda gauti jos vidinės Šviesos poveikį ir mato savyje sistemą, apie kurią kalbama.
Tai kyla mokantis, kai Šviesa, Kūrėjas moko žmogų. Jeigu žmogus stengiasi eiti tikslo link, kiek tik geba, teisingai naudojasi grupe, mokslu, jeigu pasiruošęs nors truputį atsižadėti savo egoistinių siekių ir planų, tada Tora moko jį – atsiskleidžia jame jo būsimos dvasinės būsenos.

Iš 2011 m. gegužės 31 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nedėkite daug prieskonių!

„Zohar“ – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Kada mezgasi ryšys su Šviesa…

Komentarų nėra

Nusiteikimas Šviesai

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kaip tikėti, kad „Zohar“ mane veikia ir taiso, jeigu nejaučiu to?
Atsakymas: Yra vadinamasis „tikėjimas išminčiais“, yra tikėjimas draugais, yra tam tikros nuojautos, įspūdžiai, kurių žmogus kartais gauna patirti.
Be to, neturi pasirinkimo, nėra jokios kitos veiklos pasaulyje, kuria būtų verta užsiimti – viskas dingsta, supūva ir neturi nei amžinos, nei trumpalaikės vertės. Juk matome, kad visos mūsų pastangos bevaisės – viskas išnyksta.
Kiek tu pasiruoši davimui, toks bus visaapimančios Gamtos jėgos, esančios visuotiniame davime, atsakomasis poveikis. Viskas priklauso nuo tavęs. Negali šio krūvio suversti kam nors kitam. Pasistenk!
Niekas tau nepadės, išskyrus viena: jeigu grupėje pareikalausi ištaisymo – gausi.
Esi tarsi tam tikros sferos, apsuptos Šviesa, viduje. Visoje šioje sferoje tėra tik vienas siauras įėjimas, pro kurį galima pamatyti Šviesą.
Gali ją pamatyti tik su sąlyga, kad žvilgsnis nukreiptas tiesiai į šį įėjimą. Jeigu žiūrėsi kampu – Šviesos nepamatysi. Stenkis! Viskas priklauso tik nuo tavęs!

Iš 2011 m. gegužės 10 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš skaitydami knygą „Zohar“…

Kad knyga kalbėtų apie mane…

Sumokėk noru ir gausi viską!

Komentarų nėra

Kad knyga kalbėtų apie mane…

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Viena vertus, visas mūsų darbas – taisyti ryšį tarp žmogaus ir artimo. Kita vertus, ištaisymas ateina iš knygos „Zohar“. Kaip tai susieti?
Atsakymas: Ištaisymas ateina iš Šviesos, paslėptos kabalistų tekstuose, jeigu norime pasiekti jutimą, supratimą tos realybės, apie kurią pasakoja kabalistai, tam, kad visa, kas aprašyta tuose tekstuose, įsivilktų į mus. Mes norime būti toje pačioje tarpusavio santykių sistemoje.
Kalba eina apie ryšį tarp visų sielų – iki tokio laipsnio, kad pasiekiame vienybę, vientisą sistemą – Begalybės Malchut. Jeigu siekiame tokios vienybės, laikydamiesi priesako „Pamilk artimą kaip pats save“, jeigu aš to noriu, tai knyga kalba apie mane. Tada iš knygos gaunu ištaisymo jėgą ir per skaitymą palaipsniui judu pirmyn.
Iš tiesų pačioje knygoje kaip tokioje nieko nėra. Bet ją skaitydamas, trokšdamas būti šitoje vientisoje sistemoje, aš pasiekiu, kad mane veiktų jėga lauko, kuris iš tikrųjų yra Begalybės Malchut, ir taip pasiekiu ją.

Iš 2011 m. birželio 20 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa – tai egoizmo nuodas

Nedėkite daug prieskonių!

Pasaulis, nupieštas ant noro

Komentarų nėra

Raktai nuo knygos „Zohar“

Knyga „Zohar“

Klausimas: Kuo ypatinga knyga „Zohar“, kodėl būtent ji tokia populiari ir laikoma pačios stipriausios energijos šaltiniu?
Atsakymas: Baal Sulamas rašo, kad nei iki knygos „Zohar“, nei po jos nebuvo kabalistinio kūrinio, kuris turėtų tokią didžiulę galią, tokį galingą atskleidimą. Juk šiai knygai parašyti susibūrė 10 kabalistų, tinkamų vienam indui (kli) sukurti, ir susijungė į išbaigtas 10 sfirų Galutinio išsitaisymo (Gmar Tikun) pakopoje, kitaip sakant, visose 125 pakopose, kuriomis turi pakilti siela, kad visiškai išsitaisytų.
Jie pakilo į Galutinę išsitaisymo būseną Gmar Tikun ir iš ten parašė apie šį atskleidimą. Todėl ši knyga vadinama „Zohar“, t. y. aukštesnysis „švytėjimas“ (zeir ilaa), aukščiau kurio nėra ir negali būti.
Ši knyga parašyta kaip komentaras visai Toros Penkiaknygei. Tai yra viskas, kas buvo atskleista visų didžiųjų kabalistų, nuo Pirmosios iki Antrosios Šventyklos, pateikiama šioje knygoje galutinio išsitaisymo lygmeniu.
Be to, ji buvo parašyta labai neįprasta forma. Kabalistas Šimonas kalbėjo, kabalistas Abba užrašinėjo, o visi kiti draugai pasakojo apie savo atskleidimus. Vadinasi, knygoje aprašymai pateikti įvairiausiais požiūriais ir todėl tinka visoms sieloms, kurios kažkada atskleis ją ir panorės ištaisyti save, naudodamosi Grąžinančia į šaltinį Šviesa.
Šios knygos istorija ypatinga ir tragiška – ji labai ilgai buvo slepiama ir atsiskleidė tik XI amžiuje Ispanijoje, padedant kabalistui Moše de Leonui. Paskui sekė dar keletas jos paslėpties ir atskleidimo etapų, kol XX a. atsirado Baal Sulamas.
Tuo metu jau prasidėjo grįžimas į Izraelio žemę, ir visi kabalistai pajuto, kad atėjo laikas šiai knygai įgyvendinti, kitaip tariant, sieloms išsitaisyti ir išeiti iš paskutinės tremties į galutinį išsilaisvinimą. Dėl to Baal Sulamas gavo leidimą parašyti šiai knygai komentarus, kurie vadinami „Sulam“ (Laiptai).
Pati knyga „Zohar“ užrakinta daugybe įvairiausių raktų, skirtingų spynų, ir parašyta taip, kad paprastas žmogus apskritai negali prie jos prisiliesti. Galima nusipirkti knygą „Zohar“ ir skaityti, tačiau nežinosi, ką su ja daryti, kaip teisingai ja naudotis. Savo keturiomis pratarmėmis, parašytomis šiai knygai, „Sulamo“ komentarais, kurių garbei gavo savo vardą, Baal Sulamas suteikia mums raktą, apibrėžia santykius, kryptį, kaip ją atskleisti, kaip žvelgti į ją.
Nuo šios akimirkos galima sakyti, kad iš tikrųjų gavome knygą „Zohar“ tam, kad ją įgyvendintume. Ji yra didžiulis Šviesos šaltinis, kurį galime išnaudoti diena iš dienos.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. televizijos laidos, skirtos Lag ba-Omer šventei

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Gyvojo vandens šaltinis

Komentarų nėra

Sumokėk noru ir gausi viską!

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kaskart skaitant „Zohar“, užplūsta sunkumas ir tampa sunku išlikti budriam. Ar tai reiškia, kad „Zohar“ mane taiso?
Atsakymas: Manai, kad tave taiso sapne? Nuostabu! Belieka tik miegoti…
Jei skaitydamas knygą „Zohar“ jauti, kad užmiegi, tai tik todėl, kad nesieki išsitaisyti, tau neskauda.
Įsivaizduok: jei tave dabar kamuotų stiprus galvos arba pilvo skausmas ir būtum įsitikinęs, kad „Zohar“ tuoj pat tave išgydys, argi užmigtum? Ne, nes jaustum kūne skausmą.
O dabar skausmas nesijaučia kūno organuose. Jei tik mane jaudintų susijungimas su draugais, jei tik norėčiau jo ir man tikrai skaudėtų dėl to, kad nejaučiu vienybės su grupe, kurioje atskleidžiu dvasingumą, Kūrėją… Tačiau juk vakar norėjau atskleisti! Kas atsitiko dabar? Vakar noras buvo, o šiandien nėra…
Įsivaizduok: tau leido įeiti į tokią vietą, kurioje gali gauti viską. Tačiau atėjęs turi sumokėti poreikiu, noru. Už prekystalių stovi pardavėjai: „Ko, gerbiamasis, pageidautumėte?“ Turi jiems parodyti norą, pademonstruoti, ko būtent nori. Taip tu tarsi paduodi indą, kurį jie pripildo tuo, ko tu pageidauji.
Taigi, ateini į šią vietą, tau leidžia įeiti, prieiti prie pardavėjo, jis žiūri į tave: „Ko pageidautumėte?“ O tu mieguistu balsu sakai: „Noriu miego…“
Nesuprantama, ką čia veiki, kodėl atėjai, kaip priėjai prie „prekystalio“… Aišku tik, kad tau davė šią galimybę už ankstesnius nuopelnus. Bet kas dabar?
Todėl, jei žmogus jaučia, kad snaudžia, vadinasi, jam trūksta pasiruošimo, pažadinimo, nepakanka aplinkos įtakos. Jam tikrai reikia pagalbos. Suprantu jį. Mums trūksta bendro pabudimo, kad skaitydami „Zohar“ stengtumės, jaustume nerimą ir įtampą. Taip buvo, kai tik pradėjome skaityti „Zohar“, bet vėliau įprotis prarijo skonį. Reikia stengtis jį sugrąžinti.

Iš 2011 m. gegužės 10 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepakišk Kūrėjui savęs

Malda prieš meldžiantis

Pasaulis kreivame mano sielos veidrodyje

Komentarų nėra

Tikras stebuklas

Knyga „Zohar“

Knygos „Zohar“ neįmanoma studijuoti žmonėms, kurie dar nenusipelnė vidinio suvokimo. Jie gali tik skaityti ją dėl „stebuklingos savybės“, „ypatingo Šviesos poveikio“ („sgula“).
Knygoje „Zohar“ nėra ko studijuoti. Ką galime suprasti šiame tekste? Jei kažkas mano, kad jam pavyks sujungti vieną su kitu ir ką nors suprasti, – tai tėra kvailas užsiėmimas. Gauname tam tikrą įspūdį, tačiau jis yra jausminis. Žmogus išeina po pamokos ir negali pasakyti nieko konkretaus.
45 minutes skaitome „Zohar“ − viskas gražu, įdomu, bet nėra už ko užsikabinti, išskyrus viena: reikia pasistengti išsilaikyti taške „sgula“, t. y. kiekviename žodyje, kiekviename pojūtyje, kiekvienoje  mintyje, kylančioje kartu su draugais skaitant knygą „Zohar“, turiu išnaudoti šią būseną, kad šiek tiek labiau susijungčiau su taisančia Šviesa, slypinčia skaitant šią knygą. Tai ir yra visa esmė. Šioje knygoje slypi stebuklingas poveikis „sgula“.

Iš 2011 m. gegužės 3 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Pasaulis, nupieštas ant noro

Komentarų nėra

Ant netikėtų atradimų slenksčio

Knyga „Zohar“

Klausimas: Pamokos pagal knygą „Zohar“ metu milijonai žmonių žiūri į nesuprantamas raides, klauso nesuprantamų žodžių ir laukia neaišku ko. Ir tai vadinama moksliniu metodu?
Atsakymas: 1. Paprastas žmogus gyvena vadovaudamasis savo instinktais, jam viskas aišku iš prigimties. Taip jį išmokė tėvų namuose.
2. Žmogus, kuris studijavo žemiškus mokslus, žino, kaip elgtis su gamta, remdamasis iš mokslo pasisemtomis žiniomis. Toks yra inžinierinis priėjimas. Pavyzdžiui, mechanikas, elektrikas ar kitos srities specialistas įgijo profesiją, moka dirbti galva arba rankomis, jis darbui turi instrumentų rinkinį, ir taip formuojasi jo santykis su gamta.
Jam neduoda dirbti su kažkuo, ko jis nepažįsta, o patikrinus jo žinias ir patirtį jis priimamas į darbą pagal specialybę. Tarkime, žmogus studijavo mechaniką ir dabar gali remontuoti variklius ar sudėtingesnius įrenginius. Jis darbe naudojasi įgytomis žiniomis, bet jam daugiau ar mažiau aišku, su kuo jis susiduria.
3. Mokslininkas – tas, kuris atskleidžia iki šiol nežinomą dalyką, reiškinius, kurių neįmanoma iš anksto nuspėti. Kartais jam gali kilti tam tikri nujautimai, spėjimai, tam tikros prielaidos, bet tikslių vidinių apibrėžimų nėra. Tai vadinama naujų gamtos reiškinių atskleidimu.
Ir čia kyla klausimas: kaip galiu atskleisti naujus reiškinius? Man reikia jiems nusiteikti, bet ką reiškia „jiems“, jeigu jie nauji? Turiu laukti kažkokių rezultatų, atradimų, nutiksiančių įvykių, ar ne?
Todėl mokslą sudaro dvi dalys. Yra teorija, kai iškeliamos prielaidos, hipotezės, kurios po to tyrimų metu tikrinamos, ir tokiu būdu atsiskleidžia nauji reiškiniai. Tai svarbi mokslo dalis, kuri grindžiama mokslininkų apytikslių įsivaizdavimų apie spėjamus atradimus patikrinimu, juk be to neįmanoma judėti pirmyn.
Bet yra ir kitokių mokslininkų, kurie eina visiškoje tamsoje, be išankstinių teorijų, hipotezių bei spėjimų apie galimus atradimus.
Kabala – tai mokslas, ir mes ja naudojamės visomis čia aprašytomis formomis: ir kaip paprasti žmonės, ir kaip jį studijuojantys specialistai, ir kaip mokslininkai, kurie gali kažkaip įsivaizduoti įvairiausius reiškinius.
Bet čia yra problema: visuose mūsų užsiėmimuose kabalos moksle, nepriklausomai nuo jų lygmens – pradedant paprastų žmonių lygmeniu, kaip kad mūsų pasaulyje, ir baigiant dideliais mokslininkais, nežinančiais, kur jie eina ir ką dabar atskleis gamtoje, – visuose šiuose lygmenyse kabaloje yra tau nežinoma dalis. Ko nežinai? Nežinai kokią savybę, kokį reiškinį tu iš tikro savyje atskleisi, nes tavyje šios savybės nėra! Ir tu netgi negali jos įsivaizduoti!
Juk ją atskleidi suvokimo kli/inde, kurį tu kuri, o reiškinys – tai jau pats indas. Tai reiškia, jog tu niekad negali iš anksto pajausti, kas būtent tau atsiskleis, nes dar niekada šito nejutai ir neturi jokių nuojautų ir net užuominų. Tai naujas kli. Visiškai naujas įspūdis, pojūtis.
Taip vystomės kabalos moksle. Netgi apie pačius paprasčiausius ir mažiausius dalykus ničnieko negalime žinoti iš anksto. Todėl mūsų priėjimas skaitant knygą „Zohar“ yra teisingas. Aš laukiu grąžinančios į šaltinį Šviesos, laukiu mano kelim/norų ištaisymo.
Pavyzdžiui, aš nematau be akinių. Kažkas yra priešais mane, bet man reikia instrumento, kad galėčiau tai išvysti. Užsidedu akinius – ir tada matau kažką naujo.
Todėl, skaitant knygą „Zohar“, žiūrėdami į „negyvas“ raides bei tekstus, kurie mums nieko nesako, turime elgtis, kaip paties aukščiausio lygmens mokslininkai, kurie ruošiasi sau atskleisti kažką visiškai nenuspėjamo.

Iš 2011 m. kovo 15 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Šviesa – tai egoizmo nuodas

Komentarų nėra

Dvasinė abėcėlė namų šeimininkėms

Kabalos mokymasis

Klausimas: Jeigu žmogui nebūdingas mokslinis priėjimas, ar jam bus sunku studijuoti kabalos mokslą, knygą Zohar?
Atsakymas: Tai neturi reikšmės! Kabala – priemonė kiekvienam! Bet kuri namų šeimininkė, gyvenanti kažkur žemės pakraštyje, taip pat privalės kažkiek naudoti šį mokslą, kad atskleistų savo sielos šaknį.
Juk šiandien ji kažkaip naudoja šį pasaulį, kad aprūpintų save tuo, kas būtina egzistavimui, vaikų auginimui, pragyvenimui. Netgi įprastam žemiškam gyvenimui jai reikalingas tam tikras ryšys su pasauliu, ji privalo bent pačiame paprasčiausiame lygmenyje išmanyti, kaip sutvarkytas pasaulis.
Lygiai taip pat jai prireiks atskleisti ir dvasinį gyvenimą. Ji neturi pasirinkimo! Jai teks kažkur anuliuoti save, kad įgytų šį gyvenimą. Ji privalės gauti taisančią Šviesą, sistemingai mokytis. Nė vienas žmogus negalės šito išvengti.

Iš 2011 m. kovo 15 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvo pasirinkimo pakopos

Kabalistai apie kūrimo tikslą, 10 dalis

Aukščiausios lygybės principas

Komentarų nėra

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Knyga „Zohar“

Atversdami bet kurias mūsų pasaulio knygas norime įgyti arba pojūčių, arba proto. Juk be šito daugiau nieko nėra. Skaitydami nuotykių knygas ir romanus tikimės įspūdžių, kuriuos patiriame drauge su jų herojais – tai suprantama mūsų jausmams ir norams.
Mokslinių knygų žiniomis norime pripildyti savo protą, ir mums taip pat aišku, kad jas studijuoti reikia stropiai, stengtis visą informaciją sukaupti atmintyje, o po to šiuos duomenis apdoroti, rūšiuojant pagal tai, ką norime suprasti.
Supratimu vadiname tinkamą duomenų tvarką. Knygoje visa informacija išdėstyta teisingai – šiuos duomenis įkeliu į savo atmintį ir „sudėlioju“ ta pačia tvarka suprasdamas, jog turiu juos lygiai taip pat surūšiuoti, kad man verta (kodėl ir kaip) šitai atlikti. Tai, kad sutinku su vadovėliu, reiškia, jog jį studijuoju.
Bet nei pirmasis požiūris (dėl jausmų), nei antrasis (dėl supratimo) netinka studijuojant kabalos mokslą. Visiškai netinka! Čia skaitome tekstą ne tam, kad pajaustume (juk tą pačią akimirką nėra ko pajausti) ir ne dėl to, kad suprastume (juk to, ką perskaitėme, neįmanoma suprasti), o tik dėl to, kad „išgautume“ iš teksto mus keičiančią jėgą. Tegul ji mus keičia – mums reikia tik šito!
Tai vadinama „sgula“ – „stebuklinga savybe“, „stebuklu“, ir tik šito mums reikia. Bet kad šį „stebuklą“ įgyvendinčiau, reikia trijų dalykų:
1. Mokytojo, kuris mane nukreipia į šią „stebuklingą savybę“. Iš esmės, mokytojas netgi neturi daug žinoti, jam nereikia demonstruoti man savo žinių. Jis neturi manyje žadinti nei jausmų, nei proto. Jis turi tik kreipti mane į „stebuklą“ – „sgula“.
2. Grupės, kuri kaip ir aš, stengiasi šį „stebuklą“ realizuoti – pažadinti keitimosi jėgą.
3. Knygos. Aš nežinau, kokia tai knyga. Kabalistai sako, jog tai slapta knyga, kurioje nesuprasi, kas parašyta, bet jeigu skaitau dėl „sgulos“– ji pradeda mane veikti ir ištaiso.
Todėl kabalistinės knygos parašytos taip, kad jose nieko nesuprantame. Iš pat pradžių ir nesistengiame jų suprasti, kad „nenuvogtume“ iš „sgula“ reikalavimo. Mes taip pat nesirengiame iškart pajausti, kas šiose knygose parašyta. Pirmiausia noriu, kad realizuotųsi „sgula“, ir tik po to – pajausti ir suprasti.
Kai gavus „sgula” – „stebuklą” įvyksta atskleidimas, aš jau įeinu į šį stebuklingą pasaulį, kur turiu ir jausmus, ir protą (kaip kad mūsų pasaulyje). Tada toje pačioje, buvusioje man slapta knygoje matau, jog ji pilna jausmų ir proto, panaši ir į nuotykių knygą, ir į romaną, ir į kupiną išminties mokslinį veikalą.
Tokia yra knyga „Zohar“ – ypatinga knyga, pati galingiausia savo poveikiu, galinčiu mums atnešti „sgula“. Būtent šito turime iš jos reikalauti. Tik nuo šito reikalavimo priklauso sėkmė. Tad skaitant nepamirškime šito!

Iš 2011 vasario 23 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Įvadas

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniam tobulėjimui lengvų vadovėlių nėra

Pasaulis, nupieštas ant noro

Slapti knygos „Zohar“ ryšiai

Komentarų nėra

Žvelgiant per dviejų norų prizmę

Dvasinis darbas, Kabala, Knyga „Zohar“

Norėdami pažinti Kūrėją turime pasikeisti, juk pažįstame Jį naujuose suvokimo kelim/savybėse, naujuose noruose. Žinoma, patys šie norai – nenauji, bet jie naujai mumyse susijungia.
Mes turime norą mėgautis ir norą duoti. Norėdami atskleisti Kūrėją, turime savyje sukurti tokį ryšį tarp šių norų, kad galėtume Jį pažinti.
Kūrėjas atsiskleidžia 125 formomis, sekančiomis viena po kitos, kai Jis atsiskleidžia mums vis arčiau, vis aiškiau. Kildami šiomis 125 pakopos galime vis geriau Jį matyti bei jausti.
Kaip atskleidžiame Kūrėją? Vos tik tarp savo noro mėgautis ir noro duoti sukuriame tokį ryšį, kad noras duoti viešpatautų virš noro mėgautis suteikdamas jam panašią į Kūrėjo formą pirmoje pakopoje, tai iš karto per šiuos norus, per jų susijungimą matome Kūrėją.
Kitaip tariant, tarp noro mėgautis ir noro duoti turiu savyje sukurti bendrą savybę, kad ji būtų lygi, panaši į Kūrėjo savybę pirmojoje, pačioje mažiausioje Jo atskleidimo pakopoje. Tada Jį pamatysiu, suprasiu ir pajausiu.
Mūsų pasaulyje irgi egzistuoja įvairių reiškinių ir norėdamas juos suvokti turiu tapti protingesnis, įgyti papildomą jautimą, dar kažko išmokti ir tada pradėsiu jausti, kas ir kaip vyksta bei koks tai reiškinys.
Taip pat yra ir kabalos moksle. Kad noras mėgautis ir noras duoti teisingai derėtų ir tarpusavyje prasiskverbtų kiekviename iš mūsų pirmoje, o vėliau visose 125 pakopose, man reikalinga Šviesa, kuri atliktų manyje šį pasikeitimą. Pats jo negaliu atlikti, juk būdamas žemiausioje pakopoje, visiškai neįsivaizduoju, koks turiu tapti kitoje pakopoje, tarytum kūdikis, nežinantis, kaip turėtų atrodyti po metų.
Todėl mums duotas mokymasis. Turime sėdėti ir mokytis iš pirminių šaltinių, o stipriausias pirminis šaltinis Šviesai pritraukti – tai knyga Zohar. Kai kartu studijuojame šią knygą, ir kiekvienas tuo metu galvoja, kaip jis susijungs su kitais, juk tarpusavyje jungdamiesi sukuriame Kūrėjo formą, teisingą noro mėgautis ir noro duoti tarpusavio derinį (kad noras duoti valdytų norą mėgautis suteikdamas jam teisingą formą), − tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
Jeigu pamokos metu noriu, kad taip įvyktų, šito pakanka, ir nėra didesnio priesako, ir nėra nieko svarbiau. Tada aš pritraukiu Šviesą, kad ji teisingai sutvarkytų man šiuos norus. Ir Šviesa tai daro. Man nieko daugiau nereikia žinoti. Taip mažas vaikas nori vystytis, todėl bėgioja, žaidžia, daro viską. Taip ir aš, kaip vaikas, darau viską, kad tik ateitų Šviesa ir grąžintų mane į šaltinį, pas Kūrėją.

Iš 2011 m. vasario 18 d. pamokos pagal knygą „Zohar“, Pratarmė

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sugauti taisančią Šviesą!

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Atsiskleiskite aukštesniajame išmatavime!

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »