Klausimas (iš dienoraščio hebrajų k.): Jūsų paskaitose ne kartą girdėjau, kad malonumas panaikina norą, t. y. noras užsipildo ir dingsta. Tas pats vyksta ir su dvasiniais norais, kurie užsipildo per Kūrėją. Todėl gautą iš Kūrėjo malonumą turime atidėti, patys juo nesimėgauti, o  perduoti savo „artimui“ ir taip jį užpildyti. Vadinasi, malonumą iš jo gauname kaip grąžą ir tai amžinas užpildymas. Mano klausimas: kodėl užpildymas, gautas iš „artimo“, yra amžinas ir per laiką neišnyksta, kaip kad išnyksta gautas savarankiškai.
Atsakymas: Todėl, kad Jūs panaudojate ne savo, bet artimo norą (kaip motina panaudoja savo vaiko norą). Jūs esate priemonė, skirta užpildyti artimui. Todėl jūsų užsipildymas jumyse ir negali neutralizuotis.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nematoma jėga, neleidžianti mums sustoti“

„Tobulumas – sujungus šviesą ir norą“

„Gyvenimas – begalinis malonumas“