Klausimas: (Olesya83) Ką gi daryti, kai supranti, kad tikrovėje nėra nieko kito, išskyrus „Jį“, – ir manęs nėra. Šiandien tai pajutau ir išsigandau. Vaidinimas – ir aš jame neturiu jokio vaidmens. Atsirado jausmas, kad yra išeitis, tik viena – tapti žmogumi, išvystyti savo tašką širdyje, kitaip „Aš“ neatsirasiu. Baisu gyventi, kai žinai, jog tavęs apskritai niekur nėra. Bet iš karto yra atsakymas – tik siekyje pažinti ir susilieti. Ką daryti su baime?
Atsakymas: Tik kasdienės pamokos (nors dalinai, virtualiai) ir dalyvavimas platinime kartu su visais, o svarbiausia – pasaulinės grupės jautimas – padeda išsivaduoti iš visų neigiamų pojūčių! Juk dvasingumas pasiekiamas tik sieloms susijungiant tarpusavyje ir priklauso nuo jų susijungimo laipsnio. Bet kuriuos neigiamus reiškinius teisinga šalinti tik vienijantis ir platinant.

Klausimas: Vakar išėjau į  gatvę ir…nepajaučiau, kad išėjau į gatvę. Atrodė, kad tiesiog pasikeitė dekoracija. Jeigu anksčiau žiūrėjau į žmones kaip į žmones, tai dabar prisideda nauja samprata – savarankiškumo iš viso nėra, visi – lėlės…
Atsakymas: Beliko prie šito pridėti ir save pačią… Pojūčiai teisingi: viskas – teatras, visi – aktoriai, vaidmenų atlikėjai. Yra gerai sužinoti savo vaidmenį – paskirtį, atskleisti visą kūrinijos paveikslą ir sąmoningai jį vaidinti, kad taptume panašūs į Kūrėją. Vaidindamas Jo vaidmenį pradedi Jį suprasti, įsigilinti į Didžiojo Režisieriaus Sumanymą.

„Pasirinkimo laisvė“

„Kabalos mokslo esmė“ (RU, EN)

Pamoka pagal straipsnį „Kabalos mokslo esmė“ (rusų k.)