Klausimas: Perskaičiau Baal Sulamo straipsnį „Vienas priesakas“. Ten parašyta apie būtinybę laikytis 613 priesakų. 613 priesakų – tai lyg šventieji vardai, dieviškasis asmeninis valdymas, (ašgacha pratit): tai tokių žmonių valdymas, kurie artėja Kūrėjo Šviesos gavimo link, o gauti ją galime tik atlikę visus įsipareigojimus. Kaip nereligingas žmogus turėtų šitai suprasti?
Atsakymas: Tai, kas pasakyta neturi nieko bendra su religija, nes 613 priesakų – tai 613 sielos norų ištaisymas: įgyjamas ketinimas naudoti juos ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo, t. y., tam, kad duotum. Kūrėjas – tai davimo ir meilės savybė.
613 ketinimu duoti ištaisyti norai užsipildo Šviesa ir vadinasi Kūrėjo vardais, kitaip tariant, tai 613 skirtingų Kūrėjo apraiškų (variacijų) žmoguje, o Kūrėjas tai viso ko egzistuojančio pagrindą sudaranti davimo ir meilės savybė.
Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Papasakokite smulkiau apie 613 priesakų ir jų kabalistinę reikšmę. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, apie karą ir belaisvius man atrodo labai keisti.
Atsakymas: Perkelkite visus 613 priesakų į save. Tai jūsų jums dar nežinomi norai. Kartu jie sudaro jūsų sielą. Neištaisytą. Ją reikia ištaisyti taip, kad taptų panaši į Kūrėją. Kitaip tariant, reikia ištaisyti 613 sielos norų iš ketinimo „dėl savęs“ į ketinimą naudoti juos „dėl artimo“ arba „dėl Kūrėjo“, o tai iš tiesų yra tas pats. Jeigu žmogus ištaiso savo 612 norų, kad jie dirbtų „dėl artimo“, po to atsiskleidžia 613-asis noras , kurį žmogus ištaiso kaip savo santykį su Kūrėju – „dėl Kūrėjo“. Apie tai smulkiau rasite „ Įvade į Mokymą apie 10 sfirų“ (RU, EN).