Baal Sulamas „Pratarmėje knygai Zohar“, 40 puslapyje, rašo: „Filosofai gali nesutikti, kad žmogus, būdamas toks menkas jų akyse, yra visos didžios kūrinijos centras. Bet taip manydami jie yra panašūs į kirmėliuką, kuris gimė ridiko viduje, sėdi jame ir galvoja, kad visas Kūrėjo pasaulis yra toks pat kartus, tamsus ir mažas kaip tas ridikas, kuriame jis gimė. Tačiau tą akimirką, kai pramuša žievę (savo egoizmo) ir pažvelgia iš ridiko į išorę (išeidamas iš egoizmo „dėl savęs“ į atidavimą ir meilę kitiems), jį pribloškia (jam atsiveriantis Aukštesnysis pasaulis) ir jis sušunka: „O aš maniau, kad visas pasaulis panašus į ridiką, kuriame gimiau, bet dabar prieš save matau didžiulį, švytintį, nuostabų pasaulį!“.