Pranešimas: skaičių seką žmonės įsivaizduoja, kaip horizontalią eilutę, kurioje maži skaičiai yra kairėje, o dideli – dešinėje. Trumpus laiko intervalus mes taip pat įsivaizduojame esančius labiau „kairėje“, o didelius – „dešinėje“. Tą patį galime pasakyti ir apie erdvinį suvokimą – mažesni objektai išsidėsto kairiau, didesni – dešiniau. Eksperimentinės psichologijos duomenys liudija, jog tarp mintyse suvokiamo kiekio ir jo padėties erdvėje egzistuoja tamprus ryšys.
Replika: taip yra todėl, kad laikas, judėjimas, erdvė ar vietovė smegenyse suvokiami vienodai – kaip abstraktūs dydžiai. Nes jie yra subjektyvūs, egzistuojantys tik mūsų suvokime. Jei būtų kitaip, mes ir aplinką suvoktume kitaip.
Viską, kas egzistuoja, formuoja dvi jėgos: atidavimo ir gavimo. Šios dvi jėgos mumyse ir sukelia skirtingą pasaulio, veiksmų ir įvykių suvokimą. Tai galime palyginti su  elektra, kurios dėka veikia daugybė įvairių prietaisų. Elektra viena, o jos sukelti veiksmai – skirtingi.