Klausimas: Sakote, kad žmogus turi ištaisyti ne pasaulį, o patį save. Bet kaip nenorėti taisyti pasaulio, jei matai, kad didžioji dalis žmonių visiškai nenori keistis ir gyvena kaip gyvūnai? Kaip gi aš privalau taisyti save?
Atsakymas: Turi ištaisyti save taip, kad nematytum, jog kiti gyvena tarsi gyvūnai. Nesigailėk tų žmonių – gailėkis savęs, kad matai juos tokius. Kai ištaisysi savo matymą, pamatysi juos laimingus ir klestinčius. Jei pakeisi save, ir juos išvysi visiškai kitokius! Tas, kuris tau atrodė nelaimingas – pasirodys besąs linksmas ir laimingas! Išvysi, kad jis ne skurdžius, o turtingas. Išvysi, kad tas, kuris domėjosi tik alumi ir futbolu, iš tikrųjų – išminčiaus mokinys, siekiantis Aukštesniųjų pasaulių.
Privalai verkti ir apgailestauti, kad aplinkinius matai tokius – nes tik dėl neišsitaisymo savo sugedusiomis akimis matai juos iškreiptus. Visas pasaulis – atspindys to, kas tavo viduje. Tavo viduje – visos pasaulio ydos. Jei matai neturtingus, nedorus ir ligotus, visa tai liudija tavo asmeninį pagedimą. Kitu atveju matytum pasaulį, kupiną gėrio.
Jei Kūrėjas geras ir kuria gėrį – kaip gali pasaulyje būti kas nors bloga? Viskas dėl to, kad tavyje nėra gėrio, kitaip matytum švytintį pasaulį. Žmogui nereikia taisyti pasaulio – žmogus keičia tik savo matymą. Nėra ką taisyti – tik save. Kai tik ištaisai save, pamatai, kad pasaulis pilnas šviesos. Tai Begalybės pasaulis, tobulas ir turtingas. Kadangi mes netobuli, mes jo tiesiog nematome. Begalybės pasaulis paslėptas už 125 užsklandų – ir visas jas mums reikia atskleisti.